Byla 2-1642-723/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D. Dubakienei, dalyvaujant ieškovo atstovei G. E., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 495 Lt už negrąžintą paskolą ir paskolos mokestį, 361,35 Lt palūkanų, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3). Nurodė, kad 2008-09-19 atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „R. C. LT“ elektroniniu būdu sudarė ir iš telefono numerio ( - ) atsiųsdama trumpąją žinutę su tekstu ( - ) pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 400 Lt paskolą, pervesdamas ją į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ). Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 15 dienų laikotarpį, kartu mokant 100 Lt dydžio paskolos mokestį, tačiau pradelsė paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 495 Lt paskolos bei jos mokesčio. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę įgijo remiantis pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2009-11-20 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu.

3Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Nurodė, kad siuntė pranešimus atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau skolininkė neatsiliepė, tada porą kartų tikrino jos gyvenamosios vietos adresą Gyventojų registro tarnyboje ar nepasikeitė gyvenamoji vieta. Prieš tai kreipėsi teismo įsakymu. Palūkanos paskaičiuotos už 365 dienas. Sutartis sudaryta laisva šalių valia.Byloje įrodymų nėra,kad intensyviai ieškojo.Daugiau įrodymų neturi.Taip ilgai laukti sąžininga.

4Atsakovė į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu, b.l. 39-42), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.). Atsiliepimo nepateikė.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-09-19 atsakovė A. S. ir pradinis kreditorius UAB „R. C. LT” elektroniniu būdu pasirašė Paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 400 Lt paskolą, pervesdamas ją į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą (b.l. 4-11). AB SEB bankas patvirtino duomenis, kad 2008-09-18 UAB „R. C. LT“ pervedė 400 Lt į atsakovės banko sąskaitą Nr. ( - ) (b.l. 35). Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 15 dienų laikotarpį, tačiau atsakovė pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo terminą ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 495 Lt paskolos bei jos mokesčio.

7Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nėra, todėl ieškovo reikalavimas dėl 495,31 Lt skolos su paskolos mokesčiu tenkintinas (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.101 str.).

8Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra aiškiai, daug kartų ir nuosekliai nurodęs, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

9Teismas konstatuoja, kad naujasis kreditorius-pirminio kreditoriaus teisių perėmėjas gali patirti nuostolius tik vienu atveju, jeigu jis sumokėjo pirminiam kreditoriui tokią pinigų sumą, kurios ateityje nebus įmanoma išieškoti iš skolininko ir ji didesnė už skolą(iš skolos parėmimo sutarties matyti,kad skolų portfelis perimtas,bet neperpirktas).Tokių duomenų byloje nėra. Tokiu atveju dabartinis kreditorius turės ne nuostolius, o viršpelnį. Todėl teismas vertina esamus kreditoriaus reikalavimus atsižvelgdamas į realią, o ne formalią situaciją, nes priešingu atveju bus formuojama nesąžininga ir neteisinga teismų praktika analogiškose bylose-naujasis kreditorius nesuteikdamas piniginės paskolos,o įsigijęs skolą už atlygį,kuris yra mažesnis už skolą ir neapima jokių delspinigių ar palūkanų,vėliau formaliai reikalauja palūkanų jam priimtino(savo paties nustatyto)termino ribose tuo pačiu gaudamas ir pelną, ir viršpelnį palūkanų forma,t.y. lupikauja pasinaudodamas formaliu kreditoriaus teisių perėmimu.

10Pagal paslaugų teikimo sutartį 8.1 p. paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 6 procentus mėnesinių palūkanų.Teismas spręsdamas klausimą dėl konkrečia sutartimi nustatytų palūkanų dydžio turi teisę vertinti atitinkamą susitarimą ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pažymėtina, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbūs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau šalių sudaromos sutartys negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos teismas tikrina ex officio.

11LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas gali sumažinti per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, t. y. 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teismas prašomus priteisti delspinigius pripažino aiškiai per didelėmis netesybomis, kas prieštarauja formuojamai pratikai, todėl sumažino priteistiną delspinigių sumą. Kasacinis teismas taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005). Taip pat kasacinis teismas sumažino delspinigius civilinėje byloje, kurioje šalys 2002 m. kovo 1 d. sudarytoje sutartyje buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. 73 proc. metinių palūkanų. Kasacinis teismas sumažino delspinigius iki 7,3 proc. metinių palūkanų, t.y. 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005). Analogiškas išvadas kasacinis teismas padarė ir kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, tais pačiais motyvais panaikinęs žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta mažinti sutartyje nustatytus delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „F. L.“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr.3K-3-503/2007).

12Teismas mato, kad pirmasis kreditorius be jokio pagrindo nesikreipė į teismą, o dabartinis kreditorius elgėsi analogiškai nuo 2009-11-20(b.l.12-15).Matyti,kad dabartinis kreditorius tik formaliai reikalauja palūkanų,nes jis jokių nuostolių dėl nesumokėtos paslaugos nepatyrė.Jis pats dėl savo veiksmų nesikreipė iš karto į teismą,kai perėmė(duomenų,kad ieškovas nupirko skolą-nėra) skolą iš pirminio kreditoriaus,t.y. veikė išimtinai savo rizika.Formalusis teisės perėmimas nesuponuoja tokių pačių aplinkybių naujajam kreditoriui realiai,nors leidžia kreiptis į teismą formaliai vietoj buvusio kreditoriaus. Pagal CK 6.73 str. 2 d. teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, ypač tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių yra vartotojas. Teismas mato, kad ieškovo elgesys – laukti ilgai, daugiau nei 3 metus laiko nesikreipiant į teismą su ieškiniu dėl skolininko prievolės įvykdymo, o tuo metu skaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų palūkanų dydį nėra sąžiningas ir teisingas (CK 1.5 str.) nepriklausomai, ar skolininkas sąžiningas kreditoriaus atžvilgiu. Nors palūkanų norma nustatyta sutartyje, tačiau ši aplinkybė bei jų skaičiavimo laikotarpis negali būti vertinami kaip pagrįsti. Ieškovas turi teisę pasirinkti, ar jam kreiptis į teismą ir kada kreiptis, tačiau jo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir jis,skaičiuodamas palūkanas,kurios yra akivaizdžiai per didelės(72 proc.metinių) tokį ilgą laiką turi įrodyti, kad elgėsi vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1-2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra vartotojas; pirminis kreditorius palūkanų net neskaičiavo ir perleido ieškovui tik pagrindinę skolą (495 Lt), tačiau ieškovas palūkanas paskaičiavo už metus po daugiau kaip 2 metų nuo reikalavimo teisių perėmimo.Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgą delsimo išieškoti skolą laikotarpį pagrįstu ir objektyviu. Be to, palūkanų suma beveik 2/3 skolos sumos, todėl darytina išvada, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės,šis atvejis yra kreditoriaus bandymas lupikauti, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovui priteistina 40 Lt palūkanų,kas yra daugiau,kaip 10 procentų metinių palūkanų (CK 1.5 str., CPK 6.71 str.).

13LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės kaip fizinio asmens priteistina 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai 45 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1d.).

15Vadovaudamasis LR CPK 177 str., 185 str., 259-260 str., 269-270 str., teismas

Nutarė

16Ieškinį tenkinti.

17Priteisti iš atsakovės A. S. (a.k. ( - ) ieškovui Lindorff Oy (į.k. ( - )), veikiančiam per Lindorff Oy filialą (į.k. ( - )) 535 Lt (penki šimtai trisdešimt penki litai) įsiskolinimo(skolos ir palūkanų), 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai