Byla e2A-190-370/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) TITTAN apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas BUAB TITTAN ieškinys, priimto civilinėje byloje Nr. e2-693-826/2016 pagal ieškovės BUAB TITTAN ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „RNDV Group“, tretiesiems asmenims T. K. ir UAB „Dukoma“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė BUAB TITTAN, atstovaujama bankroto administratorės UAB Lexforis (toliau – bankroto administratorius), kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, jame prašė pripažinti, kad 2014 m. sausio 2 d. UAB TITTAN ir UAB „RNDV Group“ sudaryta paskolos sutartis dėl 700 000 Lt yra sudaryta tik dėl akių, todėl yra niekinė. Ieškinyje taip pat prašė priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl UAB TITTAN

    52014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderių Nr. 13 ir 14 galimo suklastojimo.

  2. Nurodė, kad 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutarties šalis UAB TITTAN ir UAB „RNDV Group“ sieja glaudūs ryšiai. UAB TITTAN vienintelis akcininkas nuo įmonės įsteigimo 2013 m. sausio 16 d. yra T. K., kuris nuo 2014 m. balandžio 15 d. tapo įmonės vadovu. T. K. iki pat ieškovės bankroto proceso pradžios 2014 m. liepos 28 d. ėjo ir paskolos davėjo UAB „RNDV Group“ vadovo pareigas. Ieškovė akcentavo, kad T. K. ne tik kontroliavo abi įmones, bet nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki UAB TITTAN bankroto pradžios vadovavo paskolos sutarties šalims.
  3. Sutarties šalių glaudūs ryšiai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl galimų tikrųjų 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutarties šalių UAB TITTAN ir UAB „RNDV Group“ ketinimų, nes tas pats asmuo iš esmės priimdavo bei įgyvendindavo esminius abiejų įmonių sprendimus, įskaitant ir dėl 700 000 Lt paskolos pagal 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutartį pervedimo UAB TITTAN, dėl kurios UAB „RNDV Group“ pareiškė finansinį reikalavimą BUAB TITTAN bankroto byloje.
  4. Ieškovės BUAB TITTAN nemokumą iš esmės lėmė akivaizdžiai netinkamas vadovavimas bei galbūt sąmoningas T. K. siekis gauti UAB „RNDV Group“ ekonominę naudą iš BUAB TITTAN skolų bei bankroto.
  5. Nenaudingų įmonės sandorių sudarymą T. K. slėpė tariamų paskolos sutarčių sudarymu, kaip UAB „RNDV Group“ vykdomą UAB TITTAN „pagalbinę“ veiklą. Šias aplinkybes patvirtina BUAB TITTAN turimi duomenys apie lėšų judėjimą sąskaitoje, taip pat tai, kad T. K. 2014 m. kovo 1 d. neva sudarė Valdymo sutartį, kurios pagrindu UAB TITTAN mokėjo UAB „RNDV Group“ už nesamų paslaugų teikimą.
  6. T. K., veikdamas per UAB „RNDV Group“, siekė galbūt pervesti lėšas UAB TITTAN neva kaip paskolą tam, kad ji tariamo sandorio pagrindu šias sumas sugrąžintų UAB „RNDV Group“, kuri įgytų finansinį reikalavimą.
  7. 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutarties pagrindu UAB TITTAN jokių pinigų iš

    6UAB „RNDV Group“ negavo ir neketino gauti, o tik siekė „praplauti“ pinigus. T. K., klastodamas dokumentus, 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderiuose Nr. 13 ir 14 net nurodė, kad iš UAB „RNDV Group“ neva gavo 200 000 ir 100 000 nenurodytų vienetų. Šie apskaitos dokumentai iš esmės pasirašyti tik vienos šalies – neva perdavusios pinigus, nėra jokių duomenų apie jų priėmimą ir įtraukimą į apskaitą, todėl šie dokumentai ne tik nepasirašyti atsakingų asmenų, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl jų surašymo momento.

  8. BUAB TITTAN bankroto administratoriaus ginčijama 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutartis, nors galėtų būti laikoma preliminariąja sutartimi, tačiau iš tiesų yra sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Toks sandoris yra niekinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 str. 1 d.).
  9. Atsakovė UAB „RNDV Group“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. sausio 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo perduotos piniginės lėšos UAB TITTAN. Paskolos sumos nebuvo perduotos vienu pavedimu, mokėjimai buvo atliekami dalimis, bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai atsispindi ir BUAB TITTAN pateiktuose dokumentuose. Išraše iš sąskaitos yra matomi bankiniai pavedimai, pagal kuriuos nekyla abejonių dėl piniginių lėšų UAB TITTAN perdavimo. UAB „RNDV Group“ 2014 metais UAB TITTAN perdavė 695 902 Lt (395 902 Lt perduota pavedimais, 300 000 Lt grynaisiais pinigais).
  10. Paskolos sutarties esmė lemia tai, kad ji yra realinė. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013). Kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, paneigiantys pinigų perdavimo faktą. Priešingai, pateikti rašytiniai įrodymai (išrašai iš sąskaitos ir grynųjų pinigų priėmimo orderiai) patvirtina pinigų perdavimo faktą ieškovui.
  11. Tariamas piniginių lėšų neperdavimas ieškinyje grindžiamas abstrakčiais samprotavimais, o ne realiais įrodymais. BUAB TITTAN nepateikė duomenų, kur buvo panaudoti iš

    7UAB „RNDV Group“ gauti pinigai, o ieškinyje nurodė tik abstrakčius, niekuo nepagrįstus samprotavimus, kad piniginės lėšos nebuvo perduotos. Nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad paskolos sutartimi nebuvo siekiama jokių teisinių padarinių.

  12. Paskolos sutartimi UAB TITTAN siekė gauti pinigines lėšas savo apyvartinių lėšų trūkumui padengti, o UAB „RNDV Group“ siekė atgauti paskolintus pinigus ir gauti palūkanas. Tarp šalių nebuvo ilgalaikių sutartinių santykių, kurių pagrindu UAB „RNDV Group“ turėtų pareigą vykdyti mokėjimus UAB TITTAN, jie vykdyti paskolos sutarties pagrindu. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, dėl to UAB „RNDV Group“ įvykdytas piniginių lėšų perdavimas UAB TITTAN negali būti laikomas tariamu.
  13. Trečiasis asmuo T. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorius privalėjo įrodyti, kad ginčijamos paskolos dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.
  14. UAB „RNDV Group“ 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutartyje numatytas pinigines lėšas perdavė – buvo atlikti bankiniai pavedimai iš paskolos davėjo banko sąskaitos į paskolos gavėjo banko sąskaitą, dalis piniginių lėšų buvo perduotos pagal galiojančius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie įmonėse buvo įtraukti į apskaitą ir užregistruoti. Bankroto administratoriui yra perduoti visi BUAB TITTAN buhalterinės apskaitos dokumentai.
  15. UAB TITTAN gautas pinigines lėšas panaudojo savo ūkinėje veikloje – mokėjo darbo užmokestį, atsiskaitė su tiekėjais. Ieškovė neįrodė, kad paskolos davėjas UAB „RNDV Group“ negalėjo disponuoti tokiomis piniginėmis lėšomis. Priešingai, UAB „RNDV Group“ finansiškai buvo pajėgi suteikti tokio dydžio paskolą, tai patvirtina bendrovės finansiniai dokumentai.
  16. Trečiasis asmuo UAB „Dukoma“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013 m. birželio 1 d. ir 2014 m. sausio 2 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, kurių pagrindu buvo perduotos piniginės lėšos BUAB TITTAN. Piniginės lėšos nebuvo perduotos vienu pavedimu, mokėjimai buvo atliekami dalimis, bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai atsispindi ir bankroto administratoriaus pateiktuose dokumentuose. Byloje yra pateikti bankiniai pavedimai, pagal kuriuos nekyla abejonių dėl piniginių lėšų BUAB TITTAN perdavimo.
  17. UAB „RNDV Group“ pagal 2013 metų paskolos sutartį, kurios BUAB TITTAN neginčija per 2013 metus UAB TITTAN perdavė 221 250 Lt. Pagal 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutartį UAB „RNDV Group“ 2014 metais BUAB TITTAN perdavė 695 902,00 Lt bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais. Iš viso UAB „RNDV Group“ per 2013 ir 2014 metus

    8UAB TITTAN perdavė 917 152 Lt (265 625,58 Eur) piniginių lėšų. UAB „RNDV Group“ iš UAB TITTAN per 2013 ir 2014 metus gavo 156 809 Lt (45 415,03 Eur) piniginių lėšų.

  18. UAB TITTAN buvo skolingas UAB „RNDV Group“ 760 343 Lt (220 210,55 Eur) piniginių lėšų. 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „RNDV Group“ pateikė finansinį reikalavimą dėl

    91 024 857,45 Lt (296 819,23 Eur) skolos. 2015 m. liepos 23 d. su UAB „Dukoma“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „RNDV Group“ perleido

    10UAB „Dukoma“ reikalavimo dalį, iš viso 287 985,82 Eur, į BUAB TITTAN.

  19. Išrašai iš banko sąskaitos ir grynųjų pinigų priėmimo orderiai patvirtina piniginių lėšų perdavimo UAB TITTAN faktą, kuriems paneigti nepateikiami jokie įrodymai. Bankroto administratorius nepateikia duomenų, kur buvo panaudoti iš atsakovės gauti pinigai. Jei bankroto administratorius siekia įrodyti paskolos sutarties tariamumą, jo pareiga yra įrodyti nurodomus faktus.
  20. Teismo posėdžiuose BUAB TITTAN atstovai ieškinį palaikė atsižvelgdami į jame nurodytus argumentus, prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad buvo sudarytas tariamas sandoris, nes juo šalys nesiekė sukurti, pakeisti teisių ir pareigų. Ieškovę ir atsakovę siejo glaudūs ryšiai dėl trečiojo asmens T. K. Piniginės lėšos pagal ginčo sutartį nebuvo pervestos, kadangi mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta kita paskirtis. Buvo atlikti avansiniai mokėjimai, tačiau ne suteiktos paskolos. Tik viename mokėjime nurodyta, kad tai paskola. Apie 309 000 Lt buvo išgryninta kortelėmis, kurios buvo išduotos ieškovės darbuotojams. Jokio tikslo skolintis pinigines lėšas nebuvo. Duomenų apie ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius, kurių pagrindu 2014 metais atsakovė turėjo pervesti ieškovei pinigines lėšas, nebuvo nustatyta. Nors posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti ieškovės darbuotojų avansines apyskaitas pagal išgrynintas pinigines lėšas, tačiau nemato pagrindo tokias apyskaitas pateikti, kadangi teismas tik pasiūlė, tačiau neįpareigojo tokius įrodymus pateikti. Ginčo sandoriui sudaryti nebuvo jokio pagrindo, nes ieškovė turėjo pakankamai pati piniginių lėšų mokėti tiek tiekėjams, tiek darbo užmokestį darbuotojams.
  21. Teismo posėdžiuose atsakovės UAB „RNDV Group“ ir trečiojo asmens UAB „Dukoma“ atstovė atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad

    112013 metais tarp šalių buvo sudaryta identiška sutartis, kaip ir 2014 metais, tačiau 2013 metų sutarties niekas neginčija. Tai, kad mokėjimų pavedimuose nurodyta kitokia paskirtis nei paskola, neleidžia daryti išvados, kad pavedimai buvo atlikti pagal kitokius sandorius. Įrodymų apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryti kiti sandoriai, pateikta nebuvo, taip pat neįrodyta, kad šalių tikslai buvo kitokie. Ieškovė net sąskaitų išrašus, kuriuose yra įrodymai apie tai, kad atsakovė pervedė ieškovei pinigines lėšas, pateikė tik teismui įpareigojus. Bankroto administratorius teismui neteikia įrodymų, kurie jam yra nenaudingi, nors teismas ir pasiūlė juos pateikti. Kiekviena banko kortelė yra vardinė ir ieškovė galėjo teismui pateikti įrodymus apie tai, kam ji buvo išduota, tačiau to nepadarė. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovei trūko piniginių lėšų, jos buvo pervestos, kad ieškovė galėtų mokėti tiekėjams ir darbuotojams darbo užmokestį. Sąsajumas tarp ieškovės ir atsakovės nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Mano, kad šioje byloje atsakovė yra netinkamas, nes reikalavimo teisė buvo perleista.

  22. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo T. K. ir jo atstovai, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovei trūko apyvartinių lėšų, įmonės kreditoriai ėmė atsisakyti taikyti atidėjimus, todėl buvo sudarytas ginčo sandoris. Pinigų pervedimo paskirtis pavedimuose buvo įrašyta buhalterės, tačiau kodėl ji nurodyta ne paskola, paaiškinti negali. Ieškovės bankroto administratoriui buvo atiduoti visi dokumentai, kuriuose yra duomenys apie išgrynintų pinigų panaudojimą.
  23. Liudytoja V. A. 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo UAB TITTAN buhaltere nuo 2013 m. gruodžio pabaigos, o nuo 2014 m. kovo mėnesio dirba UAB „RNDV Group“. UAB TITTAN buvo skolinamos piniginės lėšos. Kokio dydžio pavedimus padaryti nurodydavo vadovas. Per neapsižiūrėjimą mokėjimo paskirtyje buvo nurodytos ne tos paskirtys.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės BUAB TITTAN ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 2 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr.14/01/02, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2014 m. liepos 15 d. perduoti 700 000 Lt (sutarties 1.1. p.), o ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei paskolos sumą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (sutarties 2.2.1. p.) ir mokėti atsakovei 5 proc. palūkanas (sutarties 2.2.2. p.). 2014 m. birželio 16 d. buvo surašytas kasos pajamų orderis Nr.13, kuriuo

    14UAB TITTAN iš UAB „RVDV Group“ kaip paskola buvo perduota 200 000, o

    152014 m. birželio 21 d. buvo surašytas kasos pajamų orderis Nr. 14, kuriuo UAB TITTAN iš

    16UAB „RVDV Group“ kaip paskola buvo perduota 100 000. Laikotarpiu nuo

    172014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. liepos 4 d. atsakovė į ieškovės banko sąskaitas pervedė

    18395 902 Lt.

  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės išrašai iš banko sąskaitų, tiek 2014 m. birželio 16 d. kasos pajamų orderis Nr. 13 ir 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderis Nr. 14, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė po ginčo sutarties pasirašymo ieškovei perdavė 695 902 Lt.
  4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, pagal ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje nebuvo kitų sandorių tarp ieškovės ir atsakovės, kurių pagrindu turėjo būti atliekami pavedimai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad mokėjimo pavedimuose nurodyta kita mokėjimo paskirtis nesudaro pagrindo pripažinti, kad pavedimai buvo atlikti ne pagal ginčo sutartį. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
  5. Taip pat, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovės atstovas pripažino, kad banko kortelės, kuriomis iš ieškovės banko sąskaitos buvo išimtos piniginės lėšos, buvo išduotos ieškovės darbuotojams, tačiau ieškovė teismui neteikė avansinės apskaitos dokumentų apie grynųjų pinigų išdavimą ieškovės darbuotojams, nors 2016 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas tokius įrodymus ieškovės atstovams buvo pasiūlęs pateikti, taip pat, nors buvo pasiūlyta pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė be atsakovės pervestų piniginių lėšų galėjo atlikti banko sąskaitų išrašuose nurodytus mokėjimo pavedimus, tačiau rašytinių įrodymų ieškovės atstovas nepateikė apsiribodamas tik paaiškinimu.
  6. Teismo vertinimu, ieškovė, abejodama 2014 m. birželio 16 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 ir

    192014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderio Nr. 14 tikrumu, teismui nepateikė jokių įrodymų (pvz., ieškovės kasos knygos kopijos), kuri leistų padaryti išvadą, kad piniginės lėšos pagal nurodytus kasos pajamų orderius nebuvo įneštos į bendrovės kasą. Be to, įvertinęs ieškovės 2016 m. sausio 13 d. pateiktų sąskaitų išrašus, padarė išvadą, kad ieškovė be atsakovės į ieškovės sąskaitą ( - ) pervestų piniginių lėšų negalėjo atlikti visų piniginių operacijų, kurios buvo padarytos pagal pateiktus sąskaitų išrašus (CPK 178 str.).

  7. Teismo nuomone, aplinkybė, kad trečiasis asmuo T. K. ginčo sutarties pasirašymo metu buvo atsakovės direktorius ir ieškovės akcininkas, nėra pagrindas pripažinti sandorį tariamu.
  8. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus ir ginčui aktualias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. liepos 4 d. ieškovei perdavė 695 902 Lt, o ieškovė neįrodė, kad ginčo sutartis buvo tariamasis sandoris, todėl ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str.).

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

21

  1. Apeliantė BUAB TITTAN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. BUAB TITTAN vienintelis akcininkas nuo įmonės įsteigimo 2013 m. sausio 16 d. yra T. K., kuris nuo 2014 m. balandžio 15 d. tapo įmonės vadovu. T. K. iki pat ieškovės bankroto proceso pradžios ėjo ir UAB „RNDV Group“ vadovo pareigas, t. y. jis iš esmės kontroliavo abi įmones. T. K. skolino ir skolinosi pinigus, t. y. priimdavo ir įgyvendindavo esminius abiejų įmonių sprendimus.
    2. CK 6.929 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vykdomi negrynaisiais pinigais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.929 str. 2 d.). Neaišku, kodėl 300 000 Lt suma buvo išduota grynaisiais pinigais pagal 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderius, o ne pervesta per banką, aiškiai nurodant mokėjimo paskirtį. Visi buhalteriniai dokumentai turi būti tinkamai užpildyti ir pasirašyti. Apie minėtų kasos pajamų orderių ydingumą buvo pasisakyta ieškinyje, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl tų aplinkybių nepasisakė ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įrodė, jog ieškovei perdavė

      22695 902 Lt.

    3. Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismui neginčijo, kad yra gavusi bankiniais pavedimais pinigines lėšas iš atsakovės, tačiau teigė, kad tai nebuvo paskola. Nors įstatymas nedraudžia verslo ryšių tarp tam pačiam asmeniui priklausančių ar susijusių su tuo pačiu asmeniu įmonių, tačiau sandorių pripažinimo negaliojančiais bylose, kai ginčijami tarpusavyje susijusių asmenų sudaryti sandoriai, po kurių sudarymo vienas iš jų tampa bankrutuojančiu, taikomi patys aukščiausi sąžiningumo standartai. Šiuo konkrečiu atveju, netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo, viena iš su tuo pačiu asmeniu susijusių įmonių tapo bankrutuojanti, o kita įmonė, susijusi su tuo pačiu asmeniu, įgijo reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę.
    4. Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu ir teismas tokiose bylose privalo būti aktyvus. Bankroto administratorius pateikė visus turimus ir, jo nuomone, reikšmingus įrodymus. Jei pirmosios instancijos teismui trūko tam tikrų įrodymų (sprendime minima kasos knygos kopija, avansinės apskaitos dokumentai), tai teismas, siūlydamas juos pateikti ir manydamas, kad jie yra reikšmingi, turėjo pareigą tuos dokumentus išsireikalauti.
  2. Atsakovė UAB „RVDV Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės

    23BUAB TITTAN apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos teismo

    242016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius įrodymus pateiks iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžiantys faktą, kad ginčo sandoris buvo vykdomas realiai – pinigines lėšas atsakovė apeliantei perdavė. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad pagal ginčo sutartį buvo perduota ne visa šalių sutarta paskolos suma, tačiau, kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).
    2. Ginčo sutartis sudaryta 2014 m. sausio 2 d., kai tikėtina, kad trečiajam asmeniui nebuvo žinoma apie tai, kad metų gale UAB TITTAN bus keliama bankroto byla. Kaip paaiškino trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu, paskolos sutartimi jis „gelbėjo“ savo įmonę, t. y. iš gautų lėšų vykdė mokėjimus tiekėjams, darbuotojams (tai pagrindžia ir sąskaitos išrašai pateikti apelianto bei liudytojos paaiškinimai, kuri buvo UAB TITTAN buhalterė), naudojo įmonės apyvartinėje veikloje. Trečiojo asmens sąsajumas su atsakovu tik įrodo tai, kad apeliantei buvo galimybė gauti pinigines lėšas kasdieninei ūkinei veiklai.
    3. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas privalo būti aktyvus, tačiau toks teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas ne kartą ragino apeliantės atstovus teikti įrodymus, tačiau apeliantų atstovai apsiribojo vien paaiškinimais. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus bylos nagrinėjimo metu, nes savo iniciatyva nerinko įrodymų, nepagrįstai apeliantei priskirtą įrodinėjimo pareigą bando perkelti teismui.
    4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad piniginės lėšos pagal ginčo sutartį ieškovei faktiškai buvo perduotos, ji juos naudojo savo veikloje.
  3. Trečiasis asmuo T. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės BUAB TITTAN apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius dokumentus pateiks iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantė, nesutikdama su teisinių santykių kaip paskolos kvalifikavimu, turėjo įrodyti, kad iš atsakovės gauti pinigai buvo skirti kitiems (ne paskoliniams) šalių įsipareigojimams. Teismas, nustatęs, kad atsakovė pateikė pinigų perdavimo apeliantei įrodymus, o apeliantė neįrodė kitokių nei paskolos teisinių santykių, vadovaudamasis

      25CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai konstatavo, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.

    2. Pirmosios instancijos teismas suteikė apeliantei pakankamai laiko pateikti turimus įrodymus, kurie pagrįstų jos poziciją teisme, būtent pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantė be atsakovės pervestų piniginių lėšų galėjo atlikti banko sąskaitų išrašuose nurodytus mokėjimo pavedimus, avansinės apskaitos dokumentus apie grynųjų pinigų išdavimą įmonės darbuotojams. Teismo pareiga būti aktyviu neturėtų būti tapatinama su šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi bei pateikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, tai nesudaro pagrindo apeliantei teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pats tuos dokumentus išsireikalauti. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

      26Nr. 3K-3-191/2006).

    3. Apeliantė teigdama, kad piniginės lėšos buvo pervestos ne paskolos teisinių santykių pagrindu, nenurodo, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu apeliantė gavo iš atsakovės pinigines lėšas. Apeliantė suabsoliutina mokėjimo nurodymuose pavartotų sąvokų „avansinės įmokos“, „sąskaitų papildymai“ ir „algos ir dienpinigių sumokėjimas“ reikšmę ir jas vertina atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Sprendžiant dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų ir surinktų duomenų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

      27Nr. 3K-3-368/2011).

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

31Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo pagal apeliacinį skundą ribų (apimties)

  1. Bylos duomenimis nustatyta (esantys rašytiniai įrodymai patvirtina), kad paskolos gavėjas UAB TITTAN ir paskolos davėjas UAB „RVDV Group“ 2014 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 14/01/02, pagal kurią UAB „RVDV Group“ įsipareigojo UAB TITTAN suteikti 700 000 Lt paskolą (1.1 p.). 700 000 Lt paskola turėjo būti perduota iki 2014 m. liepos 15 d. (2.1. p.). UAB TITTAN įsipareigojo grąžinti UAB „RVDV Group“ paskolą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (2.2.1. p.) ir mokėti 5 proc. palūkanas (2.2.2. p.).
  2. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų UAB TITTAN ir UAB „RVDV Group“ sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „RVDV Group“ atliko sekančius bankinius pavedimus į UAB TITTAN sąskaitą Nr. ( - ): 2014 m. sausio 22 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. vasario 7 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas);

    322014 m. vasario 10 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. vasario 21 d. –

    335 000 Lt (mokėjimo paskirtis – alga ir dienpinigiai); 2014 m. vasario 26 d. – 15 866 Lt (mokėjimo paskirtis – už prekes, paslaugas); 2014 m. kovo 31 d. – 70 000 Lt (mokėjimo paskirtis – už prekes, paslaugas); 2014 m. balandžio 7 d. – 30 000 Lt (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas); 2014 m. balandžio 30 d. – 10 000 Lt ir 5 000 Lt (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas); 2014 m. gegužės 2 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas);

    342014 m. gegužės 5 d. – 5 500 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. gegužės 6 d. –

    357 500 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. gegužės 29 d. – 3 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. birželio 6 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas);

    362014 m. birželio 10 d. – 1 000 Lt (mokėjimo paskirtis – už paslaugas); 2014 m. birželio 17 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. birželio 23 d. – 3 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. birželio 26 d. – 167 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas);

    372014 m. liepos 2 d. – 3 600 Lt ir 7 200 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. liepos 3 d. – 4 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. liepos 4 d. – 10 236 Lt (mokėjimo paskirtis – paskola).

  3. UAB „RVDV Group“ bankiniais pavedimais UAB TITTAN laikotarpiu nuo

    382014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d. iš viso pervedė 395 902 Lt.

  4. Pagal 2014 m. birželio 16 d. kasos pajamų orderį Nr. 13 UAB TITTAN iš UAB „RVDV Group“ priėmė 200 000 (valiuta nenurodyta), pagrindas – „paskolos gavimas 200000.00

    392014-06-16“, tačiau suma žodžiais įrašyta „Du šimtai tūkstančių Lt 00 ct“.

  5. Pagal 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 14 UAB TITTAN iš UAB „RVDV Group“ priėmė 100 000 (valiuta nenurodyta), pagrindas – „paskola 2014-06-21 100000.00“, tačiau suma žodžiais įrašyta „Vienas šimtas tūkstančių Lt 00 ct“.
  6. Byloje pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus valstybės įmonės Registrų centro išrašus taip pat nustatyta, kad UAB TITTAN vienintelis akcininkas nuo 2013 m. sausio 16 d. buvo T. K., kuris nuo 2014 m. balandžio 15 d. tapo įmonės vadovu. T. K. nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ėjo ir UAB „RNDV Group“ vadovo pareigas.
  7. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. liepos 28 d. priimtas ieškovo UAB TITTAN direktoriaus T. K. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB TITTAN. Ieškovas nurodė, kad atsakovė skolinga tiekėjams, darbuotojams, valstybinėms institucijoms, tačiau šių įsipareigojimų įvykdyti neturi galimybės. Ieškovas nurodė ir tai, kad įmonės veikla nuostolinga, įmonė turi 80 579 Lt trumpalaikio turto, ilgalaikio turto neturi, o įmonės įsipareigojimai sudaro 1 756 139 Lt. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-183-479/2017 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB TITTAN iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB Bankroto vadyba. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir įmonės bankroto administratore paskyrė UAB Lexforis.
  8. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-183-479/2017 gautas UAB „RNDV Group“ prašymas įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kartu su prašymu UAB „RNDV Group“ pateikė duomenis, kad yra UAB TITTAN kreditorė, kuriai UAB TITTAN yra skolinga 994 357,45 Lt pagal skolų suderinimo aktą ir

    4030 500 Lt pagal laidavimo sutartį. Kartu su prašymu pateikė bankinių pavedimų išrašą ir

    412014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderius Nr. 15 ir Nr. 16 dėl perduotų 200 000 Lt ir 100 000 Lt. Taip pat pridėtos mokėjimų pavedimų kopijos.

  9. Pagal civilinėje byloje Nr. B2-183-479/2017 pateiktą UAB „RVDV Group“

    422014 m. birželio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 15 UAB TITTAN iš UAB „RVDV Group“ gavo 200 000, pagrindas – „Paskolos suteikimas 2014.06.16 200000.00“. Suma žodžiais įrašyta: „Du šimtai tūkstančių Lt 00 ct“. Piniginių lėšų gavimas patvirtintas įmonės vadovo parašu.

  10. Pagal civilinėje byloje Nr. B2-183-479/2017 pateiktą UAB „RVDV Group“

    432014 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16 UAB TITTAN iš UAB „RVDV Group“ gavo 100 000, pagrindas – „Paskolos suteikimas 2014.06.21 100000.00“. Suma žodžiais įrašyta: „Vienas šimtas tūkstančių Lt 00 ct“. Piniginių lėšų gavimas patvirtintas įmonės vadovo parašu.

  11. 2015 m. rugsėjo 11 d. BUAB TITTAN kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti, kad 2014 m. sausio 2 d. UAB TITTAN ir UAB „RNDV Group“ sudaryta paskolos sutartis dėl 700 000 Lt yra tik dėl akių, todėl yra niekinė.
  12. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje nusprendė įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, kur buvo panaudotos lėšos, gautos lėšos iš atsakovės pagal 2014 m. sausio 2 d. sutartį, pateikiant sąskaitų išrašus nuo paskolos sutarties sudarymo 2014 m. sausio 2 dienos iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nei iki 2015 m. gruodžio 22 d., nei iki 2016 m. sausio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio ieškovės BUAB TITTAN bankroto administratorė UAB Lexforis teismo paskirtų įpareigojimų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo neįvykdė, todėl teismas 2016 m. sausio 8 d. parengiamąjį teismo posėdį atidėjo ir tos pačios dienos nutartimi BUAB TITTAN bankroto administratorės UAB Lexforis vadovui M. M. paskyrė 250 Eur baudą valstybės naudai. Įpareigojimai dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo buvo įvykdyti 2016 m. sausio 13 d., teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi 2016 m. sausio 8 d. paskirtą baudą panaikino.
  13. Pagal pirmosios instancijos teismui 2016 m. sausio 13 d. bankroto administratoriaus pateiktą UAB TITTAN sąskaitos Nr. ( - ) išrašą matyti, kad piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2014 m. sausio 2 d. buvo 17 381,95 Lt, nuo 2014 m. sausio 2 d. iki

    442014 m. rugsėjo 8 d. visos įplaukos buvo 2 079 351,71 Lt, o išlaidos – 2 096 733,66 Lt.

  14. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje pasiūlė ieškovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus, ar buvo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, kurių pagrindu atsakovė atliko kokius nors mokėjimus ieškovui; taip pat, ar išgryninti pinigai buvo avansinėse apyskaitose; ar ieškovė būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais iš savo lėšų, jei nebūtų padaryti pavedimai iš atsakovės. Ieškovė tokio pobūdžio rašytinių įrodymų nepateikė.
  15. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės BUAB TITTAN ieškinį atmetė konstatavęs, kad atsakovė UAB „RVDV Group“ įrodė, jog laikotarpiu nuo

    452014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. liepos 4 d. ieškovei perdavė 695 902 Lt, o ieškovė neįrodė, kad ginčo sutartis buvo tariamasis sandoris.

  16. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodinėja, kad 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutartis Nr. 14/01/02 buvo tariamas sandoris, nes kasos pajamų orderiai buvo ydingi, tas pats asmuo atstovavo tiek paskolos davėjai, tiek paskolos gavėjai, bankiniais pavedimais gautos piniginės lėšos nebuvo pagal paskolos sutartį dėl juose nurodytos mokėjimo paskirties.

46Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo esant ginčui dėl paskolos sutarties

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-9-684/2017 43, 44 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
  2. Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas.
  3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 d.). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B. , bylos

    47Nr. 3K-7-430/2013).

  4. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar 695 902 Lt piniginės lėšos buvo perduotos apeliantei ir ar šios lėšos buvo UAB „RVDV Group“ paskola.
  5. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo aktyvumo, nurodydama, kad jei pirmosios instancijos teismui trūko tam tikrų įrodymų (kasos knygos kopijos, avansinės apskaitos dokumentų), tai teismas, siūlydamas juos pateikti ir manydamas, kad jie yra reikšmingi, turėjo pareigą tuos dokumentus išsireikalauti. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantė, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra sudarytos paskolos sutarties tariamumas. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    482015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

  7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BUAB TITTAN bankroto byloje buvo pateikti duomenys susiję su ginčo paskolos sutartimi.
  8. Civilinis bylų nagrinėjimas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), pagal kurį būtent proceso šalims perkeliama įrodinėjamų aplinkybių pagrindimo našta. Teismas, kaip nešališkas ginčo arbitras, neturi teisės be objektyvaus pagrindo kištis į įrodinėjimo procesą, taip sudarant prielaidas šalių lygiateisiškumo, kaip sudėtinės teisės į sąžiningą procesą koncepcijos dalies, pažeidimui.
  9. Apeliantės procesinės teisės pagrįsti savo teiginius, kad paskolos sutartis yra tariama, t. y. kad ji realiai nebuvo vykdoma, pirmosios instancijos teisme nebuvo apribotos. Apeliantė turėjo pakankamai laiko tiek pirmosios instancijos teisme, tiek vėliau, t. y. nuo apskųsto teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios, pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius dėl paskolos sutarties tariamumo.
  10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ir taip buvo aktyvus (nutarties 47 ir 49 punktai), o apeliantė (atstovaujama profesionalių atstovų-bankroto administratoriaus ir advokatų), neteikdama visų turimų ir aktualių rašytinių įrodymų (kasos knygos kopijos, avansinės apskaitos dokumentų) įrodinėjimo procese akivaizdžiai veikė pasyviai, nors jai buvo perduota visa BUAB TITTAN buhalterinė apskaita, o UAB „RVDV Group“ finansinių reikalavimų pagrindas ir jį pagrindžiantys dokumentai jai buvo žinomi iš BUAB TITTAN bankroto byloje pateiktų įrodymų, stojant atsakovei į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (nutarties 43 p.).

49Dėl UAB „RVDV Group“ ir UAB TITTAN ryšio

  1. Apeliantė paskolos sutarties tariamumą įrodinėja tuo, kad T. K. priimdavo ir įgyvendindavo esminius abiejų įmonių sprendimus, netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo, viena iš su tuo pačiu asmeniu susijusių įmonių tapo bankrutuojanti, o kita įmonė, susijusi su tuo pačiu asmeniu, įgijo reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę
  2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. sausio 2 d. paskolos sutarties

    50Nr. 14/01/02 sudarymo metu T. K. buvo tik UAB „RVDV Group“ vadovas, o UAB TITTAN vadovu tapo nuo 2014 m. balandžio 15 d. Sudarant ginčo sutartį UAB TITTAN vadovas buvo M. S. (nutarties 41 p.). Iki T. K. paskyrimu UAB TITTAN vadovu UAB „RVDV Group“ jau buvo perdavusi 150 866 Lt pagal paskolos sutartį (nutarties 37 p.).

  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad aplinkybė, jog T. K. vienu dirbo metu UAB „RNDV Group“ ir UAB „TITTAN“ vadovu, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį tariamu. Apeliantė teisingai nurodė, kad įstatymas nedraudžia verslo ryšių tarp tam pačiam asmeniui priklausančių ar susijusių su tuo pačiu asmeniu įmonių. Apeliantės teiginiai, kad po paskolos sutarties sudarymo viena iš su tuo pačiu asmeniu susijusių įmonių tapo bankrutuojanti, o kita įmonė, susijusi su tuo pačiu asmeniu, įgijo reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, neturi tiesioginio sąsajumo su paskolos sutarties tariamumu, nes nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikti įrodymai apie akivaizdžiai blogą vienos iš įmonių valdymą ar nesąžiningumą (LR CPK 178 str.).

51Dėl 300 000 Lt perdavimo fakto pagal kasos pajamų orderius

  1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio argumentų, kad 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderiai Nr. 13 ir 14 neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes juose nurodyta, kad UAB TITTAN iš UAB „RNDV Group“ neva gavo 200 000 ir 100 000 nenurodytų vienetų. Be to, šie dokumentai iš esmės pasirašyti tik vienos šalies – neva perdavusios pinigus ir nėra jokių duomenų apie jų priėmimą ir įtraukimą į apskaitą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Apeliante, kad nei 2014 m. birželio 16 d. kasos pajamų orderyje Nr. 13, nei 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderyje Nr. 14, nėra pinigines lėšas priėmusio asmens patvirtinimo, yra tik mokėtojo patvirtinimas. Kitas apeliantės nurodytas trūkumas, kad nėra nurodyti valiutos vienetai, yra formalus, nes iš kasos pajamų orderiuose esančios įrašytos sumos žodžiais galima nustatyti tiek sumas, tiek ir atsiskaitomąją valiutą (nutarties 39–40 p.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kasos pajamų orderių trūkumai savaime nesuponuoja išvados, kad piniginės lėšos nebuvo faktiškai perduotos. Aplinkybių, ar paskolos sutartis buvo realiai vykdoma, t. y. ar piniginės lėšos buvo perduotos, nustatymas yra fakto klausimas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasos pajamų orderiai nėra vienintelis apskaitos dokumentas, patvirtinantis piniginių lėšų gavimą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 6 d. iki

    522015 m. sausio 1 d.) visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.

  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kasos pajamų orderiuose nurodytų piniginių lėšų perdavimo faktas galėjo būti patvirtintas arba paneigtas įmonės kasos knygoje esančiais duomenimis. Ieškovė kasos knygos nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB TITTAN kasos knyga apeliantės bankroto administratoriui buvo perduota, tai patvirtino jos atstovas pirmosios instancijos teismo

    532016 m. sausio 29 d. teismo posėdyje.

  6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė pagrįstai nurodė, kad piniginių lėšų perdavimas buvo apskaitytas abejose įmonėse, tai įrodo UAB „RNDV Group“ kasos išlaidų orderiai BUAB TITTAN bankroto byloje ir UAB „RNDV Group“ ir UAB TITTAN

    542014 m. rugpjūčio 25 d. skolų suderinimo aktas.

  7. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs ir tai, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, pasyviai dalyvaudama įrodinėjimo procese ir nepateikdama jos žinioje esančios kasos knygos kopijos, kuri patvirtintų arba paneigtų jos nurodomas aplinkybės, nepaneigė kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (kasos pajamų orderių) ir šalių paaiškinimų, kad piniginės lėšos (300 000 Lt) pagal kasos pajamų orderius buvo perduotos ir apskaitytos įmonėse. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus laikėsi CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės ir pagrįstai nusprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad piniginės lėšos (300 000 Lt) pagal kasos pajamų orderius buvo perduotos.
  9. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vykdomi negrynaisiais pinigais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.929 str. 2 d.) ir neaišku, kodėl 300 000 Lt suma buvo išduota grynaisiais pinigais.
  10. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

    552013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ prieš BUAB „Miravista“, bylos Nr. 3K-3-484/2013).

  11. Nurodyta suponuoja, kad apeliacinio skundo argumentų dėl atsiskaitymo negrynaisiais pinigiais tvarkos pažeidimų nagrinėjimas reikštų ne tik apeliacinio proceso ribų neteisėtą peržengimą, bet ir rungimosi, dispozityvumo principų pažeidimą (CPK 12, 13 straipsnis). Kadangi materialinių teisinių reikalavimų pagrindas apeliacinėje instancijoje negali būti plečiamas ir grindžiamas naujais, pirmosios instancijos teismui nepristatytais aspektais, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nenagrinėjami.

56Dėl bankiniais pavedimais gautų piniginės lėšų

  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad UAB „RVDV Group“ atliktuose bankiniuose pavedimuose nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. liepos 4 d. mokėjimo paskirtyje nurodytos su paskola nesusijusios mokėjimo paskirtys (pvz. „avansas“, „alga ir dienpinigiai“, „sąskaitos papildymas“) neįrodo, kad mokėjimai nebuvo atlikti pagal sudarytą paskolos sutartį. Šis vertinimas atitinka Kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką.
  2. Pavyzdžiui, Kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-305-248/2015, ieškovai jų ir kasatoriaus paskolos teisinių santykių buvimą grindė grynųjų pinigų pervedimo kvitais ir mokėjimo nurodymais, kuriais į kasatoriaus banko sąskaitą pervestos įvairios pinigų sumos, jų mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „sąskaitos papildymas“ arba „papildymas“. Kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 37 punkte išvardyti bankiniai pavedimai buvo atlikti paskolos suteikimo terminu (iki 2014 m. liepos 15 d.), jų tikslinę paskirtį patvirtino tiek apeliantės ir atsakovės vadovas, tiek ir liudytoja (buhalterė), kuri paaiškino, kad mokėjimų paskirtyje nurodyti duomenys buvo klaida. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kokiu kitu pagrindu galėjo būti / buvo atliekami pavedimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad mokėjimo pavedimuose nurodyta kita mokėjimo paskirtis nesudaro pagrindo pripažinti, kad pavedimai buvo atlikti ne pagal paskolos sutartį.
  4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir šalis siejusius faktinius santykius, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias tiek su tariamais sandoriais, tiek paskolos sutarties aiškinimu, taip pat tinkamai bei visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų turinį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d.).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateiks iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepime nenurodytas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, teismui duomenys apie šias išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateiktos, todėl atsakovei ir trečiajam asmeniui pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

59Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė BUAB TITTAN, atstovaujama bankroto administratorės... 5. 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderių Nr.... 6. UAB „RNDV Group“ negavo ir neketino gauti, o tik siekė „praplauti“... 7. UAB „RNDV Group“ gauti pinigai, o ieškinyje nurodė tik abstrakčius,... 8. UAB TITTAN perdavė 917 152 Lt (265 625,58 Eur) piniginių lėšų. UAB „RNDV... 9. 1 024 857,45 Lt (296 819,23 Eur) skolos. 2015 m. liepos 23 d. su UAB... 10. UAB „Dukoma“ reikalavimo dalį, iš viso 287 985,82 Eur, į BUAB TITTAN.... 11. 2013 metais tarp šalių buvo sudaryta identiška sutartis, kaip ir 2014... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d.... 14. UAB TITTAN iš UAB „RVDV Group“ kaip paskola buvo perduota 200 000, o... 15. 2014 m. birželio 21 d. buvo surašytas kasos pajamų orderis Nr. 14, kuriuo... 16. UAB „RVDV Group“ kaip paskola buvo perduota 100 000. Laikotarpiu nuo... 17. 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. liepos 4 d. atsakovė į ieškovės banko... 18. 395 902 Lt.
    2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek... 19. 2014 m. birželio 21 d. kasos pajamų orderio Nr. 14 tikrumu, teismui... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 21.
      1. Apeliantė BUAB TITTAN apeliaciniame skunde prašo... 22. 695 902 Lt.
      2. Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismui... 23. BUAB TITTAN apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos... 24. 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti... 25. CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai... 26. Nr. 3K-3-191/2006).
      3. Apeliantė teigdama, kad piniginės lėšos buvo... 27. Nr. 3K-3-368/2011).
    ... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30.
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 31. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo pagal apeliacinį... 32. 2014 m. vasario 10 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m.... 33. 5 000 Lt (mokėjimo paskirtis – alga ir dienpinigiai); 2014 m. vasario 26 d.... 34. 2014 m. gegužės 5 d. – 5 500 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m.... 35. 7 500 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas); 2014 m. gegužės 29 d. – 3 000... 36. 2014 m. birželio 10 d. – 1 000 Lt (mokėjimo paskirtis – už paslaugas);... 37. 2014 m. liepos 2 d. – 3 600 Lt ir 7 200 Lt (mokėjimo paskirtis – avansas);... 38. 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d. iš viso pervedė 395 902... 39. 2014-06-16“, tačiau suma žodžiais įrašyta „Du šimtai tūkstančių Lt... 40. 30 500 Lt pagal laidavimo sutartį. Kartu su prašymu pateikė bankinių... 41. 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderius Nr.... 42. 2014 m. birželio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 15 UAB TITTAN iš UAB... 43. 2014 m. birželio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16 UAB TITTAN iš UAB... 44. 2014 m. rugsėjo 8 d. visos įplaukos buvo 2 079 351,71 Lt, o išlaidos – 2... 45. 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. liepos 4 d. ieškovei perdavė 695 902 Lt, o... 46. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigos... 47. Nr. 3K-7-430/2013).
    2. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo dalyką sudaro... 48. 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 49. Dėl UAB „RVDV Group“ ir UAB TITTAN ryšio
        50. Nr. 14/01/02 sudarymo metu T. K. buvo tik UAB „RVDV... 51. Dėl 300 000 Lt perdavimo fakto pagal kasos pajamų orderius
          52. 2015 m. sausio 1 d.) visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu... 53. 2016 m. sausio 29 d. teismo posėdyje.
        1. Apeliacinės instancijos teismas... 54. 2014 m. rugpjūčio 25 d. skolų suderinimo aktas.
        2. Kasacinio teismo... 55. 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos... 56. Dėl bankiniais pavedimais gautų piniginės lėšų
            57. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Atsakovė ir... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti...