Byla 2A-691-392/2013
Dėl turto sugadinimo akto ir jo priedų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: A. U., I. U. ir G. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. U. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį dėl turto sugadinimo akto ir jo priedų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: A. U., I. U. ir G. D.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 23 792,58 Lt, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį. Nurodė, kad 2008-05-15 kilo gaisras G. U. priklausančiame pastate, esančiame adresu ( - ). Gaisro metu dėl didelio karščio buvo apgadintas ( - ), esantis pastatas Nr. 47, priklausantis G. D. Dėl pastate, esančiame adresu ( - ), kilusio gaisro G. D. padaryta 24 092,58 Lt dydžio žala. Jai priklausantis pastatas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Gaisro metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo 23 792,58 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis. Remiantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2008-05-27 pažyma, labiausiai tikėtina 49-ame name kilusio gaisro priežastis - elektros instaliacijos gedimas. Pastato savininkas ar valdytojas atsakingas už tretiesiems asmenims padarytą žalą, jei žala padaryta dėl pastato ar jo įrengimų trūkumų. G. U. pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žala. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Žalą padariusiu asmeniu laikomas tas asmuo, kurio valdomose patalpose kilo gaisras.

4Atsakovas G. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad subrogacijos teisę ieškovas turi įgyvendinti pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas. Ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą, dydį, priežastinį ryšį tarp konkretaus asmens veiksmų ir žalos. Atsakovas veikė tokiu rūpestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo būtinas, o žala atsirado dėl įvykio, kuris pašalina jo atsakomybę. Vilniaus apskrities priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos 2008-05-27 pažymoje nurodyta tik tikėtina gaisro priežastis - elektros instaliacijos gedimas -, kuri byloje turi būti nustatyta. Atsakovo manymu, ieškovas į turto sugadinimo aktą nepagrįstai įtraukė vidaus apdailos, fasado ir lauko durų sugadinimus. Fasadas ir durys negalėjo būti apgadinti, nes juos nuo degusio namo skyrė kelias, tvora ir vaismedžiai, kurie gaisro metu nenukentėjo. Namo, esančio adresu ( - ), fasado apdaila galėjo būti sugadinta pačių namo savininkų iniciatyva, siekiant pašalinti įsigyto namo broką, atsiradusį iki gaisro kilimo dienos - fasade buvo išpjautos trys skylės, kurios po lietumi žiojėjo apie tris savaites. Tokiu būdu fasado apgadinimo priežastis buvo išorinis aplinkos poveikis. Ieškovas, remdamasis 2008-08-25 pranešimu apie nuostolių atlyginimą, G. D. išmokėjo ne 23 792,58 Lt, o 22 138,58 Lt, t. y. 1 654 Lt mažiau. Atsakovas akcentavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, todėl pagal CK 6.1015 str. 1 d. reikalavimo teisės į atsakovą neturi.

5Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006-07-27 su sutuoktine I. U. sūnui G. U. padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį 500 kv. m. ploto žemės sklypą (Nr. 156), esantį ( - ). Kartu su sklypu padovanojo ir nebaigtą statyti tame sklype esantį gyvenamąjį namą, kuriame atsakovas su šeima jau gyveno, nors namą dar įsirenginėjo. Atsakovas žadėjo susitvarkyti visus dokumentus. 2006 m. rugsėjo mėn. trečiasis asmuo A. U. išvyko gyventi į Telšius. Pažymėjo, kad statyba įteisinta nebuvo, leidimas statyti buvo išduotas A. U. vardu, tačiau tai nuosavybės teisės nepatvirtina ir nesukuria jokių pareigų. Pagal CK 4.40 str. 1 d. žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ir ant žemės sklypo esantys statiniai, todėl A. U., nebūdamas žemės sklypo ir ant jo esančio statinio savininku, jokios neteisėtos veikos, dėl kurios galėjo atsirasti žala, nepadarė.

6Trečiasis asmuo I. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006-07-27 su buvusiu sutuoktiniu A. U. sūnui G. U. padovanojo santuokoje įgytą žemės sklypą su neįregistruotu sodo nameliu, esančius adresu ( - ). Po sutarties sudarymo į minėtą sodo namelį įsikėlė gyventi sūnaus šeima. Dovanojimo sutarties dieną buvo parengtas ir suderintas projektas, tačiau sodo namelio teisinė registracija atlikta nebuvo. Pažymėjo, kad pagal suderintą projektą specialistų buvo išvedžiota elektros instaliacija, įmontuoti du automatiniai elektros srovės išjungėjai (elektros instaliacijos gedimo atvejui), instaliacija buvo patikrinta RST atsakingų darbuotojų ir buvo įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas. Iki gaisro dienos jokių incidentų dėl elektros instaliacijos gedimo nebuvo. Trečiojo asmens I. U. manymu, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis pagal jo pobūdį ir mastą yra tyčinis padegimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad gaisro metu padarytos žalos mastas ir dydis G. D. priklausančiam turtui neatitinka fakto.

7Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog jai priklausantį namą buvo apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat ir nuo gaisro. Kadangi draudimo bendrovė atlygino G. D. patirtus nuostolius, tai įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Namo, kuriame kilo gaisras, valdytojas yra atsakovas, todėl jis ir turi atlyginti žalą. Nuostoliai apskaičiuoti remiantis Būsto draudimo taisyklėmis.

8Atsakovas G. U. pateikė priešieškinį ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turto sugadinimo akto ir jo priedų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: A. U., I. U. ir G. D. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo turto vertintojos N. Ž. sudarytą 2008-05-16 turto sugadinimo aktą, jo 2008-06-09 bei 2008-08-05 priedus bei AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-03 draudimo išmokos paskaičiavimą 23 729,58 Lt sumai negaliojančiais. Nurodė, kad Turto sugadinimo aktas ir jo priedai sudaryti, pažeidžiant AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2006-12-14 sprendimu Nr. 139 patvirtintų Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 nuostatas. Galutinis aktas buvo surašytas ne per 3 darbo dienas, kaip nurodyta taisyklėse, o beveik per 3 mėnesius, jo surašymo metu nedalyvavo nei pastato, kuriame kilo gaisras, savininkas, nei kompetentingi, žalos mastą galintys nustatyti specialistai, buvo vadovautasi ne objektyviais duomenimis, o G. D. nurodytais trūkumais. Akto turinys prieštarauja ir kitai byloje esančiai medžiagai. Ginčo akte įvardinti turto sugadinimai nėra identifikuoti, todėl neįmanoma nustatyti turto remonto kainos ir tuo pačiu žalos (nuostolio) dydžio, ir AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-03 draudimo išmokos paskaičiavimas 23 729,58 Lt sumai pripažintinas nepagrįstu ir negaliojančiu.

9Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Turto sugadinimo aktas, nuostolio dydžio paskaičiavimas, taip pat ir kiti byloje esantys dokumentai negali būti pripažinti negaliojančiais. Dokumentai, kuriuos atsakovas prašo pripažinti negaliojančiais, nėra sandoriai. Dokumentas negali būti pripažintas negaliojančiu priešieškinyje nurodytais ar kitais motyvais.

10Tretieji asmenys A. U., I. U. ir G. D. atsiliepimų į atsakovo pareikštą priešieškinį nepateikė.

11Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisė iš atsakovo G. U. 21 302,58 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, motyvuodamas tuo, kad elektros instaliacijos gedimas laikytinas pastato trūkumu. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus – nepasirūpino, kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, tuo pačiu, kad atitiktų priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Todėl atsakovo kaltė pasireiškė neteisėtu neveikimu. Ieškinys patenkintas iš dalies – priteista 21 302,58 Lt, kai ieškovas prašė priteisti 23 792,58 Lt. Teismas reikalavimą dalyje dėl 2 490 Lt, dėl išlaidų, susijusių su lauko durų keitimu, atmetė tuo pagrindu, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-12-05 ekspertizės akte nurodyta, jog gyvenamojo namo lauko durys įrengtos žemiau nei gaisro metu buvo namą veikęs šilumos srauto lygis, todėl lauko durys gaisro metu nukentėti negalėjo, ir kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-03-15 ekspertizės akte nurodyta, jog dėl pradinių duomenų stokos negalima nuspręsti, ar lauko durų deformacija yra susijusi su gaisro poveikiu, tačiau bendruoju atveju deformacijos priežastinis ryšys su gaisro šiluminiu poveikiu mažai tikėtinas. Be to, byloje nėra duomenų, kad lauko durys turėjo apdailos detalių, kurios galėjo lydytis dėl šilumos poveikio. Viena iš durų keitimo priežasčių – užsikirtusi spyna. Tačiau mažai tikėtina, kad spynos vidinės konstrukcijos galėjo būti veikiamos 200 laipsnių temperatūros. Atsakovo G. U. priešieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodydamas, jog atsakovo ginčijami dokumentai yra įrodymai, o ne atskiras materialinis reikalavimas.

12Atsakovas G. U., nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimą panaikinti – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino Civilinio kodekso straipsnius, reglamentuojančius subrogaciją (6.1015 str.), senaties terminą (1.125 str. 7 d.; 1.131 str.), kaltę bei priežastinį ryšį (6.246-6.248 straipsnius). Pažymėjo, kad ieškovas nuostolių paskaičiavimą atliko nerūpestingai, nesilaikė draudimo taisyklių ir draudimo įstatymo reikalavimų, su nuostolių paskaičiavimu atsakovo nesupažindino, priėmė iš draudėjos duomenis ir paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, neįsitikinęs jų pagrįstumu. Atlikdamas draudiminio įvykio tyrimą, ieškovas privalėjo nustatyti ir teismui pateikti įrodymus, kad G. U. yra kaltas dėl jo name kilusio gaisro ir dėl gaisro metu apgadinto trečiojo asmens namo bei kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas vadovavosi Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma, kurioje nurodyta gaisro priežastis yra tik tikėtina. Iš bylos medžiagos nematyti, kad atsakovas žalą padarė tyčia, o tik esant tyčiai ieškovas gali reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Be to, įstatyme kategoriškai įtvirtinta, jog subrogacija negalima draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atvejais, o gaisras yra nelaimingas atsitikimas. Taigi, ieškovas neturėjo teisės pareikšti subrogacinį ieškinį. Buvo praleistas šiuo atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas to prašė raštu, ar žodžiu. Kadangi ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė ir nenurodė jokių motyvų, tai teismas turėjo taikyti CK 1.131 str, reglamentuojančiu ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes.

13Trečiasis asmuo I. U. atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo I. U. atsiliepime pakartojo atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

14Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nekilnojamojo turto draudimo sutartis nėra draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, o nelaimingu atsitikimu gali būti laikomas kiekvienas įvykis, kurio metu padaroma žala. Nagrinėjamos bylos atveju buvo sudaryta turto draudimo, o ne draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, todėl subrogacija galima. Dėl ieškinio senaties termino, tarp šalių susiklostę žalos atlyginimo, o ne draudimo teisiniai santykiai, todėl taikytinas ne vienerių, o trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Dėl AB „Lietuvos draudimas“ pareigų, draudikas privalo įsitikinti, ar draudėjui turi būti mokama draudimo išmoka. Šiuo atveju išmoka turėjo būti mokama, nepriklausomai nuo kaimynų pastate kilusio gaisro priežasties, ir draudikas tirti, kodėl užsidegė G. U. valdomas pastatas, neprivalėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant susiklosčiusiai situacijai, patalpų valdytojas turėjo įrodyti, kad jis dėl gaisro kilimo yra nekaltas. Ieškovas nurodė, kad G. U. turėjo galimybę ir pareigą domėtis padarytos žalos dydžiu ir ją atlyginti, sugadintas pastato išorines konstrukcijas galėjo apžiūrėti bet kuriuo metu, netgi nesuderinęs apžiūros laiko su pastato savininke. Kai turtas suremontuotas, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į faktines turto remonto išlaidas. Remonto išlaidų pagrįstumą draudikas patikrino sąmatoms sudaryti skirta programa „Sistel“. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo teisės gyventi pastate, kuriame kilo gaisras, nes jis nėra pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovas neprivalo ir negali pateikti kitų įrodymų, patvirtinančių, jog G. U. priklausančio pastato elektros instaliacijos būklė buvo netinkama, nes pastato dalis, tuo pačiu ir daiktiniai įrodymai, sudegė, pastatas nepripažintas tinkamu naudoti ir statybos priežiūros institucijoms nepateikti statybos dokumentai, be to, niekas kitas, išskyrus atsakovą, ir negali žinoti, kaip pastato viduje buvo įrengta elektros instaliacija, ar buvo laikomasi projekto reikalavimų bei ar pastatas turėjo projektą, statybos darbų rangovą.

15Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodė, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas ne vienerių, o trejų metu ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gaisro priežasties jis neginčijo.

16Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

17Apeliacinis skundas atmestinas

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

19Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-05-15 gyvenamajame name, esančiame adresu ( - ), kilo gaisras (t. I b. l. 10). Žemės sklypas, kuriame stovi degęs pastatas, nuosavybės teise priklauso G. U. (t. I b. l. 5-6). Gaisro metu buvo padaryta žala kitam namui, esančiam adresu ( - ), kurį ieškovas buvo apdraudęs Būsto draudimo sutartimi (t. I b. l. 8-9). Ieškovas atlygino draudėjai G. D. žalą ir pareiškė subrogacinį reikalavimą asmeniui, kurio patalpose kilo gaisras (t. I b. l. 81-83, 117). Byloje buvo atlikta statybinių medžiagų ir kitų gaminių degumo ekspertizė (t. II b. l. 96-108) ir pakartotinė statybinių medžiagų ir kitų gaminių degumo ekspertizė (t. II b. l. 165-173).

20Ginčas byloje kilo dėl žalos nustatymo procedūros teisėtumo, žalos dydžio, atsakovo kaltės, priežastinio ryšio, dėl galimybės, priimant sprendimą, remtis pažyma, kurioje nurodyta tikėtina gaisro priežastis, subrogacijos instituto taikymo, ieškinio senaties termino.

21Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

22Atsakovas G. U. apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti subrogacinį ieškinį, nes įstatyme kategoriškai įtvirtinta, jog subrogacija draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atvejais negalima, o gaisras yra nelaimingas atsitikimas. Šis apelianto teiginys vertintinas kritiškai, nes pagal Draudimo įstatymo 2 str. 65 d. draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas sveikatos draudimui, o buvo sudaryta turto draudimo sutartis (Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 8 p.). Pagal CK 1.1015 str. 1 d. subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, nes tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir G. D. buvo sudaryta ne sveikatos, o būsto, t. y. turto, draudimo sutartis.

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš delikto, todėl tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), draudiko už žalą atsakingam asmeniui reiškiamiems reikalavimams atlyginti draudėjui išmokėtas sumas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas, o taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006; 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Todėl apelianto argumentas, kad šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, atmestinas.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, taikytinas trejų metų senaties terminas ieškovo nėra praleistas. Subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjos G. D. reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011). Šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2008-05-15 (diena, kurią kilo gaisras), kai G. D. sužinojo apie padarytą žalą. Draudikas ieškinį dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pareiškė 2009-08-17. Todėl taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.

25Kaip aukščiau buvo nurodyta, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Apeliantas savo kaltę dėl kilusio gaisro neigia, tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pastatas, kuriame kilo gaisras, nėra teisiškai įregistruotas, nors, kaip nurodė tretieji asmenys A. U. (t. I b. l. 170-171) ir I. U. (t. I b. l. 206-207), atsakovas tame pastate gyvena nuo 2006 m. ir jis turėjo pasirūpinti pastato teisine registracija. Pagal nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31 galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 24 str. 3 d. ir 40 str. 1 d. 2 p. statinį, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti, naudoti draudžiama. Taigi, atsakovas G. U., naudodamas nepripažintą tinkamu naudoti statinį, pažeidė imperatyvias teisės normas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl G. D. padarytos žalos yra kaltas statinio, kuriame kilo gaisras, naudotojas, G. U., kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

26Neteisėti atsakovo veiksmai/neveikimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų – naudojo nepripažintą tinkamu naudoti statinį ir nepasirūpino jo pripažinimu tinkamu naudoti bei neatliko statinio teisinės registracijos. Dėl šių atsakovo veiksmų/neveikimo nebuvo nustatyta, ar statybos ir montavimo darbai yra baigti, ar nėra defektų, projekto arba normų pažeidimų (LR Aplinkos ministro 2002-05-14 nuo 2008-04-02 iki 2008-09-30 galiojusios redakcijos įsakymo Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo 21 p.), taip pat ir elektros instaliacijos, kurios gedimas nurodytas tikėtina kilusio gaisro priežastimi. Todėl dėl tokiame statinyje kilusio gaisro metu padarytos žalos atsakingas yra atsakovas G. U.

27Atsakovas G. U. procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma, kurioje nurodyta, jog tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas. Tačiau įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012 ir kt.). Todėl toks atsakovo teiginys atmestinas.

28Be to, atsakovas galėjo įrodyti, kad gaisras jo valdomame statinyje kilo ne dėl elektros instaliacijos gedimo, o dėl kitos priežasties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, savininkas turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti savininkas, kurio pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010), o ne nukentėjęs asmuo, kaip teigia atsakovas. Tačiau aplinkybes, kad gaisras kilo ne dėl elektros instaliacijos gedimo, patvirtinančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, todėl laikytina, jog gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos gedimas, ir tai priklausė nuo atsakovo elgesio.

29Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

30Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto trečiojo asmens G. D. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš PVM sąskaitos faktūros (t. III b. l. 19) ir pinigų priėmimo kvito (t. III b. l. 20) matyti, kad G. D. advokatui sumokėjo 1 210 Lt. Tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų darbų apimtį priteistina suma mažintina iki 700 litų.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

32Atsakovo G. U. apeliacinį skundą atmesti.

33Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo G. U., a. k. ( - ), G. D., a. k. ( - ), 700 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl... 4. Atsakovas G. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad subrogacijos... 5. Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo I. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 7. Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį... 8. Atsakovas G. U. pateikė priešieškinį ieškovui AB „Lietuvos draudimas“... 9. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko... 10. Tretieji asmenys A. U., I. U. ir G. D. atsiliepimų į atsakovo pareikštą... 11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-21 sprendimu ieškinį patenkino... 12. Atsakovas G. U., nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo... 13. Trečiasis asmuo I. U. atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė... 14. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu... 15. Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė... 16. Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.... 17. Apeliacinis skundas atmestinas... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-05-15 gyvenamajame name, esančiame... 20. Ginčas byloje kilo dėl žalos nustatymo procedūros teisėtumo, žalos... 21. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio... 22. Atsakovas G. U. apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovas neturėjo teisės... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikytinas trejų metų senaties terminas... 25. Kaip aukščiau buvo nurodyta, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės... 26. Neteisėti atsakovo veiksmai/neveikimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis... 27. Atsakovas G. U. procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog teismas, priimdamas... 28. Be to, atsakovas galėjo įrodyti, kad gaisras jo valdomame statinyje kilo ne... 29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo... 30. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str.... 32. Atsakovo G. U. apeliacinį skundą atmesti.... 33. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti iš atsakovo G. U., a. k. ( - ), G. D., a. k. ( - ), 700 Lt...