Byla 2-77/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S. ir N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2044-538/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovams A. S. ir N. S. , trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Strazdo baldai“, dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 630 399,79 Lt skolos, 10 304 Lt žyminio mokesčio, išieškojimą nukreipiant į A. S. priklausantį turtą ir į A. S. ir N. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsakovai gali perleisti savo turtą ir pinigines lėšas tretiesiems asmenim, todėl būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi areštavo atsakovams A. S. ir N. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose ir kitą turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 630 399,79 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas nurodė, kad susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog tarp šalių kilus turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog atsakovo pozicija šioje stadijoje dar nėra žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi vadovautis ekonomiškumo principu, kuris turi užtikrinti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų suvaržyta atsakovų galimybė disponuoti pragyvenimui reikalingomis lėšomis (CPK 145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovai yra fiziniai asmenys, prašoma priteisti suma yra didelė, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas sprendė, kad areštuotini atsakovams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, esančios jo sąskaitoje ir kitas turtas, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 145 str. 2 d.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovai A. S. ir N. S. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų, kaip UAB ,,Strazdo baldai“ laiduotojų, pagal ieškovo ir UAB ,,Strazdo baldai“ 2003-06-10 sudarytą kreditavimo sutartį susidariusią 630 399,79 Lt skolą. Reikalavimą ieškovas grindžia solidaria laiduotojo ir skolininko atsakomybe. Tačiau kredito grąžinimas yra užtikrintas UAB ,,Strazdo baldai“ turto įkeitimu, kurio vertė ženkliai viršija ieškinio reikalavimą. Ieškovui įkeistos sumos visiškai pakanka banko reikalavimams užtikrinti, o papildomi abiejų laiduotojų turto suvaržymai nebūtini bei būtų neproporcingi siekiamiems tikslams. Prievolės užtikrinimas įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

132. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti laikomasi ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Skundžiama teismo nutartimi yra areštuotas visas abiejų atsakovų turtas, visiškai nepaliekant lėšų pragyvenimui ir turto išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pajamas iš darbo užmokesčio gauna į banko sąskaitą bei reikalavimo pobūdį, pajamų suvaržymas negalėtų būti labiau apribotas, nei numatyta CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir DK 225 straipsnio 3 dalyje. Be to, atsakovai augina du nepilnamečius vaikus. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės.

143. Teismo nutartyje nėra nurodyta atsakovų teisė atsiskaityti su ieškovu. Tokia nutartis neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų, kadangi užkerta kelią atsakovams įvykdyti prievolę ieškovui bylos nagrinėjimo metu.

15Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo nutartimi yra areštuotos atsakovų piniginės lėšos. Pagal 2010-07-26 turto aprašą antstolė areštavo atsakovų žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir transporto priemonę. Atsakovų piniginės lėšos nėra areštuotos, be to, areštuotu turtu atsakovai turi teisę naudotis.

16IV. Apeliacinio teismo argumentai

17Atskirasis skundas tenkintinas.

18Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

19Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių yra kilęs 2003 m. birželio 10 d. kredito sutarties Nr. 0460304110340/03 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytos tarp ieškovo AB SEB banko ir UAB „Strazdo baldai“, pagrindu, už kurios vykdymą laidavo atsakovai A. S. ir N. S. 2006 m. lapkričio 15 d. laidavimo sutartimi Nr. 04/06289 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Be to, minėtos kreditavimo sutarties vykdymas užtikrintas gamybinio pastato (kompresorinės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės įkeitimu. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė turto ir verslo vertinimo UAB ,,Lituka“ ir Ko išvadas dėl preliminarios turto vertės, kuriose nurodyta, kad minėto gamybinio pastato (kompresorinės) preliminari vertė 2008-04-03 buvo 1 917 000 Lt (b. l. 17). Apeliantai nurodo, kad pagal kredito sutartį Nr. 0460304110340/03 prievolių įvykdymas yra užtikrintas įkeistu turtu, todėl nėra pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams nuosavybės teise priklausančio 630 399,79 Lt vertės turto areštą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad kai pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui yra užtikrinta hipoteka ir laidavimu, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokio masto, kiek pagrindinio skolininko prievolės tinkamas įvykdymas nėra užtikrintas įkeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009 ir kt.). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis apie įkeisto turto vertę ir patvirtintų, kad šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi ir jos nebepakaktų pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str., 314 str.).

20Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovo reikalavimo, kilusio iš sudarytos kredito sutarties, patenkinimas gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus atsakovų turto suvaržymus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

21Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams nėra pakankamo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB SEB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.