Byla e2S-2106-585/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pašalintas iš bylos proceso

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. K. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pašalintas iš bylos proceso,

Nustatė

2ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškiniu į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir veikiančiu atsakovės pusėje, siekė įtraukti Kelmės rajono apylinkės teismo teisėją L. B.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi pašalino Kelmės rajono apylinkės teismo teisėją L. B. iš šios bylos proceso. Tokio procesinio veiksmo pagrindas – Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalis ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

4Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

5Ieškovo atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalies nuostatas. Ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjos veiksmais ir Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalimi. Jeigu ieškinys bus patenkintas ieškovo nurodomu teisiniu pagrindu, sprendimas negalės būti laikomas teisėtu, nes valstybė jo pagrindu negalės įgyti regreso teisės į teisėją L. B. Ši galės prieštarauti, kad nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, ir toks sprendimas neturės prejudicinės galios;
  2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes cituojamoje nutartyje pasisakoma apie teisėjų negalimumą būti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis, kuriais jie privalo būti pagal įstatymą.

6Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ypatingo argumentavimo nereikalauja išvada, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimas bylos procesą daro sudėtingesnį. Atsiradus papildomam bylos dalyviui, neišvengiamai ilgesnis bylos teisminis nagrinėjimas, padidėja bylos nagrinėjimo (bylinėjimosi) išlaidos, kurias patiria tiek dalyvaujantys byloje asmenys, tiek valstybė, kurios vardu veikia teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi egzistuoti teisinis pagrindas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, į bylos procesą įtraukti. Toks pagrindas, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalyje, – bylos išsprendimo įtaka trečiojo asmens teisėms ir / ar pareigoms. Tai nereiškia, jog, sprendžiant klausimą dėl asmens įtraukimo į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bylos išsprendimo įtaka asmens teisėms ir / ar pareigoms turi būti akivaizdi. Tas negali būti nustatyta ir išsiaiškinta, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės. Trečiajam asmeniui į bylos procesą įtraukti yra pakankama tokios įtakos pasireiškimo galimybė, jeigu būtų priimtas tam tikras sprendimas byloje. Bylos išsprendimas turi galimai daryti įtaką trečiojo asmens materialinėms teisėms ir / ar pareigoms. Tai yra tokia įtaka gali (ir turi) pasireikšti materialinių teisių ir / ar pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, paneigimu ar pabaigimu. Antra, įtaka turi būti tiesioginė. Tai yra turi egzistuoti galimybė, jog bylos išsprendimas tiesiogiai vienokia ar kitokia (aukščiau nurodyta) prasme paveiks trečiojo asmens materialines teises ir / ar pareigas. Tik esant tokios (tiesioginės) įtakos asmens materialinėms teisėms ir / ar pareigoms pasireiškimo galimybei, šis gali ir kartu turi būti įtrauktas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

10Tokiu atveju nepakankamas privalomam įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu yra netgi toks atvejis, kai, išsprendus bylą, būtų nustatyti prejudiciniai faktai, turintys reikšmę šio asmens materialinėms teisėms ir / arba pareigoms. Neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tokiu atveju verstų šalį, ketinančią pasinaudoti byloje nustatytais faktais, tuos faktus iš naujo įrodinėti kitoje byloje, kurioje dalyvaujančiu asmeniu būtų įtrauktas toks asmuo.

11Taigi, įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų gali būti privalomas ir neišvengiamas, o gali būti išsprendžiamas, atsižvelgiant į bylos proceso sudėtingumą, trukmę, proceso pažangą, šalies, kurios pusėje įtraukiamas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valią ir kita.

12Apeliantas pareiškė ieškinį dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, teisėja L. B., nagrinėdama baudžiamąją bylą, pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, paskelbdama duomenis apie jo sveikatos būklę. Pasak apelianto, dėl šių teisėjos veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur. Apelianto manymu, teisėjos veiksmai yra tyčiniai, todėl, kaip nurodyta ieškinyje, jis, remdamasis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalimi, traukia ją į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

13Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal to paties straipsnio ketvirtąją dalį, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Civilinio kodekso 6.272 straipsnis numato specialius atvejus, kuomet kyla valstybės civilinė atsakomybė ir nustato specialias sąlygas, kuriomis valstybė turi regreso teisę. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis žalos atsiradimo pagrindų sąrašas.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, išaiškino, kad pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

15CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

16Vadinasi, į bylą neįtrauktam asmeniui res judicata efektas bendru atveju netaikomas, o byloje nustatyti faktai laikomi prejudiciniais faktais, kurių nebereikia įrodinėti kitoje byloje, tik asmenims, buvusiems įtrauktais į bylos procesą dalyvaujančiais byloje asmenimis, išskyrus išimtis, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nedalyvavusiam byloje asmeniui netaikomas prejudicinio fakto poveikis, todėl toks faktas, ketinant jį panaudoti prieš nedalyvavusį byloje asmenį, kitoje byloje turi būti įrodinėjamas iš naujo.

17Dėl nurodomų priežasčių nagrinėjamos bylos išsprendimas negalėtų paveikti teisėjo, išnagrinėjusio bylą, kurioje atliktų procesinių veiksmų neteisėtumu kaip savo reikalavimo pagrindu remiasi ieškovas, materialinių teisių ir / ar pareigų, jeigu tas teisėjas nebūtų įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, privalės ne tik nustatyti, ar pagal CK 6.272 straipsnį numatyta valstybės civilinė atsakomybė dėl ieškovo nurodytų veiksmų, bet ir ar yra delikto sudėtis, tai yra ar yra teismo neteisėti veiksmai, ar ieškovui padaryta žala ir ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pasitvirtinus visų ieškovo nurodomų juridiškai reikšmingų faktų visumai, valstybė tam tikromis aplinkybėmis galėtų pasinaudoti savo teise į regresą prieš procesinius veiksmus atlikusį teisėją, tačiau reikšmingus faktus turėtų naujoje byloje įrodinėti iš naujo. Tuo tarpu nei procesinėms, nei materialinėms ieškovo teisėms tokia padėtis apskritai neturėtų jokios reikšmės.

18Nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantas, nepažeidė Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismo procesinis veiksmas pašalinti (atsisakyti įtraukti) trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos proceso yra teisėtas. Apeliantas pagrįstai teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas, kurio nutartimi pasirėmė pirmosios instancijos teismas, analizavo atvejį, kai viešosios teisės subjektas buvo įtrauktas į bylos procesą atsakovu. Bet ši aplinkybė neturi reikšmės atskirojo skundo išsprendimui ir nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo.

19Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti teisėją trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų šios bylos procese. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

21

Nutarė

22palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas priteisti iš Lietuvos... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi pašalino... 4. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14... 5. Ieškovo atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
    6. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės,... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo... 9. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1... 10. Tokiu atveju nepakankamas privalomam įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu... 11. Taigi, įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų... 12. Apeliantas pareiškė ieškinį dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo... 13. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta... 15. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui... 16. Vadinasi, į bylą neįtrauktam asmeniui res judicata efektas bendru atveju... 17. Dėl nurodomų priežasčių nagrinėjamos bylos išsprendimas negalėtų... 18. Nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad... 19. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas,... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 21. ... 22. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį...