Byla 2K-568/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams, pagal 214 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu dvejiems metams su kiekviena iš šių bausmių paskiriant įpareigojimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant A. V. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu,; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

4Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, A. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Iš nuteistojo A. V. solidariai su nuteistaisiais V. M., S. S., A. R., A. M. priteista: nukentėjusiajai V. K. – 24 730 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam M. D. – 22 650 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Iš nuteistojo A. V. solidariai su nuteistuoju V. M. nukentėjusiajam V. J. priteista 8778 Lt turtinei žalai atlyginti.

7Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. M., A. R. ir S. S., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

8Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas: A. V. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, pagal 214 straipsnio 1 dalį – areštas 30 parų.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su laisvės apribojimo bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui.

11Į paskirtą bausmę įskaitytas A. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. vasario 19 d. iki 2007 m. gegužės 30 d., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, įskaitytas nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

12Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

14A. V. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su V. M., A. R. ir S. S., panaudoję šaunamąjį ginklą, apiplėšę pagrobė didelės vertės turtą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Nustatytos tokios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės: V. M., turėdamas išankstinę informaciją apie tai, kad V. K. ir M. D., gyvenantys ( - ), disponuoja didele pinigų suma ir įvairiais garsių dizainerių rūbais, iki 2006 m. spalio 26 d. pasiūlė A. R., A. V., S. S. ir A. M. (jam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais) padaryti plėšimą, suplanavo jo eigą, pasiskirstė vaidmenimis. 2006 m. spalio 26 d., apie 10.00 val., V. M., vykdydamas iš anksto aptartą nusikaltimo planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais A. R., A. V., S. S. ir A. M. atvyko prie ( - ) namo. V. M. pasilikus lauke stebėti aplinką, kiti organizuotos grupės nariai – A. R., A. V., S. S. ir A. M. – nuėjo prie 19 buto. A. M. paskambinus į duris, o M. D. jas atidarius, A. R., A. V. ir S. S., užsidėję iš anksto paruoštas kaukes, A. M. be kaukės įsiveržė į butą, ten grasindami turimais šaunamaisiais ginklais bei panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. K. ir M. D. sudavė jiems smūgius į įvairias kūno vietas, surišo rankas ir kojas, bute rastais ir su savimi atsineštais laidais ir grasindami susidorojimu uždengė juos striuke bei antklodėmis. Taip atėmę nukentėjusiesiems galimybę priešintis A. R., A. V., S. S. ir A. M. pagrobė nukentėjusiajai V. K. priklausantį 24 730 Lt vertės įvairų turtą, nukentėjusiajam M. D. priklausantį 22 900 Lt vertės įvairų turtą.

15Be to, A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su V. M., įvykdė vagystę įsibraudamas į patalpą, t. y. A. V., turėdamas išankstinę informaciją apie tai, jog V. J., gyvenantis ( - ), disponuoja didele pinigų suma ir per Kalėdas nebus namuose, iki 2006 m. gruodžio 23 d. pasiūlė V. M. ir T. K. (šiam paskelbta paieška) padaryti vagystę. Susitarus padaryti vagystę, A. V., būdamas užsienyje – Ispanijos Karalystėje, veikdamas organizuota grupe su V. M. ir T. K., telefonu suplanavo vagystės eigą, pasiskirstė vaidmenimis. V. M., A. V. ir T. K., veikdami organizuota grupe, 2006 m. gruodžio 23–26 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, vykdydami iš anksto aptartą nusikaltimo planą, sulaužę V. J. buto, esančio ( - ), durų spynas, pateko į vidų, iš ten pagrobė V. J. priklausantį 8738 Lt vertės įvairų turtą. Po to visi pagrobtą turtą pasidalijo.

16Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendį.

17Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nesivadovavo BK 61, 62 straipsnių nuostatomis ir paskyrė jam per griežtą bausmę, taip pažeidė ir teisingumo principą.

18Teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad jis yra vedęs, turi du vaikus, žmona laukiasi, tačiau tinkamai šių aplinkybių neįvertino ir neakcentavo, kad vaikai yra nepilnamečiai, o sutuoktinė laukiasi trečio vaiko, kad šeima jam didžiulė vertybė, todėl jis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, integruotis į visuomenę, gyventi laikydamasis įstatymų ir moralės normų. Visa tai jis įrodo savo elgesiu – įsidarbino ir, nors dirba tik kelis mėnesius, darbdavys jį apibūdina teigiamai; atlygino žalą nukentėjusiajam V. J., ketino kuo greičiau atlyginti ir kitiems nukentėjusiesiems, tačiau dabar ši galimybė sumažinta; nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo šešeri su puse metų, per tą laiką jis nepadarė nei naujų nusikalstamų veikų, nei administracinės teisės pažeidimų, taip pat nė karto nepažeidė laisvės apribojimo sąlygų. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir žalingumą visuomenei. Būtent dėl to nedelsdamas atliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirtą bausmę. Kasatoriaus teigimu, jam atlikus paskirtą bausmę, o apeliacinės instancijos teismui paskyrus kitą – laisvės atėmimo – bausmę, buvo pažeistos ne tik jo teisės ir teisėti lūkesčiai, bet ir jo nepilnamečių vaikų interesai, nes nebus kam jų išlaikyti ir tenkinti jų poreikių. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nepilnamečius vaikus prižiūrės sutuoktinė, tačiau jie neteks šeimos maitintojo, nes sutuoktinė šiuo metu nėščia ir niekur nedirba, šeimą išlaiko jis vienas. Kasatoriaus nuomone, išdėstytos aplinkybės atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Taip pat kasatorius nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Be to, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta ir tai, kad jis atliko jam paskirtą bausmę. Taip pat kasatorius pažymi, kad jis teisiamas pirmą kartą.

19Kasatoriaus įsitikinimu, bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) bus pasiekti ir tuo atveju, jei jam nebus paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Tokią išvadą suponuoja ta aplinkybė, kad, teismui paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis ją nedelsdamas atliko, niekur nesislapstė, ieškojo darbo ir gyveno nepažeisdamas įstatymų. Taigi tai reiškia, kad buvo paskirta teisinga bausmė, o jos paskirtis ir tikslai buvo pasiekti. Teismas, skirdamas jam bausmę, privalėjo vadovautis ne tik BK 61 straipsnio, bet ir 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir atsižvelgti ne tik į atsakomybę sunkinančias, bet ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas), į tai, kad iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą ir toliau stengiasi ją atlyginti, kad jis su žmona augina du nepilnamečius vaikus ir laukiasi trečiojo, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti jo mažamečių vaikų.

20Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

21Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos apygardos teismas, sugriežtindamas A. V. bausmes, būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tik į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnis nustato bausmės skyrimo taisykles, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nustatytą A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) apeliacinės instancijos teismas panaikino, tačiau visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad teismų praktikoje yra dažni atvejai, kai jauni, dirbantys, turintys šeimą ir vaikus asmenys ir tada, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir net nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už sunkių nusikaltimų padarymą yra nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme. Taigi, Klaipėdos apygardos teismui panaikinus vienintelę A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, neliko ir pagrindo taikyti BK 61 straipsnio nuostatų, įpareigojančių teismą vertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

22Atsiliepime nurodoma, kad BK 62 straipsnyje nustatytos ne bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, o išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta. Šioje byloje teismai sprendė šio straipsnio nuostatų taikymo A. V. klausimą, tačiau konstatavo, kad taikyti negali vien dėl to, jog A. V. nenustatyta nė viena lengvinanti aplinkybė. Klaipėdos apygardos teismas argumentuotai ir teisingai pasisakė, kodėl nelaiko lengvinančia aplinkybe to, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir gailėjosi, iš dalies atlygino žalą. Teismas, tam tikras A. V. apibūdinančias aplinkybes vertindamas ne kaip išimtines, o daugiau kaip tipines, tinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą.

23Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismas, paskirdamas A. V. realią laisvės atėmimo bausmę, pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir teisingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas A. V. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes kaip visumą, nė vienai iš šių aplinkybių neteikdamas prioritetinio vaidmens. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Tokių aplinkybių Klaipėdos apygardos teismas nenustatė ir dėl to pagrįstai neįvardijo. Kita vertus, A. V., įvertinus visas bylos aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei jo asmenybę, už sunkiausio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kurio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dešimties metų, nuteistas tik trejų metų laisvės atėmimo bausme, nors straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra šešeri metai laisvės atėmimo.

24Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas

25Dėl BK 61 ir 62 straipsnių nuostatų taikymo

26Kasatorius skunde nurodo, kad jam apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nesivadovavo BK 61, 62 straipsnių nuostatomis ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę.

27Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009). Vadinasi, BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir (ar) aplinkybes, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę. Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009).

28Šioje byloje, panaikinus kasatoriui jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kad nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe) ir aptarus tai, kad jam negali būti nustatyta lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes tai padarė tik apeliacinės instancijos teisme ir priverstas surinktų įrodymų, nebeliko pagrindo taikyti BK 61 straipsnio nuostatų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam naujas bausmes, pagrįstai nesvarstė šio straipsnio taikymo.

29BK 62 straipsnyje nustatytos išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Taip yra todėl, nes sprendimą taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. Taigi, jeigu ir yra BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę bausmės nešvelninti, jei jis mano, jog, paskyrus švelnesnę, bausmės paskirtis nebūtų pasiekta.

30Kaip matyti iš BK 62 straipsnio 1 dalies, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-49/2012). Tačiau viso to šioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinės galimybės svarstyti klausimo dėl švelnesnės bausmės paskyrimo A. V. remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

31Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė šio straipsnio nuostatų taikymo A. V. klausimą, tačiau konstatavo, kad taikyti negali vien dėl to, jog A. V. nenustatyta nė viena lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas, kaip paminėta, argumentuotai ir, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai pasisakė, kodėl nelaiko lengvinančia aplinkybe to, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir gailėjosi, iš dalies atlygino žalą.

32Nors kasaciniame skunde tiesiogiai neprašoma kasatoriui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis prašo palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo, nors ir nebuvo pažymėta rezoliucinėje dalyje, praktiškai jam buvo taikytos šio straipsnio nuostatos. Kaip paminėta, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, turi galimybę paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriui skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, negalima, nes BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio taikymo nepagrindžia nustatyti objektyvūs bylos duomenys. Šioje byloje į visas nuteistojo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė paskirdamas A. V. bausmę, artimą minimaliai sankcijoje numatytai bausmei. Kasatoriaus įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tai nebuvo atsitiktinė veika, o apgalvota ir iš anksto suplanuota, todėl jam paskirta bausmė nelaikytina prieštaraujančia teisingumo principui ar neproporcinga padarytai veikai. Taigi, darytina išvada, jog kasatoriui bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų ir todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo skirti dar švelnesnę bausmę. Be to, kasacinės instancijos teismas, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, paties bausmės dydžio nesprendžia, jei tai nesusiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Argumentas, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nukentės kasatoriui artimų žmonių interesai, pagal įstatymą pats savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

33Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. V. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio yra pagrįstos ir teisingos, todėl nėra per griežtos.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. V.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 4. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio... 5. Iš nuteistojo A. V. solidariai su nuteistaisiais V. M., S. S., A. R., A. M.... 6. Iš nuteistojo A. V. solidariai su nuteistuoju V. M. nukentėjusiajam V. J.... 7. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. M., A. R. ir S. S., tačiau dėl jų... 8. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo... 11. Į paskirtą bausmę įskaitytas A. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo... 12. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 13. Teisėjų kolegija... 14. A. V. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 15. Be to, A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013... 17. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 18. Teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino... 19. Kasatoriaus įsitikinimu, bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) bus... 20. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 21. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos... 22. Atsiliepime nurodoma, kad BK 62 straipsnyje nustatytos ne bendrosios bausmių... 23. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismas,... 24. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas... 25. Dėl BK 61 ir 62 straipsnių nuostatų taikymo... 26. Kasatorius skunde nurodo, kad jam apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 27. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis... 28. Šioje byloje, panaikinus kasatoriui jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę... 29. BK 62 straipsnyje nustatytos išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu... 30. Kaip matyti iš BK 62 straipsnio 1 dalies, teismas, atsižvelgęs į visas... 31. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad byloje tiek pirmosios, tiek... 32. Nors kasaciniame skunde tiesiogiai neprašoma kasatoriui taikyti BK 54... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 35. Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti....