Byla 2K-115/2009
Dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą penkeriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą penkeriems metams.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis, kuria nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

4E. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 22 d., apie 20.00 val., Kaune, Vokiečių gatvėje, prie namo Nr. 133, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. M. sveikatą. E. Z. dėl menkavertės dingsties, t. y. dėl to, kad parduotuvėje Kaune, Vokiečių g. 133, nukentėjusysis J. M. „atsikirto žodžiu prie jo žodžiais besikabinėjusiems jaunuoliams, tarp kurių buvo ir nuteistasis“. Nukentėjusiajam apsipirkus ir išėjus į lauką, E. Z. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpas ir taip padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Nukentėjusysis J. M. nuo suduoto smūgio griuvo, trenkėsi galva į kietą dangą. Dėl to jam lūžo pakauškaulis, buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

5Kasaciniu skundu nuteistasis E. Z. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

6Kasatorius skunde nurodo, kad teismai jo neišteisindami pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą. Pasak kasatoriaus, teismai išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių bei, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nevertino įrodymų viseto ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, nepakanka nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų. Kasatoriaus tvirtinimu, teismai jo baudžiamojoje byloje sprendimus grindė tarpusavyje prieštaraujančiais nukentėjusiojo J. M., liudytojų G. S., R. J. parodymais, o tuo tarpu nuoseklius ir su kitais byloje esančiais įrodymais sutampančius liudytojų B. Z., D. D., J. R., J. B. parodymus vertino kritiškai. Kasatoriaus nuomone, teismas negalėjo nevertinti to, kad nukentėjusysis J. M. iš pradžių teigė, jog jį sumušė nepažįstami asmenys (T. 1, b. l. 8), o 2006 m. gruodžio 23 d. apklausos metu nurodė, kad prie jo priėjo penki šeši jaunuoliai, pajuto smūgį, tačiau, kas trenkė, nežino (T. 1, b. l. 58). Šie nukentėjusiojo parodymai, anot kasatoriaus, sutampa su jo, liudytojų B. Z., D. D., J. R., J. B. parodymais. Pasak kasatoriaus, jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir specialistės S. M. paaiškinimai, kad nukentėjusiajam galvos smegenys galėjo būti sužalotos jam „po trauminio poveikio į veidą nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, tačiau tai galėjo būti ir tiesioginio trauminio poveikio pasekmė“. Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino ir to, kad: paties nukentėjusiojo elgesys buvo neteisėtas ir provokuojantis; suduodamas vieną nestiprų smūgį nukentėjusiajam į veidą, jis (kasatorius) gynėsi; sunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam padarė ne jis (kasatorius) smūgiu, o kiti asmenys; nukentėjusysis ir jo svainis liudytojas G. S. įvykio metu buvo neblaivūs ir todėl klydo, nurodydami įvykio aplinkybes; liudytoja R. J. yra nukentėjusiojo motinos bendradarbė ir todėl suinteresuota duoti nukentėjusiajam palankius parodymus.

7Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, buvo šališkas, o nuosprendyje (turėtų būti – nutartyje) neanalizavo jo skundo motyvų dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo bei nukentėjusiojo parodymų prieštaringumo ir taip pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

8Be to, kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad veikos padarymui įtakos turėjo neteisėtas bei provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o skirdami bausmę, pažeidė BK 54–62 straipsnių reikalavimus, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio, 62 straipsnio nuostatų ir nepaskyrė bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Pasak kasatoriaus, teismai neįvertino jo veiksmų įvykio metu ir paties nukentėjusiojo vaidmens, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo veikoje nėra tiesioginės tyčios, jis neteistas, dirba, vienas išlaiko šeimą, turi mažametį vaiką, jo žmona viena negali rūpintis vaiku, nes yra ligota, nukentėjusiajam dalį žalos atlygino. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įvykusio incidento nuoširdžiai gailisi, papasakojo visas įvykio aplinkybes, ne vieną kartą atsiprašė nukentėjusiojo.

9Nukentėjusysis J. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. Z. kasacinį skundą atmesti.

10Nukentėjusysis J. M. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistojo E. Z. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta bei pagrįsta objektyviais, visapusiškai ištirtais ir, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertintais įrodymais: jo (nukentėjusiojo), liudytojų R. J., R. K. ir kt. parodymais, specialisto išvada, specialistės S. M. paaiškinimais, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir pan. Pasak nukentėjusiojo, teismas įvertino ir ištirtais įrodymais paneigė nuteistojo iškeltas versijas apie tai, kad: nukentėjusysis pirmas sudavė jam (nuteistajam); nukentėjusiajam į galvą sudavė kažkas kitas; jis (nuteistasis) įvykio vietoje buvo su mergina.

11Nukentėjusysis J. M. atsiliepime taip pat sutinka su teismų išvada, kad E. Z. jo sveikatą sutrikdė veikdamas netiesiogine tyčia, ir teigia, kad nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Pasak nukentėjusiojo, nuteistojo E. Z. veiksmų ciniškumą, nepagarbą žmogui, elementarių moralės normų nesilaikymą rodo tai, kad nuteistasis, sudavęs jam (nukentėjusiajam) į veidą ir matydamas kaip jis nuo smūgio nugriuvo, nieko nedarė, jog jam padėtų. Kartu nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis E. Z. kiek vėliau po šio įvykio mirtinai sužalojo kitą žmogų.

12Nukentėjusysis atsiliepime nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą, jog apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o nuteistojo parodymus atmetė todėl, kad juos paneigė kiti byloje esantys įrodymai. Vadinasi, nuteistojo E. Z. kasacinio skundo teiginiai, kad Lietuvos apeliacinis teismas neatliko savo, kaip apeliacinės instancijos teismo, vaidmens ir taip pažeidė BPK reikalavimus, nukentėjusiojo tvirtinimu, yra nepagrįsti.

13Nukentėjusysis J. M. atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nuteistojo jam suduoto smūgio jis sunkiai girdi (viena ausimi visai negirdi), neteko uoslės, paralyžuotos balso stygos ir, gydytojų nuomone, tikimybės visiškai pasveikti nėra. Be to, teisme apklaustos specialistės teigimu, dėl patirto sužalojimo jam (nukentėjusiajam) gali pasireikšti epilepsija, kilti kitų komplikacijų. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam paskirta tinkama bausmė ir, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pasekmes, nėra aiškiai per griežta.

14Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė A. Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo nuteistojo E. Z. kasacinį skundą atmesti.

15Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję E. Z. baudžiamąją bylą, teisingai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, atskleidė įrodymų tarpusavio ryšį ir įvertino jų visetą. Prokurorės tvirtinimu, tai leido teismams nustatyti abejonių nekeliančias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

16Prokurorė teigia, kad liudytojų parodymai šioje byloje nėra vieninteliai įrodymai. Pasak prokurorės, teismų išvados pagrįstos ir specialisto išvada Nr. G-926/07 (02), kurios 5 punkte konstatuota, kad „J. M. sumušimas su pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu galėjo būti padarytas po trauminio poveikio į veidą, nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus“, specialistės S. M. paaiškinimais, jog sužalojimai J. M. galėjo būti padaryti jam nugriuvus aukštielninkam ir atsitrenkus į smėlio–žvyro pagrindą; „sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, paveikus priekinę ir užpakalinę galvos dalį, jokių kitų sužalojimų medicininiuose dokumentuose nekonstatuota“. Todėl, prokurorės nuomone, teismai pagrįstai konstatavo, jog medicininiai duomenys paneigia E. Z. teiginius, kad jis nukentėjusiajam sudavė nestiprų smūgį ir kad nuo jo smūgio nukentėjusysis negriuvo. Kartu prokurorė nurodo, kad teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tarp E. Z. J. M. į veidą suduoto smūgio, nuo kurio šis griuvo ir, atsitrenkęs galvą į kietą dangą, sunkiai susižalojo, bei atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

17Prokurorė atsiliepime taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo skunde, o nutartyje, laikydamasis BPK 332 straipsnio reikalavimų, išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių skundo argumentų. Prokurorės nuomone, kasatorius skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo argumentų dėl BPK 305 straipsnio nuostatų laikymosi pirmosios instancijos teisme, nes, pasak prokurorės, apeliaciniame skunde nuteistasis šio argumento nenurodė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant minėto BPK straipsnio reikalavimų.

18Prokurorė, atsiliepime dėstydama argumentus dėl kasatoriaus teiginių apie BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies taikymo, pabrėžia, kad šių nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas neprivalo kiekviename sprendime aptarti visų BK nuostatų taikymo galimybės. Kartu ji atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neprašė taikyti šių BK nuostatų.

19Nuteistojo E. Z. kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

21Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

22Nuteistojo E. Z. kasacinis skundas paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamai pritaikytų baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų. Todėl kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kartu kasatoriaus skunde yra ir teiginių, kad: nukentėjusysis J. M. iš pradžių tvirtino, jog jį sumušė nepažįstami asmenys, o 2006 m. gruodžio 23 d. apklausos metu nurodė, kad prie jo priėjo penki šeši jaunuoliai, pajuto smūgį, tačiau, kas trenkė, nežino; šie nukentėjusiojo parodymai sutampa su jo (kasatoriaus), liudytojų B. Z., D. D., J. R., J. B. parodymais; sunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam padarė ne jis (kasatorius) smūgiu, o kiti asmenys ir pan. Taigi šiais teiginiais kasatorius iš esmės nesutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir ginčija jų nustatytas aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso bei baudžiamojo įstatymų taikymu.

23Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažinta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo neteisėtas bei provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); teismai nepagrįstai jam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio, 62 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad nuteistasis E. Z. apeliaciniame skunde šių argumentų nenurodė ir apeliacinės instancijos teisme jie nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi minėti kasatoriaus skundo argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

24Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymąsi

25Kasatorius, ginčydamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teigia, kad teismai išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių bei, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nevertino įrodymų viseto, todėl jį nepagrįstai nuteisė. Kasatoriaus tvirtinimu, teismai jo baudžiamojoje byloje sprendimus grindė tarpusavyje prieštaraujančiais nukentėjusiojo J. M., liudytojų G. S., R. J. parodymais, o tuo tarpu nuoseklius ir su kitais byloje esančiais įrodymais sutampančius liudytojų B. Z., D. D., J. R., J. B. parodymus vertino kritiškai.

26Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

27Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame 2008 m. vasario 19 d.–balandžio 7 d. posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus G. S., B. Z., R. J., D. D., J. R., J. B., specialistę S. M., teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos R. J., J. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo E. Z. ir teisinančius, ir kaltinančius įrodymus. Nuosprendį teismas pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – E. Z. teisinančius – įrodymus. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis J. M., liudytoja R. J. iš esmės davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o liudytojas G. S. 2007 m. vasario 28 d. apklausos metu bei apeliacinės instancijos teisme nurodė pagrįstus motyvus, kodėl jo parodymai, duoti kitą dieną po įvykio, skiriasi nuo vėlesnių – šokas, išgąstis, susijaudinimas, nes įvykio metu pats buvo taip pat sumuštas. Be to, priešingai nei tvirtina kasatorius, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė net ik nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymais, bet ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2007 m. sausio 26 d. išvada Nr. G-926/07(02), specialistės S. M. teisme duotais paaiškinimais, akistatos, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam ar kuriam nors iš liudytojų anonimiškumas nebuvo taikytas (BPK 301 straipsnio 2 dalis)).

28Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai bei visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pašalinti prieštaravimus, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą ir kaip liudytojus apklausė B. Z., G. S., R. J., nukentėjusįjį J. M., išklausė specialistės S. M. paaiškinimus, taip pat balsu perskaitė ankstesnius minėtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, ekspertės pateiktą išvadą, jos paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. Z. skunde, nurodė, kad „bylą nagrinėjęs apygardos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą“ ir tai leido „konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatytą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą“.

29Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

30Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymąsi

31Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, buvo šališkas, o nuosprendyje (turėtų būti – nutartyje) neanalizavo jo skundo motyvų dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo bei nukentėjusiojo parodymų prieštaringumo ir taip pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

32Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6, 25 punktai).

33Šioje nutartyje minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, siekdama išsamiai ir visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pašalinti prieštaravimus, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojus, nukentėjusįjį, išklausė ekspertės paaiškinimų, taip pat balsu perskaitė ankstesnius apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, ekspertės pateiktą išvadą, jos paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme. 2008 m. spalio 31 d. nutartyje teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo E. Z. apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, o nukentėjusiojo J. M. parodymų nuoseklumas ginčijamas tik deklaratyviai teigiant, jog nukentėjusiojo parodymai „prieštaringi, nenuoseklūs, todėl negali būti objektyviais įrodymais“ (T. 3, b. l. 29) ir konkrečiai nenurodant nukentėjusiojo parodymų prieštaravimų.

34Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. Z. baudžiamąją bylą išnagrinėjo nešališkai, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų.

35Dėl kasatoriui paskirtos bausmės

36Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę, neįvertino jo veiksmų įvykio metu ir paties nukentėjusiojo vaidmens, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo veikoje nėra tiesioginės tyčios, jis neteistas, dirba, vienas išlaiko šeimą, turi mažametį vaiką, jo žmona viena negali rūpintis vaiku, nes yra ligota, nukentėjusiajam dalį žalos atlygino. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įvykusio incidento nuoširdžiai gailisi, papasakojo visas įvykio aplinkybes, ne vieną kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Taigi kasatorius, nors skunde ir nurodo, kad teismai, skirdami jam laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BK 54–62 straipsnių reikalavimus, iš esmės teigia, jog, skiriant bausmę, nebuvo laikytasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

37Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

38Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Z. už jo įvykdytą nusikaltimą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad: E. Z. įvykdė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis); nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis); E. Z. teisiamas pirmą kartą; jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta; E. Z. dirba, yra vedęs ir turi mažametį vaiką. Teismas nuosprendyje įvertino ir E. Z. įvykdyto nusikaltimo pasekmes – po suduoto smūgio nukentėjusysis viena ausimi visai negirdi, dingo uoslė, paralyžuotos balso stygos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. Z. už J. M. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bausmę ir ją motyvuodamas, įvykdė BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

39Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu E. Z. baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką, ir paskiriant jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Z. paskyrė laivės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 135 straipsnio 2 dalies, pagal kurią kvalifikuotas jo padarytas nusikaltimas, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam E. Z. paskirta bausmė nėra per griežta.

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo E. Z. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 4. E. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 22 d., apie 20.00 val., Kaune,... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Z. prašo pirmosios bei apeliacinės... 6. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai jo neišteisindami pažeidė Lietuvos... 7. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 8. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia... 9. Nukentėjusysis J. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. Z.... 10. Nukentėjusysis J. M. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistojo... 11. Nukentėjusysis J. M. atsiliepime taip pat sutinka su teismų išvada, kad E.... 12. Nukentėjusysis atsiliepime nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 13. Nukentėjusysis J. M. atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad dėl... 14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė A. Japertienė... 15. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios ir... 16. Prokurorė teigia, kad liudytojų parodymai šioje byloje nėra vieninteliai... 17. Prokurorė atsiliepime taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 18. Prokurorė, atsiliepime dėstydama argumentus dėl kasatoriaus teiginių apie... 19. Nuteistojo E. Z. kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 22. Nuteistojo E. Z. kasacinis skundas paduotas dėl, kasatoriaus nuomone,... 23. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: nepagrįstai jo atsakomybę... 24. Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų... 25. Kasatorius, ginčydamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK... 26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 27. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai bei visapusiškai... 29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje... 30. Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų... 31. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 33. Šioje nutartyje minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų... 34. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. Z.... 35. Dėl kasatoriui paskirtos bausmės... 36. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę, neįvertino jo... 37. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 38. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Z. už jo įvykdytą nusikaltimą... 39. Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 41. Nuteistojo E. Z. kasacinį skundą atmesti....