Byla e2-900-464/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3601-232/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Pirklių klubas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. S. priteisti 188 191,81 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad UAB „SIV projektai“ ir atsakovas A. S. 2009-03-18 sudarė rangos sutartį Nr. 09 03 18-1, kuria atsakovas A. S. užsakė, o UAB „SIV projektai“ įsipareigojo atlikti rangos darbus. UAB „SIV projektai“ atliko sutartyje numatytus rangos darbus, tačiau atsakovas A. S. galutinai su ieškove už atliktus rangos darbus neatsiskaitė ir liko skolingas 188 191,81 Eur. 2010-07-02 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „SIV projektai“ atsakovo atžvilgiu turimą reikalavimo teisę perleido UAB „Statybų naujovės“. Šią reikalavimo teisę UAB „Statybų naujovės“ 2016-10-28 perleido ieškovei UAB „Pirklių klubas“. Atsakovas A. S. 2016-11-04 buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą.
  3. Reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. S. priklausantį turtą 188 191,81 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis.
  4. Šį prašymą grindė aplinkybe, kad pareikšto ieškinio suma (188 191,81 Eur), atsižvelgiant į visuomenės pragyvenimo lygį, laikytina didele, o teismų praktikoje reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama tuomet, kai ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina ir tokios aplinkybės, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, be to, iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas nesutiko taikiai išspręsti kilusio ginčo tarp šalių. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gali būti nelinkęs vykdyti ir galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo, gali siekti visomis priemonėmis riboti teismo sprendimo įvykdymo galimybes ar perleisti turimą turtą, pinigines lėšas ir / ar turtines teises tretiesiems asmenims.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: ieškovės UAB „Pirklių klubas“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 188 191,81 Eur sumai areštavo atsakovui A. S. priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo ir atsakovo pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovui A. S. kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, taip pat atsiskaityti su ieškove; nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui; pavedė nutartį vykdančiam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.
  3. Vertindamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors būtent atsakovui pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tenka pareiga įrodyti, kad ieškinio suma jam, kaip fiziniam asmeniui, nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas A. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nenustatė atsakovo nesąžiningumo, kas pagal naujausią teismų praktiką yra viena esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Atsisakymas taikiai spręsti ginčą, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas atsakovui yra visiškai nepagrįstas, negali būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningumas.
    2. Ieškinys prima facie (preliminariai) nepagrįstas. Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindžia reikalavimo teisių perleidimo 2016-10-28 sutartimi iš UAB „Statybų naujovės“ perimtu 188 191,81 Eur dydžio reikalavimu pagal 2009-03-19 rangos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „SIV projektai“. Tačiau teikiamas UAB „SIV projektai“ ir atsakovo pasirašytas tarpusavio užskaitymo 2014-09-30 aktas patvirtina, kad nuo šio akto pasirašymo dienos atsakovas apskritai neskolingas UAB „SIV projektai“. Taigi UAB „SIV statyba“ reikalavimo teisės į atsakovą pagal rangos sutartį nebuvo perleistos UAB „Statybų naujovės“ ir, atitinkamai, UAB „Statybų naujovės“ negalėjo jų perleisti ieškovei UAB „Pirklių klubas“.
    3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė jau buvo inicijavusi bylą dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurioje ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą kitaip spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas neužkirto kelio ieškovei elgtis nesąžiningai, pakartotinai kreipiantis į kitą pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Pirklių klubas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. UAB „SIV projektai“, kaip rangovas, darbus atliko dviejuose objektuose – Trakų g. 11, Vilniuje ir Žemaitijos g. 5, Vilniuje. Atsakovo pateiktas tarpusavio užskaitymo aktas nėra susijęs su 188 191,81 Eur reikalavimu. Šiuo atveju atsakovas bando klaidinti teismą ir pateikia su reikalavimu nesusijusį dokumentą. Be to, reikalavimo perleidimo 2016-10-28 sutartis šiai dienai nėra nuginčyta ir yra galiojanti.
    2. Pareiga pagrįsti asmens nesąžiningus ketinimus ir / ar veiksmus, kaip pagrindą teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikai konstatuoti, neturi būti suabsoliutinta, nes gali būti sudėtinga numatyti asmens būsimą elgesį ir atitinkamai pagrįsti asmens nesąžiningų ketinimų galimybę. Pagal teismų praktiką nesąžiningų ketinimų galimybei pagrįsti gali būti pakankami duomenys, patvirtinantys asmens galimai nesąžiningą elgesį ikisutartiniuose ir / ar sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Šiuo atveju atsakovas vengia bendradarbiauti ir ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų (reikalavimas kyla iš rangos sutarties, kuri sudaryta 2009 m.), todėl galima konstatuoti, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai.
    3. Ieškinyje Vilniaus apygardos teismui buvo nurodyti nauji motyvai ir teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus apygardos teismas yra aukštesnės instancijos teismas, kuris savarankiškai vertino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismo sprendimo.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus, ginčydamas abiejų šių sąlygų buvimą, todėl dėl kiekvienos jų pasisakytina.
  2. Spręsdamas, ar yra pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Apelianto teigimu, jam pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas vien dėl 2014-09-30 pasirašyto tarpusavio skolų užskaitymo akto ir jo turinio, liudijančio skolos rangovei UAB „SIV projektai“ nebuvimą. Ieškovė UAB „Pirklių klubas“ su šiais apelianto argumentais nesutinka, teigdama, kad pateiktas tarpusavio skolų užskaitymo aktas apskritai nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Taigi akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris galės būti išspręstas tik šią bylą išnagrinėjus iš esmės, įgyvendinus įrodinėjimo procesą pagal CPK nustatytas taisykles ir atlikus bylos įrodymų teisinį vertinimą.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  4. Tokiu atveju atskirojo skundo argumentai dėl šios laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo, apelianto siejami išimtinai su teisiškai dar neįvertintu dokumentu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinyje išdėstyti faktai bei juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai neleidžia spręsti dėl reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo.

6Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

  1. Kitaip spręstina dėl antrosios teismo nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Viena vertus, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktikos pokyčius, kurioje ieškinio sumos dydis pats savaime jau nėra vertinamas kaip absoliutus pagrindas taikyti arba netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu pagrindu galėtų tapti ieškovo pateikiami konkretūs ar daugiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
  2. Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pirmosios instancijos teismas motyvavo išimtinai tik tuo, kad ieškiniu reikalaujama suma apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Kitokių argumentų, susijusių su teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, išskyrus ieškinio reikalavimo dydį, skundžiamoje nutartyje nesama. Vadinasi pirmosios instancijos teismas iš esmės nuo paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nukrypo, ją netinkamai pritaikė. Pažymėtina, kad kitokių argumentų, išskyrus reikalavimo sumos apeliantui žymumą, savo prašyme taikyti jo atžvilgiu laikinus ribojimus disponuoti turtu nepateikė ir pati ieškovė.
  3. Kaip patvirtina Turto arešto aktų registro duomenys, vykdant šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas apeliantui priklausantis žemės sklypas (kaip nurodoma, 2 030 Eur vertės), jam ir jo sutuoktinei priklausančios piniginės lėšos kredito įstaigose bei sutuoktinei priklausančios paprastosios vardinės akcijos (CPK 179 str. 3 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra akivaizdu, kad apelianto turimo turto užtektų ieškinio reikalavimams patenkinti. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės ir savaime materialinių vertybių nesukuria. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, ir jiems įvykdyti apelianto turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su apelianto turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdamas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės reikalavimas, nors ir įgytas tik 2016-10-28 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, yra kilęs iš 2009-03-18 sudarytos rangos sutarties. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neįvardija, dėl kokių priežasčių ankstesni reikalavimo teisės turėtojai tokį ilgą laiką nesiekė įgyvendinti savo teisių į apeliantą, nenurodo, kad tai anksčiau padaryti sukliudė būtent apelianto nesąžiningas elgesys ar kurie nors jo atlikti veiksmai, nesąžiningai vengiant skolos sumokėjimo. Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo argumentų, su jam pareikštu reikalavimu jis nesutinka iš esmės, ginčydamas skolos, taigi ir ieškovės reikalavimo teisės jo atžvilgiu buvimą. Todėl tokie ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai, kad apeliantas atsisako sumokėti jo nepripažįstamą skolą arba ginčą spręsti taikiai, savaime nepatvirtina apelianto nesąžiningumo ar ketinimų vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja.
  5. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas, o toks suvaržymas suponuoja ir šio instituto taikymo išimtinumą. Taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip asmens turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka vien ieškinio didelei sumai pareiškimo teisme fakto ar bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje reiškiami turtiniai reikalavimai.
  6. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės, ypač atsižvelgus į tai, kad areštavus apelianto ir jo sutuoktinės pinigines lėšas banko sąskaitose yra ženkliai suvaržomos šių asmenų teisės. Teismo nurodymas, kad apeliantui suteikiama galimybė disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, neturint duomenų apie apelianto finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ar kitiems tretiesiems asmenims, vertintinas kaip nepagrįstas, nes jis buvo nustatytas nevertinant apelianto situaciją individualizuojančių aplinkybių.
  7. Kadangi ieškovė aplinkybių, lemiančių sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, nenurodė ir nepagrindė, o pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų šios sąlygos konstatavimui aplinkybių visumos, suteikdamas išskirtinę reikšmę vien ieškinio sumos dydžiui, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  8. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, netenka reikšmės apelianto skundo argumentai dėl anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo jo atžvilgiu netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad bylą nagrinėjančio teismo nesaisto kito teismo anksčiau išspręstas klausimas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvieną kartą teismas šį klausimą privalo spręsti individualiai, atsižvelgdamas į tokių priemonių prašančio asmens pateiktus argumentus ir įrodymus bei vertinamos situacijos konkrečių aplinkybių visumą.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti.

9Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ (įmonės kodas 126389524) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. S. (asmens kodas ( - ) turto areštą.

10Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.