Byla 2SA-23-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. J., B. L., D. Š. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J., B. L., D. Š. ir D. K. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, J. G., D. G., A. B., A. K., VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, termino atnaujinimo, įsakymo ir sprendimo dalies panaikinimo, sandorių ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, tretysis asmuo – Utenos rajono 1 notarų biuro notarė Dalia Kalinauskienė.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ignalinos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą K. J., B. L., D. Š. ir D. K. v. Utenos apskrities viršininko administracijai, J. G., D. G., A. B., A. K., VĮ Registrų centras dėl pažeistų teisių gynimo, termino atnaujinimo, įsakymo ir sprendimo dalies panaikinimo, sandorių ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, 2007-11-14 sprendimu ieškinį atmetė (t.6 b.l.11-18).

4Vilniaus apygardos teismas 2008-03-04 nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimą paliko nepakeistą (t. 6, b.l. 48-55).

5Pareiškėjai K. J., B. L., D. Š. ir D. K. 2009-07-02 kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (t.6,b.l.87-90), kuriuo prašė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimą, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, J. G., D. G., A. B., A. K., VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, termino atnaujinimo, įsakymo ir sprendimo dalies panaikinimo, sandorių ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, ir iš naujo peržiūrėjus bylą, jų ieškinį tenkinti visiškai. Kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes pareiškėjai nurodė Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 priimtą sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. J. po savo tėvo J. J. mirties nuo 1938-01-09 iki 1940-07-22 įvykdyto žemės nusavinimo valdė 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjams atnaujintas terminas prašymui Utenos apskrities viršininko administracijai paduoti, siekiant atkurti nuosavybės teises į D. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 11,25 ha žemės sklypą ir 1, 21 ha mišką (duomenys neskelbtini), bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjų nuomone, minėti sprendimai patvirtina, kad po J. J. mirties turtą paveldėjo ne O. ir A. J., kurioms ginčo žemės niekada nepriklausė, o D. J.. Minėtas 2009-03-20 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-04-03, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas (CPK 368 str.).

6Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t.6, b.l. 114-117) prašė pareiškėjų prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir termino prašymui Utenos apskrities viršininko administracijai paduoti atnaujinimas negali būti pagrindu atnaujinti procesą, pripažinti neteisėtu asmeninio ūkio skyrimą J. G. bei panaikinti 1996-12-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P 62/96 0526, sudarytą tarp Utenos apskrities administracijos ir J. G.. Termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suteikia ieškovams teisę atkurti nuosavybės teises į D. J. žemę.

7Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu (t.6,b.l.119-123) prašė pareiškėjų prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš pareiškėjų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, kadangi pareiškėjams, nagrinėjant šią civilinę bylą Nr. 2-48-712/2007, jau buvo žinoma, kad vienintelis žemės įpėdinis buvo jų tėvas D. J.. Iš Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimo matyti, kad dar 2004 m. pareiškėjams buvo žinoma, kad po J. J. mirties 1938 m. iki nacionalizacijos visą jo turtą valdė jo sūnus – pareiškėjų tėvas D. J.. Net ir tuo atveju, jeigu aplinkybė, kad D. J. paveldėjo turtą po tėvo J. J. mirties, kaip kad teigia pareiškėjai, jiems paaiškėjo po 2008-11-19 teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2008-12-19, į teismą dėl proceso atnaujinimo jie kreipėsi tik 2009-06-24, t.y. po pusės metų, nors CPK 368 str. yra nustatytas trijų mėnesių terminas.

8Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu (t.6, b.l. 131-133) prašė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad, visų pirma, pareiškėjai praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, kuris galėtų būti skaičiuojamas nuo Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2009-12-19. Antra, šis teismo sprendimas negali sudaryti prielaidų atimti iš jo asmeninio ūkio žemę, kuri jam išskirta 1991-05-30 1-ojo šaukimo Tarybos sesijoje, kaip nuo 1975 m. gyvenusiam (duomenys neskelbtini) ir dirbusiam Vastapų ir Kaniūkų kolūkiuose, ar pripažinti neteisėta šio ūkio privatizavimo sutartį. 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 7 p. buvo labai aiškiai pasakyta, kad asmeninio ūkio žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Pažymi, jog minėtas 2008-11-19 sprendimas pareiškėjams sukuria tik teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

9Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009-09-02 nutartimi (t.6, b.l.143-146)

10pareiškėjų K. J., B. L., D. Š. ir D. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-48-712/2007 netenkino bei priteisė iš pareiškėjų suinteresuotų asmenų J. G. bei A. B. naudai po 300 Lt advokato išlaidoms apmokėti bei po 11,18 Lt dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai, pateikdami prašymą atnaujinti procesą, nenurodė kokiu būdu jų įvardintos kaip naujos aplinkybės – prie prašymo atnaujinti procesą pridėti teismo sprendimai – galėtų įtakoti ieškinio senaties termino skaičiavimus, nors jų ieškinys buvo atmestas būtent dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Pasak teismo, nei Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19, nei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimai neturi esminės reikšmės senaties termino taikymui, todėl jie nėra faktinės aplinkybės, atitinkančios CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir turinčios esminę reikšmę byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui ar bylos baigčiai.

11Pareiškėjai K. J., B. L., D. Š. ir D. K. atskiruoju skundu (t.6, b.l.148-149, 154-155) prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-09-02 nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje išspręsti iš esmės žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia Panevėžio apygardos teismo 2009-03-20 sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, jog pareiškėjai nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios rūpinosi savo teisių įgyvendinimu; laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese jiems sutrukdė netinkamas institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, darbuotojų veiksmai. Pažymi, jog ginčijamas Utenos apskrities viršininko administracijos 1996-09-30 įsakymas, 1996-09-30 šios institucijos sprendimas ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P62/96-0526 buvo išreikalauti tik tada, kai prasidėjo teismo procesas. Nurodo, kad informacija apie jų senelio ir tėvo žemėje neteisėtai suteiktą žemės sklypą asmeniniam ūkiui jiems nebuvo teikiama ir kitokiu būdu, ką patvirtina Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus 2009-06-15 atsakymas į paklausimą. Tuo pagrindu teigia, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir turi būti atnaujintas (CK 1.131 str. 1 d.). Be to, teismo posėdžio metu (2009-09-02) pareiškėjai suvokė, kad be advokato pagalbos gintis nesugebės, todėl prašė teismo leidimo vesti bylą per atstovą – advokatą, tačiau šis jų prašymas buvo atmestas.

12Suinteresuoti asmenys A. B. ir A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 6, b.l. 160-163) prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-09-02 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo rengimo stadijoje, tiek per du mėnesius iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko įvertinti savo galimybes ir pasirinkti kvalifikuotą advokatą. Teismas nėra ir negali būti ta institucija, kuri rūpintųsi vienos iš proceso šalių interesais. Pažymi, jog pareiškėjai atskirajame skunde tik išdėsto savo poziciją dėl jų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Tačiau tai, kad, pareiškėjų nuomone, jie pastoviai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimu, negali būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo išspręstas procesinio pobūdžio klausimas.

13Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (t.6, b.l.166-169) taip pat prašo pareiškėjų skundo netenkinti. Pažymi, jog pareiškėjai 2009-06-24 prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad bylą teisme ves patys, teismo procesas yra pradėtas pareiškėjų iniciatyva, todėl būdami pakankamai apdarūs ir rūpestingi, jie galėjo laiku ir tinkamai pasinaudoti savo teise turėti byloje advokatą. Teismo posėdyje pareiškėjai nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios jiems pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Mano, kad pareiškėjai nenurodo ir jokių naujų esminių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti 1996-09-30 Utenos apskrities valdytojo įsakymo Nr. 10-4-189, 1996-09-30 Utenos apskrities valdytojo sprendimo Nr. 62-3852 apskundimo terminus bei atnaujinti ieškinio senatį dėl 1996-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P62/96 0526, sudarytos tarp Utenos apskrities administracijos ir J. G., pripažinimo negaliojančia.

14Suinteresuoti asmenys J. G. ir D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 171-173) su skundu nesutinka. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai, paduodami ne atskirjį, o apeliacinį skundą, praleido CPK 335 str. nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui apduoti, juo labiau, įvardintame „apeliaciniame skunde“ nurodė motyvus, kurie nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą byloje. Pažymi, jog pareiškėjų pateikti sprendimai suteikia jiems teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir atkurti nuosavybės teisę į savo tėvo turėtą žemę vienu kuriuo nors iš įstatyme nustatytų būdų, bei patvirtina aplinkybę, jog iki šių sprendimų įsiteisėjimo ieškovai iš viso neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, net negalėjo būti laikomi pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad tuo atveju, kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994-01-01 arba po 1994-01-01, bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę, grąžinant ją natūra (adm. b. Nr. A-154-2003; 2005-11-24 Tesimų praktikos administracinėse bylose apibendrinimas). Mano, jog pareiškėjai tinkamai nesiruošė bylos nagrinėjimui, todėl jų prašymas teismui suteikti galimybę pasisamdyti advokatą tebuvo bylos vilkinimas.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje turiniu, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti nei ydingas pirmosios instancijos teismo procesinių terminų bylos proceso atnaujinimo stadijoje taikymas (CPK 368 str. 1 d.), ką akcentavo atsiliepimuose į skundą suinteresuotieji asmenys, nei skunde įvardintos aplinkybės prielaidų nesudaro. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18Proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Pareiškėjų įvardinti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant patikrinti, ar jie leidžia pagrįstai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir/ar pagrįstumu. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. B. Nr. 3K-7-57/2008).

19Pareiškėjai, siekdami atnaujinti bylos nagrinėjimą, remiasi dviem procesiniais dokumentais, kurie, jų manymu, turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai: Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. J. po savo tėvo J. J. mirties nuo 1938-01-09 iki 1940-07-22 įvykdyto žemės nusavinimo valdė 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimu, kuriuo pareiškėjams atnaujintas terminas prašymui Utenos apskrities viršininko administracijai paduoti, siekiant atkurti nuosavybės teises į D. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą minėto ploto žemės sklypą ir mišką (duomenys neskelbtini) r., bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus (t.6,b.l.91-93,94-95). Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo turinio, šiais procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjai pateikia kaip įrodymus, pagrindžiančius jų teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį jų tėvo D. J. nuosavybės teise valdytą turtą – 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško plotą būtent jų seneliui J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusio žemės ploto ribose (duomenys neskelbtini), kurio atitinkamos dalys Utenos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr.10-4-189 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimo Molėtų rajone“, 1996-09-30 sprendimo Nr.62-3852 dėl žemės sklypo grąžinimo ekvivalentine natūra bei 1996-12-06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P-62/96-0526 pagrindu perėjo suinteresuoto asmens J. G. nuosavybėn, vėliau – 2004-03-31 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp J. G., D. G. ir A. B., pagrindu atitinkamos jo dalys perėjo A. B. nuosavybėn, kurias pastarasis 2005-06-16 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido A. K.. Pareiškėjų įsitikinimu, minėtuose Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminus nuginčyti minėtus Utenos apskrities valdytojo administracinius aktus, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, žemės dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis, taikyti restituciją bei panaikinti teisinę registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.

20Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) gali sudaryti tik tokių aplinkybių sutaptis (visuma): 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Čia pažymėtina ir tai, jog teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis c.b. 3K-3-108/2009). Taigi teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

21Kadangi atskiruoju skundu apeliantai neigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nurodytų aplinkybių įtakos bylos baigčiai nebuvimą, sprendžiant klausimą, ar minėtais teismų sprendimais konstatuotos faktinės aplinkybės gali turėti teisinę svarbą, būtina išsiaiškinti, ar minėtais sprendimais pripažintos aplinkybės galėtų iš esmės įtakoti nagrinėjamos bylos baigtį, t.y. ar tuo atveju, jeigu jos būtų buvusios žinomos (nustatytos) nagrinėjant bylą instancine tvarka, būtų priimtas visai kitas procesinis sprendimas.

22Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai, kreipdamiesi į Ignalinos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, visus reikalavimus atsakovams kildino iš fakto, jog būtent jie, pareiškėjai, yra vieninteliai teisėti pretendentai į visą J. J. žemę – 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas, jog D. J. po savo tėvo J. J. mirties nuo 1938-01-09 iki 1940-07-22 žemės nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypą ir mišką, ne tik egzistavo pareiškėjų kreipimosi į teismą metu, bet ir buvo pagrindiniu jų reiškiamų reikalavimų argumentu. Tačiau iš pareiškėjų į bylą pateiktų įrodymų vertinti tai, į kokią seneliui J. J. nuosavybės teise valdytos žemės ir miško ploto dalį gali pretenduoti pareiškėjai (jo vaikaičiai), t.y. konstatuoti, ar pareiškėjai iš viso turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir kokia apimtimi, bylos nagrinėjimo instancine tvarka metu teismai neturėjo teisinio pagrindo. Kaip matyti, bylą nagrinėjusiems teismams taip pat buvo žinoma ir ta aplinkybė, jog pareiškėjai Alantos agrarinei tarnybai yra pateikę prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. J. žemę ir mišką, ir kad žemės nuosavybės teisių atkūrimo byla nėra baigta.

23Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės apie buvusio savininko valdytų sklypų dydį bei termino pareiškėjams pratęsimas pateikti atitinkamus dokumentus nuosavybės atkūrimo procedūras įgyvendinančioms institucijoms, paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme antrojo ir trečiojo kriterijų (šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui) akivaizdžiai neatitinka. Dėl šios priežasties aptariami teismų sprendimai negali būti vertinami kaip nauji esminę reikšmę bylai turintys įrodymai.

24Kita vertus, kolegija neturi pagrindo daryti prielaidų, jog šioms aplinkybės esant žinomoms bylos nagrinėjimo instancine tvarka metu būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. G. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre buvo išviešintos dar 1996-12-08. Tai neabejotinai reiškia, kad šie duomenys bei tai, kad žemės sklypas, į kurį jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, atitinkamų administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra tapęs suinteresuoto asmens J. G. nuosavybe, pareiškėjams realiai turėjo būti žinomi dar iki 2004-09-10, kuomet pareiškėjai nurodo sužinoję apie jų teisių pažeidimus, juo labiau, kad patys pareiškėjai nuosekliai tvirtina viso nuosavybės teisių atkūrimo metu (nuo 1992-01-30) domėjęsi nuosavybės grąžinimo klausimais. Todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimai, kuriais iš esmės yra pripažinta pareiškėjų teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį tėvo D. J. nuosavybės teise valdytą turtą – 11,25 ha žemės sklypą bei 1,21 ha miško plotą (duomenys neskelbtini), tik pašalina kliūtis tokios pareiškėjų teisės įgyvendinimui (atkurti nuosavybės teises į tokio dydžio žemės ir miško plotus (duomenys neskelbtini).), patys savaime neįtakoja Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimu konstatuoto fakto, kad pareiškėjai, tik 2004-06-29 kreipęsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančia 1996-12-06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P-62/96-0526, be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.127 str. 1 d.).

25Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsisakydamas atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją bei pagrįstai sprendė, jog CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, kaip jį apibrėžia įstatymų leidėjas ir teismų praktika, šiuo atveju nėra.

26Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi tik esant įstatyme nustatytoms proceso atnaujinimo sąlygoms (CPK 365 str. 1 d., 368 str., 369 str. 2 d. ir kt.). Tai suponuoja teismo pareigą sprendžiant dėl proceso atnaujinimo byloje, be kita ko patikrinti, ar prašymas paduotas per įstatyme nustatytą terminą (CPK 368 str.). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui šiuo išimtiniu procesiniu institutu. CPK 368 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, ar pareiškėjai atitinka CPK 368 str. 1 d. nustatytą sąlygą, t.y. ar pateikdami pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepraleido įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino jam paduoti. Kolegija pažymi, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad nustatant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas jiems turi būti skaičiuojamas nuo 2009-04-03, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-03-20 sprendimas, kuriuo pareiškėjai remiasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu procesinio termino eigos pradžios traktavimu. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, visų pirma remiasi Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu, kuriuo nustatyta aplinkybė, jų vertinimu, turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Todėl tokiu atveju terminas, nuo kurio turėjo būti skaičiuojama kreipimosi dėl proceso atnaujinimo pradžia, skaičiuotinas nuo Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimo įsiteisėjimo, ir akivaizdžiai yra praleistas. Tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, išsprendė klausimą iš esmės, darytina išvada, jog žemesnės instancijos teismas laikė, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka visas įstatyme numatytas tinkamo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo sąlygas. Todėl šis proceso pažeidimas, kaip minėta, pripažintinas formaliu, savaime neįtakojančiu nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo (CPK 328 str., 338 str.). Priešingu atveju būtų paneigtas ir CPK 313 str. įtvirtintas draudimas priimti blogesnį apeliantui sprendimą.

27Kolegija nesutinka ir su apeliantų skundo argumentais, jog buvo suvaržyta jų procesinė teisė turėti byloje atstovą. Dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, jam priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai, nevilkinti proceso (CPK 7 str. 2 d.). Tuo tarpu šalies pasyvumas, nerūpestingumas procese, neišnaudojimas visų jai įstatymo suteiktų procesinių galimybių, konkrečioje situacijoje gali būti vertinamas kaip dispozityvumo principo pažeidimas (CPK 13 str.), galintis sukelti pačiai šaliai neigiamas procesines pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo prašyme dėl proceso atnaujinimo aiškiai nurodė, jog byla teisme nebus vedama per atstovą (b.l. 89), teismo posėdyje taip pat nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl laiku (iki teismo posėdžio) nepasirūpino atstovavimu. Pažymėtina, kad iki teismo posėdžio jie turėjo kelis mėnesius tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, tuo pačiu savo interesams atstovauti pasitelkti advokatą, laiku informuoti teismą apie atstovavimo santykius. Esamoje situacijoje kolegija konstatuoja, kad būtent proceso atnaujinimą inicijavusių pareiškėjų nerūpestingumas ir aplaidus požiūris į savo procesines galimybes neleido jiems pasinaudoti atstovo teisine pagalba, jei tokių ketinimų jie realiai turėjo (atstovavimo santykius patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti). Kita vertus, CPK 370 str. 3 d. nustatyta galimybe apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliantai pasinaudojo be apribojimų.

28Apeliantai išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t.6, b.l. 177). CPK 336 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

29Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 38,70Lt (b.l. 176) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

30Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

31Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš K. J., B. L., D. Š. ir D. K. po 9 (devynis) litus ir 67 centus iš kiekvieno pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ignalinos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą K. J., B.... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008-03-04 nutartimi Ignalinos rajono apylinkės... 5. Pareiškėjai K. J., B. L., D. Š. ir D. K. 2009-07-02 kreipėsi į Ignalinos... 6. Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu... 7. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu (t.6,b.l.119-123) prašė pareiškėjų... 8. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu (t.6, b.l. 131-133) prašė... 9. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009-09-02 nutartimi (t.6, b.l.143-146)... 10. pareiškėjų K. J., B. L., D. Š. ir D. K. prašymą atnaujinti procesą... 11. Pareiškėjai K. J., B. L., D. Š. ir D. K. atskiruoju skundu (t.6,... 12. Suinteresuoti asmenys A. B. ir A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 6,... 13. Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu... 14. Suinteresuoti asmenys J. G. ir D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 18. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių... 19. Pareiškėjai, siekdami atnaujinti bylos nagrinėjimą, remiasi dviem... 20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog... 21. Kadangi atskiruoju skundu apeliantai neigia pirmosios instancijos teismo... 22. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai, kreipdamiesi į Ignalinos rajono... 23. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Molėtų rajono... 24. Kita vertus, kolegija neturi pagrindo daryti prielaidų, jog šioms aplinkybės... 25. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu... 26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti... 27. Kolegija nesutinka ir su apeliantų skundo argumentais, jog buvo suvaržyta jų... 28. Apeliantai išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio... 29. Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantų lygiomis dalimis... 30. Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija... 31. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti... 32. Priteisti iš K. J., B. L., D. Š. ir D. K. po 9 (devynis) litus ir 67 centus...