Byla 2-932-527/2007
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei M. L. ir jos atstovui advokato padėjėjui Gilbertui Kinderevičiui. atsakovui K. P. ir jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. patikslintą ieškinį atsakovui K. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

3ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 398.273,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006-05-31 nuosprendžiu atsakovą pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. dėl 2005-10-21 autoįvykio, kurio metu ji buvo sunkiai sužalota (baudžiamoji byla Nr.1-1110-456/2006). K. P. 2005-10-21 apie 22.55 val. vairuodamas automobilį Honda Civic, valst. Nr.( - ) , Kaune, Marių gatvėje ir važiuodamas nuo Rugiagėlių g. link Pamario g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 62, 172 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno jos nesustabdė, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę ir trenkėsi į Nr. 8 namo sieną ir sužalojo ieškovę, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovei diagnozuota trauminė nugaros smegenų liga. Baudžiamojoje byloje Nr.1-1110-456/2006 priimtu nuosprendžiu teismas pripažino ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, žalos dydį nustatant civilinio proceso tvarka, todėl šioje byloje yra įrodinėtinas tik žalos dydis, kadangi visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos pripažintos įrodytomis baudžiamojoje byloje. Atsakovo įvykdytu nusikaltimu ji patyrė turtinę žalą, kurią atlygina draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas". Dėl sužalojimo atsiradusių sunkių pasekmių ji ir jos artimieji patyrė didelę neturtinę žalą. Autoavarijos metu ir po jos ji patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą. Gelbstint jos gyvybę, skubiai buvo atlikta operacija, pašalintas plyšęs tarpslankstelinis diskas, įkaltas kaulinis transplantantas. Po operacijos ėmus trikti kvėpavimui, buvo atlikta tracheostomija, taikyta DVP. Įvykio metu jai nebuvo 18 metų. Po patirtos autoavarijos ir padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji tapo visiškai neįgali, jai reikalinga nuolatinė slauga. Dėl sužalojimų ji pakėlė neišmatuojamą skausmą, išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją. Dėl sužalotos sveikatos priverstinai pasikeitė jos gyvenimo būdas, prarasta galimybė savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą. Ji sunkiai išgyvena dėl to, kad nėra tokia kaip anksčiau, dėl jos negalios nuo jos nutolo draugai ir bendraamžiai. Dėl traumos teko praleisti du mokslo metus, atsilikti nuo bendraklasių. Be to, baigusi vidurinę mokyklą, ji negalės studijuoti savo svajonių specialybės - dizaino, kadangi dėl patirtų traumų ji sunkiai valdo rankas ir nebegali piešti. Dėl sukeltų sunkių pasekmių jos sveikatai padaryta neturtinė žala susijusi ir su jos artimųjų sunkiais išgyvenimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003 yra pasisakęs, kad neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. normos, kurios yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusi reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (LAT Civilinė byla Xr.3K.-3-371/2003 m., publikuota: 2003 m. „Teismų praktika" Nr.19). Todėl atsakovas turi atlyginti neturtinę žalą visa apimtimi, t.y. 400 000,00 Lt sumoje. Pagal CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (šiuo atveju automobilio eksploatavimas), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Vairuotojų civilinę atsakomybę reguliuojantis įstatymas nustato ribotą neturtinę draudiko atsakomybę. Neturtinė žala, kurią padarė atsakovas K. P. , yra nepalyginamai didesnė negu pagal įstatymą gali atlyginti draudimo kompanija. Vadovaujantis CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Jos patirtą turtinę žalą, taip pat neturtinės žalos dalį, lygią 500 eurų (t.y. 500 x 3,4528 - 1.726,40 Lt), atlygino žalą padariusio asmens draudikas, -draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas". Neturinės žalos dalį, viršijančią 1.726,40 Lt sumą. t.y. 398.273,00 Lt, privalo atlyginti atsakovas.

4Atsiliepime į ieškinį atsakovas ieškinį pripažino tik iš dalies ir prašė sumažinti neturtinės žalos dydį iki 30.000,00 Lt bei išdėstyti žalos atlyginimą 5 metų laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 500,00 Lt, be to, žalos atlyginimą leisti pradėti mokėti baigus mokymosi įstaigą ir pradėjus dirbti. Atsakovas nurodė, kad jis jaučiasi kaltas dėl įvykio, pripažino tai ir baudžiamojoje byloje, labai dėl įvykio gailisi. Ieškovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kadangi minėto įvykio pasėkoje liko nedarbinga, tačiau jos prašoma priteisti suma yra per didelė ir neadekvati esamoje situacijoje. Jis taip pat kaip ir atsakovė autoįvykio metu nukentėjo, tapo dalinai nedarbingas, šiuo metu mokosi (mokymosi įstaigą baigs ir pradės dirbti 2009 metais birželio mėnesį), savo pajamų neturi, yra išlaikomas motinos, kuri yra tik dalinai darbinga, todėl priteistas žalos atlyginimas būtų mokamas jos lėšomis. Autoįvykio metu jis buvo nepilnametis (ieškovė 2 metais vyresnė). Autoįvykio dieną ji savo noru važiavo kartu su visais tuo metu ten buvusiais asmenimis, kuriuos jis ėmėsi nuvežti namo. Šio įvykio pasekmės jam ne mažiau skaudžios tiek fizine, tiek moraline prasme. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ką teismas įvertina pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitucio in integrum) negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad, CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtį,... taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LAT 2006-12-12 nutartis Nr.2K-669/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30.000,00 Lt (kasacinės bylos 2K-132/2007, 2K-492/2006, 2K-474/2004).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-1110-456/2006 medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006-05-31 nuosprendžiu dėl 2005-10-21 autoįvykio, kurio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota, atsakovą pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d., nuteisė jį dėl šio nusikaltimo ir pripažino ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, žalos dydį nustatant civilinio proceso tvarka. Kadangi visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos pripažintos įrodytomis baudžiamojoje byloje, todėl šioje byloje yra įrodinėtinas tik žalos dydis.

7Nustatyta, kad atsakovas 2005-10-21 apie 22.55 val. vairuodamas automobilį Honda Civic, valst. Nr. ( - ) , Kaune, Marių gatvėje ir važiuodamas nuo Rugiagėlių g. link Pamario g.. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 62, 172 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, jos nesustabdė, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę ir trenkėsi į Nr.8 namo sieną ir sužalojo ieškovę, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdomą.

8Atsakovo įvykdytu nusikaltimu ieškovės patirtą 16.955.26 Lt turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė AB ..Lietuvos draudimas", taip pat atlyginusi ir neturtinės žalos dali. lygią 500 eurų (t.y. 500 X 3.4528 = 1.726.40 Lt) (b.1.21-22).

9Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įrodinėja autoavarijos metu ir po jos patirtu fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais. Iš su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų ir specialisto išvados (b.1.12-17) nustatyta, kad ieškovei po įvykio buvo diagnozuota sunkios formos trauminė nugaros smegenų liga, stuburo kaklinės dalies 5-6 slankstelių lūžimai, stuburo nugaros smegenų trauminis uždegimas, taip pat tai, kad skubiai atliktos operacijos metu buvo pašalintas plyšęs tarpslankstelinis diskas, įkaltas kaulinis transplantantas iš k.klubo sparno, po operacijos ėmus trikti kvėpavimui, buvo atlikta tracheostomija, taikyta DPV, 2005-11-17 buvo perkelta į neurochirurgijos skyrių, taikytos reabilitacijos procedūros, o, būklei pagerėjus, 2005-11-25 perkelta į Neurorebilitacijos poskyrį, kur reabilituota iki 2006-02-04 (viso 71 dieną). Po patirtos autoavarijos ir padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji tapo visiškai neįgali (visiškas nedarbingumas nustatytas 2007-03-29 Darbingumo lygio pažyma iki 2009-03-28, b.1.18-19), jai konstatuotas nuolatines slaugos poreikis iki 2009-03-28 (b.1.20). Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir liudytojos L. L. (ieškovės mamos) parodymus, visiškai akivaizdu, kad dėl nurodytų sužalojimų ir ilgalaikio intensyvaus gydymo ieškovė patyrė neišmatuojamą skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją ir didelius dvasinius išgyvenimus, ypatingai susijusius su visiškos negalios konstatavimu, su dėl sužalotos sveikatos priverstinai pasikeitusius jos gyvenimo būdu ir prarasta galimybe savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą.

10Nustatyta, kad 2005-10-21 įvykio metu ieškovei, gimusiai 1987-11-19, dar nebuvo suėję 18 metų, ji mokėsi vienuoliktoje klasėje, kurioje dabar tęsia mokslą neakivaizdiniu būdu (mokytojams ateinant pas ją į namus) po dviejų metų pertraukos, tokiu būdu atsilikusi nuo bendraklasių. Ieškovė sunkiai išgyvena dėl to, kad nėra tokia kaip anksčiau, dėl jos negalios nuo jos nutolo draugai ir bendraamžiai. Ieškovė teigė, kad ji, baigusi vidurinę mokyklą, nebegalės studijuoti savo svajonių specialybės - dizaino, kadangi dėl patirtų traumų ji sunkiai valdo rankas ir nebegali piešti. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad ji iš tiesų realiai buvo pasiruošusi studijuoti būtent interjero dizaino specialybę, kadangi, kaip nustatyta pačios ieškovės paaiškinimais, meno mokykloje ji nėra mokiusis, jokių papildomų dailės, tapybos, kompozicijos ar meno istorijos pamokų taip pat nėra turėjusi, o jos mokymosi rezultatai iš pagrindinių dalykų (lietuvių ir anglų kalbos), kurie būtų įtakoję jos galimybę įstoti į norimą specialybę, kurioje paprastai būna gana dideli konkursai - tik vidutiniški.

11Dėl sukeltų sunkių pasekmių jos sveikatai padaryta neturtinė žala susijusi ir su jos artimųjų sunkiais išgyvenimais, ką patvirtino liudytoja L. L. , kuri dėl ieškovės sužalojimo buvo priversta palikti darbą, tapti jos rūpintoja, kad galėtų nuolat būti su dukra, kuri po reabilitacijos sugeba judėti tik invalido vežimėlio pagalba, iš kurio pati net negali išlipti ir net minimaliai savęs apsitarnauti. Be to, yra nuolatinis pavojus, kad ieškovė bet kuriuo momentu gali užspringti seilėmis arba maistu, kadangi jos kvėpavimas yra apsunkintas, todėl ji nuolat turi būti kažkieno priežiūroje.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003 yra pasisakęs, kad neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. normos, kurios yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ką teismas įvertina pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz.. padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo (ieškovės), bet ir į pagrįstus kaltininko (atsakovo) interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį ir jo kaltės dydį, žalos padarymo aplinkybes ir jos pasekmes (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (LAT civilinė byla Nr.3K-3-371/2003). Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitucio in integrum) negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

13Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad žala ieškovei padaryta neatsargiu nusikaltimu, atsakovas autoįvykio metu taip pat nukentėjo ir tapo dalinai nedarbingas (jam nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis iki 2008-07-10, b.1.124), šiuo metu jis mokosi (mokymosi įstaigą baigs ir galės pradėti dirbti pagal įgytą transporto remontininko specialybę 2009 metais birželio mėnesį), gyvena tik su motina A. P. ir yra jos išlaikomas, kuriai pagal 2006-09-27 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų iki 2007-09-27 buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.1.80), o jis pats neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, o jo gaunamas pajamas sudaro tik 99,00 Lt stipendija, jam yra pareikšta draudimo kompanijos pretenzija dėl 16.714,72 Lt sumokėjimo. Be to, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad atsakovas autoįvykio metu buvo nepilnametis, o ieškovė, būdama už jį dviem metais vyresnė, autoįvykio naktį savo noru, niekieno neverčiama važiavo kartu su kitais gimtadienį šventusiais asmenimis, kuriuos jis ėmėsi nuvežti namo, net nepasiaiškinusi apie atsakovo amžių ir apie tai, ar jis jau turi vairuotojo pažymėjimą, ir neįsitikinusi, kad važiuoti su atsakovu bus saugu. Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, duoda pagrindą ieškovės prašomą neturtinės žalos dydį mažinti.

14LR Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas". Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, vadovautis teismų praktika, teismai, priimdami sprendimus, turi atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas nustatyti kiek įmanoma teisingesnį ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems formuojama tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, bylose dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, t. y. dėl nusikaltimo, nurodyto BK 281 straipsnyje), nagrinėjant šiose bylose pareikštus civilinius ieškinius.

15Visų pirma aptartinos atsakovo atsiliepime nurodytos nutartys ir argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neatsargiais nusikaltimais asmenį sunkiai sužalojus. neturtinės žalos dydis sudaro apie 30.000,00 Lt (kasacinės bylos 2K-132/2007, 2K-492/2006. 2K-474/2004). Teismas pažymi, kad nei vienoje iš nurodytų nutarčių nukentėjusieji nebuvo taip sunkiai sužaloti, kaip ieškovė šioje byloje, visiškai praradusi darbingumą. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr.2K-474/2004 nukentėjusiosios, kuriai buvo priteista 10.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sveikata buvo sutrikdyta tik nesunkiai, todėl šia nutartimi priteistu žalos dydžiu nesuvadovautina vien dėl kitokio sužalojimo sunkumo laipsnio. Baudžiamojoje byloje Nr.2K-132/2007 medžioklės metu šūviu į pilvą sužalotam priešpensijinio amžiaus asmeniui, netekusiam 35 procentų darbingumo, buvo priteista 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (iš jo prašytų 50.000 Lt, be to, atsižvelgus ir į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą). Baudžiamojoje byloje Nr.2K-492/2006 (Nr.1A-13-508/06) nukentėjusiajai, gimusiai 1944 m., dėl autoįvykio nors ir netekusiai 50 procentų darbingumo dėl kojų lūžimo ir galvos sumušimo, tačiau sugebančiai vaikščioti pačiai, buvo priteista 30.000 Lt iš jos prašytų 113.273 Lt (t.y. beveik keturis kartus mažiau nei prašyta). Be to, nurodytose nutartyse Nr.2K-132/2007 ir Nr.2K-492/2006 nukentėjusieji yra gerokai vyresnio amžiaus nei ieškovė, kuriai gyvenimas tik prasidėjo ir kuri savo ateitį dar tik turėjo susikurti. Akivaizdu, kad jauno žmogaus sveikatos sužalojimas, susijęs su visiška negalia, yra kur kas skausmingesnis, ir neturtinė žala nagrinėjamoje byloje turėtų būti didesnė nei pateiktuose pavyzdžiuose.

16Paanalizavus teismų praktiką civilinėse bylose, matyti, jog teismų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra gana įvairus. Pavyzdžiui, LAT 2003-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ ieškovei, patyrusiai sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis buvo nustatytas 120.000 Lt. Šioje nutartyje yra konstatuota, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovės sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes – jauną amžių, profesinį išsilavinimą ir galimybių praradimą. Civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005 mažamečiams ieškovams, ligoninės darbuotojų įvykdyto neatsargaus nusikaltimo pasėkoje patyrusiems sunkius sveikatos sužalojimus, buvo priteista po 200.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

17Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, įvertindamas visas nustatytas aplinkybes kompleksiškai, siekdamas nustatyti kiek įmanoma sąžiningesnį ir teisingesnį atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui, vadovaudamasis CK 6.250 str., 6.282 str., 6.283 str. 1 d., 6.254 str. 2 d., nustato 64.940,00 Lt (66.666 - 1.726) atlygintinos neturtinės žalos dydį, sudarančią 1/6 dalį nuo pareikšto ieškinio (400.000 : 6 = 66.666), didesnę priteisiamos sumos dalį (50.000 Lt) išdėstant po 1.000 Lt kiekvieną mėnesį. Nors atsakovas šiuo metu ir nedirba, tačiau, teismo nuomone, jis, būdamas iš dalies darbingas, turėdamas gyvus ir dirbančius abu tėvus, brolį, turintį nuosavą verslą, gali su artimų žmonių pagalba išspręsti ieškovei ypatingai sveikatos atstatymui ir jos gyvenimo kokybės pagerinimui kuo greičiau reikalingos maždaug 15.000 Lt sumos suradimą (pavyzdžiui, pasiskolinant) ir sumokėjimą, likusią 50.000 Lt sumą sumokant dalimis per 4 metus (CPK 284 str.).

18Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį (neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, o jo gaunamas pajamas sudaro tik 99 Lt stipendija, jam yra pareikšta draudimo kompanijos pretenzija dėl 16.714,72 Lt sumokėjimo), atleidžia jį nuo teismo išlaidų šioje byloje mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

19

20Teismas, vadovaudamasi CPK 259, 263-268, 270 str.,

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti ieškovei M. L. (a.k( - ) iš atsakovo K. P. (a.k( - ) 64.940,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

24Išdėstyti priteistą 50.000 Lt žalos atlyginimą, mokant kiekvieną mėnesį po 1.000 Lt.

25Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Irenai... 3. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 398.273,00 Lt neturtinės... 4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas ieškinį pripažino tik iš dalies ir... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-1110-456/2006 medžiagos matyti, kad... 7. Nustatyta, kad atsakovas 2005-10-21 apie 22.55 val. vairuodamas automobilį... 8. Atsakovo įvykdytu nusikaltimu ieškovės patirtą 16.955.26 Lt turtinę žalą... 9. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įrodinėja autoavarijos metu ir po... 10. Nustatyta, kad 2005-10-21 įvykio metu ieškovei, gimusiai 1987-11-19, dar... 11. Dėl sukeltų sunkių pasekmių jos sveikatai padaryta neturtinė žala... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003 yra... 13. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai,... 14. LR Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad „teismai turi... 15. Visų pirma aptartinos atsakovo atsiliepime nurodytos nutartys ir argumentas,... 16. Paanalizavus teismų praktiką civilinėse bylose, matyti, jog teismų... 17. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose,... 18. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį (neturi jokio... 19. ... 20. Teismas, vadovaudamasi CPK 259, 263-268, 270 str.,... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti ieškovei M. L. (a.k( - ) iš atsakovo K. P. (a.k( - ) 64.940,00 Lt... 24. Išdėstyti priteistą 50.000 Lt žalos atlyginimą, mokant kiekvieną mėnesį... 25. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...