Byla 2S-160-661/2012
Dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, išvadą byloje teikia Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir J. K. ieškinį atsakovui S. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, išvadą byloje teikia Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad A. K. tėvas yra S. M.; 2) priteisti A. K. iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt per mėnesį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki A. K. pilnametystės, pavedant priteistą išlaikymą tvarkyti ieškovei J. K. uzufrukto teise; 3) priteisti J. K. iš atsakovo S. M. išlaikymo skolos 60 000 Lt; įtraukti į bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių bei byloje skirti ekspertizę. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui S. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1226-9560, esantį Vilniaus r. sav. Bajorų k.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, tai, kad atsakovas nėra oficialiai pripažinęs tėvystės ir neteikia vaikui išlaikymo, nėra priežastis, dėl kurios reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tik pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra ginčo objektas, tai yra tėvystė dar nėra nustatyta. Prašomas areštuoti žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei A. S., todėl sklypo areštas nepagrįstai suvaržytų ir kito asmens turtines teises. Be to, CPK 145 str. nustato, jog laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi iš esmės būti didesnė už ieškinio sumą. Ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovo 60000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000,00 Lt per mėnesį, tačiau prašomo areštuoti žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 128234,00 Lt, tai yra 68234,00 Lt viršija ieškovų pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo sumą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovai A. K. ir J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – areštuoti atsakovui S. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1226-9560, esantį Vilniaus r. sav. Bajorų k. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1) ieškinyje atskleidžiama ir įrodoma, kad atsakovas nėra sąžiningas, melavo ieškovei, todėl yra itin didelė grėsmė, kad jis gali mėginti apsunkinti būsimojo teismo sprendimo vykdymą ir perleisti Lietuvoje esantį turtą; 2) byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas planavo persikelti gyventi į Prancūziją ir tai padarė, todėl su Lietuva jį sieja vis mažiau ryšių, ir jis tampa vis sunkiau pasiekiamas Lietuvos teisingumui; 3) byloje esama duomenų, kad atsakovas jau pardavė dalį jam priklausančio turto Lietuvoje, todėl yra reali, ar net neišvengiama grėsmė, kad greitu metu Lietuvos jurisdikcijoje apskritai nebeliks atsakovui priklausančio turto; 4) ieškinio reikalavimas yra socialiai reikšmingas, kadangi susijęs su vaiko teise būti aprūpintam, ir neužtikrinus ieškinio yra didelė tikimybė, kad nepilnametis liks be realaus vieno iš tėvų, kurio tėvystę siekiama nustatyti byloje, išlaikymo.

9Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė J. K. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo S. M.. Ieškovės paskaičiavimais, vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra 60 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo, visiškai nesirūpina vaiku, be to, S. M. gyvena bei dirba Prancūzijoje, o dalį turto atsakovas Lietuvoje pardavė, todėl ieškovės nuomone, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovui S. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1226-9560, esantį Vilniaus r. sav. Bajorų k. ar kitą turtą neviršijant 72 000 Lt sumos. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė atstovauja ne santuokoje gimusio vaiko turtiniams interesams. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovės atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl to, kad nenustatyta tėvystė, nes tai pažeidžia įstatymą. Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir tuomet, jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 4 dalis).

13Civilinė bylą pradedama ieškiniu ir baigiama teismo sprendimu. Iki teismo sprendimo priėmimo praeina tam tikras laikas, todėl įstatyme ir numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apsaugo ginčo objektą nuo atsakovo galimų nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ir nors laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai, tačiau jos padeda geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo apsunkinimo ar neįvykdymo riziką. Didelė ieškinio suma vertinama kaip grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokią grėsmę bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis priimta byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis priimta byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Pažymėtina, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigiama įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes.

14Taigi įvertinus, kad ginčas vyksta tarp fizinių asmenų, ieškinio užtikrinimo priemones prašoma taikyti tam, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, o kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, laikoma, kad yra grėsmė vaiko turtiniams interesams, taigi yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti.

15Įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir remiantis bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu ieškovės prašymą panaikinti skundžiama nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to priimdamas nutartį suklydo, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 2 p., 339 str., teismas,

Nutarė

17panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kuria ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 72 000 Lt sumos areštuoti atsakovui S. M. (a.k. 36910150849) priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1226-9560, kadastrinis Nr. 4103/0300:8123 Avižienių k.v., esantį Vilniaus r. sav. Bajorų k. ir tik šio turto nepakankant – areštuoti kitus atsakovo nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovais pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą.

18Bendra areštuoto atsakovo turto ir piniginių lėšų suma negali iš esmės viršyti 72 000 Lt.

19Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.

20Nutarties nuorašus išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai