Byla 2A-1338-264/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Teofilė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-527-292/2015 pagal ieškovės UAB ,,Teofilė“ patikslintą ieškinį atsakovams K. V., E. V., A. V., I. S., M. R., A. R., J. R., V. P., A. R., R. A., V. V., G. V., E. D., P. D., V. R. bei tretiesiems asmenims notarei N. L. ir VĮ ,,Registrų centras“ Alytaus filialui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir registracijos Nekilnojamo turto registre panaikinimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovė UAB „Teofilė“ patikslintame ieškinyje (III tomas, b. l. 84 – 91) prašė:

6- pripažinti negaliojančia 1993-11-12 dalies pastato pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp K. V., I. V. (šiuo metu S.), A. R., A. R., A. R., J. R., P. D. ir E. D. dėl 791/10000 dalies pastato, unikalus Nr. ( - ), ( - ), perleidimo ir panaikinti šios dalies registraciją Nekilnojamojo turto registre E. D. vardu;

7- pripažinti negaliojančia 2000-11-08 sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp E. V., A. V., A. R. ir E. D. dėl 666/10000 dalies pastato, unikalus Nr. ( - ), ( - ), perleidimo ir panaikinti šios dalies registraciją Nekilnojamojo turto registre;

8- pripažinti negaliojančia 1993-05-04 sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp V. V., G. V. ir V. P. dėl 113/10000 dalies pastato, unikalus Nr. ( - ), ( - ), perleidimo ir panaikinti šios dalies registraciją Nekilnojamojo turto registre V. P. vardu;

9- taikyti restituciją, pripažinti, kad šios 1570/10000 pastato dalys, unikalus Nr. ( - ), ( - ), yra UAB ,,Teofilė“ nuosavybė;

10- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Atsakovė R. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį (III tomas b. l. 123 – 124) prašė patikslintą ieškinį atmesti bei 2000-11-08 sutarties Nr. ( - ) ginčijimui taikyti ieškinio senatį.

12Atsakovas V. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį ( III tomas b. l. 127) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

13Atsakovų E. D., A. V., A. R., A. R., J. R., P. D., E. V. atstovė advokatė V. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį ( III tomas b. l. 128 – 130) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16Priteisė iš UAB “Teofilė” E. D. 1494,44 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 70,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2014-04-18 teismo nutartimi dėl V. P. priklausančių 113/10000 dalių pastato, esančio ( - ), arešto ir 2014-05-05 nutartimi taikytą areštą dėl E. D. priklausančių 1661/10000 dalių pastato, esančio ( - ).

17Dėl ieškinio senaties. Teismas nustatė, kad 1993-11-12 sutartis dėl 791/10000 dalies pastato pirkimo-pardavimo Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota 1994-05-30. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, tai ieškovė nuo daiktinių teisių įregistravimo viešame registre ne tik kad galėjo, bet ir turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas 1993-11-12 sandoriui ginčyti prasidėjo nuo 1994-05-30 ir baigėsi 1997-05-30, kai tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2013-12-20, t.y. praėjus daugiau kaip 16 metų nuo senaties termino pabaigos. 2000-11-08 pirkimo-pardavimo sutartis dėl 666/10000 dalių pastato pirkimo viešame registre išviešinta 2001-01-25, vadinasi 10 metų ieškinio senaties terminas pareikšti teisme reikalavimą dėl šio sutarties pripažinimo negaliojančia prasidėjo 2001-01-25 ir baigėsi 2011-01-25. Ieškovė į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi 2013-12-20, t.y akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą ir neprašo šių terminų atnaujinti. Teismas sprendė, kad dėl neapdairumo ir nerūpestingumo įgyvendinant civilines teises, UAB „Teofilė“ teisės negali būti ginamos, o ieškinio reikalavimai dėl 1993-11-12 ir 2000-11-08 pastato dalių pardavimo atsakovui E. D. atmestini, praleidus ieškinio senaties terminą ir atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą (CK1.137 str. 2 ir 3 d.).

18Dėl 1993-05-04 sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė, kad ginčo pastato 113/10000 dalių pardavėjų V. V. ir G. V. nuosavybės įgijimo pagrindas yra nuosavybės teisės liudijimai, išduoti Alytaus privatizavimo komisijos sprendimo pagrindu, kad byloje nenustatyta ir ieškovė net neįrodinėjo, kokioms imperatyvioms įstatymų normoms prieštarauja ginčijamas sandoris, nes ne visada net ir sandorio prieštaravimas imperatyviai normai kaip padarinys yra sandorio pripažinimas negaliojančiu. Ieškovė, nurodydama CK 1.80 str., nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai sandoris prieštarauja. O šito nepadarius, sandoris negali būti naikinamas, nes tokiu atveju, sprendimas bus nepakankamai pagrįstas. Nuosavybės įgijimo pagrindai - nuosavybės teisės liudijimai nenuginčyti, o sandoris dėl pastato dalių pardavimo nepažeidžia jokių imperatyvių įstatymų normų, sudarytas remiantis tuo metu galiojusiomis teisės normomis, todėl negali būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

19Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Teismas nurodė, kad atsakovo E. D. advokatas atvyko teikti teisines paslaugas iš Vilniaus, kur registruota advokatės darbo vieta, byla sudėtinga ir didelės apimties, advokatė atstovavo kelis atsakovus, todėl skaičiuotini maksimalūs dydžiai už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Pagrindu skaičiuojant dydį pagal Rekomendacijas teismas ėmė minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2015-01-01 yra 300 Eur, taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Už atsiliepimo į ieškinį paruošimą priteistina 900 Eur (300 Eur x 3). Už 2 užklausimus renkant bylai įrodymus priteistina 7,20 Eur (300 Eur x 0,012 x 2 (užklausos). Už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus Rekomendacijose nurodytas dydis yra 45 Eur (300 Eur x 0,15). Advokatė dalyvavo 2014-10-30 parengiamajame teismo posėdyje (1 valanda), 2014-11-24 teismo posėdyje (1 valanda), 2015-02-04 teismo posėdyje (4 valandos), iš viso posėdžių laikas yra 6 valandos. Priteistina už atstovavimą teisme suma yra 270 eur (45 Eur x 6 valandos). Tokiu būdu išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1177,20 Eur, tačiau teismas įvertinęs tai, kad teismas reikalavo pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį, ir atstovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, teismas pripažino, kad reikalaujamos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir jas priteisė pilna apimtimi.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Ieškovė UAB „Teofilė“ apeliaciniame skunde (IV tomas b. l. 35 – 43) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. gegužės 14 d. ieškovė teismui pateikė prašymą apeliantės naudai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

221. Teismas visiškai nesprendė ieškinio esmės klausimo, apsiribojo tik ieškinio ir atsakovo E. D. atsiliepimo į ieškinį pagrindinių argumentų persakymu, iš esmės pasisakant tik dėl teismo manymu taikytinos ieškinio senaties. Apeliantas (ieškovas) mano, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, netinkamai vertino faktines aplinkybes.

232. Iki sprendimo priėmimo 2010-03-19 apeliantė UAB „Teofilė“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvykusius sandorius, neteisėtai fizinių asmenų vardu įregistruotas bendrovei priklausančias turto dalis.

243. Teismas visiškai nevertino atsakovu sąžiningumo: žinodami, kad aukcione įgyja tam tikrą dalį turto su prievole turto pagrindu steigti veiklą vykdančias įmones, įsteigus įmones ir tapus akcininkais su turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, tą patį turtą, kurio pagrindu tapo akcininkais, įregistruoja fizinių asmenų vardu, vykdo sandorius. Taigi, gauna atlygį už perleistą turto dalį, bet išlieka akcininkais. Įmonės turtas, kurio pagrindas yra aukcione įgytas turtas, apskaitomas kaip įstatinis kapitalas, tampa tikrovės neatitinkančiais faktais: įstatinis kapitalas nepadengtas turtu.

254. Teismas visiškai nepagrįstai akcentuoja tik vieną aplinkybę - esą viešojo registro duomenys vieši ir to pakanka konstatuoti ieškinio senatį. Apeliantas įsitikinęs, kad teisiniu požiūriu nepagrįstas teigimas, kad įregistravus sandorį viešajame registre, UAB „Teofilė“ turėjo galimybę sužinoti apie pažeistą teisę. Tam, kad tikrinti viešojo registro duomenis, turi būti pagrindas, numanymas, jog galėjo pasikeisti duomenys. Bendrovė neturėjo jokios objektyvios informacijos apie ginčijamus sandorius. Kaip minėta, sandorio šalys apie sandorio sudarymą bendrovės neinformavo. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad UAB „Teofilė“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir mokėjo turto mokestį nuo viso bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pagal viešojo aukciono rezultatus, t.y., 6165/10000 dalis nekilnojamojo turto.

265. Teismas nepagrįstai teigia, jog UAB „Teofilė“ neprašo atnaujinti praleistų ieškinio senaties terminų. Teisė į ieškinį atsiranda nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apeliantas (ieškovas) savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą sieja su konkrečiu dokumentu 2010-03-19 VĮ RC sprendimu. Elgdamasis sąžiningai, apeliantas (ieškovas), sužinojęs atsakovo E. D. poziciją dėl ieškinio senaties, netikslino ieškinio reikalavimų, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą nes proceso eigą siejo su aiškiai apibrėžtu momentu - VĮ RC sprendimo priėmimu, bet ne atsakovo prielaidomis.

276. Nepagrįsti teismo sprendimo teiginiai, kad A. B., atstovaujančio ieškovą UAB „Teofilė“, praeityje sudaryti analogiški sandoriai kaip ir atsakovų, tariamai paneigia ieškovo pažeistų teisių gynybą. Šioje byloje ne kartą buvo akcentuota, kad ieškovas byloje yra UAB „Teofilė“ juridinis asmuo, A. B. yra visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, todėl negali būti tapatinamas A. B. fizinis asmuo su juridinio asmens atstovu.

287. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato Nutarimu Nr.39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“. Teismas sprendime nepasisako dėl atsakovų veiksmų, jų nevertina, nenurodo, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, kada ir koks. UAB „Teofilė“ ne kartą akcentavo, kad VĮ RC sprendimas buvo pagrindas suvokti apie pažeistas teises. Apeliantė UAB „Teofilė“ nebuvo ginčijamų sandorių šalimi, todėl sandorio sudarymo metu ar jo įregistravimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie sudarytą sandorį.

298. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1924-179/2012 teismas panašius sandorius pripažino neteisėtais ir panaikino. Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kai ieškovą atstovaujanti advokatė gavo iš VĮ RC neigiamą atsakymą į rašytinį prašymą pateikti sandorių kopijas. Tai patvirtina faktą, kad nepakanka prašyti išduoti sandorio kopijas net ir esant teisiniam pagrindui - turint duomenų apie sudarytus sandorius, juo labiau toks prašymas nebūtų tenkinamas neturint objektyvios informacijos ir teisinio pagrindo.

309. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog V. P. atžvilgiu ieškovas neįrodinėjo ginčijamo sandorio neteisėtumo. Ieškinys pareikštas dėl trijų sandorių pripažinimo negaliojančiais, jų neteisėtumo pagrindai yra tie patys, pažeistos tos pačios materialinės teisės normos, todėl atskirai nekartota, kad kiekvienas ginčijamas sandoris pažeidė tas pačias teisės normas. Pažymėtina, kad teismas pažeidė procesinę atsakovo V. P. teisę būti išklausytam. Atsakovas V. P. elektroniniu paštu išsiuntė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes jis negali dalyvauti teismo posėdyje dėl darbinių funkcijų vykdymo. Argumentas, kad toks atsakovo V. P. informavimas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje esą netinkamas, yra nepagrįstas.

3110. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato Nutarimu Nr.51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“. Apelianto (ieškovo) nuomone, teismas pažeidė viseto principą, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas ir įgyvendintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, nes visiškai nepagrįstai buvo atmesti prašymai apklausti teismo posėdyje specialistais ir liudytojais asmenis, susijusius su ieškinio dalyku.

3211. Visiškai nepagrįstai iš UAB „Teofilė“ priteista atsakovui E. D. 1494,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš teismui pateiktų dokumentų nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas E. D. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Advokato pateikiama pažyma ir sąskaita nepatvirtina konkretaus asmens patirtų išlaidų. Prie bylos dokumentų pateikti SEB banko vietinio mokėjimo nurodymai, kad V. B. 2014-06-27 advokatų kontorai Lawin Lideika, Petrauskas ir Partneriai pervedė 16128,44 Lt, o 2014-11-21 - 5940,49 Lt. V. B. nėra šios civilinės bylos proceso šalimi, nėra įgaliotas asmuo, todėl šio asmens advokatų kontorai sumokėti pinigai negali būti siejami su E. D.. Pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros apie esą E. D. suteiktas teisines paslaugas nėra informatyvios, nes jose nenurodytas sąsąjumas su šia civiline byla. UAB „Teofilė“ yra žinoma, kad E. D. ir kituose teisminiuose procesuose naudojasi šios advokatų kontoros paslaugomis (Kauno apygardos administraciniame teisme). 2015-02-03 pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje, pasirašytoje vyr. buhalterės, bet ne paslaugas teikusio advokato, nurodoma, kad paslaugos buvo teikiamos E. D.. Neginčijamas pats paslaugų E. D. teikimo faktas, bet ginčijamas išlaidų advokato pagalbai pagrįstumas. Šių aptartų dokumentų sąryšyje, visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad priteisiant išlaidas, atsižvelgiama į advokato kontoros vietą. LR Teisingumo ministro įsakymu 1R-85 numatyta, kad už kelionę turi būti skaičiuojama pagal kitą teisės aktą ir toks išlaidų punktas turi būti nurodytas sąskaitoje. Nepagrįstas teismo argumentas, kad priteisiamos sumos dydžiui reikšmės turi ir tai, kad advokatė atstovavo kelis atsakovus. Byloje nepateikti kitų asmenų patirtos atstovavimo išlaidos, kurios gali būti priteisiamos tik išlaidas patyrusiam asmeniui.

33Atsakovų E. D., A. V., A. R., A. R., J. R., P. D., E. V., K. V., I. S. atstovė advokatė V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą ( IV tomas b.l. 55 – 59) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

341. Ieškovė praleido ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ieškinio senatį atsakovams pareikštų reikalavimų atžvilgiu. Praleistas ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Dėl to, pritaikius ieškinio senatį, kiti ieškinio argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teismas gali dėl jų nepasisakyti. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškinio senatis reikšti reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis prasidėjo 2010 m. kovo 19 d., kai ieškovė gavo VĮ Registrų centro atsisakymą įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į pastato dalį, kuri šioje byloje ginčijamais sandoriais buvo perleista atsakovams. Ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti daug anksčiau nei nurodoma apeliaciniame skunde. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl nuo 1993-11-12 ir 2000-11-08 sutarčių įregistravimo ieškovė galėjo ir turėjo sužinoti apie tariamą jos nuosavybės teisių pažeidimą. Nuo 1994-05-30 ir nuo 2001-01-25 prasidėjo ieškinio senaties terminas pareikšti teisme reikalavimą dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

352. Tam, kad ieškovė įgytų nuosavybės teisę į pastato dalį, kuri, ieškovės teigimu buvo perduota į jos įstatinį kapitalą mainais už bendrovės akcijas, ieškovės nuosavybės teisės pagal tuo metu galiojusius teisės aktus turėjo būti įregistruotos tuometiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Ieškovė turėjo žinoti reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių į jį registracija, bei turėjo laiku atlikti teisinę registraciją. Nepaisant to, ieškovė delsė įregistruoti savo nuosavybės teises beveik 18 metų ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo tik 2010 m. kovo 5 d.

363. Ieškovės vardu visus veiksmus atlieka ir faktiškai sprendimus bendrovėje priima bei jai vadovauja A. B.. Pats A. B. iš fizinių asmenų savo asmenine nuosavybe pirko arba paveldėjo pastato dalis, kurios tariamai iki tol jau buvo perduotos ieškovei mainais už akcijas, ir šias dalis registravo ne ieškovės, bet savo vardu. Juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas prisiima per savo organus ar kitus įgaliotus asmenis. Tokiu būdu ieškovė per savo atstovą A. B. turėjo žymiai anksčiau sužinoti apie faktinę situaciją, susijusią su pastatu ir ieškovės tariamai pažeistomis teisėmis, nei yra nurodyta apeliaciniame skunde.

374. Ieškovei nuosavybės teisė neatsirado, nes nebuvo atlikta jos teisinė registracija. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą perdavimo-priėmimo aktu perduota pastato dalis tapo ieškovės nuosavybė, todėl atsakovai vėliau negalėjo tos pačios dalies perleisti E. D.. Perdavimo-priėmimo aktas ir ieškovės nuosavybės teisės turėjo būti įregistruotos tuometiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. tuo atveju, kai pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

385. Teismai kitose bylose jau yra vertinę reikalavimus, taikytinus pastato dalies perleidimui mainais už steigiamos įmonės akcijas, todėl analogiškos aplinkybės turėtų būti vertinamos vienodai. Teisme buvo išnagrinėtas analogiškas ginčas tarp UAB „Žizandra“ dėl kitos pastato dalies. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime (bylos Nr. 2-1924- 179/2012) ir Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje (bylos Nr. 2A-459-264/2013), spręsdami UAB „Žizandra“ inicijuotą ginčą, nurodė, kad, remiantis 1964 m. CK 149 str., 255 str. ir Instrukcijos nuostatomis, UAB „Žizandra“ turėjo per tris mėnesius savo vardu įregistruoti pastato dalį nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Žizandra“ to nepadarė, teismai nusprendė, kad pastato dalis, dėl kurios kilo ginčas minėtoje byloje, liko fizinių asmenų nuosavybė. Šie procesiniai teismų sprendimai yra įsiteisėję

396. Nebuvo sudarytas sandoris dėl pastato dalies perdavimo į ieškovės įstatinį kapitalą. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad pastato dalis iki ginčijamų sutarčių sudarymo buvo perduota ieškovei kaip turtinis įnašas už bendrovės akcijas ir tapo ieškovės nuosavybe. Tam, kad tam tikras nekilnojamasis turtas būtų laikomas įneštu į steigiamos bendrovės įstatinį kapitalą, yra būtina juridinių faktų sudėtis: rašytinis sandoris, kurio pagrindu asmuo už bendrovės suteikiamas akcijas prisiima įsipareigojimą jas apmokėti, perduodamas tam tikrą turtą - bendrovės steigimo sutartis, įstatai arba akcijų pasirašymo sutartis; revizoriaus ar kito įgalioto asmens atliktas turtinių įnašų įvertinimas; visuotinio susirinkimo nutarimas patvirtinti turtinių įnašų įvertinimą. Tik esant visų šių juridinių faktų sudėčiai, nuosavybės teisė pereina steigiamai bendrovei. Ieškovės į bylą pateikti dokumentai, iš kurių ieškovė kildina savo nuosavybės teisę į pastato dalį, nepatvirtina visų trijų aukščiau nurodytų juridinių faktų egzistavimo. Tarp ieškovės pateiktų dokumentų nėra pagrindinio - rašytinio sandorio, kuriuo atsakovai įsipareigoja perleisti ieškovei pastato dalį mainais už ieškovės akcijas. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pastato dalis buvo perduota ieškovei ir tapo jos nuosavybe. Ieškovės 1992 m. įstatuose steigėjais yra įvardinti 6 fiziniai asmenys bei nurodyti šių asmenų sumokėti pradiniai įnašai už bendrovės akcijas. Iš visų atsakovų, tik A. R. yra įvardintas ieškovės steigėju. Kiti atsakovai nebuvo ieškovės steigėjais ir įstatų nepasirašė. Perduodant pastato dalį. E. D. akcijų pasirašymo sutarties nebuvo sudaręs. Nėra vieno iš esminių juridinių faktų, t.y. atsakovų įsipareigojimo įsigyti ieškovės akcijų ir jas apmokėti turtiniu įnašu. Ieškovės 1992-06-02 steigimo ataskaitoje tėra išvardinti ieškovės steigėjai ir asmenys, tarp jų atsakovai, kurie neva tampa ieškovės akcininkais, nurodyta jų nepiniginio įnašo suma. Tačiau minėtame dokumente nenurodyta, kokį konkrečiai turtą, kaip nepiniginį įnašą, kiekvienas asmuo perduoda. Steigimo ataskaita negali būti traktuojama kaip pastato dalių, perduodamų kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, įvertinimas. Ieškovės steigiamojo susirinkimo 1992-06-03 protokole nurodyta, kad steigiamajame susirinkime dalyvavo 41 fizinis asmuo. Pridedamas steigiamajame susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas nepasirašytas nei vieno iš sąraše išvardintų asmenų. Dėl šios priežasties ieškovės steigiamojo susirinkimo 1992-06-03 protokolas nepatvirtina visų jame išvardintų asmenų dalyvavimo. Ieškovė savo nuosavybės teisę į pastato dalį, be kita ko, kildina ir iš 1992-11-11 perdavimo-priėmimo akto, tačiau perdavimo-priėmimo aktas nėra sandorio sudarymą patvirtinantis dokumentas. Be to, tai yra neteisėtas dokumentas. Perdavimo-priėmimo akto pasirašymas yra susijęs ne su sandorio sudarymu, bet su jo vykdymu. Taigi, perdavimo-priėmimo akto pasirašymas nepatvirtina, kad buvo sudarytas pastato dalies perleidimo mainais už ieškovės akcijas sandoris.

407. Dokumentas, iš kurio ieškovė kildina savo nuosavybės teisę į pastato dalį, yra neteisėtas, nes pasirašytas neįgaliotų asmenų. A. B. buvo suteikti įgaliojimai, susiję su pastato įgijimu, bet nenumatyta teisė perleisti atsakovams priklausančias pastato dalis naujai steigiamai įmonei. Tai reiškia, kad perdavimo-priėmimo aktas buvo sudarytas viršijant atstovui suteiktus įgaliojimus, todėl yra neteisėtas. Ieškovės 1992 m. įstatų 6.3 p. numatyta, kad iki ieškovės įregistravimo jos vardu sandorius sudarinėja A. B.. Perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 1992-11-11 t.y. iki ieškovės įregistravimo. Tai reiškia, kad pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą ieškovės vardu galėjo tik A. B.. Tuo tarpu perdavimo-priėmimo aktą ieškovės vardu pasirašė J. Ž., V. B. ir V. P.. Tai yra, perdavimo-priėmimo aktą už ieškovę pasirašė neįgalioti asmenys, todėl šis aktas yra neteisėtas. Įvertinus tai, kad perdavimo-priėmimo aktą tiek atsakovų, tiek ieškovės vardu pasirašė tokių įgaliojimų neturintys asmenys, perdavimo-priėmimo aktas yra neteisėtas.

418. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja teise. Ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, siekdama užvilkinti kitos civilinės bylos nagrinėjimą. Pats A. B. iš fizinių asmenų savo asmenine nuosavybe pirko arba paveldėjo pastato dalis, kurios tariamai iki tol jau buvo perduotos ieškovei mainais už akcijas. Tačiau sandorių, kuriuos sudarė pats A. B., ieškovė neginčija. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas E. D. atžvilgiu ir patvirtina, kad ieškovė siekia ne tariamai pažeistų teisių gynybos, bet užvilkinti kitos civilinės bylos, kurioje E. D. reikalauja atidalinti jam priklausančią pastato dalį iš bendrosios nuosavybės, nagrinėjimą (minėtos civilinės bylos, kurios Nr. 2-17-835/2014, nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl ieškovės pareikšto ieškinio). A. B. taip pat yra UAB „Žizandra“ ir UAB „Ševro“ akcininkas, kuris faktiškai vadovauja minėtoms bendrovėms. Todėl iš esmės visi ginčai dėl pastato vyksta su A. B., nors formaliai proceso dalyviais bylose yra bendrovės. UAB „Žizandra“ buvo pareiškusi analogišką ieškinį. Teismai UAB „Žizandra“ ieškinį atmetė remdamiesi dviem motyvais: UAB „Žizandra“ neįregistravo pastato dalies savo vardu, todėl neįgijo nuosavybės teisės; UAB „Žizandra“ praleido ieškinio senaties terminą ginčyti sandorius, kurie buvo sudaryti žymiai vėliau, nei šio ginčo sutartys. UAB „Žizandra“ byloje atstovavo tas pats asmuo, kaip ir ieškovę, t.y. A. B.. Įvertinus visa tai, ieškovei yra žinoma, kad jos ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

429. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovo E. D. naudai priteistos pagrįstai. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad į bylą pateikti dokumentai nepagrindžia priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Į bylą buvo pateikta 2015-02-03 pažyma su priedais - PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Visi šie dokumentai turi būti aiškinami sistemiškai, o ne pavieniui. Ieškovei yra žinoma, kad ta pati advokatų kontora teikia teisines paslaugas atsakovui E. D. ir kitose bylose. Už visose bylose suteiktas teisines paslaugas E. D. yra išrašoma viena PVM sąskaita faktūra. Atitinkamai, pažymoje nurodyta, kad bendra PVM sąskaitų faktūrų suma už visas teisines paslaugas, suteiktas E. D., ir suma už teisines paslaugas, suteiktas šioje civilinėje byloje, skiriasi. Sąskaitų už suteiktas paslaugas išrašymą ir jų apmokėjimą tvarko buhalterija, o ne teisininkai. Atitinkamai, pažyma yra pasirašyta vyr. buhalterės, kuri atsako už sąskaitoje pateiktų duomenų tikrumą. Atitinkamai, abejoti šia pažyma ir jos priedais nėra jokio teisinio pagrindo.

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Apeliacinis skundas atmestinas.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

46Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

47Atsižvelgtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

48Byloje kilęs ginčas dėl 1570/10000 dalių pastato, esančio ( - ), 3 pirkimo - pardavimo sandorių neteisėtumo CK 1. 80 straipsnio pagrindu.

49Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiomis 1993-11-12 ir 2000-11-08 pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastato dalių pardavimo atsakovui E. D., pritaikius ieškinio senatį, kurią prašė taikyti atsakovai E. D., A. R., A. R., P. D., E. V., A. V., K. V., I. V. (šiuo metu S.), J. R., pardavę pagal šiuos ginčijamus sandorius atitinkamai 791/10000 dalis ir 666/10000 dalis pastato, esančio ( - ), atsakovui E. D. (CK 1. 126 str. 2 d., 1.131 str.). Taip pat atmetė kitus ieškinio reikalavimus, ieškovei neįrodžius ginčijamos 1993-05-04 pirkimo-pardavimo sutarties dėl pastato 113/10000 dalių pardavimo atsakovui V. P. neteisėtumo CK 1. 80 straipsnio pagrindu. Dėl ieškinio senaties

50Apeliantė teigia, kad 1993-11-12 ir 2000-11-08 sandoriams nuginčyti ieškinio senaties termino nepraleido, nes UAB „Teofilė“ apie pažeistą teisę sužinojo tik iš 2010-03-19 VĮ Registrų centro sprendimo.

51Pirmosios instancijos teismas reikalavimui dėl 1993-11-12 sandorio nuginčijimo ieškinio senaties termino pradžia laikė - 1994-05-30 (t.y. nuo daiktinių teisių įregistravimo viešame registre įregistravimo), o bendro 3 metų ieškinio senaties termino pabaiga - 1997-05-30 (1964 m. CK 84 str. 1 d.), taip pat teismas reikalavimui dėl 2000-11-08 sandorio nuginčijimo ieškinio senaties termino pradžia laikė - 2001-01-25 (nuo daiktinių teisių įregistravimo viešame registre įregistravimo), o bendro 10 metų ieškinio senaties termino pabaiga - 2011-01-25 (2000 m. CK 1.125 str.1 d.). Ieškovė į teismą dėl sandorių nuginčijimo kreipėsi 2013-12-20.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kadangi įrodymus teismas vertina vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės argumentai bei 2010-03-19 VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimas (1 t. b. l. 71-72 ) nėra pakankamas įrodymas leidžiantis konstatuoti, jog apeliantė apie savo teisių pažeidimą negalėjo ir neturėjo sužinoti daug anksčiau nei 2010-03-19, t.y. nuo pirmosios instancijos teismo nurodyto termino.

53Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą bei užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, įstatymo leidėjas nustatė tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo valstybės padedamas gali realiai apginti savo pažeistą teisę. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę pripažinus, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d., 2 d.).

54Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, o ne formaliai, taikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl 1993-11-12 ir 2000-11-08 pirkimo-pardavimo sutarčių dėl pastato 791/10000 ir 666/10000 dalių pardavimo atsakovui E. D. neteisėtumo, esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį.

55Apeliaciniame skunde teigiama, kad sandorio šalys apie sandorio sudarymą bendrovės neinformavo, todėl apeliantė negalėjo žinoti apie jų sudarymą, o ieškovės atstovas ir akcininkas A. B. sudaręs analogiškus sandorius, negali būti tapatinamas su juridinio asmens atstovu. Kolegija šiuos argumentus laiko nepakankamais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo motyvų dėl ieškinio senaties terminų praleidimo dėl pačios ieškovės kaip juridinio asmens neapdairumo ir nerūpestingumo įgyvendinant civilines teises.

56.Bylos duomenimis apeliantė daugiau kaip 16 metų nesirūpino savo subjektinės teisės įgyvendinimu, todėl, atsakovams prašant ir nesant svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus (dėl 1993-11-12 ir 2000-11-08 sandorių) atmetė šiuo pagrindu, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).

57Apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Teofilė“ atstovas byloje ir akcininkas A. B. 1993 metais taip pat sudarė analogiškas sutartis (1 t. b. l. 71-72, 136, 2 t. b. l. 62-79) dėl to paties pastato dalių pirkimo, o ne akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl dar 1993 metais jis sužinojo apie UAB „Teofilė“, kurios jis interesus atstovauja, tariamai pažeistas teises. Taip pat iš byloje esančio 1997m. rašto turinio, 2009-01-05 įgaliojimo turinio (1 t. b.l. 86, 3 t. b. l. 100-101, 105) matyti, kad akcininkas A. B. buvo įgaliotas valdyti, tvarkyti UAB „Teofilė“ ūkinius ir finansinius reikalus, atlikti visus veiksmus, taip pat dar 1997 m. įgaliotas atlikti visus veiksmus dėl ginčo pastato teisinės registracijos, 1999 m. kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro VĮ Alytaus filialą dėl ginčo su E. D. dėl jo turto teisinės registracijos pakeitimų. Iš apelianto į bylą pateiktų duomenų (1 t. b. l. 143) matyti, kad jai nuo bendrovės įsteigimo 1995 m. iki 2010-03-19 VĮ Registrų centro sprendimo priėmimo buvo žinoma, kad ginčijamas nekilnojamasis turtas (buitinio aptarnavimo pastato dalis) nėra įregistruota ieškovės vardu nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka, nors pagal 1964 m. CK 149 str. bei CK 255 str. nuostatas tai padaryti ieškovė turėjo per 3 mėnesius, nes nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą galėjo atsirasti tik nuo perleidimo sandorio įregistravimo. Nepaisant to, ieškovė delsė įregistruoti savo nuosavybės teises beveik 18 metų ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo tik 2010 m. kovo 5 d., taip ilgą laiką nesirūpino savo subjektinės teisės įgyvendinimu. Todėl, atsakovams prašant ir nesant svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus (dėl 1993-11-12 ir 2000-11-08 sandorių) atmetė šiuo pagrindu (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).

58Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleistų ieškinio senaties terminų, tačiau tuo pačiu laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino nepraleido ir jo pradžia laiko 2010-03-19. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė būtų pateikusi motyvuotą prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydama šio termino praleidimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė dėl tokio prašymo nebuvimo lieka nepaneigta.

59Praleistas ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, pagrįstai pritaikius ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo teisę nepasisakyti dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčijamų 1993-11-12 ir 2000-11-08 sandorių neteisėtumu CK 1. 80 str. pagrindu.

60Apeliantas teigdamas, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1924-179/2012 teismas panašius sandorius pripažino neteisėtais ir panaikino, klysta. Minėtoje byloje ieškovės UAB „Žizandra“ ieškinys atsakovams E. D., R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 11 08 sprendimu atmestas, Kauno apygardos teismo 2013 04 11 nutartimi sprendimas paliktas galioti (bylos Nr. 2A-459-264/2013). Abiejose bylose nustatinėjamos panašios faktinės aplinkybės ir ginčo pobūdis analogiškas.

61Dėl 1993-05-04 sutarties pripažinimo negaliojančia

62Teismas nustatė, kad ginčo pastato 113/10000 dalių pardavėjų V. V. ir G. V. nuosavybės įgijimo pagrindas yra nuosavybės teisės liudijimai, išduoti Alytaus privatizavimo komisijos sprendimo pagrindu nėra nuginčyti, o ieškovė neįrodė, kad byloje nenustatyta ir ieškovė net neįrodinėjo, kokioms imperatyvioms įstatymų normoms prieštarauja ginčijamas sandoris, nes ne visada net ir sandorio prieštaravimas imperatyviai normai kaip padarinys yra sandorio pripažinimas negaliojančiu. Ieškovė, nurodydama CK 1.80 str.

63CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą galima taikyti tik tuo atveju, jei konstatuojama sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuluotos taisyklės, kuriomis vadovaujantis sprendžiama, ar teisės norma imperatyvi. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, svarbus yra lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

64Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V. ir G. V. nuosavybės teisės į 113/10000 dalis pastato, esančio ( - ), įregistruotos 1993-04-30 atsakovams išduoto 1992-01-14 nuosavybės teisės liudijimų Nr. ( - ) pagrindu. Ginčijamu 1993-05-04 pirkimo-pardavimo sandoriu bei priėmimo-perdavimo aktu 113/10000 dalis pastato perleista atsakovui V. P., turtas įregistruotas atsakovo V. P. nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto registre.

65Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Teofilė“ nekilnojamasis turtas apskaitomas apeliantės balansuose, už jį bendrovė moka nekilnojamojo turto mokestį, komunalinius mokesčius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų kaip savininkų teisių disponuoti ginčo turtu. Bylos duomenimis nustatyta, kad fizinių asmenų grupė, tarp jų ir atsakovai V. V. ir G. V. ginčo pastato dalis (50/10000 ir 63/10000 ) įsigijo 1991-12-21 valstybinio turto privatizavimo aukcione būdu, jų nuosavybės teisės į jiems tenkančią dalį įregistruotos 1993-04-30 nekilnojamojo turto registre.

66Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 1992-11-11 perdavimo-priėmimo akto, 1992-06-02 UAB „Teofilė“ ataskaitos, protokolų matyti, kad atsakovai V. V. ir G. V. kartu su kitais asmenimis, atstovaujamais įgalioto asmens A. B., perdavė ginčo turtą ieškovei už įgyjamas UAB „Teofilė“ akcijas ir tapo akcininkais, už akcijas apmokėjo ne tik piniginiu įnašu, bet ir materialinėmis vertybėmis (priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, pagrindinėmis priemonėmis, ir mažaverčiu inventoriumi). Tačiau ginčo pastato dalis (ginčo sandoriais parduota atsakovams E. D. ir V. P.) nebuvo įregistruota UAB „Teofilė“ vardu nekilnojamojo turto registre, išviešinta pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. tuo atveju, kai pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ginčydamas sandorius CK 1. 80 straipsnio pagrindu nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su imperatyvių teisės normų pažeidimu.

67LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje iki 1996 m. rugpjūčio 23 d. (Žin., 1996, Nr. 92-1981) buvo nustatyta, kad statiniai su jiems skirtais žemės sklypais turi būti teisiškai registruojami. Pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus. Pastatus, statinius ir butus inventorizavimo biuruose turi registruoti ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, savivaldybės, įmonės, įstaigos, organizacijos, gyvenamųjų namų ir garažų statybos kooperatyvai, bendrovės, bendrijos, visuomeninės organizacijos bei piliečiai ir kiti savininkai įstatymų nustatyta tvarka.

68Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų už akcijas perduota ginčo pastato dalis ieškovei, nei iki 1994-06-10 įsigaliojimo naujos redakcijos CK 255 str. nuostatoms, nei po įsigaliojimo per tris mėnesius UAB „Teofilė“ nuosavybės teisėmis neįregistruota viešajame registre, todėl pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 149 str., 255 str. liko atsakovų nuosavybėje. Byloje pateikti ieškovės balanso duomenys, duomenys apie mokėtą nekilnojamojo turto mokestį yra nepakankami ir nepatvirtina ieškovės nuosavybės teisių į ginčo turtą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. 1 dalis nustato, jog visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų vardu ginčo turto teisinė registracija ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo, atlikta vadovaujantis tuo metu galiojusia Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurios 8. 6 p., 8.12 punktas numatė, jog tarp pagrindinių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra nuosavybės teisės liudijimai, privatizacijos dokumentai.

69Vien tai, kad atsakovai įgiję turtą pagal 1991 12 21 valstybinio turto privatizavimo aukcione būdu bei nuosavybės teisės liudijimų pagrindu, vėliau jį pardavė ginčijamais sandoriais, patvirtintais notarine tvarka, atsakovams V. P., E. D., neteikia pagrindo konstatuoti, kad sandoriai neatitiko ar prieštaravo tuo metu galiojusių paminėtų teisės normų.

70Dėl atsakovų sąžiningumo Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai įgiję turtą ginčijamais sandoriais (V. P., E. D.) nebuvo UAB „Teofilė“ vadovais ir bendrovės vardu sprendimų nepriiminėjo, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus veiksmus, siekdami įgyti turtą ginčo sandoriais, todėl apeliantės argumentai laikytini nepakankamais atsakovų nesąžiningumo konstatavimui ir ginčijamų sandorių pagrindu įgyto turto išreikalavimui pagal CK 4. 96 str. 2 d. nuostatas (CPK 178 str.).

71Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

72Apeliantė teigia, kad iš UAB „Teofilė“ nepagrįstai priteista atsakovui E. D. 1494,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi advokato pateikiama pažyma ir sąskaita nepatvirtina konkretaus asmens patirtų išlaidų.

73CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

74Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai aptartos atsakovo E. D. advokato byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtis bei pobūdis, pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovo E. D. turėtas 1494,44 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme (2 t.b.l.126, 4 t. b. l. 6-10). Nors SEB banko vietinio mokėjimo nurodyme Nr.379 mokėtoju nurodytas ne atsakovas E. D., o kitas asmuo, tačiau iš 2015 02 03 advokatų kontoros LAWIN Lideika, Petrauskas ir Partneriai pažymos, PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 5940 Lt apmokėjimas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr.LPB28015 ir LPB28016, kurios išrašytos ir pateiktos atsakovą atstovavusios advokatų kontoros už teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme (4 t. b. l. 6-8), todėl nėra pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, skundžiamu sprendimu iš ieškovės priteistas atsakovui E. D. 1494,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojusi iki pakeitimo 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77) nustatytų dydžių (nuo 2015-01-01 MMA -300 Eur. Todėl kolegijos nuomone, teisinio pagrindo jų sumažinimui nėra (CPK 185 str.).

75Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė iš esmės teisingai, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

76Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

77Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, iš priešingos šalies nepriteisiamos, o atsakovų E. D., E. V., A. V., A. R., A. R., J. R., P. D., K. V., I. S. atstovė advokatė V. P., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepateikė jokių duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

78LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos apeliacinės instancijos teismo turėtos 6, 88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

79Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

80Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Priteisti iš ieškovės UAB „Teofilė“ (juridinio asmens kodas - 149662569, buveinė Lauko gt. 2, Alytus) 6, 88 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

82Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovė UAB „Teofilė“ patikslintame ieškinyje (III tomas, b. l. 84 –... 6. - pripažinti negaliojančia 1993-11-12 dalies pastato pirkimo-pardavimo... 7. - pripažinti negaliojančia 2000-11-08 sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp E.... 8. - pripažinti negaliojančia 1993-05-04 sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp V.... 9. - taikyti restituciją, pripažinti, kad šios 1570/10000 pastato dalys,... 10. - priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 11. Atsakovė R. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį (III tomas b. l. 123 –... 12. Atsakovas V. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį ( III tomas b. l. 127)... 13. Atsakovų E. D., A. V., A. R., A. R., J. R., P. D., E. V. atstovė advokatė V.... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį... 16. Priteisė iš UAB “Teofilė” E. D. 1494,44 Eur išlaidas advokato pagalbai... 17. Dėl ieškinio senaties. Teismas nustatė, kad 1993-11-12 sutartis dėl... 18. Dėl 1993-05-04 sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė, kad... 19. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Teismas nurodė, kad... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Ieškovė UAB „Teofilė“ apeliaciniame skunde (IV tomas b. l. 35 – 43)... 22. 1. Teismas visiškai nesprendė ieškinio esmės klausimo, apsiribojo tik... 23. 2. Iki sprendimo priėmimo 2010-03-19 apeliantė UAB „Teofilė“ nežinojo... 24. 3. Teismas visiškai nevertino atsakovu sąžiningumo: žinodami, kad aukcione... 25. 4. Teismas visiškai nepagrįstai akcentuoja tik vieną aplinkybę - esą... 26. 5. Teismas nepagrįstai teigia, jog UAB „Teofilė“ neprašo atnaujinti... 27. 6. Nepagrįsti teismo sprendimo teiginiai, kad A. B., atstovaujančio ieškovą... 28. 7. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimą, nesivadovavo Lietuvos... 29. 8. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1924-179/2012 teismas panašius... 30. 9. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog V. P. atžvilgiu ieškovas... 31. 10. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos... 32. 11. Visiškai nepagrįstai iš UAB „Teofilė“ priteista atsakovui E. D.... 33. Atsakovų E. D., A. V., A. R., A. R., J. R., P. D., E. V., K. V., I. S.... 34. 1. Ieškovė praleido ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl sutarčių... 35. 2. Tam, kad ieškovė įgytų nuosavybės teisę į pastato dalį, kuri,... 36. 3. Ieškovės vardu visus veiksmus atlieka ir faktiškai sprendimus bendrovėje... 37. 4. Ieškovei nuosavybės teisė neatsirado, nes nebuvo atlikta jos teisinė... 38. 5. Teismai kitose bylose jau yra vertinę reikalavimus, taikytinus pastato... 39. 6. Nebuvo sudarytas sandoris dėl pastato dalies perdavimo į ieškovės... 40. 7. Dokumentas, iš kurio ieškovė kildina savo nuosavybės teisę į pastato... 41. 8. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja teise. Ieškovė pareiškė... 42. 9. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovo E. D. naudai priteistos... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. Apeliacinis skundas atmestinas.... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 47. Atsižvelgtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 48. Byloje kilęs ginčas dėl 1570/10000 dalių pastato, esančio ( - ), 3 pirkimo... 49. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo... 50. Apeliantė teigia, kad 1993-11-12 ir 2000-11-08 sandoriams nuginčyti ieškinio... 51. Pirmosios instancijos teismas reikalavimui dėl 1993-11-12 sandorio... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti... 53. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali... 54. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, o ne... 55. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sandorio šalys apie sandorio sudarymą... 56. .Bylos duomenimis apeliantė daugiau kaip 16 metų nesirūpino savo... 57. Apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Teofilė“... 58. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad... 59. Praleistas ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra savarankiškas... 60. Apeliantas teigdamas, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1924-179/2012... 61. Dėl 1993-05-04 sutarties pripažinimo negaliojančia... 62. Teismas nustatė, kad ginčo pastato 113/10000 dalių pardavėjų V. V. ir G.... 63. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 64. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V. ir G. V. nuosavybės... 65. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Teofilė“... 66. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 1992-11-11 perdavimo-priėmimo... 67. LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų,... 68. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų už akcijas perduota ginčo pastato... 69. Vien tai, kad atsakovai įgiję turtą pagal 1991 12 21 valstybinio turto... 70. Dėl atsakovų sąžiningumo Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme... 72. Apeliantė teigia, kad iš UAB „Teofilė“ nepagrįstai priteista atsakovui... 73. CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato... 74. Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai aptartos atsakovo E. D.... 75. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčą... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 77. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės išlaidos, turėtos apeliacinės... 78. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 79. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 80. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti... 81. Priteisti iš ieškovės UAB „Teofilė“ (juridinio asmens kodas -... 82. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....