Byla 2A-903/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Vyto Miliaus ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB DNB banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, bei 2012 m. gegužės 15 d. papildomo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2322-275/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DnB bankui, kurį vėliau jį patikslinęs, prašė:

51. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytą Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2300/32 ir jos 2007-12-12 pakeitimą Nr. 23003-32/1 bei 2008-09-05 pakeitimą Nr. 2300/32/2;

62. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytas 4 obligacijų pasirašymo sutartis, kurios buvo susietos su akcijomis : 1) sutartis Nr. 5/2007- Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos;

72) sutartis Nr. 27/2007 - Su kylančių šalių akcijomis susietos obligacijos;

83) sutartis Nr. 27/2007- Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos;

94) sutartis Nr. 2/2007- Su žaliavų kainomis susietos obligacijos.

103. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-03-26 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-19;

114. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-08-25 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-67;

125. Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovui A. B. 407 730,15 Lt nuostolių;

136. Priteistų piniginių reikalavimų dalyje priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo A. B. naudai 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

147. Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo A. B. naudai patirtas teismo išlaidas: 30 000 Lt žyminį mokestį, išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodė, kad ieškovas A. B. su atsakovu AB DnB NORD banku 2007-08-13 sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip investuotojas pasirašė keturių atsakovo, kaip emitento, obligacijų emisijų sutartis su vėlesniais (2007 ir 2008 metų) pakeitimais. Viso pasirašytų sandorių suma buvo 5 749 536, 61 Eur arba 19 851 999 Lt. Sutarčių objektu buvo atsakovo išleisti vertybiniai popieriai, taip vadinami „SASO“ arba „Su akcijomis susietos obligacijos“. Vykdant sutartis, 2009 metų pabaigoje ėmė aiškėti aplinkybės, jog atsakovas pardavė ieškovui iš esmės kitokį produktą ir tuo suklaidino ieškovą sąmoningai, nes atsakovas, kaip emitentas, neatskleidė ir sąmoningai nutylėjo esmines ir reikšmingas sandorių aplinkybes, tokiu būdu, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją. Atsakovo parduotos SASO už paskolintas atsakovo, kuris taip pat ir obligacijų emitentas, lėšas, iš esmės buvo kitoks produktas nei SASO įsigijimas už nuosavas lėšas, nes, obligacijoms neuždirbus pelno, skolintos lėšos negrįžta bent jau nominalo pavidalu, kas visuomet būna įsigyjant SASO už nuosavas lėšas. Kad tokia rizika ir rezultatas yra labiau tikėtini nei priešingai, atsakovas neinformavo ieškovo. Priešingai, ieškovui buvo užtikrinta, jog net pačiu nepalankiausiu atveju, tokie vertybiniai popieriai kaip SASO uždirbs mažiausiai 1 procentą jų pačių vertės. 2010 m. pabaigoje tapo aišku, kad visos obligacijos, kurias ieškovas įsigijo iš atsakovo už atsakovo paskolintas lėšas nustatytą akcijų išpirkimo dieną (praėjus 3 metams po obligacijų pasirašymo) neuždirbo jokio žadėto pelno, todėl ieškovą užgriuvo skolintų lėšų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atsakovui pareiga. Susikaupusių palūkanų ir nuostolio padengimui atsakovas ir ieškovas 2010 metais sudarė dvi kredito sutartis, pagal kurias atsakovas padengė savo nuostolį dėl obligacijų paskolinta ieškovui suma, o ieškovui teko pareiga mokėti paskolintas lėšas 19 851 999 Lt ir šios sumos palūkanas, tai yra, viso 2 401 166,70 Lt už laikotarpį iki 2010-08-25 dienos. Už įsipareigojimus atsakovui ieškovas yra įkeitęs jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kuriuos naudoja šeimos poreikiams tenkinti), kuris, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovų vertintojų buvo įvertintas keturis kartus didesne rinkos kaina. Kadangi atsakovo suklaidintų investavimo į SASO investuotojų skaičius pradėjo sparčiai augti, tai šia veikla susidomėjo įstatymais priskirta speciali institucija Vertybinių popierių komisija (VPK), kuri atliko išsamų tyrimą. 2011 m. liepos 28 d. Vertybinių popierių komisija paskelbė sprendimą Nr. 12K-10, kuriame konstatavo, jog AB DnB NORD bankas nebuvo sistemiškai pasirengęs teikti investicines paslaugas klientams, įsigijusiems už banko skolintas lėšas su akcijomis susijusias banko išleistas obligacijas ir tuo pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, veikė neprofesionaliai, suklaidino investuotojus, išplatindamas jiems už emitento (atsakovo) paskolintas lėšas emitento vertybinius popierius - su akcijomis susietas obligacijas (SASO). Iš VPK išvadų paaiškėjo, jog atsakovas ne tik kad suklaidino ieškovą, bet ir platindamas SASO už paskolintas investuotojams lėšas, pažeidė Vertybinių popierių rinkos įstatymą (VPRĮ) ir Finansinių priemonių rinkos įstatymą (FPRĮ).

16Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 metais atsakovo Klaipėdos padalinio vadovė R. Š., pasinaudodama asmenine pažintimi su ieškovu, ėmė itin aktyviai siūlyti ieškovui naują banko produktą - banko obligacijas, vadinamas SASO, kurios net pačiu nesėkmingiausiu atveju investuotojui uždirbs minimum 1 procentą pelno, kad tokių obligacijų, kaip produkto, patrauklumas ir unikalumas yra tame, jog investuotojui savo nuosavų lėšų investuoti nereikės, kad bankas, išleisdamas SASO obligacijas, jų apmokėjimui investuotojui suteiks tiek kredito, kiek leis įkeičiamo investuotojo turto vertė, kurią nustatys banko turto vertintojas, kad SASO obligacijos yra jokios rizikos nesukelianti priemonė investuotojui užsidirbti nuo 1 iki 9 procentų maržą per metus. AB DnB NORD bankas reklamavo save kaip itin didelį profesionalą šioje srityje. Tad ieškovas, pasitikėdamas taip pat ir R. Š., sutiko sudaryti SASO obligacijų sandorius. Banko atsiųstas turto vertintojas įvertino ieškovo turtą 28 mln. Lt suma, pagal kurią, atsakovo skaičiavimais, skolinama suma sudarytų apie 20 mln. Lt. Sandoriai buvo sudaryti, turtas įkeistas, išlaidas, susijusias su sandorių sudarymo veiksmais, turėjo finansuoti ir faktiškai apmokėjo ieškovas. Obligacijų išpirkimo terminą nurodė atsakovas, užfiksuodamas Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutarties 1.8 punkte 2010-08-16 datą. Po sandorių sudarymo atsakovas kas ketvirtį atsiųsdavo ieškovui jo investicinio portfelio Nr. 29524 ataskaitas. Kai 2008 metais ieškovas atsiųstose ataskaitose pastebėjo portfelio vertės smukimą, tai ne kartą kėlė sutarčių pakeitimo klausimą dėl palūkanų normos sumažinimo. Tačiau atsakovas nesutiko, nurodydamas, kad kritimas tikrai laikinas, kad tai yra normalus reiškinys akcijų rinkoje, kad atsakovas tikrai turi patikimus duomenis ir prognozes, jog reikia sulaukti nustatyto sutartyje išpirkimo termino. Išpirkimo terminui atėjus, visos keturios obligacijų emisijos susivedė į nulį, nebeliko ir atsakovo plačiai išprognozuoto pažadėto net ir pačiu nepalankiausiu atveju 1 procento. Ieškovui atsirado pareiga grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas tam pačiam atsakovui už jo unikalų produktą - SASO obligacijas, kurias taip „netikėtai“, priešingai visoms atsakovo specialistų skleistoms analizėms ir rinkos prognozėms, ištiko visiškas fiasko. Dėl iškilusios prievolės mokėti palūkanas ieškovas pateko į itin sunkią situaciją, nes paaiškėjo, jog susidariusias palūkanas ir nuostolius 2,5 mln. Lt turi dengti ieškovas. Todėl ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, kaip skolintis iš atsakovo reikalingas lėšas ir tokiu būdu 2010-03-26 dieną šalys pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-19 dėl 520 265,18 Eur arba 1 796 371,60 Lt kredito iki 2025-09-30, tikslas - apmokėti iki 2010-03-20 dienos susikaupusioms palūkanoms bei nuostoliui, kuris susidarė už pagal 2007-08-13 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2300/32 suteikto kredito dalį, kuri buvo skirta įsigyti šių emisijų obligacijas: DnB NORD Pasaulis 27, DnB NORD aktyviai valdomas pasaulis Nr. 5, DnB NORD Žaliavos Nr. 2 (cituojama taip, kaip nurodyta Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 p., numatančiame kreditavimo paskirtį). 2010-08-25 šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-67 dėl 175 305,87 Eur arba 605 296,10 Lt kredito iki 2025-09-30, tikslas - apmokėti iki 2010-08-25 dienos susikaupusioms palūkanoms, kurios susidarė už pagal 2007-08-13 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2300/32 suteikto kredito dalį, kuri buvo skirta įsigyti DnB NORD Kylančios šalys Nr. 5 emisijos obligacijas (cituojama taip, kaip nurodyta Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 p., numatančiame kreditavimo paskirtį). Išvardintų sandorių, sudarytų 2007-08-13, esmę galima apibūdinti kaip emitento (banko) išleistų vertybinių popierių - su akcijomis susietų obligacijų (SASO) emisijos išleidimas ir pardavimas klientui už to paties emitento (banko) paskolintas klientui lėšas, o klientui įkeičiant banko naudai turtą. Nustatant obligacijų išpirkimo terminą - 3 metus, per kuriuos bankas, teikdamas klientui investicines paslaugas, obligacijas naudoja uždirbti klientui lėšas iki obligacijų išpirkimo termino. SASO yra tokia obligacijų rūšis, kurių palūkanos priklauso nuo tam tikros turto klasės kainos svyravimų. Jeigu investuotojas investuoja į SASO nuosavas lėšas, tai jis niekada nepralaimi investuotų lėšų, nes jos, blogiausiu atveju, sugrįžta investuotojui nominalo pavidalu, tai yra, investuotojas atgauna nuosavas lėšas net esant blogiausiai prognozei, kai obligacijos investuotojui neuždirba palūkanų. O SASO įsigijimas už skolintas emitento lėšas blogiausio scenarijaus atveju reiškia, kad investuotojas patirs realius nuostolius, nes privalės mokėti už pasiskolintą kapitalą palūkanas, ir kuo didesnė suma paskolinama, tuo didesnės palūkanos (investuotojo skoliniai įsipareigojimai). Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išdavoje 2011-07-28 priimtame sprendime, yra išanalizuota visa AB DnB NORD banko veikla dėl SASO išplatinimo skolintomis lėšomis ir konstatuota, kad tai yra visiškai naujas finansinis produktas, kuris buvo išplatintas klientams, neaprašius Prospektuose ir Galutinėse sąlygose. VPK tyrimo objektu buvo ir 2007-01-11 VPK patvirtintas 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos bazinis prospektas. VPK nustatė, jog AB DnB NORD bankas potencialiems investuotojams aiškino, jog SASO metinė grąža yra 8-9 procentai, o per trejus metus galima uždirbti tokią sumą, kokia yra turto vertė. Kaip nustatė VPK, jokiuose AB DnB NORD banko SASO reklaminiuose ir aprašomuosiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie galimybę įsigyti skolintomis lėšomis, todėl visi investuotojai (641 asmuo, tame tarpe ir ieškovas) buvo atsakovo suklaidinti, nes jiems buvo aiškinamas SASO veikimo mechanizmas, nauda ir rizika, pagrįsta SASO, kai į jų įsigijimą investuojamos nuosavos lėšos, o rinkodaros medžiaga neaprašė SASO galimybių ir rizikų, kai jos įsigyjamos skolintomis lėšomis.

17Ieškovas nurodė, kad iki 2012-02-27 dienos jis yra sumokėjęs bankui palūkanų ir kredito 380 615,57 Lt sumą. Dėl sudarytų sandorių ieškovas patyrė išlaidas, susidedančias iš: kredito sutarčių įforminimo ir dokumentų parengimo – 5 302,80 Lt; turto draudimo banko naudai - 19 603 Lt; hipotekos registravimo - 330 Lt; notaro paslaugų ir notaro rinkliavų, tvirtinant turto įkeitimo sutartį – 1 856 Lt; nuosavomis lėšomis sumokėjus kredito grąžinimui – 22,78 Lt. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas privalo atlyginti visą 407 730,15 Lt ieškovo išlaidų, turėtų ginčo sandorių sudarymui, sumą (t. 3, b. l. 53-54).

18Visi ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovo prisijungimo būdu, sutarties tekstus parengė ir pasiūlė atsakovas, tad bet kokie neaiškumai ginčo sutartyse turi būti aiškinami sutartis pasiūliusios šalies nenaudai. Atsakovui, kaip vertybinių popierių rinkos profesionalui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (CK 6.38 str.). Ieškovas yra silpnesnioji šalis teisiniuose santykiuose, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ) 3 str. 20 punktą, ieškovui, kaip neprofesionaliam investuotojui, yra taikytini padidinti apsaugos reikalavimai tiems teisiniams santykiams, kurie susiejo ieškovą ir atsakovą tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Sutartys yra sudarytos nelygiateisiais pagrindais, daugiau pareigų ir visa rizika nuo profesionalo ir stipresnės sandorio šalies perkelta silpnesnei sandorio šaliai. Civilinio kodekso 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsakovas pažeidė specialiųjų įstatymų - Vertybinių popierių rinkos įstatymo (VPRĮ) ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ) - imperatyvius reikalavimus. Tai konstatuota 2011-07-28 Vertybinių popierių komisijos sprendime. Konkrečiai, VPK nustatė, kad AB DnB NORD bankas siūlydamas klientams įsigyti SASO skolintomis lėšomis, pažeidė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 11 str. 3 d., 24 str. 1, 3 ir 4 d., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 str. 1 ir 2 d., 21 str., 22 str. 1,3, 5, 7 d. bei Vertybinių popierių įstatymo 11 str. 3 d. Ieškovo įsitikinimu, visi sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso 1.90 str. ir Civilinio kodekso 1.91 str. pagrindais, nes sudarant ginčo sutartis, atsakovas suklaidino ieškovą dėl esminių sutarčių sąlygų, kurias žinodamas, ieškovas niekada nebūtų sudaręs sutarčių. Ieškovo suklaidinimas turi aiškius apgaulės, numatytos Civilinio kodekso 1.91 str. 5 d. požymius, nes itin reikšminga sandoriams informacija buvo nutylėta. Kadangi 2007-08-13 sandoriai yra niekiniai ir negalioja dėl Civilinio kodekso 1.80, 1.90 ir 1.91 str. 5 d. normų pažeidimo, tai negaliojančiomis turi būti pripažįstamos ir 2010-03-26 ir 2010-08-25 Kreditavimo sutartys, kurios buvo sudarytos be kita ko ir dėl sunkių susidėjusių aplinkybių (CK 1.91 str.). Kreditavimo sutartys negali būti laikomos teisėtomis, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Ieškovas taip pat yra įsitikinęs, jog atsakovas, būdamas profesionaliu investuotoju, nevykdė jam keliamų imperatyvių reikalavimų ieškovo, kaip kliento, atžvilgiu, neatskleidė informacijos apie sandorių esmę, suklaidino ieškovą sąmoningai, dėl ko ginčo sutartys neatitinka tikrosios ieškovo valios. Ginčo sandoriais atsakovas iš tiesų siekė naudos sau, klaidindamas apie pelningą investavimo priemonę (produktą) SASO įsigijimą paskolintomis emitento lėšomis, kai tikrasis atsakovo ketinimas ir tikslas, pasirodo, yra ne kas kita, kaip galimybė sukurti didelių palūkanų šaltinį.

19II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinį patenkino:

211. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytą Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2300/32 ir jos 2007-12-12 pakeitimą Nr. 23003-32/1 bei 2008-09-05 pakeitimą Nr. 2300/32/2;

222. Pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytas 4 obligacijų pasirašymo sutartis, kurios buvo susietos su akcijomis: 1) sutartis Nr. 5/2007 - Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos;

232) sutartis Nr. 27/2007 - Su kylančių šalių akcijomis susietos obligacijos;

243) sutartis Nr. 27/2007 - Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos;

254) sutartis Nr. 2/2007 - Su žaliavų kainomis susietos obligacijos.

263. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-03-26 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-19;

274. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-08-25 atsakovo AB DnB NORD banko ir ieškovo A. B. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-67;

285. Priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovui A. B. 289 749,43 Lt nuostolių;

296. Priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo A. B. naudai 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo 289 749,43 Lt sumos;

307. Priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo A. B. naudai patirtas teismo išlaidas - 30 000 Lt žyminį mokestį.

31Teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, pripažino ieškovo nurodytus paaiškinimus priimtinais, o atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, kad ieškovas nenurodė, kokias konkrečias ginčo sandorio sąlygas ieškovas laikė esminėmis, kurias žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs ginčo sandorių, atmetė, motyvuodamas tuo, kad remiantis Civilinio kodekso 1.90 str. 4 d., suklydimas laikomas esminiu, jei vieną šalį suklaidino kita šalis. Dėl aplinkybės, ar ieškovas buvo informuotas, ar nebuvo suklaidintas dėl palūkanų, priskaičiuotų iki obligacijų išpirkimo, mokėjimo būtinumo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas suprato, jog jam bus priskaičiuotos palūkanos, nes nenurodė, jog būtų suklydęs dėl įsipareigojimo sumokėti palūkanas pagal kreditą. Ieškovas nereiškė reikalavimo tuo pagrindu, kad jis buvo suklaidintas dėl pareigos mokėti palūkanas. Ieškovas kaip jo suklaidinimą nurodė tai, jog atsakovas neatskleidė ir sąmoningai nutylėjo esmines ir reikšmingas sandorių sudarymo aplinkybes, tokias kaip galimos investavimo rizikos, o sąmoningu neteisingos informacijos suteikimu nurodė tai, kad jam buvo užtikrinta, jog net pačiu nepalankiausiu atveju tokie vertybiniai popieriai kaip SASO uždirbs mažiausiai 1 procentą jų pačių vertės.

32Teismas, vertindamas pateiktą į bylą informacinę medžiagą apie SASO, konstatavo, kad galimas nuostolis nurodytas tik viename iš didelės apimties programos lapų, pabaigoje pristatymo, nurodant, kad investuojant 3 500 000 Lt, maksimalus nuostolis - 588 000 Lt. Teismas motyvavo, kad programoje pateikti akcijų rinkų augimo grafikai už laikotarpį nuo 1997 m. iki 2007 m. leido ieškovui susidaryti klaidingą nuomonę, kad akcijų rinkos kils. Šiais grafikais buvo patvirtintas teigimas, kad akcijos bus neabejotinai pajamingos. Tai, kad teikiamoje medžiagoje nebuvo informacijos apie su emisija susijusių rizikos veiksnių atsiradimo galimybę, teismas laikė nepakankamu informacijos atskleidimu investuotojui A. B. Ieškovas buvo suklaidintas, neatskleidžiant jam pilnos informacijos, reikšmingos formuojantis ieškovo valiai dėl ginčo sandorių sudarymo, todėl teismas, sandorius – skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartis – pripažino negaliojančiais Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu. Suklydimas laikomas esminiu, jei vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti (CK 1.90 str. 4 d.), taigi ieškovo suklydimą pripažino esminiu dėl to, kad atsakovas suklaidino ieškovą dėl galimos sandorių sudarymo rizikos, pabrėždamas neabejotiną investicijų pajamingumą ir tuo nepagrįstai įtikinęs investuotoją.

33Atsakovas nurodė, jog ne tik individualių susitikimų metu, bet ir nurodant rizikas Obligacijų pasirašymo sutarties priede Nr. 2, atsakovas informavo ieškovą apie galimas rizikas. Byloje buvo prijungti kaip įrodymai – 4 sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių originalai, iš kurių matyti, jog pasirašant vieną iš šių sutarčių - dėl 49 630 vnt. „Su Pasaulio akcijomis susietų obligacijų“ įsigijimo sutartį Nr. 5/2007, ieškovui nebuvo pateiktas priedas, kuriame būtų išvardinti su emisija susiję rizikos veiksniai. Tai, kad ieškovas yra patvirtinęs parašu, jog susipažino su sutarties priedu Nr. 2 (kuriame išvardinti emisijos rizikos veiksniai), tik vienoje iš obligacijų pasirašymo sutarčių, t. y. dėl 39 704 vnt. „Su žaliavų kainomis susietų obligacijų“ įsigijimo, rodo, jog atsakovas tinkamai neatskleidė investuotojui informacijos apie galimas rizikas, t. y. pasirašytinai nesupažindino ieškovo su emisijos rizikos veiksniais, t. y. neįrodė savo teiginio atsiliepime į ieškinį, jog ieškovas susipažino su Emisijų pagrindinėmis sąlygomis bei su Emisija susijusiais rizikos veiksniais ir tai patvirtino savo parašu visais obligacijų įsigijimo atvejais. Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas nepasirašė obligacijų pasirašymo sutarčių priedų, nes pasakė, jok užtenka vieno parašo. Tai, kad po tekstu Priedas Nr. 2, „Su emisija susiję rizikos veiksniai“ yra grafos, kuriose nurodyta, jog jas turi pasirašyti emitentas ir investuotojas, leido teismui daryti išvadą, kad atsakovo pareiga buvo pareikalauti, jog ieškovas pasirašytinai kiekvienos obligacijų pasirašymo sutarties atveju būtų supažindintas su Emisijos rizikos veiksniais, atsakovas, nepareikalavęs šių parašų visais atvejais, apribojo ieškovo galimybę suabejoti siūlomo produkto naudingumu jam. Tai, kad rizika, aprašyta tik obligacijų pasirašymo sutarties priede Nr. 2 ir ši informacija neatskleista pačioje sutartyje, o nurodyta tik paskutiniame sutarties priede, leido teismui daryti išvadą, kad, bankas sukūrė tokią sutarties formą, kuri neleido klientui be didesnių pastangų atkreipti dėmesį į aprašytus Emisijos rizikos veiksnius, taigi atsakovas netinkamai informavo investuotoją apie galimas rizikas. Sutarties priede Nr. 2 buvo nurodyta, paryškintai pažymint „Rinkos rizika“, ir toliau išaiškinant, kad obligacijų galiojimo laikotarpiu Susiejimo indekso reikšmė gali stipriai svyruoti, o investuotojas prisiima riziką dėl nepalankių svyravimų negauti Susiejimo indekso priemokos (prieaugio). Tai, kad obligacijų prieaugis priklausė nuo akcijų indeksų pokyčio, leido teismui daryti išvadą, kad turėjo būti pateikta išsami informacija apie tai, kokį nuostolį gali turėti investuotojas tuo atveju, kai akcijų indeksai pasieks galimai mažiausią lygį ir jis išliks tokiame lygyje visą investavimo laikotarpį.

34Kiekvienas apdairus ir protingas klientas, investuojantis itin dideles sumas, privalėtų išsiaiškinti sudaromų sandorių esmę ir iš jų galinčias kilti rizikas, tačiau pareiga tai atlikti pirmiausia kyla atsakovui, kadangi jis siūlo įsigyti savo produktą neprofesionaliam investuotojui fiziniam asmeniui, t. y. vartotojui. Be to, draudimo sąlygos nuo rizikų nepasiūlymas ieškovui, buvo taip pat netinkamu informavimu apie investavimą. Obligacijų pasirašymo sutarčių emisijos pagrindinėms sąlygoms – susiejimo indekso prieaugio sąlygoms suprasti, išpirkimo kainai apskaičiuoti reikalingas aukštesnis finansinis išprusimas, nei jį turėjo ieškovas. Tai, kad ieškovas yra verslininkas, socialinių mokslų daktaras, docentas, buvęs Seimo narys, turintis patirtį įsigydamas vertybinius popierius SEB banke, neleido jį vertinti kaip turėjusį suvokti investavimo tokiu būdu, kaip SASO paskolintomis lėšomis, riziką – negauti susiejimo indekso priemokos už obligacijas ir turėti tik pareigą bankui 2010-03-20 mokėti 1 796 371,60 Lt palūkanas ir nuostolius. Tai, kad sandoriai tarp šalių buvo sudaryti tokiu būdu, jog atsakovui neatsirado jokių rizikų iš sandorių, o ieškovui atsirado 1 796 371,60 Lt nuostoliai, leido teismui daryti išvadą, kad Skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys suteikė perdėtą pranašumą atsakovui. Padaręs išvadą, kad pastarosios sutartys buvo sudarytos atsakovui suklaidinus ieškovą, teismas pripažino, kad 2010-03-26 ir 2010-08-25 kreditavimo sutartis ieškovas sudarė dėl susidariusių sunkių aplinkybių, todėl yra pagrindas jas panaikinti, taip pat priteisti patirtus nuostolius, atsiradusius ieškovui vykdant šias sutartis.

35Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo AB DNB banko ieškovui A. B. 117 980,73 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovo atstovės pateiktas ieškinio tikslinimas yra ieškinio reikalavimų padidinimas, o tokią teisę ieškovui numato Civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., šalys byloje turėjo galimybę teikti įrodymus ir duoti paaiškinimus ir dėl padidintų ieškovo reikalavimų, priimtų 2012-02-27 teismo posėdyje, šis reikalavimas turėjo būti išspręstas teismo sprendimu, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl teismas gali išspręsti papildomus reikalavimus, priimdamas papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 1 p.). Kitus reikalavimus priteisti nuostolius, atsiradusius dėl įmokų ir mokesčių mokėjimo, teismas taip pat pripažino įrodytais. Nuostoliai, atsiradę dėl mokesčių ir įmokų mokėjimo įkeičiant turtą, sudarant sutartis, apdraudžiant turtą banko naudai, yra atsiradę dėl sutarčių, kurios pripažintos negaliojančiomis, sudarymo, todėl pripažinus, kad sutartys sudarytos dėl ieškovo suklaidinimo, ir šiuos nuostolius turi atlyginti ieškovui atsakovas. Šie nuostoliai sudaro 27 114,58 Lt (5 302,80 Lt + 330 Lt + 19 603 Lt + 1 856 Lt), todėl bendra priteistina papildomu sprendimu nuostolių suma iš atsakovo ieškovui sudaro 117 980,72 Lt (90 866,14 Lt + 22,78 Lt + 27 114,58 Lt). 2012-02-27 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą priteisti 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidas bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti 5 000 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimą motyvuodamas tuo, kad laiku pateiktas išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas, byla pripažinta sudėtinga dėl keliamų reikalavimų skaičiaus, ieškinio pobūdžio.

36III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

37Atsakovas AB DnB bankas apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Prijungti prie bylos 2012-05-15 banko pažymą, nes šios pažymos pateikimo į bylą būtinybė iškilo vėliau.

38Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo tenkindamas ieškinį Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu, nes bankas neklaidino ieškovo, o ir pats ieškovas nesuklydo sudarydamas Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį bei Obligacijų pasirašymo sutartis. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, tai taip pat nėra laikoma suklydimu. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas taip pat negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą/išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tariamo suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalėjo tirti ir vertinti Civilinio kodekso 1.90 str. taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą, ko minėtas teismas nepadarė, o tai ir sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.

392007 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo sukakę 52 metai, kas suponuoja bendrosios gyvenimiškos patirties turėjimą. Be to, ieškovas bankui buvo žinomas, kaip turintis investavimo patirties verslininkas, įvairių įmonių valdymo organų narys, taip pat Seimo narys, 2000 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete apgynęs socialinių mokslų daktaro laipsnį, Klaipėdos universiteto docentas, dviejų monografijų autorius. Kadangi ieškovas tuo metu buvo viešas asmuo, todėl viešoje erdvėje buvo pakankamai informacijos apie ieškovo amžių, išsilavinimą, darbo/verslininko patirtį, užimtų pareigų pavadinimus, veiklos pobūdį, pedagoginę veiklą ar net turtinę padėti. Kaip nuosekliai buvo nurodoma banko procesiniuose dokumentuose dar pirmųjų susitikimų su ieškovu metu (2007 m. liepos mėnesį) ieškovas informavo banko darbuotoją R. Š. apie tai, kad yra investavęs AB SEB banke į vertybinius popierius, todėl investavimas jam nėra naujas ar nesuprantamas dalykas. Taigi nelogiška ir neteisinga manyti, kad įsigydamas SASO AB SEB banke ieškovas suprato investavimo į SASO esmę bei rizikas, tačiau vėliau investuodamas į tas pačias SASO, ieškovas suklydo dėl sandorių esminių sąlygų. Ginčo sprendimo motyvai prieštarauja vieni kitiems. Vienu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas suprato, jog reiks mokėti paskolos palūkanas, o kitu atveju - kad nesuprato sudarytų sandorių esmės, nes pasiskolino SASO įsigijimui. Akivaizdu, jog ginčo sprendimas negali būti nei teisėtas, nei pagrįstas, nei socialiai teisingas, jei yra grindžiamas vienas kitam prieštaraujančiais argumentais bei nenuoseklus.

40Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovo teiginių susijusių su tariamai banko ieškovui garantuotu vienu procentu prieštaringumą, nenuoseklumą, kintamumą, nekonkretumą. Toks pozicijos nenuoseklumas leidžia pagrįstai abejoti ieškovo paaiškinimų teisingumu (CPK 185 str. 1 d., 186 str. 4 d.). Jei teismas panaikino ginčo sutartis dėl to, jog bankas neva žadėjo ieškovui 1 procentą obligacijų pelno, tai byloje nėra nė vieno šalių pasirašyto ar nepasirašyto dokumento, kuriame būtų nurodytas 1 procentas obligacijų pelno. Kita vertus, jei teismas panaikino ginčo sutartis dėl to, kad bankas neva žadėjo ieškovui 1 procentą nuo obligacijų vertės (su kuo bankas nesutinka, nes nežadėjo jokio procento), tai byloje bankas pateikė įrodymus, jog obligacijos uždirbo 241 201 80 Lt, t. y. daugiau nei 1 procentas obligacijų vertės, nes obligacijų vertė buvo 19 852 000 Lt, o 1 procentas nuo 19 852 000 Lt obligacijų vertės sudaro 198 520 Lt.

41Teismas ginčo sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad bankas nepakankamai ieškovą informavo apie investavimo į SASO rizikas, nes nevertino byloje esančių įrodymų viseto, neatsižvelgė į ieškovo investavimo patirtį apibūdinančią informaciją, gebėjimą suprasti sudaromų sandorių esmę. Apie investavimo į SASO rizikas bankas ieškovą informavo šiais būdais: susitikimų su ieškovu metu žodžiu, ką patvirtino byloje liudytojais apklausti R. Š. bei T. R.; R. Š. ieškovui įteiktu Baziniu prospektu; T. R. ieškovui įteikta pagalbine medžiaga „Investavimas DnB NORD banke 2007 Rugpjūtis”; rašytiniu T. R. pasiūlymu; Obligacijų pasirašymo sutarties priedais Nr. 2 - Su emisija susiję rizikos veiksniai; skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartimi. Taigi akivaizdu, jog ieškovas buvo tinkamai įspėtas apie investavimo į SASO riziką, ją suprato, todėl laisva valia sudarė ginčo sutartis, o dėl pasaulinės ekonominės bei finansų krizės obligacijoms neuždirbus prieaugio, ieškovas tiesiog siekia išvengti prievolių vykdymo.

42Ginčo sprendime teismas nurodė sekantį ieškinio tenkinimo argumentą: „Be to, draudimo sąlygos nuo rizikų nepasiūlymas ieškovui, buvo taip pat netinkamu informavimu apie investavimą”. Toliau teismas neišplėtojo šio argumento, t. y. nepaaiškino, kokį draudimą turėjo omenyje, koks teisės aktas (straipsnis, dalis, punktas) nustato banko pareigą siūlyti ieškovui kažkokį neapibrėžtą draudimą, pagal kokias konkrečias draudimo taisykles bei kokios konkrečios draudimo įmonės teikia fiziniams asmenims draudimo nuo aiškios pareigos skolininkui sumokėti kreditoriui paskolos palūkanas investuojant į SASO paslaugas. Akivaizdu, kad minėtas teismo motyvas yra neargumentuotas, todėl negali būti ieškinio tenkinimo pagrindu. Taip pat nepagrįstas ginčo sprendime esantis motyvas, kad: „Sandoriai tarp šalių buvo sudaryti tokiu būdu, kad atsakovui neatsirado jokių rizikų iš sandorių, o ieškovui atsirado 1 796 371,60 Lt nuostoliai, leidžia daryti išvadą, kad skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys suteikė perdėtą pranašumą atsakovui”. Banko rizikos pobūdis yra kitoks nei investuotojo, kadangi šiuo atveju kitoks yra ir banko galimos grąžos dydis (klientas rizikuoja palūkanų dydžio nuostoliais, bet įgauna galimybę uždirbti neribotai geriausio scenarijaus atveju; tuo tarpu bankas bet kuriuo atveju turi teisę į palūkanas, kitaip tariant banko rizika yra, kad klientas nemokės palūkanų pagal paskolą, tačiau banko grąža yra fiksuota, t. y. jis negauna jokio prieaugio geriausio scenarijaus atveju (akcijų indeksams pakilus), nes visas prieaugis atitenka investuotojui. Toks teismo sprendimas, kai paneigiama banko teisė į palūkanas už paskolintas lėšas (teigiant, kad banko teisė gauti palūkanas neva suteikia perdėtą pranašumą), nėra nei teisingas, nei protingas, nei sąžiningas. Tokiu būdu išeina, kad skolintomis lėšomis investavęs asmuo naudojasi paskola be pinigų, kitaip tariant ekonomine prasme jis nepagrįstai praturtėja (jo padėtis niekuo nesiskiria nuo to investuotojo, kuris investuoja nuosavas lėšas). Tačiau visuotinai pripažįstama, kad pinigai turi vertę laike, ir už pinigų skolinimą turi būti mokamos palūkanos, o jų pasiskolinti be palūkanų rinkoje nėra galima.

43Toks teismo sprendimas iškreipia rizikos sutarčių (CK 6.160 str. 3 d.) ekonominę logiką ir sukuria didelį teisinį netikrumą. Investavimas visuomet yra susijęs su rizika, o kuo didesnė galima grąža tuo didesnė rizika. Finansų rinka yra pagrįsta tuo, kad prisiimama rizika visuomet koreliuoja su uždarbio potencialu, o toks teismo sprendimas šį pamatinį dėsnį paneigia. Taigi teismas neteisingai banko teisę gauti paskolos palūkanas įvardino, kaip perdėtą pranašumą.

44Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos ginčo sprendimo motyvu, jog bankas nesuteikė ieškovui pakankamos informacijos apie rizikos faktorius dėl aplaidumo, pats būdamas nepagrįstai įsitikinęs, kad obligacijų įsigijimas ieškovui negali atnešti 1 796 371,60 Lt nuostolio. Neginčytina, kad pasaulinė ekonominė ir finansų krizė turėjo lemiamą įtaką akcijų indeksų, su kuriais buvo susietos obligacijos, kritimui, o būtent ieškovas buvo prisiėmęs riziką dėl nepalankių akcijų indeksų svyravimų negauti susiejimo prieaugio. Taigi, jei ieškovas klydo dėl sandorių perspektyvų (tikėjosi, kad akcijų indeksai kils dar 3 metus), tačiau įvyko priešingai, tai toks suklydimas nėra pagrindas pripažinti negaliojančiomis ginčo sandorius. Galima suklysti tik dėl sandorio elementų egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Tai, kad ieškovas turės sumokėti bankui palūkanas šalys sulygo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartimi. Ko nežinojo tiek ieškovas, tiek bankas, tai iš kokių lėšų ieškovas sumokės bankui palūkanas (ar iš obligacijų prieaugio, jei jis bus, ar iš asmeninių lėšų, jei obligacijų prieaugio nebus). Taigi teismo išvada, kad bankas ir ieškovas nežinojo ar buvo nepagrįstai įsitikinę, kad investicija bus pelninga, prieštarauja byloje esančiam įrodymų visetui, teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl yra nepagrįsta bei neteisėta. Tiek bankas, tiek ieškovas ginčijamų sutarčių sudarymo metu operavo tik istoriniais duomenimis, kurie buvo palankūs, nes iki tol buvo aiški rinkų kilimo tendencija, tačiau praeities rezultatai negarantuoja tokio paties pelningumo ateityje. Bankas be abejo žinojo apie tai, kad SASO dėl nepalankių rinkos svyravimų gali neuždirbti prieaugio, ir apie šią riziką įspėjo ieškovą. Nagrinėjamu atveju tik obligacijų išpirkimo metu tapo aišku, kad ši rizika materializavosi, t. y. dėl itin didelio viso pasaulio finansų rinkų kritimo, kurio nei viena šalis negalėjo kontroliuoti ar išvengti, obligacijos neuždirbo tiek, kad padengtų paskolos palūkanas.

45Dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nenurodė, kokiomis konkrečiomis labai nenaudingomis sąlygomis ieškovas sudarė 2010-03-26 bei 2010-08-25 kreditavimo sutartis. Pagal išdėstytus teismų praktikoje pripažintus kriterijus nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingos faktų sudėties, kuriai nesant ginčo sandoriai negalėjo būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. pagrindu.

46Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vietoje to, jog bylą išnagrinėtų pagal aktualų ieškovo ieškinio 5 reikalavimą bylą išnagrinėjo pagal buvusį pradinį ieškinio 5 reikalavimą. Ši aplinkybė liudija, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepilnai, neobjektyviai, nevisapusiškai, nes sprendimą byloje priėmė pagal pradinį ieškinio 5 reikalavimą, kuris sprendimo priėmimo dieną buvo pakeistas. Apelianto įsitikinimu, papildomo sprendimo instituto prigimtis ir paskirtis suponuoja, kad papildomas sprendimas nėra skirtas ištaisyti tokiems esminiams procesiniams pažeidimams, kuomet teismas išnagrinėja bylą ne pagal patikslintą ieškinio reikalavimą, o pagal buvusi pradinį ieškinio reikalavimą. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą o ne pačiam pirmosios instancijos teismui. Netinkamai pritaikius papildomo sprendimo institutą pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teises, nes bylinėjimosi procesas nebeatitinka Civilinio proceso kodekso nustatytos bylinėjimosi tvarkos.

47Ieškovas A. B. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, apeliacinius skundus atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, juose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismo sprendimą bei papildomą teismo sprendimą.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliaciniai skundai tenkintini.

50Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

51Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimas bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. papildomas sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

52Dėl papildomų įrodymų prijungimo

53Ieškovas kartu su 2013-09-27 papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė 2013-03-22 Norvegijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

54Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2012-05-15 AB DNB banko pažymą Nr. 30.10-18/342 apie banko patirtus kaštus.

55Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ir apelianto pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl yra pagrindas juos priimti.

56Dėl suklydimo

57Sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

58Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju: neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų. Ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

59Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (pvz., nagrinėjamu atveju iki ginčo sandorių sudarymo akcijų rinkos kilo, tačiau po sandorių sudarymo, dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės ir finansų krizės, akcijų rinkos krito, kas ir sąlygojo obligacijų prieaugio nebuvimą). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, tai taip pat nėra laikoma suklydimu.

60Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (CK 1.90 str. 5 d.).

61Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, nes atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas taip pat negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

62Ieškovas jo suklaidinimo aplinkybėmis nurodė tai, kad atsakovas neatskleidė ir sąmoningai nutylėjo esmines ir reikšmingas sandorių sudarymo aplinkybes, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją, neinformavo ieškovo, kad skolintos lėšos negrįš bent jau nominalo pavidalu ieškovui ir kad tokia rizika ir rezultatas yra labiau tikėtini, nei priešingai. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad ieškovo suklydimas pripažintinas esminiu dėl to, kad atsakovas suklaidino ieškovą dėl galimos sandorių sudarymo rizikos, pabrėždamas neabejotiną investicijų pajamingumą ir tuo nepagrįstai įtikinęs investuotoją. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl galimo ieškovo valios trūkumo sudarant ginčo sandorius, būtina įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesį sandorių sudarymo metu, po sandorių sudarymo susiklosčiusią jų vykdymo praktiką, taikant apdairaus, atidaus asmens elgesio tomis pačiomis aplinkybėmis standartą.

63Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-02-27 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė: “-Aš neskaičiau sutarčių nuo pradžios iki galo; - Neskaičiau sutarčių, permečiau akimis dominančius punktus. Sakė, kad tai tipinė sutartis; - Dėl kreipimosi į nepriklausomus konsultantus: aš pasitikėjau banko darbuotojais.” (3 t., b. l. 112). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino šio ieškovo paaiškinimo bei kitų sandorio sudarymo faktinių aplinkybių. Akivaizdu, kad pasirašomų sutarčių neskaitymas ar tik kelių dominančių punktų permetimas akimis, kaip teismui teigė pats ieškovas, šiuo atveju negali būti laikomas atidžiu bei apdairiu ieškovo elgesiu. Kiekvienas apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo, sudarydamas tokius sandorius, kreiptųsi į profesionalus, šiuo atveju finansų konsultantus ir teisininkus, siekdamas išsiaiškinti visas galimas sandorių sudarymo ir jais sukeliamų teisinių pasekmių rizikas. Tačiau ieškovas to nepadarė. Atsižvelgus į Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties paskolos sumą (beveik 20 mln. Lt), mokėtinų palūkanų dydį (3 001 622,40 Lt) bei kitus įsipareigojimus, akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys laikytinas dideliu ieškovo neatsargumu, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką negali būti laikoma sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl suklydimo teisiniu pagrindu, nes būtent ieškovui tokiu atveju tenka suklydimo rizika.

64Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorį sudariusios šalies (šiuo atveju - ieškovo) amžių, išsilavinimą, patirtį ir kitas sandorio šalį apibūdinančias aplinkybes, nes tik tinkamai įvertinus ieškovą, kaip asmenį, jo turimas žinias bei patirtį, bylą nagrinėjantis teismas gali pagrįstai nuspręsti, ar tokią investavimo patirtį turintis asmuo galėjo suvokti sudaromų sandorių esmines sąlygas, ar negalėjo (ar tik teigia nesupratęs sandorių esmės, nes siekia išvengti prievolių vykdymo).

65Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalėjo tirti ir vertinti Civilinio kodekso 1.90 str. taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą, tačiau to nepadarė, o tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

66Dėl ieškovo investavimo patirties

67Ieškovas A. B. savo ieškinį grindė tuo aspektu, kad yra neprofesionalus investuotojas, todėl apeliacinės instancijos teismas, visų pirma mano esant tikslinga pasisakyti dėl bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių, apibūdinančių ieškovo patirtį investavimo srityje.

68Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas AB DNB bankas būtų priskyręs ieškovą A. B. profesionalių investuotojų kategorijai. Ieškovas nebuvo įtrauktas į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionalių investuotojų sąrašą. Tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių sudarymo metu galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo (2007-01-18 redakcija) (toliau – VPRĮ) 2 str. 35 d. buvo nurodyti kriterijai, pagal kuriuos fiziniai asmenys pripažįstami profesionaliais investuotojais: investuotojas sudarinėjo didelės apimties sandorius vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius sudarydavo vidutiniškai ne mažiau kaip 10 tokių sandorių per ketvirtį; investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija 500 000 eurų; investuotojas ne trumpiau kaip vienerius metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas, kurias einant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius. Minėto įstatymo 2 str. 17 d. 4 p. nustatė, kad tam, jog fizinis asmuo būtų įtrauktas į profesionalių investuotojų sąrašą, jis turėjo atitikti bent du iš aukščiau išvardintų kriterijų.

69Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. B. buvo įvairių įmonių (tame tarpe buvusio AB Vakarų bankas) valdymo organų narys (ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino teismui pats ieškovas), taip pat Seimo narys, 2000 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete apgynęs socialinių mokslų daktaro laipsnį, Klaipėdos universiteto docentas, dviejų monografijų autorius.

70Pažymėtina, kad kredito įstaigos yra laikomos profesionaliais investuotojais (VPRĮ 2 str. 17 d. 1 p.). Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kuris užėmė vadovaujančias ir atsakingas pareigas kredito įstaigoje, priskirtinoje profesionaliems investuotojams, buvo būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius (VPRĮ 2 str. 35 d. 3 p.), tačiau akivaizdu, kad turėdamas tokios patirties ir būdamas išsilavinęs asmuo, jis suprato ar turėjo suprasti investavimo riziką, jos ypatumus atsižvelgiant į pasirinktas strategijas ir kt. Tokią išvadą patvirtina žemiau šiame sprendime nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kurios apibūdina ieškovo elgesį tiek iki sudarant ginčijamas sutartis, tiek jas vykdant (CPK 185 str.).

71Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog ieškovas A. B., jau anksčiau yra investavęs į rizikingus investicinius fondus bei gerai išmano investavimo į vertybinius popierius specifiką, patvirtina pagal Vilniaus apygardos teismo atsakovui išduotą teismo liudijimą AB SEB banko pateikta 2012-03-16 pažyma Nr. 07.04.04.06-4025 bei Vertybinių popierių sąskaitos išrašas (t. 3, b. l. 126-129). Šie įrodymai patvirtina labai plačią ir įvairią ieškovo investavimo patirtį (tame tarpe, SASO įsigijimo kitame banke patirties turėjimą) ieškovo įgytą dar iki ginčo sutarčių sudarymo AB DNB banke. Apibendrinant ieškovo investavimo AB SEB banke į vertybinius popierius patirtį konstatuotina: ieškovo investavimo patirtis skaičiuojama nuo 2001 m., todėl 2007 m. rugpjūtį ieškovas turėjo ne mažiau kaip 6 metų investavimo į vertybinius popierius patirtį; per pažymoje nurodytą laikotarpį ieškovas yra sudaręs beveik 40 investavimo sandorių; iki 2007-08-13 ieškovas buvo įsigijęs dvi SASO emisijas (2006-07-03 SEB VB Ramiojo vandenyno šalys ir 2007-02-12 SEB VB Didžioji Kinija 2). Šias aplinkybes vertinant kartu su ieškovo turima įmonių valdymo, įstatymų leidybos patirtimi, turimu socialinių mokslų daktaro laipsniu, darbu Klaipėdos universitete docentu, tuo, kad ieškovas yra dviejų monografijų autorius, mokslinių straipsnių, kitų leidinių autorius ar bendraautorius, akivaizdu, kad tokiam asmeniui taikytini kiti atidumo ir rūpestingumo standartai, nei tokios patirties neturintiems asmenims.

72Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bei apibendrinęs minėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas, turėdamas ilgametės patirties ir žinių investavimo srityje, dar iki ginčo sutarčių sudarymo valdęs, kaip fizinis asmuo, ypatingai didelės vertės investicinius portfelius, ėjęs vadovaujančias pareigas, kurios įpareigoja turėti aukštą kvalifikaciją, nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose negali būti vertinamas vien kaip vartotojas, nesuvokiantis investavimo rizikos ir neturintis jokių investavimui reikalingų žinių. Priešingai, tiek aukščiau nurodyti faktai, tiek vėliau šiame sprendime analizuotinos aplinkybės suteikia pagrindą ieškovo elgesį ir veiksmus ginčo sandoriuose traktuoti kaip investavimo patirtį turinčio asmens (CPK 185 str.).

73Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo sutartys galiojo pakankamai ilgą laiką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek jau vykdant sutartis, būtų kėlęs klausimą dėl sąlygų neatitikimo jo interesams ir investavimo strategijai (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas jau ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai ir iš esmės, ieškovo žodžiais tariant, privertė pasirašyti 2007-08-13 Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2300/32 bei 4 obligacijų pasirašymo sutartis - kaip minėta, ieškovas, būdamas išsilavinęs, turintis patirties sudarant investavimo sandorius (ieškovas AB SEB banke 2006-07-03 bei 2007-02-12 buvo įsigijęs tokį patį produktą - su akcijomis susietas obligacijas (SASO), kaip 2007-08-13 įsigijo AB DNB banke), suvokė ar turėjo suvokti tokių sutarčių sąlygas bei teisines pasekmes, kurios gali kilti jas pasirašius (CPK 185 str.).

74Dėl 1 procento obligacijų vertės uždarbio

75Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ieškovo nagrinėjant bylą išdėstytus argumentus, skundžiamame 2012 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, kad atsakovas ieškovui garantavo, jog SASO uždirbs mažiausiai 1 procentą jų pačių vertės.

76Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 str. 1 d. reiškia, kad teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, nustato šių aplinkybių buvimą, nebuvimą bei vertę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais.

77Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo paaiškinimus dėl 1 procento obligacijų vertės uždarbio teismas turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tokiais įrodymais galėtų būti šalių parašais patvirtinti dokumentai: Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis; Obligacijų pasirašymo sutartys; Obligacijų pasirašymo sutarčių priedas Nr. 1 - Emisijos pagrindinės sąlygos; Obligacijų pasirašymo sutarčių priedas Nr. 2 - Su emisija susiję rizikos veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viename iš aukščiau paminėtų šalių pasirašytų dokumentų nėra sąlygos apie garantuojamą 1 procento dydžio (ar kokio nors kitokio dydžio) uždarbį nuo obligacijų vertės ar 1 procentą pelno. Šiuo atveju, jei bankas būtų garantavęs ieškovui 1 procento obligacijų prieaugį, tai tikėtina, kad ši garantija, atsižvelgiant į susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, būtų buvusi įtvirtinta raštu. Taip pat akivaizdu, kad įvertinus ieškovo patirtį tiek versle, tiek investavime ieškovas nebūtų pasirašęs jokios sutarties, jei joje nebūtų sąlygos, dėl kurios sandorio šalys būtų sutarusios. Skundžiamame sprendime teismas netyrė bei neįvertino minėtų rašytinių dokumentų turinio. Pastebėtina, kad apie jokias 1 procento uždarbio garantijas nebuvo rašyta ir banko rašytiniame pasiūlyme ieškovui (t. 1, b. l. 243-245). Šiame pasiūlyme nurodoma, kad „obligacijų grąža priklausys nuo to, kiek per pasirinktą laikotarpį išaugs minėti akcijų ar žaliavų indeksai, o jeigu indeksai nukristų, išpirkimo metu jums būtų išmokėta visa investuota suma“. Kaip matyti, joks procentas uždarbio ieškovui nebuvo garantuojamas net ikisutartiniu rašytiniu pasiūlymu.

78Apeliaciniame skunde keliami tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo darbuotojų R. Š. ir T. R. parodymus, kadangi liudytojai yra atsakovo darbuotojai, todėl turi interesą duoti parodymus darbdavio naudai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl liudytojų parodymų vertinimo, vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra atsakovo darbuotojai, nesudaro pagrindo jų parodymus vertinti kritiškai. Pagal CPK 189 straipsnio 1 dalį liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Šioje byloje, aplinkybės, susijusios su ginčijamų sandorių sudarymu geriausiai gali būti žinomos šių sandorių sudarymo procese tiesiogiai dalyvavusiems atsakovo darbuotojams. Nors pirmosios instancijos teismas ir vertino liudytojų parodymus su kitų įrodinėjimo priemonių pagalba gauta informacija, tačiau liudytojų parodymų atmetimas nebuvo pakankamai motyvuotas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojų parodymai neprieštaravo kitų įrodinėjimo priemonių pagalba byloje surinktiems duomenims (šalių pasirašytoms sutartims, susirašinėjimui ir kt.) dėl ieškovo informavimo apie investavimo sąlygas bei galimas rizikas.

79Kaip įrodymą, kad ieškovui buvo žadėtas 1 procentas nuo obligacijų vertės ar 1 procento pelnas teismas sprendime nurodė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2893-585/2011. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant minėtame teismo sprendime nustatytus faktus ir pateiktus teisės aiškinimus, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog jis yra apskųstas kasacine tvarka. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio reikalavimus sukurta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, ir tai reiškia, kad turi būti formuojama vienoda, nuosekli teisės aiškinimo ir taikymo praktika, grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais bei kitais konstituciniais principais. Kasaciniam teismui įstatymu yra pavesta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų patikra teisės taikymo (aiškinimo) aspektu, o vykdydamas šią funkciją kasacinis teismas, viena vertus, įgyvendina teisėtumo patikrą konkrečioje byloje, kita vertus, formuoja teisės taikymo (aiškinimo) doktriną, todėl vienodos teismų praktikos formavimas apima ir teisės turinio atskleidimo maksimą, be kita ko užtikrinančią teisinio aiškumo bei tikrumo imperatyvų įgyvendinimą praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2008).

80Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2893-585/2011 minima bei analizuojama pagalbinė medžiaga „Investavimas DnB NORD banke 2007 Birželis“, kuri nėra ir nebuvo nagrinėjamos bylos sudėtine dalimi. Civilinio proceso kodekso 263 str. nustatyta, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje buvo analizuojama kita pagalbinė medžiaga „Investavimas DnB NORD banke 2007 Rugpjūtis“ (t. 1, b. l. 221-242). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nagrinėjamoje byloje nesančio įrodymo turinį bei nepagrįstai sprendė, kad bankas ieškovui garantavo 1 procentą nuo obligacijų vertės ar 1 procentą pelno. Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad obligacijų prieaugis priklauso išimtinai nuo rinkos sąlygų, todėl joks prieaugio ar pelno procentas ieškovui garantuotas nebuvo. Kitokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

81Dėl informavimo apie investavimo į SASO rizikas pareigos vykdymo

82Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovo teiktoje medžiagoje nebuvo informacijos apie su emisija susijusių rizikos veiksnių atsiradimo galimybę, ir tai laikė nepakankamu informacijos atskleidimu investuotojui A. B. Teismas pripažino, kad atsakovo pareiga buvo pareikalauti, jog ieškovas pasirašytinai kiekvienos obligacijų pasirašymo sutarties atveju būtų supažindintas su Emisijos rizikos veiksniais, atsakovas, nepareikalavęs šių parašų visais atvejais, apribojo ieškovo galimybę suabejoti siūlomo produkto naudingumu jam. Tai, kad rizika, aprašyta tik obligacijų pasirašymo sutarties priede Nr. 2 ir ši informacija neatskleista pačioje sutartyje, o nurodyta tik paskutiniame sutarties priede, leido teismui daryti išvadą, kad, bankas sukūrė tokią sutarties formą, kuri neleido klientui be didesnių pastangų atkreipti dėmesį į aprašytus Emisijos rizikos veiksnius, taigi atsakovas netinkamai informavo investuotoją apie galimas rizikas.

83Vertindama šiuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ieškovo galimybės susipažinti su galimais rizikos veiksniais. Pasisakant dėl tokios ieškovo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad Obligacijų pasirašymo sutartis priskirtina rizikos sutarčių rūšiai, nes ją sudarant šalims nėra žinoma, ar jos gaus kokios nors naudos, arba nežinomas galimos naudos dydis, arba naudos gavimas priklauso nuo atsitiktinių, dažnai nuo šalių valios nepriklausomų aplinkybių (CK 6.160 straipsnio 3 dalis).

84Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001).

85Atsakovas AB DNB bankas - finansų maklerio įmonė, tarp kitų, teikianti ir investicines paslaugas (FPRĮ (redakcija, galiojusi nuo 2007-02-08) 3 str. 7 d.), prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (informacija gali būti pateikiama standartizuota forma (FPRĮ 22 str. 3 d.)), finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad informavimo apie galimas investavimo į SASO rizikas pareigą įvykdė keliais būdais, tarp jų ir informuodamas apie jas Obligacijų pasirašymo sutarties priedu Nr. 2 bei Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartimi. Tai, kad šioje byloje nustatyta, jog ieškovas pasirašė tik vieną iš keturių Obligacijų pasirašymo sutarčių priedų Nr. 2, vertinant ieškovo galimybes sužinoti ir įvertinti galimas investavimo rizikas, teisiškai nėra reikšminga. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad visos keturios Obligacijų pasirašymo sutartys pasirašytos vieną dieną, prie jų esančio priedo Nr. 2 turinys yra identiškas, todėl ieškovas, net ir pasirašęs vieną iš keturių sutarčių priedų Nr. 2, turėjo galimybę sužinoti apie investavimo rizikas, nurodytas tokiame priede. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog jam sutarčių pasirašymo metu buvo pateiktos sutartys bei jų priedai susipažinimui ir pasirašymui. Ieškovas pasirašė visas 4 Obligacijų pasirašymo sutartis bei bent vieną egzempliorių sutarties priedų Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 2, b. l. 190-191). Priede Nr. 2 nurodytas rizikos aprašymas atitinka Baziniame prospekte buvusį rinkos rizikos aprašymą. Tai, kad reikiama informacija buvo skelbiama sutarties priede Nr. 2, o ne pateikta pačioje sutartyje, teismui neleidžia spręsti dėl jos nepakankamumo. Pagal Obligacijų pasirašymo sutarčių 2.3.3. punktą „šios sutarties priedai Nr. 1 ir Nr. 2 yra neatskiriama sutarties dalis, pasirašydamas šią sutartį Investuotojas patvirtina, kad yra su jais susipažinęs“. Pagal Sutarties 2.3.5. punktą „ši sutartis sudaryta ant 6 lapų, dviem egzemplioriais, vienas – Emitentui, vienas – Investuotojui“, kas taip pat patvirtina, kad sutarties priedai buvo neatskiriama sutarties dalis, nes tik su priedais sutartis sudaro 6 lapus.

86Vertinant ieškovo galimybes sužinoti investavimo rizikas, teismas papildomai pasisako dėl pagalbinės medžiagos „Investavimas DnB NORD banke 2007 Rugpjūtis“ turinio. Šioje pagalbinėje medžiagoje aprašytos galimos trys investavimo strategijos, tarp jų ir investavimas skolintomis lėšomis (t. 1, b. l. 235-238), taip pat pateikti pavyzdiniai skaičiavimai dėl galimo investicijų pelningumo ar nuostolio. Iš šioje medžiagoje esančio galimo rizikos aprašymo (t. 1, b. l. 240-241), aiškiai galima susidaryti įspūdį apie tai, kad esant nuliniam obligacijų prieaugiui investicija, pasirinkus investavimo strategiją tik skolintomis lėšomis, gali būti nuostolinga, t. y. klientui teks pareiga sumokėti palūkanas už skolintas lėšas (gautą kreditą). Iš šioje medžiagoje skelbtos informacijos apie investavimą esant nestabiliai situacijai rinkose (t. 1, b. l. 230) taip pat galima susidaryti įspūdį, kad rinkoms yra būdingas ir gana didelis kritimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš šios informacijos padarė priešingą išvadą, jog tokia informacija leido ieškovui susidaryti klaidingą nuomonę, kad akcijų rinkos kils. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia išvada nepagrįsta, nes minėtame grafike pavaizduotas ne tik rinkos kilimas, bet ir kritimas. Teismo nuomone, toks akcijų rinkos kaitos grafikas, ieškovui, kaip turinčiam investavimo patirtį nuo 2001 m., turėjo būti pakankamai informatyvus ir neleido susidaryti įspūdžio tik dėl galimo akcijų rinkos kilimo. Tai, kad akcijų rinka neaugo taip, kaip buvo tikėtasi, nesudaro pagrindo pripažinti sudarytų sutarčių negaliojančiomis.

87Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo sudarytų Obligacijų pasirašymo sutarčių turinio bei priedų, Bazinio prospekto, papildomos medžiagos, jam atsakovo darbuotojų suteiktos informacijos apimtį, teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo visas galimybes susipažinti su sutarčių sąlygomis, prieduose pateikta informacija. Todėl konstatuoja, kad atsakovo ieškovui suteiktos informacijos pobūdis (informacija pateikta šalių sudarytose sutartyse, Baziniame prospekte, pagalbinėje medžiagoje), atsižvelgiant į atidaus ir rūpestingo asmens galimybes įvertinti galimą investavimo riziką, atitinka aiškumo ir išsamumo kriterijų. Suteikta informacija sudarė galimybę ieškovui suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ieškovas šios informacijos pagrindu galėjo priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

88Vertinant ieškovo galimybes įvertinti investavimo riziką tuo aspektu, kad investicijų į SASO pelningumui esant nuliniam, ieškovui teks pareiga sumokėti palūkanas už skolintas lėšas, būtina atsižvelgti ir į šalių pasirašytos Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties sąlygas. Pagal minėtos sutarties 5-6 punktus galima aiškiai spręsti, kad tiek sėkmingos, tiek nesėkmingos investicijos atveju, ieškovui tenka pareiga grąžinti gautą kreditą ir sumokėti priskaičiuotas palūkanas. Pagal 6.1 punkto 3 dalį „jeigu Kliento Bankui mokėtina suma yra didesnė, tai Klientas ne vėliau kaip Kredito grąžinimo dieną įsipareigoja sumokėti Bankui trūkstamą sumą, sukaupdamas ją Kliento atsiskaitomojoje sąskaitoje, nurodytoje Sutarties 1.9 punkte, bei užtikrindamas Bankui galimybę sukauptą sumą nurašyti“. Apie tai, kad ieškovas prisiima galimą investavimo nuostolių (mokėtinų palūkanų) riziką galima spręsti ir iš kitų Sutarties sąlygų: 6.4, 6.6, 9.31.1, 9.5 ir kt. punktai. Prie tokių sąlygų priskirtinos ir Sutarties sąlygos, susijusios su įkeitimu (sutarties 7 punktas), t. y. kliento įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimui įkeičiant ne tik įsigytas obligacijas (Sutarties 7.1.1. punktas), bet ir užtikrinant tokių įsipareigojimų įvykdymą nekilnojamojo turto įkeitimu (Sutarties 7.2. punktas) ir kliento lėšų, esančių Banko sąskaitose įkeitimu (Sutarties 7.3. punktas). Ieškovui, kaip turinčiam investavimo patirties asmeniui, turėjo būti suprantama, kad investuojant skolintas lėšas, jis prisiima ir riziką nesėkmingos investicijos atveju. Šiuo atveju investicijos ypatumas buvo tas, kad ieškovas iš anksto galėjo prognozuoti maksimalų nuostolių dydį, nesėkmingos investicijos atveju.

89Tai, kad ieškovas suprato galimą investavimo riziką, netiesiogiai patvirtina ir paties ieškovo paaiškinimas dėl galimai jam garantuoto investicijų pelningumo 1 procentu, kadangi ir tokiu atveju, atsižvelgiant į Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties sąlygą dėl kredito palūkanų normos (5,04, o po Susitarimo Nr. 2300/32/2 sudarymo – 4,04), ieškovas turėjo suvokti, kad net ir esant tokiam pelningumui, jam teks padengti skirtumą tarp obligacijų prieaugio ir palūkanų už naudojimąsi kreditu (atitinkamai 4,04 arba 3,04).

90Apeliaciniam teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodo tiek Lietuvos, tiek užsienio teismų praktikos pavyzdžius, kuriais, jo nuomone, turėtų būti remiamasi ir šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytų nutarčių turinį ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei keliamus teisės klausimus, konstatuoja, kad nagrinėjama ir papildomuose rašytiniuose ieškovo paaiškinimuose nurodytos bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-480/2013 konstatuota, kad esminę reikšmę ieškovo valios formavimusi turėjo pristatymo metu atsakovo pateikta informacija, nagrinėjamoje byloje ieškovas savo valios formavimąsi siejo su atsakovo darbuotojos R. Š. siūlymu įsigyti SASO, garantijomis, kad šis produktas uždirbs mažiausiai 1 procentą pelno ir pan. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-669/2013 ieškovas neturėjo investavimo į obligacijas, susietas su akcijų indeksais patirties, atsakovas jam nebuvo įteikęs Obligacijų sutartyse nurodyto Prospekto. Norvegijos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (2013-03-22 priimtas sprendimas) pagrindinis klausimas buvo, ar sudarant sutartį ieškovas buvo pakankamai informuotas apie investicinę riziką ir produkto savybes (sprendimo paragrafas (101)). Atsakydamas į šį klausimą Norvegijos Aukščiausiasis Teismas, konstatavo, kad, kliento sprendimas investuoti buvo priimtas remiantis banko pateikta klaidinančia informacija apie esminius parametrus (sprendimo paragrafas (129)). Vertinant banko pareigą informuoti apie galimas rizikas buvo atsižvelgta į tai, kad sutartys buvo sudaromos su smulkiaisiais indėlininkais ir nepatyrusiais investuotojais. Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo pareigą informuoti ieškovą apie galimas investavimo rizikas, buvo atsižvelgta ne tik į pateiktos informacijos turinį, formą, bet ir ieškovo turimą investavimo patirtį, galimą suteiktos informacijos įtaką ieškovo valios sudarant ginčo sandorius formavimuisi.

91Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas suprato SASO įsigijimo skolintomis lėšomis pasekmes, kad obligacijoms neuždirbus prieaugio, viršijančio kredito palūkanas, jam visais atvejais teks padengti skirtumą tarp obligacijų prieaugio ir palūkanų už naudojimąsi kreditu. Bylos duomenų visuma taip pat patvirtina, kad atsakovas įgyvendino pareigą įspėti klientą apie galimas investavimo rizikas.

92Dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

93Pirmosios instancijos teismas negaliojančiomis pripažino 2010-03-26 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-19, kuria ieškovui buvo suteikta 520 265,18 EUR paskola bei 2010-08-25 Kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2010-67, kuria ieškovui buvo suteikta 175 305,87 EUR paskola (viso 695 571,05 EUR). Abiejų minėtų paskolų paskirtis - palūkanų pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį sumokėjimas (Kreditavimo sutarčių 7 p., t. 1, b. l. 43, 53). Kitaip tariant, 2010-03-26 bei 2010-08-25 kreditavimo sutarčių pagrindu gautomis lėšomis ieškovas pilnai atsiskaitė su banku pagal 2007-08-13 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2300/32 (su vėlesniais jos pakeitimais). Tokiu būdu Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis pasibaigė jos įvykdymu. Pirmosios instancijos teismas minėtų sutarčių pripažinimą negaliojančiomis motyvavo tuo, kad ieškovas šias sutartis dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, tačiau plačiau šio argumento skundžiamame sprendime neaptarė.

94Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad Civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma Civilinio kodekso 1.91 str. įtvirtinta nurodytų faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009). Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią Taigi negalima pripažinti negaliojančiu sandorį, remiantis sunkia ieškovų finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

95Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal išdėstytus teismų praktikoje pripažintus kriterijus nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingos faktų sudėties, kurios nesant ginčo sandoriai negalėjo būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. pagrindu.

96Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2010-03-26 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2010-19 bei 2010-08-25 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2010-67 sudarymas patvirtina aplinkybę, jog ieškovas nesuklydo sudarydamas Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį bei Obligacijų pasirašymo sutartis. Priešingu atveju kiekvienas asmuo ginčytų minėtus pirminius sandorius, o ne skolintųsi lėšas palūkanų sumokėjimui. Akivaizdu, kad 2010-03-26 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-19 bei 2010-08-25 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-67 ieškovas sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, tačiau šiandien bando išvengti prievolių vykdymo. Ieškovas neįrodinėjo byloje sunkiai susidėjusių aplinkybių fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys ieškovo turtinę padėtį apibūdinantys įrodymai (turto deklaracijoje nurodyta: privalomas registruoti turtas: 11 912 090 Lt; Vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai: 63 147 892 Lt; Piniginės lėšos: 3 453 351 Lt ir kt. (3 t., b.l. 42)) patvirtina, kad ieškovas galėjo ir be 2010-03-26 bei 2010-08-25 kreditavimo sutarčių įvykdyti prievolę sumokėti paskolos palūkanas pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.

97Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog bankas bendradarbiavo su ieškovu, t. y. 2009-09-04 sutiko sumažinti Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartimi sulygtą palūkanų normą nuo 5,04 proc. iki 4,04 proc. (t. 2, b. l. 206-207); 2010-03-26 bei 2010-08-25 kreditavimo sutartimis bankas suteikė ieškovui kreditą, kad ieškovas galėtų apmokėti pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį susikaupusias palūkanas, tokiu būdu išdėstant kredito grąžinimą iki 2025 metų, o ne kreipėsi dėl palūkanų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Sunkiai susidėjusių aplinkybių egzistavimas ginčijamų sutarčių sudarymo metu turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl teiginys, kad kreditavimo sutartis jis sudarė dėl sunkai susidėjusių aplinkybių, byloje neįrodytas. Taigi neįrodžius jokių sunkiai susidėjusių aplinkybių konstatuotinas neteisėtas bei nepagrįstas 2010-03-26 bei 2010-08-25 kreditavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis.

98Dėl šalių interesų pusiausvyros

99Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, sandoriai tarp šalių buvo sudaryti tokiu būdu, jog atsakovui neatsirado jokių rizikų iš sandorių, o ieškovui atsirado 1 796 371,60 Lt nuostoliai, ir sprendė, kad Skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys suteikė perdėtą pranašumą atsakovui. Teismo sprendime įvertintas šalių interesų balansas ir galima esminė šalių galimybė, gali būti reikšmingi sprendžiant dėl sutarties ar atskiros jos sąlygų pakeitimo (pvz., dėl sandorio šalių rizikos disproporcijos, CK 6.228 straipsnis), o ne dėl sutarties negaliojimo iš esmės suklydus. Pagal CK 1.90 straipsnio 7 dalį suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais. Šioje byloje buvo reiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl esminio suklydimo, todėl ginčo situacijai netaikytinos sutarčių modifikavimo nuostatos.

100Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti. Dėl šios priežasties yra naikintini skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

101Dėl bylinėjimosi išlaidų

102Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

103Apeliantas AB DNB bankas 2012-05-21 pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį (t. 4, b. l. 59), kuris atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundą pilnai patenkinus priteistinas iš ieškovo A. B.

104Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (t. 3, b. l. 36; t. 4, b. l. 84-85), atsakovas taip pat patyrė 16 456 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Prašymai atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki atitinkamai ieškinio bei apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovo advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoštus atsiliepimą į ieškinį, tripliką, apeliacinį skundą, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose bei kt., į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo kolegija atsakovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje sumažina, priteisdama atsakovo naudai iš ieškovo A. B. 8 228 Lt (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.10, 8.18 p.).

105Iš ieškovo A. B. į valstybės biudžetą taip pat priteistinos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos (pagal byloje esančias pažymas apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

106Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

107Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

108Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo atmesti.

109Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. ( - )) atsakovo AB DNB banko (į. k. 112029270) naudai 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) žyminio mokesčio bei 8 228 Lt (aštuoni tūkstančiai du šimtai dvidešimt aštuoni litai) atstovavimo išlaidų.

110Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 14 Lt (keturiolika litų) teismo turėtų pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DnB bankui,... 5. 1. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB DnB... 6. 2. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB... 7. 2) sutartis Nr. 27/2007 - Su kylančių šalių akcijomis susietos obligacijos;... 8. 3) sutartis Nr. 27/2007- Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos;... 9. 4) sutartis Nr. 2/2007- Su žaliavų kainomis susietos obligacijos.... 10. 3. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-03-26 atsakovo AB DnB... 11. 4. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-08-25 atsakovo AB DnB... 12. 5. Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovui A. B. 407 730,15 Lt... 13. 6. Priteistų piniginių reikalavimų dalyje priteisti iš atsakovo AB DnB NORD... 14. 7. Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo A. B. naudai patirtas... 15. Nurodė, kad ieškovas A. B. su atsakovu AB DnB NORD banku 2007-08-13 sudarė... 16. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 metais atsakovo Klaipėdos padalinio... 17. Ieškovas nurodė, kad iki 2012-02-27 dienos jis yra sumokėjęs bankui... 18. Visi ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovo prisijungimo būdu, sutarties... 19. II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo A. B.... 21. 1. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB DnB... 22. 2. Pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-13 atsakovo AB DnB... 23. 2) sutartis Nr. 27/2007 - Su kylančių šalių akcijomis susietos obligacijos;... 24. 3) sutartis Nr. 27/2007 - Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos;... 25. 4) sutartis Nr. 2/2007 - Su žaliavų kainomis susietos obligacijos.... 26. 3. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-03-26 atsakovo AB DnB... 27. 4. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-08-25 atsakovo AB DnB... 28. 5. Priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovui A. B. 289 749,43 Lt... 29. 6. Priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo A. B. naudai 5 procentų... 30. 7. Priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo A. B. naudai patirtas... 31. Teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, pripažino ieškovo nurodytus... 32. Teismas, vertindamas pateiktą į bylą informacinę medžiagą apie SASO,... 33. Atsakovas nurodė, jog ne tik individualių susitikimų metu, bet ir nurodant... 34. Kiekvienas apdairus ir protingas klientas, investuojantis itin dideles sumas,... 35. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu... 36. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 37. Atsakovas AB DnB bankas apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus... 38. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo tenkindamas ieškinį... 39. 2007 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo sukakę 52 metai, kas suponuoja... 40. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovo teiginių susijusių su tariamai banko... 41. Teismas ginčo sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad bankas nepakankamai... 42. Ginčo sprendime teismas nurodė sekantį ieškinio tenkinimo argumentą: „Be... 43. Toks teismo sprendimas iškreipia rizikos sutarčių (CK 6.160 str. 3 d.)... 44. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos ginčo sprendimo motyvu,... 45. Dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pirmosios... 46. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vietoje to, jog... 47. Ieškovas A. B. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos... 48. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 49. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 51. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 52. Dėl papildomų įrodymų prijungimo... 53. Ieškovas kartu su 2013-09-27 papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė... 54. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2012-05-15 AB DNB banko... 55. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 56. Dėl suklydimo... 57. Sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 58. Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju:... 59. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad... 60. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio... 61. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t.... 62. Ieškovas jo suklaidinimo aplinkybėmis nurodė tai, kad atsakovas neatskleidė... 63. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-02-27 teismo posėdžio metu ieškovas... 64. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorį... 65. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl suklydimo sudaryto sandorio... 66. Dėl ieškovo investavimo patirties... 67. Ieškovas A. B. savo ieškinį grindė tuo aspektu, kad yra neprofesionalus... 68. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas AB DNB bankas... 69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. B. buvo įvairių įmonių... 70. Pažymėtina, kad kredito įstaigos yra laikomos profesionaliais investuotojais... 71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog ieškovas A. B.,... 72. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bei apibendrinęs minėtas... 73. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo sutartys galiojo pakankamai ilgą... 74. Dėl 1 procento obligacijų vertės uždarbio... 75. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ieškovo nagrinėjant bylą... 76. Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 77. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo... 78. Apeliaciniame skunde keliami tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai.... 79. Kaip įrodymą, kad ieškovui buvo žadėtas 1 procentas nuo obligacijų... 80. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje... 81. Dėl informavimo apie investavimo į SASO rizikas pareigos vykdymo... 82. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad... 83. Vertindama šiuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinės... 84. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta... 85. Atsakovas AB DNB bankas - finansų maklerio įmonė, tarp kitų, teikianti ir... 86. Vertinant ieškovo galimybes sužinoti investavimo rizikas, teismas papildomai... 87. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo sudarytų Obligacijų pasirašymo... 88. Vertinant ieškovo galimybes įvertinti investavimo riziką tuo aspektu, kad... 89. Tai, kad ieškovas suprato galimą investavimo riziką, netiesiogiai patvirtina... 90. Apeliaciniam teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose... 91. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas suprato SASO... 92. Dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis... 93. Pirmosios instancijos teismas negaliojančiomis pripažino 2010-03-26... 94. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad Civilinio kodekso 1.91 str. 1... 95. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal išdėstytus teismų... 96. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2010-03-26 Kreditavimo... 97. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog... 98. Dėl šalių interesų pusiausvyros... 99. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą,... 100. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliaciniai skundai yra... 101. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 102. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują... 103. Apeliantas AB DNB bankas 2012-05-21 pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo... 104. Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (t. 3, b. l. 36; t. 4,... 105. Iš ieškovo A. B. į valstybės biudžetą taip pat priteistinos pirmosios bei... 106. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 107. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą bei Vilniaus... 108. Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl sandorių pripažinimo... 109. Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. ( - )) atsakovo AB DNB banko (į. k.... 110. Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 14 Lt...