Byla e2A-113-370/2018
Dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus, trečiasis asmuo – M. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Aristavos ūkis apeliacinį skundą dėl

3Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje

4Nr. e2-2747-781/2017 pagal ieškovės UAB „Damansta“ ieškinį atsakovei UAB Aristavos ūkis dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus, trečiasis asmuo – M. S.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė ieškinyje prašė:
    1. nutraukti ieškovės UAB „Damansta“ ir atsakovės UAB Aristavos ūkis

      72014 m. birželio 20 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 1406202/01, pripažįstant atsakovės

      8UAB Aristavos ūkis veiksmus kaip esminį rangos sutarties Nr. 1406202/01 pažeidimą;

    2. įpareigoti atsakovę UAB Aristavos ūkis sumokėti ieškovei UAB „Damansta“

      979 993,50 Eur už faktiškai atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 1406202/01;

    3. priteisti ieškovei UAB „Damansta“ iš atsakovės UAB Aristavos ūkis 11 332,41 Eur delspinigių;
    4. priteisti ieškovei UAB „Damansta“ iš atsakovės UAB Aristavos ūkis 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
    5. priteisti ieškovei UAB „Damansta“ iš atsakovės UAB Aristavos ūkis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 1406202/01 (toliau – rangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti 2 naujų silosinių statybos darbus ( - ) pagal UAB „Statybos valdymo biuras“ parengtą techninį projektą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti ieškovei 913 657,69 Lt už atliktus darbus. Darbai turėjo būti atlikti ir perduoti atsakovei iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Šalys

    102014 m. rugsėjo 9 d. pasirašė papildomą susitarimą prie rangos sutarties (toliau – papildomas susitarimas), kuriame susitarė, kad nebus įrengtas paruošiamasis sluoksnis, taip pat nustatyto ilgio bei pločio šoninė aikštelė, todėl, dėl pasikeitusios darbų apimties, darbų kaina buvo sumažinta 35 000 Lt suma. Ieškovė užbaigė statybos darbus pagal rangos sutartį, o atsakovė juos faktiškai priėmė, nes nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. visapusiškai eksploatuoja 2 naujas silosines.

  3. Ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktus už paskutinio etapo atliktus darbus ir PVM sąskaitas–faktūras 374 316,32 Lt ir 119 685,23 Lt sumoms, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 31 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal

    112014 m. rugsėjo 5 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. 092 sumokėjo 217 800 Lt, todėl likusi neapmokėta suma už atliktus rangos darbus yra 79 993,50 Eur (276 201,55 Lt). Ieškovė dar 2014 m. lapkričio mėn. kreipėsi į atsakovę su raginimu sumokėti skolą, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Be to, atsakovė pažeidė sutartį savavališkai perėmusi statybvietę ir, nesulaukusi visiško objekto užbaigimo bei neorganizuojant tinkamo jau užbaigto objekto perėmimo, pradėjusi eksploatuoti 2 naujas silosines, neišlaikė technologiškai būtino betono stingimo termino. Ieškovė įspėjo atsakovę, jog savavališkai perėmus statybvietę ir pažeidžiant techninius reikalavimus pradėjus eksploatuoti statinius, ieškovė atsisako ateityje vykdyti garantinius įsipareigojimus, nes tai sąlygotų nepagrįstus nuostolius, kuriuos dėl atsakovės esminio sutarties pažeidimo tektų prisiimti ieškovei.

  4. Atsakovės kalti veiksmai nulėmė, jog ieškovė iš esmės toliau nebegali vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o tolesnis jų vykdymas sąlygotų nepagrįstus ir sunkiai nustatytinus nuostolius ieškovei, todėl, ieškovės teigimu, rangos sutartis turėtų būti nutraukta, pripažįstant atsakovės kaltus veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą, ir priteisti ieškovei iš atsakovės

    1279 993,50 Eur sumą už atliktus, bet neapmokėtus, statybos rangos darbus. Be to, ieškovė nurodė, kad rangos sutarties 59 punkte šalys susitarė, jog užsakovas (atsakovė), laiku neatsiskaičiusi su rangovu (ieškove), už kiekvieną uždelstą dieną moka rangovui 0,1 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neapmokėtos darbų, atliekamų pagal sutartį, kainos. Atsižvelgdama į tai, ieškovė papildomai prašo priteisti 11 332,41 Eur delspinigių.

  5. Atsakovė UAB Aristavos ūkis atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šalys

    132014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo už tinkamą šių darbų atlikimą sumokėti ieškovei sutartyje numatytą kainą, tačiau, anot atsakovės, ieškovė nutylėjo aplinkybę, jog ieškovė nurodytus darbus atliko gerokai pavėlavusi. Atsakovė pažymėjo, kad sutartyje numatyti darbai jai turėjo būti perduoti iki 2014 m. rugsėjo 10 d., tačiau antrosios silosinės liejimo ir paviršiaus šlifavimo darbai buvo atliekami tik 2014 m. rugsėjo 29-30 d. Be to, pirmosios silosinės darbai taip pat nebuvo užbaigti laiku, nes dar 2014 m. rugsėjo 26 d. atsakovės atstovas lankėsi silosinių statybos vietoje ir matė akivaizdžiai neužbaigtus darbus, kuriuos ieškovė atliko vėliau. Atsakovės teigimu, savalaikis sutartyje numatytų darbų atlikimas jai buvo ypač svarbus, nes pastatytose silosinėse turėjo būti ruošiamas silosas, pagrindinis pašaras atsakovės auginamiems galvijams, kurio paruošimo procesas yra sudėtingas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo ir precizinio savalaikiškumo, todėl rangos sutartyje ir buvo numatyta darbų užbaigimo data

    142014 m. rugsėjo 10 d. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovė neišlaikė technologiškai būtino betono stingimo termino, nes, anot atsakovės, ieškovės atstovai buvo nurodę atsakovei, jog jau po 7 dienų nuo betono išliejimo bus galima naudoti abi silosines. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neperdavė atsakovei jokių silosinių eksploatavimo instrukcijų.

  6. Atsakovė nurodė, kad ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko ne tik pavėluotai, tačiau ir su akivaizdžiais trūkumais. Atsakovės atstovas 2014 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė atsakovės direktoriui el. laišką, kuriame reikalavo nedelsiant stabdyti atliekamus darbus antrojoje silosinėje, nes nustatė akivaizdžius darbo trūkumus (armatūros tinklo apatinis apsauginis betono sluoksnis ne visur buvo išlaikytas), apie kuriuos ieškovė buvo informuota kitą dieną. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė dalį atsakovės nurodytų defektų pati pripažino, 2014 m. spalio 9 d. atsiuntusi UAB „Statybos valdymo biuras“ parengtą broko ištaisymo projektą; apie konkrečius darbų defektus atsakovė informavo ieškovę ir 2014 m. gruodžio 3 d. raštu. Ieškovė iki šiol nėra ištaisiusi jokių nustatytų defektų, todėl ieškinyje nepagrįstai teigia, jog visus darbus yra atlikusi tinkamai. Atsakovė bandė taikiai susitarti su ieškove ir išspręsti susidariusią situaciją, be kita ko, ir dėl to, jog atsakovė planavo gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą nurodytų silosinių statybai, tačiau ieškovė atsisakė bendradarbiauti su atsakove ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
  7. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji pažeidė sutartį savavališkai perėmusi statybvietę ir nelaukiant visiško objekto užbaigimo bei neorganizuojant jau užbaigto objekto priėmimo pradėjo naudoti silosines. Remiantis rangos sutarties 50 punktu, kuriame numatyta, jog ieškovei netinkamai įvykdžius savo sutartyje numatytus darbus ir neištaisius nurodytų defektų netgi po atsakovės pretenzijų, atsakovė gali pasinaudoti šiomis teisėmis: 1) sustabdyti atsiskaitymus pagal sutartį, kol nebus pašalinti trūkumai; 2) perimti dalį arba visą nepabaigtą darbą iš rangovo arba iš bet kokio asmens, kuris atsako už darbą arba jo dalį; 3) nutraukti sutartį. Atsakovės vertinimu, ji turėjo teisę perimti iš ieškovės pagal sutartį atliktus darbus, nors ieškovė juos ir vykdė netinkamai, nes priešingu atveju galėjo sutrikti atsakovės auginamų galvijų aprūpinimas pašaru ir atsakovė patirtų didelius nuostolius dėl siloso praradimo, t. y. atsakovė tokiu būdu tik gynė savo teises. Be to, atsakovė pažymėjo, kad kai pradėjo naudoti minėtas silosines, ieškovė jokių sutartyje nustatytų darbų jau nevykdė.
  8. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti atlyginimą pagal sutartį, nes, anot atsakovės, ji pagrįstai atsisakė sumokėti likusią sumos dalį (79 993,50 Eur) už netinkamai atliktus darbus. Atsakovė pažymėjo, kad ji turi teisę pagal minėtą sutarties 50 punktą sustabdyti atsiskaitymus, iki bus pašalinti trūkumai. Atsakovės teigimu, jai nekilo pareiga sumokėti visą sutartyje nustatytą sumą, nes nagrinėjamu atveju ieškovė darbus atliko netinkamai, kokybiškai atlikti darbai atsakovei nebuvo perduoti. Be to, atsakovė aiškino, kad ieškovė, net ir informavus apie nurodytus trūkumus, vengdama ištaisyti nustatytus trūkumus, iš karto kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už nekokybiškai atliktus darbus. Be to, atsakovė teigia, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas dėl ieškovės kaltės iki šiol nėra pasirašytas, t. y. ieškovė vėluoja priduoti darbus, todėl jai pagal sutarties 59 punktą skaičiuotini delspinigiai, o sutartyje nustatyta kaina atitinkamai mažinama minėtame punkte nurodyta tvarka. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, jog ieškovės viso išrašyta 896,77 Eur didesnė suma negu buvo atlikta darbų.
  9. Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad buvo paskirtas statinio (2 silosinių) statybos techninės priežiūros vadovu. Ieškovė nuo statybos darbų pradžios tendencingai ir piktybiškai nevykdė trečiojo asmens, kaip asmens, vykdančio techninės priežiūros vadovo funkcijas, teisėtų reikalavimų, įskaitant ir susijusių su statybos procesinės dokumentacijos pildymu ir pateikimu. Pažymėjo, kad ieškovė viso statybos proceso metu neteikė trečiajam asmeniui statybos darbų žurnalo, kuriame privalėjo savalaikiai fiksuoti statybos darbų eigą, taip pat savalaikiai neinformavo techninės priežiūros vadovo apie darbų eigą ir faktiškai atliekamus bei (ar) planuojamus atlikti darbus, šiais veiksmais, anot trečiojo asmens, pažeisdama jai, kaip rangovui, teisės aktų nustatytas prievoles. Trečiasis asmuo aiškino, kad jis ne kartą informavo ieškovę apie pasekmes, susijusias su šių prievolių nevykdymu, taip pat ir atsakovę. Ieškovė, vykdydama minėtus veiksmus, suvokė galimas neigiamas pasekmes, susijusias su teisės aktuose numatytų prievolių nevykdymu, tuo pačiu prisiėmė visą galimą riziką.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei 54 144,37 Eur skolos ir 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 54 144,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir šalių veiksmai iš esmės atitiko CK 6.207 straipsnio nuostatas – viena šalis atsisako vykdyti sutartinę prievolę kitai šaliai dėl to, kad ši neįvykdė savo prievolės, kylančios iš rangos sutarties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo) ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo M. S., statybos darbų techninės priežiūros vadovas, paskirtas atsakovės, 2014 m. rugsėjo 29 d. informavo atsakovės atstovą A. J. apie ieškovės daromus pažeidimus statybvietėje, o pastarasis 2014 m. rugsėjo 29 d. el. paštu reikalavo, atsižvelgiant į daromus pažeidimus, ieškovės nedelsiant sustabdyti darbus. Trečiasis asmuo aiškino (o ieškovė to iš esmės ir neginčijo), kad jis (M. S.) ir žodžiu įpareigojo ieškovę sustabdyti statybos darbus, o būtent – betonavimo darbus, nes armavimo darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau ieškovė šių įpareigojimų nepaisė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti tokiais trečiojo asmens teiginiais (CPK 185 straipsnis).
  3. Teismo vertinimu, vien tai, kad trečiasis asmuo 2014 m. rugsėjo 29 d. yra pasirašęs paslėptų darbų (dėl grindų armavimo) patikrinimo aktą Nr. 5 ir tokiu būdu leidęs vykdyti betonavimo darbus, nepaneigia jo pozicijos, jog tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 29 d., betonavimo darbų atlikimo metu, nustatęs, kad antros silosinės armatūros tinklas sumontuotas nesilaikant nustatytų reikalavimų, prašė šiuos darbus sustabdyti, tačiau, kaip nustatyta, ieškovė ir toliau tęsė pradėtus betonavimo darbus ir juos užbaigė. Nustatyta, kad atsakovės atstovas

    152014 m. rugsėjo 30 d. el. paštu taip pat reikalavo pašalinti ir kitus darbų trūkumus, susijusius su sandarinimu, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytiems trūkumams pašalinti.

  4. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus ieškovei ir perimant ginčo objektą atitiko įstatymo ir šalių sudarytos sutarties reikalavimus, t. y. atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus už darbą ir jį perimant (dar neužbaigtą) buvo teisėti ir adekvatūs ieškovės netinkamai įvykdytos sutarties daliai, taip pat protingi ir sąžiningi ieškovės atžvilgiu (CK 6.58, 6.207 straipsniai), nes nebuvo tiksliai žinomi trūkumų šalinimo kaštai (iki ekspertizės akto nagrinėjamoje byloje pateikimo). Kita vertus, teismo ekspertas ekspertizės akte apskaičiavo (ir šalys to neginčijo), kad bendrai darbų trūkumų šalinimo darbams reikia 48 606 Eur (46 885 Eur pagrindo įtrūkimams ištaisyti + 1 721 Eur sienų įtrūkimams ištaisyti), o atsakovės sulaikyta suma siekia 79 993,50 Eur. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad statinio statybos defektų atsiradimą iš esmės lėmė trys priežastinės grupės, kurių pirmoji susijusi su rangovo atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmais arba neveikimu, statybos klaidomis, statinio statybos metu; antroji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) atstovo (statinio statybos techninės priežiūros vadovo) veiksmais arba neveikimu, kontrolės klaidomis, statinio statybos metu; trečioji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) veiksmais, kai pradėjo naudoti ką tik įrengtą naują silosinių statinį tinkamai neužbaigus statinio statybos. Eksperto teigimu, trečioji priežastinė grupė yra pagrindinė, nes inicijavo statybos darbų defektų atsiradimą ir turi vyravimo požymį, o pirmoji ir antroji priežastinės grupės yra šalutinės, nes tik padidina trečiosios priežastinės grupės veiksmingumą ir turi lydintįjį požymį. Ekspertas konstatavo, kad rangovo (ieškovės) atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmai lėmė defektų atsiradimą vienu ketvirtadaliu; užsakovą (atsakovę) atstovaujančio statinio statybos techninės priežiūros vadovo veiksmai lėmė defektų atsiradimą vienu ketvirtadaliu ir užsakovo (atsakovės) veiksmai lėmė defektų atsiradimą dviem ketvirtadaliais.
  5. Teismas iš dalies sutiko su eksperto išvadomis, tačiau pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo įrodė, jog jis, nustatęs, kad ieškovė darbus atlieka pažeisdama nustatytus reikalavimus, informavo apie tai tiek atsakovę, tiek ieškovę; kaip nustatyta, ieškovės buvo reikalauta sustabdyti darbus, tačiau ji šių įpareigojimų nevykdė ir toliau tęsė darbus; teismo ekspertas, rengęs ekspertizės aktą, apie šias aplinkybes nebuvo informuotas. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad užsakovo (atsakovės) atstovo (statinio statybos techninės priežiūros vadovo) veiksmai ar neveikimas, kontrolės klaidos statinio statybos metu lėmė defektų atsiradimą, nes jis ėmėsi protingų ir teisėtų veiksmų siekiant sustabdyti nurodytus darbus, tačiau ieškovė vis tiek tęsė darbus, tokiu būdu pati prisiimdama riziką už nekokybiškai atliekamus darbus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės netinkamai atlikti statybos darbai, atsakovės (jos atstovų) reikalavimų sustabdyti minėtus darbus nevykdymas ir atsakovės veiksmai – per anksti pradėjus eksploatuoti nepabaigtą statinį (silosines), po lygiai nulėmė vėliau nustatytų defektų atsiradimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
  6. Ekspertas nustatė (ir šalys to neginčijo), kad atliktų statybos darbų trūkumų šalinimui reikia

    1648 606 Eur (46 885 Eur pagrindo įtrūkimams ištaisyti + 1721 Eur sienų įtrūkimams ištaisyti). Teismas sprendė, kad abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė yra po lygiai atsakingos už atsiradusius defektus, todėl šios išlaidos dalintinos šalims per pusę, t. y. po 24 303 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei už atliktus darbus 79 993,50 Eur, ši suma mažintina ieškovei tenkančia trūkumų ištaisymo suma (24 303 Eur), todėl ieškovei nesumokėta suma lieka 55 690,50 Eur. Be to, teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė (ir ieškovė su tuo sutiko), kad ieškovė neatliko darbų už 649,36 Eur sumą, kuria taip pat mažintina iš atsakovės priteistina suma. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog iš viso buvo išrašyta 896,77 Eur didesnė suma negu atlikta darbų. Nors teismo ekspertas šios ekspertizės nuostatos neįtraukė į ekspertizės išvadas, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl jos nepagrįstumo ir (ar) neteisingumo, bei ja nesiremti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad iš atsakovės priteistina suma (55 690,50 Eur) dar mažintina ir šiomis sumomis, t. y. 649,36 Eur ir 896,77 Eur, todėl bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma sudaro 54 144,37 Eur.

  7. Teismas pažymėjo, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne tik dėl ieškovės kaltės (dalį darbų atlikus netinkamai), tačiau ir dėl atsakovės kaltės (per anksti pradėjus eksploatuoti ginčo statinius, dėl to ieškovė faktiškai ir neturėjo galimybių pabaigti darbų), todėl atsakovės argumentai dėl delspinigių skaičiavimo ieškovei pagal rangos sutarties 59 punktą atmestini. Atsakovė nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdama savigynos ribų, bei teisėtai delsė atsiskaityti su ieškove, todėl iš jos taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti netesybas (delspinigius) pagal sutarties 59 punkto nuostatas.
  8. Atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus ieškovei ir perimant ginčo objektą atitiko įstatymo ir šalių sudarytos sutarties reikalavimus, atsakovė šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdama savigynos ribų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, ir dėl to būtų pagrindas nutraukti ginčo sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė per anksti pradėjo eksploatuoti silosines, jų dar neužbaigus, buvo įvertinta sprendžiant klausimą dėl skolos dydžio ir negali būti laikytina kaip atsakovės sutarties pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl rangos sutarties nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodžius, jog atsakovė pažeidė ginčo sutartį (CPK 12, 178 straipsniai)
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl skolos bei procesinių palūkanų priteisimo pakeisti – ieškovės

    17UAB „Damansta“ reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas atsižvelgė į pagal sutartį pastatytų silosinių trūkumų šalinimo išlaidas bei kitas eksperto ekspertizės akte nurodytas aplinkybes bei ieškovės reikalautą skolos sumą sumažino nuo 79 993,50 Eur iki 54 144,37 Eur. Atsakovės manymu, pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė visiškai pagrįstai sustabdė savo prievolių pagal sutartį vykdymą, neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės kad ir sumažintą skolą, nes pareigų vykdymo sustabdymo pagrindas nėra išnykęs iki šiol.
    2. Teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktą, eksperto atsakymus apklausos metu, trečiojo asmens paaiškinimus, todėl netinkamai paskirstė atsakomybę už pastatytų silosinių trūkumus.
    3. Teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Teismas sprendime ne kartą pažymėjo, jog atsakovė teisėtai naudojosi savo teise sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą, todėl procesinių palūkanų priteisimas už laikotarpį, kuomet atsakovė teisėtai nemokėjo ieškovei už darbus (atsakovės įsitikinimu, ji ir toliau teisėtai naudojasi prievolių vykdymo sustabdymo teise) prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.
    4. Atsakovė nesutinka ir su procesinių palūkanų priteisimu nuo ekspertizės akto pateikimo dienos, kadangi iki teismo sprendimo, kuriame bus galutinai konstatuotas trūkumų išlaidų dydis ir, svarbiausia, atsakingi asmenys, įsiteisėjimo, šios aplinkybės nėra aiškios. Jeigu vis dėlto iš atsakovės būtų priteista kažkokia dalis skolos, procesinės palūkanos nuo tokios skolos galėtų būti skaičiuojamos tik po sprendimo įsiteisėjimo. Priešingu atveju susiklosčiusi situacija prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės teiginius, jog ieškovė darbus atliko ne laiku, pavėluotai. Ekspertizės akte nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. šalys pasirašė projektinį pakeitimą dėl paruošiamojo betono sluoksnio atsisakymo ir dokumentacijos parengimui rangovas (ieškovė) turėjo 15 dienų, o po 20 dienų buvo baigtos betonuoti grindys, galima teigti, jog statybos darbai nevėlavo ir buvo atlikti laiku, todėl laikytina, kad ieškovė (rangovė) sutartus rangos darbus atliko laiku. Be to, galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne tik dėl ieškovės kaltės (dalį darbų atlikus netinkamai), tačiau ir dėl atsakovės kaltės (per anksti pradėjus eksploatuoti ginčo statinius, dėl to ieškovė faktiškai ir neturėjo galimybių pabaigti darbų), todėl atsakovės argumentai dėl delspinigių skaičiavimo ieškovei pagal rangos sutarties 59 punktą nepagrįsti ir atmestini.
    2. Vilniaus apygardos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos šešių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 54 144,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    3. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių naujų motyvų, lyginant su atsakovės pozicija, nurodyta bylos procesiniuose dokumentuose. Šiuo atveju, atsakovei nenurodant jokių naujų motyvų, dėl kurių turėtų būti keičiamas sprendimas, darytina išvada, kad atsakovė tiesiog nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Svarbu yra tai, kad sprendimą teismas grindė teismo eksperto atliktu ekspertiniu tyrimu, kurio atsakovė net neginčijo ir neprašė atlikti naujos ekspertizės. Tokiu būdu, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi specialiųjų žinių turinčio eksperto išvada, kurios atsakovė ir trečiasis asmuo nesugebėjo paneigti.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Byloje ginčas kilo dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti 2 naujų silosinių statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti ieškovei 913 657,69 Lt už atliktus darbus. Kaip matyti iš bylos duomenų, darbai iki galo nebuvo atlikti, atsakovė perėmė statybvietę ir pradėjo eksploatuoti statinius. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovės veiksmų iš esmės toliau nebegali vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir prašė sutartį nutraukti bei priteisti skolą už atliktus darbus, o atsakovė nurodė, kad ji turėjo teisę pagal rangos sutarties 50 punktą sustabdyti atsiskaitymus, iki bus pašalinti trūkumai, nes ieškovė darbus atliko netinkamai, darbai atsakovei nebuvo perduoti.
  3. Byloje pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė, užduodant teismo ekspertui klausimus dėl ginčo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų; ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui L. U. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, padarė išvadą, kad statinio statybos defektų atsiradimą iš esmės lėmė trys priežastinės grupės, kurių pirmoji susijusi su rangovo atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmais arba neveikimais, statybos klaidomis, statinio statybos metu; antroji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) atstovo (statinio statybos techninės priežiūros vadovo) veiksmais arba neveikimais, kontrolės klaidomis, statinio statybos metu; trečioji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) veiksmais, kai pradėjo naudoti ką tik įrengtą naują silosinių statinį tinkamai neužbaigus statinio statybos. Eksperto teigimu, trečioji priežastinė grupė yra pagrindinė, nes inicijavo statybos darbų defektų atsiradimą ir turi vyravimo požymį, o pirmoji ir antroji priežastinės grupės yra šalutinės, nes tik padidina trečiosios priežastinės grupės veiksmingumą ir turi lydintįjį požymį. Ekspertas konstatavo, kad rangovo (ieškovės) atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmai lėmė defektų atsiradimą vienu ketvirtadaliu; užsakovą (atsakovę) atstovaujančio statinio statybos techninės priežiūros vadovo veiksmai lėmė defektų atsiradimą vienu ketvirtadaliu ir užsakovo (atsakovės) veiksmai įtakojo/lėmė defektų atsiradimą dviem ketvirtadaliais.
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovo veiksmai ar neveikimas, kontrolės klaidos statinio statybos metu lėmė defektų atsiradimą, nes jis ėmėsi protingų ir teisėtų veiksmų siekiant sustabdyti nurodytus darbus, tačiau ieškovė vis tiek tęsė darbus, tokiu būdu pati prisiimdama riziką už nekokybiškai atliekamus darbus. Teismas sprendė, kad ieškovės netinkamai atlikti statybos darbai, atsakovės (jos atstovų) reikalavimų sustabdyti minėtus darbus nevykdymas ir atsakovės veiksmai – per anksti pradėjus eksploatuoti nepabaigtą statinį (silosines), po lygiai nulėmė vėliau nustatytų defektų atsiradimą.
  5. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia tinkamo įrodymų vertinimo byloje klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktą, eksperto atsakymus apklausos metu, trečiojo asmens paaiškinimus, todėl netinkamai paskirstė atsakomybę už pastatytų silosinių trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra itin išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016 26–27 punktus; ir kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktą).
  7. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė. Su ekspertizės išvadomis apeliantė nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo ja vadovautis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiamos konkrečios anksčiau nurodytos kasacinio teismo praktikoje išskirtos aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti kaip įrodymą byloje pateiktą eksperto išvadą (jos dalį). Priešingai nei teigia apeliantė, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, matyti, kad teismas besąlygiškai ekspertizės išvadomis nesivadovavo, o išsamiai ištyrė visus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės ir sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra po lygiai atsakingos už atsiradusius defektus. Apeliantės nurodyti trečiojo asmens abstraktūs paaiškinimai teismo posėdyje nepaneigia nei eksperto išvadų, nei byloje esančių duomenų visumos. Kitų duomenų, kurie objektyviai paneigtų eksperto išvadas, apeliantė nepateikė. Tai, kad ieškovė yra taip pat atsakinga už atsiradusius defektus, priešingai, nei siekia įrodyti apeliantė, savaime nepaneigia jos atsakomybės ar eksperto išvadų teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai).
  9. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ji visiškai pagrįstai sustabdė savo prievolių pagal sutartį vykdymą, neturėjo pagrindo priteisti kad ir sumažintą skolą ir (ar) procesines palūkanas, nes pareigų vykdymo sustabdymo pagrindas nėra išnykęs iki šiol. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat remiasi kasacinio teismo praktika argumentuodama, kad jos prievolė ieškovei laikytina nedalia, o tai leidžia sustabdyti ne dalį prievolės, o ją visą (CK 6.205 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).
  10. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti bei kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi.
  11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių teisinius santykius ir ginčo objektą, su apeliantės argumentais dėl prievolės nedalumo nesutinka. Prievolės pagal sudarytą statybos rangos sutartį dalumą nagrinėjamu atveju patvirtina jau vien faktas, kad dalis prievolės yra įvykdyta, o dėl to ginčo tarp šalių nėra. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. spalio 17 d. išrašė PVM sąskaitas–faktūras atitinkamai

    19374 316,32 Lt ir 119 685,23 Lt sumoms, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 31 d. Atsakovė pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 092 sumokėjo 217 800 Lt. Ginčo tarp šalių dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių iš esmės nekilo.

  12. Be to, apeliantės nurodytos kasacinio teismo praktikos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, nes kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009 buvo dėl nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo–pardavimo sutarties, o ne dėl statybos rangos teisinių santykių, kaip yra šiuo atveju. Vien nurodytos kasacinio teismo praktikos pacitavimas ir deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl prievolės (ne)dalumo šiuo atveju teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).
  13. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad prievolių vykdymo sustabdymo pagrindas nėra išnykęs iki šiol. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 22 punktas).
  14. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015, ir joje nurodytą praktiką; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.)
  15. Šiuo atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pasinaudojo CK 6.207 straipsnyje ir sutarties 50 punkte nustatytais teisių gynimo būdais, o ieškovė – CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisių gynimo būdu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas iš dalies pripažino pasirinktus teisių gynimo būdus teisėtais, tačiau nustatė, kad prievolę iš dalies netinkamai įvykdė (nebuvo pasiektas sutarties rezultatas) tiek ieškovė, tiek atsakovė, o tai yra prievolės neįvykdymas (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 2 punktas,

    206.205 straipsnis). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne tik dėl ieškovės kaltės (dalį darbų atlikus netinkamai), tačiau ir dėl atsakovės kaltės (per anksti pradėjus eksploatuoti ginčo statinius, dėl to ieškovė faktiškai ir neturėjo galimybių pabaigti darbų). Atitinkamai, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė dalį darbų atliko tinkamai, už kuriuos su ja turi būti atsiskaityta, todėl šalių tarpusavio sutartinių prievolių klausimą išsprendė visiškai ir prievolės sustabdymo pagrindų nebėra.

  16. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad teismas nepagrįstais ir prieštaringais motyvais priteisė procesines palūkanas. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia apeliantės dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje

    21Nr. 3K-3-413/2009. Ši nutartis yra aktuali tuo, kad kasacinis teismas nurodė, jog atsakovai nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdami savigynos ribų, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti netesybas (delspinigius), tačiau sprendimą, kuriuo buvo priteistos ir procesinės palūkanos, kaip ir šiuo atveju, paliko nepakeistą.

  17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, šiuo atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Kompensuojamosios palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 24 punktas). Kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    222008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

  18. Šiuo atveju teismo ekspertas ekspertizės akte apskaičiavo (ir šalys to neginčijo), kad bendrai darbų trūkumų šalinimo darbams reikia 48 606 Eur. Atsakovės sulaikyta suma buvo

    2379 993,50 Eur. Byloje nustatyta, kad trūkumams ištaisyti reikalinga 24 303 Eur suma, be to, ieškovė neatliko darbų už 649,36 Eur sumą, taip pat buvo išrašyta 896,77 Eur didesnė suma negu atlikta darbų. Atėmus šias sumas, atsakovė ginčo laikotarpiu disponavo 54 144,37 Eur, kurie priklauso ieškovei, todėl privalo mokėti įstatyme nustatytas palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

  19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei norėjo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai taikytos materialinės ir / ar proceso teisės normos. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir / ar faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  20. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 605 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą), todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Damansta“ (juridinio asmens kodas 302758819) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Aristavos ūkis (juridinio asmens kodas 161298135) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto... 4. Nr. e2-2747-781/2017 pagal ieškovės UAB „Damansta“ ieškinį atsakovei... 5. Teisėjų kolegija... 6.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė... 7. 2014 m. birželio 20 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 1406202/01,... 8. UAB Aristavos ūkis veiksmus kaip esminį rangos sutarties Nr. 1406202/01... 9. 79 993,50 Eur už faktiškai atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr.... 10. 2014 m. rugsėjo 9 d. pasirašė papildomą susitarimą prie rangos sutarties... 11. 2014 m. rugsėjo 5 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. 092 sumokėjo... 12. 79 993,50 Eur sumą už atliktus, bet neapmokėtus, statybos rangos darbus. Be... 13. 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo... 14. 2014 m. rugsėjo 10 d. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, kad... 15. 2014 m. rugsėjo 30 d. el. paštu taip pat reikalavo pašalinti ir kitus darbų... 16. 48 606 Eur (46 885 Eur pagrindo įtrūkimams ištaisyti + 1721 Eur sienų... 17. UAB „Damansta“ reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti; priteisti... 18. Teisėjų kolegija... 19. 374 316,32 Lt ir 119 685,23 Lt sumoms, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2014... 20. 6.205 straipsnis). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,... 21. Nr. 3K-3-413/2009. Ši nutartis yra aktuali tuo, kad kasacinis teismas nurodė,... 22. 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 23. 79 993,50 Eur. Byloje nustatyta, kad trūkumams ištaisyti reikalinga 24 303... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Damansta“ (juridinio...