Byla 1A-278-150/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), bei nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A. Š., gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) ir Birutei Paukštienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), bei nuteistas:

2pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5E. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

7A. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Nukentėjusiosios L. P. ir civilinių ieškovų VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies priteisiant:

9- iš E. M. atlyginti civiliniam ieškovui VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ 1 605,44 Lt turtinę žalą;

10- solidariai iš E. M. ir A. Š. atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 Lt turtinę žalą;

11- solidariai iš E. M. ir A. Š. atlyginti nukentėjusiajai L. P. 130 Lt turtinę ir 8 000 Lt neturtinę žalą.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

13E. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. sausio 20 d., apie 2 val., VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ priėmimo skyriuje, esančiame Ligoninės g. 12, Alytuje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius ligoninės priėmimo skyriuje, o apsaugos darbuotojui J. Š. drausminant, E. M., išėjęs iš ligoninės priėmimo skyriaus, metė stiklinį butelį į ligoninės priėmimo skyriaus lauko duris ir išdaužė durų stiklo paketą, taip padarydamas VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ 782,51 Lt turtinę žalą.

14E. M. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

15Be to, E. M. ir A. Š. nuteisti už tai, kad jie 2013 m. kovo 25 d., apie 0.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, įėję į L. P. butą, esantį ( - ), Alytuje, buto koridoriuje A. Š. tyčia sugriebė L. P. už plaukų ir išpešė plaukų kuokštą, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, dešinį šoną, kairės rankos plaštakos nugarėlę, dešinės pusės pilvo apačią, taip pat jis, sugriebęs rankomis nukentėjusiajai už kaklo, spausdamas ją stūmė, o E. M. buto kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu L. P. į nosį, dėl ko nukentėjusiajai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai L. P. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, linijinio odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje.

16E. M. ir A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

17E. M. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2013 m. kovo 25 d., apie 0.30 val., būdamas L. P. buto, esančio ( - ), Alytuje, koridoriuje, nuo spintelės paėmęs virtuvinį peilį, badydamas peilio smaigaliu L. P. į kairės kojos šlaunį ir į kairio šono pilvo paviršių, grasindamas nupjauti dešinės rankos pirštus, nužudyti ir padegti nukentėjusiosios L. P. butą, jeigu ji kreipsis dėl šio įvykio į policijos pareigūnus, grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti L. P. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

18E. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19Be to, E. M. ir A. Š. buvo kaltinami pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus tuo, kad jie, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami grupėje, 2013 m. kovo mėn. 25 d., apie 0.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, išlaužė buto duris ir jėga įsibrovė į L. P. butą, esantį ( - ), Alytuje, buto koridoriuje A. Š. tyčia sugriebė L. P. už plaukų ir išplėšė plaukų kuokštą, po vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, dešinį šoną, kairės rankos plaštakos nugarėlę, dešinės pusės pilvo apačią, taip pat jis, sugriebęs abiem rankomis nukentėjusiajai už kaklo, smaugė ją, o E. M. buto kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu L. P. į nosį, dėl ko nukentėjusiajai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, taip pat koridoriuje E. M., nuo spintelės paėmęs virtuvinį peilį, šio daikto smaigaliu badė L. P. į kairės kojos šlaunį ir kairio šono pilvo paviršių, įpjovė peiliu į dešinės kojos blauzdą, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai L. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, linijinio odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, t. y. pasikėsino ją nužudyti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nes L. P. sugebėjo mobiliojo ryšio telefonu paskambinti ir paprašyti pagalbos, kad būtų iškviesta policija, be to, jie be savininkės žinios, panaudodami smurtą tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu metu, įsibrovė į L. P. butą.

20E. M. ir A. Š. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 bei 9 punktus, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį, paskiriant jam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), laisvės apribojimo bausmę ir nustatant teismo draudimus bei įpareigojimus, nurodytus BK 48 straipsnyje, arba taikant BK 75 straipsnį atidėti paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

22Nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Visų pirma, E. M. aptaria jo turėtus teistumus už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje, taip pat jų padarymo aplinkybes. Apelianto manymu, teismas, paskirdamas jam bausmę, turėjo įvertinti šias aplinkybes. Be to, E. M. yra atlikęs 50 parų arešto bausmę, kas turėjo didelės įtakos pasikeitusiam nuteistojo gyvenimo būdui ir jam leido padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistojo motina, sumokėdama 782,51 Lt, iš dalies atlygino VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ turtinę žalą už jo sudaužytą stiklo paketą bei atlygino 483,13 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai už L. P. gydymą ligoninėje, todėl teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad E. M. turi mažametę dukrą, teikia jai išlaikymą, dirbdamas atsitiktinius darbus, jis yra šeimos maitintojas. E. M. teigimu, įvertinus jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jauną amžių, šeiminę padėtį, bausmės tikslai už padarytus nusikaltimus būtų pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustačius teismo įpareigojimus bei draudimus arba atidėjus bausmės vykdymą.

23Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeičiant paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti, taip pat iš naujo išsprendžiant nukentėjusiajai L. P. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

24Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Jį ir nukentėjusiąją iki nusikalstamos veikos padarymo siejo ir iki šiol sieja artimi santykiai. Jie ilgą laiką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, turi bendrą sūnų. A. Š. manymu, dėl 2013 m. kovo 25 d. kilusio konflikto iš dalies kalta pati L. P., nes jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys, kai L. P. nesakė nuteistajam, kam priklauso jos turėtas telefonas. A. Š., kaip artimam nukentėjusiosios draugui, kilo įtarimų. L. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nuteistasis yra pavydus. Nors minėtos aplinkybės nešalina A. Š. atsakomybės, tačiau skiriant bausmę į jas, apelianto nuomone, būtina atsižvelgti. Be to, byloje nustatyta, kad kai prieš L. P. smurtavo E. M., A. Š. gynė nukentėjusiąją, siūlė jai kviesti greitąją pagalbą ir nuvežti į ligoninę.

25Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nuostatos teigiant, kad šiame straipsnyje išvardintos nusikalstamos veikos, lyginant jas su kitomis nusikalstamomis veikomis, yra mažiau pavojingos, neturi didelės visuomeninės reikšmės, todėl jas nagrinėjant, nedalyvauja valstybinis kaltintojas. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo numatytos alternatyvios bausmės, todėl teismas, parinkdamas bausmę, nėra saistomas kaltininkui skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą tik laisvės atėmimo bausmę. Nors A. Š. anksčiau teistas ir turi neišnykusį teistumą, tačiau ta aplinkybė, kad nuo byloje nagrinėjamo įvykio iki šiol apeliantas nepadarė naujų nusikalstamų veikų, leidžia manyti, jog jis pasitaisė. Byloje nėra objektyvių duomenų teigti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. nebuvo saistomas stipriais socialiniais ryšiais, neturėjo šeimos ir pastovaus darbo. Dabartiniu metu situacija iš esmės pasikeitė, nes nuteistasis turi pastovią gyvenamąją ir darbo vietą, 2013 m. gimė sūnus. Byloje esantys dokumentai ir L. P. parodymai patvirtina, kad A. Š. rūpinasi sūnumi, teikia jam išlaikymą, aktyviai dalyvauja vaiko auklėjime. Nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai nukentėtų mažamečio vaiko interesai, tuo labiau kad nukentėjusioji niekur nedirba, neturi pastovių pajamų ir gyvena tik iš socialinių pašalpų.

26A. Š. tvirtinimu, jis atlygino L. P. 2 000 Lt neturtinės žalos, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino tokio apelianto veiksmo kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės BK 59 straipsnio prasme. Nuteistasis neneigia savo nusikalstamais veiksmais padaręs nukentėjusiajai neturtinės žalos, tačiau jos dydis pinigų sumokėjimo dieną teismo nebuvo nustatytas, o apeliantas vertino sumokėtą pinigų sumą kaip pakankamą, atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką analogiškose bylose. Be to, A. Š. nevengia prievolės atlyginti nukentėjusiajai didesnės sumos neturtinę žalą, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nuteistojo atlyginta žala nėra pakankama.

27Pasak apelianto, visuma anksčiau išdėstytų aplinkybių leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir nustačius baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

28Kitoje apeliacinio skundo dalyje A. Š. pasisako dėl skundžiamu nuosprendžiu L. P. priteisto neturtinės žalos dydžio. Mano, kad teismas, priteisdamas iš viso L. P. 10 000 Lt, iš kurių 2 000 Lt buvo įskaityti kaip apelianto sumokėta pinigų suma, neturtinę žalą, aiškiai nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. A. Š. apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, tačiau taip pat CK 6.251 straipsnio 2 dalimi ir 6.282 straipsniu. Nuteistųjų veiksmais L. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, minimalus nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos dydis yra 800 Lt, o maksimalus – 5 000 Lt, paprastai kaltininkai privalo atlyginti 1 000 Lt neturtinę žalą. Šioje byloje nėra duomenų, kad po apelianto suduotų smūgių L. P. liko liekamųjų reiškinių. Nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis beveik 77 kartus viršija jai padarytos turtinės žalos dydį. Įvertinus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį, jų ir nukentėjusiosios asmenybes, nusistovėjusią teismų praktiką, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio turi būti keičiama, sumažinant neturtinę žalą iki protingos sumos. Be to, pasak A. Š., teismui pavyko atriboti ir individualizuoti kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus, jų suduotus smūgius L. P. ir jai atsiradusius sužalojimus, todėl yra galimybė atriboti ir priteisti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą individualiai iš kiekvieno nuteistojo, tačiau teismas nepagrįstai nepadarė to.

29Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis A. Š. ir jo gynėja, taip pat nuteistojo E. M. gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

30Nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

31Dėl E. M. ir A. Š. paskirtų bausmių

32Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

33E. M. yra pripažintas kaltu padaręs po vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai. A. Š. taip pat nuteistas už baigtos nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymą. Abiejų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantai nusikalto veikdami tiesiogine tyčia. A. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad dėl 2013 m. kovo 25 d. kilusio konflikto iš dalies kalta pati L. P., nes jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys, kai L. P. nesakė nuteistajam, kam priklauso jos turėtas telefonas. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad L. P. konflikto metu turėjo svetimą mobiliojo ryšio telefoną ir naudojosi juo. E. M. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad A. Š. konfliktavo su L. P. dėl minėtos priežasties (t. 4, b.l. 41-43). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati L. P. teigė, kad A. Š. reikalavo iš jos atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nepriekaištavo, kad šis daiktas nepriklauso nukentėjusiajai (t. 4, b.l. 46-47). Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus nurodydamas konflikto su L. P. priežastį. 2013 m. kovo 25 d. apklausos metu apeliantas parodė, kad jis, įvykio dieną būdamas gimtadienyje, paskambino L. P.. Nukentėjusioji davė kažkokiai moteriai mobiliojo ryšio telefoną kalbėti su A. Š.. Be to, L. P. buvo skolinga 20 Lt apeliantui. Dėl šių priežasčių A. Š. nusprendė nuvažiuoti kartu su E. M. į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą. Įvykio vietoje nuteistasis reikalavo atiduoti skolą ir mobiliojo ryšio telefoną, kuris jai nepriklauso (t. 2, b.l. 110-112). 2013 m. gegužės 13 d. apklausoje A. Š. jau neminėjo, kad jis atvažiavo pas L. P. dėl skolos, o tvirtino, kad apeliantui būnant nukentėjusiosios namuose, ji stumdė nuteistąjį, rėkė ir daužė jo viršutinę kūno dalį, todėl A. Š. pradėjo naudoti smurtą prieš L. P. (t. 2, b.l. 119-121). A. Š. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jam, paskambinusiam L. P., pastarosios draugė pasakė, kad telefonas nepriklauso nukentėjusiajai. Todėl nuteistasis, atvažiavęs į L. P. gyvenamąją vietą, reikalavo atiduoti svetimą mobiliojo ryšio telefoną (t. 4, b.l. 43). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja E. V. patvirtino, kad L. P. buvo atėjusi pasisvečiuoti į jos namus ir liudytoja kalbėjo su A. Š., tačiau ji nesakė nuteistajam, kad L. P. naudotas mobiliojo ryšio telefonas priklauso E. V. ar kitam trečiajam asmeniui (t. 3, b.l. 58-59, t. 4, b.l. 48-49). Ši liudytoja taip pat davė tokius pačius parodymus ikiteisminiame tyrime (t. 2, b.l. 61-63). Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. P. neatliko jokių provokuojančių veiksmų, kurie lėmė, kad A. Š. nusikalto. Priešingai, pačio nuteistojo subjektyvus, tikrovę neatitinkantis įsitikinimas buvo jo nusikalstamų veiksmų padarymo priežastis. Nagrinėjamu atveju apeliantas dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš nukentėjusiąją. A. Š. akcentuojama būdo savybė – pavydas – nepateisina nusikalstamų veiksmų padarymo. Taip pat byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. gynė L. P. tuo metu, kai E. M. smurtavo prieš nukentėjusiąją, ar jis siūlė L. P. kviesti greitąją medicinos pagalbą ir nuvežti į ligoninę. Nukentėjusioji ir kitas nuteistasis E. M. baudžiamajame procese nedavė parodymų dėl minėto A. Š. elgesio (t. 2, b.l. 50-51, 55-58, 73-74, 82-84, t. 4, b.l. 41-43, 45-47, 56-58). Tokiu būdu sprendžiant dėl A. Š. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo, nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. E. M. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis sudavė L. P., nes ji įskundė nuteistąjį dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (t. 4, b.l. 42). Pabrėžtina, kad nuteistojo kaltė padarius šį nusikaltimą yra įrodyta ne tik L. P. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. E. M. naudoto smurto prieš nukentėjusiąją priežastis taip pat nelaikytina kaip pateisinanti. Apygardos teismas nustatė, kad nuteistieji bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė L. P. sveikatą, jų vaidmuo padarant nusikaltimą buvo aktyvus. A. Š. atliko nevienkartinį smurtinio pobūdžio veiksmą prieš nukentėjusiąją, kuri įvykio metu buvo nėščia. A. Š. teisiamajame posėdyje pripažino žinojęs apie L. P. fiziologinę būseną (t. 4, b.l. 44). E. M. tvirtinimas, kad jis nežinojo apie L. P. nėštumą (t. 4, b.l. 42), vertinamas kaip bandymas sušvelninti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nes tiek A. Š., tiek liudytoja E. V. patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio dieną nukentėjusiosios nėštumas buvo akivaizdžiai matomas (t. 4, b.l. 42, 49). Fizinio smurto naudojimas prieš nėščią L. P. rodo A. Š. ir E. M. cinišką ir įžūlų elgesį, nes jie savo veiksmais kėlė grėsmę ne tik nukentėjusiosios, bet ir jos vaisiaus sveikatai. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, kad gimusiam L. P. vaikui buvo nustatyta kokių nors sveikatos sutrikimų.

34Apygardos teismas nustatė E. M. ir A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jie pripažino padarę inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistieji apeliaciniuose skunduose prašo pripažinti, kad jų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog apeliantai savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186/2011). Spręsdamas dėl šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia pirmos instancijos teismas atsižvelgia tik į turtinės žalos dydį, padarytą nukentėjusiajam, nes neturtinė žala dar nebūna priteista (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-397/2010). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, jau turi atsižvelgti ir į pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2007). Pastebėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis (pvz., daugiau kaip pusę), kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011).

35Byloje dėl E. M. nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ pareiškė civilinį ieškinį atlyginti padarytą 2 387,95 Lt turtinę žalą (t. 3, b.l. 7-8). AB „Swedbank“ kvito kopija patvirtina, kad nuteistojo motina pervedė į civilinės ieškovės banko sąskaitą 782,51 Lt (t. 4, b.l. 33). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. ar jo artimieji sumokėjo likusią civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Be to, atlygintos turtinės žalos dydis nėra pakankamai didelis, t. y. sudaro mažiau nei trečdalį apelianto veiksmais atsiradusios turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, dėl E. M. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto ar 59 straipsnio 2 dalies prasme nėra teisinio pagrindo.

36E. M. ir A. Š. sukėlus L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį atlyginti jai 3 390 Lt turtinę žalą ir 20 000 Lt neturtinę žalą (t. 3, b.l. 46-48), o civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš apeliantų 483,13 Lt turėtų išlaidų dėl L. P. gydymo (t. 2, b.l. 44-45). Byloje nustatyta, kad A. Š. ir E. M. motina iš viso sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 478,13 Lt (t. 3, b.l. 51, t. 4, b.l. 34). Be to, A. Š. sumokėjo L. P. 2 000 Lt (t. 4, b.l. 25). Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad iš nuteistųjų turi būti priteista solidariai sumokėti likusią Vilniaus teritorinei ligonių kasai nesumokėtų išlaidų dalį (5 Lt) ir nukentėjusiosios patirtą 130 Lt turtinę bei 8 000 Lt neturtinę žalą. Kaip minėta, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik tuo atveju, kai jis atlygina visą padarytą žalą. Kadangi apeliantai nepadarė to, todėl minėtu baudžiamojo įstatymo straipsnio pagrindu jų veiksmai nelaikytini atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, vien didelės dalies Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtų išlaidų atlyginimas neleidžia pripažinti A. Š. ir E. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamu nuosprendžiu L. P. priteista neturtinė žala atlyginta tik penktadaliu. A. Š. vieną kartą sumokėjo nukentėjusiajai 2 000 Lt praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo civilinio ieškinio pareiškimo byloje. Jis ar tuo labiau E. M. iki šiol daugiau neatlygino L. P. patirtos žalos, nors praėjo dar beveik vieneri metai nuo A. Š. atlikto veiksmo. Nedidelės dalies L. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimas neleidžia tikėtis neuždelsto likusios nukentėjusiajai priteistos žalos dalies atlyginimo. Tai, kad A. Š., subjektyviai įvertinęs teismų praktiką dėl nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydžio nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, sumokėjo L. P. 2 000 Lt, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies prasme. Žalos dydžio įvertinimas baudžiamojoje byloje yra išimtinė teismo kompetencija. Be to, A. Š., sužinojęs dėl L. P. priteisto turtinės ir neturtinės žalos dydžio, turėjo galimybę iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka nukentėjusiajai sumokėti dar bent dalį pinigų sumos. Kita vertus, nuteistasis elgiasi priešingai, nes jis pateikė apeliacinį skundą teigdamas, kad L. P. priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai per didelis. Tokiu būdu A. Š. nerodo nuoširdžių pastangų atlyginti likusį nukentėjusiajai padarytos žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas yra nenuoseklus apeliaciniame skunde iš pradžių teigdamas, kad jis nevengia prievolės atlyginti L. P. didesnės sumos neturtinę žalą, tačiau vėliau ginčija šį klausimą. Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad byloje pagrįstai daugiau nenustatyta E. M. ir A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

37Apygardos teismas taip pat pripažino, kad apeliantų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Sulaikymo dieną E. M. ir A. Š. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – atitinkamai 2,12 ir 2,30 promilių (t. 2, b.l. 102, 162). Apeliantai nusikaltimų padarymo metu turėjo neišnykusius teistumus (t. 2, b.l. 98-101, 145-149). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą pripažįsta laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). BK 27 straipsnio 1 dalies prasme E. M. ir A. Š., padarę skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus, laikytini recidyvistais. Pastebėtina, kad A. Š. ankstesniais nuosprendžiais už nusikaltimų, taip pat ir smurtinio pobūdžio, padarymą buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda, areštas, taip pat jam buvo paskirtas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą, tačiau tokio pobūdžio bausmės nepadarė apelianto elgesiui teigiamos įtakos. Vertinant nuteistųjų asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, kad jie iki nusikaltimų padarymo traukti administracinėn atsakomybėn pakankamai daug kartų – atitinkamai aštuonis ir trylika kartų, taip pat turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 104-107, 163-168). Apeliantai nusikalsdami nedirbo (t. 2, b.l. 103, 161). Byloje yra duomenų, kad E. M. po šioje byloje padarytų nusikaltimų vėl buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už savo sutuoktinei nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą ir fizinio skausmo sukėlimą (t. 3, b.l. 109-111). Tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti prieš fiziškai silpnesnius asmenis. Be to, apygardos teismas nustatė, kad E. M. 2014 m. gegužės 15 d. pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį (skundžiamo nuosprendžio 12 lapas, t. 4, b.l. 113). Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių subjektyvų vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, apkaltinamaisiais nuosprendžiais pripažindami E. M. kaltu ir paskirdami jam bausmes, įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl pakartotinai vertinti tokias aplinkybes sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliantas deklaratyviai teigia, kad jis pagal ankstesnius nuosprendžius yra atlikęs 50 parų arešto bausmę, kas turėjo didelės įtakos pasikeitusiam nuteistojo gyvenimo būdui ir jam leido padaryti atitinkamas išvadas.

38Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo ištirti teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys dėl apeliantų patraukimo administracinėn atsakomybėn, kurių nėra bylos medžiagoje. Nustatyta, kad E. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimais buvo nubaustas administracine tvarka, o A. Š. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimais trauktas administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste pažymėtina, kad pastarasis nuteistasis padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) kodekso 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) ir 181 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams), kai jis bendravo su L. P.. A. Š. netgi po skundžiamo nuosprendžio priėmimo konfliktavo su nukentėjusiąja ir vartojo necenzūrinius žodžius girdint bei matant nuteistojo ir jos sūnui (Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-1823-333/2014). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. P. atstovas pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos 2013 m. lapkričio 4 d. raštų Nr. 52-24-S-5269 ir 52-24-S-5273 kopijas, kuriose nurodyta, kad pagal nukentėjusiosios 2013 m. spalio 19 d. ir 2013 m. spalio 27 d. rašytus pareiškimus A. Š. nubaustas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir 174 straipsnį (t. 3, b.l. 116-117). Toks šio nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo leidžia daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas nepadarė itin didelės teigiamos įtakos jo elgesiui ir bendravimui su nukentėjusiąja. Anksčiau aptartos aplinkybės negatyviai apibūdina E. M. ir A. Š., rodo jų pakankamai didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jie ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingi. Todėl darytina išvada, kad apeliantai nusikalto ne atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačių antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jų neteisėti veiksmai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jų ankstesnio elgesio padarinys. Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. Š. po nusikaltimo padarymo iki šiol nebuvo pakartotinai trauktas baudžiamojon atsakomybėn.

39E. M. ir A. Š. apeliaciniuose skunduose akcentuoja jų dabartinę šeiminę padėtį ir darbinę veiklą. Visų pirma, kaltininko asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013). E. M. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo mažametę dukrą (t. 3, b.l. 44), o A. Š. smurtavo prieš savo draugę, kuri laukėsi jų bendro vaiko. Apeliantai vėliau taip pat nesilaikė visuomenėje nustatytos tvarkos ir įstatymų reikalavimų. Taigi, nuteistųjų šeiminė padėtis nebuvo ta aplinkybė, kuri sulaikytų juos nuo neteisėtų veiksmų padarymo ar išimtinai teigiamai paveiktų jų asmenybes. E. M. ir A. Š. apeliacinių skundų teiginys, kad jie išlaiko savo mažamečius vaikus, tik patvirtina, jog apeliantai vykdo pareigą savo vaikams, tačiau ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl jiems paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingos išvados neleidžia daryti taip pat tokie nuteistųjų asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad E. M. yra jauno amžiaus, dirba atsitiktinius darbus, o A. Š. turi pastovią gyvenamąją ir darbo vietą, jį iki nusikalstamos veikos padarymo su L. P. siejo ir iki šiol sieja artimi santykiai, jie ilgą laiką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, nuteistasis aktyviai dalyvauja vaiko auklėjime. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu A. Š. yra nubaustas už tėvo valdžios panaudojimą, priešingą savo mažamečio vaiko interesams, kas patvirtina, jog apeliantas ne visada daro teigiamą įtaką, kad jo sūnus augtų saugioje ir sveikoje aplinkoje.

40Nagrinėjamu atveju įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas paskyrė E. M. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, ir abiem nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, nepažeisdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje išdėstytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. E. M. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė taip pat paskirta laikantis BK 63 straipsnio nuostatų. Parenkant A. Š. bausmės rūšį ir jos dydį, nėra reikšminga nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, paprastai nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Vien BPK skirtingos baudžiamosios bylos nagrinėjimo formos įtvirtinimas dėl tam tikrų nusikalstamų veikų savaime nereiškia, kad šios nusikalstamos veikos apskritai nėra pavojingos. Analizuojant baudžiamojo įstatymo struktūrą, žmogaus sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių, ginamų BK, todėl net už nežymų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą yra numatytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas suteikia teismui, įvertinusiam visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, diskreciją parinkti kaltininkui tinkamiausią bausmę. Nagrinėjamu atveju E. M. ir A. Š. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atitinka teisingumo principą.

41Dėl nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliacinių skundų prašymų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas

42BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantai atitinka formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą. Kita vertus, visada būtina nustatyta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje aiškinama, kad teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Be to, baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

43Nuteistieji apeliaciniuose skunduose prašo atidėti jiems paskirtos bausmės vykdymą motyvuodami tais pačiais argumentais, kuriais buvo prašoma paskirti jiems bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija jau išdėstė išsamias E. M. ir A. Š. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, apeliantų elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą ir po to, jų asmenybę charakterizuojančius duomenis. E. M. sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį ligoninės teritorijoje, jis taip pat kartu su A. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš nėščią L. P. jos gyvenamojoje vietoje nakties metu matant nukentėjusiosios mažamečiui sūnui. Abu nuteistieji buvo neblaivūs, veikė tiesiogine tyčia dėl mažareikšmių priežasčių. Nuteistųjų nusikalstamų veiksmų pavojingumo nemažina ta aplinkybė, kad jie nesukėlė itin sunkių pasekmių. Baudžiamajame procese E. M. ir A. Š. bandė pateisinti nusikalstamų veiksmų padarymą, jie tik iš dalies atlygino padarytą žalą. Apeliantai yra teisti už smurtinio pobūdžio veiksmų padarymą. E. M. ir A. Š. pradėjo oficialiai dirbti tik vykstant baudžiamajam procesui. Nuteistiesiems šeiminė padėtis iš esmės nedaro teigiamos įtakos. Kaip minėta, A. Š., bendraudamas su L. P., ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Kadangi jie turi bendrą vaiką, A. Š. ankstesnis elgesys neleidžia besąlygiškai manyti, kad jis nedarys jokių neteisėtų veiksmų. Nors apeliantai teigia, kad jie prisideda prie savo vaikų išlaikymo, tačiau ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo jiems paskirtos bausmės rūšies ir vykdymo ypatumų. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiaga patvirtina, jog E. M. ir A. Š., paprastai būdami neblaivūs, turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytos tvarkos ir įstatymų reikalavimų. Visos šios ir anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, kaip minėta, A. Š. jau buvo taikytas šis baudžiamosios teisės institutas, tačiau jis nusikalto praėjus mažiau kaip vieneriems metams po laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pabaigos. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

44Dėl nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiajai L. P. priteistu neturtinės žalos dydžiu

45Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014).

46A. Š. apeliaciniame skunde savo nesutikimą su nukentėjusiajai L. P. priteistu 10 000 Lt (2 896,20 EUR) neturtinės žalos dydžiu motyvuoja teismų praktika bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. minimalus nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos dydis yra 800 Lt (231,70 EUR), o maksimalus – 5 000 Lt (1 448,10 EUR), paprastai kaltininkai privalo atlyginti 1 000 Lt (289,62 EUR) neturtinę žalą. Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Taigi, šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Byloje nustatyta, kad A. Š. kartu su E. M. panaudojo fizinį smurtą prieš L. P.. Jai dėl nuteistųjų bendrų nusikalstamų veiksmų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje nėra duomenų, kad po apelianto padarytų nusikalstamų veiksmų L. P. liko ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Kita vertus, nustatant nukentėjusiajai patirtos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti taip pat į tai, kad jai nusikaltimo metu buvo nustatytas 23 savaičių nėštumas (specialisto išvados Nr. G289/13 (06) 2 lapas, t. 2, b.l. 38). Tuo tarpu A. Š. atliko nevienkartinio pobūdžio smurtą prieš L. P.. Apygardos teismas nustatė, kad nuteistasis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir išpešė plaukų kuokštą, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, dešinį šoną, kairės rankos plaštakos nugarėlę, dešinės pusės pilvo apačią, taip pat jis, sugriebęs rankomis L. P. už kaklo, spausdamas ją stūmė. Akivaizdu, kad apeliantas savo veiksmais kėlė pavojų tiek nukentėjusiosios sveikatai, tiek jos vaisiui. Tai, kad po apeliantų nusikalstamų veiksmų L. P. blogai jautėsi ir buvo susirūpinusi savo nėštumu, įrodo ta aplinkybė, jog ji nedelsiant nuvažiavo apžiūrai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Specialisto išvadoje Nr. G289/13 (06) aprašytų medicinos dokumentų turinys įrodo, kad L. P. 2013 m. kovo 25 d. – 2013 m. kovo 29 d. gydėsi Alytaus apskrities ligoninės nėštumo patalogijos skyriuje, kur buvo stebima jos sveikatos būklė. Nukentėjusioji 2013 m. kovo 26 d. skundėsi, kad pavaikščiojus jai skauda pilvo apačią (t. 2, b.l. 38-39). A. Š. kartu su E. M. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją matant jos mažamečiui vaikui. Be to, byloje nustatyta, kad nusikaltimo darymo metu A. Š. skambino L. P. tetai E. V. reikalaudamas, kad ši klausytųsi, kaip verkia nukentėjusioji. Tokį faktą patvirtino liudytoja E. V. (t. 3, b.l. 58-59, t. 4, b.l. 48-49). Taigi, įvertinus minėtas nusikaltimo padarymo aplinkybes, L. P. fiziologinę būklę, A. Š., t. y. būsimo L. P. vaiko tėvo, su kuriuo ji artimai bendravo, panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir itin didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą L. P. svarbių asmenų akivaizdoje ir stresą. Abiejų nuteistų nusikalstami veiksmai yra tyčiniai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. A. Š. dabartiniu metu dirba, byloje nėra duomenų, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Be to, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, turintis objektyvių galimybių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Pasak apelianto, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis beveik 77 kartus viršija jai padarytos turtinės žalos dydį. Turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos žalos rūšys, jų dydžių nustatymo kriterijai nėra tapatūs. CK nereglamentuoja, kad nustatant asmeniui neturtinės žalos dydį, lemiamą reikšmę turi jo patirtos turtinės žalos dydis. Todėl skirtingi L. P. priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai savaime nereiškia, kad apygardos teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimą. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad skundžiamu nuosprendžiu L. P. priteistas 10 000 Lt (2 896,20 EUR) neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, įvertinus visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kurie šiuo konkrečiu atveju leidžia nukrypti nuo teismų paprastai nukentėjusiesiems priteisiamų neturtinės žalos dydžių nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose. A. Š. deklaratyviai nurodytos CK 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio nuostatos neįrodo, kad apygardos teismas neteisingai išsprendė aptariamą klausimą.

47CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrai asmenys padarę žalą nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju A. Š. ir E. M., veikdami kartu, nežymiai sutrikdė L. P. sveikatą, jie veikė kaip vykdytojai. Byloje negalima objektyviai nustatyti, kokią tiksliai nukentėjusiajai neturtinę žalą padarė kiekvienas iš apeliantų savo nusikalstamais veiksmais, todėl apygardos teismas pagrįstai priteisė iš A. Š. ir E. M. solidariai atlyginti L. P. neturtinę žalą. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyti konkretūs nuteistųjų suduoti smūgiai ir padaryti kitokio pobūdžio veiksmai nukentėjusiajai. A. Š. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad byloje yra galimybė atriboti ir priteisti L. P. padarytą neturtinę žalą individualiai iš kiekvieno nuteistojo.

48Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;... 3. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 5. E. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 165... 6. A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1... 7. A. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22... 8. Nukentėjusiosios L. P. ir civilinių ieškovų VšĮ „Alytaus apskrities S.... 9. - iš E. M. atlyginti civiliniam ieškovui VšĮ „Alytaus apskrities S.... 10. - solidariai iš E. M. ir A. Š. atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus... 11. - solidariai iš E. M. ir A. Š. atlyginti nukentėjusiajai L. P. 130 Lt... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 13. E. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. sausio 20 d., apie 2 val., VšĮ... 14. E. M. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1... 15. Be to, E. M. ir A. Š. nuteisti už tai, kad jie 2013 m. kovo 25 d., apie 0.30... 16. E. M. ir A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140... 17. E. M. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2013 m. kovo... 18. E. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jam... 19. Be to, E. M. ir A. Š. buvo kaltinami pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22... 20. E. M. ir A. Š. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 22... 21. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 22. Nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Visų pirma, E.... 23. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 24. Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę,... 25. Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. A. Š. tvirtinimu, jis atlygino L. P. 2 000 Lt neturtinės žalos, tačiau... 27. Pasak apelianto, visuma anksčiau išdėstytų aplinkybių leidžia teigti, kad... 28. Kitoje apeliacinio skundo dalyje A. Š. pasisako dėl skundžiamu nuosprendžiu... 29. Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis A. Š. ir jo... 30. Nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami.... 31. Dėl E. M. ir A. Š. paskirtų bausmių... 32. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais,... 33. E. M. yra pripažintas kaltu padaręs po vieną baigtą nusikalstamą veiką... 34. Apygardos teismas nustatė E. M. ir A. Š. atsakomybę lengvinančią... 35. Byloje dėl E. M. nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo... 36. E. M. ir A. Š. sukėlus L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji... 37. Apygardos teismas taip pat pripažino, kad apeliantų atsakomybę sunkina ta... 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo ištirti teismų informacinės... 39. E. M. ir A. Š. apeliaciniuose skunduose akcentuoja jų dabartinę šeiminę... 40. Nagrinėjamu atveju įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas... 41. Dėl nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliacinių skundų prašymų taikyti BK 75... 42. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 43. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose prašo atidėti jiems paskirtos bausmės... 44. Dėl nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su... 45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), jeigu fizinis... 46. A. Š. apeliaciniame skunde savo nesutikimą su nukentėjusiajai L. P.... 47. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga... 48. Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. nuteistųjų E. M. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti....