Byla 2-491-381/2018
Dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Dareka“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo „Gaurus international“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo „Gaurus international“ pareiškimas dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Dareka“ iškėlimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas „Gaurus international“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dareka“ iškėlimo.
  2. Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovės kreditorius. „Gaurus international“ atsakovei UAB „Dareka“ pristatė įrengimus bendrai 552 303,78 Eur sumai, taip pat perėmė 412 898,15 Eur reikalavimą į UAB „Dereka“ iš UAB „Target Market“. Tokiu būdu bendra atsakovės skola ieškovui sudaro 965 201,93 Eur. Nors skolos apmokėjimo terminai yra pasibaigę, atsakovė su ieškovu iki šiol nėra atsiskaičiusi. 2017 m. liepos 11 d. bendrovės deklaruotu buveinės adresu buvo išsiųsta pretenzija įsiskolinimui padengti, tačiau iki pareiškimo teismui pateikimo dienos atsakovė skolos nepadengė ir nepateikė jokio atsakymo.
  3. Atsakovė UAB „Dareka“ atsiliepime į pareiškimą, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 8 d. UAB „Dareka“ ir „Gaurus International S.A.R.L.“ pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. L01/05-13 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo parduoti UAB „Dareka“ firmos „Navarre Target“ medžio anglies gamybos modelius, sumontuoti juos, atlikti bandymus, apmokyti personalą bei įvykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Sutarties kaina – 740 763 Eur. Pareiškėjas pateikė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras: 2014 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FG141002 (177 441 Eur sumai), 2014 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FG141003 (133 859 Eur sumai), 2015 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FG150803 (244 590 Eur sumai). Bendra PVM sąskaitų-faktūrų suma už įrangą – 555 890 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovui pagal Sutartį 654 585,79 Eur.
  5. Atsakovė nedisponuoja dokumentais, susijusiais su Sutarties vykdymu – atsakovės buhalterijoje nėra jokių įrangos priėmimo-perdavimo aktų, atliktų darbų aktų, važtaraščių (CMR), visos „Gaurus International S.A.R.L.“ pateiktos sąskaitos yra be atsakovės parašų, todėl abejonių kelia ne tik sutarties įvykdymo faktas, bet ir apmokėjimui pateiktų pačių sąskaitų tikrumas bei pagrįstumas. Pareiškėjas pateikė teismui PVM sąskaitų-faktūrų, ant kurių nėra atsakovės parašų, savo piniginį reikalavimą jis grindžia suvestine iš buhalterinės programos (iš sąskaitų apyvartos registro), kurią pasirašė atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Tavo sėkmė“ darbuotoja A. D. ir nepasirašė „Gaurus International S.A.R.L.“ įgaliotas asmuo. Atsakovė nežino, kas pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Tavo sėkmė“ „Gaurus International S.A.R.L.“ sąskaitas-faktūras ir nurodė A. D., nedalyvavusiai priimant įrangą iš „Gaurus InternationalS.A.R.L.“, įtraukti į apskaitą šias sąskaitas-faktūras bei suderinti UAB „Dareka“ skolą.
  6. Sutartis liko neužbaigta dėl pareiškėjo kaltės: jis nepristatė visa apimtimi Sutartyje numatytos įrangos, pristatyta įranga neatitiko Sutarties sąlygų, buvo nekokybiška, neautentiška, pareiškėjas neperdavė atsakovei jokios su įranga susijusios dokumentacijos, neapmokė personalo, dėl ko gamykla nebuvo paleista (atliekant įrangos bandymus įvyko keli sprogimai, kilo realus pavojus darbininkų gyvybei, atsakovė raštu kreipėsi į pareiškėją dėl trūkumų pašalinimo ir dokumentacijos pateikimo, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo), nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. visi darbuotojai buvo išleisti į prastovą, vėliau atleisti. Dėl esamos situacijos įvertinimo iš techninės ir ekonominės pusės, atsakovas kreipėsi į teismo ekspertus (L. U., S. Š., D. W.), kurie atliko ekspertizę ir nustatė, kad atsakovei pristatytų įrenginių kaina yra 483 833 Eur, t. y. 72 057 Eur mažesnė, nei pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose. Tokiu būdu atsakovė yra permokėjusi pareiškėjui 170 752,79 Eur (pagal Sutartį atliktų mokėjimų suma 654 585,79 Eur, o faktinė pristatytos ir sumontuotos įrangos kaina sudaro 483 833 Eur), ir ši suma laikytina pareiškėjo nepagrįstai gautomis lėšomis (permoka).
  7. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kokius trūkumus būtina ištaisyti ir kiek tai kainuos atsakovei: praleistų arba netinkamai atliktų statybos valdymo darbų ištaisymo kaina sudaro 175 000 Eur; įrangos kokybės trūkumų ištaisymo kaina sudaro 161 779 Eur. Šios ekspertų nustatytos būtinos investicijos į gamyklą tikslu pašalinti pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius sudaro 336 779 Eur, ji laikytina atsakovo tiesioginiais nuostoliais, kurių nepadengus įrangos nebus galima eksploatuoti. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. spalio 26 d. ekspertų L. U., D. W. ir S. Š. ekspertizės aktas, 2017 m. lapkričio 16 d. UAB „Nill Nill“ informacinė pažyma dėl galimos turto kainos rinkoje.
  8. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas perėmė 412 898,15 Eur reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutartį, 2014 m. liepos 21 d. paskolos sutartį ir 2014 m. liepos 29 d. paskolos sutartį, o atsakovė turi priešpriešinę reikalavimo teisę pareiškėjo atžvilgiu 336 779 Eur sumai (tiesioginių nuostolių suma) bei 170 752,70 Eur sumai (permoka už įrangą), atsakovė, vadovaudamasi CK 6.130 straipsniu, 6.131 straipsnio 1-2 dalimis, 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimu atliko vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. atsakovė 412 898,15 Eur piniginę prievolę pagal minėtas paskolos sutartis vienašališkai įskaitė į priešpriešinį vienarūšį reikalavimą dėl 336 779 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo pagal Sutartį ir 170 752,795 Eur nepagrįstai sumokėtų lėšų (permokos) grąžinimo pagal Sutartį. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. gruodžio 11 d. UAB „Dareka“ pranešimas dėl priešpriešinių prievolių įskaitymo. Po vienašališkai atlikto įskaitymo atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėju pagal paskolos sutartis, taip pat pagal Sutartį. Atitinkamai „Gaurus International S.A.R.L.“ negali būti laikomas UAB „Dareka“ kreditoriumi, kadangi neturi reikalavimo teisės ir negali reikšti pareiškimo dėl bankroto iškėlimo atsakovei. Priešingai, pareiškėjas yra laikomas UAB „Dareka“ skolininku ir privalo grąžinti jai 94 633,64 Eur permoką už įrangą. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Dareka“ 2017 m. gruodžio 11 d. debitorių sąrašas.
  9. Sutartis buvo itin nenaudinga UAB „Dareka“ ir labai pablogino įmonės finansinę situaciją. Pareiškėjas pateikė visiškai nekokybišką ir neveikiančią įrangą, neatitinkančią Sutarties sąlygų, neautentišką, užaukštintomis kainomis, kurios neatitiko rinkos kainų, atsakovė turi pagrįstų įtarimų dėl šio sandorio skaidrumo, kadangi jis buvo sudarytas tarp susijusių asmenų galimai tikslu pasisavinti įmonės lėšas.
  10. Sąsajas tarp pareiškėjo ir atsakovės valdymo organų patvirtina šios aplinkybės: S. B. yra pareiškėjo dalyvis, valdantis 50 proc. akcijų, ką patvirtina „Gaurus International S.A.R.L.“ įstatai; S. B. buvo atsakovės valdybos pirmininku nuo 2015 m. spalio 30 d., ką patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro; V. P. yra pradinės kreditorės UAB „Target Market“, iš kurios pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmė reikalavimą į atsakovę 412 898,15 Eur sumai, vadovas nuo 2005 m. liepos 12 d., tas pats asmuo buvo UAB „Dareka“ vadovu nuo 1995 m. liepos 24 d. iki 2016 m. sausio 11 d., ką patvirtina išrašai iš Juridinių asmenų registro; V. P. taip pat buvo UAB „Target Market“ akcininku nuo 2005 m. liepos 19 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. ir iki šiol yra šios įmonės vadovas, tuo tarpu S. B. nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. sausio 6 d. buvo šios įmonės valdybos nariu, ką patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėją ir buvusius atsakovės vadovą V. P. bei valdybos narį S. B. sieja tarpusavio ryšiai.
  11. Atsakovė dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymo bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusio vadovo V. P. ir valdybos nario S. B. atžvilgiu.
  12. 2017 m. gruodžio 11 d. duomenimis UAB „Dareka“ turtas sudaro 1 438 227 Eur, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 154 687,18 Eur, t. y. neviršija ½ įmonės balanse apskaityto turto. UAB „Dareka“ nėra nemoki įmonė ir negali būtų pripažinta bankrutuojančia.
  13. Dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo, turto ir pinigų iššvaistymo ir/ar pasisavinimo) atsakovė šiuo metu neturi laisvų piniginių lėšų, taip pat nevykdo gamybinės veiklos iki kol bus pašalinti įrangos defektai, įmonėje įdarbintas vienas darbuotojas (vadovas). 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „Dareka“ sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Nadina“, pagal kurią numatyta gauti kas mėnesį pajamas už ilgalaikio turto nuomą (ne „Gaurus International S.A.R.L.“ pristatytą įrangą) ir atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat ieškoma būdų realizuoti dalį ilgalaikio turto ir iš pardavimo gautas lėšas nukreipti atsiskaitymui su kreditoriais. UAB „Dareka“ neturi teisminių procesų (išskyrus nagrinėjamą bylą), išieškojimus vykdo antstoliai D. Š., I. G. ir A. N., ką patvirtina išrašas iš Turto areštų registro. UAB „Dareka“ neturi hipoteka ir/ar įkeitimu užtikrintų įsipareigojimų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dareka“ netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. gruodžio 11 d. UAB „Dareka“ balansą įmonės turtą iš viso sudaro 1 438 227 Eur: ilgalaikis turtas (kurio detalų sąrašą atsakovas pateikė) – 1 106 367 Eur sumai, trumpalaikis turtas – 331 860 Eur sumai; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 619 286 Eur. Iš atsakovės pateikto UAB „Dareka“ kreditorių sąrašo ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 154 687,18 Eur sumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovei nėra iškelta kitų civilinių bylų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas; VĮ„Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pagal SODROS viešuosius duomenis, įmonė turi vieną apdraustą darbuotoją, skolos VSDF biudžetui nėra. Pagal VMI viešuosius duomenis, įmonė turi 6426,69 Eur mokestinės nepriemokos. Nurodyta mokestinė nepriemoka nėra nurodyta atsakovės pateiktame kreditorių sąraše, tačiau net ir įtraukiant šią sumą į pradelstus įsipareigojimus (154 687,18 Eur + 6426,69 Eur), įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turimo turto vertės (1 438 227Eur).
  3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė planuoja toliau vykdyti veiklą (po įrangos defektų pašalinimo), įvertinęs byloje gautą bei surinktą informaciją apie atsakovės finansinę padėtį, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog įmonė veikia nuosekliai nuostolingai, jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, dėl ko būtų mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, nėra. Aptarti finansiniai rodikliai leidžia daryti tikėtiną prielaidą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas „Gaurus international“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Dereka“ bankroto bylą.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Iš atsakovės teismui pateiktų dokumentų matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ji veiklos nevykdo, nes visi darbuotojai atleisti. Tarp atsakovės debitorių yra ir ieškovas su išgalvota, nesuderinta ir nepatvirtinta 94 633,64 Eur skola. Kitam atsakovės debitoriui UAB „Indigo karta" (skola 53 216,42Eur) Kauno apygardos teisme 2016 m. spalio 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2017 m. balandžio 22 d. jos atžvilgiu yra priimta nutartis įmonę likviduoti. Tokiu būdu iš visos atsakovės deklaruojamos debitorių skolos (215 267,82Eur) 147850,06 Eur nepagrįsti ir nebus grąžinti. Taigi lieka 67 417,76 Eur debitorių skolų, kas ženkliai sumenkina UAB „Dareka" finansinius pajėgumus.
    2. Teismui pateiktame ekspertizės akte nurodytos aplinkybės dėl įrangos netinkamumo ir nekokybiškumo visiškai nepagrįstos ir niekuo neįrodytos. Ekspertizės aktą pasirašę ekspertai gali atlikti statybos techninę ekspertizę, bet ne įrangos tinkamumo naudoti pagal jos paskirtį ir juo labiau ne įrangos vertinimo ekspertizę, nes tai gali atlikti tik kompetentingi ekspertai (nekilnojamo, kilnojamo turto, verslo vertinimo), įtraukti į teismo prisiekusių ekspertų sąrašą, o jie vertino turtą (įrangą) neturėdami tam kvalifikacinių pažymėjimų. Toks vertinimas yra niekinis.
    3. Ekspertizės akte nurodoma, kad parduotos įrangos kaina yra ne 740 763 Eur, o 483 833 Eur, tačiau tai niekaip nepagrįsta. Su tokia kaina sutiko pirkėjas, jos neginčijo ir tik dabar praėjus daugiau kaip 3 metams teigia, kad įranga nekokybiška, netinkama naudoti, tačiau daikto trūkumams yra taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas. Ekspertizės akte nurodoma, kad dar papildomai reikia atlikti darbus siekiant gamyklai pradėti dirbti už 175 000 Eur, o įrangos kokybės trūkumų ištaisymo kaina sudaro 161 779 Eur, tačiau šie skaičiavimai niekuo nepagrįsti. Be kita ko tikroji medžio anglies gamyklos kaina yra 1 218 000Eur, o ne kaip nurodo atsakovas 740 763 Eur. Tokiu būdu atsakovės 2017 m. gruodžio 11d. rašte (pranešime) nurodytos permokos ar atstatomųjų ir defektų šalinimo darbų sumos yra iš išgalvotos. Taip pat ieškovas nesutinka su jokiomis užskaitomis ir laiko jas neteisėtomis ir niekinėmis, nes jos niekuo neįrodytos. Tokiu būdu jokių skolų prieš UAB „Dareka" ieškovas neturi.
    4. 2015 metų gegužės mėnesį gamykla pradėjo dirbti ir gaminti anglį, ką patvirtina pridedamos faktūros. Darbininkų apmokymus atliko ieškovo inžinierius P. N., kuris pardavė ieškovo technologiją, pats priėmė ir paleido dirbti gamyklą. Visus priėmimo aktus ir gamyklos įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį turi UAB „Dareka", tačiau vengia tai pripažinti, nes dėl darbininkų klaidos 2016 metais rugpjūčio mėnesį gamykloje įvyko gaisras, dėl to laikinai gamykla buvo uždaryta. Todėl atsakovės teiginys, kad gamykla nedirbo, klaidingas.
    5. Kai buvo pasirašoma 2013 m. gegužės 8 d.sutartis Nr. L01/05-13, nei S. B., nei V. P. neįtakojo jos pasirašymo, o juo labiau nesiekė padaryti kažkokios žalos, susijusios su Sutartimi. Be to tiek V. P., tiek S. B. buvo UAB „Dareka" akcininkais, kai buvo pasirašoma minima sutartis, todėl nelogiška kenkti savo kontroliuojamai įmonei.
  3. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė UAB „Dareka“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškovo pareiškimą, atsakovė papildomai nurodo:
    1. Šalys niekada nebuvo susitariusios dėl Sutarties kainos pakeitimo. Ieškovo paaiškinimas dėl menamos 1 218 000 Eur gamyklos įrangos kainos yra niekuo nepagrįstas ir prieštarauja CPK 178 straipsnio nuostatoms.
    2. Ieškovo teiginys, kad vertinant įrangą nedalyvavo nepriklausomi turto vertintojai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
    3. Ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą, iš esmės nesutinka su atsakovės 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimo pagrindu atliktu vienašališku priešpriešiniu reikalavimų įskaitymu. Tačiau tokiu atveju jis turėtų ginčyti vienašalį įskaitymą ieškinio teisenos tvarka, t. y. sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis.
    4. Dėl ieškovo atskirajame skunde minimo UAB „Indigo karta“ debitorinio įsiskolinimo atsakovė nurodė, kad UAB „Dareka“ 2016 m. metinė finansinė atskaitomybė nėra patvirtinta bendrovės akcininkų, kadangi jie turi pagrįstų abejonių dėl bendrovės iki 2017 m. gegužės mėn. UAB „Tavo sėkmė“ tvarkytos buhalterinės apskaitos skaidrumo.
    5. Dėl buvusio UAB „Dareka“ vadovo V. P. ir valdybos pirmininko S. B. nusikalstamos veikos, iššvaistant bei pasisavinant UAB „Dareka“ turtą, atsakovė, remiantis atlikto nepriklausomo audito išvadomis, kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Išnagrinėjus UAB „Dareka“ pareiškimą, Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00734-17, ką patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. raštas.
    6. Šiuo metu įmonės finansinės situacijos dinamika yra teigiama. UAB „Dareka“ akcininkai (nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Carbonarius“ nėra UAB „Dareka“ akcininkas, jos akcijos buvo priverstinai parduotos už skolas), sužinoję apie įmonės įsipareigojimus kreditoriams, imasi konkrečių veiksmų, siekiant pagerinti įmonės finansinę būklę: iš pagrindinių kreditorių gauti sutikimai dėl prievolių įvykdymo terminų pratęsimo, gautas trumpalaikis finansavimas apyvartinių lėšų papildymui, sudaryta jungtinės veiklos sutartis su potencialiu medžio anglies gamintoju. Pašalinus įrangos defektus bus atnaujinta gamyba.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonei iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Ieškovas „Gaurus international“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – 2016 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-2447-390/2016, kuria UAB „Indigo karta“ iškelta bankroto byla, išrašą iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinio puslapio apie UAB „Indigo karta“ likvidavimą, atsakovės 2017 m. gruodžio 11 d. balansą. 2018 m. sausio 30 d. ieškovė taip pat pateikė teismui UAB „Dareka“ direktoriaus elektroninio laiško, kuriame nurodoma, jog UAB „Dareka“ nuosavas kapitalas yra neigiamas, kopiją, VĮ „Registrų centras“ UAB „Dareka“ 2017 m. gruodžio 27 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro, 13 anglies krovimo sąskaitų bei 2015 m. lapkričio 16 d. tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštį (CMR).
  4. Atsakovė UAB „Dareka“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Dareka“ pareiškimą.
  5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. UAB „Dareka“ balansas byloje jau yra, sprendžia, kad pakartotinis jo prijungimas prie bylos yra netikslingas ir jo nepriima. Teismas, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, likusius ieškovo ir atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.
  6. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
  7. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  8. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo įmonei iškelti bankroto bylą pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  1. ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Tačiau nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis nenustatinėjami, šie klausimai sprendžiami iškėlus skolininkui bankroto bylą ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-186/2005). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Net ir ieškinių dėl kreditoriaus teisės į skolininką pagrįstumo kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jei tai neatima galimybės teismui patikrinti įstatyme numatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tokiais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės (ne)mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią reikšmę įmonės mokumui turi nagrinėjami ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Tuo tarpu jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), tačiau neatlikdamas išsamaus įrodymų tyrimo, o remdamasis preliminariu turimų įrodymų vertinimu. Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Dareka“ teigia, kas ji nėra skolinga ieškovui, o priešingai ieškovas „Gaurus international“ yra atsakovės debitorius, kurio įsiskolinimas bendrovei sudaro 94 633,64 Eur. Todėl „Gaurus international“ negali būti laikomas UAB „Dareka“ kreditoriumi.
  3. Byloje esanti 2017 m. gegužės 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis (t. I, b. l. 16-17) patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Target Market“ perleido ieškovui 412 898,15 Eur reikalavimą į atsakovę pagal 2013 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. liepos 21 d. ir 2014 m. liepos 29 d. paskolos sutartis. Atsakovė šių aplinkybių neginčija.
  4. Taip pat bylos duomenimis tarp ieškovo „Gaurus international“ ir atsakovės UAB „Dareka“ 2013 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. L01/05-13 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei medžio anglies gamybos modelius (toliau – įranga), sumontuoti juos, atlikti bandymus, apmokyti personalą bei įvykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nors šios Sutarties nei viena iš šalių į bylą nepateikė, tačiau ginčo, kad Sutartis tarp šalių buvo sudaryta, byloje nėra. Atsakovė nurodo, kad Sutarties kaina yra 740 763 Eur, ieškovas atskirajame skunde teigia, kad tikroji Sutarties kaina buvo 1 218 000 Eur. Analogiškai šalys nesutaria dėl atsakovės ieškovui sumokėtos įrenginių kainos dalies. Atsakovė tvirtina, kad sumokėjo „Gaurus international“ pagal Sutartį 654 585,79 Eur, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių byloje nėra. Tuo tarpu ieškovas kartu su prašymu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė 2017 m. gegužės 3 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą (t. I, b. l. 6, 7), kuriame nurodoma, kad atsakovės skola ieškovui sudaro 552 303,78 Eur. Taip pat ieškovas pateikė tris sąskaitas – faktūras (2014 m. spalio 20 d. sąskaitą – faktūrą Nr. FG141002 177 441 Eur sumai, 2014 m. spalio 20 d. sąskaitą – faktūrą Nr. FG141003 133 859 Eur sumai ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą – faktūrą Nr. FG150803 244 590 Eur sumai, t. I, b. l. 51, 52, 53), kuriomis taip pat grindžia atsakovės įsiskolinimą ieškovui, tačiau pagal ieškovo pateiktas sąskaitas – faktūras atsakovės skola sudaro 555 890 Eur, t. y. ji yra didesnė (3 586,22 Eur) nei nurodyta 2017 m. gegužės 3 d. Tarpusavio skolų suderinimo akte.
  5. Atsakovė teigia, kad ieškovo jai pristatyta įranga buvo nekokybiška, neautentiška, neatitiko Sutarties sąlygų. Ieškovas neperdavė atsakovei jokios su įranga susijusios dokumentacijos, neapmokė personalo, dėl to gamykla, kurioje turėjo būti naudojama ši įranga, nepradėjo veikti. Byloje esantis 2017 m. spalio 26 d. ekspertizės aktas (t. I, b. l. 188-200, t. II, b. l. 1-139) patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į teismo ekspertus, kurie nustatė, kad atsakovei pristatytos įrangos kaina yra 483 833 Eur, t. y. 72 057 Eur mažesnė nei ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta suma bei 170 752,79 Eur mažesnė už atsakovės faktiškai (atsakovės tvirtinimu) ieškovui sumokėtą sumą. Taip pat ekspertizės akte nurodama, kad praleistų arba netinkamai atliktų statybos valdymo darbų ištaisymo kaina sudaro 175 000 Eur, įrangos kokybės trūkumų ištaisymo kaina sudaro 161 779 Eur, viso 336 779 Eur. Šią sumą atsakovė laikė savo tiesioginiais nuostoliais. Iš byloje esančio UAB „Dareka“ 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimo (t. I, b. l. 81-82) ieškovui matyti, kad atsakovė 412 898,15 Eur piniginę prievolę, atsiradusią ieškovui perėmus reikalavimo teisę iš UAB „Target Market“, įskaitė į priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl 336 779 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo pagal 2013 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. L01-05-13 ir dėl 170 752,79 Eur permokos pagal 2013 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. L01-05-13. Po įskaitymo „Gautus international“ piniginė prievolė UAB „Dareka“ dėl permokos grąžinimo, atsakovės vertinimu, sudaro 94 633,64 Eur. Atsakovė šią sumą laiko ieškovo įsiskolinimu bendrovei, ką patvirtina į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 11 d. UAB „Dareka“ debitorių sąrašas (t. I, b. l. 74).
  6. Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė nurodytų aplinkybių bei vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, numatančia, kad tuomet kai atsakovas ginčija kreditoriaus pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės nemokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-301/2014), atsakovės UAB „Dareka“ ginčijamos 965 201,93 Eur (552 303,78 Eur + 412 898,15 Eur) skolos ieškovui neįskaičiavo į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodęs teismų praktikoje suformuluotą taisyklę dėl atsakovo ginčijamų sumų neįskaitymo į pradelstų įsiskolinimų masę, be pagrindo nesivadovavo kita šios teisės aiškinimo taisyklės dalimi, jog apie įmonės (ne)mokumą turi būti sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.
  7. Nagrinėjamu atveju yra svarbios aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės nesutaria ne tik dėl bendrovės įsiskolinimo ieškovui pagal Sutartį dydžio ir pagrindo, bet byloje yra šalių nurodomos prieštaringos aplinkybės bei įrodymai dėl Sutarties kainos, faktiškai pagal sutartį perduotos įrangos ir paslaugų kiekio ir kainos, dėl jos struktūros ir kokybės, neįvykdytos Sutarties dalies, atsakovės apmokėtos Sutarties kainos dalies. Minėta, kad šalys nurodo skirtingas 2013 m. gegužės 8 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. L01/05-13 kainas: ieškovė teigia, kad Sutarties kaina buvo 1 218 000 Eur, tuo tarpu ieškovė nurodo, kad sutarties kaina buvo 740 763 Eur. Atsakovės pateiktame ekspertizės akte teigiama, kad ieškovo perduotos atsakovei įrangos kaina yra 483 833 Eur, t. y. 256 930 Eur mažesnė už atsakovės nurodomą sutartinę kainą, nors įrangos kaina šalių nustatyta sutarties pagrindu ir įmonės apskaitoje, kaip materialusis turtas, turėtų būti apskaityta įgijimo, bet ne ekspertų nustatyta, kaina. Be to, šalys ne tik nurodo skirtingas Sutarties kainos sumokėjimo sumas, tačiau ir ieškovo pateiktuose atsakovės skolą įrodančiuose dokumentuose (Tarpusavio skolų suderinimo aktas ir trys sąskaitos faktūros) skolos suma skiriasi, t. y. pagal ieškovo pateiktas sąskaitas – faktūras bendrovės įsiskolinimas ieškovui pagal Sutartį yra didesnis 3 586,22 Eur, nei nurodyta Tarpusavio skolų suderinimo akte (Nutarties 32 punktas), atsakovė ginčija ir įmonės apskaitą tvarkančios įmonės darbuotojos pasirašytą skolų suderinimo aktą. Analogiškai šalys nesutaria dėl ieškovo atsakovei perduoto įrangos ir suteiktų paslaugų kiekio. Atsakovė teigia, kad ieškovas neįvykdė Sutarties visa apimtimi – neapmokė personalo, neperdavė dokumentų. Ieškovas savo ruožtu nurodo, kad darbuotojus apmokė jo inžinierius bei perdavė atsakovei visus priėmimo aktus bei Sutartį.
  8. Kaip minėta, kilus tarp šalių (kreditoriaus ir skolininko) ginčui dėl pradelsto įsiskolinimo dydžio, jis nesprendžiamas bankroto bylos įmonei iškėlimo stadijoje, bet turi būti išspręstas arba individualioje civilinėje byloje, arba, jeigu yra pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą pagal kitus bylos duomenis, sprendžiant kreditorių reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje klausimą. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje neįgaliotas spręsti šalių ginčo iš esmės, t. y. kokie buvo tarp šalių sudarytos Sutarties abipusiai įsipareigojimai ir kaina, ar šalys įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė ir kokiu mastu, ar pateikta įranga turi kokybės trūkumų ir kokia jų šalinimo kaina, ar būtina pagal Sutartį pateikti papildomos įrangos, kad gamykla galėtų veikti ir kokia tokios įrangos kaina, ar gamykla jau buvo pradėjusi veikti, ar dėl atsakovės kaltės įranga buvo apgadinta dėl gaisro, ar yra įstatyme numatytos ir teismų praktikoje suformuluotos sąlygos priešpriešiniam vienarūšių prievolių įskaitymui ir t. t.
  9. Tačiau anksčiau išdėstyti argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad šalių nurodomos prieštaringos aplinkybės ir įrodymai trukdo bankroto byloje identifikuoti atsakovei priklausančio turto (įskaitant iš ieškovo gautą tinkamą įrangą) kiekį, taip pat atsakovės įsiskolinimo ieškovui dalį (jeigu toks įsiskolinimas yra), nors tai būtina sprendžiant dėl įmonės turto ir pradelstų skolų, kaip nemokumo kriterijų, santykio. Iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokia tinkamos naudoti įrangos dalis atsakovei buvo perduota ir kokia jos kaina pagal šalių Sutartį, ar visa perduota atsakovei įranga turi kokybės trūkumų, ar ekspertų nurodyta 483 833 Eur vertės įranga yra su trūkumais, ar tinkama naudoti, ar atsakovės nurodyta 161 779 Eur suma reikalinga būtent šios įrangos trūkumams pašalinti, ar pagal Sutartį atsakovė ieškovui sumokėjo dalį kainos ir kokią konkrečiai. Iš į bylą pateikto UAB „Dareka“ 2017 m. gruodžio 11 d. Ilgalaikio turto sąrašo (t. I, b. l. 73) matyti, kad iš esmės į bendrovės turtą įtraukta „Gaurus international“ pateikta įranga pagal šešias sąskaitas faktūras (2015 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita – faktūra Nr. FG130302 38 625,98 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita faktūra Nr. FG150103 ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita – faktūra Nr. FG150304 bendrai 278 084,64 Eur sumai, 2015 m. rugsėjo 29 d. sąskaita – faktūra Nr. FG151001 686 135,23 Eur sumai, 2014 m. spalio 20 d. sąskaita – faktūra Nr. FG 141003 133 859 Eur sumai ir 2014 m. spalio 20 d. 177 441 Eur sumai) viso 1 314 145,85 Eur sumai, kuri viršija abiejų šalių nurodomą Sutarties kainą. Be to, tik dvi (2014 m. spalio 20 d. sąskaita – faktūra Nr. FG 141003 133 859 Eur sumai ir 2014 m. spalio 20 d. 177 441 Eur sumai, viso 1 314 145,85 Eur), atsakovės ilgalaikio turto sąraše nurodomos sąskaitos – faktūros sutampa su ieškovo pateiktų sąskaitų – faktūrų numeriais bei jose nurodytomis sumomis. Kaip minėta, byloje apskritai nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovės teiginius, jog ji sumokėjo ieškovui pagal sutartį 654 585,79 Eur.
  10. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo pagrįstumo klausimą negali nustatyti šiuo metu atsakovės turimo turto bei jo balansinės vertės, taip pat pradelstų įsipareigojimų dydžio. Visų nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir preliminarios atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų dydžio netyrė, be pagrindo apsiribodamas konstatavimu, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties vykdymo. Teismas privalėjo identifikuoti tarp šalių kilusio ginčo ribas, t. y. dėl kokių Sutarties vykdymo pozicijų tarp šalių ginčo nėra (ieškovo pateiktos įrangos kiekis ir kaina, kurios atsakovė neginčija, atsakovės apmokėtos pagal Sutartį sumos, kurių neginčija ieškovas ir pan.) ir dėl kokių šalys nesutaria. Tik tada galima pagal byloje esančius ir, esant reikalui, teismo papildomai išreikalautus, įrodymus spręsti dėl atsakovės valdomo turto struktūros ir vertės bei pradelstų įsiskolinimų dydžio. Be to, atsakovė 412 898,15 Eur pradelstos skolos ieškovui, kurią ieškovas perėmė iš pradinio kreditoriaus UAB „Target Market“, neginčija.
  11. Nesant byloje pakankamai įrodymų šios nutarties 36 punkte nurodytiems klausimams tinkamai išaiškinti, teismas juos turėjo pareikalauti iš sutarties šalių – UAB „Dareka“ ir „Gaurus international“ (2013 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. L01-05-13, pagal Sutartį atliktus mokėjimus bei įrangos pristatymą ir perdavimą patvirtinančius dokumentus, pateiktas pretenzijas dėl įrangos kokybės ir kt.).
  12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais nustatė, kad pagal pateiktą balansą, sudarytą 2017 m. gruodžio 11 d. (t. I, b. l. 71), įmonės turtą iš viso sudaro 1 438 227 Eur: ilgalaikis turtas – 1 106 367 Eur sumai, trumpalaikis turtas – 331 860 Eur sumai; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 619 286 Eur. Atsakovės pateikto UAB „Dareka“ kreditorių sąrašo duomenimis (t. I, b. l. 77-80), pradelsti įsipareigojimai sudaro 154 687,18 Eur sumą. Vienok, šioje nutartyje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti atsakovės pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų atitiktimi tikrovei. Minėto bendrovės ilgalaikio turto sąrašo, sudaryto 2017 m. gruodžio 11 d. (t. I, b. l. 73), duomenimis didžiąją dalį bendrovės turimo turto sudaro iš ieškovo įsigyta įranga, kurios likutinė vertė yra 878 584,26 Eur.
  13. Nors iš byloje esančio bendrovės debitorių sąrašo (t. I, b. l. 74) įsiskolinimas bendrovei sudaro 215 267,82 Eur, tačiau teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovės debitorei UAB „Indigo karta“ 2016 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eB2-473-390/2018 iškelta bankroto byla, 2017 m. birželio 22 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Todėl 53 216,42 Eur UAB „Indigo karta“ įsiskolinimas bendrovei neturėtų būti įtraukiamas į atsakovės turto sudėtį. Be to, atsakovė į savo debitorių sąrašą įtraukė ir ieškovo „Gaurus international“ 94 633,64 Eur skolą bendrovei. Įmonės turtas (gautinos sumos), dėl kurio kilęs ginčas tarp šalių, negali būti įskaitomas į bendrą įmonės turto masę, kaip ir įmonės skolos, kurias įmonė ginčija, neįtraukiamos į pradelstų skolų sąrašą.
  14. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  15. Taigi, kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
  16. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).
  17. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių – UAB „Dareka“ priklausančio turto vertės, pradelstų skolų masto, t. y. esminių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl bendrovės (ne)mokumo. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl bankroto bylos UAB „Dareka“ iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas, reaguodamas į apelianto prašymą skunde, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovei iškelti bankroto bylą, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas iškelti bankroto bylą neturi įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis).
  18. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

4Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Dareka“ perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.