Byla 2-7/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. N. ir T. N. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarčių, kuriomis išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-6367-565/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovams T. N. ir J. N. dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bukra“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas 2009 m. rugsėjo 2 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų T. N. ir J. N. 13 335 154,62 Lt nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimo padengti gyvenamųjų namų kvartalo statybos pabrangimo kaštus nevykdymo, nukreipiant nuostolių atlyginimo išieškojimą į T. N. ir J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, o jo nepakankant – ir į kiekvieno iš atsakovų asmeninį turtą, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias sutartis ir kitas sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovams, kaip fiziniams asmenims, reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Atsakovų turimo nekilnojamojo turto vertė, palyginus ją su reiškiamu reikalavimu, yra maža. Dalis atsakovų nekilnojamojo turto areštuota, o daliai jo nustatyta hipoteka kitų kreditorių naudai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi areštavo atsakovų T. N. ir J. N. nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nurodė trūkstamai sumai areštuoti atsakovams priklausančias turtines teises, lėšas, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų darbo užmokestis, leisdamas iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad bendra areštuoto atsakovų turto ir lėšų suma negali iš esmės viršyti 13 335 154,62 Lt.

6Teismas nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele. Didelė ieškinio suma savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas nepranešus atsakovams, nes nurodytos aplinkybės duoda pagrindą matyti, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

7Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikė 13 335 154,62 Lt dydžio sumos laikinąsias apsaugos priemones atsakovei J. N. , nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė įregistruoti Turto arešto aktų registre teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį dėl J. N. turto arešto, kadangi toje nutartyje buvo klaidingai įrašytas J. N. asmens kodas. Teismas nurodė, kad ieškovas patikslino atsakovės J. N. asmens kodą, naujų duomenų apie jos finansinę padėtį neatsirado, todėl teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei J. N. .

8Atsakovė J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. ir rugsėjo 28 d. nutartis. Skunde rašoma:

  1. Atsakovė nėra pasirašiusi jokių paskolos ar laidavimo sutarčių, kurių pagrindu tretieji asmenys galėtų areštuoti bei nukreipti išieškojimą į jai priklausantį turtą, nėra prisiėmusi jokių prievolių, todėl jai negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ji nėra laidavimo sutarties šalis. Atsakovei nesant materialinio teisinio santykio šalimi, ji neturi pareigų, kylančių iš 2007 m. kovo 27 d. laidavimo sutarties, todėl ji nėra tinkama šalis šios bylos procese. Atsakovė į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
  2. Teismas, areštuodamas fizinių asmenų šeimos turtą ir lėšas, turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas tikėti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, ar jis nepiktnaudžiauja savo padėtimi, ar pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus. Didelės vertės turto areštas pažeidžia lygiateisiškumo principą, o arešto galiojimas ilgą laiką gali sukelti sunkias pasekmes atsakovei ir jos vaikams.
  3. Ieškovo naudai buvo įkeisti UAB „Bukra“ nuosavybės teise valdomi 136 butai ir 88 parkavimo vietos. UAB „Bukra“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, kuris siekia 12 218 011,25 Lt. UAB „Bukra“ pardavusi 42 butus ir 11 parkavimo vietų, ieškovui sugrąžino 10 781 988,75 Lt kredito dalį. Likę 94 butai ir 77 parkavimo vietos yra įkeisti ieškovo naudai. Ieškovo interesais kitoje byloje dėl tos pačios 12 218 011,25 Lt sumos yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įstatyme nustatytas draudimas areštuoti daugiau turto negu pareikšta reikalavimų suma. UAB „Bukra“ bankroto byloje pardavus 94 butus ir 77 parkavimo vietas, visi už šį turtą gauti pinigai atiteks ieškovui, kaip įkaito turėtojui. Taigi ieškovo reikalavimai visiškai užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu.
  4. Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, prašoma atlaisvinti nors vieną atsakovės disponuojamą atsiskaitomąją sąskaitą, kad ji galėtų gauti ir pasiskolinti pinigų mokėjimo pavedimams iš trečiųjų asmenų. Atsakovė negauna darbo užmokesčio, tačiau gauna pašalpas vaikams, kuriomis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali naudotis.

9Atsakovas T. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį, o jeigu ši nutartis nebūtų panaikinta - įpareigoti ieškovą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 000 Lt užstatą atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Skunde rašoma :

  1. Atsakovas nėra pasirašęs jokių tikrų laidavimo sutarčių, neužtikrino pagrindinio UAB „Bukra“ 23 mln. Lt kredito grąžinimo asmeniniu turtu, neprisiėmė asmeninės atsakomybės ieškovui dėl UAB „Bukra“, neįsipareigojo ieškovui padengti dėl kredito grąžinimo patirtus nuostolius. Atsakovas 2007 m. kovo 27 d. su ieškovu pasirašė preliminariąją sutartį, kad jeigu ieškovas papildomai finansuotų UAB „Bukra“ vystomą gyvenamųjų namų statybos projektą, tai atsakovas už papildomą finansavimą laiduotų savo asmeniniu turtu ta apimtimi, kuri viršytų jau išduotą 23 mln. Lt kredito sumą. Ieškovas neišdavė papildomo kredito, o atsakovas nepasirašė kitų laidavimo sutarčių.
  2. Teismo pritaikyti ribojimai gali sukelti sunkias pasekmes. Ieškovas, pateikdamas tokio dydžio sumos ieškinį fiziniams asmenims, siekia savanaudiškų tikslų. Teismas negalės nagrinėti ieškinio, kol nebus baigta UAB „Bukra“ bankroto byla, nes ieškovui joje yra patvirtintas 12 218 011,25 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. UAB „Bukra“ turi daug nekilnojamojo turto, todėl ieškovo reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje iš parduoto nekilnojamojo turto.
  3. Teismas, areštuodamas fizinių asmenų šeimos turtą ir lėšas, turi įvertinti ar yra pagrindas tikėti ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumu, ar šis nepiktnaudžiauja savo teisėmis, ar pateikta pakankamai įrodymų dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
  4. Teismo nutartimis UAB „Bukra“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, kylantis iš kreditavimo sutarties, kuris sudaro 12 218 011,25 Lt. Ieškovo naudai buvo įkeisti UAB „Bukra“ nuosavybės teise valdomi 136 butai ir 88 parkavimo vietos. UAB „Bukra“ pardavusi 42 butus ir 11 parkavimo vietų, ieškovui sugrąžino 10 781 988,75 Lt kreditą. Likę 94 butai ir 77 parkavimo vietos įkeisti ieškovui. Šis turtas taip pat areštuotas teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi bankroto byloje. Bendra visų neparduotų ir banko naudai įkeistų UAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausančių 94 butų ir 77 parkavimo vietų vertė siekia 27 980 000 Lt, o bendra kreditorinių reikalavimų suma yra tik 20 600 244,49 Lt. Pardavus visą UAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausantį turtą, lėšų pakaks atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su visais kreditoriais. Palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, turto būtų areštuota daugiau negu pareikšta reikalavimo suma. Tam pačiam reikalavimui jau yra pritaikytas areštas UAB „Bukra“ bankroto byloje, o ieškovo naudai įkeista nekilnojamojo turto daugiau kaip už 26 500 000 Lt sumą.
  5. Palikus visa apimtimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui ir jo šeimai būtų užkirsta galimybė turėti minimalias gyvenimo sąlygas. Pritaikius lėšų areštą, atsakovas neišgali atsiskaityti už komunalines paslaugas, maisto produktus, sumokėti už vaikų darželį bei atlikti kitų būtinų mokėjimų. Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti areštą atsakovui, jis prašo atlaisvinti nors vieną jo disponuojamą atsiskaitomąją sąskaitą, kad galėtų gauti ir pasiskolinti pinigų mokėjimo pavedimams iš trečiųjų asmenų.
  6. Šeimos gyvenamasis namas įkeistas AB SEB bankui, finansavusiam namo statybą. Atsakovas AB SEB bankui privalo kas mėnesį mokėti 12 170 Lt dydžio sumos kreditą bei palūkanas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas negalės grąžinti paimto kredito, dėl to AB SEB bankas gali artimiausiu metu nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausantį namą. Išnagrinėjus bylą ir atmetus ieškovo ieškinį, atsakovas patirs didelę materialinę ir moralinę žalą, todėl teisinga ir pagrįsta pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas minimalius galimus nuostolius vertina 2 000 000 Lt dydžio suma.

10Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovų J. N. ir T. N. atskiruosius skundus patenkino iš dalies - panaikino 2009 m. rugsėjo 7 d. ir rugsėjo 28 d. nutartimis taikytą areštą lėšoms, kurias atsakovė J. N. gauna kaip išmokas vaikui (vaikams) ir kaip motinystės pašalpą, taip pat panaikino nutartimis taikytą areštą atsakovų J. N. ir T. N. lėšoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutartį Nr.1460618093425-38 (su pakeitimais), leisdamas šias lėšas įmokėti į atitinkamą AB SEB banko mokamosios kortelės sąskaitą ir iš jos atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 1460618093425-38. Teismas kitas atskirųjų skundų dalis persiuntė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

11Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas atsiliepimu į atsakovo T. N. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, jog atsakovo nurodyti motyvai, kad jis nepasirašinėjo laidavimo sutarčių su ieškovu, neužtikrino UAB „Bukra“ kredito grąžinimo asmeniniu turtu, o 2007 m. kovo 27 d. sutartis Nr. LKS 07/03/11 yra tik preliminari sutartis, yra nereikšmingi vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su ieškinio reikalavimu dėl 13 335 154,62 Lt priteisimo. Aplinkybė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bukra“ nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų ir tinkamą įvykdymą konkrečioje byloje tik pagal joje pareikštus reikalavimus. UAB „Bukra“ bankroto byloje areštas pritaikytas tik iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Areštas visam UAB „Bukra“ turtui nėra pritaikytas, o areštuota tik dalis turto pagal E. K. IĮ reikalavimą. UAB „Bukra“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas jos reikalavimų užtikrinimui pagal 2007 m. kovo 27 d. ilgalaikio kredito sutartį, tačiau atsakovo prievolė pagal pasirašytą laidavimo sutartį nėra užtikrinta hipoteka ieškovui tuo pačiu turtu. Atsakovo pateikti duomenys apie butų ir automobilių parkavimo aikštelių vertę neatspindi tikrosios jų vertės. Apelianto prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

12Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas atsiliepimu į atsakovės J. N. atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti, o teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, jog atsakovės skunde išdėstyti motyvai, kad ji nepasirašinėjo laidavimo sutarties su ieškovu, kad jos sutuoktinio pasirašyta sutartis yra tik preliminari, nereikšmingi vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš abiejų sutuoktinių turto yra suformuluotas ieškinyje pagrįstai ir teisėtai. Aplinkybės dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bukra“ nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir masto.

13Pagal CPK 336 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į šioje byloje sprendžiamų klausimų pobūdį, nėra būtinumo atsakovų prašymu nagrinėti atskiruosius skundus žodinio proceso tvarka. Bylos šalys savo argumentus dėl skundžiamų teismo nutarčių (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo išsamiai išdėstė ir atskiruosiuose skunduose, ir atsiliepimuose į skundus, o apeliacinės instancijos teismui pakanka duomenų juos įvertinti ir padaryti atitinkamas faktines bei teisines išvadas.

14Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo T. N. prašymą dėl UAB „Bukra“ bankroto bylos prijungimo nagrinėjant atskiruosius skundus. Bylos dalies atskiriesiems skundams nagrinėti medžiagoje esančių faktinių duomenų pakanka iš esmės išnagrinėti atskiruosius skundus ir dėl jų priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

15Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįstos ir teisėtos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties (nutarčių) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

16Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti. Ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

17Ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovams suma siekia 13 355 154,62 Lt. Tokią reikalavimų sumą sudaro ieškovo nurodomi jo patirti 1 221 910,37 Lt nuostoliai (negautų palūkanų forma) bei 12 113 244,25 Lt negrąžintas kreditas (t. 1, b. l. 1-7, 17, 18-19). Teismas skundžiamomis nutartimis pritaikė 13 335 154,62 Lt dydžio sumos laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 20, 28). 2009 m. kovo 16 d. nutartimi kredito gavėjui UAB „Bukra“ iškelta teisminė bankroto byla (t. 1, b. l. 51-53). Bankroto byloje 2009 m. liepos 7 d. ir rugpjūčio 17 d. nutartimis patvirtinti BUAB „Bukra“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų - įkeitimu garantuotas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) 12 218 011,25 Lt dydžio finansinis reikalavimas (t. 1, b. l. 54-58). Nagrinėjamoje byloje pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys apie BUAB „Bukra“ nuosavybės teise valdomus butus ir parkavimo aikšteles. Taip pat yra pateikti duomenys apie šio turto preliminarią rinkos vertę (t. 1, b. l. 167).

18Šioje bylos stadijoje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįstos ir teisėtos. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių esmės, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o vertina tik aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Dėl to atskirųjų skundų argumentai (kad atsakovė J. N. nėra tinkama šalis civiliniame procese; kad atsakovas nėra pasirašęs jokių tikrų laidavimo sutarčių, kad neužtikrino pagrindinio UAB „Bukra“ kredito grąžinimo asmeniniu turtu, kad neįsipareigojo ieškovui padengti dėl kredito grąžinimo patirtus nuostolius; kad teismas nevertino, ar yra pagrindas tikėti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, ar jis nepiktnaudžiauja savo teisėmis, ar pateikta pakankamai įrodymų dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir pan.) nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, o gali būti svarbūs tik bylą nagrinėjant iš esmės.

19Iš išskirtos bylos medžiagos atskirųjų skundų nagrinėjimui matyti, kad BUAB „Bukra“ bankroto byloje yra patvirtintas įkeitimu garantuotas Nordea Bank Finland Plc (AB) 12 218 011,25 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (t. 1, b. l. 54-58). Tokiu būdu darytina išvada, kad dalis ieškovo pareikštų atsakovams reikalavimų masto, kurią apima skolininko negrąžinto kredito suma - 12 113 244,25 Lt, yra užtikrinta kredito gavėjo UAB „Bukra“ turto įkeitimu kredito davėjui. Ieškovo ieškiniu pareikštų atsakovams reikalavimų mastui, kurį atitinka ieškovui negrąžinto kredito suma - 12 113 244,25 Lt, papildomi suvaržymai atsakovų T. N. ir J. N. turto atžvilgiu nėra būtini, nes ieškovo galimybė patenkinti finansinį reikalavimą šiai sumai yra užtikrinta skolininko turto įkeitimu BUAB „Bukra“ bankroto byloje. Pardavus įkeistą skolininko turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai ieškovo reikalavimų ar atitinkamos jų dalies suma yra pakankamai užtikrinta turto įkeitimu tam pačiam subjektui (ieškovui), nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinąsias apsaugos priemones. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.

20Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo įvertinti aplinkybę, kad pagal bylos medžiagą ieškovo reikalavimai, kiek tai susiję su prašymu priteisti iš atsakovų nuostolius, kuriuos sudaro 12 113 244,25 Lt dydžio sumos negrąžintas kreditas, yra užtikrintas pagrindinio skolininko BUAB „Bukra“ įkeisto turto verte. Šiuo konkrečiu atveju yra objektyvus pagrindas taikant laikinųjų apsaugos priemonių teisinį institutą užtikrinti tą ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovams dalį, kuri yra susijusi su 1 221 910,37 Lt dydžio sumos ieškovo nurodomų nuostolių, pasireiškiančių negautų palūkanų forma, priteisimu. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams solidariosios pareigos atsiradimo pagrindu, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu prašė areštuoti jų turtą. Kadangi, kaip jau ir nurodyta, ieškovo dalis reikalavimo (dėl 12 113 244,25 Lt dydžio sumos negrąžinto kredito) yra užtikrinta ieškovui įkeistu pagrindinio skolininko turtu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams kita teisine priemone jau užtikrintai 12 113 244,25 Lt dydžio negrąžinto kredito sumai, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik 1 221 910,37 Lt dydžio reikalavimo daliai dėl ieškovo nurodytų nuostolių negautų palūkanų forma. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Bukra“ bankroto byloje kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) 12 218 011,25 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, ieškinio pareiškimas nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) atsakovams ir taip papildomai varžyti jų teises dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo dalies, sudarančios 12 113 244,25 Lt negrąžinto kredito sumą. Ieškovo atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstyti argumentai dėl įkeisto turto vertės sumažėjimo nėra pagrįsti įrodymais, todėl teisėjų kolegija jais nesiremia (CPK 12, 302 str.).

21Pirmosios instancijos teismas pagal atsakovų atskirųjų skundų argumentus 2009 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino 2009 m. rugsėjo 7 d. ir rugsėjo 28 d. nutartimis taikytą areštą lėšoms, kurias atsakovė J. N. gauna kaip išmokas vaikui (vaikams) ir kaip motinystės pašalpą, taip pat panaikino taikytą areštą atsakovų J. N. ir T. N. lėšoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutartį Nr.1460618093425-38, leisdamas šias lėšas įmokėti į atitinkamą AB SEB banko mokamosios kortelės sąskaitą ir iš jos atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 1460618093425-38 (t. 1, b. l. 196-197). Susidarius tokiai teisinei situacijai teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirųjų skundų argumentų, kurie yra susiję su paties pirmosios instancijos teismo vėliau padarytais skundžiamų nutarčių pakeitimais. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis dėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties yra paduotas ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirasis skundas, nagrinėtinas Lietuvos apeliacinio teismo užvestoje kitoje apeliacinėje byloje, t. y. pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties teisinis vertinimas apeliacinio proceso tvarka yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

22Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Pagal faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo pagrindo pačiam teismui savo iniciatyva taikyti ir atsakovo (atsakovų) galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Šiuo atveju atsakovas (atsakovai) motyvuotą prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo gali ir turi reikšti pirmosios instancijos teismui (CPK 147, 301 str.). Teisėjų kolegija įvertina tik skundžiamų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neturi teisinio pagrindo nagrinėti įpareigojimų nustatymo ieškovui tikslingumo dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija nesprendžia atsakovo skunde pareikšto prašymo dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nes toks prašymas reikštinas pirmosios instancijos teisme.

23Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų asmenų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo procesiniu teismo sprendimu atsakovams pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra sumažinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ekonomiškumo principu tuo aspektu, jog visų pirma areštavo atsakovų nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tik jų nesant ar trūkstant – lėšas; teismas netaikė arešto lėšoms, gaunamoms kaip atsakovų darbo užmokestis, be to, teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi buvo panaikintas areštas lėšoms, kurias atsakovė J. N. gauna kaip išmokas vaikui (vaikams) ir kaip motinystės pašalpą, taip pat areštas atsakovų J. N. ir T. N. lėšoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutartį.

24Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams T. N. ir J. N. pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar šiuo atveju tikrai egzistuoja objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių pagal ieškovo nurodytą ieškinio sumą ir prašomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovo reikalavimo dalis dėl 12 113 244,25 Lt negrąžinto kredito sumos užtikrinta pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu, teismui nebuvo objektyvaus pagrindo (atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei tikslą) taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams dėl šios reiškiamo reikalavimo dalies. Pakartotinis tokio masto ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis, neatitiktų protingumo, teisingumo principų, suvaržytų atsakovų teises labiau, negu būtina ieškovo reikalavimams patenkinti. Dėl šių motyvų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams T. N. ir J. N. , pakeičiamos sumažinant atsakovams T. N. ir J. N. teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 13 335 154,62 Lt sumos iki 1 221 910,37 Lt sumos. Likusios apskųstų nutarčių dalys, įvertinant pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi padarytus jų pakeitimus, paliktinos nepakeistos.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

26Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis - sumažinti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 13 335 154,62 Lt sumos iki 1 221 910,37 Lt sumos.

27Nutartį siųsti turto arešto aktų registrų tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 3. Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas 2009 m. rugsėjo 2 d. ieškiniu... 4. Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi areštavo atsakovų... 6. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovams, kaip... 7. Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikė 13 335 154,62 Lt dydžio... 8. Atsakovė J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. rugsėjo 7... 9. Atsakovas T. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. rugsėjo 7... 10. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovų J. N. ir... 11. Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas atsiliepimu į atsakovo T. N.... 12. Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas atsiliepimu į atsakovės J. N.... 13. Pagal CPK 336 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atskirąjį... 14. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo T. N.... 15. Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys,... 16. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos... 17. Ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovams suma siekia 13 355 154,62 Lt.... 18. Šioje bylos stadijoje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio... 19. Iš išskirtos bylos medžiagos atskirųjų skundų nagrinėjimui matyti, kad... 20. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo įvertinti aplinkybę, kad... 21. Pirmosios instancijos teismas pagal atsakovų atskirųjų skundų argumentus... 22. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos... 23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus... 24. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. ir 2009 m. rugsėjo 28... 27. Nutartį siųsti turto arešto aktų registrų tvarkytojui – Centrinei...