Byla 2A-669/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės DnB banko (buvęs pavadinimas - akcinė bendrovė DnB NORD bankas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2355-104/2012 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DnB bankui dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (trečiasis asmuo – J. L.) bei minėto atsakovo priešieškinį ieškovui S. L. ir trečiajam asmeniui J. L. dėl skolos priteisimo (išvadą duodančios institucijos - Vartotojų teisių tarnyba ir Vertybinių popierių komisija),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas S. L. ieškiniu, pareikštu atsakovui AB DNB bankui CK 1.91, 1.95, 6.250 straipsnių pagrindais, prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 2007 m. spalio 11 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-756, 2007 m. spalio 16 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-769 (toliau – Paskolos, Skolinimo sutartys), 2007 m. spalio 11 d. obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD su naujomis augančiomis rinkomis susietos obl. – 1“, 2007 m. spalio 16 d. obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD – PASAULIS - 28“, 2007 m. spalio 16 d. obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD AKTYVIAI VALDOMAS PASAULIS - 8“, 2007 m. spalio 16 d. obligacijų pasirašymo sutartį „DnB KYLANČIOS ŠALYS – 6“, 2007 m. spalio 16 d. obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD su Juodosios jūros regiono įmonių akcijomis susietos obl. – 1“ (toliau – Obligacijų sutartys; visos sutartys - Ginčo sutartys); priteisti 5000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1–9 l.).

4Nurodė, kad 2007 m. liepos mėn. pabaigoje ieškovui užėjus į vieną iš AB DnB banko skyrių, atsakovo darbuotoja V. M. pristatė naują investavimo produktą – obligacijas, susietas su akcijų indeksais, pateikdama atsakovo išleistą lankstinuką „DnB NORD su pasaulio akcijomis susietos obligacijos“ ir nurodydama, jog toks investavimo produktas yra pelningas ir visiškai nerizikingas, garantuojantis ne mažesnį nei 6 proc. pelną; kadangi ieškovas tam neturėjo lėšų, atsakovo darbuotoja nurodė galimybę gauti iš atsakovo tikslinės paskirties paskolą siūlomoms obligacijoms įsigyti, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Ieškovo teigimu, atsakovo darbuotoja nurodė, jog gali būti suteikiama keletą kartų didesnė nei turimo turto vertė paskola, kadangi obligacijos yra saugios bei neabejotinai pelningos; be to, net ir esant tikslinės paskolos palūkanoms apie 5 proc., ieškovas uždirbtų bent minimalų pelną, kadangi atsakovo garantuojamas obligacijų prieaugis yra ne mažiau kaip 6 proc., o esant palankioms sąlygoms gali būti uždirbama ir daugiau. Pasak ieškovo, kadangi jam pristatyta investicija pasirodė saugi ir pelninga, ieškovas įvertino savo neįkeistą nekilnojamąjį turtą (vertė 1 780 000 Lt) ir atsakovas suteikė ieškovui 3 443 945 Lt paskolą: pagal 2007-10-11 skolinimo sutartį Nr. K-2400-2007-756 atsakovas suteikė 737 704 Lt paskolą su 5,90 proc. palūkanų norma, už kurią ieškovas įsigijo 7 400 vnt. „DnB NORD su naujomis augančiomis rinkomis susietos obl. - 1“ emisijos (Nr.LT0000430118) obligacijų už 739 666 Lt; pagal 2007-10-16 pasirašytą skolinimo sutartį Nr. K-2400-2007-769 suteikta 783 781,57 EUR paskola su 5 proc. palūkanų norma, už kurią, pasirašydamas obligacijų sutartį „DnB NORD – PASAULIS - 28“, įsigijo 2 117 vnt. emisijos (Nr. LT1000403592) obligacijų, pasirašydamas sutartį „DnB NORD AKTYVIAI VALDOMAS PASAULIS - 8“, įsigijo 2 118 vnt. emisijos (LT1000403600) obligacijų, pasirašydamas sutartį „DnB NORD KYLANČIOS ŠALYS - 6“, įsigijo 6 220 vnt. emisijos (LT0000430209) obligacijų ir pasirašydamas sutartį „DnB NORD su Juodosios jūros regiono įmonių akcijomis susietos obl. - 1“, įsigijo 6 220 vnt. emisijos (Nr. LT0000430217) obligacijų; obligacijų išpirkimo dieną (2010-10-20 ir 2010-11-02) obligacijos neuždirbo žadėto pelno, o paskolos grąžinimo dieną jo palūkanų už suteiktą paskolą suma sudarė 532 180 Lt.

5Ieškovas pažymėjo, kad jis yra neprofesionalus investuotojas (Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) 3 str. 20 p.), neturi išsilavinimo investavimo ir/ar vertybinių popierių srityje, nėra dirbęs nei banke, nei kitoje finansų ir/ar investicijų valdymo įmonėje, todėl atsakovas, siūlydamas ieškovui investavimo paslaugas, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir suteikti išsamias bei eiliniam vartotojui suprantamas investavimo rekomendacijas. Ieškovo teigimu, atsakovo, kaip komercinio banko, viena iš pagrindinių veiklų yra investavimas, todėl jam yra keliami ypač aukšti atidumo, profesionalumo ir sąžiningumo reikalavimai (CK 6.38 str., 6.200 str.), o teisės aktai, tarp jų FPRĮ, numato atsakovui pareigą teikiant investicines paslaugas išsiaiškinti klientų investavimo tikslus, surinkti informaciją apie jų investavimo patirtį, turimas investavimo žinias, rizikos laipsnį ir kt. Ieškovo nuomone, atsakovas, nerinkdamas informacijos apie ieškovą, neišsiaiškindamas tikrųjų ieškovo ketinimų dėl sudaromų sutarčių, jam priimtinos rizikos, pažeidė aukščiau nurodytas pareigas, taip suklaidindamas ieškovą dėl Ginčo sutarčių esmės. Ieškovo teigimu, jis niekada neketino investuoti skolintomis lėšomis, toks rizikos laipsnis ieškovui nėra ir nebuvo priimtinas, o sudarytos Ginčo sutartys neatitinka ieškovo valios (CK 6.193 str.).

6Ieškovo teigimu, jo apsisprendimą sudaryti Ginčo sutartis lėmė atsakovo darbuotojos V. M. pateikta neišsami informacija, reklaminis leidinys „Investavimas DnB NORD banke“ ir lankstinukas „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos“; atsakovas neatskleidė, jog, investuojant skolintomis lėšomis, padidėja rizika prarasti investuotas lėšas, nepaaiškino, jog investuojant skolintomis lėšomis į negarantuoto ir nenuspėjamo pelningumo investicijas, atsiranda papildoma rizika, kurios nebūtų perkant obligacijas savo lėšomis, jog su akcijų indeksais susietos obligacijos negali garantuoti pelno, jo neįmanoma tiksliai nuspėti, kadangi tai priklauso nuo akcijų rinkų pokyčio; atsakovo pateikta informacija sudarė pagrindą ieškovui manyti, jog tokia informacija yra tikslinga ir teisinga, kadangi ji yra parengta ypač kvalifikuoto specialisto – komercinio banko (atsakovo). Taigi, atsakovui neatskleidus visos informacijos apie siūlomą produktą – su akcijų indeksais susietas obligacijas bei nutylėjus informaciją apie galimą riziką, buvo pažeistos imperatyvios FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies normos (CK 1.80 str.), o ieškovas suklaidintas dėl ginčijamų sandorių turinio, kurie neatitinka tikrosios ieškovo valios kaip sudaryti dėl apgaulės (CK 1.91 str.).

7Ieškovas prašomą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą grindė tuo, jog, atsakovui suklaidinus ieškovą dėl sudaromų sandorių esmės, ieškovas patyrė emocinį stresą, kurį jaučia daugiau nei metus (CK 1.91 str. 3 d.); jo pajamos nedidelės, jis augina tris mažamečius vaikus, sutuoktinė niekur nedirba, todėl didelės finansinės naštos grėsmė sukėlė didžiulį stresą, gyvenimo suvaržymus bei emocinius nepatogumus (CK 6.250 str.).

8Atsakovas AB DnB bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 1-18 l.). Nurodė, kad ieškovas pats kreipėsi į atsakovo darbuotoją V. M., turėdamas pirminę informaciją, susijusią su investavimu bei ketindamas investuoti į atsakovo siūlomas obligacijas, susietas su akcijų indeksais, o minėta darbuotoja su ieškovu modeliavo galimas įvairias situacijas, investuojant trimis investavimo strategijomis (investuojant savomis lėšomis, savomis + skolintomis lėšomis ir skolintomis lėšomis su nekilnojamojo turto įkeitimu), parodė ieškovui, kaip galima rasti ir perskaityti „700.000.000 LITŲ VIDUTINĖS TRUKMĖS OBLIGACIJŲ PROGRAMOS BAZINĮ PROSPEKTĄ“ (toliau - Prospektas) bei nustatyti ir pačiam paskaičiuoti akcijų indekso pokyčius, teikė konkrečius galimų ieškovo nuostolių skaičiavimus pagal jo turimą nekilnojamąjį turtą, supažindino su rizika patirti nuostolį pagal visas 3 investavimo strategijas. Atsakovo teigimu, ieškovas, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbdamas bankroto administratoriumi, bei būdamas UAB „Forum regis“, kurios veiklos sritys yra „finansai, draudimas, teisė; juridinės, teisinės paslaugos, konsultacijos, bankrutuojančių įmonių administravimas“, vadovas (direktorius), turi pakankamą išsilavinimą, verslo patirtį, gebėjimą suprasti pateikiamą informaciją bei suvokti pasirašomų sutarčių sąlygas. Atsakovo teigimu, ieškovo pateikiami įrodymai nepagrindžia ieškovo argumentų dėl neva jam garantuoto obligacijų prieaugio, tokios garantijos nėra įtvirtintos nė viename iš ieškovo pateiktų dokumentų, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo veiksmus, sudarant Ginčo sandorius su ieškovu, kvalifikuoti kaip apgaulę pagal CK 1.91 straipsnį. Atsakovas nurodė, jog ieškovas, prieš sudarydamas Ginčo sutartis, susipažino su Prospektu, skelbiamu viešai ir skirtu neprofesionaliems investuotojams, ir jo neatsiejama dalimi - Galutinėmis sąlygomis, ieškovas ieškinyje nenurodė, jog nebuvo susipažinęs su Ginčo sutarčių projektais, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovas neatskleidė informacijos apie galimą riziką. Atsakovo teigimu, Skolinimo sutartyse aiškiai įtvirtinta ieškovo pareiga mokėti palūkanas už imamą kreditą bei atskleidžiamos su tuo susijusios rizikos, o Prospekte nurodyta, jog obligacijų išpirkimo metu investuotojas gali gauti tik nominalią vertę arba prarasti dalį investicijų, todėl ieškovui turėjo būti aišku, kad susiklosčius nepalankiai situacijai ir obligacijoms neuždirbus prieaugio, ieškovui gali tekti padengti įsiskolinimą atsakovui, t. y. palūkanas, iš nuosavų lėšų. Pasak atsakovo, ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Baziniu prospektu bei Galutinėmis sąlygomis, su Ginčo sutarčių sąlygomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog Ginčo sandoriai buvo sudaryti išimtinai atsakovo interesais.

9Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kadangi atsakovas įrodymais bei teisiniais argumentais paneigė ieškovo argumentus, susijusius su reikalavimais pripažinti negaliojančiomis Ginčo sutartis, be to, ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio.

10Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo S. L. ir trečiojo asmens J. L.: 1) solidariai 135 167,86 Lt palūkanų ir 3784,70 Lt delspinigių pagal 2007-10-11 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-256; 119744,41 EUR (413453,49 Lt) palūkanų bei 4131,18 EUR (14264,14 Lt) delspinigių pagal 2007-10-16 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-769; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) lygiomis dalimis 9667 Lt žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 109-116 l.). Nurodė, jog atsakovas pagal priešieškinį S. L. grąžino ieškovui pagal priešieškinį AB DnB bankui kreditą, suteiktą Skolinimo sutarčių Nr. K-2400-2007-769 ir Nr. K-2400-2007-756 pagrindu, tačiau nesumokėjo palūkanų, todėl yra skolingas 566 670,19 Lt. (Skolinimo sutarčių 6.1 p.). Atsakovo AB DnB banko teigimu, jam išpirkus Skolinimo sutartyse nustatyta tvarka obligacijas, o ieškovui S. L. grąžinus visą kreditą, obligacijos prieaugio neuždirbo, todėl ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui AB DnB bankui palūkanas už naudojimąsi paskolintomis lėšomis.

11Ieškovas S. L. ir trečiasis asmuo J. L. (atsakovai pagal priešieškinį) atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 165-167 l.). Nurodė, jog Skolinimo sutartys yra ginčijamos ieškiniu jame nurodytais pagrindais, todėl AB DnB bankas (ieškovas pagal priešieškinį) neturi ginčytinos ir neabejotinos reikalavimo teisės; AB DnB bankas pats kaltas dėl susidariusios palūkanų ir delspinigių sumos, kadangi nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, o S. L. neturėjo teisės reikalauti išpirkti anksčiau termino jo obligacijas, tokiu būdu grąžinant paskolą AB DnB bankui anksčiau laiko ir taip sustabdant palūkanų skaičiavimą.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovo ir atsakovo sudarytas Ginčo sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento; 2) ieškovo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo atmetė; 3) paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo priteisdamas ieškovui 3000 Lt žyminio mokesčio ir 4572 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybės naudai – 6 372 Lt žyminio mokesčio ir 57,40 Lt pašto išlaidų (CK 1.90 str.; 3 b. t., 247-252 l.).

14Teismas nurodė, jog atsakovo sudarytos vaizdinės medžiagos „Investavimas DnB Nord banke“, skirtos paaiškinti investavimo galimybes, dalyje apie investavimą į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, nėra apibrėžiama investavimo rizika, projektas pristatomas kaip vienas iš investavimo būdų, neakcentuojant jo ypatingo rizikingumo lyginant su kitais galimais investicijų būdais, nepaaiškinant veikimo principo bei nenurodant tokio investavimo būdo diagramoje, nurodančioje investicinės grąžos ir rizikos santykį, tačiau pabrėžiamas investicijų pelningumas, nurodant, kaip nustatomas „prieaugis“ ir nepaaiškinant, kaip nustatomi praradimai bei nenurodant, ar įmanoma rizika (1 b. t., 29-49 l.). Teismo teigimu, tai ieškovui galėjo sudaryti nuomonę, jog prieaugis yra savaime suprantamas, o nuostolio galimybė minimali.

15Teismas nustatė, jog ieškovui buvo pristatyta keletas obligacijų, susietų su akcijomis, emisijų variantų, kuriuose obligacijos buvo siejamos su skirtingais indeksų krepšeliais, o byloje esančiose emisijų Galutinėse sąlygose akivaizdžiai pabrėžiamas neabejotinas investicijų pajamingumas bei nurodyta, jog sąlygos turi būti skaitomos kartu su Baziniu prospektu, su kuriuo galima susipažinti atsakovo internetinėje svetainėje. Teismas nurodė, jog byloje nepateiktas Programos prospektas „700.000.000 Litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinis prospektas“, su kuriuo, anot atsakovo, ieškovas yra susipažinęs, tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovas yra susipažinęs tiek su Baziniu prospektu, tiek su Galutinėmis sąlygomis, toks fragmentuotos informacijos apie Strategiją pateikimas atskiruose informacijos šaltiniuose nėra aiškus ir suprantamas neprofesionaliajam investuotojui. Pasak teismo, nesuprantamos Galutinės sąlygos, kuriose nurodyta akcijų išpirkimo apskaičiavimo formulė, kuri taip pat sunkiai suprantama asmenims, neturintiems atitinkamų žinių ir kvalifikacijos.

16Teismo teigimu, ieškovas nėra profesionalus investuotojas, todėl, būdamas neprofesionalus rinkos dalyvis (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 30 d.), nesugebėjo įvertinti investicijų bei skolinimosi rizikos ir su ja susijusių galimų neigiamų pasekmių, o ieškovo išsilavinimas ir jo pareigos neturi esminės reikšmės. Teismo nuomone, atsakovas, siūlydamas ieškovui investuoti dideles sumas į banko išleidžiamus vertybinius popierius, ir sudaryti skolinimo (737 704 Lt bei 783 781, 57 EUR) sutartis, turėjo pareigą veikti ypatingai rūpestingai, geriausiais kliento interesais, pateikti suprantamą ir išsamią informaciją ieškovui apie riziką ir galimas ypatingai nepalankias pasekmes (Bankų įstatymo 2 str., 56 str.).

17Teismas pažymėjo, jog liudytojos V. M. (banko vadybininkės), pristačiusios ieškovui naują investavimo projektą, parodymai apie ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes ir pateiktą ieškovui informaciją patvirtina aplinkybę, jog atsakovas veikė nepakankamai profesionaliai – neatidžiai ir nerūpestingai, tinkamu būdu neatskleisdamas ieškovui informacijos, dėl ko ieškovas, atsakovo suklaidintas, sudarė ginčo sutartis, prisiimdamas riziką dėl viso savo turto praradimo.

18Teismas sutiko su ieškovu, jog, sudarant ginčo sutartis, atsakovas suklaidino ieškovą dėl esminių sutarčių sąlygų, nepaaiškindamas, kad su akcijų indeksais susietos obligacijos negali garantuoti pelno, kurio negalima tiksliai nuspėti dėl akcijų rinkų pokyčio, kad investavimas į akcijų rinkas priskiriamas prie itin rizikingų produktų; neatskleidė rizikos investuojant į su akcijomis susietas obligacijas skolintomis lėšomis, nepaaiškino, kad investuojant skolintomis lėšomis, atsiranda papildoma rizika likti skolingam bankui suteiktos paskolos palūkanas, negaunant pakankamai pelno paskolos palūkanoms padengti, bei prarasti hipoteka įkeistą turtą. Todėl apygardos teismas pripažino ginčo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu ab initio, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 1.91 straipsnis, kadangi ieškovas neįrodė, jog ginčo sandoriai sudaryti dėl apgaulės.

19Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu nenumatytas neturtinės žalos atlyginimas suklaidintai šaliai (CK 6.250 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog, patenkinus ieškinį ir panaikinus ginčo sandorius, nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Apeliaciniu skundu atsakovas AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo dalį dėl Ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei priešieškinio atmetimo; visiškai tenkinti atsakovo AB DNB banko priešieškinį – priteisti iš S. L. bei J. L. solidariai AB DNB banko naudai 135 167,86 Lt palūkanų ir 3 784,70 Lt delspinigių pagal 2007 m. spalio 11 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-456, 119 744,41 eurų (413 453,49 Lt) palūkanų bei 4 131,18 eurų (14 264,14) delspinigių pagal 2007 m. spalio 16 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-769, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

22Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231) Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino sandorius negaliojančiais kitu teisiniu pagrindu (CK 1.90 str.), nei buvo prašoma ieškinyje (CK 1.91 str. 1 d.), taip atimdamas iš atsakovo galimybę gintis dėl tariamo CK 1.90 straipsnyje numatyto pažeidimo. CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio teisiniai pagrindai yra skirtingi, kas lemia skirtingas byloje įrodinėtinas aplinkybes;

242) Spręsdamas dėl ieškovo suklydimo, teismas nenurodė, kokios skolinimo sutarčių sąlygos laikomos esminėmis, dėl kokių esminių skolinimo sutarčių sąlygų suklydo ieškovas, kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovo suklydimo faktą; teismas neatsižvelgė į ieškovą apibūdinančius duomenis (amžių, išsilavinimą, praktinę darbo patirtį), nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos CK 1.90 straipsnio taikymo bei aiškinimo praktikos;

253) Teismas nemotyvuotai ir klaidingai nusprendė, jog susitikimo su atsakovo darbuotoja V. M. metu buvo naudojama pagalbinė medžiaga, esanti nagrinėjamos bylos 1 tomo, bylos lapuose 29-48, o ne 2 tomo bylos lapuose 28-42, kadangi atsakovo darbuotoja V. M. neturėjo medžiagos, esančios 1 tomo, bylos lapuose 29-48, su R. T. kontaktais, o šią medžiagą turinti atsakovo darbuotoja R. T. nebendravo su ieškovu. Be to, nuspręsdamas, kad susitikimo metu buvo naudojama nagrinėjamos civilinės bylos 1 tomo, bylos lapuose 29-48 esanti medžiaga, teismas neatsižvelgė į tai, jog ne šioje, o kitoje pagalbinėje medžiagoje, esančioje 2 tomo bylos lapuose 28-42, buvo atskleistas investavimo skolintomis lėšomis įkeičiant nekilnojamąjį turtą mechanizmas, dėl ko į atsakovo darbuotoją V. M. ir kreipėsi ieškovas;

264) Padarydamas išvadą, kad sudarant skolinimosi sutartis atsakovas suklaidino ieškovą dėl esminių sutarčių sąlygų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo paaiškinimus 2011 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, taip pat duomenis apie tai, jog iki sudarydamas skolinimosi sutartis su atsakovu, ieškovas buvo sudaręs paskolos sutartį SEB banke, todėl negalėjo nesuprasti AB DNB banke imamos paskolos prasmės ir tikslo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Skolinimo sutartyse sulygtos palūkanos buvo fiksuotos, nesikeitė visą skolinimo sutarčių galiojimo laikotarpį, todėl prieš sudarydamas šias sutartis ieškovas nesunkiai galėjo apskaičiuoti tiek konkrečią palūkanų sumą, kuri susikaups už visą paskolos laikotarpį, tiek ir bendrą palūkanų išraišką procentais;

275) Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė bei nevertino obligacijų ir nekilnojamojo turto įkeitimo fakto, prieštaravimų tarp šio fakto ir ieškovo žodinių teiginių apie tariamai garantuotą obligacijų prieaugį. Be to, ginčo santykiams taikydamas CK 1.90 straipsnio nuostatas, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nė vienoje iš Ginčo sutarčių nebuvo numatyta 6 procentų per metus obligacijų prieaugio sąlyga, kas paneigia ieškovo aiškinimus, jog atsakovas garantavo ieškovui nurodyto dydžio obligacijų prieaugį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Obligacijų sutarčių pasirašymo aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog minėtos sutartys buvo sudarytos ne pirmo susitikimo su atsakovo darbuotoja metu, ne tą pačią dieną, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko konsultuotis su nepriklausomais finansų tarpininkais dėl jam neaiškių klausimų, susijusių su investavimu į obligacijas; į tai, kad po Ginčo sutarčių pasirašymo hipotekos sandoriai buvo sudaryti po 14 – 19 dienų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas net ir po ginčo sandorių sudarymo turėjo papildomo laiko apsvarstyti sudarytų sandorių sąlygas ir jų atsisakyti, neįkeisdamas nekilnojamojo turto;

286) Apygardos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog tiek investavimo produkto pristatymo metu, tiek Galutinėse sąlygose, tiek Skolinimo sutartyse ir Obligacijų pasirašymo sutartyse buvo nuoroda į Bazinį prospektą, kuriame įvardijamos galimos rizikos bei nurodyta, jog rizika negauti prieaugio tenka investuotojui. Bazinis prospektas ieškovui buvo viešai prieinamas, todėl ieškovas, būdamas apdairus ir atsakingas, privalėjo susipažinti su šiuo dokumentu. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino atsakovo darbuotojos V. M. ieškovui suteiktos informacijos visumą, kuri buvo pakankama tiek ieškovui, tiek vidutinio atidumo bei apdairumo asmeniui sudaromų sandorių esmės supratimui;

297) Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Galutinėse sąlygose pabrėžiamas neabejotinas investicijų pelningumas, yra klaidinga ir nemotyvuota, nes šiame dokumente nėra pabrėžtas neabejotinas pelningumas bei negarantuojamas 6 procentų per metus prieaugis;

308) Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo suklydimo, neatsižvelgė tai, jog aplinkybę, kad atidus ir protingas asmuo tokiomis sąlygomis Ginčo sutarčių niekada nesudarytų, paneigia faktas, jog kiti banko klientai taip pat yra sudarę analogiškas sutartis; kai kurie iš savo investicijų uždirbo pelną (2008 – 2011 metų laikotarpiu iš išpirktų 105 su akcijomis susietų obligacijų emisijų 36 buvo pelningos); nevertino sandorio sudarymo metu egzistavusios faktinės situacijos, jog nė viena sutarties sudarymo šalis nežinojo ir negalėjo žinoti apie 2008 metais prasidėsiančią pasaulinę ekonominę krizę, sąlygojusią staigų ir ilgalaikį akcijų rinkų kritimą;

319) Apygardos teismas neįvertino, jog ieškovas ieškinyje piktnaudžiavo savo, kaip neprofesionalaus investuotojo, statusu, nepagrįstai jį sureikšmindamas, tikslu išvengti laisva valia prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Apibūdindamas neprofesionalaus rinkos dalyvio sąvoką, teismas pritaikė netinkamas Finansų įstaigų įstatymo redakcijos nuostatas, t. y. vietoje ginčo sutarčių sudarymo metu galiojusios Finansų įstaigų įstatymo redakcijos 2 straipsnio 29 dalies taikė minėto įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas, apibūdinančias netiesioginės kontrolės sąvoką. Be to, ieškovo pareigų turinys turėjo būti nustatomas pagal Vertybinių popierių rinkų įstatymą (toliau - VPRĮ). Taip pat apygardos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokias konkrečias Bankų įstatymo 2 ir 56 straipsnių dalis neva pažeidė atsakovas, o teismo išvada, kad atsakovas pažeidė Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, paremta vien prielaidomis, nenurodant, kaip konkrečiai, kokiu būdu ir ką atsakovas turėjo padaryti, kad jo veiksmai nebūtų laikomi neteisėtais;

3210) Nepagrįsta ir apygardos teismo išvada, jog sudarydamas ginčo sandorius ieškovas prisiėmė riziką dėl viso savo turto praradimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nesiaiškino, kiek ir kokio turto turėjo ieškovas, sudarydamas ginčo sandorius;

3311) Patenkindamas ieškinį, teismas nukrypo nuo bendrosios kompetencijos teismuose įsiteisėjusių sprendimų, priimtų išnagrinėjus faktinėmis aplinkybėmis panašias civilines bylas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-1581-535/2011 ir Nr. 2-362-433/2010).

34Ieškovas S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (4 b. t., 62-68 l.). Nurodo, jog bylos ginčo esmė yra ne akcijų rinkos kritimas, tačiau tai, jog atsakovas neišaiškino ieškovui, kaip ieškovo įsigytos obligacijos priklauso nuo rinkos veiksnių. Ieškovo teigimu, sudarant Ginčo sandorius jis buvo suklaidintas atsakovo darbuotojos bei atsakovo pateikiamos reklaminės medžiagos apie platinamas su akcijų indeksais susietas obligacijas, be to, atsakovas neinformavo ir apie esminę aplinkybę – paskolos suteikimą „rizikingiausiam įmanomam investiciniam instrumentui pirkti“, kurią žinodamas, ieškovas nebūtų sudaręs Ginčo sandorių ir rizikavęs savo turimu nekilnojamuoju turtu; atsakovas nutylėjo aplinkybę, jog buvo žadamas ne mažesnis nei 6 proc. uždarbis, o atsakovo pristatomoje reklamoje buvo informuojama apie investicijų garantuotą pelną, nenurodant nei viename atsakovo reklaminiame leidinyje apie riziką. Pasak ieškovo, jis nėra FPRĮ 27-28 straipsnių nustatyta tvarka pripažintas profesionaliu investuotoju, o tai, jog turi bankroto administratoriaus licenciją, nekeičia jo statuso FPRĮ prasme. Ieškovo teigimu, iš liudytojos V. M. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog ji pati deramai nežinojo ir nežino Ginčo sandorio rizikos bei esmės, todėl jų ir negalėjo paaiškinti ieškovui; atsakovo atstovė nekilnojamojo turto įkeitimą pristatė kaip sutarčių formalumą, skirtą užtikrinti Ginčo sandorių įsigaliojimą, be to, nė viename atsakovo dokumente nenurodyta, jog nekilnojamasis turtas įkeičiamas paskolos palūkanoms užtikrinti, o hipoteką suprato kaip garantiją dėl sutarties pažeidimo arba dėl įsipareigojimų prieš atsakovą atsiradimo. Nesutinka su apeliantu, jog be pagrindo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taikė FPRĮ, o ne VPRĮ, kadangi FPRĮ 22 straipsnio reikalavimai nėra nauji, be to, susiklostytų tokia situacija, jog iki 2007-11-01 atsakovas neturėjo pareigos teikti informacijos apie siūlomus investavimo produktus.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas netenkintinas.

37Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu tokį būtinumą pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas.

38Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (4 b. t., 47 l.), tačiau nepateikiama pagrįstų šio prašymo motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas (CPK 321 str. 1 d., 322 str.). Todėl byla pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

39Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

40Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė motyvuotas išvadas bei iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

41Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas suklydo, sudarydamas Ginčo sutartis, ir turėjo pagrindo patenkinti jo ieškinį dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu, pagrįstai netenkindamas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str).

42Neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, nenustatęs apgaulės atsakovo AB DnB banko veiksmuose (CK 1.91 str.), nepagrįstai ieškovo S. L. ieškinį tenkino CK 1.90 straipsnio pagrindu.

43Pagal įstatymą, tarp ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, kuriuos turi nurodyti ieškovas, – pareiga nurodyti faktinį ieškinio pagrindą - faktinio pobūdžio aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).

44Apygardos teismas ieškinį išnagrinėjo pagal jame nurodytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tarp kurių buvo nurodyta, kad atsakovas suklaidino ieškovą, neatskleisdamas teisingos ir objektyvios informacijos apie obligacijų pelningumą bei riziką investuojant į su akcijų indeksais susietas obligacijas skolintomis lėšomis, kad atsakovui neatskleidus visos informacijos apie siūlomą produktą bei nutylėjus informaciją apie galimą riziką, ieškovas buvo suklaidintas dėl ginčijamų sandorių turinio, jų esmės, kurie neatitinka tikrosios ieškovo valios. Tai, kad ieškinyje buvo nurodytas CK 1.91 straipsnis, o ne CK 1.90 straipsnis, bei tai, jog nepagrįstas ieškinio reikalavimas pagal CK 1.91 straipsnį, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ar nepagrindė ieškinio, pareikšto sandorių negaliojimo dėl esminio suklydimo pagrindu, numatytu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje; juolab minėta, kad teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas. Beje, pagal Kasacinio teismo praktiką, tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės (CK 1.91 str.) sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią contra voluntatem; o suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

45Taigi nėra pagrindo teigti, jog apygardos teismas pažeidė proceso rungimosi principą, juolab kad apelianto procesinių dokumentų, tarp jų atsiliepimo į ieškinį bei apeliacinio skundo, argumentai iš esmės analogiški (2 b. t., 1-18 l.; 4 b. t., 15-48 l.)

46Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.); suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

48Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas AB DnB bankas neįvykdė jam nustatytų pareigų veikti rūpestingai, geriausiais kliento interesais, pateikiant suprantamą ir išsamią informaciją ieškovui apie galimą riziką investuojant į Ginčo sutartimis pasirašytas obligacijas skolintomis lėšomis, jog ieškovas Ginčo sutartis sudarė neatskleidus jam visos reikšmingos informacijos, susijusios su obligacijų, susietų su akcijų indeksais, investavimu atsakovo paskolintomis lėšomis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, kurią žinodamas, ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamų sandorių.

49Bylos duomenimis (tarp jų liudytojos V. M. (atsakovo darbuotojos) parodymai apygardos teismo posėdyje), ieškovui atvykus į AB DnB banką, jo teigimu, darbo reikalais - tikslu uždaryti sąskaitą banke, atsakovo darbuotoja, į kurią jis kreipėsi tuo tikslu, pasakė jam apie investavimo galimybes ir dėl išsamesnės informacijos nurodė kreiptis į atsakovo AB DnB banko darbuotoją V. M., kuri pristatė ieškovui investavimo produktą – obligacijas, susietas su akcijų indeksais, ir „papasakojo ieškovui apie platinamas obligacijas bei galimybes investuoti skolintomis bei savomis lėšomis, tačiau tiksliai nepamena, ar įteikė ieškovui Bazinį prospektą“ (2 b. t., 131-137 l.; 3 b. t., 239-242 l.).

50Nustatyta, jog 2007-10-11 ir 2007-10-16 ieškovas pasirašė ginčo Paskolos ir Obligacijų sutartis; Obligacijų sutarčių 1.13 punktuose numatyta, jog, pasirašydamas šias sutartis, ieškovas patvirtina, kad yra susipažinęs su Programos prospektu „700.000.00 Litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinis prospektas“ (1 b. t., 24-28 l.). Pagal teismo teisingai nustatytus duomenis, atsakovas AB DnB bankas - finansų maklerio įmonė, tarp kitų, teikianti ir investicines paslaugas (FPRĮ 3 str. 7 d.), prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovui visą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), suteikti ieškovui informaciją apie finansines priemones, teikti konsultacijas ir įspėti apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.). Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nėra pripažintas profesionaliu investuotoju (FPRĮ 27-28 str.; 3 b. t., 9 l.), iki ginčijamų sandorių sudarymo jis nebuvo investavęs į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, juolab skolintomis lėšomis, ieškovas taip pat nėra profesionalus klientas (FPRĮ 3 str. 22 d., 27 str. 1 d., 29 str. 2 d.), todėl atsakovas turėjo suteikti ieškovui išsamią informaciją, susijusią su investavimu skolintomis lėšomis į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, tokio investavimo galimomis pasekmėmis, aplinkybes, nuo kurių priklauso gaunamas pelnas (veiksnius, mažinančius/didinančius pelno gavimo tikimybę, pelno skaičiavimo būdą), bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Pažymėtina, jog atsakovo pareigą suteikti klientui informaciją apie siūlomą investicinį produktą, jo esmę, riziką tam, jog klientas galėtų priimti jam tinkamą investicinį sprendimą, numatė ir Vertybinių popierių įstatymo 24 straipsnis, kurio reikalavimai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą 2012-04-16 nutartyje (administracinė byla Nr. A492-1746/2012), lyginant juos su FPRĮ 22 straipsnio reikalavimais, nėra visiškai nauji (FPRĮ 99 str. 1 d.). Taigi tai, jog apygardos teismas, sprendime teisingai nurodydamas atsakovo pareigą išsamiai informuoti ieškovą apie nagrinėjamo investavimo produkto – obligacijų, susietų su akcijų indeksais, riziką, investuojant skolintomis lėšomis, nurodė FPRĮ 22 str. 3 dalies, 4 dalies 2 punkto nuostatas, nepaneigia aukščiau nurodytos išvados teisingumo. Nors apeliantas nurodo, jog apygardos teismas, apibūdindamas neprofesionalaus rinkos dalyvio sąvoką, nurodė netinkamas Finansų įstaigų įstatymo nuostatas (redakcijas), tačiau minėtas argumentas nepaneigia teismo išvados dėl to, kad ieškovas nebuvo profesionalus investuotojas (ko iš esmės neneigia ir apeliantas) ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisingą teismo sprendimą; juolab kad neprofesionalaus rinkos dalyvio sąvoka tiek Ginčo sutarčių sudarymo metu galiojusios (aktualios nuo 2007-01-18 iki 2007-11-14) 2007-01-18 Finansų įstaigų įstatymo redakcijos 2 straipsnio 29 punkte, tiek apygardos teismo nurodytos (vėlesnės) įstatymo redakcijos 2 straipsnio 30 punkte yra iš esmės vienoda.

51Kolegijos nuomone, apygardos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turėjo pagrindo teigti, jog atsakovas neįrodė, kad tinkamai atliko aukščiau paminėtą informavimo pareigą, o apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (1 b. t., 1-9, 11-28; 3 b. t., 225-244 l.; CPK 176-178, 185 str.).

52Pažymėtina, kad ginčo sutarčių nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos, o, bylos duomenimis, Obligacijų sutarčių 1.13 punktuose nurodytas Prospektas nebuvo įteiktas ieškovui nei prieš pasirašant ginčo sutartis, nei vėliau (ką nurodė ir atsakovo darbuotoja V. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei nepaneigė ir atsakovas), nepaisant to, kad ieškovo pasirašytose Obligacijų sutartyse nurodyta, jog klientas (ieškovas) yra susipažinęs su Prospektu; juolab kad Ginčo sutarčių projektus ieškovui pateikė atsakovas (1 b. t., 1-19, 11-28; 3 b. t., 225-244 l.). Be to, remiantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011-09-21 išvada nagrinėjamoje byloje, investavimas į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, atsakovo skolintomis lėšomis, nebuvo aprašytas nei Prospektuose, nei Galutinėse sąlygose, su tokio investavimo rizika susijusios aplinkybės nenurodytos ir atsakovo leidiniuose, iš kurių turinio matyti, jog buvo sudaromas pelningos bei saugios investicijos įspūdis, garantuojant investavimo pelningumą, neišskiriant obligacijų, susietų su akcijų indeksais, rizikingumo (1 b. t., 29-49; 3 b. t., 48-94 l), o atsakovo darbuotoja V. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog „nebuvo gilaus indeksų nagrinėjimo“ bei į pagalbą nepasitelkė papildomų specialistų (3 b. t., 240 l.).

53Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl to, ar bankas tinkamai suteikė klientui visą reikalingą informaciją apie siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

54Dėl nurodyto yra pagrindo teigti, kad atsakovo pateikta ieškovui informacija apie investavimą skolintomis lėšomis į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, kaip finansinę priemonę, jų esmę ir joms būdingą riziką, buvo neaiški ir neišsami, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai supažindino ieškovą su Ginčo sutarčių sudarymo sąlygomis ir rizika, o tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 185, 314 str.).

55Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo išsilavinimas bei užimamos pareigos sudaro pagrindo teigti, jog jis, būdamas apdairus ir elgdamasis protingai, negalėjo suklysti dėl ginčo sutarčių esmės.

56Minėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sprendžiant dėl banko suteiktos klientui informacijos apie siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, svarbu įvertinti, ar ja remdamasis neprofesionalus investuotojas galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką.

57Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovui Ginčo sutarčių sudarymo rizikos bei aplinkybės, kad investavimas skolintomis lėšomis į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, yra labai sudėtingas investicinis produktas, kad paskola įsigyti tokioms obligacijoms neprofesionaliam klientui suteikta „bene rizikingiausiam įmanomam investiciniam instrumentui pirkti“ (Vertybinių popierių komisijos išvados (3 b. t., 48-94 l., 6 l.; 3 b. t., 53 l.), o ieškovas nėra profesionalus investuotojas, jis neturi specialių žinių ir nedirbo investavimo srityje (2 b. t., 161 l.), o tai, kad jis dirba bankroto administratoriumi, kad turėjo sąskaitą kitame banke, nepatvirtina nei jo žinių, nei patirties nurodyto investavimo srityje. Taigi yra pagrindo teigti, kad ieškovas neturėjo pakankamų žinių investavimo srityje, jog būtų galėjęs savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo sutarčių sudarymo rizikos; be to, dėl aukščiau nurodytos atsakovo ieškovui suteiktos neaiškios ir neišsamios informacijos, ieškovui galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl investavimo į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, pelningumo, padengiančio atsakovo suteiktos ieškovui paskolos palūkanas, kuris, ieškovo teigimu, nulėmė jo sprendimą sudaryti ginčo sutartis.

58Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad tikėtina, jog ieškovas pasirašė Ginčo sutartis suklaidintas atsakovo pateikiamos informacijos apie investavimo skolintomis lėšomis produkto pelningumą, saugumą bei tinkamai neišaiškinus investavimo rizikingumo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį Ginčo sutartis, sudarytas dėl ieškovo esminio suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.), kurias pripažinęs negaliojančiomis, neturėjo pagrindo patenkinti atsakovo AB DnB banko (ieškovo pagal priešieškinį) priešieškinio dėl jo nurodytos skolos priteisimo pagal Paskolos sutartis (CK 6.38 str., 6.158 str., 6.206 str.).

59Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

60Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

61Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš apelianto ieškovo advokato pagalbos dalį išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (4 b. t., 112-124 l.; CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p., 98 str., 302 str.).

62Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius priteistinus dydžius (toliau - Rekomendacijos), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas.

63Ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir bei atliktų darbų išklotinėse nurodoma, jog 10187,39 Lt bylinėjimosi išlaidų sudaro bylos medžiagos analizavimas, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir kitos (kopijavimo bei telefoninių pokalbių) išlaidos.

64Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo atstovo darbo sąnaudas, parengiant atsiliepimą į didelės apimties apeliacinį skundą, tai, kad ieškovo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei atsižvelgdama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sumažina priteistinas ieškovo advokato pagalbos išlaidas iki 1500 Lt (CPK 98 str., 302 str.; Rekomendacijų 2.1-2.4 p., 2.7 p., 8.10 p.).

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą.

67Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD banko, į. k. 112029270, ieškovo S. L., a. k. ( - ) naudai 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) advokato pagalbos išlaidų, ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas S. L. ieškiniu, pareikštu atsakovui AB DNB bankui CK 1.91, 1.95,... 4. Nurodė, kad 2007 m. liepos mėn. pabaigoje ieškovui užėjus į vieną iš AB... 5. Ieškovas pažymėjo, kad jis yra neprofesionalus investuotojas (Finansinių... 6. Ieškovo teigimu, jo apsisprendimą sudaryti Ginčo sutartis lėmė atsakovo... 7. Ieškovas prašomą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą grindė tuo, jog,... 8. Atsakovas AB DnB bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t.,... 9. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kadangi... 10. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo S. L. ir trečiojo... 11. Ieškovas S. L. ir trečiasis asmuo J. L. (atsakovai pagal priešieškinį)... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino... 14. Teismas nurodė, jog atsakovo sudarytos vaizdinės medžiagos „Investavimas... 15. Teismas nustatė, jog ieškovui buvo pristatyta keletas obligacijų, susietų... 16. Teismo teigimu, ieškovas nėra profesionalus investuotojas, todėl, būdamas... 17. Teismas pažymėjo, jog liudytojos V. M. (banko vadybininkės), pristačiusios... 18. Teismas sutiko su ieškovu, jog, sudarant ginčo sutartis, atsakovas suklaidino... 19. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Apeliaciniu skundu atsakovas AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 23. 1) Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino... 24. 2) Spręsdamas dėl ieškovo suklydimo, teismas nenurodė, kokios skolinimo... 25. 3) Teismas nemotyvuotai ir klaidingai nusprendė, jog susitikimo su atsakovo... 26. 4) Padarydamas išvadą, kad sudarant skolinimosi sutartis atsakovas suklaidino... 27. 5) Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė bei... 28. 6) Apygardos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog tiek investavimo... 29. 7) Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Galutinėse sąlygose... 30. 8) Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo suklydimo, neatsižvelgė tai,... 31. 9) Apygardos teismas neįvertino, jog ieškovas ieškinyje piktnaudžiavo savo,... 32. 10) Nepagrįsta ir apygardos teismo išvada, jog sudarydamas ginčo sandorius... 33. 11) Patenkindamas ieškinį, teismas nukrypo nuo bendrosios kompetencijos... 34. Ieškovas S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 37. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 38. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (4 b.... 39. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 41. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas suklydo, sudarydamas... 42. Neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas,... 43. Pagal įstatymą, tarp ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, kuriuos turi... 44. Apygardos teismas ieškinį išnagrinėjo pagal jame nurodytas faktines... 45. Taigi nėra pagrindo teigti, jog apygardos teismas pažeidė proceso rungimosi... 46. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje... 48. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju... 49. Bylos duomenimis (tarp jų liudytojos V. M. (atsakovo darbuotojos) parodymai... 50. Nustatyta, jog 2007-10-11 ir 2007-10-16 ieškovas pasirašė ginčo Paskolos ir... 51. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir... 52. Pažymėtina, kad ginčo sutarčių nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų,... 53. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant... 54. Dėl nurodyto yra pagrindo teigti, kad atsakovo pateikta ieškovui informacija... 55. Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo... 56. Minėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sprendžiant... 57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovui... 58. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad tikėtina, jog... 59. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar... 60. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame... 61. Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš... 62. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato teisine... 63. Ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir bei atliktų darbų... 64. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo atstovo darbo sąnaudas, parengiant... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą.... 67. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD banko, į. k. 112029270,...