Byla 2-13-941/2015
Dėl pažeistų savininko civilinių teisių bendroje nuosavybėje gynimo bei atsakovės I. J. patikslintą priešieškinį ieškovei Z. Ž., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl pažeistų savininko civilinių teisių bendroje nuosavybėje gynimo

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant ieškovei Z. Ž., jos atstovui advokatui Algirdui Juškai, atsakovei I. J., jos atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei, trečiojo asmens atstovei I. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei I. J., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl pažeistų savininko civilinių teisių bendroje nuosavybėje gynimo bei atsakovės I. J. patikslintą priešieškinį ieškovei Z. Ž., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl pažeistų savininko civilinių teisių bendroje nuosavybėje gynimo,

Nustatė

2ieškovė Z. Ž. 2014-02-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J. dėl pažeistų savininko teisių bendrojoje nuosavybėje gynimo. Patikslintu ieškiniu prašo apginti pažeistas ieškovės savininko teises:

31. nustatyti, kad dviejų aukštų gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), plane žymimo 1A2p, esančio ( - ), patalpomis bendraturčiai naudotųsi taip:

4atsakovė I. J., kuriai nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo dalis, naudojasi pirmo aukšto koridoriumi I-1, kambariais I-5, I-6, I-7, (virtuve) I-4, sandėliu I-3, vonia I-2, koridoriumi I-8; į jai priklausančias gyvenamas patalpas pirmame aukšte patenkant iš lauko per lauko laiptus pro esamas duris į patalpą I-1; taip pat rūsio patalpomis 01-2 ir 01-3, į jas patenkant per esamas bendro naudojimo duris iš lauko į bendro naudojimo koridorių 01-1;

5ieškovė Z. Ž., kuriai nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo dalis, naudojasi namo antro aukšto patalpomis - kambariais II-6, II-7, II-8, virtuve II-5, sandėliu II-4, vonia II-3, koridoriumi II-2 ir koridoriumi II-1, į kurias patenkama iš lauko per esamus jai priklausančius lauko laiptus ir laiptinę-tambūrą, esančią namo pirmame aukšte, ir toliau laiptais per patalpą II-l; taip pat rūsyje patalpomis 0-l, 0, 2, į kurias patenkama per esamus laiptus iš pirmo aukšto laiptinės-tambūro arba per esamas bendro naudojimo duris iš lauko į bendro naudojimo į rūsio koridorių 01-l, pro kurį patenkama į kiekvieno naudojamas rūsio patalpas;

6bendraturčiai bendrai lygiomis teisėmis naudosis pastoge virš antro aukšto, o rūsyje bendrai naudosis įėjimu per duris iš lauko į rūsio koridorių 01-1 ir šiuo rūsio koridoriumi 01-1, pro kurį patenkama į kiekvienam priklausančias rūsio patalpas.

72. Nustatyti atsakovės I. J. naudai praėjimo teisę per laiptinę-tambūrą, esančią namo pirmame aukšte, ir laiptus bei patalpą, pažymėtą indeksu II-1, esančią namo antrame aukšte, į pastogę stogo/pastogės remonto ir priežiūros darbams atlikti, kuri įgyvendinama vieną kartą per ketvirtį (per kalendorinius metus 4 kartus), o esant būtinumui ir dažniau, iš anksto suderintu laiku bendraturtei Z. Ž. atrakinant atsakovės I. J. patekimui į pastogę duris, esančias ant laiptų į antrą aukštą bei naujai Z. Ž. įstatytas duris, vedančias iš laiptinės-tambūro pirmame aukšte į atsakovės I. J. patalpą I-1.

83. Nustatyti ieškovės Z. Ž. naudai praėjimo teisę per patalpas pirmame aukšte iš laiptinės-tambūro į atsakovės naudojamas patalpas I-1 ir koridorių I-8 bei vonios patalpą I-2 (3,06 kv. m) vandentiekio vamzdžio ir kanalizacijos, drenažo inžinerinių tinklų remonto ir priežiūros darbams atlikti vieną kartą per ketvirtį (per metus 4 kartus), o, esant būtinumui, ir dažniau, iš anksto suderintu laiku (1 t., b.l. 92-99).

9Prašymu dėl patikslinto ieškinio reikalavimų žodinių formuluočių patikslinimo, pateiktu 2015-02-03, t.y. beveik po metų nuo ieškinio pateikimo, atsakovei papildomai numatytos galimybės patekti į rūsio patalpas per esamus laiptus iš pirmo aukšto laiptinės-tambūro, lygiomis teisėmis su ieškove naudotis laiptine-tambūru pirmame aukšte, laiptais į rūsį bei antrą aukštą ir dvejomis durimis, esančiomis ant šių laiptų. Kad užtikrinti abiejų bendraturčių praėjimą pro duris į pastogės ir rūsio patalpas, siūloma šalis įpareigoti savo lėšomis ir darbu į esamų durų spynas įdėti naujus užraktus (ieškovė – į duris vedančias į antrą aukštą, atsakovė – į duris vedančias į rūsį) ir pasidalinti raktais pasirašytinai. Nurodomas papildomas motyvas ieškovei patekti į atsakovės naudojamas patalpas I-1, I-8, I-2 – vamzdžio, kuriuo tiekiamas vanduo iš įvado į namo antrą aukštą, apšiltinimo darbams atlikti. Papildomai keliamas reikalavimas nustatyti ieškovei praėjimo teisę į atsakovės naudojamą rūsio patalpą 01-2 (15,31 kv. m) dėl bendra nuosavybe esančio drenažo – kanalizacijos šulinio nuosėdų pašalinimo du kartus per metus, esant būtinumui ir dažniau, iš anksto suderintu laiku atsakovei atrakinant duris į šias patalpas. Ieškovė sutinka suteikti atsakovei praėjimo teisę per jos naudojamą antro aukšto koridorių II-1 iki kopėčių vedančių į bendro naudojimo pastogę (2 t., b.l. 38-39).

10Atsakovė I. J. atsiliepimais ir priešieškiniu su ieškiniu nesutinka (1 t., b.l. 35-36, 109-110; 2 t., b.l. 4-6). Patikslintu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę Z. Ž. išimti jos įstatytas duris tambūre ir ant laiptų į rūsį, taip pašalinant kliūtis atsakovei naudotis bendro naudojimosi patalpomis ir patekimu į jai priklausančius rūsį bei palėpės dalį bei priteisti iš ieškovės 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad po motinos E. J. mirties paveldėjo namo dalį. Motinai šią namo dalį 1974 m. padovanojo buvusi savininkė R. Ž. R. Ž. namo dalį buvo nusipirkusi 1972-06-16 iš ieškovės brolio A. A. Ž. A. A. Ž ir ieškovė 1972-04-28 sutartimi buvo nusistatę naudojimosi namu tvarką, kuri galioja ir dabar. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi patalpomis tvarka pažeidžia jos kaip namo bendrasavininkės teises. Ieškovė įdėjo duris tambūre ir jas laiko užrakintas, taip neleisdama naudotis bendrai priklausančiomis patalpomis – tambūru, laiptais į palėpę ir pačiomis palėpės patalpomis. Ieškovė taip pat įdėjo duris rūsyje ant laiptų, atsitverdama dalį bendros patalpos ir ją versdama vaikščioti į rūsį per lauko duris. Ieškovė savavališkai įstatydama duris ir neduodama jų raktų, grubai pažeidžia jos kaip bendrasavininkės, o anksčiau jos mamos, teises. Ginčai dėl ieškovės savavališko elgesio ir naudojimosi bendromis patalpomis buvo sprendžiami policijos pagalba. Dėl to tiek mamai, tiek jai blogėjo sveikata, buvo patiriamas stresas ir įtampa (2 t., b.l. 4-6).

11Ieškovė Z. Ž. atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti pašalinti duris. Abejos durys įrengtos iki 2009 m., iki atsakovei tampant bendrasavininke, bendru ieškovės ir buvusios bendrasavininkės E. J. sprendimu. Šią aplinkybę įrodo pats faktas, kad E. J. iki mirties 2013-01-15 durų įstatymo jokia forma neginčijo. Atsakovė namų valdoje nuo 2000 m. negyvena ir realiai durimis nesinaudoja, todėl jos jai negali trukdyti. Jei kas ir varžo atsakovės teises, tai tikrai ne durys, bet naudojimosi jomis tvarkos nebuvimas, dėl ko ieškovė ir iniciavo šią bylą (2 t., b.l. 17-19).

12Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimais į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (1 t., b.l. 107; 2 t., b.l. 15).

13Patikslintas ieškinys atmestinas.

14Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

15Byloje esančiais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė Z. Ž. ir atsakovė I. J. yra gyvenamojo namo ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendrasavininkės - abiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ namo (1 t., b.l. 7-9). Naudojimosi namu tvarka nustatyta ieškovės Z. Ž. ir buvusio bendrasavininko A. A. Ž. 1972-04-28 sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi, registro Nr. 1320. Šia sutartimi nustatyta, kad bendrasavininkas A. A. Ž. valdo ½ dalį gyvenamojo namo ir naudojasi pirmame namo aukšte kambariais I-5, I-6, I-7, virtuve I-4, sandėliu I-3, vonia I-2, koridoriais I-1 ir I-8; bendrai naudojasi pastoge, esančia virš antrojo aukšto ir bendru praėjimu į šią pastogę bendrais laiptais, priklausančiais Ž., vedančiais į pastogę; rūsyje naudojasi patalpomis 01-2 ir 01-3, bendru rūsio koridoriumi 01-1, pro kurį praeinama į rūsio patalpas. Bendrasavininkė Z. Ž. valdo ½ dalį gyvenamojo namo ir naudojasi antrame namo aukšte kambariais II-6, II-7, II-8, virtuve II-5, sandėliu II-4, vonia II-3, koridoriais II-1 ir II-2, bendrai naudojasi pastoge, esančia virš antrojo aukšto; rūsyje naudojasi rūsio patalpomis 0-1 ir 0-2, bendru rūsio koridoriumi 01-1, pro kurį praeinama į rūsio patalpas (I t. b.l. 21). A. A. Ž. jam priklausančią ½ namo dalį su 1972-04-28 notarine sutartimi nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka pagal 1972-06-16 sutartį pardavė R. Ž. (1 t. b.l. 23). R. Ž. jai priklausančią ½ namo dalį su tokia pat naudojimosi patalpomis tvarka pagal 1974-04-04 sutartį padovanojo E. J. (1 t., b.l. 23). Po E. J. mirties namo dalį paveldėjo ir bendrasavininke pagal 2013-06-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3418 tapo atsakovė I. J. (1 t., b.l. 112-122). 1972-04-28 notarine sutartimi nustatyta naudojimosi namu tvarka Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (b.l. 7-9). Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovės paaiškinimais, 1972-04-28 notarine sutartimi nustatytos naudojimosi patalpomis tvarkos nėra galimybės įregistruoti, nes dabartiniai bendrasavininkai ir sutarties šalys nesutampa. Atsakovė I. J. su 1972-04-28 notarine sutartimi tarp buvusių bendrasavininkų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka sutinka ir jos laikosi.

16Ieškovė ir atsakovė naudojasi skirtingais įėjimais į namą iš lauko (1 t., b.l. 13, 111, 148). Namo statybos metu pirmame aukšte, statmenai lauko durims, kuriomis naudojasi ieškovė, ant bendro naudojimo laiptų į rūsį įrengtos durys, kadastrinių matavimų byloje neatžymėtos (dėl jų ginčas nekyla) (1 t., b.l. 13, 148, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 3) . Ieškovė Z. Ž. 1998 – 1999 m. įstatė duris ant bendro naudojimo laiptų į rūsį (prieš rūsio patapą 01-1), 2009-2012 m. įstatė duris pirmame aukšte ant bendro naudojimo laiptų į antrą aukštą (priešais atsakovės naudojamos patalpos I-1 duris) (1 t., b.l. 12, 13, 147, 148; 2 t. b.l. 21; nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 2, 3). Abiejų šalių paaiškinimais, patekimas į namo pastogę kopėčiomis yra įrengtas užlipus laiptais į antrą aukštą kairėje pusėje prie dviejų pakopų laiptelių, į jį patenkama per bendro naudojimo laiptus ir ieškovės naudojamą antro aukšto koridorių II-1 (1 t, b.l. 14, 149; nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 4). Palėpėje yra atsakovės patalpų kūrenimui reikalingas inžinerinis įrenginys, atsakovė palėpėje laiko nenaudojamus daiktus, anksčiau šaltu metų laiku džiovindavo skalbinius. Palėpės aukštingumas, yra pakankamai didelis, kad būtų galima joje įrengti gyvenamąsias patalpas. Rūsio patalpa 01-4 nenurodyta nei ieškovės ieškinyje, nei sutartyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ši patalpa suformuota pastatant pertvarą patalpoje 01-3, tikėtina vėliau nei buvo sudaryta sutartis dėl naudojimosi tvarkos; šia patalpa naudojasi atsakovė ir ginčo dėl to nėra.

17Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2012-09-19, 2012-11-05, 2013-06-20 ir 2013-10-09 užregistruoti I. J. pranešimai apie tai, kad kaimynė neleidžia patekti į bendro naudojimo rūsį (2 t., b.l. 20). Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-10-09 nutarimu Nr. T16-65 konstatuota, kad Z. Ž. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įgyvendindama savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, negerbdama bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų bei veikdama nesąžiningai, nesilaikydama protingumo ir teisingumo principų, jai priklausančia spyna užrakino bendro naudojimo rūsio duris, kurias atsisako atrakinti ir taip patekti į rūsį bendrasavininkei I. J., kol pastaroji neatlygins pusę spynos ir jos įdėjimo darbų kainos, dėl to Z. Ž. pareikštas įspėjimas pagal LR ATPK 188 str. (1 t., b.l. 47-49).

18Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LR CK 4.75 str. 1 d.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.81 str. 1 d.). Jei toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (LR CK 4.81 str. 2 d.).

19Ieškovė savo reikalavimus įvardija reikalavimais dėl pažeistų savininko teisių bendrojoje nuosavybėje gynimo. Tačiau jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad atsakovė pažeidinėtų ieškovės teises naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės priklausančiu gyvenamuoju namu nepateikė. Ieškovės atstovas teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos klausimus, paaiškino, kad ieškovės teises pažeidžia situacija, kad nėra aiškios naudojimosi patalpomis tarp bendraturčių tvarkos, o patikslintu ieškiniu bei jo žodinių formuluočių patikslinimu iš esmės yra prašoma nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką.

20Pažymėtina, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ( - ), unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarka yra nustatyta ieškovės Z. Ž. ir buvusio bendrasavininko A. A. Ž. 1972-04-28 sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi. Tai, kad 1974-04-04 dovanojimo sutartyje nurodyta, kad apdovanotoji E. J. (ieškovės mama) naudosis visu pirmu namo aukštu, nedetalizuojant patalpų, 1972-04-28 sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos nekeičia ir nedaro jos neaiškios. Dovanojimo sutartyje yra aiški nuoroda į 1972-06-16 pirkimo pardavimo sutartį, kurioje paraidžiui perkelta 1972-04-28 ieškovės ir buvusio bendrasavininko ieškovės brolio sutarta naudojimosi tvarka. Pagal visas tris sutartis: 1972-04-28 sutartį dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, 1972-06-16 pirkimo pardavimo sutartį ir 1974-04-04 dovanojimo sutartį, visiškai aišku, kad laiptinė ir laiptai, kuriais patenkama į namo rūsį ir antrą aukštą, ir kurie pagal kadastrinių matavimų metu atlikimo galiojusias ir pagal šiuo metu galiojančias nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisykles nėra identifikuojami (1 t., b.l. 85), yra bendro naudojimo. Taip pat aišku, kad bendro naudojimo yra rūsio koridorius 01-1 ir palėpė. Todėl ieškovės ir jos atstovo argumentai, kad būtent dėl 1974-04-04 dovanojimo sutarties turinio yra neaiški naudojimosi bendru turtu tvarka ir tai pažeidžia ieškovės kaip bendrasavininkės interesus, yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovės Z. Ž. ir buvusio bendrasavininko A. A. Ž. 1972-04-28 sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka yra aiški ir ieškovei privaloma, nes ji yra tos sutarties šalis. Naudojimosi tvarka nėra įregistruota viešame registre, todėl atsakovei, kuri bendrasavininke tapo vėliau, nėra privaloma, tačiau atsakovė su nustatyta tvarka sutinka ir byloje esančiais duomenimis jos nepažeidžia.

21Taigi ieškovės patikslintu ieškiniu su patikslinimais keliami reikalavimai laikytini reikalavimais dėl nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu (daiktu) tvarkos pakeitimo. Nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu (daiktu) tvarkos pakeitimas, esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai, leistinas, jei toks pakeitimas pozityvus, atitinka proporcingumo principą, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos, nesuvaržo ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų. Racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka, kuri pašalina arba maksimaliai sumažina nesutarimus ir nesudaro prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2003, 3K-3-283/2005, 3K-3-85/2006 ir kitose).

22Ieškovės patikslintu ieškiniu iki 2015-02-03 pateiktų patikslinimų iš esmės buvo prašoma laiptinę ir laiptus priskirti naudoti tik ieškovei, atsakovei numatant praėjimo teisę laiptais į palėpę tik 4 kartus per metus, bei numatant atsakovės galimybę patekti į rūsio patalpas tik per lauko duris, esančias po ieškovės naudojamų lauko durų laiptais (1 t., b.l. 111, 147-148). Patikslintu ieškiniu su 2015-02-03 pateiktais patikslinimais prašoma nustatyti naudojimosi tvarka dėl patalpų priskyrimo naudoti abiems bendrasavininkėms ir bendro naudojimo patalpų iš esmės sutampa su tvarka, kuri nustatyta 1972-04-28 notarine sutartimi. Tačiau prašomais nustatyti pakeitimais, ieškovė siekia įteisinti ir išsaugoti jos ant bendro naudojimo laiptų pastatytas dvejas duris į rūsį ir į antrą aukštą (kurias priešieškiniu atsakovė prašo pašalinti) bei nusistatyti praėjimo teisę į atsakovės naudojamas patalpas 1-1, 1-8, 1-2 ir 01-2 – vamzdžio, kuriuo tiekiamas vanduo iš įvado į namo antrą aukštą, apšiltinimo darbams atlikti ir drenažo – kanalizacijos šulinio nuosėdoms pašalinti. Reikalavimas, tuo pačiu atsikirtimas į priešieškinio reikalavimą, dėl durų motyvuojamas saugumu ir šilumos ekonomija. Reikalavimas dėl praėjimo teisės į atsakovės naudojamas patalpas motyvuojamas abiems bendrasavininkėms priklausančių namo inžinerinių tinklų priežiūra. Reikalavimus ieškovė įrodinėja tik savo pačios paaiškinimais, kuriuos atsakovė kategoriškai neigia.

23Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad saugumo ir šilumos ekonomijos neužtikrina ar nepakankamai užtikrina jos naudojamos rakinamos lauko durys bei rakinamos rūsio lauko durys, statybos metu pirmame aukšte ant laiptų į rūsį įrengtos durys, dėl kurių ginčas nekyla, ir antrame aukšte iš ieškovės naudojamo koridoriaus II-1 į ieškovės gyvenamąsias patalpas esančios rakinamos durys. Ieškovė dėl saugumo ir šilumos, jei to neužtikrina paminėtos durys, iš kurių trejos rakinamos, galėtų, neužtverdama bendro naudojimo patekimo į palėpę ir nepažeisdama bendraturtės interesų, įsirengti pertvarą su durimis jos naudojimui priskirtame koridoriuje II-1 antrame aukšte. Ieškovė teismo posėdyje, atsakydama į klausimus, paaiškino, kad tai yra neįmanoma, tačiau dėl kokių priežasčių nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

24Byloje jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūrėtų inžinerinius tinklus, esančius jos naudojimui priskirtose ir naudojamose patalpose, nėra. Taip pat jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių būtinumą ieškovei periodiškai po 4 ar po 2 karus per metus pateikti į atsakovės naudojamas patalpas, byloje nėra. Pažymėtina, kad jei vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos dėl šios pareigos nevykdymo patyrė, atlyginimą (LR CK 4 .76 str.). Tam, kad apšiltinti vandentiekio vamzdį, jei yra tokia būtinybė, ko ieškovė šioje byloje neįrodė, keisti nustatytą naudojimosi daiktu tvarką nėra būtina. Priešingai, tai būtų nelogiška ir neracionalu, pernelyg išplėstų vienos ir apribotų kitos bendrasavininkės teises bei sukurtų prielaidas konfliktinėms situacijoms ir ginčams ateityje.

25Ieškovė siūlomais naudojimosi tvarkos pakeitimais, kaip minėta, siekia išsaugoti jos 1998 – 1999 m. ant bendro naudojimo laiptų į rūsį (prieš rūsio patapą 01-1) ir 2009-2012 m. pirmame aukšte ant bendro naudojimo laiptų į antrą aukštą (priešais atsakovės naudojamos patalpos I-1 duris) įstatytas duris. Taip pat nori teismo leidimu naujai įstatyti (reikėtų suprasti pakeisti) duris, vedančias iš laiptinės-tambūro pirmame aukšte į atsakovės I. J. patalpą I-1 ir apriboti atsakovės naudojimąsi tomis durimis iki 4 kartų per metus (2 ieškinio rezoliucinės dalies punktas). Pastarasis reikalavimas ieškinyje nemotyvuotas ir visiškai nesuprantamas, dėl jo ieškovė teismo posėdyje nepasisakė.

26Atsakovė gindama savo teises pareiškė negatorinį priešieškinį (LR CK 4.98 str.), prašydama įpareigoti ieškovę pašalinti jos savavališkai bendro naudojimo laiptinėje įstatytas dvejas duris – į rūsį ir į antrą aukštą. Atsakovei, remiantis suformuota teismų praktika, tenka pareiga įrodyti du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Atsakovė neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo (šiuo atveju ieškovė) elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-949/2001, 3K-3-407/2008, 3K-3-285/2010, 3K-3-189/2011). Kad atsakovė yra namo, dėl kurio naudojimo tvarko kilęs ginčas, bendrasavininkė patvirtina rašytiniai įrodymai ir abejonių nekyla. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės įstatytų rakinamų durų ji bendro naudojimo laiptais negali patekti į savo rūsio patalpas, yra priversta naudotis nepatogiu patekimu į rūsio patalpas iš lauko, ir visai negali patekti į jai priklausančią palėpės dalį. Atsakovės paaiškinimais ieškovė abejas duris įsistatė savavališkai, nesuderinusi su buvusia bendrasavininke E. J. (atsakovės mama) ir neturėdama jos sutikimo. Iš pradžių ieškovė atsakovės mamai buvo davusi raktą nuo durų į rūsį. Atsakovės mama, neapsikentusi ieškovės sunkaus būdo, 2000 m. persikėlė gyventi į ( - ). Atsakovė su pertraukomis mamai su ieškove bendrosios nuosavybės priklausančiame name gyveno iki 2011 m. Ieškovė 2006-2007 m. pakeitė durų į rūsį spyną ir raktų nebedavė, kai reikėdavo pati ieškovė atrakindavo duris ir įleisdavo į rūsį. 2012 m. ieškovė, bendrasavininkei atsakovės mamai nežinant ir su ja nesuderinusi, įstatė duris ant laiptų į antrą aukštą vedančių į palėpę, rakto nedavė. 2012-2013 m., kad patekti į savo patalpas rūsyje ir palėpę teko kvieti policiją, įleisdavo tik policijos pagalba, o vėliau ir atvykus policijai atsisakydavo atrakinti duris, reikalaudavo pateikti nuosavybės dokumentus. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga apie atsakovės kreipimąsį į policiją bei duomenys apie ieškovės patraukimą administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą (1 t., b.l. 47-49; 2 t., b.l. 20) ir pačios ieškovės paaiškinimai. Teismas atsakovės paaiškinimais, kuriuos iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai, netikėti neturi pagrindo.

27Ieškovė iš pradžių paaiškino, kad 1998 m. durys į rūsį buvo įstatytos suderinus su tuo metu bendrasavininke E. J. ir jai sutinkant. Vėliau, kad duris į rūsį įstatyti sugalvojo pati E. J. Ieškovė savo lėšomis įstatė duris ir davė bendrasavininkei raktus, niekada nesudarė kliūčių jai naudotis durimis ir laiptais į rūsį, nuo 2014 m. spalio mėnesio ir šiuo metu durys yra nerakinamos. Bendrasavininkei išsikėlus gyventi kitur, name liko gyventi viena. Pirmas aukštas nekūrenamas. Duris ant laiptų į antrą aukštą įstatė 2009 m., per baigiamąsias kalbas patikslino, kad 2007 m., saugumo ir šilumos ekonomijos tikslais, suderinusi su bendrasavininke, rakto bendrasavininkei niekada nedavė.

28Šalių paaiškinimai dėl rūsio durų raktų davimo ir nedavimo, spynos keitimo, rakinimo ir nerakinimo yra prieštaringi, prieštaravimų byloje esančiais įrodymais pašalinti nėra galimybės, tačiau šios aplinkybės esminės reikšmės byloje neturi. Šalių paaiškinimai dėl durų į antrą aukštą įstatymo laiko yra skirtingi, tačiau tai taip pat esminės reikšmės byloje neturi. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad be ginčo dalyko tarp šalių įsisenėjusi nesantaika dėl įvairių kitų dalykų, kurie tiesiogiai su nagrinėjamu ginču nesusiję ir jo išsprendimui reikšmės neturi.

29Ieškovė tvirtina, kad abi ginčo durys yra įstatytos suderinus su tuo metu buvusia bendrasavininke E. J. ir kad pati E. J. 1998 m. sugalvojo ir pasiūlė įstatyti duris į rūsį. Ieškovės iniciatyva atvykusi liudytoja L. D. Ž. parodė, kad 1998 m. - 1999 m. trumpam buvo apsigyvenusi pas seserį Z. Ž., sesuo ir E. J. sutardavo normaliai, pati E. J. pasiūlė įrengti duris į rūsį ir ji (liudytoja) su broliu jas įstatė. Atsakovė tai neigia ir tvirtina, kad abi durys buvo įstatytos be jos mamos tuo metu bendrasavininkės E. J. sutikimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Pagal teisinę logiką ir bendrą taisyklę, įrodinėjimo pareigą turi teigiantis asmuo. Liudytojos artimas su ieškove giminystės ryšis ir galimas suinteresuotumas byla, leidžia abejoti liudytojos parodymais, todėl teismas jais nesiremia. Pati ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose – pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose (1 t., b.l. 1-6, 58-65, 92-99) - nurodo, kad ginčai dėl bendros nuosavybės valdymo su buvusia bendrasavininke E. J. prasidėjo netrukus po to, kai ši name apsigyveno. Konfliktai ir nesantaika tebesitęsia ir atsakovei tapus bendrasavininke. Atsakovės paaiškinimais, dėl nesutarimų su bendraturte ieškove jos mama išsikėlė gyventi kitur. Ieškovės paaiškinimai dėl durų į rūsį nenuoseklūs ir prieštaringi, momentais nelogiški. Nelogiška būtų manyti ir mažai tikėtina, kad ilgus metus konfliktuojančios bendraturtės būtų sutarusios dėl durų. Dar mažiau tikėtina, kad vienos iš konfliktuojančių bendratučių sumanymą dėl durų į rusį būtų įgyvendinusi kita bendraturtė savo lėšomis ir darbu. Durys į antrą aukštą įstatytos 2009-2012 m., buvusiai bedraturtei jau išsikėlus gyventi kitur, tebesitęsiant nesantaikai ir kylant naujiems konfliktams dėl 1998-1999 m. įstatytų durų į rūsį. Todėl visiškai neįtikėtina būtų, kad durų įstatymas į antrą aukštą būtų suderintas su bendraturte. Juolab, kad, kaip paaiškino pati ieškovė, bendraturtei rakto nuo tų durų niekada nedavė, iki patikslinto ieškinio patikslinimo siekė apriboti atsakovės teisę per šias duris patekti į palėpę iki vieno karto per ketvirtį. Tai, kad buvusi bendrasavininkė nesikreipė į teismą dėl be jos sutikimo įstatytų durų pašalinimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad durys įstatytos bendru bedraturčių sutarimu. Ieškovė jokių objektyvių įrodymų nepateikė ir neįrodė, kad ginčo durys įstatytos bendraturtei sutinkant ir kad jos veiksmai įstatant ginčo duris bendro naudojimo patalpose atitiko teisės aktų reikalavimus. Priešingai, bylos aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad ieškovė duris ant bendro naudojimo laiptų įstatė neturėdama bendraturtės sutikimo ir pažeisdama bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo imperatyvą, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu / sutarimu (1964 m. LR CK 122 str. 1 d. / 2000 m. LR CK 4.75 str. 1 d.).

30Visuma aptartų aplinkybių ir įrodymų leidžia daryti išvadą, kad dėl ieškovės savavališkai, neturint bendraturtės sutikimo, įstatytų durų, atsakovė negali naudotis bendro naudojimo laiptais ir patogiu būdu (ne per lauką) patekti į bendro naudojimo ir jai priskirtas naudotis rūsio patalpas, taip pat visiškai negali patekti į pastogę. Tai, kad atsakovė šiuo metu name negyvena, nepaneigia jos teisės netrukdomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir reikšmės ginčo esmei neturi. Taigi atsakovė jai tenkančias įrodyti aplinkybes įrodė.

31Tarp šalių įsisenėjusi nesantaika, dažni nesutarimai dėl ginčo durų sprendžiami pasitelkiant policiją ir kitas institucijas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės siūlomi naudojimosi bendro naudojimo patalpomis pakeitimai, įteisinant ir paliekant, ginčo duris, neišvengiamai sukurtų prielaidas konfliktinėms situacijoms ir ginčams kilti, todėl būtų nesuderinami su racionalia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka.

32Ieškovė, sakydama baigiamąją kalbą paprašė taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams dėl durų pašalinimo. Atnaujinus įrodymų tyrimą ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad priešieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo durų įstatymo 1998 m. ir 2007 m. Atsakovė ir jos atstovė paaiškino, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės nepagrįsto kreipimosi į teismą dienos, nes iki ginčo teisme atsakovė pažeistas teises gynė kitomis priemonėmis, antrosios ginčo durys įstatytos ne 2007 m., bet 2012 m. ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų (LR CK 1.125 str. 1 d.). Nuo durų į antrą auštą įstatymo, net ir remiantis ieškovės paaiškinimų patikslinimu, kad durys įstatytos 2007 m., nėra praėję 10 metų ir bendras ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Nuo durų į rūsį įstatymo yra praėję daugiau nei 10 metų. Durys, kaip nustatyta įstatytos pažeidžiant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo imperatyvą, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu / sutarimu (1964 m. LR CK 122 str. 1 d. / 2000 m. LR CK 4.75 str. 1 d.). Iš ne teisės negali atsirasti teisė, todėl ir bendrojo ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (LR CK 1.127 str. 5 d.). Byloje esančiais, teismo posėdyje ištirtais ir anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad abejos ieškovės įstatytos durys trukdo atsakovei naudotis bendro naudojimo laiptine bei jai priklausančiomis rūsio patalpomis ir palėpės dalimi, atsakovė ir baigiamųjų kalbų dieną be ieškovės sutikimo ir pagalbos neturėjo galimybės patekti į pastogę. Trukdymas nėra nutrūkęs. Vadinasi, veiksmas vyksta ir dabar. Trukdymai, kurie nesusiję su valdymo teisės netekimu, laikomi tęstiniu savininko teisių pažeidimu. Ieškovės ir jos atstovo argumentais taikyti ieškinio senatį, skaičiuojant nuo durų įstatymo, nėra pagrindo, nes neteisėti ieškovės veiksmai yra tęstinio pobūdžio pažeidimas ir dėl to terminas skaičiuojamas iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną, bet ne nuo ginčo durų pastatymo momento. Konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti senaties terminą.

33Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, patikslintas ieškinys (su 2015-02-03 pateiktais patikslinimais) atmestinas, patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti ieškovės savavališkai ant bendro naudojimo laiptų įstatytas dvejas duris tenkintinas. Atsižvelgiant į įpareigojimo pobūdį, nustatytas vieno mėnesio terminas jam įvykdyti. Ieškovei Z. Ž. išaiškintina, kad neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovė I. J. turi teisę atlikti tuos veiksmus ieškovės lėšomis ir kartu išieškoti iš ieškovės reikiamas išlaidas (LR CPK 237 str. 1 d.).

34Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovės 2500 Lt neturtinei žalai dėl savininko teisių pažeidimo atlyginti. Ieškovė ir jos atstovas su šiuo reikalavimu nesutinka, be kita ko nurodo, kad tam nėra įstatyminio pagrindo. Sutiktina, kad įstatyme nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl savininko teisių pažeidimo (LR CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau pažymėtina, kad pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją, teisė į neturtinės žalos atlyginimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Todėl ieškovės atstovo nurodytas argumentas nesudaro pagrindo reikalavimui atmesti. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ieškovė pažeidė atsakovės savininko teises. Atsakovė turi Konstitucijos laiduojamą teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat turi pareigą šį reikalavimą pagrįsti ir įrodyti (LR CPK 178 str.). Teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta ir neturtinė žala, taip pat ne bet kokie nepatogumai ar rūpesčiai yra neturtinės žalos darymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-294/2003, 3K-3-469/2007). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Kaip minėta tarp šalių yra įsisenėjusi nesantaika ir ne tik dėl šioje byloje sprendžiamų ginčų. Abi šalys yra konfliktiškos. Labiausiai tikėtina, kad nesantaika, taip pat nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, yra sąlygoti abiejų šalių, ne vien ieškovės. Atsakovė ginčo name nuo 2000 m. iki 2011 m. gyveno ne nuolat, nuo 2011 m. nebegyvena, tik kartais atvažiuoja, bendrasavininke tapo tik 2013 m. birželio mėnesį, paveldėjusi turtą po mamos mirties. Atsakovė jokių įrodymų patvirtinančių priešieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes apie jos ir/ ar jos mamos sveikatos pablogėjimą dėl ieškovės neteisėtų veiksmų nepateikė. Atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai ją ypatingai sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

35Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (144 Lt žyminis mokestis ir 1000 Lt teisinei pagalbai, 1 t., b.l. 25;2 t., b.l. 51) neatlygintinos. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 217 Lt žyminį mokestį, kurį sudaro 75 Lt už turtinį reikalavimą ir 142 Lt už neturtinį reikalavimą (1 t., b.l. 131, 132) ir patyrė 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b.l. 22). Proporcingai patenkintiems ir atmestiems priešieškinio reikalavimams, iš ieškovės atsakovei priteistina 142 Lt žyminio mokesčio ir 70 proc., t.y. 700 Lt, teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 842 Lt, kas atitinka 243,86 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

36Atsakovė už prašymą dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį priimti 2015-02-04 protokoline nutartimi buvo atsisakyta, sumokėjo 9 Eur žyminį mokestį (2 t., b.l. 40, 48). Atsisakius priimti reikalavimą už jį sumokėtas žyminis mokestis gražintinas (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

37Pašto išlaidos byloje sudaro 10,40 Eur. Proprocingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, iš ieškovės priteistini 8 Eur, iš atsakovės - 2,4 Eur pašto išlaidų valstybei. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo principais atsakovei gražintinas žyminis mokestis mažintinas iš atsakovės valstybei priteistina pašto išlaidų suma.

38Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str.,

Nutarė

39patikslintą ieškinį atmesti.

40patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

41Įpareigoti ieškovę Z. Ž. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu pašalinti ieškovei Z. Ž. ir atsakovei I. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ( - ), unikalus Nr. ( - ), jos bendro naudojimo laiptinėje įstatytas duris į rūsį (prieš rūsio patapą 01-1) ir jos bendro naudojimo laiptinėje įstatytas duris pirmame aukšte į antrą aukštą (priešais patalpos I-1 duris).

42Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

43Išaiškinti ieškovei Z. Ž. sprendimo nevykdymo teisines pasekmes, numatytas LR CPK 237 str. 1 d.

44Priteisti iš ieškovės Z. Ž. 243,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. J.

45Priteisti iš ieškovės Z. Ž. 8 Eur pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

46Gražinti atsakovei I. J. 2015-02-04 mokėjimo nurodymu Nr. 10 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 6,6 Eur, gražinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

47Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė Z. Ž. 2014-02-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J.... 3. 1. nustatyti, kad dviejų aukštų gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), plane... 4. atsakovė I. J., kuriai nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo dalis,... 5. ieškovė Z. Ž., kuriai nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo dalis,... 6. bendraturčiai bendrai lygiomis teisėmis naudosis pastoge virš antro aukšto,... 7. 2. Nustatyti atsakovės I. J. naudai praėjimo teisę per laiptinę-tambūrą,... 8. 3. Nustatyti ieškovės Z. Ž. naudai praėjimo teisę per patalpas pirmame... 9. Prašymu dėl patikslinto ieškinio reikalavimų žodinių formuluočių... 10. Atsakovė I. J. atsiliepimais ir priešieškiniu su ieškiniu nesutinka (1 t.,... 11. Ieškovė Z. Ž. atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad... 12. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimais į patikslintą ieškinį... 13. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 14. Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 15. Byloje esančiais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais... 16. Ieškovė ir atsakovė naudojasi skirtingais įėjimais į namą iš lauko (1... 17. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2012-09-19, 2012-11-05,... 18. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 19. Ieškovė savo reikalavimus įvardija reikalavimais dėl pažeistų savininko... 20. Pažymėtina, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise... 21. Taigi ieškovės patikslintu ieškiniu su patikslinimais keliami reikalavimai... 22. Ieškovės patikslintu ieškiniu iki 2015-02-03 pateiktų patikslinimų iš... 23. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad saugumo ir šilumos ekonomijos... 24. Byloje jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūrėtų inžinerinius... 25. Ieškovė siūlomais naudojimosi tvarkos pakeitimais, kaip minėta, siekia... 26. Atsakovė gindama savo teises pareiškė negatorinį priešieškinį (LR CK... 27. Ieškovė iš pradžių paaiškino, kad 1998 m. durys į rūsį buvo įstatytos... 28. Šalių paaiškinimai dėl rūsio durų raktų davimo ir nedavimo, spynos... 29. Ieškovė tvirtina, kad abi ginčo durys yra įstatytos suderinus su tuo metu... 30. Visuma aptartų aplinkybių ir įrodymų leidžia daryti išvadą, kad dėl... 31. Tarp šalių įsisenėjusi nesantaika, dažni nesutarimai dėl ginčo durų... 32. Ieškovė, sakydama baigiamąją kalbą paprašė taikyti ieškinio senatį... 33. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, patikslintas ieškinys (su... 34. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovės 2500 Lt... 35. Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (144 Lt... 36. Atsakovė už prašymą dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį priimti... 37. Pašto išlaidos byloje sudaro 10,40 Eur. Proprocingai patenkintiems ir... 38. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 39. patikslintą ieškinį atmesti.... 40. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.... 41. Įpareigoti ieškovę Z. Ž. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos... 42. Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.... 43. Išaiškinti ieškovei Z. Ž. sprendimo nevykdymo teisines pasekmes, numatytas... 44. Priteisti iš ieškovės Z. Ž. 243,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I.... 45. Priteisti iš ieškovės Z. Ž. 8 Eur pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas... 46. Gražinti atsakovei I. J. 2015-02-04 mokėjimo nurodymu Nr. 10 sumokėto... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...