Byla e2A-611-459/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Greivasta“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinio darbo užmokesčio už atsiskaitymo uždelsimo laikotarpį priteisimo bei dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greivasta“ reikalavimo ieškovui A. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo, pateikto Klaipėdos darbo ginčų komisijai, atmesto kaip nepagrįsto.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. Š. pateiktu ieškiniu prašo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, kilusį tarp ieškovo A. Š. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Greivasta“, iš esmės vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis; priteisti iš atsakovės ieškovui 1 481,02 Eur darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei dienpinigius); priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius; pripažinti, kad atsakovės prašymas dėl žalos išieškojimo iš ieškovo, pateiktas Klaipėdos darbo ginčų komisijai (darbo byla Nr. ( - )), yra nepagrįstas.

72.

8Nurodo, kad ieškovas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 25 d. dirbo pas atsakovę pagal darbo sutartį statybininku. Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, įskaitant įtvirtintų LR DK 147 straipsnio 2 dalyje, išieškojimo iš atsakovės, kadangi atsakovė su ieškovu 2019 m. liepos 25 d., pasibaigus darbo sutarčiai, neatsiskaitė. Gavusi šalių pateiktus piniginio pobūdžio prašymus Komisija nusprendė pirma išnagrinėti UAB ,,Greivasta“ užvestą darbo bylą dėl žalos išieškojimo ir tik po to nagrinėti darbo bylą dėl ieškovui priteistinų sumų iš buvusio darbdavio. Komisija 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-6109 darbo byloje Nr. ( - ) nusprendė išieškoti iš ieškovo 1 489,75 Eur žalos atlyginimo atsakovei. Komisija nurodė, kad atsakovė dėl ieškovo veiksmų negavo 3 086,99 Eur pajamų, atsižvelgdama į LR DK 152 straipsnyje nurodytas sąlygas, nusprendė, kad ieškovo padaryta žala mažintina per pusę iki 1 543,50 Eur, o kadangi ji viršija ieškovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydį atskaičius mokesčius, kuris sudaro 1 489,75 Eur, iš ieškovo atsakovei priteista 1 489,75 Eur. Komisija 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-6166 darbo byloje Nr. ( - ) nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovui 510,15 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d., visą šią dalį įvykdant skubiai; taip pat nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovui 31,37 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir 65 Eur dienpinigių už komandiruotėje Š. K. išbūtą laiką 2019 m. liepos 5 d. d., visą šią dalį įvykdant skubiai. Ieškovo reikalavimą dėl išmokos, įtvirtintos LR DK 147 straipsnio 2 dalyje, priteisimo atmetė. Komisija nurodė, jog atsižvelgia į ieškovo atsakovei padarytą žalą, kuri buvo nustatyta Komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-6109. Komisija konstatavo, kad darbo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. atsakovė ieškovui priskaičiavo 5 980,43 Eur sumą (1 495,43 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas atskaičius mokesčius ir 4 485,00 Eur dienpinigių), išmokėjo 3 980,53 Eur sumą, buvusio darbdavio ieškovui neišmokėta suma sudaro 1 990,90 Eur (5 980,43 Eur – 3 980,53 Eur). Komisija, atsižvelgdama į jos 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-6109 priteistą iš ieškovo atsakovei žalos atlyginimą, padarė įskaitymą ir nurodė atsakovei ieškovui išmokėti 510,15 Eur (1 990,90 Eur – 1 489,75 Eur). Komisija nusprendė, kad ieškovui nepriteistinos piniginės sumos, nurodytos LR DK 147 straipsnio 2 dalyje, todėl, kad ieškovas yra iš dalies pats kaltas dėl atsakovei padarytos žalos ir kad atsakovė veiklą pradėjo nuo 2019 m. balandžio 5 d., ir ieškovo prašomos pinigų sumos vertintinos kaip sankcija atsakovei bei būtų nesuderinama su Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatomis, kuriomis yra siekiama pirmus metus dirbančioms įmonėms poveikio priemones taikyti tik išimtiniais atvejais.

93.

10Ieškovas nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu – neišmokėjo didesnės nei jo vidutinis darbo užmokestis sumos ne dėl ieškovo kaltės, todėl jam turi būti priteistos įstatyme nustatytos netesybos. Komisija visiškai nepagrįstai taikė įskaitymą ir veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Ieškovas niekada nepripažino, kad jis yra skolingas atsakovei, taigi nebuvo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Toks įskaitymas nėra leidžiamas darbo teisėje ir šiurkščiai pažeidžia ieškovo, kaip buvusio darbuotojo, teises ir teisėtus interesus. Komisijai nesuteikta teisė iš esmės vykdyti išieškojimą iš buvusio atsakovės darbuotojo pagal neįsiteisėjusį Komisijos sprendimą, dargi net neatsižvelgiant į CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, kurios riboja išskaitymo dydžius iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų. Toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Taip pat nėra būtinų sąlygų ieškovo materialinei atsakomybei taikyti – nėra jokių neteisėtų ieškovo veiksmų, ieškovas vykdė visus darbdavio nurodymus, nepažeidė jokių darbo pareigų. Ieškovas iki darbų pas atsakovės klientę E. (E.) B., kaip šios bendrovės darbuotojas, buvo jau dirbęs keturiuose objektuose. Penktame objekte apie 3 savaites dirbo tokius pat statybos darbus kaip ir kituose objektuose. Jokių pretenzijų dėl tokio pat darbo kituose objektuose ieškovui nebuvo pareikšta. Objekte per tą laiką ne mažiau kai 7 kartus lankėsi ir klientė E. B. ir jokių priekaištų dėl ieškovo atliekamo darbo nereiškė. Apie minėtų trijų savaičių vidurį, kurias ieškovas dirbo objekte, į objektą atvyko ir UAB „Greivasta“ vadybininkas V. G.. Jis, apžiūrėjęs ieškovo atliekamus darbus, taip pat nepareiškė jokių pretenzijų. Tik priimant darbus paaiškėjo, kad klientas reikalauja kitokio nuolydžio. Ieškovui prieš pradedant darbus bei juos vykdant tai nebuvo paaiškinta ir nebuvo žinoma. Ieškovas negali būti atsakingas už UAB „Greivasta“, kuri neišsiaiškino kliento reikalavimų bei ieškovo neinformavo, kad reikia darbus atlikti kitaip, kad jie tiktų klientui ir būtų jam priimtini. Įstatymas įpareigoja darbdavį imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Organizaciniai statybos darbų atlikimo klausimai yra susiję su darbų organizavimu. Tai klausimai, kuriuos turi spręsti darbų vadovas (darbdavio atstovas), o ne darbuotojas. Atsakovo veikla buvo statybos ir remonto darbų atlikimas. Atliekant šiuos darbus yra būtinas kontroliuojančių asmenų dalyvavimas, tinkamas darbų organizavimas bei priežiūra. Atsakovės atstovas V. G., kuris yra įmonės akcininkas bei įmonės direktorės sutuoktinis, netinkamai atliko darbų kontrolę, organizavimą bei priežiūrą, ir už tai negali būti atsakingas ieškovas. Ieškovui nebuvo pateikti nei brėžiniai, nei atliekamų darbų planas ar koks nors kitas dokumentas, kuriame aiškiai būtų nurodyti visi techniniai reikalavimai vykdomiems darbams. Atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu, o vėliau pastebėjus darbų trūkumus elgėsi nesąžiningai, taip pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus. Atsakovės patirtos tariamos žalos perkėlimas darbuotojui neatitinka darbdavio bei darbuotojo interesų pusiausvyros, ieškovo vykdomos veiklos pobūdžio, tokios veiklos rizikos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant veiklą rizikos priskyrimas darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Tuo labiau, jog įstatymas įpareigoja darbdavį imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš ieškovo priteisimo pateiktas Komisijai (darbo byla Nr. ( - )), yra nepagrįstas.

114.

12Atsakovė UAB „Greivasta“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas pagal 2019 m. balandžio 11 d. darbo sutartį Nr. 2 dirbo UAB „Greivasta“ statybininku. Darbo užmokestis buvo 721,50 Eur neatskaičius mokesčių. 2019 m. birželio 5 d. ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotę į Švediją. Pagal rangos sutartį su „N. B.“ AB (toliau – genrangovas) UAB „Greivasta“ pavedė A. Š. atlikti vonios kambarių restauravimo darbus klientės E. B. (toliau – klientė) name adresu ( - ) (toliau – objektas). A. Š. objekte baigus remonto darbus, 2019 m. liepos 4 d. buvo vykdoma darbų perdavimo procedūra su klientu, genrangovu bei UAB „Greivasta“ darbuotoju V. G.. Perdavimo metu buvo užfiksuotas padarytas brokas – vonios kambario grindų nuolydis buvo padarytas atvirkščiai, t. y. nuolydis buvo suformuotas į priešingą pusę. A. Š., atlikdamas darbus objekte, nebuvo atidus ir rūpestingas – sumontavus pertvarą nebuvo patikrinta, ar tarpas tarp pertvaros apačios ir grindų yra tinkamai užhermetizuotas. Nustačius broką buvo sustabdyti visi genrangovo mokėjimai UAB „Greivasta“ ir pradėtas broko taisymas. Iš karto po broko nustatymo, klientas sutiko, kad broką taisytų pats A. Š.. 2019 m. liepos 4 d., apie 17 val., A. Š. buvo informuotas apie broko šalinimo veiksmus bei pranešta apie nuostolių atlyginimą. Tą pačią dieną buvo užsakytos naujos plytelės, kurių pristatymo laikas apie 3 darbo dienos. 2019 m. liepos 5 d. (penktadienį) A. Š. pradėjo broko šalinimo darbus – išardė vonios kambaryje esančius baldus, nupjaustė vamzdžius, išmontavo dušo stiklus, nuardė plyteles ir užglaistė pažeistas vietas plytelių klijais. 2019 m. liepos 5 d. vakare, apie 17 val., A. Š. paklausė įmonės darbuotojo V. G., ar jo pradėtą broko taisymą gali tęsti kitas įmonės darbuotojas, nurodė, kad apie tai kalbėjo su A. J.. V. G. nesutiko ir nurodė, kad broką turi ištaisyti pats A. Š., kaip buvo susitarta su klientu. A. Š. kitą dieną, 2019 m. liepos 6 d., nieko neįspėjęs, pasišalino iš gyvenamosios patalpos, kur gyveno su kitais įmonės darbuotojais, ir į darbą nebeatvyko. 2019 m. liepos 8 d. objekte broko taisymo darbai tęsiami nebuvo. A. Š. nuo 2019 m. liepos 8 d. objekte nepasirodžius, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. liepos 24 d. buvo fiksuotas nedraudžiamasis laikotarpis dėl pravaikštos, vėliau vykdant Darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis bei dienpinigiai už darbą 2019 m. liepos 5 d. Šią dieną ieškovas buvo atšauktas iš komandiruotės, o į jo elektroninį paštą 2019 m. liepos 12 d. buvo išsiųstas įspėjimas apie neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties, kuriame nurodyta pateikti paaiškinimą dėl broko padarymo ir neatvykimo į darbą, tačiau ieškovas su įmone nebesusisiekė. 2019 m. liepos 25 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo drausmę).

135.

14Nurodė, kad atsakovė broko šalinimo darbus vykdė nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 20 d. Klientė ir genrangovas nepatenkinti tuo, kad nuo 2019 m. liepos 8 d. jokie darbai objekte vykdomi nebuvo, kreipėsi į specialistus, kurie laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 15 d. atliko tyrimą dėl darbų objekte kokybės. Genrangovui susisiekus su medžiagų įmone Kiilto.se ir pateikus informaciją apie padarytą broką, buvo gauti nurodymai, kaip jį taisyti. UAB „Greivasta“ juos vykdydama sugaišo brangaus įmonės laiko, sunaudojo daug labai brangių medžiagų. UAB „Greivasta“ nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 7 146,75 Eur žalą (4 059,76 Eur žalą patyrė dėl broko objekte taisymo (kitiems įmonės darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, atsakovo vykimo į komandiruotę išlaidų, patirtų nuomos ir komunalinių išlaidų) ir 3 086,99 Eur (33000 SEK, 1 SEK –10,69 Eur) žalą patyrė dėl genrangovo 2019 m. birželio 22 d. išrašytos sąskaitos Nr. 98 įmonei). Tačiau Darbo ginčų komisija pagrįstai patirtą žalą, kurią padarė ieškovas bei kurios dalinis atlyginimas priteistas iš ieškovo, pripažino tik 3 086,99 Eur. Atsakovė sutinka, kad vadovaujantis DK, ieškovo padarytos ir atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas per pusę iki 1 543,50 Eur. Yra visos sąlygos ir pagrindai ieškovo atsakomybei dėl žalos atlyginimo kilti. Atlikęs objekte broko taisymą, genrangovas atsakovei pateikė sąskaitą Nr. 98 – 3 086,99 Eur (33000 SEK, 1 SEK -10,69 Eur) už papildomą mokestį, medžiagas, darbo valandas, įskaitant administravimą, transportavimą, komunikaciją su skirtingais skyriais, inspekciją, žalą NBS. Sąskaitoje nurodyta, kad visa suma yra atskaičiuojama iš atsakovės genrangovui pateiktos 2019 m. liepos 2 d. sąskaitos faktūros Nr. 12 – 5 070,63 Eur (54,650,00 SEK) sumos, išrašytos už stogo keitimo, lietaus sistemos montavimo, kaminų skardinimo, sniego laikiklių montavimo darbus. Genrangovas atsakovei pagal Sąskaitą Nr. 12 turėjęs sumokėti 5 070,63 Eur, atsakovei išmokėjo 1 983,64 Eur (5 070,63 Eur – 3 086,99 Eur). Todėl atsakovė negavo 3 086,99 Eur pajamų. Visiškai įrodyta atsakovės patirta žala – negautos pajamos. Įrodytos ir visos kitos sąlygos ieškovo atsakomybei dėl padarytos žalos atlyginimo kilti. Atsakovės patirta žala, ieškovui visus darbus atlikus tinkamai arba bent juos laiku ir tinkamai ištaisius, galėjo būti žymiai mažesnė arba visai nebūtų atsiradusi. Ieškovas iš pradžių apsiėmė broką taisyti, tačiau 2019 m. liepos 6 d. niekam nieko nepaaiškinęs pasišalino iš savo gyvenamosios vietos ir nuo 2019 m. liepos 8 d. objekte jau nebedirbo. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovo poziciją, kad jis niekada nesutiko nei su broko padarymu, nei su ketinimais broką taisyti. Ieškovas žalą padarė dėl neatsargumo, todėl atlygintinos žalos dydis apibrėžtinas ne daugiau kaip trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11-29 įsakymu Nr. Al-686 patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos. Vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 23,76 Eur. Vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 496,58 Eur atskaičius mokesčius. Atlygintinos žalos dydis – 1 489,74 Eur. Šiame darbo ginče netesybos pagal LR DK 147 straipsnio 2 dalį nepriteistinos. Netesybų, kaip sankcijos, priteisimas būtų nesuderinamas su 2011 m. daugumos verslo priežiūros institucijų pasirašytos Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatomis.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

166.

17Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovui priteista iš atsakovės 1 489,75 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. bei 97 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovei priteista 1 489,75 Eur turtinės žalos. Teismo motyvai:

186.1.

19Teismas nustatė, kad ieškovas 2019 m. liepos 1 d. Messenger`io žinutėmis informavo atsakovę, kad kažkas negerai su trapu – nesubėga vanduo, subėga tik iš vienos pusės. Nustačius darbo broką – neteisingą nuolydžio įrengimą, siūlė alternatyvius būdus situacijai išspręsti, kurie buvo nepriimtini genrangovui ir klientui bei būtų nepriimtini jokiam kitam asmeniui. Nurodžius iš naujo įrengti nuolydį, ėmėsi darbų broko ištaisymo – išėmė stiklo pertvarą, nupjovė vamzdžius, nuardė plyteles, tačiau tinkamai nuolydžio nesuformavo ir darbų nebaigė – tiesiog nebeatvyko į darbą. Jo paaiškinimai teismo posėdyje, kad žinutėje nurodyti sunkumai dėl trapo susiję tik su keliomis ne taip uždėtomis plytelėmis, nenuoseklūs ir nelogiški, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

206.2.

21Pažymėjo, kad ieškovas yra kvalifikuotas statybininkas, turintis 8–9 metų darbo praktiką. Ieškovas neabejotinai suprato ir žinojo, kad darbus objekte atliko netinkamai. Ieškovo paaiškinimai ir argumentai, kad jokių specialių brėžinių, projektų ir nurodymų negavo, yra nepagrįsti. Net ir neturint specialių statybinių žinių ir įgūdžių, kiekvienam vidutinių gabumų žmogui yra suprantama, kad vanduo duše turi nutekėti į vandens surinkimo aikštelę (trapą), o tam reikalingas atitinkamas nuolydis į ją. Ieškovas, bendradarbiui pagrasinus išskaitomis iš darbo užmokesčio už medžiagas, iš objekto pasišalino ir į darbą nebeatvyko, nesiėmė tinkamų priemonių padaryto broko šalinimui. Toks neatsakingas ieškovo elgesys sąlygojo turtinės žalos atsakovei atsiradimą ir neabejotinai turėjo įtakos atsakovės dalykinei reputacijai. Jo padarytas brokas buvo pašalintas atsakovės kitų darbuotojų darbu ir genrangovo pateiktomis naujomis medžiagomis, pagal kliento reikalavimu pasamdytų specialistų pateiktas rekomendacijas.

226.3.

23Nurodė, kad atsakovė 3 086,99 Eur žalos dydį įrodinėja atsakovei genrangovo N. B., AB, 2019 m. liepos 22 d. sąskaita Nr. 98 – 3 086,99 Eur (33000 SEK, 1 SEK – 10,69 Eur) sumos, kurią sudaro papildomas mokestis už medžiagas, darbo valandas, įskaitant administravimą, transportavimą, komunikaciją su skirtingais skyriais, inspekciją, žalą NBS (kaip pagrindiniam projekto rangovui). Sąskaitoje nurodyta, kad vonios kambario renovacijos, adresu ( - ), klientas nepriėmė dėl trūkumų; atsakovės darbuotojas, paskirtas vonios kambario renovacijai, neatliko savo darbo pagal vonios kambario renovacijos standartus ir dėl to užsitęsė pristatymas; jis taip pat atsisakė ištaisyti savo trūkumus, dėl to atsirado dar daugiau nuostolių; visa sąskaitoje nurodyta suma yra atskaičiuojama iš atsakovės sąskaitos faktūros Nr. 12. Atsakovė genrangovui 2019 m. liepos 2 d. pateikė sąskaitą Nr. 12 - 5 070,63 Eur (54650 SEK) sumos už stogo keitimo, lietaus sistemos montavimo, kaminų skardinimo, sniego laikiklių montavimo darbus. Atsakovei pagal sąskaitą Nr. 12 vietoje 5 070,63 Eur išmokėta 1 983,64 Eur (5 070,63 Eur – 3 086,99 Eur) suma. Specialistų išvados bei rekomendacijos yra nuoseklios ir logiškos, abejoti jomis nėra pagrindo. Broko šalinimo sąnaudos (dėl įskaitymo tapusios negautomis pajamomis) yra aiškiai detalizuotos, sumos protingos ir pagrįstos. Nei specialisto išvada, nei sąskaitos, padengtos atliekant įskaitymą, sumos ieškovo nenuginčytos. Taigi atsakovės patirta žala (žalos faktas) ir jos dydis – 3 086,99 Eur – yra įrodyti.

246.4.

25Pažymėjo, kad jei ieškovas būtų darbus atlikęs tinkamai arba bent juos laiku ir tinkamai ištaisęs, atsakovė būtų žalos nepatyrusi arba, labai tikėtina, žala būtų žymiai mažesnė. Ieškovas (darbuotojas), būdamas susijęs su atsakove darbo teisiniais santykiais, vykdydamas darbinę veiklą, dėl neatsargumo netinkamai įrengė nuolydį vonios kambaryje. Dėl to darbdavys patyrė žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su darbuotojo veiksmais. Egzistuoja visos sąlygos darbuotojo (ieškovo) materialinei (civilinei) atsakomybei dėl žalos darbdaviui atlyginimo kilti.

266.5.

27Nurodė, kad žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti mažinamas. Ieškovo darbą objekte de facto prižiūrėjo ir esant poreikiui nurodymus teikė atsakovės darbuotojas V. G., kuris ir per kurį atsakovė palaikė kontaktą su genrangovu bei klientu. Jis, nors atliekant kitus vonios restauravimo darbus nedalyvavo, kartu su ieškovu statė stiklinę pertvarą, per kurią sunkėsi vanduo. Ieškovas žinute buvo informavęs jį apie nesklandumus su trapu, tačiau jokių efektyvių priemonių faktinei situacijai nustatyti ir darbo brokui ištaisyti iki objekto perdavimo darbdavys nesiėmė. V. G. yra atsakovės akcininkės ir direktorės sutuoktinis, turi suinteresuotumą sėkminga įmonės veikla. Tačiau nepasirūpino prieš objekto perdavimą patikrinti, ar visi darbai yra atlikti tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei darbo teisinių santykių šalių lygiateisiškumo principais, atsakovės patirtos ir įrodytos žalos dydis paskirstytinas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po 1 543,50 Eur. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 496,58 Eur (atskaičius mokesčius), trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 489,75 Eur. Ginčo tarp šalių dėl šių sumų nėra. Ieškovo atsakovei atlygintinos ir priteistinos žalos dydis mažintinas iki įstatymo nustatytos maksimalios sumos – 1 489,75 Eur.

286.6.

29Nurodė, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. priskaičiuota išmokėti 5 980,43 Eur suma, darbo laikotarpiu išmokėta 3 980,53 Eur suma. Atleidimo dieną 2019 m. liepos 25 d. neišmokėta 1 999,90 Eur suma. Atsakovė 2019 m. spalio 20 d. pagal DGK 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-6166 išmokėjo ieškovui 510,15 Eur dalį atleidimo dieną neišmokėtos priskaičiuotos sumos. Ieškovui už nurodytą laikotarpį neišmokėta 1 489,75 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių. Šios sumos nustatytos pagal atsakovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir DGK sprendimą bei mokėjimo pavedimą. Ginčo dėl šių sumų tarp šalių nėra. Neišmokėtą sumą arba didžiąją jos dalį, sprendžiant pagal ją detalizuojančią 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymą, sudaro dienpinigiai. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, iš atsakovės ieškovui priteista 1 489,75 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d.

306.7.

31Nurodė, kad atsakovė turi išmokėti ieškovui su darbo santykiais susijusią 1 489,75 Eur sumą (atskaičius mokesčius). Ieškovas turi atlyginti atsakovei 1 489,75 Eur dėl neatsargumo padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju šalių iš darbo teisinių santykių kilę priešpriešiniai reikalavimai nėra vienarūšiai. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo kažkoks susitarimas dėl galimo įskaitymo, tačiau susitarimas nėra konkretus ir jo turinio, byloje esančiais duomenimis, identifikuoti nėra galimybės. Atsakovės nurodytas susitarimas, kurį buvus patvirtina paties ieškovo žinutė, ir darbuotojo sutikimas dėl įskaitymo turi akivaizdžių turinio ir, kaip paaiškėjo, valios trūkumų. Pagal tokį susitarimą nustatytų šalių priešpriešinių, tačiau nevienarūšių reikalavimų įskaitymas nėra galimas.

326.8.

33Nurodė, kad šalių darbo teisiniai santykiai truko labai trumpą laiką – 3,5 mėnesio nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 25 d., nuo 2019 m. liepos 8 d. ieškovui pagrįstai skaičiuojamas nedraudžiamasis laikotarpis, nes ieškovas į darbą neatvyko be svarbių priežasčių. Ieškovas buvo atleistas 2019 m. liepos 25 d. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ginčo tarp šalių dėl atleidimo pagrindo nėra. Ieškovas darbo teisiniuose santykiuose turėjo ne tik teisių, bet ir pareigų – veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Ieškovas, vykdydamas darbines funkcijas savo darbu padaręs žalos, nieko nepaaiškinęs ir neinicijavęs darbo sutarties tinkamo nutraukimo, pasišalino iš objekto ir į darbą nebeatvyko. Jokių protingų ir efektyvių priemonių žalai pašalinti ar sumažinti nesiėmė. Į žinutėmis siunčiamus darbdavio atstovo raginimus pateikti paaiškinimą nereagavo ir paaiškinimo nepateikė. Dar nepasibaigus darbo teisiniams santykiams su atsakove, pradėjo dirbti ir gauti atlyginimą kitoje įmonėje. Dėl ieškovo neatsargios kaltės atsakovė patyrė didesnę žalą, nei priskaičiuota išmokėti galutinio atsiskaitymo suma, tarp šalių, kaip nustatyta, buvo susitarimas dėl įskaitymo. Aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo didele dalimi yra ir darbuotojo kaltės. Konstatuoti, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju tyčia, piktybiškai, sąmoningai ir nesant darbuotojo kaltės, nėra pagrindo. Be to, atsakovė įregistruota ir veiklą pradėjo nuo 2019 m. balandžio 5 d. Netesybų, kurios šios bylos kontekste vertintinos kaip sankcija darbdaviui, išieškojimas būtų nesuderinamas su Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatomis, pagal kurias pirmus metus dirbančioms įmonėms baudinio poveikio priemonės taikomos tik išimtiniais atvejais. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl netesybų priteisimo atmestas.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

357.

36Ieškovas A. Š. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš ieškovo 1 489,75 Eur turtinės žalos atlyginimą atsakovei bei panaikinti sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė nepriteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už atsiskaitymo uždelsimo laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už 6 (šešis) mėnesius, ir šią ieškovo ieškinio dalį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

377.1.

38Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnį, nors šios teisės normos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Šios teismo padarytos klaidos lėmė, kad teismas taikydamas CK 6.246 straipsnio 1 dalį netinkamai aiškino bei taikė sąlygos (neteisėtos veikos) turinį darbo teisėje, jį susiedamas su civilinės atsakomybės institute šios atsakomybės sąlygos turiniu, nors darbo teisėje neteisėtų veiksmų sąlygos turinys yra specifinio pobūdžio lyginant su šios sąlygos turiniu civilinėje atsakomybėje. Dėl to teismas padarė aiškiai nepagrįstas išlaidas dėl ieškovo esą neteisėtų veiksmų, tai nulėmė neteisingas teismo išvadas dėl ieškovo materialinės atsakomybės.

397.2.

40Nurodo, kad teismo išvados dėl ieškovo esą neteisėto veikimo, sukėlusio atsakovei konkrečią turtinę žalą, yra deklaratyvios, abstrakčios, ir iš jų ieškovui net nėra aišku, kokią konkrečiai pareigą jis pažeidė, dėl ko atsakovei atsirado jos nurodoma žala.

417.3.

42Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės, kaip darbdavės, pareigas tinkamai organizuoti darbą bei jos neveikimą, tai ir nulėmė jai išlaidų atsiradimą.

437.4.

44Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su ieškovu dėl ieškovo kaltės. Teismas nepagrįstai netaikė DK 147 straipsnio 2 dalies ir iš atsakovės ieškovui nepriteisė netesybų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje, visiškai nepagrįstai spręsdamas, kad ieškovas yra kaltas, kad atsakovė su juo laiku neatsiskaitė. Teismas nepagrįstai taikė Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, o taikytinas DK.

458.

46Atsakovė UAB „Greivasta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

478.1.

48Nurodo, kad apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, be jokių argumentų ir įrodymų, o pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas, argumentuotas norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo padarytos žalos atlyginimo darbdaviui sąlygas.

498.2.

50Nurodo, kad dėl tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių darbo santykių ypatumų ieškovui visais atvejais būdavo žodžiu nurodoma, kokius darbus konkrečiame objekte reikės atlikti bei kokio galutinio darbo rezultato iš ieškovo tikimasi. Su tokiomis darbų atlikimo sąlygomis bei formatu ieškovas sutiko. Tai patvirtina aplinkybės, kad šis objektas ieškovui dirbant UAB „Greivasta“ darbuotoju buvo jau penktas, bei kaip ir buvusiuose ankstesniuose objektuose ieškovui darbo atlikimo ar techniniai projektai nebuvo išduodami. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad ieškovui šiame objekte nebuvo išduoti darbų atlikimo ir techniniai projektai, laiko kaip akivaizdų ieškovo piktnaudžiavimą teise ir savo atsakomybės dėl padaryto darbo broko vengimą.

518.3.

52Nurodo, kad iš ieškovo teiginių matyti, kad ieškovas iš pradžių ėmė broką taisyti, tačiau 2019 m. liepos 6 d. niekam nieko nepaaiškinęs pasišalino iš savo gyvenamosios vietos ir nuo 2019 m. liepos 8 d. objekte jau nebedirbo. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovo poziciją, kad jis niekada nesutiko nei su broko padarymu, nei su ketinimais broką taisyti.

538.4.

54Nurodo, kad jei ieškovas broko taisymo darbų nebūtų nutraukęs ir broką būtų ištaisęs pats, o klientas, pamatęs kad darbai objekte baigti arba eina link pabaigos, nebūtų kreipęsis į specialistus, ir tokiu atveju žala būtų buvusi žymiai mažesnė ar jos nebūtų iš viso buvę.

558.5.

56Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismai netesybas darbo santykiuose laiko kaip sankciją / baudą darbdaviui, todėl laikytina, jog netesybų priteisimas būtų nesuderintas su Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatomis.

578.6.

58Nurodo, kad nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61Apeliacinis skundas netenkintinas.

629.

63Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6410.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6611.

67Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista turtinė žala darbdavei iš darbuotojo ir atsisakyta tenkinti darbuotojo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

68Dėl apeliacinio skundo dalyko

6912.

70Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra statybininkas, vidaus apdailos darbus atlieka apie 8–9 metus. Atsakovė UAB „Greivasta“ įsteigta 2019 m. balandžio 5 d., teikianti plataus spektro statybos paslaugas. Šalis darbo teisiniai santykiai siejo nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 25 d. Ieškovas pagal 2019 m. balandžio 11 d. darbo sutartį Nr. 2 dirbo UAB „Greivasta“ statybininku, darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis 721,51 Eur. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. liepos 25 d. darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal LR DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties). Ieškovas nuo 2019 m. liepos 22 d. dirba UAB „SRS Servisas“.

7113.

72Nustatyta, kad ieškovas UAB „Greivasta“ direktorės 2019 m. birželio 14 d. įsakymu buvo komandiruotas į Švediją statybų darbams (vonių ir stogo restauracija) nuo 2019 m. birželio 15 d. iki kol bus atlikti statybų darbai, dirbti vonios kambarių restauratoriumi. Pagal UAB „Greivasta“ 2019 m. birželio 14 d. sutartį su genrangovu „N. B.“, AB, nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 4 d. atliko (6–8 kv. m) vonios kambario restauravimo darbus klientės E. B. name adresu ( - ) (toliau – objektas). Po 2019 m. liepos 4 d. objekto perdavimo, kuriame dalyvavo klientas, genrangovo atstovas ir UAB „Greivasta“ darbuotojas V. G., klientas tą pačią dieną pareiškė pretenziją dėl vonios restauravimo darbų, kad vanduo iš dušo kabinos bėga į vonios kambarį. Tuomet nustatyta, kad netinkamai padarytas vonios kambario grindų nuolydis, t. y. suformuotas į priešingą pusę, dėl to vanduo bėgo ne į vandens surinkimo aikštelę (trapą), bet į visą vonios kambarį. Ieškovas 2019 m. liepos 5 d. (penktadienį) pradėjo nustatyto broko šalinimo darbus – išardė vonios kambario baldus, nupjaustė vamzdžius, išmontavo dušo stiklus, nuardė plyteles ir užglaistė pažeistas vietas plytelių klijais. Po to iš objekto ir komandiruotėje esančių darbuotojų gyvenamosios vietos pasišalino, į darbą nebeatvyko. 2019 m. liepos 11 d. ir 2019 m. liepos 24 d. surašyti aktai dėl ieškovo neatvykimo į darbą. Ieškovo padarytas vonios restauracijos brokas – neteisingas nuolydžio įrengimas užfiksuotas kliento pasamdytų specialistų išvadoje. Broko tvarkymą – t. y. teisingą nuolydį ir apdailos darbus – nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 20 d. atliko UAB „Greivasta“ darbuotojai V. G. ir A. J. pagal kliento iniciatyva pasamdytų specialistų rekomendacijas. Dėl broko ir jo tvarkymo UAB „Greivasta“ patyrė žalos.

7314.

74Ieškovui už darbą UAB „Greivasta“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. priskaičiuota išmokėti 5 980,43 Eur suma, kurią sudaro 1 495,43 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (kartu ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri sudaro 175 Eur neatskaičius mokesčių) ir 4 485 Eur dienpinigių. Išmokėta 3 980,53 Eur suma. Atleidimo dieną 2019 m. liepos 25 d. neišmokėta 1 999,90 Eur suma. Vidutinis darbo dienos užmokestis – 23,76 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 496,58 Eur (23,76 Eur x 20,9 mėnesio darbo dienos (nustatyta LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686)). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (DGK) 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-6109 darbo byloje Nr. ( - ) pagal atsakovės UAB „Greivasta“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateiktą prašymą dėl 2 979,50 Eur žalos išieškojimo prašymas tenkintas iš dalies – nuspręsta išieškoti iš A. Š. 1 489,75 Eur padarytai žalai atlyginti. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (DGK) 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-6166 darbo byloje Nr. ( - ) pagal ieškovo A. Š. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateiktą prašymą atsakovei UAB „Greivasta“ dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, ieškovo prašymas tenkintas iš dalies – nuspręsta išieškoti iš atsakovės ieškovui 510,15 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. bei 31,37 Eur darbo užmokesčio ir 65 Eur dienpinigių už komandiruotėje Š. K. išbūtą laiką 2019 m. liepos 5 d., šias dalis įvykdant skubiai; reikalavimas dėl netesybų atmestas.

7515.

76Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nustatyto žalos dydžio įskaitymu į jam mokėtinas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovė su DGK komisijos sprendimais sutiko, 2019 m. spalio 20 d. pagal DGK 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-6166 išmokėjo ieškovui 606,52 Eur, su ieškiniu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, ieškovui priteisė iš atsakovės 1 489,75 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. bei 97 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovei priteisė 1 489,75 Eur turtinės žalos, atmetė ieškovo reikalavimą dėl netesybų.

7716.

78Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnį, nors šios teisės normos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Šios teismo padarytos klaidos lėmė, kad teismas taikydamas CK 6.246 straipsnio 1 dalį netinkamai aiškino bei taikė sąlygos (neteisėtos veikos) turinį darbo teisėje, jį susiedamas su civilinės atsakomybės institute šios atsakomybės sąlygos turiniu, nors darbo teisėje neteisėtų veiksmų sąlygos turinys yra specifinio pobūdžio lyginant su šios sąlygos turiniu civilinėje atsakomybėje. Dėl to teismas padarė aiškiai nepagrįstas išvadas dėl ieškovo esą neteisėtų veiksmų, tai nulėmė neteisingas teismo išvadas ir dėl ieškovo materialinės atsakomybės.

7917.

80Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad, remiantis DK 4 straipsnio 2 dalimi, civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei.

8118.

822017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, atsisakyta žodžio junginio materialinė atsakomybė ir jis kodekse visai nevartojamas. Nors materialinės atsakomybės institutas buvo panaikintas, o kartu su juo panaikinta specifinė turtinės atsakomybės rūšis, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas ar darbdavys atleidžiamas nuo pareigos atlyginti savo kaltais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą (LR DK 151 straipsnis). Taigi išliko vienos iš darbo teisinių santykių šalių (darbuotojo ar darbdavio) pareiga atlyginti žalą, padarytą kitai šaliai, neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Pareiga atlyginti kilusią žalą atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

8319.

84Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisėje, be dviejų specialiųjų sąlygų (pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla), įtvirtintos ir keturios bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis ir pažeidėjo kaltė (CK 6.245–6.248 straipsniai), tačiau nėra nustatyta specialiųjų šių sąlygų taikymo taisyklių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktika, formuojama šias teisės normas aiškinant ir taikant, pagrįstai gali būti taikoma ir nustatant darbuotojo atsakomybės sąlygas.

8520.

86Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė civilinėje teisėje ir darbo teisėje turi (esminių) skirtumų, pavyzdžiui, pirmoji yra grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis), o darbuotojo atsakomybė pagal bendrąją taisyklę yra ribota (DK 153 straipsnis), be to, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, darbo teisės prasme žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia ne tai, kad civilinėje ir darbo teisėje atsakomybės taikomos esant skirtingoms sąlygoms, bet tik tai, kad darbo teisės santykiuose kilusios atsakomybės atveju sunkėja ieškovo įrodinėjimo našta ir ribojamas atlygintinos žalos dydis.

8721.

88Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo atsakomybės taikymo sąlygų, pagrįstai rėmėsi ir tinkamai taikė sąlygos (neteisėti veiksmai) turinį darbo teisėje, jį susiedamas su civilinės atsakomybės institute šios atsakomybės sąlygos turiniu.

8922.

90Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo esą neteisėto veikimo, sukėlusio atsakovei konkrečią turtinę žalą, yra deklaratyvios, abstrakčios, ir iš jų ieškovui net nėra aišku, kokią konkrečiai pareigą jis pažeidė, dėl ko atsakovei atsirado jos nurodoma žala.

9123.

92Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus procesinius dokumentus, skundžiamo sprendimo turinį ir byloje esančius įrodymus, negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, aiškiai ir konkrečiai įvardijo, jog ieškovas (darbuotojas), būdamas susijęs su atsakove darbo teisiniais santykiais, vykdydamas darbinę veiklą, dėl neatsargumo netinkamai įrengė nuolydį vonios kambaryje. Dėl to darbdavys patyrė žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su darbuotojo veiksmais. Tokiu atveju egzistuoja visos sąlygos darbuotojo (ieškovo) materialinei (civilinei) atsakomybei dėl žalos darbdaviui atlyginimo kilti.

9324.

94Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nustačius darbo broką – neteisingą nuolydžio įrengimą, ieškovas siūlė alternatyvius būdus situacijai išspręsti, kurie buvo nepriimtini genrangovui ir klientui bei būtų nepriimtini jokiam kitam asmeniui. Nurodžius iš naujo įrengti nuolydį, apeliantas ėmėsi darbų broko ištaisymui, tačiau tinkamai nuolydžio taip ir nesuformavo ir darbų nebaigė – tiesiog nebeatvyko į darbą. Ieškovas yra kvalifikuotas statybininkas, turintis 8–9 metų darbo praktiką, todėl neabejotinai suprato ir žinojo, kad darbus objekte atliko netinkamai. Ieškovo paaiškinimai ir argumentai, kad jokių specialių brėžinių, projektų ir nurodymų negavo, yra nepagrįsti. Net ir neturint specialių statybinių žinių ir įgūdžių, kiekvienam vidutinių gabumų žmogui yra suprantama, kad vanduo duše turi nutekėti į vandens surinkimo aikštelę (trapą), o tam reikalingas atitinkamas nuolydis į ją. Ieškovas iš objekto pasišalino ir į darbą nebeatvyko, nesiėmė tinkamų priemonių padaryto broko šalinimui. Taigi toks neatsakingas ieškovo elgesys ir sąlygojo turtinės žalos atsakovei atsiradimą ir neabejotinai turėjo įtakos atsakovės dalykinei reputacijai. Apelianto padarytas brokas buvo pašalintas atsakovės kitų darbuotojų darbu ir genrangovo pateiktomis naujomis medžiagomis pagal kliento reikalavimu pasamdytų specialistų pateiktas rekomendacijas. Jei ieškovas būtų darbus atlikęs tinkamai arba bent juos laiku ir tinkamai ištaisęs, atsakovė būtų žalos nepatyrusi arba, labai tikėtina, žala būtų žymiai mažesnė. Taigi apelianto teiginiai, kad iš pirmosios instancijos teismo išvadų nėra aišku, kokias darbines pareigas jis pažeidė, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

9525.

96Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės, kaip darbdavės, pareigas tinkamai organizuoti darbą bei jos neveikimą, tai ir nulėmė jai išlaidų atsiradimą.

9726.

98Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apelianto darbą objekte de facto prižiūrėjo ir esant poreikiui nurodymus teikė atsakovės darbuotojas V. G., kuris ir per kurį atsakovė palaikė kontaktą su genrangovu bei klientu. Jis nors atliekant kitus vonios restauravimo darbus nedalyvavo, kartu su ieškovu statė stiklinę pertvarą, per kurią sunkėsi vanduo. Apeliantas taip pat žinute buvo informavęs jį apie nesklandumus su trapu, tačiau jokių efektyvių priemonių faktinei situacijai nustatyti ir darbo brokui ištaisyti iki objekto perdavimo darbdavys nesiėmė. V. G. yra UAB „Greivasta“ akcininkės ir direktorės G. G. sutuoktinis, turi suinteresuotumą sėkminga įmonės veikla, tačiau nepasirūpino prieš objekto perdavimą patikrinti, ar visi darbai yra atlikti tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei darbo teisinių santykių šalių lygiateisiškumo principais, atsakovės patirtos ir įrodytos žalos dydį paskirstė apeliantui ir atsakovei lygiomis dalimis po 1 543,50 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į atsakovės kaip darbdavės netinkamus veiksmus, bet ir tuo remdamasis sumažino apeliantui tenkančios žalos dydį per pusę.

9927.

100Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog darbdavys uždelsė atsiskaityti su ieškovu dėl ieškovo kaltės. Teismas nepagrįstai netaikė DK 147 straipsnio 2 dalies ir iš atsakovės ieškovui nepriteisė netesybų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje, visiškai nepagrįstai spręsdamas, kad ieškovas yra kaltas, jog atsakovė su juo laiku neatsiskaitė. Teismas nepagrįstai taikė Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, o taikytinas DK.

10128.

102DK 147 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

10329.

104Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi Darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Darbo kodekse nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su ieškovu faktas, tačiau yra nustatyta ir ieškovo kaltė dėl neatsiskaitymo.

10530.

106Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog šiuo atveju šalių darbo teisiniai santykiai truko labai trumpą laiką – 3,5 mėnesio nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 25 d., nuo 2019 m. liepos 8 d. ieškovui pagrįstai skaičiuojamas nedraudžiamasis laikotarpis, nes ieškovas (darbuotojas) į darbą neatvyko be svarbių priežasčių. Ieškovas buvo atleistas 2019 m. liepos 25 d. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ginčo tarp šalių dėl atleidimo pagrindo nėra. Ieškovas (darbuotojas) darbo teisiniuose santykiuose turėjo ne tik teisių, bet ir pareigų – veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (LR DK 24 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, vykdydamas darbines funkcijas, savo darbu padaręs žalos, nieko nepaaiškinęs ir neinicijavęs darbo sutarties tinkamo nutraukimo, pasišalino iš objekto ir į darbą nebeatvyko. Jokių protingų ir efektyvių priemonių žalai pašalinti ar sumažinti nesiėmė. Į žinutėmis siunčiamus darbdavio atstovo raginimus pateikti paaiškinimą nereagavo ir paaiškinimo nepateikė. Dar nepasibaigus darbo teisiniams santykiams su atsakove, pradėjo dirbti ir gauti atlyginimą kitoje įmonėje. Dėl ieškovo (darbuotojo) neatsargios kaltės atsakovė (darbdavys), kaip nustatyta, patyrė didesnę žalą, nei priskaičiuota išmokėti galutinio atsiskaitymo suma. Tarp šalių, sprendžiant iš apelianto messenger`io žinutės atsakovės darbuotojui, „ar tikėtis kažkokio likučio?“ ir byloje nustatytų aplinkybių konteksto matyti, kad ieškovas nesitikėjo gauti visos jam priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos, domėjosi apie likutį, t. y. atlikus išskaitas išmokėtiną sumą, taigi nors neišsamus ir su trūkumais, susitarimas dėl įskaitymo buvo. Visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo didele dalimi yra ir darbuotojo kaltės. Konstatuoti, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju tyčia, piktybiškai, sąmoningai ir nesant darbuotojo kaltės, nėra pagrindo.

10731.

108Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės atsiskaitymo su apeliantu, pagrįstai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir taikė bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

10932.

110Dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, išskyrus deklaratyvius apelianto paaiškinimus, patvirtinančius, jog teismas nepagrįstai netaikė DK 147 straipsnio 2 dalies, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl netesybų priteisimo atmetė pagrįstai.

11133.

112Pažymėtina, kad nors sutiktina su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes šiuo dokumentu priežiūros institucijos įsipareigojo pirmaisiais įmonės metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas, tačiau tarp priežiūros institucijų, kurios taiko deklaracijos nuostatas, teismai nepatenka. Tačiau nepaisant šio netinkamo deklaracijos taikymo, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi kitomis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo netesybų priteisimui iš atsakovės nėra. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

11334.

114Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

115Dėl bylos procesinės baigties

11635.

117Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

118Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11936.

120Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

12137.

122Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

123Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

124Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. Š. pateiktu ieškiniu prašo išnagrinėti darbo ginčą dėl... 7. 2.... 8. Nurodo, kad ieškovas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 25 d.... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu – neišmokėjo... 11. 4.... 12. Atsakovė UAB „Greivasta“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas... 13. 5.... 14. Nurodė, kad atsakovė broko šalinimo darbus vykdė nuo 2019 m. liepos 11 d.... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinys... 18. 6.1.... 19. Teismas nustatė, kad ieškovas 2019 m. liepos 1 d. Messenger`io žinutėmis... 20. 6.2.... 21. Pažymėjo, kad ieškovas yra kvalifikuotas statybininkas, turintis 8–9 metų... 22. 6.3.... 23. Nurodė, kad atsakovė 3 086,99 Eur žalos dydį įrodinėja atsakovei... 24. 6.4.... 25. Pažymėjo, kad jei ieškovas būtų darbus atlikęs tinkamai arba bent juos... 26. 6.5.... 27. Nurodė, kad žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti... 28. 6.6.... 29. Nurodė, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m.... 30. 6.7.... 31. Nurodė, kad atsakovė turi išmokėti ieškovui su darbo santykiais susijusią... 32. 6.8.... 33. Nurodė, kad šalių darbo teisiniai santykiai truko labai trumpą laiką –... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 35. 7.... 36. Ieškovas A. Š. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo... 37. 7.1.... 38. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje taikė CK 6.246 straipsnio 1... 39. 7.2.... 40. Nurodo, kad teismo išvados dėl ieškovo esą neteisėto veikimo, sukėlusio... 41. 7.3.... 42. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės, kaip darbdavės, pareigas... 43. 7.4.... 44. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad... 45. 8.... 46. Atsakovė UAB „Greivasta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo... 47. 8.1.... 48. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, be jokių... 49. 8.2.... 50. Nurodo, kad dėl tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių darbo santykių... 51. 8.3.... 52. Nurodo, kad iš ieškovo teiginių matyti, kad ieškovas iš pradžių ėmė... 53. 8.4.... 54. Nurodo, kad jei ieškovas broko taisymo darbų nebūtų nutraukęs ir broką... 55. 8.5.... 56. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismai netesybas darbo santykiuose laiko kaip... 57. 8.6.... 58. Nurodo, kad nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus,... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 61. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 62. 9.... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 64. 10.... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 66. 11.... 67. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 68. Dėl apeliacinio skundo dalyko... 69. 12.... 70. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra statybininkas, vidaus... 71. 13.... 72. Nustatyta, kad ieškovas UAB „Greivasta“ direktorės 2019 m. birželio 14... 73. 14.... 74. Ieškovui už darbą UAB „Greivasta“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12... 75. 15.... 76. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir... 77. 16.... 78. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nurodo, kad pirmosios... 79. 17.... 80. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento,... 81. 18.... 82. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, atsisakyta žodžio... 83. 19.... 84. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisėje, be dviejų specialiųjų... 85. 20.... 86. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė civilinėje teisėje ir... 87. 21.... 88. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 89. 22.... 90. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo esą... 91. 23.... 92. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus procesinius dokumentus,... 93. 24.... 94. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nustačius darbo... 95. 25.... 96. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad... 97. 26.... 98. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad... 99. 27.... 100. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė,... 101. 28.... 102. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui... 103. 29.... 104. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių,... 105. 30.... 106. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas... 107. 31.... 108. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas,... 109. 32.... 110. Dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija... 111. 33.... 112. Pažymėtina, kad nors sutiktina su apelianto teiginiais, jog pirmosios... 113. 34.... 114. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo... 115. Dėl bylos procesinės baigties... 116. 35.... 117. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 119. 36.... 120. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 121. 37.... 122. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 123. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 124. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti...