Byla 2-2352/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-632-560/2011 pagal ieškovo Nordea Bank Finland PLC ieškinį atsakovui A. I. dėl įsiskolinimo priteisimo bei pagal atsakovo A. I. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland PLC dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, tretysis asmuo B UAB „Ingero“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu nusprendė ieškovo Nordea Bank Finland PLC ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. I. ieškovo naudai 3 099 504,65 eurų skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6 000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo priešieškinys minėtu teismo sprendimu buvo atmestas.

4Atsakovo A. I. pateikė apeliacinį skundą dėl nurodyto teismo sprendimo. Apeliantas taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Apeliantas prašymą motyvavo tuo, kad pas jį šiuo metu yra sunki finansinė padėtis, jis šiuo metu niekur nedirba, be to teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas visas jo turtas. Apeliantas akcentavo, jog Vilniaus apygardos teismas jau buvo pripažinęs, jog apelianto turtinė padėtis sudaro pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu jokios aplinkybės dėl jo turtinės padėties nepasikeitė, t. y. jo turtinė padėtis nepagerėjo ir nėra objektyvių galimybių jam sumokėti žyminį mokestį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovo A. I. prašymą patenkino iš dalies, atleido apeliantą nuo dalies, t. y. nuo 10 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą bei nustatė apeliantui A. I. terminą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, t. y. 20 000 Lt. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartyje apeliantui nurodė pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį, kad teismui būtų sudaryta galimybė spręsti dėl apelianto atleidimo nuo labai didelės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas, šalindamas teismo nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, nustatytu terminu pateikė teismui pažymą dėl viešųjų varžytinių, iš kurios matyti, jog Kauno m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 19 d. yra išduotas vykdomasis dokumentas dėl 663 310,93 Lt skolos išieškojimo iš A. I. išieškotojo „Swedbank“, UAB naudai; pažymą iš VSDFV Kauno skyriaus apie tai, jog apeliantas bankrutuojančioje UAB „Ingero“ nedirba; „Swedbank“, AB pažymą, jog yra areštuota apelianto sąskaita, tačiau daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, apeliantas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, būtina tūrėti duomenis apie jo bei jo sutuoktinio visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat ne tik jo, bet ir jo sutuoktinio vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Kadangi, kaip minėta, apeliantas pagal teismo nurodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo tikrąją turtinę padėtį, teismas neturi galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą atleisti jį nuo labai didelės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė sunkios turtinės padėties dėl ko reikėtų jį atleisti nuo didžiausios dalies žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, todėl apeliantui nustatytinas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas A. I. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – visiškai patenkinti jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

  1. Apeliantas niekur nedirba (Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ingero“, tuo pagrindu A. I. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų), kito darbo per šį laikotarpį nerado.
  2. Skundžiama nutartis prieštarauja anksčiau byloje priimtiems teismo procesiniams dokumentams, kadangi pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. I. priešieškinio priėmimo klausimą pripažino, jog A. I. turtinė padėtis sudaro pagrindą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Rašytine nutartimi teismas atleido A. I. nuo žyminio mokesčio, mokėtino šioje byloje paduodant priešieškinį. Bylos nagrinėjimo metu jokios aplinkybės dėl apelianto turtinės padėties nepasikeitė, t. y. turtinė A. I. padėtis nepagerėjo ir nėra objektyvių galimybių sumokėti žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių duomenų apie tai, kad konstatuota sunki A. I. turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Dėl šių priežasčių teismo argumentas, jog atsakovas neįrodė sunkios turtinės padėties, dėl ko reikėtų jį atleisti nuo didžiausios dalies žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą vertintinas kaip nepagrįstas.
  3. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje priėmė nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos visos apeliantui priklausančios lėšos, esančios sąskaitose, pas jį ar trečiuosius asmenis, taip pat nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kas itin riboja pastarojo veiksmus. Jokiu neareštuotu piniginiu lėšų ar kito turto neturi. Turtas areštuotas 3 099 504,65 eurų sumai (ieškinio reikalavimo užtikrinimui), o tai apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, yra labai didelė suma. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas turėjo kreiptis į teismą prašydamas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, leidžiant iš areštuotų lėšų sumokėti žyminį mokestį. Trumpi apeliacinio skundo padavimo terminai itin apriboja galimybes apeliantui kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finland PLC prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo teise į teisminę gynybą. Atsakovas jau nekarto yra įgyvendinęs teisę į teisminę gynybą – tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek analogiškais pagrindais ginčydamas banko finansinį reikalavimą BUAB ,,Ingero“ bankroto byloje, tiek pareikšdamas netiesioginį ieškinį BUAB ,,Ingero“ vardu.

    1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

12Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

13Nagrinėjamu atveju apeliantas sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį, nuo likusios dalies žyminio mokesčio prašydamas atleisti. Apeliantas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu jokios aplinkybės dėl jo turtinės padėties nepasikeitė, t. y. jo turtinė padėtis, palyginti su padėtimi, kuri buvo priimant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį, nepagerėjo ir nėra objektyvių galimybių jam sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad nedirba UAB ,,Ingero“ bei kad areštuotas atsakovo turtas.

14Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus nagrinėjant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiant priešieškinį, padarė išvadą, kad teismas neturi galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu (priešieškinio pateikimo metu) objektyviai sudaro pagrindą atleisti jį nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir tokiu būdu užtikrinti teisę į pažeistų teisių gynimą. Tačiau priimdamas priešieškinį, teismas įvertino tai, jog mokėtinas žyminis mokestis būtų labai didelis, o tokią sumą fiziniam asmeniui iš karto sumokėti yra gana sunku, taip pat atsižvelgė į tai, jog atsakovas, paduodamas priešieškinį, jau yra sumokėjęs 133 Lt dydžio žyminį mokestį, ir sprendė, kad atsakovas turi sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio likusios dalies sumokėjimą atidedant iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje (CPK 84 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims procesinį sprendimą, o prašo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas, pats pripažindamas, kad jo finansinė padėtis nepasikeitė, prašo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nors esant analogiškiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria tik atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje dalyje.

15Be to, atsakovas, kaip minėta, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies, t. y. nuo 29 867 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimo prašo atleisti. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas prašo jį atleisti beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos. Pagal formuojamą teismų praktiką, atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-183/2010, kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo pateikiamus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio vertintini itin atidžiai ir pagrįstai sprendė, atsakovas neįrodė savo pakankamai sunkios finansinės padėties, kuri galėtų būti pakankamas pagrindas atleisti nuo minėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 185 str.).

16Pažymėtina ir tai, kad norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, būtina turėti duomenis apie jo bei jo sutuoktinio gaunamas pajamas, taip pat ne tik jo, bet ir jo sutuoktinio vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, o asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Apeliantas šiuo atveju nepateikė visų įrodymų apie jo (jo sutuoktinės) turimą bet kokio pobūdžio turtą, gaunamas pajamas, išlaidas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, o tai leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki, jog jis negalėtų apskritai sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas pagal jų prašymą atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo.

17Kita vertus, pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto prašymą pagrįstai reikšminga laikė aplinkybę, kad jam priklausantis turtas yra areštuotas, o tai neabejotinai riboja finansines galimybes sumokėti visą žyminį mokestį, kuris nagrinėjamoje byloje yra iš tiesų didelis ir pagrįstai atleido nuo dalies, t. y. nuo 10 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą.

18Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, tame tarpe ir paaiškinimai dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netikslingumo, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

19Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kadangi teismo nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį pasibaigė, ieškovui nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

22Nustatyti ieškovui 14 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti 20 000 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu nusprendė ieškovo... 4. Atsakovo A. I. pateikė apeliacinį skundą dėl nurodyto teismo sprendimo.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovo A. I.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovas A. I. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finland PLC prašo... 10. Atskirasis skundas netenkintinas.... 11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas... 12. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas... 13. Nagrinėjamu atveju apeliantas sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį, nuo likusios... 14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, 2010... 15. Be to, atsakovas, kaip minėta, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 137 Lt... 16. Pažymėtina ir tai, kad norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį,... 17. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto prašymą... 18. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, tame tarpe... 19. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį iš esmės palikti... 22. Nustatyti ieškovui 14 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo...