Byla e2-996-450/2019
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MEGA PROPERTY“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MEGA PROPERTY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MEGA PROPERTY“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB ,,MEGA PROPERTY“ bankroto bylą motyvuodama tuo, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga valstybės biudžetui 5 623,54 Eur. Nurodė, jog įsiskolinimas atsirado dar 2014 metais ir taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas.

82.

9Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „MEGA PROPERTY“ pagal byloje nustatytas aplinkybes. Nurodė, jog bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2019 m. balandžio 1 d. sudarė 746,40 Eur. Nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „MEGA PROPERTY“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones: VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir nuo 2018 m. sausio 1 d. pateikė du mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms, kuriose skolininkas turi atsiskaitomąsias sąskaitas. Iki šiol kredito įstaigoms pateikti mokėjimo nurodymai neįvykdyti, todėl darytina išvada, kad sąskaitose lėšų nėra .

103.

11Atsakovė UAB „MEGA PROPERTY“ atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, jog UAB „MEGA PROPERTY“ yra pajėgi padengti pradelstus skolinius įsipareigojimui, išdėstant juos dalimis, ir nėra jokių objektyvių prielaidų bankroto bylos iškėlimui.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė UAB ,,MEGA PROPERTY“ bankroto bylą; bendrovės administratoriumi paskyrė Marių Kesminą.

165.

17Teismas nustatė, jog VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) atsakovė UAB ,,MEGA PROPERTY“ įregistruota 1997 m., paskutinį kartą bendrovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017 m. laikotarpį. Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2005 m. birželio 9 d. iki šiol yra Stasys Taraila. Iš paskutinio balanso duomenų teismas nustatė, kad bendrovė 2017 m. turėjo turto už 870 910,00 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė tik trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos. Įsipareigojimai sudarė 385 514,00 Eur sumą. Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų teismas nustatė, kad nuo 2014 m. taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės buvo neveiksmingos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Nustatė, kad bendrovės įsiskolinimas pareiškėjai VMI ir VSDFV biudžetui didėja, kad nutarties priėmimo metu įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 5 570,94 Eur sumą, VSDFV biudžetui – 496,40 Eur. Teismo vertinimu, bendrovė ilgą laiką nevykdo veiklos. Teismas pažymėjo, kad kitokių duomenų, patvirtinančių gerą bendrovės turtinę padėtį, veiklos vystymą, teismas neturi. Teismas, įvertinęs duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, viešųjų registrų duomenis, padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktu, iškėlė bankroto bylą.

18III.

19Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

206.

21Atsakovė UAB „MEGA PROPERTY“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

226.1.

23Aplinkybė, kad bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neapsprendžia bendrovės nemokumo. Pagal įstatus UAB „MEGA PROPERTY“ pagrindinė veikla – konsultacinė verslo ir kito valdymo. Šiai veiklai vykdyti nėra būtina turėti registruotino turto. Bendrovė veiklą vykdo išsinuomotame biure.

246.2.

25Teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, neatitinka tikrovės. Bendrovės 2019 m. kovo 31 d. pateiktoje pažymoje apie įmonės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio materialaus turto likutinė vertė – 47 633 Eur, o trumpalaikio turto vertė – 215 306 Eur. Turimos prekių atsargos yra garantija, kad jas pardavus bus atsiskaityta su kreditoriais.

266.3.

27Teismo išvada, kad bendrovės įsiskolinimas VMI ir VSDFV biudžetams didėja, prieštaringa. Teismas nurodė, kad bendrovės skola valstybės biudžetui VMI pareiškimo pateikimo dieną sudarė 5 623,54 Eur, skola VSDFV biudžetui 2019 m. balandžio 1 d. – 746,40 Eur. Priimant nutartį (2019 m. gegužės 10 d.) bendrovės skola valstybės biudžetui – 5 570,94 Eur, o VSDFV biudžetui – 496,40 Eur. Taigi skola valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams mažėjo, o ne didėjo. 2019 m. gegužės 20 d. bendrovė nebeturėjo skolų VSDFV biudžetui, o su VMI vedamos konsultacijos dėl skolos išdėstymo.

286.4.

29Teismo išvada, kad bendrovė nemoki, nepagrįsta. Iš atsakovės pateikto 2019 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad bendrovės turto vertė – 871 803 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 6 370 Eur, iš jų: 5 624 Eur skola VMI ir 746 Eur skola VSDFV. Taigi bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 0,73 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Dėl to teismas nepagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.

307.

31Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

327.1.

33Bendrovė tik vieną kartą, 2014 m. vasario 28 d., yra teikusi prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis. VMI išanalizavusi bendrovės prašymą, nustatė, kad ši nepateikė visų dokumentų ir informacijos, reikalingos prašymui išnagrinėti, todėl paprašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau šie pateikti nebuvo. Šiame prašyme atsakovė nurodė, kad dėl smukusių įmonės apyvartų ir dėl besitęsiančių teisminių ginčų su klientais, ji neturi jokių galimybių sumokėti visą skolą iš karto, t. y. bendrovė jau 2014 m. negalėjo vykdyti įsipareigojimų biudžetui.

347.2.

35Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad jos turimo turto balansinė vertė yra 871 803 Eur, tačiau teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto balansinė vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti. Nagrinėjamu atveju bendrovė realaus turto neturi. Antstolė Aurelija Puodžiukienė 2019 m. sausio 18 d. priėmė patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ bei tos pačios dienos išieškojimo negalimumo aktą, t. y. antstolė nenustatė turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, apeliantė nuo 2014 m. lapkričio 14 d. yra išbraukta iš PVM mokėtojų sąrašo. Sprendimas išbraukti bendrovę iš nurodyto sąrašo buvo priimtas, nes, VMI duomenimis, bendrovė nevykdo ekonominės veiklos (nevykdo PVM apmokestinamos veiklos ir (ar) per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų valstybių narių). Taigi apeliantė realios veiklos nevykdo, yra nemoki, todėl pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bendrovės nemokumą.

36Teismas

konstatuoja:

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

388.

39Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengiant atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo

409.

41Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2006-330/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018 ir kt.).

4210.

43Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

4411.

45Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad ji yra moki, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės turimo turto vertės.

4612.

47Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendrovės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su bendrovės turto verte. Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos bendrovės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

4813.

49Iš atsakovės pateikto 2019 m. kovo 31 d. preliminaraus balanso matyti, kad atsakovės turtą sudaro ilgalaikis (592 893 Eur) ir trumpalaikis (279 150 Eur) turtas. Atsakovė 2019 m. kovo 31 d. pažymoje apie ilgalaikį ir materialųjį turtą nurodė, kad jos ilgalaikį turtą sudaro: 1) nematerialusis turtas (187 889 Eur) – 10 metų trukmės licencija, suteikianti išskirtines teises naudoti prekės ženklą ART REAL GOLD ir prekiauti dengimo tauriaisiais metalais įranga „ARG PLATER“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje; 2) kitas materialusis turtas (47 633 Eur) – kompiuteriai, orgtechnika, baldai, kanceliarinės priemonės; 3) finansinis turtas (357 371 Eur) – 47 proc. UAB „Real Gold LT“ akcijos (34 030 Eur), paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis UAB „Real Gold LT“ (115 845 Eur), UAB „Verslas ir pramogos“ skola (172 742 Eur), UAB „ESTATE A“ skola už nupirktas akcijas (34 754 Eur). Atsakovė nurodė, kad trumpalaikį bendrovės turtą (167 673 Eur) sudaro atsargos (prekės skirtos perparduoti) – dengimo tauriaisiais metalais įranga „ARG PLATER“ (160 000 Eur) ir kitos prekės (7 673 Eur).

5014.

51Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto verčių įrašymas į balansą bei pažymą, nėra pagrįstas įrodymais. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, jog jai išduota licencija, šios licencijos vertės, taip pat įrodymų, ar jos galiojimo laikotarpis, ypač atsižvelgus į tai, kad bendrovė įregistruota prieš daugiau nei 20 metų, nepasibaigė. Atsakovė nepateikė įrodymų apie nuosavybės teise valdomus kompiuterius, orgtechniką, baldus, kanceliarines priemones. Net pripažinus, kad atsakovė turi tokio turto, tačiau jo vertė (47 633 Eur), atsižvelgus į tai, kad į jį nebuvo nukreiptas išieškojimas, kelia pagrįstų abejonių. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 47 proc. UAB „Real Gold LT“ akcijų vertę (34 030 Eur). Atsakovė nepateikė duomenų apie skolininkių UAB „Real Gold LT“, UAB „Verslas ir pramogos“, UAB „ESTATE A“ mokumą. Šie juridiniai asmenys neįtraukti į atsakovės pateiktą 2019 m. kovo 31 d. skolininkų sąrašą (b. l. 53). Nepateikus duomenų apie debitorių mokumą, jų neįtraukus į atsakovės skolininkų sąrašą, konstatuotina, kad atsakovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių 323 341 Eur dydžio gautina suma (CPK 185 straipsnis).

5215.

53Pažymėtina ir tai, kad į trumpalaikį turtą taip pat nebuvo nukreiptas išieškojimas. Jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė valdo nuosavybės teise dengimo tauriųjų metalų įrangą „ARG PLATER“, jos 160 000 Eur vertę, atsakovė nepateikė. Be to, atsakovės pateiktuose dokumentuose nėra konkretizuota, kokios rūšies prekės sudaro 7 673 Eur vertę.

5416.

55Teismų praktikoje pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

5617.

57Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas net du kartus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutartys) atidėjo teismo posėdį tam, kad atsakovė pateiktų papildomus įrodymus apie turimą turtą, jo vertę, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Vien atsakovės papildomai pateiktos paskolos sutartys, susitarimai dėl apmokėjimo, nepagrindžia skolų iš debitorių atgavimo realumo, juolab nepagrindžia kito atsakovės nurodomo turto vertės.

5818.

59Pirmosios instancijos teismas, remdamasis viešais duomenimis, nustatė, kad atsakovė registruotino turto neturi. Šios išvados atsakovė neginčija, tačiau teigia, kad veiklą vykdyti galima ir neturint registruotino turto.

6019.

61Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ūkio subjektai gali sėkmingai vykdyti veiklą ir neturėdama registruotino turto, tačiau apeliantė įrodymais nepagrindė, kad jos balanse nurodytas kitas (neregistruotinas) turtas yra tokios vertės, kokią ji nurodo savo finansinės ataskaitos dokumentų rinkiniuose. Vien veiklos ilgalaikiškumas vykdymo faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia bendrovės mokumą, kadangi su nuolatiniais finansiniais sunkumais gali susidurti ir rinkoje veikiantis ūkio subjektas. Taigi atsakovės prie atskirojo skundo pridėta, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikta nuomos sutartis ir argumentas, kad ji veikia išsinuomotose patalpose, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovės finansinę padėtį ir jos mokumą (CPK 180, 314 straipsniai).

6220.

63Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pateiktų įrodymų (atsakovės skolininkų sąrašo, paskolų sutarčių, pažymos apie ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, preliminarių finansinių ataskaitų rinkinių), ypač atsižvelgus į tai, kad byloje yra pateiktas antstolio išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 20), į tai, kad atsakovė neturi registruotino turto, pinigų ar jų ekvivalentų, į tai, kad finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. nepateiktas Juridinių asmenų registrui, nepakanka atsakovės nurodomai 872 043 Eur turto vertei pagrįsti.

6421.

65Atsakovės 2019 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašas, pagal kurį atsakovė turi 5 623 Eur dydžio pradelstų skolų, taip pat nėra išsamus. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašu iš antstolių informacinės sistemos registro duomenų, atsakovės atžvilgiu vykdomos 6 vykdomosios bylos; bendra išieškoma suma – apie 49 200 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovė turi žymiai didesnių pradelstų skolų, nei ji nurodė teismui teikiamuose dokumentuose.

6622.

67Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ji atsiskaitė su VSDFV, tačiau naujausia informacija apie atsakovės skolą valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams, pagal kurią atsakovė turi skolų VMI ir VSDFV, leidžia šiuos atsakovės argumentus vertinti kritiškai. Be to, kaip pagrįstai nurodė VMI savo atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje nėra duomenų, jog atsakovė vestų derybas su VMI dėl skolos išdėstymo. Pažymėtina, kad atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo, pateiktas VMI, patenkintas nebuvo, nes atsakovė nepateikė VMI prašomų dokumentų ir informacijos.

6823.

69Atsakovės 2019 m. kovo 31 d. preliminarios pelno (nuostolio) ataskaitos duomenys, pagal kuriuos atsakovė gauna pelno, atsižvelgiant į antstolių informacinės sistemos registro duomenis apie vykdomus išieškojimus iš atsakovės turto, naujausią informaciją apie skolą valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams, į aplinkybę, kad pelno (nuostolio) ataskaita už 2018 m. Juridinių asmenų registrui nepateikta, vertintini kritiškai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų inicijuotas ar pradėtas restruktūrizavimo procesas, siekiant pašalinti laikinus (jei tokie kilo) finansinius sunkumus, trukdančius atsakovei atsiskaityti su kreditoriais.

7024.

71Kaip jau minėta, ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-396-781/2019), todėl atsakovės argumentas, kad ji vykdo veiklą, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą, jei įmonė yra nemoki. Dėl bylos procesinės baigties

7225.

73Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo (pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

74Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

75Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 8. 2.... 9. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau... 10. 3.... 11. Atsakovė UAB „MEGA PROPERTY“ atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė UAB... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, jog VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau... 18. III.... 19. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. 6.... 21. Atsakovė UAB „MEGA PROPERTY“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 22. 6.1.... 23. Aplinkybė, kad bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto... 24. 6.2.... 25. Teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovė gautų pajamas,... 26. 6.3.... 27. Teismo išvada, kad bendrovės įsiskolinimas VMI ir VSDFV biudžetams didėja,... 28. 6.4.... 29. Teismo išvada, kad bendrovė nemoki, nepagrįsta. Iš atsakovės pateikto 2019... 30. 7.... 31. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos... 32. 7.1.... 33. Bendrovė tik vieną kartą, 2014 m. vasario 28 d., yra teikusi prašymą dėl... 34. 7.2.... 35. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad jos turimo turto balansinė... 36. Teismas... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. 8.... 39. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria... 40. 9.... 41. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas... 42. 10.... 43. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 44. 11.... 45. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad ji yra moki,... 46. 12.... 47. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendrovės (ne)mokumas nustatomas... 48. 13.... 49. Iš atsakovės pateikto 2019 m. kovo 31 d. preliminaraus balanso matyti, kad... 50. 14.... 51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ilgalaikio nematerialaus ir... 52. 15.... 53. Pažymėtina ir tai, kad į trumpalaikį turtą taip pat nebuvo nukreiptas... 54. 16.... 55. Teismų praktikoje pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi... 56. 17.... 57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas net du kartus (Vilniaus... 58. 18.... 59. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis viešais duomenimis, nustatė, kad... 60. 19.... 61. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu,... 62. 20.... 63. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pateiktų... 64. 21.... 65. Atsakovės 2019 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašas, pagal kurį atsakovė turi... 66. 22.... 67. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ji atsiskaitė su... 68. 23.... 69. Atsakovės 2019 m. kovo 31 d. preliminarios pelno (nuostolio) ataskaitos... 70. 24.... 71. Kaip jau minėta, ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių,... 72. 25.... 73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas... 74. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 75. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą....