Byla 2-183/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Visaupra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7535-585/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Visaupra“ ieškinį atsakovams V. Š. ir S. Š. dėl sandorio pripažinimo nealiojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Visaupra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. Š. ir S. Š. dėl sandorio pripažinimo nealiojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovas, sumokėjęs 138 Lt žyminio mokesčio, taip pat prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nurodydamas, kad mokėtinas žyminis mokestis yra 6 000 Lt, tačiau šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra ypač sunki, įmonė neturi pakankamai piniginių lėšų, parduoti skubiai turtą taip pat yra neįmanoma dėl dabartinės ekonominės situacijos, todėl sumokėti visą žyminį mokestį ieškovas neturi galimybės.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo UAB „Visaupra“ prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino, nustatė ieškovui dvidešimties dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą dalį 9 862 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė 2009 m. lapkričio 6 d. sąskaitos išrašą ir balansą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas sudaro 235 537 Lt, trumpalaikis turtas – 1 189 578 Lt, turtas iš viso – 1 425 115 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai tik 237 055 Lt, todėl teismas sprendė, kad ieškovo argumentas, jog neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi pateiktas balansas patvirtina ne sunkią ieškovo finansinę padėtį, o kaip tik pakankamą sumokėti visą žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 600 000 Lt, kadangi ieškovas nurodo, jog sandėlio vidutinė rinkos vertė – 600 000 Lt, todėl už ieškinį mokėtinas 10 000 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teismo nuomone, mokėtino žyminio mokesčio suma (10 000 Lt), teismo vertinimu, nėra pernelyg didelė, kad užkirstų ieškovui kelią teisminei gynybai. Dėl paminėtų priežasčių ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas netenkino.

5Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Visaupra“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors ieškovas ir turi turto, tačiau esant dabartinei ekonominei situacijai skubiai šio turto parduoti nepatiriant nepagrįstai didelių nuostolių, neįmanoma, kas pripažinta visiems žinoma aplinkybe, todėl neįrodinėjama (CPK 182 str. 1 p.). Kadangi buvusi ieškovo generalinė direktorė V. Š. (nagrinėjamu atveju – atsakovė) įmonės kasoje galimai esančių piniginių lėšų neperdavė, įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje lėšų nėra, todėl jokios realios galimybės sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ieškovė neturi.
  2. Įpareigojimas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ieškovui užkertą kelią ginti savo teises civilinio proceso tvarka.
  3. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškinio suma – 600 000 Lt, nes ginčijamo sandorio kaina – 250 000 Lt, todėl už ieškinį mokėtinas 6 000 Lt žyminis mokestis. Teismas nepagrįstai ieškinio kaina laiko sandorio objekto rinkos vertę, nes nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti negaliojančiu sudarytą sandorį, kurio kaina laikytina suma, už kurią realiai buvo perleistas turtas. Be to, ieškiniu taip pat prašoma taikyti restituciją.
  4. Ginčo objekto rinkos vertė nustatyta daugiau negu prieš 20 mėnesių (2008 m. vasario 13 d.), todėl ji dėl ekonominės krizės kritus nekilnojamojo turto kainoms, negali būti laikoma pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. spalio 1 d. VĮ ,,Registrų centras“ išraše nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų – sandėlio, esančio adresu Liudvinavo g. 1 E, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė yra 103 000 Lt.

6Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.

8CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas tokį prašymą, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai bei atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, bet ir atsižvelgiama į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007).

9Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad įmonės finansinė padėtis yra labai sunki, įmonė neturi jokios galimybės sumokėti visą įstatyme numatytą žyminį mokestį.

10Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis sutinka su apeliantu, jog įmonės padėtis šiuo metu yra sunki, nes įmonė neturi pinigų atsiskaitomojoje sąskaitoje, tačiau vertinant visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad apeliantas neturi jokių galimybių sumokėti visą žyminio mokesčio sumą ir dėl to turėtų būti atleistas iš esmės nuo visos sumos už pateiktų priešieškinio reikalavimų nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas naudojasi advokato R. Suslavičiaus paslaugomis (b. l. 76), atsakovas sumoka dalį (138 Lt) žyminio mokesčio, nors tvirtina, kad atsiskaitomojoje sąskaitoje lėšų nėra. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto negalėjimą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį paneigia ir kartu su prašymu pateiktas ieškovo įmonės balansas už 2008 m. (b. l. 80-81), iš kurio duomenų matyti, kad ieškovas turi 235 532 Lt vertės ilgalaikio materialaus turto ir 1 189 578 Lt vertės trumpalaikio. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, turėdamas 1 425 115 Lt turto, naudodamasis profesionalaus advokato paslaugomis, turi galimybę sumokėti tik 138 Lt žyminio mokesčio dalį.

11Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas atskirajame skunde išdėstė, kad negali nuosavybės teise priklausančio turto realizuoti, nes toks realizavimas būtų nuostolingas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, net nenurodė, koks turtas gali būti realizuotas (CPK 175 str.).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį yra pagrįsta ir teisėta.

13Šioje apeliacijoje taip pat kilo ginčas dėl ieškinio sumos, nuo kurios turi būti mokamas įstatyme numatytas žyminis mokestis, dydžio.

14Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prašė teismo taikyti restituciją, t. y. teisinius padarinius, kylančius sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, jis siekė turtinės naudos, nes patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, pasikeistų turto, kuris yra sandorio dalykas, savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2006; 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2006), todėl pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir už jį mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas žyminis mokestis.

15Kai ieškiniu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovų turtą, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą taip pat nustatoma pagal turto rinkos vertę. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio suma nustatytina pagal ginčijamo sandorio kaina, t. y. 250 000 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas.

16Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio turinį, laikė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria už 250 000 Lt buvo perleistas turtas, kurio rinkos vertė 2008 m. vasario 13 d. buvo 600 000 Lt. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas už ieškinį turėtų sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį. Apeliantas su tokia turto verte bei žyminio mokesčio skaičiavimu nesutinka, nurodo, kad negalima vadovautis prieš du metus atlikto turto vertinimo preliminaria išvada. Taip pat nurodo, kad turto, kurį ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovų taikius restituciją, vidutinė rinkos vertė, byloje esančio 2009 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, yra 103 000 Lt (b. l. 89). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo atskirajame skunde minima vidutinė rinkos vertė taip pat nustatyta prieš du metus – t. y. 2008 m. vasario 1 d., be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės susipažinti ir įvertinti tokių apelianto pateiktų įrodymų.

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių nustatyti ieškinio pateikimo teismui metu buvusios ginčo turto (sandorio objekto) rinkos vertės, todėl nėra galimybių paskaičiuoti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija skundžiamą nutartį panaikina dalyje, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį ir klausimą šioje dalyje perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tokiu būdu sudarant ieškovui galimybę pasinaudoti įstatymo nustatytomis galimybėmis atlikti turto vertinimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz. turto įvertinimo pažymas (ataskaitas)), kurių pagrindu būtų galima nustatyti pareikšto ieškinio sumą ir atitinkamai spręsti dėl žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį dydžio.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti dalyje, kuria nustatytas dvidešimt dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti, t. .y sumokėti trūkstamą dalį 9 862 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas UAB „Visaupra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V.... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo UAB... 5. Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Visaupra“ prašo šią teismo nutartį... 6. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 8. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis... 9. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad įmonės finansinė padėtis yra... 10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis sutinka su apeliantu,... 11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas atskirajame skunde išdėstė, kad... 12. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro... 13. Šioje apeliacijoje taip pat kilo ginčas dėl ieškinio sumos, nuo kurios turi... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo... 15. Kai ieškiniu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti... 16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio turinį, laikė,... 17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, sprendžia, kad... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti dalyje,... 20. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį...