Byla e2S-467-357/2018
Dėl skolos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos personalo grupė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Baltijos personalo grupė“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Aukstata“ dėl skolos.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos personalo grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Aukstata“ 58 250,14 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės pinigines lėšas, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininko sąskaitose, paliekant teisę atsiskaityti su kreditoriumi, o jų nepakankant/nesant skolininkui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Baltijos personalo grupė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė teismui duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, kad skolininkės finansinė būklė tokia bloga, kad ji negalėtų įvykdyti teismo įsakymo.
  3. Teismas nurodė, kad kreditorė taip pat nepateikė duomenų apie skolininkės veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji akivaizdžiai siekia ir sieks apsunkinti kreditoriui palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo procesiniam sprendimui egzistavimą.
  4. Teismas pažymėjo, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma pati savaime besąlyginio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesudaro.
  5. Teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė duomenų apie skolininko turtą, finansinę būklę. Ar skolininkui konkreti reikalavimo suma yra didelė, vertinama atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, t. y. ar jam ši suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Įvertinus Teismų informacinės sistemos duomenis matyti tai, jog atsakovui laikotarpiu 2017-2018 m. turtiniai reikalavimai nepareikšti. Viešai prieinamų registrų duomenimis (rekvizitai.lt), 2018-04-18 dienos pradžioje Sodrai skolų neturėjo, įmonės apyvarta (be PVM) 2016: 5 000 001 - 10 000 000 Eur.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Baltijos personalo grupė“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

97.1.

10Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė CPK 144 str. 1 dalyje įtvirtintą nuostatą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje klausimą, vertindamas, ar egzistuoja CPK 144 str. 1 dalyje numatytos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ar kreditorius pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas) visiškai neatsižvelgė, į tai, kad turtinis ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, o didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

117.2.

12Teismas visiškai nevertino „Liteko“ informacinėje sistemoje skelbiamos informacijos apie skolininkei iškeltą ir šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-29-914/2018 dėl sukčiavimo, turto išvaistymo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, kyšininkavimo, prekybos poveikio, papirkimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo. Minėta aplinkybė turėjo būti vertinama kaip reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kuomet priimtas teismo įsakymas dėl skolininkui baudžiamojoje byloje paskirtų sankcijų realiai nebus vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad kreditorės pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. apeliantė neįrodė prieš tai minėtos antrosios sąlygos egzistavimo.
  4. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.
  5. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad yra ketinama perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11-180/2017).
  6. Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  7. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vien didelė ieškinio reikalavimo suma pati savaime besąlyginio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesudaro.
  8. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, 19 punktas).
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, vadovavosi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
  10. Pažymėtina, kad tas faktas, jog skolininkė nesumoka skolos kreditorei, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bet nėra pakankamas motyvas skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  11. Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-29-914/2018 dėl sukčiavimo, turto išvaistymo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, kyšininkavimo, prekybos poveikio, papirkimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo, kurioje viena iš kaltinamųjų yra skolininkė UAB „Aukstata”, tačiau baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta ir skolininkės atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad skolininkė nagrinėjamu atveju gali elgtis nesąžiningai ir ketinti perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.
  12. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
  14. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

16Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai