Byla 2A-1134-259/2013
Dėl nuostoliu atlyginimo regreso tvarka priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Galinos Blaževic, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešejo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovu A. P. ir J. P. apeliacini skunda del Kauno apylinkes teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-424-329/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro ieškini atsakovams A. P. ir J. P. del nuostoliu atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Ieškovas praše priteisti solidariai iš bendraatsakovu 5 959,50 Lt nuostoliu atlyginimo regreso tvarka, 5 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas. Ieškovas nurode, jog 2008-06-10 Švedijoje del asmens valdžiusio bendraatsakovams bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausancia transporto priemone Opel Vectra, valst.Nr.( - ), kaltes ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo padaryta žala. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota bendraatsakovams priklausanti transporto priemone autoivykio metu nebuvo apdrausta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu, todel eismo ivykio valstybes – Europos Sajungos valstybes nares Švedijos nacionalinis draudiku biuras išmokejo eismo ivykio metu patirtu nuostoliu atlyginima nukentejusiajam asmeniui ir pateike transporto priemones registracijos valstybes – Lietuvos nacionaliniam draudiku biurui, ieškovui, reikalavima 18 808,00 Švedijos kronu, t.y. 5959,50 Lt sumai. Ieškovas, remdamasis Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 17 str. 5 d. ir Biuru tarybos Vidaus nuostatu 5 str., sumokejo Švedijos nacionaliniam draudiku biurui 18 808,00 Švedijos kronu, t.y. 5 959,50 Lt suma ir igijo regreso teise reikalauti išmoketos sumos atlyginimo iš transporto priemones Opel Vectra, valst. Nr.( - ) savininku bendraatsakoviu. Ieškovas raštu kreipesi i atsakovus, reikalaudamas sumoketi ieškovui patirtus nuostolius, taciau atsakovai iki šiol nuostoliu neatlygino, o taip pat nepateike transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo dokumento, suteikiancio draudimo apsauga mineto eismo ivykio Švedijoje metu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

6Kauno apylinkes teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieškini tenkino visiškai, priteise ieškovui iš atsakovu solidariai 5 959,50 Lt nuostoliu atlyginima regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos (5 959,50 Lt) už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme (2012-07-10) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, priteise ieškovui iš atsakovu po 291,80 Lt iš kiekvieno bylinejimosi išlaidu, priteise iš atsakovu valstybei po 20,89 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Teismas nustate, jog 2008-06-10 Švedijoje del asmens, valdžiusio atsakovo A. P. vardu registruota transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr.( - ), kaltes ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr.( - ), buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir eismo ivykio metu ji nebuvo apdrausta civilines atsakomybes transporto priemoniu valdytoju privalomuoju draudimu. Žala administraves Švedijos nacionalinis draudiku biuras nustate, kad eismo ivykio metu keliu eismo taisykles pažeide transporto priemones Opel Vectra, valst.Nr.( - ), kuria buvo padaryta žala, vairaves asmuo I. I.. Švedijos nacionalinis draudiku biuras pagal šiame eismo ivykyje nukentejusio asmens pareikšta pretenzija 2009-02-23 nukentejusiajam išmokejo 13 355 Švedijos kronu žalos atlyginima, o taip pat turejo žalos nustatymo ir administravimo nuostoliu 5 483 Švedijos kronu. 2009-05-15 Švedijos nacionalinis draudiku biuras pateike ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biurui (toliau – Draudiku biuras) reikalavima apmoketi 18 838 Švedijos kronas. Ieškovas, gaves Švedijos nacionalinio draudiku biuro reikalavima sumoketi 18 838 Švedijos kronas del transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr.( - ), padarytos žalos, 2009-07-07 sumokejo Švedijos nacionaliniam draudiku biurui 18 808,50 Švedijos kronu, t.y. 5959,50 Lt padarytos žalos atlyginima. Teismas nurode, jog naudojama transporto priemone, kurios iprastine buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo buti apdrausta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu tol, kol ji yra iregistruota (TPVCAPDI 4 str. 1 d.). Nagrinejamojoje byloje nera duomenu, kad Rumunijos pilietis G. G. ar eismo ivyki sukeles asmuo I. I. automobiliu Opel Vectra, valst. Nr.( - ) butu naudojesi ir ji valde lizingo (finansines nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kita panašaus pobudžio sutarti, kurios egzistavimas atleistu atsakova nuo pareigos apdrausti jam priklausancia transporto priemone. Teismas atmete atsakovu argumentus, jog automobilis buvo perduotas pagal panaudos sutarti valdytojui ir nurode, jog atsakovu pateikta i byla 2006-08-10 panaudos sutartis neturi jokios itakos ju atsakomybei prieš Draudiku biura, kadangi, jeigu panaudos gavejas neapdraudžia transporto priemones jos valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu, atsakingas Draudiku biurui yra automobilio savininkas. Teismas atmete atsakovu argumentus, kad 2006-08-10 panaudos sutartyje buvo numatyta, jog Rumunijos pilietis G. G. be kitu isipareigojimu prisieme ir isipareigojima buti atstovu Keliu policijoje, VI „Regitra“ bei draudimo istaigose, todel del automobilio apdraudimo eismo ivykio metu (2008-06-10) yra atsakingas ne jis, bet panaudos gavejas G. G., kadangi iš panaudos sutarties salygu matyti, kad panaudos gavejas G. G. jokiu isipareigojimu apdrausti atsakovo vardu Lietuvoje registruota transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr.( - ), neprisieme. Teismas nustate, jog transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr.( - ), atsakovas A. P. igijo santuokos su atsakove J. P. metu. Remiantis CK 3.87 str. 1 d., turtas, sutuoktiniu igytas po santuokos sudarymo, yra ju bendroji jungtine nuosavybe. Teismas atmete atsakoves J. P. argumentus, kad ji nera atsakinga ieškovui, nes panaudos sandoris buvo sudarytas jai nežinant ir be jos sutikimo, kadangi atsakoves atsakomybe prieš Draudiku biura kyla ne iš panaudos sutarties, o iš istatymo (TPVCAPDI 4 str. 2 d.), kadangi šie asmenys pažeide TPVCAPDI 4 straipsnio reikalavimus ir del tokiu pažeidimu Draudiku biuras turejo istatyme nustatyta pareiga išmoketi draudimo išmoka. Teismas kritiškai vertino ir atsakovo argumentus, kad draudiminio eismo ivykio metu (2008-06-10) atsakovas nebuvo savininkas transporto priemones Opel Vectra, valst. Nr.( - ), nes iš tiesu 2006-08-10 su Rumunijos pilieciu G. G. atsakovas sudare ne automobilio panaudos, o pirkimo-pardavimo sutarti, kadangi Transporto priemoniu registre iregistruoto automobilio Opel Vectra, valst. Nr.( - ), savininkas 2008-06-10 buvo atsakovas. Teismas atmete ir atsakovu argumentus, kad ieškovas be pagrindo išmokejo išmoka Švedijos nacionaliniam draudiku biurui, prieš tai neišklauses atsakovu nuomones ir neišsiaiškines aplinkybiu, kadangi žala eismo ivykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sajungos valstybeje nareje, o žala patyrusiam asmeniui žala atlyginta istatymu nustatyta tvarka. Teismas atmete atsakovu prašyma taikyti byloje ieškinio senati, kadangi 2009-07-07 sumokejes 5 959,50 Lt išmokos suma pagal Švedijos nacionalinio draudiku biuro reikalavima ir taip ivykdes savo pagrindine prievole Draudiku biuras igijo teise reikšti regresini reikalavima atsakovams (TPVCAPDI 23 str. 5 d., LR CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas treju metu ieškinio senaties terminas, kuris skaiciuotinas nuo 2009-07-07, o ne nuo 2009-02-23, kada Švedijos nacionalinis draudiku biuras išmokejo nukentejusiajam patirtu nuostoliu atlyginima, kaip nurodo atsakovai.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai

8Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkes teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nevertino tos aplinkybes, kad atsakove J. P. nieko nežinojo apie sandori – panaudos sutarti, kuriuo automobilis Opel Vectra, valst. Nr.( - ) buvo perduotas kitam asmeniui. Atsakove net nežinojo, kad atsakovas savo vardu iregistravo ši automobili. Atsakovas sieke parduoti automobili Rumunijos pilieciui G. G., taciau, kadangi šis asmuo neturejo pakankamai lešu atsiskaityti už automobili, buvo sudaryta panaudos sutartis, galiosianti iki pilno atsiskaitymo;
  2. Eismo ivykis ivyko 2008-06-10, ieškovas tik 2009-07-07 sumokejo Švedijos nacionaliniam draudiku biurui 18 808,50 Švedijos kronu, t.y. 5 959,50 Lt padarytos žalos atlyginima. Nagrinejant byla buvo butina nustatyti, ar nebuvo praleisti draudimo išmokos mokejimo, pretenziju pareiškimo terminai bei ar subrogacinis reikalavimas nebuvo pareikštas pasibaigus kito draudiko prievolei, be to, teismas neteisingai skaiciavo ieškinio senaties terminio eigos pradžia;
  3. I bylos nagrinejima treciuoju asmeniu nebuvo itrauktas Rumunijos pilietis G. G., nors atsakovai buvo pareiške toki reikalavima. Atsakovu nuomone, atsakovams ir G. G. esant solidariai atsakingiems už padarytos žalos atlyginima, Rumunijos piliecio G. G. neitraukimas i bylos nagrinejima laikytinas absoliuciu teismo sprendimo naikinimo pagrindu;
  4. Teismas nesiaiškino aplinkybiu kam žala kompensavo Švedijos nacionalinis draudiku biuras bei kokiu pagrindu ir kodel, prieš atlygindamas žala, neinformavo apie tai atsakovu.

9Ieškovas atsiliepimu i apeliacini skunda prašo Kauno apylinkes teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendima palikti nepakeista. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas, atsižvelgdamas i TPVCAPD istatymo 4 ir 23 straipsniu nuostatas bei remdamasis VI „Regitra“ viešo valstybes registro, nustatant transporto priemones savininka, duomenimis, pagristai ieškini pareiške bendraatsakovams, kaip žinomiems transporto priemones Opel Vectra, valst. Nr.( - ), savininkams, ja valdantiems bendrosios nuosavybes teise. Bendraatsakovai nepateike teismui jokiu tinkamu irodymu, kurie paneigtu pateikto oficialaus rašytinio irodymo - VI „Regitra“, tvarkancios vieša valstybes registra, išrašo duomenis apie transporto priemones Opel Vectra, valst. Nr.( - ) savininka 2008-06-10 eismo ivykio dienai. Pareiga apdrausti transporto priemones tenka ju savininkams (TPVCAPD istatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kadangi bendraatsakovai nepateike teismui jokios informacijos apie atskirus susitarimus, kuriam iš ju teko pareiga drausti bendrosios nuosavybes teise priklausancia transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr.( - ), todel teismas pagristai, visapusiškai ivertines byloje pateiktu irodymu visuma, nuostoliu atlyginima priteise iš abieju bendraatsakovu solidariai (TPVCAPD istatymo 4 straipsnio 2 dalis);
  2. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje praktikoje Biuro reikalavimai pripažistami regresiniais, kylanciais iš delikto. Tuo tarpu, CK 1.127 straipsnio 4 dalis numato, kad iš regresiniu prievoliu atsirandanciu reikalavimu ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindines prievoles ivykdymo momento. Biuras išmoka privalo moketi ne nukentejusiems asmenims, bet žala atlyginusiam kitos valstybes nacionaliniam draudiku biurui. Pagrindine prievole, kuria ivykdžius atsiranda biuro regresinis reikalavimas, yra butent biuro pareiga sumoketi draudimo išmoka kitos valstybes nacionaliniam draudiku biurui. Nagrinejamu atveju, savo pareiga biuras ivykde 2009-07-07, sumokedamas Švedijos nacionaliniam draudiku biurui jo pareikalauta suma. Butent nuo 2009-07-07 ir turejo buti skaiciuojamas 3 metu ieškinio senaties terminas;
  3. Kadangi apeliantu nurodytas asmuo G. G. 2008-06-10 eismo ivykio metu buvo tik transporto priemones Opel Vectra, valst. Nr.( - ) naudotojas, o ne vairuotojas ar savininkas ir jis neturejo teisinio suinteresuotumo skundžiamos bylos baigtimi, tad teismas pagristai jo neitrauke treciuoju asmeniu byloje;
  4. Švedijos nacionalinis draudiku biuras, atsižvelgdamas i Biuru tarybos Vidaus nuostatu 3 straipsnio 4 dali, 2008-06-10 eismo ivykio metu padaryta žala administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje (šiuo atveju Švedijoje) galiojanciais istatymais ir kitais teises aktais, reglamentuojanciais atsakomybe. Butent, Švedijos nacionalinis draudiku biuras yra išimtinai kompetentingas spresti visus klausimus, susijusius su autoavarijos šalyje galiojanciu teises aktu taikymu bei žalos administravimu.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, nurodytu CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta.

12Nagrinejamojoje byloje atsakovai kelia klausima del civilines atsakomybes taikymo atsakovams ir ar jiems del to kyla teises aktais nustatyta pareiga atlyginti ieškovo turetas draudimo išmoku išlaidas. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neatsižvelge i tai, kad atsakove J. P. nieko nežinojo apie sandori, kuriuo automobilis Opel Vectra, valst. Nr.( - ) buvo perduotas kitam asmeniui, o atsakovas sieke parduoti automobili Rumunijos pilieciui G. G., taciau, kadangi šis asmuo neturejo pakankamai lešu atsiskaityti už automobili, buvo sudaryta panaudos sutartis. Kaip matyti, aplinkybe, kad butent atsakovai yra automobilio Opel Vectra, valst. Nr.( - ) savininkai ir jiems kyla pareiga atlyginti ieškovo sumoketa draudimo išmoka, ieškovas irodinejo VI „Regitra“, tvarkancios vieša valstybes registra, išrašo duomenimis. Kolegija pažymi, jog ieškovas pagristai teigia, kad butent atsakovai šiuo atveju turi pareiga atlyginti ieškovui jo sumoketa išmoka, kadangi tokioje situacijoje, kuomet del naudojimosi ir transporto priemones valdymo kyla realiu turtiniu padariniu ir gincas del to nagrinejamas teisme, atsakovams nepakanka byloje patvirtinti, kad automobilis buvo perduotas kitam asmeniui iki padaryto eismo ivykio. Butent atsakovams tenka pareiga leistinomis irodinejimo priemonemis pagristi ju nuosavybes teise iregistruoto turto pardavimo fakta ir taip paneigti prievoles ieškovui buvima (CPK 12 str., 178 str.), taciau atsakovai jokiu kitu objektyviu duomenu tokiems savo teiginiams patvirtinti, išskyrus atsakovu pateikta panaudos sutarti, teismui nepateike. Teiseju kolegijos vertinimu, pateikta panaudos sutartis neatitinka irodymu leistinumo reikalavimu ir negali buti vertinama kaip tinkama irodinejimo priemone ginco automobilio pardavimo-pirkimo faktui irodyti. Kolegija nepagristais laiko ir atsakovu argumentus, kad atsakove J. P. nieko nežinojo apie sudaryta panaudos sutarti. Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas, nagrinejamu atveju atsakoves atsakomybe prieš Draudiku biura kyla ne iš panaudos sutarties, o iš istatymo (TPVCAPDI 4 str. 2 d.). Kadangi atsakovai pažeide TPVCAPDI 4 straipsnio reikalavima apdrausti transporto priemoniu valdytoju civiline atsakomybe privalomuoju draudimu, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nuostoliu atlyginima priteise solidariai iš abieju bendraatsakovu.

13Apeliantai taip pat nurodo, jog nagrinejant byla buvo butina nustatyti, ar nebuvo praleisti draudimo išmokos mokejimo, pretenziju pareiškimo terminai bei ar subrogacinis reikalavimas nebuvo pareikštas pasibaigus kito draudiko prievolei, ar Švedijos nacionalinis draudiku biuras žala atlygino tinkamam asmeniui bei kokiu pagrindu. Atsakovai savo abejones del šiu aplinkybiu grindžia Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-02-12 nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-76/2008, nustatytomis aplinkybemis. Pirmiausia pažymetina, jog atsakovu pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas del draudiko, reiškiancio subrogacini reikalavima, pareiga laikytis atitinkamu terminu pretenzijoms pareikšti, šioje byloje negali buti taikomas, kadangi nagrinejamos ir atsakovu cituojamos bylos faktines aplinkybes ratio decidendi iš esmes skiriasi. Jau vien tai, kad cituojamoje byloje buvo konstatuota, jog tarp šaliu buvo sudarytos civilines atsakomybes draudimo sutartys, patvirtina šios bylos skirtinguma nuo nagrinejamos bylos. Kaip nustatyta nagrinejamoje byloje, atsakovai nebuvo ivykde pareigos, nustatytos TPVCAPDI 4 straipsnyje, ir tarp šaliu neegzistavo jokie sutartiniai draudiminiai teisiniai santykiai. Be to, atsakovu minetos bylos kontekste neegzistavo ir tarptautiniu draudimo teisiniu santykiu subjektas, kurio dalyvavimas turi lemiama reikšme šioje byloje. Atsakovu argumentai, kad galimai Švedijos nacionalinis draudiku biuras žalos išmoka išmokejo ne tam asmeniui, ar kad žalos išmokejimo terminai buvo pernelyg ilgi, galimai yra pasibaige pretenziju pareiškimo terminai, atmestini kaip nepagristi. Pirmiausia pažymetina, jog apeliantai skunde nenurode jokiu teises aktu ar teises normu, kuriuos neva pažeide draudikai, skaiciuodami pretenziju pateikimo terminus ar atlygintinos žalos dydžius. Savo argumentu atsakovai neirodinejo jokiais faktais ar aplinkybemis, kurios leistu abejoti Švedijos nacionalinio draudiku biuro atlikta žalos nustatymo, ivertinimo bei išmokos išmokejimo procedura. Be to, pažymetina, kad nagrinejamoje byloje žala eismo ivykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sajungos valstybeje nareje. Bendradarbiavimo nuostatu – Biuru tarnybos vidaus nuostatu 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje ivyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais istatymais ir kitais teises aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spresti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomu teises aktu aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Švedijos nacionalinio draudiku biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginima ir nustates neapdrausta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone vairavusio asmens kalte del eismo ivykio, pateike ieškovui reikalavima remdamasis Bendradarbiavimo nuostatu – Biuru tarnybos vidaus nuostatu 5 straipsniu Byloje yra surinkti visi reikalingi dokumentai, patvirtinantys tiek aplinkybes, susijusias su ivykio tyrimu, tiek su žalos dydžiu bei jos apskaiciavimo pagristumu. Esant TPVCAPDI 17 straipsnio 6 dalyje nustatytoms salygoms istatyme numatyta Draudiku biuro pareiga išmoketi kitos Europos Sajungos valstybes nares žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujama suma. Byloje pateiktu rašytiniu irodymu visuma (t. 1, b. l. 7-33, 121-137, 170-174, 181-183) leidžia kolegijai teigti, jog Švedijos nacionalinis draudiku biuras pagristai išmokejo jo nustatyta žala treciajam asmeniui, del ko, ieškovas igijo pareiga šias išlaidas kompensuoti, taip pat igijo teise regreso tvarka ju reikalauti iš atsakingu asmenu.

14Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas i bylos nagrinejima nepagristai neitrauke G. G., kuris panaudos sutarties pagrindu, naudojosi automobiliu Opel Vectra, valst. Nr.( - ). Pirmiausia pažymetina, kad atsakovai nenurodo, kokias aplinkybes, kurios nebuvo išaiškintos nedalyvaujant G. G., noretu išaiškinti byloje. Tas faktas, kad G. G. eismo ivykio metu nurodomas kaip automobilio Opel Vectra, valst. Nr.( - ) naudotojas, taciau nenugincijus aplinkybes, jog eismo ivykio momentu atsakovai valde nuosavybes teise ginco automobili, G. G. dalyvavimas ar nedalyvavimas byloje neatleidžia atsakovu nuo pareigos atlyginti ieškovui draudimo išmoka, nes ieškovas pareiške reikalavima atlyginti žala butent atsakovams, kaip solidariems bendraatsakovams. Šiuo atveju ieškovas, atsižvelgdamas i prievoles solidaruma, turejo teise laisvai pasirinkti atsakova, pareikšdamas reikalavima tiek visiems solidariems atsakovams, tiek kuriam vienam iš ju. Todel atsakovu motyvai del G. G. neitraukimo i bylos nagrinejima nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovo nurodytos aplinkybes del atsakovu pareigos sumoketi žala negali buti nustatytos byloje esanciais irodymais.

15Atsakovai apeliaciniame skunde kelia klausima ir del ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje. Vadovaujantis TPVCAPD istatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalies bei 23 straipsnio nuostatomis, ieškovas privalejo moketi draudimo išmokas kitoje Europos Sajungos valstybeje nareje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, padaryta žala atlyginusiam kitos valstybes nacionaliniam draudiku biurui. Taigi, ieškovo regreso teise reikalauti išmoketos pinigu sumos atsirado nuo pagrindines prievoles kitos valstybes nacionaliniam draudiku biurui ivykdymo momento. Pažymetina, jog ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pasisakes, kad regresine prievole yra nauja prievole, kuri atsiranda asmeniui ivykdžius prievole už atsakinga už žala asmeni. Kai toks asmuo ivykdo prievole už skolininka, pradine prievole kreditoriui pasibaigia tinkamu jos ivykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresine, prievole, kuri sieja skolininka ir prievole ivykdžiusi asmeni (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutarti byloje Nr. 3K-3-46/2009). Byloje pirmosios instancijos teismas nustate, jog ieškovas 5 959,50 Lt išmokos suma pagal Švedijos nacionalinio draudiku biuro reikalavima sumokejo 2009-07-07, todel pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog butent nuo šios datos ir skaiciuotinas ieškinio senaties terminas ginco santykiui. Atsižvelgdama i tai, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurode ieškinio senaties terminio eigos pradžia ir padare pagrista išvada, jog nagrinejamu atveju ieškinio senaties terminas nera praleistas.

16Atsižvelgdama i tai, kas pasakyta, teiseju kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkes teismas tinkamai aiškino ir taike procesines teises normas, reglamentuojancias irodymu rinkimo, irodinejimo naštos paskirstymo, irodymu vertinimo proceduras ir pagrindus (LR CPK 178 str., 185 str.), materialines teises normas, reguliuojancias žalos atlyginima regreso tvarka, del ko buvo teisingai išspresta byla, nes skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu visuma. Del to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagristas ir neirodytas (LR CPK 178 str.).

17Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apylinkes teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendima palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai