Byla 2A-1383-467/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams P. S. ir UAB IF& C Insurance AS dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas J. V. 2013 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų UAB IF& C Insurance AS ir P. S. subsidiariai 53 910 Lt turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu advokatu P. S. 2009 m. birželio 15 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria ieškovas pavedė advokatui rengti bei pasirašyti procesinius dokumentus, kliento (ieškovo) vardu vesti civilinę bylą su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos už Lenkijoje 2008 m. liepos 1 d. pavogtą automobilį Mercedes Benz E270 T CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo, nes, įvykus automobilio vagystei, AB „Lietuvos draudimas“ nepripažino, kad įvyko draudiminis įvykis ir todėl atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas pats negalėjo ruošti ieškinio teismui bei rinkti įrodymų, nes tuo metu buvo suimtas ir atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietoje, atsakovo apsilankymo metu buvo gydomas Lukiškių laisvės atėmimo vietos ligoninėje. Advokatas ieškinį teismui pateikė 2010 m. rugpjūčio 19 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, kadangi konstatavo, jog neįrodytas draudiminio įvykio buvimas bei praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2008 m. spalio 15 d., t.y. nuo AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką datos. Atsakovas P. S. netinkamai atliko jam pavedimo sutartimi pavestus įpareigojimus, t.y. praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą pateikė ieškinį teismui dėl draudimo išmokos priteisimo, bylos nagrinėjimo metu nepareikalavo pramoninio vaizdo įrašo iš Lenkijos policijos komisariato, todėl ieškovas negalėjo įrodyti, jog automobilį Lenkijoje pavogė ne dėl ieškovo nerūpestingų veiksmų. Advokatas nesuteikė ieškovui kvalifikuotos teisinės informacijos, nesupažindino su CK, CPK normomis, nepaaiškino apie senaties terminus, dėl įstatymo numatytų galimybių išspręsti žyminio mokesčio klausimą, nes, būdamas suimtas, ieškovas neturėjo galimybių sumokėti 1 617 Lt žyminio mokesčio. Dėl tokio advokato nerūpestingumo ir netinkamo savo pareigų atlikimo buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovas 2013 m. kovo 25 d. kreipėsi į advokato draudiką dėl žalos atlyginimo, tačiau ir draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

6Atsakovas P. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo visų dokumentų, reikalingų ieškiniui pagrįsti bei ieškinio sumai nustatyti, todėl atsakovas nurodė apytikslią bylos vedimo pirmojoje instancijoje sumą, į kurią įėjo žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos. Atsakovas su ieškovu nesitarė, kad jam teiks teisines paslaugas kokiais nors kitais klausimais, t.y. kaip išvengti žyminio mokesčio mokėjimo, ar kokiu būdu gauti nemokamą teisinę pagalbą. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovas ieškovui išaiškino, kad ginčams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir kad kuo greičiau jis turėtų pasirūpinti lėšomis, reikalingomis bylai vesti. Siekdami sutaupyti laiko, kad atsakovas galėtų pradėti rinkti įrodymus bylai, su ieškovu atsakovas pasirašė teisinių paslaugų sutartį, taip pat su ieškovu sutarė, kad ieškinį teismui atsakovas pateiks, kai ieškovas sumokės žyminį mokestį bei atstovavimo išlaidas. Pasirašęs su ieškovu teisinių paslaugų sutartį, jis, kaip advokatas, ėmėsi visos eilės veiksmų, kad surinktų įrodymus ieškiniui paruošti, t.y. kreipėsi į VĮ Regitra dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos gavimo, susipažino su draudimo bylos dokumentais AB „Lietuvos draudimas“ bei pasidarė jų kopijas, gavo transporto priemonę ieškovui pardavusios bendrovės pažymą apie užvedimo raktelių skaičių, kreipėsi į SODRĄ dėl ieškovo darbo santykių, parengė ieškinį ir visus šiuos veiksmus atliko iki ieškinio senaties termino pabaigos. Ieškovas nesugebėjo surinkti lėšų apmokėti už ieškinį iki ieškinio senaties termino, taip pat ir už suteiktas teisines paslaugas. 2010 m. vasarą ieškovas paskambino atsakovui ir nurodė, kad jo artimieji gali sumokėti 3 000 Lt už bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas 2010 m. liepos 20 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. susitiko su ieškovu Vilniaus pataisos namuose. Susitikimų metu atsakovas nurodė ieškovui, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys gali būti atmestas, taip pat išaiškino, jog ir dėl įrodymų aiškinimo atsakovo naudai ieškinys gali būti atmestas, tačiau ieškovas išreiškė norą siekti prisiteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką už pavogtą automobilį, todėl paskutinio susitikimo su ieškovu metu 2010 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė teisinių paslaugų sutartį, tą pačią dieną atsakovas sumokėjo žyminį mokestį ir registruotu laišku išsiuntė ieškinį teismui. Nagrinėjant bylą, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas nesutiko dėl per mažos siūlomos draudimo išmokos, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ne vien dėl ieškinio senaties, bet ir dėl to, jog nustatė, kad įvykis, kurio metu ieškovas neteko automobilio, laikytinas nedraudiminiu. Ieškovo reikalaujamas priteisti žalos dydis yra analogiškas jo reikalautai priteisti draudimo išmokai, tačiau nurodyta ieškinio suma negali būti laikoma žala CK 6.249 straipsnio prasme, nes teismas atmetė ieškovo ieškinį, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Nesutikdamas su teismo sprendimu, ieškovas nepasinaudojo apeliacijos teise. Ieškovas neįrodė, kad tarp atsakovo veiksmų yra tiesioginis ar atsitiktinis priežastinis ryšys su ieškinio atmetimu, tuo pačiu ir priežastinis ryšys civilinei atsakomybei kilti. Advokatas negali atsakyti už teismo priimtus sprendimus, kadangi įrodymus tiria, vertina ir sprendimus priima teismas.

7Atsakovas UAB IF& C Insurance AS su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo skundą dėl teisinių paslaugų teikimo kokybės nagrinėjo Lietuvos advokatūra, kuri advokato veiklos pažeidimų nenustatė, o konstatavo, kad advokatas teisines paslaugas teikė prisiimto pavedimo apimtyje. Ieškovas savo 2011 m. gegužės 6 d. skunde Lietuvos advokatūrai pats patvirtino, kad ne advokatas siūlė savo paslaugas ieškovui, o ieškovo artimieji ir pats ieškovas kreipėsi į advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo. Taigi iki kreipimosi pas privatų advokatą ieškovas nesidomėjo, ar kas teisines paslaugas gali suteikti pigiau, ar teisinės paslaugos ieškovui gali būti suteikiamos neatlygintinai. Ieškovas nenurodė, kad kreipėsi pas advokatą tikslu ir prašymu pakonsultuoti jį, kur teisines paslaugas galima gauti pigiau ar neatlygintinai, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas, kad advokatas jam turėjo tokias paslaugas ir konsultacijas teikti. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad advokatas neinformavo jo apie ieškinio senaties terminą. Pats ieškovas savo skunde advokatų tarybai nurodo, kad advokatas pasakė ieškovui, jog kreiptųsi į jį, kai turės pinigų, todėl nėra pagrindo teigti, kad advokatas privalėjo pateikti ieškinį teismui dar negavęs apmokėjimo už teisines paslaugas. Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, pats ieškovas dalyvavo teismo posėdžiuose, jis turėjo galimybę pareikšti teismui, kad ieškinio senatis praleista dėl advokato kaltės, tačiau ieškovas nurodė kitas ieškinio senaties praleidimo priežastis. Teismo posėdžio metu advokatas pareiškė prašymą išreikalauti ieškovo nurodytą vaizdo įrašą, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nes nurodytas vaizdo įrašas buvo aprašytas Lenkijos policijos pareigūnų pateiktuose raštuose, su šia medžiaga teismas, priimdamas sprendimą, buvo susipažinęs, todėl nėra pagrindo manyti, kad vizualiai susipažinus su vaizdo įrašu, būtų galima padaryti kitokias išvadas ir ieškovo ieškinį patenkinti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jį atstovaujantis advokatas aplaidžiai atliko įsipareigojimus, numatytus teisinių paslaugų sutartyje ir dėl to ieškovui kilo žala

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas P. S., pasirašytos teisinių paslaugų sutarties su ieškovu pagrindu, paruošė ieškinį teismui, rinko medžiagą ieškiniui paruošti, užklausdamas Krosnievicų policijos komisariatą Lenkijoje, reikalaudamas įvykio medžiagą iš AB „Lietuvos draudimas“, užklausdamas automobilio pardavėją UAB „Milavita“ dėl parduoto automobilio užvedimo raktelių komplekto. Advokatas P. S. 8 kartus ėjo į susitikimus su ieškovu, kuris tuo metu buvo laisvės atėmimo vietose. Teisinių paslaugų sutarties pagrindu advokatas P. S. atstovavo ieškovą, pateikiant ieškinį bei jį nagrinėjant teisme, ruošė procesinius dokumentus į bylą. Ieškovo ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ užregistruotas teisme 2010 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi ieškinio pareiškime nurodyta, jog ginčą prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, teismas pripažino, kad advokatas siekė sumažinti ieškovo bylinėjimosi išlaidų kaštus. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo P. S. parodymai, kad jis išaiškino ieškovui žyminio mokesčio mokėjimo klausimus, ieškinio senaties praleidimo pasekmes, yra argumentuoti. Šias aplinkybes taip pat įrodo ieškovo skundas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui, iš kurio matyti, kad ieškovas ir advokatas, sudarę teisinių paslaugų sutartį 2009 metų birželio mėnesį, aptarė, kad reikia mokėti 3 procentų dydžio žyminį mokestį už ieškinį, už advokato teisines paslaugas, į tai ieškovas atsakovui nurodė, kad dėl susiklosčiusių jo gyvenime sunkių aplinkybių, jis tuo metu neturėjo lėšų, o advokatas ieškovui nurodė, kad, kai turės lėšų, tada ir kreiptųsi į jį. Advokatas nebuvo įsipareigojęs ieškovui spręsti žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį klausimo savo lėšomis ar teikti nemokamai teisines paslaugas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas netenkino ieškovo prašymo ginčą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, o 2013 m. balandžio 7 d. sprendimu atmetė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą ir tai buvo vienas iš pagrindų atmesti ieškinį. Be to teismas ieškovo ieškinį atmetė ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, bet ir dėl to, kad ieškovas neįrodė draudiminio įvykio buvimo. Teismas sprendė pramoninio vaizdo įrašo iš Lenkijos policijos komisariato išreikalavimo klausimą, tačiau šio prašymo netenkino. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo argumentai, kad advokatas P. S. laiku nepateikė teismui ieškinio, neišreikalavo iš Lenkijos policijos komisariato įvykio vaizdo įrašo, nesuteikė kvalifikuotos teisinės pagalbos ieškovui, dėl ko jo ieškinys AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos už pavogtą automobilį buvo atmestas, yra nepagrįsti, t.y. ieškovas neįrodė atsakovo P. S. civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo taikyti advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių nuostatų ir ieškovo nurodytas aplinkybes pripažinti draudiminiu įvykiu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovas J. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nepilnai ir neobjektyviai jas ištyrė, netinkamai taikė įstatymą. Teismas formaliai nurodė ir išvardino visus faktus, tačiau padarė priešingas, nei byloje nustatyta, išvadas. Teismas teisingai nustatė, kad tarp ieškovo ir advokato 2009 m. birželio 15 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, t.y. esant pakankamai laiko iki senaties termino suėjimo pateikti reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ši aplinkybė liko neįvertinta. Advokatas nepatarė kaip išspręsti problemą, kai ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir jis negali apmokėti žyminio mokesčio. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas buvo laisvės atėmimo vietose ir negalėjo turėti lėšų, kuriomis galėtų disponuoti. Teismas nevertino advokato veiklos tuo aspektu, kad, jei ieškovas neturėjo lėšų jam atsilyginti už suteikiamas paslaugas, ar nereikėjo išaiškinti apie galimybę pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba arba pateikti ieškinį teismui be žyminio mokesčio sumokėjimo. Praleidus ieškinio senaties terminą, byla iš esmės išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai, neištyrus pilnai ir išsamiai visų automobilio vagystės aplinkybių, tuo atimant ieškovui galimybę įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą ir papildomų esminių bei reikšmingų bylai įrodymų teikimą. Tokie advokato veiksmai pripažintini draudiminiu įvykiu ir ieškovui padaryta žala priteistina iš atsakovo.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, nors ieškovas apeliaciniame skunde ir teigia, jog teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymą, tačiau savo argumentų iš esmės neatskleidžia, nenurodo, kokios aplinkybės, susijusios su civilinės atsakomybės sąlygomis, turėjo būti vertinamos kitaip, iš viso nepasisako dėl civilinei atsakomybei būtinų sąlygų egzistavimo ir jų pagrindimo. Ieškovas iki šios dienos nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai tikėtis, kad jis būtų pajėgus sumokėti žyminį mokestį, todėl ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą negalėjo būti teisiškai pagrįstas. Atsakovo veiksmus, teikiant ieškovui teisines paslaugas, yra įvertinusi ir Lietuvos advokatūra, kuri atsakovo veiksmuose nenustatė jokių teisės ar advokato etikos pažeidimų, todėl jokių neteisėtų veiksmų, galinčių lemti atsakovo civilinę atsakomybę, atsakovas neatliko. Ieškovo nurodyta ieškinio suma negali būti laikoma žala CK 6.249 straipsnio prasme, kadangi, remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-871-827/2011 nustatytomis aplinkybėmis, ieškovui nebuvo pagrindo tikėtis gauti draudimo išmoką. Nesant žalos, atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima. Kitos ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - įstatymų numatytų galimybių išspręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimo neišaiškinimas, ieškovo nesikreipimas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo - su priežastiniu ryšiu ir bendrai su civilinės atsakomybės kilimu teisiškai nėra susiję.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB IF& C Insurance AS prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo vienintelis pagrindas atmesti ieškinį. Iki kreipimosi pas privatų advokatą ieškovas nesidomėjo, ar kas teisines paslaugas galėtų suteikti pigiau, ar teisinės paslaugos ieškovui gali būti suteiktos neatlygintinai. Ieškovas nenurodo, kad kreipėsi pas advokatą su tikslu ir prašymu pakonsultuoti jį, kur teisines paslaugas galima gauti pigiau ar neatlygintinai, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas, kad advokatas jam turėjo tokias paslaugas ir konsultacijas teikti. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - įstatymų numatytų galimybių išspręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimo neišaiškinimas, ieškovo nenukreipimas į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo - su priežastiniu ryšiu ir bendrai su civilinės atsakomybės kilimu teisiškai nėra susiję.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo J. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas J. V. ir atsakovas advokatas P. S. 2009 m. birželio 15 d. pasirašė teisinių paslaugų sutartį (b.l. 80), kuria ieškovas pavedė advokatui atstovauti jį civilinėje byloje su AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos už Lenkijoje pavogtą automobilį Mercedes Benz E270 T CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo visuose teismuose ir visose teismo instancijose. Šia sutartimi ieškovas įgaliojo advokatą rinkti įrodymus, reikalingus civilinei bylai spręsti, sumokėti privalomas rinkliavas, susijusias su bylos vedimu, atstovauti ieškovo interesams santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Ieškovas, iš esmės nesutikdamas su jam atsakovo suteiktų teisinių paslaugų kokybe, kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje ir prašė priteisti iš atsakovo 53 910 Lt žalą, t.y. sumą, kurią ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudimo išmoką už pavogtą automobilį, ir kuri nebuvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovo teigimu, dėl atsakovo netinkamai vykdytų pareigų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, aplaidaus pareigų atlikimo, žalos fakto), ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tačiau teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

18Esminis ieškovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nepilnai ir neobjektyviai jas ištyrė, netinkamai taikė įstatymą, o būtent: apeliantas teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp ieškovo ir advokato teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta, esant pakankamai laiko iki senaties termino suėjimo pateikti reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ir į ją atsižvelgė. Iš ieškovo skundo Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui (b.l. 45-48) matyti ir tą konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog ieškovas ir advokatas, sudarę teisinių paslaugų sutartį 2009 metų birželio mėnesį, aptarė būtinybę mokėti 3 procentų dydžio žyminį mokestį už ieškinį, mokėti už advokato teisines paslaugas, tačiau ieškovas dėl susiklosčiusių jo gyvenime sunkių aplinkybių tuo metu neturėjo lėšų, todėl advokatas ieškovui nurodė, kad tada, kai pastarasis turės lėšų, ir kreiptųsi į jį. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-871-827/2011 (prijungtos b.l. 156-161, t.1) matyti, jog teismas ieškovo J. V. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atmetė ne vien dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas įsiteisėjusiame sprendime taip pat konstatavo, jog atsakovas įrodė nedraudiminio įvykio buvimą. Aplinkybės, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, ieškovas neginčija, atvirkščiai, šią aplinkybę jis apeliaciniame skunde nutyli. Pažymėtina taip pat, kad, nors atsakovas ir pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, taigi sprendimas įsiteisėjo. Todėl aplinkybė, kad atsakovas ieškovo ieškinį teismui pateikė tik 2010 m. rugpjūčio 19 d., t.y. praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kadangi tie veiksmai didžiąja dalimi buvo sąlygoti paties ieškovo, kadangi ieškovo ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ kitoje civilinėje byloje buvo atmestas ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, bet ir dėl jo nepagrįstumo.

19Apelianto teigimu, teismas neįvertino advokato veiklos ir tuo aspektu, jog pastarasis turėjo išaiškinti ieškovui apie galimybę pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba arba pateikti ieškinį teismui be žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau iš šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties turinio matyti, jog šalys taip nesusitarė, t.y., jog atsakovas teiks ieškovui konsultacijas dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ar galimybės nemokėti žyminio mokesčio. Be to, remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka tik iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi CPK nenumato galimybės visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Iš ieškovo skundo Lietuvos advokatūrai (b.l. 45-48) matyti, kad ieškovas iki ieškinio senaties termino dienos neperdavė atsakovui už žyminį mokestį nei lito, nors apie ieškinio senaties terminą advokatas buvo jį informavęs, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas turėjo galimybę būti atleistas nuo žyminio mokesčio ar kad atsakovas jį netinkamai konsultavo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jo turtinė padėtis ateityje pagerės ar yra pagerėjusi šiuo metu ir todėl ieškovas būtų galėjęs sumokėti žyminį mokestį už atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą ieškinį, t.y. kad buvo realus pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir ieškovas būtų galėjęs pateikti ieškinį be žyminio mokesčio. Be to, kaip jau minėta, iš ieškovo skundo Lietuvos advokatūrai ir atsakovo Lietuvos advokatūrai pateiktų paaiškinimų turinio matyti, jog šalys sutarė, kad ieškinį teismui advokatas pateiks tik tada, kai ieškovas sumokės advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas buvo įsipareigojęs teikti ieškovui nemokamas teisines paslaugas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad advokatas privalėjo pateikti teismui ieškinį dar negavęs apmokėjimo už teisines paslaugas.

20Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas, sudarant teisinių paslaugų teikimo sutartį, buvo laisvės atėmimo vietoje ir negalėjo turėti lėšų, kuriomis galėtų disponuoti bei sumokėti žyminį mokestį. Aplinkybė, kad ieškovas buvo laisvės atėmimo vietoje, savaime nereiškia, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio ir apmokėti advokato teisinės pagalbos išlaidų tam, kad įgyvendintų savo teisę kreiptis į teismą. Be to reikiamą pinigų sumą ieškovas, nors ir praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau atsakovui vis dėl to perdavė. Todėl atsakovas, informavęs ieškovą apie praleistą ieškinio senaties terminą, ir pateikė ieškinį teismui. Taigi nenustatyta, jog atsakovas netinkamai vykdė šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu prisiimtas pareigas, taip pat, kad atsakovas veikė neteisėtai, nesąžiningai ar neatsižvelgęs į ieškovo interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui ir jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui civilinė atsakomybė nekyla.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.). Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. apie netinkamai atsakovo atliktas pareigas pagal šalių sudarytą sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.

22Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas J. V. 2013 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 6. Atsakovas P. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 7. Atsakovas UAB IF& C Insurance AS su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Ieškovas J. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. S. prašo apeliacinį skundą... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB IF& C Insurance AS prašo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas J. V. ir atsakovas advokatas P. S. 2009... 18. Esminis ieškovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad, apelianto... 19. Apelianto teigimu, teismas neįvertino advokato veiklos ir tuo aspektu, jog... 20. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti...