Byla 1-15-607/2020

1Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

2sekretoriaujant Rasai Laurinskytei, dalyvaujant kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui M. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. J., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. atstovui advokatui Romualdui Juščiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. A., a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ( - ) - darbininku, gyv. ( - ), teistas: 1) 2005-02-10 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 40 p.; 2) 2005-05-12 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. galutinė bausmė – terminuotas l/a 10 mėn.; 3) 2005-10-12 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. l/a 1 m. 3 mėn., su 200 lt., nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d.,9 d., galutinė subendrinta bausmė – terminuotas l/a 1 m. 9 mėn.; 4) 2008-01-30 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimas 3 m.; 5) 2008-05-21 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., l/a 3 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta galutinė bausmė l/a 5 m., paleistas atlikęs bausmę 2012-03-09, 6) 2018-12-14 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.1d. , 75 str.1d., 2d.8p., 10p. laisvės atėmimu 8 mėn., atidedant bausmės vykdymą 1m.6 mėn.; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str.1d.

4Teismas

Nustatė

5A. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent :

62014 m. liepos 19 d., laike nuo 16 val. iki 18 val. 30 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, ( - ), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. A. veikdamas bendrai su M. V., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, sunkiai sužalojo D. J. , o būtent, 2014 m. liepos 19 d. po 16 val., tikslesnis laikas nenustatytas, D. J. pakvietus nenustatytam asmeniui išeiti į kiemą bei jam atėjus prie atvažiavusio prie jo namų, esančių ( - ), automobilio Renault Laguna, valst. Nr. ( - ) priklausančio A. Š., A. A. sudavė smūgį D. J. į galvos sritį, ir taip jį apsvaigino, toliau, įsėdus D. J. į automobilį, važiuojant mišku, automobilyje A. A. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, nuo ko šis prarado sąmonę, po to, būnant miške, išlipus iš automobilio, A. A. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, o M. V. sudavė smūgį į galvos sritį, nuo ko D. J. nukrito ant žemės, tuoj po to M. V. koja trypė nenustatytą skaičių kartų gulinčio ant žemės D. J. galvą, taip nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimą, dalinį akies raumens paralyžių, galvos smegenų sumušimą, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, bei plačius odos nubrozdinimo plotus nugaroje abipus stuburo, kas atskirai imant atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip A. A., veikdamas bendrais veiksmais su M. V., tyčia sužalojo D. J. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

7Kaltinamasis A. A. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014-07-19 apie 8 val. ryto į jo namus atėjo M. V., jis su savimi turėjo maišiuką su 6 alaus skardinėmis. Kvietė išgerti. M. V. atėjo gerokai išgėręs. Jis su M. V. išgerti nuėjo pas B. P.. Pas B.P. begeriant alų M. V. paskambino A. Š.. Po pokalbio su A. Š., M. V. pasakė, kad jie eis A. Š., nes A. Š. juos kvietė ateiti. Jis nenorėjo eiti, tačiau M. V. jį įkalbėjo. Maždaug apie 9.30 val. jis su M. V. atėjo į A. Š. ūkį. A. Š. pastatė alaus butelį. Jie gėrė gėrė alų. A. Š. su M. V. kažką kalbėjo apie Tauragę, kad važiuoti reikia, bet jis prisigėrė ir nuėjo miegoti į vasarinę. Atsikėlė gerokai po pietų. Nežino kiek valandų pramiegojo. Kai pabudo, A. Š., M. V. lauke gėrė alų, L. Š. vaikščiojo po ūkį. A. Š. su M. V. kalbėjo, kad buvo Tauragėje. Jis neprisimena, kad būtų į Tauragę važiavęs tą dieną. A. Š. pradėjo šnekėti, kad D. J. apiplėšė jo garažą, kad reikia pasikviesti D. J.. Sakė, kad tik jis galėjo tai padaryti. A. Š. jo paprašė, kad jis nuvažiuotų ir pakviestų D. J. pasikalbėti. Jie nuvažiavo. L. Š. vairavo, automobilyje buvo jis ir M. V.. A. Š. pasiliko savo ūkyje. D. J. rado namuose. Jis į D. J. namus nuėjo vienas ir pakvietė D. į kiemą. M. V. pasiūlė D. važiuoti pasikalbėti pas A. Š.. D. J. sutiko. Jis tikrai D. J. nemušė nei laiptinėje, nei prie mašinos. Visi jie grįžo į A. Š. kiemą. Pradėjo aiškintis M. V. su D. J.. M. V. tardė D. J. apie A. Š. garažą. Liepė D. pasakyti, kur jis padėjo A. Š. daiktus. A. Š. taip pat D. Š. liepė pasakyti, kur yra jo daiktai. D. J. sakė, kad ne jis apvogė garažą ir nieko nežino. Po to A. Š. pasiūlė visiems važiuoti į Smalininkus nusipirkti alaus. Jie visi sulipo į mašiną, L. Š. vairavo, M. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, Jis sėdėjo galinėje sėdynėje iš kairės, A. Š. sėdėjo galinėje sėdynėje iš dešinės, o D. J. sėdėjo galinės sėdynės viduryje. Tada visi jie buvo išgėrę alaus. Jis turėjo neišgertą alaus skardinę rankose. Buvo apsvaigęs. Nuo ( - ) nuvažiavus apie kokius 3 km., automobilyje vyko kalba apie garažus.. Bevažiuojant jis užmetė su delnu D. J. per galvos viršų tris kartus. D. J. neprarado sąmonės mašinoje. D. J. sakė, kad jis tikrai neėmė tų daiktų. Jis A. Š. tada sakė, kad gal ne D. kaltas, o kitas žmogus, bet A. Š. garantavo, kad tai D. J. darbas, kad D. neturi mašinos ir pavogė tiek, kiek galėjo išnešti rankomis. D. J. sakė, kad A. Š. policijoje parašė pareiškimą ant jo. A. Š. patvirtino, kad parašė pareiškimą. Tada jis sakė, kad ko antrą sykį žmogų skriaudi, jei pareiškimą parašei ir pasakė, kad jis daugiau nebesikiš į tą reikalą. Bevažiuojant pagrindiniu keliu, prieš paminklą dešinėje kelio pusėje A. Š. pasakė L. Š. pasukti į mišką. L. Š. pasuko automobilį į tą miško keliuką. Pavažiavę dar apie 1,5 km, jie visi išlipo iš mašinos. M. V. apsikabino D. J. ir jie kartu paėjo keliuku į mišką. M. V. D. vadino „ciba“ ir „cibuku“. Visi jie D. taip vadino. Jo pravardė „zona“. Jis matė viską kas vyko vėliau. M. V. pradėjo šaukti ant D., kad “tai A. daiktai; kad nuo mano draugo nevogsi; atiduok daiktus, o tau bus blogai; kad užkas, užmuš jį” bei spardė koja D. galvą. Pirmas M. V. smūgis buvo D. su ranka į galvą. D. nukrito ant žemės ir paskui M. V. pradėjo jį spardyti. Daug M. V. smūgių buvo su koja, jis trypė, išvien daužė galvą D.. Jie stovėjo prie mašinos, paskui su A. Š. pribėgo ir nustūmė M. V., jį laikė, o M. V. šaukė „aš tave užmušiu “ciba”“. D. jau gulėjo ant nugaros be sąmonės. Jis kišenėje turėjo pradarytą ir nugertą alaus skardinę, alumi D. nuplovė nuo veido kraujus. D. žandikaulio apačia buvo ištinusi. D. marškinėliai mėtėsi ant žemės. Nežino kaip ta maikė dingo nuo D. kūno. Neatsimena kaip tą maikę numovė. Kai trypė gal nusmuko kažkaip. L. Š. surinko D. daiktus: telefoną, raktus ir maikę nuo žemės. A. Š. klausė “ką daryti”, jis siūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą ar į ligoninę vežti. Jis pasakė L., kad privarytu mašiną arčiau, nes mašina buvo toliau pasilikusi. L. arčiau privarė mašiną. Jis su M. V. D. J. nešė iki mašinos. Jis laikė D. už kojų, o M. V. už rankų. D. J. atgavo sąmonę, bet į ligoninę važiuoti atsisakė. Tada L. Š. nutarė pirma parvežti juos, o vėliau atvažiuoti paimti D. J. ir nuvežti jį į ligoninę. Jie grįžo pas A. Š.. Vėliau grįžęs L. Š. pasakė, kad D. J. atsisakė važiuoti į ligoninę, parūkė ir paprašė jį nuvežti pas močiutę. Tai ir nuvežė ten. Pas A. Š. dar gėrė ir paskui jis išėjo namo. M. V. gal iškrito iš rankų D. ir ta nugara nusibrozdino taip. Vilkimo nebuvo su mašina. Jei būtų vilkimas būtų žymės ant kojų, ant rankų. Jie iš pradžių galvojo, kad D. lūžo tik žandikaulis. V. sakė, kad jis viską padarė, kai D. grįš iš ligoninės, nueis atsiprašyti D. J. ir nieko nebus. Negalvojo, kad pasekmės bus tokios blogos. Jis nežino, kodėl M. V. nenuėjo tartis. M. V. dėl to įvykio paspruko į užsienį ir negrįžo. M. V. jam siūlė 10 tūkst., kad jis prisiimtų visą kaltę. Jis jau slapstėsi, kai jam skambino ir siūlė 10 tūkst. Jis sakė geriau nunešti tuo pinigus J., jis neapsiims. Tada jis D. J. telefono ragelį nunešė, kad pašnekėtų su M. V., nežino ką jie kalbėjo. Jis nežino, kodėl D. J. duoda tokius parodymus. Jie buvo draugai su D. J.. Kai D. grįžo iš ligoninės, jis prašė, kad D. ateitų, norėjo atsiprašyti, bet jis nėjo. Kitu kartu su D. J. kalbėjo laiptinėje, jam pasakojo kaip kas buvo. Jis atsiprašė D. už tuos 3 sudavimus. Jis savo mamai nieko neprisipažino, jis jai nėra nieko pasakęs, apie ką ji pasakojo. Jis su mama tokių dalykų nėra šnekėjęs. Jis iki šios dienos su ja nešneka. Su mama santykių nėra išviso. Nuo vaikystės santykiai neartimi. Nežino, kodėl ji taip pasakė, kad jis prisipažino. Nebuvo jokios kalbos su mama po to įvykio. A. Š. teisme melavo. L. Š. melavo ikiteisminio tyrimo metu. Jis prisipažino tyrėjai E. J., kad tris kartus trenkė (tris smūgius sudavė) D. J., o kad mušė tokių žodžių nebuvo. Daugiau nieko nesakė dėl savo veiksmų. Jam E. J. pasakė, kad ant jo duoda parodymus, kad jis mušė miške, jis pasakė, kad nemušė ir išsikalbėjo kaip viskas buvo. Apie D. J. vilkimą nebuvo kalbos su tyrėja Juciute. Dėl civilinio ieškinio: jis D. J. nesužalojo, todėl nesutinka su Klaipėdos teritorinių ligonių kasos civiliniu ieškiniu Su D. J. civiliniu ieškiniu taip pat nesutinka. Savo veiksmais jis D. J. nesuluošino.

8Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2014-07-19 tvarkėsi namus. Po pietų į jo kiemą A. Š. automobiliu Renault Laguna atvažiavo L. Š., A. Š., M. V., A. A.. Jie visi, išskyrus L. Š., kuris vairavo, buvo išgėrę Jis išėjo į kiemą. Kiek prisimena, jam siūlė važiuoti maudytis, jis sutiko, bet nusivežė į mišką. Jį tardė dėl A. Š. garažo, kas jį išplėšė. A. Š. garažą išplėšė Naujųjų Metų naktį. Iš pradžių ant vieno draugo kokius 3 mėnesius kalbėjo, kaltino, kad jis išplėšė, paskui kitą jo draugą kaltino, ir galų gale jį. Jis pagal A. Š. atseit žinojo, kas tą garažą išplėšė. Jis nežinojo ir dabar nežino kas jį išplėšė. Negali pasakyti ar gavo iš kažko smūgį dar iki nuvažiuojant į mišką. Neprisimena. Patyrė sužalojamus rankų smūgiais. Smūgius jam sudavė A. A., neprisimena kiek tų smūgių sudavė, neskaičiavo. Gali būti, kad 4 smūgius jam A. sudavė. Buvo netekęs sąmonės, dėl to neprisimena tiksliai, kiek tų smūgių buvo. Keletą kartų buvo praradęs sąmonę. Jei prarado sąmonę, tai tie smūgiai taip išeina stiprūs buvo. Buvo smūgiai ir iš M. V., jis trypė jam galvą, prisimena tą ir pats jam buvo sakęs, kai dar kaime gyveno. Jis siekė išvengti tų sužalojimų, sakė gali apsiimti, kad jis išplėšė garažą. Jis bijojo. Jis buvo mušamas prie paminklo, akmuo ( - ), kareiviams pastatytas. Nuo ( - ) kaimo iki tos vietos gal kokie 3 km. Dėl nugaros negali pasakyti sužalojimo aplinkybių, bet jie tempė jį kažkur, negali pasakyti su kuo, kur, bet žino, kad tempė. Kažkaip buvo tampomas, nes nugara taip nenusitrintų. Kiek pamena, kiti išvažiavo kastuvų atsivežti. Sakė “užkasim”, neatsimena, kuris taip sakė, bet taip kalbėjo. Jis gulėjo ant žemės. Vienas L. Š. atvažiavo, pasakė “sėskis, parvešiu namo”. Parvežė iki močiutės vartukų, jis į kiemą parėjo pats. Atsimena protarpiais, kad pareidamas į kiemą „išsijunginėjo“. Visa laimė, kad močiutė buvo namuose. A. Š. 2014-07-19 tą dieną jo klausė dėl garažo. Jis išėjo šiandien iš salės kaip liudytojas, bet visas įvykis įvyko dėl jo, jis yra kaltas.

9Pasakojo teisybę ikiteisminio tyrimo metu. Išsamiau viskas parašyta tai, ką teismas pagarsino. Prieš tą įvykį jis su Ž. B., A. A., Š. (ne su A. ir L.) gėrė. B. jam nepadarė nieko blogo. Tai, kad prieš dieną iki įvykio jis su B. gėrė, gali būti, kad jam pasąmonėje užsifiksavo ir dėl to jį paminėjo per pirmą apklausą ligoninėje. Paskui pradėjo daugiau atsiminti. Jo sveikata buvo pagerėjusi apklausiant jį antrą kartą. Ž. B. tikrai nebuvo tą 2014-07-19. Jis parodė pareigūnams tas vietas. Šito įvykio metu nebuvo daugiau jokios temos, vienintelė tema buvo – garažas. A. Š. 2014-07-19 jo klausė dėl garažo. Negali pasakyti ar A. Š. sudavė jam smūgius. Viskas buvo A. Š. užsakymu. Visas įvykis įvyko dėl A. Š., jis yra kaltas. Po to įvykio bendravo su A. A.. Apie tą įvykį nieko nekalbėjo. Jis sakė viską papasakos teisme, kaip viskas buvo. Vėliau M. V. jo atsiprašinėjo, sakė atsiprašau, kad tau galvą trypiau. Buvo gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Pragulėjo mėnesį, gal ilgiau. Po to teko reabilituotis 90 parų. Visą laiką kol buvo ligoninėje, jį slaugė mama. Jis su mama apkalbėjo apie tą įvykį, kai galėjo kalbėti. Negali pasakyti, ar jis sakė mamai, kad buvo pririštas su virve ir tampomas. Neprisimena, kad buvo įsikabinęs į virvę, bet mama sakė, kad jo veidas buvo beveik juodas.Į sanatoriją buvo atvažiavę du pareigūnai ir tyrėja, jį apklausė. O Tauragėje pats nuvažiavo su mama pas tyrėją į apklausą. Neprisimena kaip vyko apklausa, ar jam uždavinėjo klausimus, ar laisvai pasakojo. Tvirtina visas aplinkybes dėl patikslinto civilinio ieškinio. Dėl pasekmių neturtinė žala padidėjo dvigubai. Jam yra nustatytas laikinas 45 proc. nedarbingumas dviems metams. Po tų įvykių jaučia pasekmes-skausmus iki pat šiandien. Oras keičiasi ir neina paeiti. Jaučia labai didelį diskomfortą- surakina nugarą, neina paeiti, neina atsisėsti, neina išsimiegoti. Klube jaučia skausmą. Tai susiję su ta trauma. Dažnai galvą skaudą. Jo atmintis sutrikusi, Neatsimena svarbių dalykų. Kala į atmintį, kad prisimintų, bet neatsimena. Pasideda kažkur daiktą ir neatsimena kur pasidėjęs. Pas savo šeimos gydytoją lankosi. Jis nenori prisiminti to įvykio. Nenori nervuotis. Jis ištrynė tą dieną iš gyvenimo. 2015 metais tos pasekmės buvo, bet dabar dar labiau jos pradėjo justis. Nedirba šiai dienai. Pragyvena iš 370 eur gaunamos invalidumo pašalpos. Vieną kartą buvo išvykęs į Daniją užsidirbti, bet nėjo dirbti. Buvo susiradęs darbą trinkeles dėti, bet 3 dienas padirbo ir 4 dieną nebėjo pasilenkti - išėjo lauk. Ir ranka silpnesnė dabar nei buvo. Vėliau susirado darbą prižiūrėti senolį. Už tai pinigų negavo, gyveno pas jį nemokėdamas nuomos. Iki tos 2014-07-19 buvo sveikas. Jei nebūtų to įvykio buvę, būtų galėjęs ir trinkeles dėti, ir bet kokį kitą darbą dirbti.

10Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 po pietų jis buvo namuose, ( - ). Tarp 16 ir 17 val. A. Š. automobiliu atvyko draugai A. ir L. Š., A. A., M. V.. Kažkuris pakvietė išeiti į lauką. Kai jis išėjo, iš automobilio išlipęs A. A. kumščiu sudavė į apatinį žandikaulį, nuo ko galimai prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad sėdi automobilyje. Automobilyje A. Š. ir A. A. sakė kalbėti apie apvogtą A. Š. garažą. Važiuojant A. A. dar sudavė jam 3 smūgius į galvos sritį, prarado sąmonę. Dar važiuojant, A. A. jį "išjungė", todėl negali pasakyti, kiek dar važiavo mišku. Atsipeikėjęs miške išlipo iš mašinos. M. V. ar A. A., tiksliai nežino kuris, sudavė jam vieną smūgį, jis kuriam laikui vėl prarado sąmonę, atsipeikėjo, kai gulėjo ant žemės. Gulėjo ant nugaros, bet galva buvo pasukta šonu ir tada jo galvą viena koja trypė M. V.. L. Š. atitraukė nuo jo M. V.. Ant jo nugaros taip pat buvo padaryti sužalojimai, mano, kad buvo tampomas, nes nugara buvo kaip "nutarkuota", bet kokiu būdu jie atsirado negali nurodyti. Atsimena, kad po kiek laiko jį paliko miške ir visi nuvažiavo. Maždaug po 15-30 min. atvažiavo L. Š., padėjo atsistoti ir parvežė pas močiutę. Važiuojant namo L. atidavė jo raktus ir mobiliojo ryšio telefoną. Kad būtų sudavę smūgius Š., to neatsimena. Grįžus iš gydymo, jis bendravo su A. A., kuris jam pasakė, kad buvo girti ir nesąmoningai prisidirbo, atsiprašė. Tvirtina, kad A. A. jam sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip 5 kartus, V. vienu smūgiu "išjungė" ir trypė galvą. ( b.l. I t. 14-15, 16-17 ).

11Liudytoja O. J. parodė, kad D. J. yra jos anūkas. 2014-07-19 ji buvo namie, žiūrėjo filmą. Sulojo šuniukas. 4 metukų anūkė lakstė lauke ir atėjusi pasakė, kad atėjo D.. Sako, koks purvinas. Nežino kaip D. atsidūrė jos kieme. Išėjusi į kiemą pamatė ant suoliuko prie namo sėdintį D.. Jis buvo susirietęs, galvą nulenkęs. Klausė kas jam yra. Jis kažką suburbuliavo, ką- nesuprato. D. buvo sumuštas : visas mėlynas ( galva mėlyna), visa nugara nubrozdinta, nugaroje buvo įbrėžimai ir jų ne vienas, ant nuogos nugaros buvo dar lapai prilipę, nurinko juos. Marškiniai buvo sausi. Nežino kaip galima taip nusibrozdinti, gal tempiant. Ji išsigando. Ji D. parvedė į namus, paguldė ir paskambinusi jo mamai pranešė, kad D. sumuštas ir paprašė kviesti greitają medicininę pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė ir pasakojo teisybę. Atvyko D. mama. Sako, kaip čia atsitiko, kad D. neseniai buvo namie, tvarkėsi ir dabar toks sumuštas. D. būklė buvo sunki. Ligoninėje D. dieną būdavo pririštas, kad neiškristų iš lovos, nėjo jam pasiversti. Jis buvo nesąmoningas. Jis šnekėjo būdamas ligoninėje, bet tarpais pasakydavo nesąmoningai.

12Liudytoja D. J. parodė, kad D. J. yra jos sūnus. Jie gyvena atskirai, jų namai šalia vienas kito. 2014-07-19 D. apie16 val. pavalgė, sakė eina tvarkytis. Jis pasiėmė iš jos dulkių siurblį ir išėjo tvarkytis. Jai paskambino uošvienė O. J. ir pasakė, kad sumuštas D. yra jos namuose. Ji iš karto išbėgo žiūrėti. R. D. pas uošvienę gulintį lovoje. Dešinioji veido pusė buvo mėlyna, raudona. Dešinė akis buvo užkritusi, lūpa prakirsta, akis buvo uždaužta. Buvo apsirengęs su maikute ir šortukais. Nugaros oda buvo nunerta, kaip nuskusta. Odos ten jau nebuvo. Ant nugaros buvo prilipusių beržo lapų ir viso kita. Priimamajame medikai stebėjosi kaip reikia nunerti tą nugarą taip. D. rūbai atsidavė išmetamųjų auto dūmų kvapu. Jis laikrodį turėjo ant rankos. Apyrankė buvo paplėšta. Laikrodis jau nebeveikė, smūgį buvo gavęs. Jis buvo aiškiai velkamas automobiliu, čia nereikia nei ekspertų. Ji D. truputį apiprausė iki to, kol atvažiavo greitoji. D. kalbino, bet nesusikalbėjo. Girdėjosi tik kvėpavimas. Jis neprakalbėjo, buvo nesąmoningas. Atvažiavo greitoji med. pagalba. D. išnešė su neštuvais, buvo perduota reanimacijai, kad atveža sunkų ligonį. Darė visus tyrimus. Buvo nutarta D. išvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jos sūnus komoje prabuvo 2 savaites. Ji džiaugėsi kad sūnus atsigavo. Bijojo jį klausinėti, jai rūpėjo jo sveikata. Vėliau klausė kaip visa tai atsitiko. D. pasakojo, kad tvarkėsi namuose, gavo skambutį išeiti į lauką. Sakė, kad A. A. mušė, kad buvo L. Š., A. Š.. L. Š. vairavo, sakė mušė A. A. ir M. V.. D. ligoninėje jai pasakojo, kad buvo velkamas automobiliu. Sūnaus pasakojimas atitiko tai, ką ji ką matė po įvykio. Buvo apklausta 2014 metais. Pasakojo tiesą. Tada prisiminė geriau. Klaipėdos ligoninėje D. buvo gydomas virš mėnesio, o paskui gydomas Palangos reabilitacijos ligoninje apie 2 mėnesius. Ji slaugė D.. Ji turėjo jį valgydinti, masažuoti, keisti pampersus, jam buvo begaliniai skausmai. Po dviejų savaičių, kai D. pradėjo leisti garsus, jo pirmi žodžiai buvo –“nebeiškenčiu skausmo, suleiskite vaistus, nebenoriu gyventi”. Buvo skausmai, buvo priepuolia. Klausė medikų, kas tuos priepuolius iššaukia, sakė smegenys sudaužytos. D. buvo aukšta temperatūra. Dešinės akies vokas buvo užkritęs, dešinė veido pusė nefunkcionavo, reikėjo su šiaudeliu maitinti. Ji budėjo prie sūnaus dieną, naktį. Pagelbėjo ir atvažiavusi močiutė. Po įvykio jai skambino T. Š.. T. Š. jai sakė pasiskambinti A. Š., nes jis daugiau ką pasakys. Ji T. Š. skambutį įvertino kaip draugišką. Ji su A. Š. bendradarbiai. Kai A. Š. atėjo į darbą po to įvykio, pasakė, kad nieko nežino. Pas A. Š. anksčiau visi dirbdavo. A. Š. anksčiau buvo toks, kad tik sukiršytų, supykdytų visus, kad jam dirbtų, tarnautų. Ne vieną jaunimą sugadinęs. Jai buvo žinoma apie garažo vagystę. Š. patys vogdavo ir tėvai ieškodavo kaltų paskui. A. Š. norėjo žinių, kad kas pasakytų, kas tą jo garažą apvogė. Iš kitų kaimo žmonių sužinojo, kad po to įvykio A. Š. automobilį valė A. P., šalino nusikaltimo pėdsakus. Ji nebendravo su juo. Jis užsienyje gyvena. Prieš kokius tris metus M. V. skambino, B. atnešė A. A. telefoną ir jai telefonu M. V. sakė – „atsiprašau, mumis A. Š. pasamdė“, klausė kokio dydžio civilinis ieškinys. Nusistebėjo, kad didelis. Jis sakė, kad mes visi susimesim ir atiduosim. Ji M. V. sakė, kad jei tu nieko nepadarei, tai ko atsiprašai. Šiai dienai dienai sūnaus sveikata bloga. Atsistatymo nepavyko pasiekti. Jam nugarą skaudą – tai yra tų įvykių pasekmė. 2019 m. gruodžio mėnesį D. dalyvavo komisijoje dėl neįgalumo.

13Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 18.40 val. jai paskambino O. J., kad jos sodybos kieme sužalotas guli sūnus D. J.. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi pamatė, kad sūnaus veido srityje daug kraujosruvų, jis nekalbėjo, ant nugaros buvo prikibę žolės ir lapų. Sūnus gulėjo ligoninėje. Jam nustatytas neįgalumas. Ji girdėjo, kad po įvykio praėjus dienai ar dviem, buvo valomas Š. automobilis. D. jai sakė, kad jam grįžus iš ligoninės, jis buvo susitikęs su A. A., kuris jo atsiprašinėjo. (I t. b.l. 41, 42, 43, 51 ).

14Liudytoja S. J. parodė, kad D. J. yra jos brolis. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo teisybę. Iš balso pažino A. A., kai girdėjo jį laiptinėje kalbant su kažkuo. Ji mano, kad A. A. jos nematė, kai ji girdėjau jų tą pokalbį. Prisimenu, kad brolis sakė, kad jį sumušė A. A., M. V. ir A. Š.. Neprisimena apie patį įvykį ką brolis sakė, kur smūgius jam sudavė.

15Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos mėnesio antroje pusėje, kokia buvo diena tiksliai nepasakys, iš mamos sužinojo, kad yra sumuštas jos brolis D.. Iš brolio sužinojo, kad jį sumušė M. V., A. A., L. ir A. Š.. Po kurio laiko namo laiptinėje išgirdo, kad kažkas kalbasi. Išgirdusi, kad kalba A. A., klausėsi pokalbio. Iš kalbos suprato, kad jis kažkam pasakoja įvykius, kaip buvo sumuštas jos brolis. Girdėjo, kaip sakė, kad M. V. buvo „pasiutęs“, sakė, kad buvo baisiai, nes M. V. taip mušė jos brolį, kad net A. A. su L. Š. turėjo jį raminti, kad brolio neužmuštų. ( I t. b.l. 52 ).

16Liudytojas A. Š. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį ir gegužės mėnesį buvo apvogtas jo garažas. Kreipėsi dėl abiejų vagysčių į policiją. Nebuvo nustatyta kas įvykdė vagystę. Jis turėjo įtarimų dėl vagystę įvykdžiusių asmenų. 2014-07-19 iš ryto gėrė su M. V.. Neprisimena kokius gėrimus. Po to iki 16 val. buvo išvažiavę į Tauragės miestą: jis, L. Š. (jo sūnus), A. A., M. V.. L. Š. vairavo jo automobilį. A. A. ir L. Š. ėjo atsižymėti į policiją. Parvažiuodami iš Tauragės užsuko į parduotuvę, nusipirko alaus (daug nestipraus alaus „skarbonkių“), 2 butelius degtinės ir važiavo namo. Už prekes mokėjo bendrai. Jis pasiliko ūkyje (tame pačiame ( - ) kaime toliau nuo namų) šerti gyvulius, kai grįžo į namus. A. A. su M. V. nuėjo į kaimą pirkti cigarečių. L. Š. liko ūkyje, prie garažo, siurbliavo mašiną. Kai jis baigė šerti gyvulius, jie visi parėjo pas jį į kiemą. Grįžo su D. J.. D. savomis kojomis atėjo pas jį į kiemą. Jie norėjo gerti alų. A. A. pasakė, kad dingstam iš čia, nes ateis žmona „pakels vėją“, tada jie paprašė Luko, kad šis juos nuvežtų iki miško išgerti alų. Prieš važiuojant į mišką jie buvo išgėrę. Važiuojant į mišką vežėsi alkoholio. Važiavome visi – jis, A. A., D. J., M. V. ir L. Š. vairavo. M. V. sėdėjo mašinos priekyje, galinėje sėdynėje jis sėdėjo už L., A. A. ir viduryje sėdėjo D. J.. Bevažiuojant M. V. su D. J. susikivirčijo, dėl ko nežino. Važiuojant į mišką nieko nekalbėjo apie garažo vagystę. Niekas nekaltino Deivido. Jis nežino, kodėl D. J. teigia, kad jis jį tardė dėl garažo. Jis nematė ar važiuojant automobilyje A. A. sudavė smūgį D. J.. Negali pasakyti nuo ko D. J. prarado sąmonę automobilyje. Nuvažiavus į mišką ( nuo jo ūkio iki vietos miške apie 1,5 km) išlipę M. V. su D. J. susimušė. Išlipo A. A. ir nuėjo juos skirti, taip pat L. ėjo skirti juos. Jis nematė muštynių pradžios, nes buvo pasilenkęs prie automobilio ir rinko pabirusį alų. Alus buvo padėtas gale už vairuotojo sėdynės jam po kojomis. Pakėlus trūko maišelis. Alaus „skarbonkės“ pabiro ir lauke, ir viduje, todėl jas norėjo surinkti. Kol susirinko alaus skardines. D. jau gulėjo už mašinos. Akimirksniu viskas įvyko, dėl to nematė muštynių. Negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota D. J.. Nematė kaip D. J. mušė. Negali pasakyti, kokiu būdu atsirado sužalojimai D. J.. Nematė kokių nors sužalojimų D. begulint ant žemės tame miške. Nematė ir nežino dėl ko D. J. nugara buvo nubrozdinta. Nebuvo D. J. tampomas po mišką pririštas su virve. D. nuo žemės pakėlė A. A. su M. V. ir pasodino į mašiną. Kai kėlė D. J., gal tada patempė nugarą. D. J. pats iš pradžių nesugebėjo atsikelti, paskui sugebėjo. Klausė D. J. ar kviesti greitąją, jis prašė nuvežti pas močiutę. Nebuvo kalbos apie kastuvus ir užkasimą. Jie žadėjo „baliavoti“ toliau, pasiliko tame miške, o L. Š. išvežė D. J., nes jam buvo blogai, sėdėjo neadekvatus. Negali pasakyti, ar buvo praradęs sąmonę D. J.. Sūnus pasakė, kad M. V. mušė. Namo jie parėjo pėsčiomis. Eidami iš miško namo gėrė alų. Baigė gerti, kai parėjo. Paskui L. papasakojo, kad greitoji buvo, išsivežė D.. Jis nesijaučia kaltas. Nemušė D. J.. Jis neprašė kitų, jog sumuštų D. J., nevaišino jų alkoholiu. Alkoholį pirko visi bendrai. Draugai visi buvo ir važiavo į mišką. Niekas nežadėjo nieko mušti. Jis nežino, ką jo žmona turėjo omenyje D. J. sakydama, kad pasiskambintų jam. A. P. nėra valęs jo automobilio. L. Š. yra Anglijoje.Tiesą pasakoja teisminio nagrinėjimo metu, prašo teismą vadovautis teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo netiesą. Susitarė visi, kad niekas nieko nesakys policijoje. Susitarė su A. A., su M. V., su L. Š.. Nenorėjo draugų išduoti. Nepasakojo pareigūnams, nes galvojo, kad nieko nebus visiems. D. D. J. jį apkalba. Nebuvo susipykę. Neturi paaiškinimo, kodėl apkalba.

17Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai, jis yra to paties kaimo gyventojas. Iki šio įvykio bendravo normaliai, o po įvykio su juo bendravo tik vieną kartą. Tada kai buvo atėjęs apie tą įvykį visiškai nieko nekalbėjo, jis jo nieko apie tai neklausė. Sūnus jam papasakojęs, kad iš kažkur parvežė sumuštą D. J., minėjo, kad D. jam nieko nesipasakojo, todėl parvežė iki senelių sodybos keliuko ir paliko jį. Tą dieną buvo išvykęs, namo grįžo maždaug 16 val. Daugiau iš ūkio nebuvo išėjęs, niekur nevažiavo. Su juo buvo ir A. A., bei M. V., darbavosi ir alų gėrė. D. J. su jais nebuvo. L. Š. su jais nebuvo, jis tik paskui atvažiavo ir papasakojo, kad parvežė D. Teigia, kad D. J. nemušęs. Buvo apvogtas jo garažas. Su D. J. nekalbėjo apie garažo apvogimą. ( I t. b.l. 71 ).

18Liudytoja T. Š. parodė, kad tada, kai ji sužinojo apie tai, kad D. J. yra ligoninėje, ji paskambino D. J. pasiteirauti kaip D. jaučiasi, domėjosi jo sveikata. D. buvo gaila. Iki to įvykio ji su D. bendravo. Ji tikrai neatsimena to, kad būtų sakiusi D. “pasiskambink A., jis tau kažką papasakos”. Jei taip sakė, turbūt turėjo omenyje, kad A. daugiau žino, kadangi jie su D. yra bendradarbiai, kad paklaustų, gal tarp vyrų buvo tokia kalba, o kaip D. suprato, ji- nežino. Ji apie tą įvykį nežinojo nieko, kol nesulaikė vyrų. Po to ji paklausė vyrų, ar mušė, jie atsakė, kad nemušė ir liepė daugiau neklausinėti. Ji apie tą įvykį daugiau nieko ir neklausinėjo. Jai vyras nepasakojo nieko. Ji atsimena, kad grįžo įvykio dieną iš darbo, A. Š. girtas buvo prie garažų, gyvuliai nebuvo pašerti. L. šėrė gyvulius. Parsivežė A. Š. į namus nuo garažų. Prie garažų buvo ir V.. L. kažkuriuo metu buvo išvažiavęs, tetą nuvežęs į Tauragės m. apsipirkti. Jie niekada su D. J. nesipyko. D. ateidavo pas A. į garažą.

19Liudytoja T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 20.15 val. parėjo į savo ūkį, pamatė, kad jos vyras A. Š. yra neblaivus. Kartu su juo buvo M. V., kuris taip pat buvo neblaivus. Sūnus L. Š. tuo metu šėrė gyvulius, jis buvo blaivus. Pabaigė kartu su sūnumi šerti gyvulius ir visi parėjo namo. Kur išėjo M. V. nežino, jis tuo metu buvo labai girtas. Kas sumušė D. J. nežino. Gali būti, kad D. J. sakė skambinti A. Š., gal jis ką žinantis apie J. sumušimą. ( I t. b.l. 58,59)

20Liudytoja E. J. parodė, kad 2015 m. ėjo Tauragės AVPK nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas. Ji buvo ta tyrėja, kuri tyrė ikiteisminį tyrimą dėl D. J. sužalojimo ir jai teko ne vieną kartą bendrauti su A. A. kaip su įtariamuoju. Pamena, kad kai pirmą kartą bendravo, sėdėjo kabinete, kalbėjo, tuo metu nebuvo rašomi jokie protokolai, nes tada A. A. dar nebuvo pripažintas įtariamuoju. Tada jis labai daug ką nuoširdžiai jai pasakojo, konkrečiai ką – neprisimins. A. A. pasakojo, kad važiavo į mišką, prie kažkokio paminklo. Iš A. žodžių buvo kalba tikrai apie tai, kad jis mušė, sudavė smūgius D. J.. Kaltino D. vagyste iš garažo. Sakė, kad girti buvo kai mušė. Tame veiksme dalyvavo A. A., M. V., minimi Š. ir nukentėjusysis D. J.. Apie M. V. kalbėjo, kad jis trypė galvą D.. Buvo kalba apie vilkimą automobiliu, kalba, kad D. buvo pririštas prie automobilio, važiavo su automobiliu ir jį vilko, kad reikia jį užkasti. Bet po to jų neoficialaus pokalbio jis pasakė, kad oficialiai parodymų neduos. Todėl buvo priimtas prašymas priimti nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje leisti atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus bendraujant su A. A.. Gavus sankciją šiam veiksmui atlikti, antrą kartą su A. A. buvo bendrauta oficialiai jos kabinete, rašomas protokolas, bet tada, A. jau mažiau pasakojo, galbūt jis kažką įtarė. Jis tada visų aplinkybių jau nepasakojo, daugiau kalbėjo apie kitų veiksmus, ne apie savo. Jis kalbėjo apie M. V.. Sakė, kad M. V. trypė galvą, norėjo užmušti D. J.. Apie savo veiksmus A. tada jau nebekalbėjo. Buvo kalba, kad kažkuris išdavė juos visus, tai dabar jau kentėsim. Turėjo omeny, kad kažkas iš jų davė nepalankius parodymus, tai dabar kentės visi. Pokalbio suvestinę rašė operatyvinio skyriaus policijos pareigūnai. Tą pačią dieną, kai buvo atliekamas sankcionuotas veiksmas, buvo surašytas ir A. A. įtariamojo apklausos protokolas. A. A. sakė protokolui nieko nepasakos ir jis sakė, kad parodymus duos tik teisme. Su D. J. irgi bendravo. Pirmą kartą D. nelabai ką prisiminė, jam gal ir poveikis buvo daromas, jis lyg bijojo. D. buvo smarkiai sumuštas, tai galėjo neprisiminti visų aplinkybių. Kiek pamena, D. tikrai buvo nuoširdūs parodymai, kad nebuvo kažkokie išsigalvojimai. D. bijojo, atsisakė akistatos. A. Š. neturėjo nei nukentėjusio parodymų, nei A. A..

21Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. A. mama. Teigia, kad sūnus prisipažino, jog jis su Š. ir V. sumušė D. J.. Ką kas konkrečiai darė, nežino. A. prisipažino, kad jis J. sudavė į veidą. Vieną dieną prie jos sodybos, kur yra Š. garažas, Š. A. su A. A. ir M. V. gėrė alkoholį, ji girdėjo, kaip kalbėjo, kad reikia pamokyti D. J.. Konkrečių veiksmų jie neaptarė. Kitą dieną, t.y. šeštadienį po 16 val., ji matė, kaip į Š. automobilį už vairo sėdo L., lygtai šalia atsisėdo A. Š., o V. ir A. atsisėdo į galą. Kur jie tada išvažiavo nežino. Visi, išskyrus Luką, buvo girti. Jie grįžo po maždaug dviejų valandų. Girdėjo, kaip grįžus A. Š. tarpusavyje su tais pačiais asmenimis kalbėjo, kad „padėjo“ D. J. į vietą. Jis taip pat sakė, kad "nėra liudytojų, nieko jis neįrodys". Matė, kad vėliau prie jų atvažiavo L., kažką kalbėjo apie D. sumušimą. ( I t. b.l. 67 ).

22Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai. Apie minėtą dieną, gali pasakyti, kad tėvo automobiliu važiavo parsivežti vandens iš šaltinio. Važiavo vienas, buvo apie 17 val. Važiuodamas keliu pamatė einantį D.. Būdamas šalia jo, pamatė ant jo veido kraujosruvas. Taip pat matėsi ir purvini jo rūbai. Sustojo jį pavežti. Teigia, kad D. J. paprašęs nuvežti jį pas senelius į ūkį. Vežant J. nieko nedavęs, jis jam nieko neperdavęs. Teigia žinantis, kad iš jų garažo buvo įvykdyta vagystė, kas tai padarė nežino, apie tai su D. nekalbėjęs. Su D. apie jo sužalojimą nieko nekalbėjęs, nes jis mažai bendraujantis. Iki to įvykio jis pas juos ateidavo, padėdavo darbus dirbti, po įvykio bendravimas nutrūko. ( I t. b.l. 69 ).

232014-07-24 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo (b.l. 1, t.1) ROIK 0114000384843 nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK 2014-07-19 gautas pranešimas iš GMP, kad į priimamąjį gabena vaikiną apie 20 m amžiaus, kuriam yra nubrozdintos įvairios kūno vietos; 2014-07-19 19.31 val. išsiųstos pajėgos, atvykimo laikas 2014-07-19 19.32 val. Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas: D. J. buvo pristatytas į Tauragės priėmimo skyrių ir dėl savo neurologinės būsenos nesugebėjo paaaiškinti, kaip susižalojo nugarą.

242014-11-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respubllikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) (toliau specialisto išvada), nustatyta, kad D. J. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimu, daliniu akies raumens paralyžiumi, galvos smegenų sumušimu, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties, platūs odos nubrozdinimo plotai nugaroje abipus stuburo. Galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimu, daliniu akies raumens paralyžiumi, galvos smegenų sumušimu, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties D. J., galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvą kietu buku daiktu, o plačius odos nubrozdinimo plotus nugaroje abipus stuburo -dinaminio poveikio pasekoje, galimai kontaktuojant nugara su šiurkščiu paviršiumi, pvz. velkant ar pan. Dėl galvos smegenų traumos D. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atskirai imant nugaros sužalojimus - jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ( I t. b.l. 12-13 ).

25Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta ( b.l. 18-22), kad 2014-11-11 D. J. parodė namą, iš kurio D. J. buvo pakviestas įtariamųjų, kad išeitų į lauką; parodė vietą, kurioje stovėjo įtariamųjų automobilis; atsisakė fotografuotis įvykio vietoje, motyvuodamas tuo, kad bijo kaimo gyventojų; važiuojant nuo D. J. namų lauko keliuku iki pagrindinio kelio yra apie 1 km, pasukus į dešinę įvažiuojama į pagrindinį kelią ir važiuojama apie 3 km. Tada privažiavus dešinėje pusėje keliuką, D. J. nurodo, kad jį vežėsi “čia”, kad važiavo pro čia stovintį paminklą; pro paminklą buvo nuvežtas į mišką; bet konkrečios vietos nurodyti negali, nes nepamena; kad dėl jam duodamų smūgių buvo ne kartą “atsijungęs”; kad buvo paliktas vienas miške; kad “atsibudo” kažkur miške; kad atvažiavo L. Š., jį parvežė prie močiutės; parodė keliuką link močiutės namų, kur jį parvežė ir išleido L. Š.; D. J. nurodė, kad nuo to laiko, kai jis išėjo iš savo namų iki to laiko, kai jis parėjo pas močiutę, praėjo 1,5 valandos laiko.

26Tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pokalbių suvestinėse (b.l.123, t.1) nustatyta, kad teismo nutartimi leista nuo 2015-01-07 iki 2015-03-07 klausytis M. B. V., A. A. pokalbius ir daryti jų įrašus. Dėl A. A. pokalbių yra surašytos suvestinės.

27Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (I t. b.l. 124-131) nustatyta, kad A. A., M. V. kalba apie įvykio aplinkybes; kad nusikalstamai veikai tirti reikšminga informacija užfiksuota 6 A. A. pokalbių garso įrašuose. A. A. telefono pokalbių įrašai surašyti į kompaktinį diską Nr. 2015-38k5 (1001). Iš šio kompaktinio disko tyrimui reikšmingi pokalbiai Nr. 2612, 2647, 2760, 3572, 3691, 3984 perkelti į atskirą kompaktinį diską Nr. 147. Padarytos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo laiko ir turinio suvestinės Nr.1,2,3,4,5,6.

28Iš pokalbio suvestinės Nr. 3 (b.l. 128, t.1) matosi, kad A. A. kalbasi su M. V.; A. A. M. V. sako, kad jam reikės eiti į policiją pas J., kad dėl J. klaus, prašo ateiti prie autobuso pasitikti, ne telefonu kalba.

29Iš pokalbio suvestinės Nr. 4 (b.l. 129, t.1) matosi, kad A. A. telefonu kalba M. V. su Vyru: M. V. Vyrui sako, kad važiuoja rytoj su tuo asilu J., kad paskui žiūrėsim, jei manęs pačio neuždarys, duosiu aš tau televizorių į zoną; kad J. tokių vėjų pripisa; tyrėjai sakė, kad vaikas nesveikas gimęs. Į Vyro klausimą “ ar tai čia tau už sunkų kūną “, M. V. atsako, kad tai čia jiems visiems, zonai, jam, už tą asilą; kad be reikalo važiavo.

30Iš pokalbio suvestinės Nr. 6 (b.l. 131, t.1) matosi, kad A. A. kalbasi su Ž. B.; A. A. Ž. B. sako, kad L. įkišęs snukį mentūroj, jam davė parodyt; reikės teliką susiveikti, į Ž. B. klausimą ar gali prireikti, atsako kad nu, kad nežino kaip čia bus.

312015-02-19 tarnybiniu pranešimu “Dėl nustatytų aplinkybių” (b.l 132-133, t.1) išanalizuoti duomenys, gauti pagal asmenų telekomunikacinių bokštų veikimo teritoriją, abonentų, kuriais naudojasi A. A., M. V., L. Š., A. Š.. Nustatyta, kad nuo 2014-07-19 15.07 val. (kuomet pagal nustatytas aplinkybes A. A. su L. Š. buvo atvykę registruotis į Tauragės AVPK iki 2014-07-19 18.15 val., iki D. J. pranešė apie sužalotą sūnų D. J.) minėti asmenys A. A., M. V., L. Š., A. Š. tarpusavyje telefono numeriais nebendrauja. Analizuojant gautus duomenis, pagal asmenų telekomunikacinių bokštų veikimo teritoriją, galima daryti išvadą, kad A. A., M. V., L. Š., A. Š. (pagal apklausas jie visi buvo viename automobilyje ir vyko į Tauragę, po to atgal į ( - )), telefonai 2014-07-19 15.12.53 -16.30.09 jungiasi prie Tauragėje esančių bokštų, o 16.34.59 jau jungiasi prie ( - ). esančio bokšto TAU 56 B, kurio veikimas yra toje pusėje, vietoje, kurioje pasak nukentėjusiojo, jis buvo nuvežtas į mišką.

322015-05-05 tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolu ( I t. b.l. 189-192, t.1) nustatyta, kad atliekant savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus dalyvavo Tauragės AVPK specialistas E. Z. ir tyrėja E. J..

33Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų metu pokalbyje matyti, kad su A. A. yra aptarę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo detales, A. A. nuo pokalbio pradžios iki 03min. 36 s. kalba apie minėtą įvykį; apie tai, kaip jis neduos parodymų iki teismo, o teisme juos duos tik tuo atveju, jei kas nors iš dalyvavusių taip pat duos parodymus. A. A. nurodo D. J. sužalojimo detales: Į E. J. klausimą “Tu man sakei, kad pagrinde V. mušė”, A. A. atsako ”nu”, į klausimą “o trypė galvą irgi V.”, A. A. atsako ”nu”, Į E. J. klausimą “o jūs tada pas Š. gėrėt”, A. A. atsako ”taip”. Į E. J. pasakymą “ L. pasakojo, kad užkast jie norėjo su Š.” , A. A. atsako “Manęs jau nebuvo, mes kai išvažiavom, J. palikom, o tie debilai paskui užkast norėjo”. Be to, A. A. kalba: “jei buvo žmoniškai sutarta, jei visi tylim, tai visi tylim, nėr ko šnekėt”, “aš nešnekėjau nieko ir sakiau nešnekėk, sakau per teismą matysim, jei priduosi, tai tada ir jus traukiam padėlam ir viskas”.

34Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 109, t.1) nustatyta, kad 2017-03-23 į Tauragės AVPK kreipėsi T. Š., nurodė, kad po nakties iš garažo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, rankinė žoliapjovė. Nuostolis apie 3000 lt.

35Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

36Nors kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino, teigia, kad jis tikrai D. J. nemušė nei laiptinėje, nei prie mašinos. Teigia, kad bevažiuojant jis užmetė su delnu D. J. per galvos viršų tris kartus, nuo ko D. J. mašinoje sąmonės neprarado. Teigia, kad miške M. V. pradėjo šaukti ant D., kad “tai A. daiktai; kad nuo mano draugo nevogsi; atiduok daiktus, o tau bus blogai; kad užkas, užmuš jį” bei spardė koja D. galvą. Pirmas M. V. smūgis buvo D. su ranka į galvą. D. nukrito ant žemės ir paskui M. V. pradėjo jį spardyti. Daug M. V. smūgių buvo su koja, jis trypė, išvien daužė galvą D.. Jie stovėjo prie mašinos, paskui su A. Š. pribėgo ir nustūmė M. V., jį laikė, o M. V. šaukė „aš tave užmušiu “ciba”“. D. jau gulėjo ant nugaros be sąmonės. Tokius kaltinamojo A. A. parodymus paneigia nukentėjusiojo D. J., liudytojų D. J., S. J., D. J. E. J. parodymai, rašytiniai byloje surinkti įrodymai.

37Nukentėjusysis D. J. teisme ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad smūgius rankomis į galvą sudavė A. A., M. V., kad jo galvą trypė M. V.. Dėl A. A. suduotų smūgių skaičiaus D. J. ir tikslesnių įvykio aplinkybių, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes D. J. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus bei teigė esant juos išsamesniais, logiška atsižvelgiant į tai, kad įvykis vyko prieš 5,5 metų, kad nukentėjusysis turi sveikatos problemų, po įvykio yra pablogėjusi jo atmintis. Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 14-15, 16-17, t.1), kad 2014-07-19 jis buvo blaivus, po pietų, tarp 16-17 val. lauke prie mašinos gavo smūgį į veidą nuo A. A. (“zonos”), nuo kurio “išsijungė”, kad po to atsipeikėjo automobilyje, kur už vairo sėdėjo L. Š., priekyje šalia jo M. V., jis sėdėjo gale, o iš šonų A. Š. ir A. A.; A. Š. ir A. A. jam liepė šnekėti apie garažą, kad jis aiškino, kad nieko nežino, kad jei reikia, jis pats “apsiims”, bet jie jo neklausė. Tada važiuojant jis dar gavo apie 3 smūgius į galvos sritį nuo A. A., kur jie mušė daugiau, neatsimena, kiek atsimena, pasako; kad nuo A. A. iš viso gavo apie 5 smūgius, o kiek gavo nuo M. V. net nežino, nes kai nuvažiavo už “paminklo” , ir tada jį vėl “išjungė” zona, ir kiek jie važiavo mišku, nežino; kad kai jam pradėjo daužyti per veidą, jam kažkas liepė lipti iš mašinos; jis atsipeikėjo, išlipo iš mašinos ir ar tai “zona”, ar M. V.” vėl kuriam laikui jį išjungė. Atsipeikėjo, kai gulėjo ant nugaros, ant žemės, bet galva buvo pasukta šonu ir tada jo galvą viena koja trypė M. V.. Paskui dar girdėjo ir pamatė, kaip L. Š. atitraukė nuo jo M. V. ir sakė, kad gana, užkasti jį reikia. Po to kas vyko, vėl neatsimena, bet pagal jo sužalojimus jį arba tampė, ar dar ką darė, nes visa nugara buvo nutarkuota, nuvaryta. Atsimena, kad po kiek laiko jie jį paliko ir visi nuvažiavo, paėmė telefoną. Jis liko gulėti, nes nepajėgė atsistoti. Po kiek laiko vėl atvažiavo L. Š., padėjo atsistoti ir parvežė prie močiutės O. J. namų. Jis po truputį nuėjo ir atsisėdo ant suoliuko prie močiutės namo. Po to jo atmintis miglota. Su nuotrupomis pamena, kad jog vežamas į Klaipėdos ligoninę kažką pasakojo savo mamai. Kad grįžus iš sanatorijos, praėjus savaitei laiko, jį A. A. kvietėsi pasikalbėti, tačiau jis nesutiko. Paskui po kiek laiko laiptinėje A. A. pakvietė jo sugyventinė ir A. A. pasakė, kad jis jo atsiprašo, kad jie tą dieną visi gėrė kažkur prie garažo, paskui jau važiavo su juo aiškintis; kad buvo girti, kad nesąmoningai prisidirbo, kai ryte išsipaipaliojo, pagalvojo, kad jau turi po 10 metų. Tvirtina, kad A. A. jam davė į galvos sritį ne mažiau 5 smūgius.

38Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo D. J. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad jis keletą kartų buvo praradęs sąmonę, tai tie A. A. smūgiai buvo stiprūs; kad kai jis gulėjo ligoninėje, jį slaugė mama ir kai jis galėjo kalbėti, apkalbėjo su mama tą įvykį.

39Pirminius nukentėjusiojo D. J. parodymus, duotus 2014-09-10 (b.l. 14-15, t.1) dėl B. dalyvavimo įvykyje ) teismas vertina kaip duotus suklydimo įtakoje dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės patyrus galvos sužalojimus, nes pasak D. J., (b.l. 112, t.3) vakarykščiai, t.y. 2014-07-18 jis su Ž. B. gėrė, ir tai jo pasąmonėje užsifiksavo. Iš surinktų įrodymų nustatyta, kad D. J. pirmąsias 2 savaites po įvykio iš viso nekalbėjo (b.l. 42, t.1). Nukentėjusysis teisme b.l. 112, t.3) patvirtino, kad jo sveikata buvo pagerėjusi apklausiant jį antrą kartą.

40Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymais, nes jie nuoseklūs ir logiški. Iš surinktų įrodymų nustatyta, kad iki įvykio kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo D. J. santykiai buvo normalūs, todėl pagrindo apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusysis neturi pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymai patvirtinami liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų O. J., D. J., S. J., D. J., E. J. parodymais. Nukentėjusiojo D. J. parodymus patvirtino liudytoja O. J., nurodydama, kad 2014-07-19 išėjusi į kiemą pamatė ant suoliuko prie namo sėdintį D., kad klausė kas jam yra, jis kažką suburbuliavo; kad D. buvo sumuštas : visas mėlynas ( galva mėlyna), visa nugara nubrozdinta, nugaroje buvo įbrėžimai ir jų ne vienas, ant nuogos nugaros buvo dar lapai prilipę; D. būklė buvo sunki. D. parvedė į namus, paguldė ir paskambinusi jo mamai pranešė, kad D. sumuštas ir paprašė kviesti greitają medicininę pagalbą. Nukentėjusiojo D. J. parodymus patvirtino liudytoja D. J., nurodydama kad iš uošvienės O. J. sužinojo apie sumuštą D., kuris buvo jos namuose, kad rado D. pas uošvienę gulintį lovoje. Sūnaus veido srityje buvo pilna kraujosruvų, mėlynių, nubrozdinta nugara, sūnus išvis nekalbėjo, nuo jo sklido automobilio išmetamųjų dujų, specifinis garažo kvapas, nugara buvo apkibusi žole ir lapais, jis neprakalbėjo, buvo nesąmoningas. Pakvietė greitąją medicinos pagalbą. Sūnus komoje prabuvo 2 savaites. Būdamas ligoninėje sūnus pasakojo, kad jį vežė į mišką, mušė A. A., M. V., kad kažkuriuo momentu jis buvo velkamas, būdamas pririštas prie automobilio. Sūnaus pasakojimas atitiko tai, ką ji matė po įvykio. Iš D. žino, kad jam grįžus iš ligoninės A. A. su juo susitiko, jo atsiprašinėjo, prašė atleisti. Nukentėjusiojo D. J. parodymus dėl jį mušusių A. A., M. V. patvirtino liudytoja D. J. nurodydama, kad iš mamos D. J. sužinojo, kad sumuštas jos brolis; kad kai brolis atsigavo, jis pasakė, kad jį sumušė M. V., A. A., L. ir A. Š.. Teismas remiasi liudytojos S. J. parodymu, kad po kurio laiko, namo laiptinėje išgirdo, kad kažkas kalbasi. Išgirdusi, kad kalba A. A., klausėsi pokalbio. Iš kalbos suprato, kad jis kažkam pasakoja įvykius, kaip buvo sumuštas jos brolis. Girdėjo, kaip sakė, kad M. V. buvo „pasiutęs“, sakė, kad buvo baisiai, nes M. V. taip mušė jos brolį, kad net A. A. su L. Š. turėjo jį raminti, kad brolio neužmuštų. Teismas remiasi liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumai ( kad D. J. sumušė A. A. ir M. V.; buvo susitarta iš anksto sumušti D. J.) : kad ji yra A. A. mama; kad kai ji kalbėjo su sūnumi apie D. J. sumušimą, jis jis jai prisipažino, kad jie su Š. ir V. sumušė D. J.. A. prisipažino, kad jis J. tik sudavė per veidą. Kad vieną 2014 m. liepos mėn penktadienį vakare (2014-07-18) ji matė prie Š. garažo geriant alkoholį A. Š., A. A., M. V. ir girdėjo kalbant, kad “cibuką” (D. J.) reikia pamokyti. O 2014-07-19 po 16 val. matė, kaip į Š. automobilį susėdo girti A. Š., A. A., M. V., už vairo L. Š.. Grįžo po kokių 2 valandų. Matė, kad A. Š. buvo labai piktas, įsiutęs; gyrėsi, kad padėjo „cibuką“ į vietą’ sakė: “ nėra liudytojų, nieko jis neįrodys”. Matė, kad vėliau prie jų atvažiavo L. ir kažką kalbėjo apie D. sumušimą. Nukentėjusiojo D. J. parodymus dėl jį mušusių A. A., M. V., kad jis bijo kaimo gyventojų patvirtino liudytoja E. J., nurodydama, kad tuo metu, kai A. A. dar nebuvo pripažintas įtariamuoju, jis jai nuoširdžiai pasakojo, kad važiavo į mišką, prie kažkokio paminklo, kad jis mušė, sudavė smūgius D. J., kaltino D. vagyste iš garažo, buvo neblaivus, kad M. V. trypė galvą D.. Buvo kalba apie vilkimą automobiliu, kalba, kad D. buvo pririštas prie automobilio, važiavo su automobiliu ir jį vilko, kad reikia jį užkasti. Bet po to jų neoficialaus pokalbio jis pasakė, kad oficialiai parodymų neduos. Todėl buvo priimtas prašymas priimti nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje leisti atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų bendraujant su A. A.. Gavus sankciją šiam veiksmui atlikti, tada A. galbūt kažką įtarė, jis tada visų aplinkybių jau nepasakojo, daugiau kalbėjo apie kitų veiksmus, ne apie savo. Patvirtino, kad D. J. bijojo, atsisakė akistatos. Remiantis 2015-02-19 tarnybiniu pranešimu “Dėl nustatytų aplinkybių” (b.l 132-133, t.1) pagal asmenų telekomunikacinių bokštų veikimo teritoriją A. A., M. V., L. Š., A. Š. buvo vienoje vietoje kartu, nes jų telefonai 2014-07-19 15.12.53 -16.30.09 jungiasi prie Tauragėje esančių bokštų, o 16.34.59 jau jungiasi prie ( - ). esančio bokšto TAU 56 B, kurio veikimas yra toje pusėje, vietoje, kurioje pasak nukentėjusiojo, jis buvo nuvežtas į mišką. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (I t. b.l. 124-131) patvirtinamas faktas, kad D. J. mušė ir A. A.. A. A., M. V. tarpusavyje, su Ž. B., kitu asmeniu kalba apie J., kad gali grėsti atsakomybė už kūno sužalojimą ir M. V., ir A. A., kad M. V. gali uždaryti (suimti), kad A. A. gali prireikti “zonoje” televizoriaus. 2015-05-05 tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolas tvirtina A. A. pripažinus, kad jis 2014-07-19 pas Š. gėrė, sumušus J. paliko miške, o po to grįžus toliau gėrė; kad jie visi po įvykio buvo sutarę nieko nešnekėti, kad pergėręs M. V. trypė D. J. galvą. 2014-11-18 specialisto išvada Nr. ( - ) ( I t. b.l. 12-13 ) patvirtina, kad D. J. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimu, daliniu akies raumens paralyžiumi, galvos smegenų sumušimu, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties, platūs odos nubrozdinimo plotai nugaroje abipus stuburo. Galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimu, daliniu akies raumens paralyžiumi, galvos smegenų sumušimu, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties D. J., galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvą kietu buku daiktu, o plačius odos nubrozdinimo plotus nugaroje abipus stuburo - dinaminio poveikio pasekoje, galimai kontaktuojant nugara su šiurkščiu paviršiumi, pvz. velkant ar pan. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. J. buvo mušamas rankos kumščių smūgiais, spardomas koja. Todėl nukentėjusiojo galva buvo paveikta kietu buku daiktu, t.y. rankos kumščiu; koja, apauta batu. Taigi iš objektyviai nustatytų D. J. sužalojimų nėra jokios abejonės, kad jam smūgiuota buvo ne kartą, ir į gyvybiškai pavojingą vietą (galvą), apie tai rodo sužalojimų lokalizacija, sumušimai įvairiose galvos vietose. Nukentėjusiojo D. J. parodymu, jam A. A. sudavė nemažiau 5 smūgius į galvos sritį, nuo kurių jis netekdavo sąmonės, smūgiai buvo stiprūs, be to, M. V. jam galvą spardė. Taigi teismui, nėra net menkiausio pagrindo abejoti, jog D. J. buvo suduoti tikrai ne vienas, bet keli smūgiai į galvą bei galva trypiama koja, ir D. J. sunkų sveikatos sutrikdymą lėmė visuma smūgių ranka ir koja. Sprendžiant iš bylos duomenų visumos, nukentėjusysis užpuolikams nesipriešino, tačiau tai smurtautojų nesustabdė.

41Liudytojo A. Š. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad bevažiuojant M. V. su D. J. susikivirčijo, dėl ko nežino, jis nematė ar važiuojant automobilyje A. A. sudavė smūgį D. J.; kad jis negali pasakyti nuo ko D. J. prarado sąmonę automobilyje; kad važiuojant į mišką nieko nekalbėjo apie garažo vagystę, kad niekas nekaltino D.; kad jis nežino, kodėl D. J. teigia, kad jis jį tardė dėl garažo; kad nuvažiavus į mišką jis nematė muštynių pradžios, nes buvo pasilenkęs prie automobilio ir rinko pabirusį alų, kad negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota D. J.; kad nematė kaip D. J. mušė; kad negali pasakyti, kokiu būdu atsirado sužalojimai D. J. bei liudytojo A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, jais nesivadovauja, nes jie neatitinka surinktai įrodymų visumai.

42Liudytojo L. Š. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus (b.l. 69, t.), kad jis tik vienas važiuodamas pavežė sužalotą D. J. iki senelių ūkio ir daugiau nieko nežino, teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, jais nesivadovauja, nes jie neatitinka surinktai įrodymų visumai.

43Taigi, aptarti įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. A., veikdamas bendrai su M. V., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sumušė nukentėjusįjį D. J., dėl ko jis patyrė sunkų kūno sužalojimą, įtardami jį apvogus A. Š. garažą ar žinant D. J. vagystę įvykdžiusius asmenis. Dėl to teismas netiki kaltinamojo iškelta versija, kad jis tik bevažiuojant užmetė su delnu D. J. per galvos viršų tris kartus ir kad D. J. neprarado sąmonės mašinoje, kad nevilko D. J. gulint ant nugaros; kad su mama nekalbėjo apie D. J. sumušimo aplinkybes; kad D. J. sumušė ir jam sunkų kūno sužalojimą padarė M. V.. Kaltinamojo A. A. neprisipažinimą, kaltės perkėlimą bendrininkui M. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir kuris yra pasislėpęs, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką ir siekį išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės.

44Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Svarbu nustatyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, konkrečiu atveju – sunkiu sveikatos sutrikdymu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininkų padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nurodytas sunkiausias iš D. J. padarytų sužalojimų – galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimu, daliniu akies raumens paralyžiumi, galvos smegenų sumušimu, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties D. J., galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvą kietu buku daiktu, teismui konstatavus, kad t.y. smūgių sudavimui. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad visi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai D. J. buvo padaryti būtent A. A. ir M. V., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bendrais veiksmais. Būtent po jų miške suduotų smūgių D. J. D. J. būklė tapo tokia, kad kurį tai laiką jis neteko sąmonės, nebegalėjo atsikelti nuo žemės. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų lokalizaciją (galvą), kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai – daro išvadą, kad tarp kaltinamojo D. A. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

45Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Byloje nustatyta (D. J. parodymai), kad kaltinamasis A. A., veikdamas bendrai su M. V., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, iš anksto-2014-07-18 susitarė dėl nukentėjusiojo sumušimo. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad minėti asmenys susitarė dėl sužalojimo būdo, priemonių, sužalojimų jam padarymo pobūdžio ar sunkumo. Kaltinamasis A. A. šiuo atveju buvo nusikaltimų vykdytojas. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas ar padarytus veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia. Dėl to šiuo atveju kaltinamasis A. A. atsako pagal nuo jo ir M. V. nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, nes byloje nėra įrodymų, kad jie konkrečiai iš anksto susitarė padaryti kokius nors konkrečius sužalojimus nukentėjusiajam ir taip darė. Kaltinamasis A. A. suprato, kad bendrais veiksmais naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ir jį tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, A. A. veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui.

46Pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-558/2010, 2K-17-648/2017). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Nustatyta, kad A. A. ir M. V., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, taigi jie veiką padarė bendrais veiksmais.

47Aukščiau išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. A. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. A. tyčia bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė D. J. sveikatą. Kaltinamojo A. A. veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

48Bausmės skyrimo nuostatos.

49Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

50Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkų kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika yra baigta.

51Kaltinamasis A. A. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė neapibrėžta tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis A. A. iki 2014-07-19 veikos padarymo buvo teistas penkis kartus (b.l. 151-157, t.2) teistumai už nusikaltimus nuosavybei, bausmę buvo atlikęs, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą; po 2014-07-19 veikos padarymo teistas šeštą kartą, teistumas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti (b.l. 158, t.2), baustas administracine tvarka 2014m., 2019 m. (b.l. 159-164, t.2), dirba ( - ), augina tris mažamečius vaikus. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertino, civilinių ieškinių neatlygino, nors būdamas laisvėje dirbo ir nors dalį žalos galėjo atlyginti. A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str.1d.1)) ir veiką padarė recidyvistas (BK 60 str.1d.13)). BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Teismas A. A. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Įvertinus tai, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant sankcijoje už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą vidurkį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

52Kaltinamasis teistas 2018-12-14 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.1d. , 75 str.1d., 2d.8p., 10p. laisvės atėmimu 8 mėn., atidedant bausmės vykdymą 1m.6 mėn., bausmės neatlikęs. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė vadovaujantis BK 63 str.1,3,9d. pagrindu bendrinama su 2018-12-14 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.

53Dėl turtinės žalos atlyginimo

54Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

55Nukentėjusysis D. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 117 Eur sumai ( b.l. 101-103, t.3 ), šią sumą prašė priteisti solidariai iš A. A. ir M. V.. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro kelionių pas gydytojus išlaidos bei suplėšyti marškinėliai.

56Nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais) (b.l. 30,t. 1), įrodytas, todėl tenkintinas.

57Byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 3491,61 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 35-36, t.1) dėl išlaidų, patirtų suteikiant gydymo paslaugą nukentėjusiajam D. J., atlyginimo. D. J. VŠĮ Tauragės ligoninė buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos 2017-07-19, 2014-09-30; buvo suteiktos stacionarinės paslaugos VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2017-07-19 iki 2014-08-08, VŠĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje nuo 2014-08-08-2014-09-21 (b.l. 37, t.1). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina- 3491,61 Eur (12055,82 Eur). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog D. J. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais A. A. veiksmais, todėl už žalą, padarytą jį gydant, atsakingas kaltas asmuo, t. y.A. A.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytais ieškovės pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. A. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisiama 3491,61 Eur turtinei žalai atlyginti.

58Dėl neturtinės žalos atlyginimo

59LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d str. 1 d.).

60Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).

61Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-222/2017, 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

62Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.

63Nukentėjusysis D. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 60 000 Eur sumai ( b.l. 101-103, t.3 ), šią sumą prašė priteisti solidariai iš A. A. ir M. V.. Tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad A. A., M. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais jis buvo sunkiai sužalotas, jis iškentė stiprų skausmą, emocinį sukrėtimą, gydėsi ligoninėse, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol-pažeista dešinė akis (matomumas sudaro 45 proc.), smegenų traumos pasekoje susilnėjo dešinės rankos raumenys, sutriko motorika, sudėtinga apčiuopti smulkius daiktus, užsitraukti užtrauktuką, susisegti sagą ir pan. , sutriko eisena (sunkiau valdo dešinę koją), kamuoja gavos skausmai, sutriko atmintis, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės.

64Bylos medžiaga nustatyta, kad D. J. buvo gydomas stacionaruose VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2017-07-19 iki 2014-08-08, VŠĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje nuo 2014-08-08-2014-09-21 (b.l. 37, t.1). Darbingumo lygio pažyma Nr. 0867673 (b.l. 44, t.1) nustatyta, kad D. J. buvo nustatytas netektas darbingimas – 55 proc. nuo 2014-12-30 iki 2015-12-29. Darbingumo lygio priežastis-27.2 ligos arba būklės atsiradusios iki 24 m., diagnozės kodas pagal ( - )3 (smegenų infarkto liekamieji padariniai) F01.0 (staiga prasidedanti kraujagyslinė demencija), F07.0 (organinis asmenybės sutrikimas), T90.5 (centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai). Neįgalumo pažymėjimu (b.l. 155, t.3) nustatyta, kad D. J. nustatyta 45 proc. darbingumo nuo 2018-12-19 iki 2020-12-18. Pagrindinė diagnozė - Trauminė galvos smegenų liga (T 90.5) liekamieji reiškiniai po galvos smegenų kontūzijos ir išeminio insulto (I 69.3), (organinis asmenybės sutrikimas ( F07.0), lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), radikulopatija (M54.1). D. J. asmens sveikatos įstorija Nr. 6-669, siuntimu į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b.l. 156, t.3) matyti, iki 2014-07-19 įvykio nukentėjusysis turėjo sveikatos problemų; 2007 m. diagnozuotas išeminis galvos smegenų insultas, diagnozuoti organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas. Iš minėtų dokumentų taip pat nustatyta, kad po 2014-07-09 įvykio nukentėjusysis gan dažnai lankosi gydymo įstaigoje, gydomas gydytojo neurologo, skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, tai dešinės rankos, tai dešinės kojos tirpimu, strėnų skausnu. 2018-12-18 Siuntimu į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b.l. 156, t.3) nustatyta, kad D. J. vargina galvos skausmai, nepastovus svaigimas, silpnesnės dešinės pusės galūnės, skausmai sustiprėja keičiantis orams, skauda stuburą kairėje pusėje, vargina bendras silpnumas, neturi jėgų, blogai toleruoja fizinį krūvį, sunku susikaupti,, išlaikyti dėmesį, bloga atmintis, dažnai būna piktas, dirglus.

65Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis po 2014-07-19 įvykio dėl tokio prieš jį panaudoto fizinio smurto kentė fizinį skausmą, patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nerimą dėl sveikatos ateityje, taip pat nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą, .Visos šios pasekmės kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Ši D. J. patirta žala turi būti atlyginta.

66Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. A. padarytą veiką ir jos padarinius, jo turtinę padėtį – kaltinamasis yra dirbantis, tačiau jo uždarbis nėra didelis, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, byloje nustatytų aplinkybių visumą - D. J. ilgai gydėsi, po įvykio išliko liekamųjų reiškinių, ir po įvykio, ir šiai dienai, praėjus daugiau nei 5 m. nustatytas netektas darbingumas -55 proc., padarinys yra ilgalaikis, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse ( būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, patiria sveikatos sutrikimus); kad nedarbingumo nustatymui įtakos turi ir ankstesnis D. J. susirgimas, t. liekamieji reiškiniai po persirgto išeminio insulto (2007m. ); kad nepateikta duomenų, ar nedarbingumo nustatymas 45 proc. išliks visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), ar sužalojimo pasekmės paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisinga, sąžininga ir protinga suma yra 24000 eurų. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista 24000 eurų.

672015-05-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į būstą, ( - ). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą paliktinas nepakeistas, į kaltinamajam priklausantį laikinai apribotą turtą nukreipti civilinių ieškinių išieškojimą.

68Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-303 str.2d., 305 str.1d., 306 str., 307 str. 1d., 7d., teismas

Nutarė

69A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams.

70Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1,3,9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-12-14 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme (laisvės atėmimas 8 mėn. ) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 m. 3 mėn. (penkis metus tris mėnesius)

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-07-31 iki 2014-08-02 imtinai.

72Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

73Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo dienos.

74Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti -pakeisti į suėmimą.

75Priteisti iš A. A. D. J. 117 Eur (šimtą septyniolika eurų) turtinei žalai ir 24 000 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

76Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, įm. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, esančios Europos a. 1, Vilniaus m., 3491,61 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 61 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

772015-05-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į būstą, esantį ( - ) palikti nepakeistą, į A. A. priklausantį laikinai apribotą turtą nukreipti civilinių ieškinių išieškojimą.

78Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,... 2. sekretoriaujant Rasai Laurinskytei, dalyvaujant kaltinamajam A. A., jo... 3. A. A., a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. Teismas... 5. A. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent :... 6. 2014 m. liepos 19 d., laike nuo 16 val. iki 18 val. 30 min., tikslesnis laikas... 7. Kaltinamasis A. A. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino ir... 8. Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2014-07-19 tvarkėsi namus. Po pietų į jo... 9. Pasakojo teisybę ikiteisminio tyrimo metu. Išsamiau viskas parašyta tai, ką... 10. Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 po... 11. Liudytoja O. J. parodė, kad D. J. yra jos anūkas. 2014-07-19 ji buvo namie,... 12. Liudytoja D. J. parodė, kad D. J. yra jos sūnus. Jie gyvena atskirai, jų... 13. Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 18.40... 14. Liudytoja S. J. parodė, kad D. J. yra jos brolis. Ikiteisminio tyrimo metu... 15. Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos mėnesio... 16. Liudytojas A. Š. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį ir gegužės mėnesį... 17. Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai,... 18. Liudytoja T. Š. parodė, kad tada, kai ji sužinojo apie tai, kad D. J. yra... 19. Liudytoja T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 20.15... 20. Liudytoja E. J. parodė, kad 2015 m. ėjo Tauragės AVPK nusikaltimų tyrimo... 21. Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. A. mama.... 22. Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. pažįsta gerai.... 23. 2014-07-24 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo (b.l. 1, t.1) ROIK... 24. 2014-11-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respubllikos... 25. Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta ( b.l. 18-22), kad... 26. Tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pokalbių suvestinėse (b.l.123, t.1)... 27. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų... 28. Iš pokalbio suvestinės Nr. 3 (b.l. 128, t.1) matosi, kad A. A. kalbasi su M.... 29. Iš pokalbio suvestinės Nr. 4 (b.l. 129, t.1) matosi, kad A. A. telefonu kalba... 30. Iš pokalbio suvestinės Nr. 6 (b.l. 131, t.1) matosi, kad A. A. kalbasi su Ž.... 31. 2015-02-19 tarnybiniu pranešimu “Dėl nustatytų aplinkybių” (b.l... 32. 2015-05-05 tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų... 33. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų... 34. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 109, t.1) nustatyta,... 35. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 36. Nors kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino, teigia, kad jis tikrai D. J.... 37. Nukentėjusysis D. J. teisme ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad... 38. Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo D. J. teisminio nagrinėjimo metu duotais... 39. Pirminius nukentėjusiojo D. J. parodymus, duotus 2014-09-10 (b.l. 14-15, t.1)... 40. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymais, nes jie... 41. Liudytojo A. Š. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad... 42. Liudytojo L. Š. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus (b.l. 69, t.),... 43. Taigi, aptarti įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad baudžiamojoje byloje... 44. Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą... 45. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 46. Pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti... 47. Aukščiau išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad... 48. Bausmės skyrimo nuostatos.... 49. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti... 50. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 51. Kaltinamasis A. A. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė... 52. Kaltinamasis teistas 2018-12-14 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų... 53. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 54. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis... 55. Nukentėjusysis D. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį turtinei... 56. Nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos... 57. Byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 3491,61 Eur dydžio... 58. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 59. LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais... 60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 61. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis... 62. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi ir žalą padariusio... 63. Nukentėjusysis D. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį neturtinei... 64. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. J. buvo gydomas stacionaruose VŠĮ... 65. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis po 2014-07-19 įvykio dėl tokio... 66. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. A. padarytą veiką ir jos padarinius, jo... 67. 2015-05-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės... 68. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 69. A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135... 70. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1,3,9 d. šiuo... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į... 72. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 73. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo dienos.... 74. Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 75. Priteisti iš A. A. D. J. 117 Eur (šimtą septyniolika eurų) turtinei žalai... 76. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai... 77. 2015-05-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės... 78. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...