Byla e2A-1018-450/2020
Dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. I. ir T. K. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3280-467/2019 pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams E. I. ir T. K. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų E. I. ir T. K. I. ieškinį ieškovei O. D. dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Byloje nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl konkrečių bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų pripažinimo vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe.

82.

9Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ( - ), gyvenamojo namo ( - ), dviejų ūkinių pastatų ( - ), kitų inžinerinių statinių ( - ), dalį, priteisiant atsakovams E. I. ir T. K. I. proporcingai jų turimai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise visą ieškovės dalį, o ieškovei priteisiant iš atsakovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai 247 287 Eur kompensaciją už atidalytą turtą. Ieškovės reikalavimai buvo išskirti ir jų pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo iškeltos civilinės bylos Nr. e2-2454-661/2019 ir Nr. e2-3280-467/2019.

103.

11Atsakovai E. I. ir T. K. I. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad T. K. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3120/10000 dalių gyvenamojo namo ( - ), ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 641/10000 dalys gyvenamojo namo; 2) pripažinti, kad E. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1176/10000 dalys gyvenamojo namo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 469/10 000 dalys gyvenamojo namo; 3) konstatuoti, kad O. D. priklauso likusios 4594/10000 dalys gyvenamojo namo. Atsakovų ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-830-566/2019.

124.

13Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2454-661/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-830-566/2019 buvo prijungtos prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3280-467/2019.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pakartotinai po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. priėmė dalinį sprendimą ir 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-691-661/2017, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi ir 2018 m. balandžio 24 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-451-186/2018 pakeitė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir 2018 m. balandžio 24 d. papildomą nutartį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-405-823/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą ir 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

176.

18Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės O. D. ieškinį tenkino – atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei O. D. priklausančią nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), dalį, priteisdamas atsakovams E. I. ir T. K. I. proporcingai jų turimai daliai bendrąja daline nuosavybe visą ieškovės O. D. turto dalį, o ieškovei O. D. priteisė iš atsakovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai iš viso 247 287 Eur kompensaciją už atidalintą ieškovės dalį; atsakovų E. I. ir T. K. I. ieškinį ieškovei O. D. dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovų po 2 400,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų po 945 Eur žyminio mokesčio.

197.

20Teismas nustatė, kad 1966 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, 1969 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir 1973 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tuometinė vienintelė gyvenamojo namo savininkė S. S. perleido įgijėjams atitinkamas idealiąsias ginčo gyvenamo namo dalis, nurodant, kad konkrečios patalpos, išvardintos sutartyse, pereina pirkėjams nuolat naudoti. Taigi, nuosavybėn buvo perleistos idealiosios gyvenamojo namo dalys ir nustatyta naudojimosi tvarka konkrečiomis to namo patalpomis. Tai matyti ir iš vėlesnių – po 1966–1973 metų sudarytų perleidimo sandorių, kuriuose gyvenamojo namo konkrečios patalpos nebuvo išskiriamos (nebuvo įrašyta apie pastovią naudojimosi tvarką).

218.

22Teismas sprendė, kad atsakovai iš viešų registrų visą laiką žinojo (nuo 1966 metų), kad ginčo turto nuosavybės perleidimo sandoriai, anot jų, buvo registruojami netinkamai, t. y. registruojamos idealiosios dalys, o ne konkrečios patalpos, tačiau to neginčijo. Kai ginčo patalpas įgijo O. D. ir buvo viešai užregistruotos jos idealiosios dalys nuosavybėje, atsakovai nesiėmė jokių teisinių veiksmų situacijai pakeisti. Todėl netgi skaičiuojant nuo 1996 metų (kai O. D. įsigijo ginčo patalpas), yra praėjęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.128 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovų ieškinį atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

239.

24Nepaisant to, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo tenkinti atsakovų ieškinį ir iš esmės, nes jis yra neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nei vienoje iš sutarčių, kuria buvo perleidžiamos ginčo objekto nuosavybės dalys, nėra nurodyta, kad nuosavybėn perleidžiamos konkrečios patalpos; dėl konkrečių patalpų visais atvejais būdavo aiškiai įvardijama tik naudojimosi teisė, o ne nuosavybės teisė. Bendrosios nuosavybės objekto bendro naudojimo tvarka nereiškia nuosavybės teisės sukūrimo.

2510.

26Teismas pažymėjo, kad kadastrinės bylos parengimas savaime neturi jokios teisinės reikšmės, nes tai nėra pagrindas nuosavybei atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti (CK 4.47–4.50 straipsniai). Atsakovai nepateikia jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad egzistavo teisinis pagrindas pripažinti jiems nuosavybės teisę į konkrečias ginčo objekto patalpas, o atsakovų pateikti perleidimo sandoriai nėra pakankamais įrodymais tokioms aplinkybėms konstatuoti, todėl atsakovų ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl šios priežasties.

2711.

28Be to, atsakovų ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami ir dėl to, kad jie nesuderinami su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes atsakovai prašo vienu metu abiejų dalykų, t. y. tiek įregistruoti idealiąsias nuosavybės dalis į statinį (gyvenamąjį namą), tiek į konkrečias patalpas; tokių reikalavimų tenkinimas neįmanomas. Atsakovai nereiškia reikalavimo performuoti statinį į atskirus nekilnojamojo turto objektus atidalijimo būdu pagal CK 4.80 straipsnį (šiuo metu ginčo namas yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamojo turto objektas), todėl atsakovų reikalavimas registruoti jų nuosavybės teisę į konkrečias patalpas, kai jos nėra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nėra galimas (NTRĮ 9 straipsnio 1 dalis).

2912.

30Teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, kai šalių santykiai pagal bylos duomenis ir aukštesnių instancijų teismų vertinimą yra ypač konfliktiški, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją yra vienintelis ieškovės pareikštas ir konstruktyvus atidalijimo būdas (kitokio būdo atsakovai nepasiūlė, pradinio reikalavimo atidalinti natūra ieškovė atsisakė, o atsakovai nepareiškė). Be to, pagal bylos šalių nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad atsakovai ignoruoja ieškovės, kaip bendraturtės valią, nevertindami galimo taikaus ginčo sprendimo tarp bendraturčių. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą.

3113.

32Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį pareiškė ieškovė O. D.; prašomos priteisti kompensacijos sumą ieškovė apskaičiavo pagal proporcingai ieškovės turimai daliai bendrojoje nuosavybėje pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitą Nr. VP19N08-01 (visa kompensacija sudaro 247 287 Eur).

3314.

34Nesutikdami su ieškovės ieškinyje nurodyta kompensacijos suma ir turto verte, pagal kurią buvo apskaičiuotas kompensacijos dydis, atsakovai turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytą ginčo turto vertę, tačiau atsakovai kitokio vertinimo nepateikė. Atsakovams nepateikus įrodymų, teismas vadovavosi individualaus vertinimo metu nustatyta ginčo turto verte ir priteisė ieškovei iš atsakovų pagal tai apskaičiuotą kompensacijos sumą.

3515.

36Teismas pažymėjo, kad patys atsakovai 2016 m. vasario 12 d. siūlė ieškovei pirkti iš jų ginčo pastatų ir sklypo dalis iš viso už 230 000 Eur, taigi, pačių atsakovų vertinimas yra artimas ginčo nekilnojamojo turto vertei, nustatytai specialistų, todėl nesivadovauti ja teismas neturėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Be to, teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas 247 287 Eur kompensacijos apskaičiavimas yra teisingas.

3716.

38Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šalių ginče ieškovei, kuri yra senyvo amžiaus moteris, pensininkė, būtų sudėtinga išmokėti atsakovams piniginę kompensaciją, tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas E. I. yra darbingo amžiaus žmogus, turintis santaupų (pats atsakovas teisme pripažino, kad nedirba jau apie 4 metus, ieškosi darbo ir gyvena iš santaupų) ir nekilnojamojo turto (duomenis pateikė ieškovė), besiverčiantis investicine veikla ne tik Lietuvos Respublikoje (pripažino teismo posėdyje), nors kitai atsakovei ir esant pensininkei, nebus sudėtinga išmokėti kompensaciją ieškovei.

39III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4017.

41Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti atsakovų ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkrečias gyvenamojo namo patalpas pripažinimo; priteisti atsakovams iš ieškovės 19 356,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovų patirtų teisme nagrinėjant ankstesnius (iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo) ieškovės ieškinio reikalavimus dėl statybos darbų atlikimo be atsakovų sutikimo, ginčo turto dalybų atliekant statybos-pertvarkymo darbus; likusioje dalyje šią bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti atsakovams iš ieškovės 968 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Taip pat prašo skirti byloje turto vertės nustatymo teismo ekspertizę; ekspertizės atlikimą pavesti teismo ekspertui D. G.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4217.1.

43Sprendime neatskleista, kuo remiantis padaryta išvada, kad perleidimo sutartyje gyvenamojo namo konkrečios patalpos nebuvo išskiriamos, o patalpų nurodymas sutartyse reiškia tik naudojimo tvarkos nustatymą. Visų pirma, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne remiamasi pažodiniu teksto aiškinimu. Teismas nesiaiškino tikrųjų 1966 m. vasario 12 d., 1969 m. rugpjūčio 14 d. ir 1973 m. spalio 30 d. sutarčių šalių ketinimų ir valios, kai įsigyjant patalpas gyvenamosioms reikmėms name, kuriame gyvena artimais asmeniniais ryšiais nesusieti asmenys, tariamasi dėl konkrečių gyvenamųjų patalpų, o ne dėl idealiųjų nuosavybės dalių.

4417.2.

45Byloje nekilo ginčo, kad jokios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nebuvo įformintos nei notariškai, nei paprasta rašytine forma. Teismas šios aplinkybės nevertino ir netyrė, nesiaiškino, ar toks bendraturčių susitarimas realiai buvo; netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius, kad gyvenamajame name buvo perleidžiamos / paveldimos konkrečios patalpos (išskyrus bendrojo naudojimo patalpas), o ne dalys bendrojoje nuosavybėje. Gyvenamasis namas buvo ir yra suskirstytas į atskirus butus; suskirstymas į butus fiksuotas 1947 m. namų valdos techninės apskaitos byloje, esančioje Pastato vidaus ploto eksplikacijoje; ieškovė teismo posėdyje pripažino faktinį patalpų naudojimo atitikimą ir patvirtino, kad jai įsigyjant patalpas gyvenamajame name iš anksto aptarta, jog įsigyjamos konkrečios patalpos. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja patalpų savininkė M. S. / L., patvirtindama, kad pagal 1966 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš S. S. pirko konkrečias patalpas (butą) (CK 6.193 straipsnis).

4617.3.

47Nesant konkrečių duomenų apie nustatytą naudojimosi tvarką, numatyta naudojimosi tvarka išliko ir vėlesniems savininkams, teismas negalėjo konstatuoti tokios tvarkos egzistavimo fakto be konkrečių ir aiškių motyvų, esant kitokias aplinkybes (konkrečių patalpų įsigijimą) nurodančių įrodymų visetui.

4817.4.

49Teismas nevertino ir aplinkybės, kad gyvenamojo namo patalpų perleidimo / paveldėjimo sandoriai buvo rengiami ne pačių patalpų perleidėjų–įgijėjų, o notarų, kurie galėjo netinkamai fiksuoti sandorių šalių tikrąją valią, tuo tarpu, šalys, neturėdamos teisinio išsilavinimo, negalėjo įvertinti, kad jų valia fiksuojama netinkamai; teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei įrodymų visumą.

5017.5.

51Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nenurodė pagrindų ieškinio senačiai taikyti: neaišku, kokiam ginčo objektui ginčyti pasibaigė ieškinio senatis, nuo kada ir kaip turėjo būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas; atsakovai šioje byloje neginčijo sandorių, o reiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), kurio reikalavimams ieškinio senatis netaikoma; neaišku, kaip ieškinio senatis siejama su atsakovų reikalavimu dėl asmeninės nuosavybės teisių į konkrečias gyvenamojo namo patalpas pripažinimo; teismas formaliai pasisakė dėl pagrindų atnaujinti ieškinio senaties terminą nebuvimo.

5217.6.

53Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Atsakovai reikšdami negatorinį ieškinį įrodinėjo, kad yra konkrečių namo patalpų savininkai ir kad jų teisės pažeistos, tačiau šių argumentų teismas nevertino ir nenurodė, kodėl juos atmeta (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną; jei pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

5417.7.

55Atsakovai neprašė registruoti jų nuosavybės teisių, kadangi ginčas vyksta dėl nuosavybės teisių pripažinimo, todėl nesusijęs su daiktinių teisių registravimo tvarka, numatyta NTRĮ 9 straipsnyje bei 11 straipsnio 3 dalyje ir šios teisės normos šalių ginčui netaikytinos. Atsakovai idealiosios nuosavybės teise prašė pripažinti tik namo bendrojo naudojimo patalpas, kurios liktų bendrąja daline ieškovės ir atsakovų nuosavybe. Įstatymai nedraudžia įregistruoti nuosavybės teisių į konkrečias suformuoto bei įregistruoto nekilnojamojo turto objekto dalis (patalpas), jei jos identifikuotos kadastrinių matavimų metu (apskaitytos kadastro byloje, turi aiškias ribas, numerį ir pan.). Be to, nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas.

5617.8.

57Teismo motyvai, kuriais vadovaujantis pasirinktas išimtinis atidalijimo būdas (priteisiant kompensaciją pinigais), neatitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų taikant šias teisės normas; teismo motyvai yra abstraktūs ir nepagrindžia išimtinio padalijimo būdo taikymo būtinumo. Teismas netyrė ginčo namo padalijimo natūra galimybės bei neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties motyvus, grindžiamus 2019 m. sausio 25 d. ekspertizės akto išvadomis, kad gyvenamojo namo padalijimas natūra iš principo yra įmanomas. Teismas turėjo įvertinti reikalaujamo išimtinio padalijimo būdo taikymo pagrindus ir motyvuotai pagrįsti, kodėl padalijimas natūra yra neįmanomas.

5817.9.

59Teismas nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų, kad per ilgą ginčo laiką atsakovai ne kartą derinosi prie ieškovės ir siūlė įvairius ginčo išsprendimo variantus. Tuo tarpu, ieškovė veikė nesąžiningai, teismo posėdžiuose pasisakydama už ginčo turto bendrą pardavimą, tačiau atmesdama bet kokius prašymus sudaryti tokią taikos sutartį.

6017.10.

61Atsakovai anksčiau nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl statybos darbų atlikimo ir gyvenamojo namo padalinimo, nes jie buvo visiškai nepriimtini nei techniškai, nei ekonomiškai. Atsakovams taip pat nepriimtinas ieškovės reikalaujamas atidalijimo būdas – išmokant piniginę kompensaciją, kadangi atsakovai negali sumokėti tokio dydžio kompensacijos, nepatirdami žalos. Teismas netinkamai vertino atsakovų turtinę padėtį; atsakovų turtas nėra bendras; atsakovė gyvena iš senatvės pensijos ir didesnių piniginių santaupų neturi; atsakovo turtinės padėties vertinimas grįstas tik deklaratyviais teiginiais; nevertinti atsakovų pateikti įrodymai apie jų realią turtinę padėtį (piniginės lėšos bankų sąskaitose, metinė pajamų deklaracija, kredito sutartis). Tuo tarpu, kompensacija iš atsakovų priteista proporcingai jų turimai daliai bendrąja daline nuosavybe. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto, nes jų valdomas turtas nėra didelės vertės, lyginant su ieškovės reikalaujamos kompensacijos suma; dalis turto yra įkeista. Teoriškai turto vertintojų nustatyta ginčo objekto vertė nereiškia, kad atsakovai parduos turto dalį už tokią kainą.

6217.11.

63Atsakovai kėlė abejones dėl ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės ir vertės pagrindu paskaičiuoto kompensacijos dydžio, nurodė turto vertinimo trūkumus. Viena vertus, turto vertinimo ataskaita parengta išimtinai ieškovės, suinteresuotos, kad ginčo turtas būtų įvertintas kuo brangiau, užsakymu. Kita vertus, turto vertintojai nurodė, kad jų nustatyta turto vertė galioja tik viso ginčo turtui – žemės sklypui su visais jame esančiais statiniais kaip nedalomai visumai, vientisam nekilnojamojo turto objektui, todėl ieškovės pateiktas kompensacijos skaičiavimas yra negalimas, kadangi tokiu atveju ginčo turtas skaidomas į dalis.

6417.12.

65Nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes teismas nevertino, kad dalis bylinėjimosi išlaidų atsakovams šioje byloje priteistina savarankišku pagrindu, nepriklausomai nuo galutinai patikslintų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimo / atmetimo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškime ieškovė pareiškė kitokius reikalavimus dėl turto dalybų būdo, taip pakeisdama šalių ginčo pobūdį, t. y. atsisakė ankstesnių ieškinio reikalavimų dėl leidimo be atsakovų sutikimo atlikti statybos darbus ir pertvarkyto ginčo turto padalijimo natūra. Turėjo būti į tai atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Atsakovams turėjo būti priteisiamos visos iki ieškinio reikalavimų pakeitimo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepriklausomai nuo naujų ieškovės reikalavimų nagrinėjimo rezultato.

6618.

67Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų (apeliantų) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6818.1.

69Ginčas vyksta nuo 2016 metų, ieškovė yra priversta gyventi antisanitarinėmis sąlygomis ypač sename name, be pakankamų patogumų, ir negali realizuoti savo nuosavybės teisės į turimą ginčo turtą, negali pagerinti buities ir oriai, be streso gyventi tokiame garbingame amžiuje.

7018.2.

71CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir ji nepriklauso nuo atsakovų valios.

7218.3.

73Tiek Lietuvos apeliacinis teismas (žr. 2019 m. balandžio 30 d. nutarties Nr. e2A-405-823/2019 27 punktą), tiek Vilniaus apygardos teismas (žr. 2017 m. spalio 5 d. dalinio sprendimo Nr. e2-691-661/17 40 punktą) konstatavo, kad atsakovai procese elgiasi nekonstruktyviai, kritikuoja ieškovės siūlomus bendro turto atidalijimo variantus, tačiau neteikia jokių konstruktyvių alternatyvių situacijos sprendimo variantų, ir todėl atsakovai nesilaikė kasacinio teismo praktikoje akcentuojamos bendraturčių pareigos bendradarbiauti, taip pat teismas atkreipė dėmesį į konfliktiškus šalių santykius ir pažymėjo, kad atsakovai reiškia tik abstraktų nenorą spręsti situaciją geranoriškai, nesiūlo ir neteikia jokių alternatyvių ginčo turto racionalių, ekonomiškų, protingų ir teisingų atidalijimo variantų.

7418.4.

75Tiek pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, tiek apeliacinės instancijos teismas turi teisę atmesti atsakovų argumentus vien remdamasis CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi atsakovai akivaizdžiai piktnaudžiauja bendraturčių teisėmis. Minėtas aplinkybes konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutarties 39, 53, 56 punktuose (kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo). Todėl skundžiamu sprendimu teismas priteisdamas kompensaciją už atidalintą turtą, pasielgė racionaliai, t. y. parinko tokį atidalijimo būdą, pagal kurį šalys yra visiškai atskiriamos viena nuo kitos, taip užkertant kelią bet kokiems konfliktams ateityje.

7618.5.

77Tai, kad natūrinis bendros nuosavybės atidalijimas yra neracionalus ir netikslingas, matyti ne tik iš bylos medžiagos, bet ir buvo aktyviai įrodinėjamas pačių atsakovų. Be to, ginčo turto atidalijimas natūra yra ne tik teisinis sprendimas, bet ir techninis-statybinis procesas, kuris gali būti ypač brangus (atsižvelgiant į visišką namo susidėvėjimą), užtruktų labai ilgą laiką. Esant ypač konfliktiškiems šalių santykiams, atidalijimo proceso faktinis įgyvendinimas būtų ypač apsunkintas, lemtų nuolatinius ginčus dėl statybos ir remonto darbų atlikimo tvarkos, ir užtruktų neapibrėžtą laiką ar galimai lemtų naujus teisminius procesus.

7818.6.

79Atsakovai mėgina įrodyti, kad daugelio sandorių rezultate, įgijo nuosavybės teisę ne tik į idealiąsias, bet ir į konkrečias gyvenamųjų patalpų dalis, tačiau tokio teiginio nepatvirtina nei oficialūs registro duomenys, nei sandorių (įsigijimo pagrindo) turinys. Įvairiems savininkams nuosavybėn buvo perleidžiamos būtent idealiosios dalys, o ne konkretūs plotai ar konkrečios patalpos; dėl kai kurių patalpų nuolatinio naudojimo, o ne perleidimo nuosavybėn, yra nurodoma sutarčių atskiruose punktuose. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei ir atsakovams priklauso būtent idealiosios gyvenamojo namo dalys, o ne kažkokie konkretūs plotai, netgi neturintys unikalių numerių ir dėl to negalintys būti savarankiškais nuosavybės objektais.

8018.7.

81Sandorių sudarymo metu civilinius teisinius santykius reguliavo 1964 m. civilinis kodeksas; tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas (CK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis) numatė galimą asmeninės nuosavybės teisę ne į atskiras patalpas, o į namą, namo dalį arba butą, kas taip pat paneigia atsakovų aiškinimą apie nuosavybės teisės į konkrečias patalpas perleidimą pagal 1966–1973 m. laikotarpio sandorius.

8218.8.

83Po to, kai ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, ir vietoje atidalijimo natūra prašė priteisti kompensaciją, atsakovų ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į konkrečias namo dalis iš viso neteko prasmės, nes ieškovė pakeistu ieškinio reikalavimu prašė visą turtą natūra priteisti atsakovams, todėl aiškinimasis, kuriai šaliai kuri turto dalis turėtų atitekti, tapo netikslingas.

8418.9.

85Atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į konkrečias patalpas nelaikytinas negatoriniu ieškiniu. Atsakovai neįrodė, kad yra konkrečių ginčo patalpų savininkai, nes pagal oficialius VĮ Registrų centro duomenis, jie yra tik idealiųjų dalių bendrasavininkiai. Jokie į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovai kada nors būtų įgiję nuosavybės teisę į konkrečias namo patalpas. Nepagrįstas yra ir atsakovų reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto patalpas, kurios neegzistuoja kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai NTRĮ 9 straipsnio 1 dalies prasme, bei neturi unikalaus numerio. Be to, atsakovai konkrečiai ir aiškiai nenurodė, kuo pasireiškia ieškovės atliekamas jų nuosavybės teisių pažeidimas, kaip būtent ieškovė pažeidė jų teises. Atsakovai nesuformulavo negatorinio ieškinio dalyko. Jeigu atsakovai laikė, kad sandoriai, prasidėję nuo 1966 metų, pažeidė jų teises, t. y. atitinkami pirkėjai įgijo turtą, kurio negalėjo įgyti, atsakovai galėjo reikšti vindikacinius ieškinius, ginčyti nepagrįstus sandorius, netinkamus registro įrašus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Bandymas revizuoti 1966–1973 m. sandorių įforminimo būdus negalimas, kadangi pasibaigė bendrasis ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą.

8618.10.

87Teismas skundžiamame sprendime išsamiai pagrindė, kodėl atidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias būdas išspręsti šalių ginčą; sprendimas atitinka teismų praktiką.

8818.11.

89Atsakovų turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jie negalėtų išmokėti kompensacijos – atsakovai gyvena atskirai, kiekvienas jų valdo atskirą gyvenamąją patalpą, turi kito nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas E. I. pripažino, kad papildomai valdo ir vertybinius popierius 3 828,51 Eur sumai, gyvena iš santaupų. Ginčo turtas yra vienintelis ieškovės turtas, tuo tarpu atsakovai ginčo turtu iš viso nesinaudoja jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Vadinasi, realizavus ginčo turtą, kuriuo atsakovai ir taip nesinaudoja, jų teisės niekaip nebus pažeistos, nes iš pardavimo lėšų galima išmokėti kompensaciją ieškovei, o likusi pardavimo pajamų dalis liktų atsakovams.

9018.12.

91Priteistos kompensacijos dydis yra pagrįstas, nes jis apskaičiuotas proporcingai ieškovės turimai daliai bendrojoje nuosavybėje pagal jos pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitą Nr. VP19N08-01. Atsakovai šios ataskaitos neginčijo, alternatyvios ataskaitos nepateikė, turto vertinimo ekspertizės neprašė. Aplinkybę, kad tik apeliaciniame skunde atsakovai prašo skirti turto vertinimo ekspertizę, nors tokia galimybe nesinaudojo anksčiau, juo labiau, kad patys siūlė ieškovei pirkti jų dalį už 230 000 Eur, vertina kaip akivaizdų proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą teisėmis.

9219.

93Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą nepateikė. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

94IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

9520.

96Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9721.

98Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas – atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausanti nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), dalis, priteisiant atsakovams proporcingai jų turimai daliai bendrąja daline nuosavybe visą ieškovės turto dalį, o ieškovei priteisiant iš atsakovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai iš viso 247 287 Eur kompensaciją už atidalytą ieškovės dalį, o atsakovų ieškinys dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo atmestas bei ieškovei iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus. Dėl naujo įrodymo priėmimo

9922.

100Apeliantai pateikė prašymą priimti į bylą papildomą įrodymą – 2020 m. rugpjūčio 14 d. pažymą dėl asmens registracijos Užimtumo tarnyboje, kuri patvirtina apie E. I. suteiktą bedarbio statusą.

10123.

102Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad teikiama pažyma gauta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes pažyma pateikta per EPP, su kuria byloje dalyvaujantys asmenys galėjo susipažinti, priima apeliantų pateiktą naują įrodymą ir jį vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl teismo ekspertizės skyrimo

10324.

104Apeliantai be kita ko apeliacinės instancijos teismo prašė skirti byloje turto vertės nustatymo teismo ekspertizę, keldami abejones dėl ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės ir vertės pagrindu paskaičiuotos kompensacijos dydžio.

10525.

106Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

10726.

108Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

10927.

110Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo turto vertės nustatymu ir vertės pagrindu paskaičiuoto kompensacijos dydžiu, todėl apeliantams tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje turto vertės nustatymo ekspertizę, pareiškus prašymą apeliacinės instancijos teisme, toks apeliantų prašymas netenkinamas. Be to, viena vertus, atsakovai ieškovės pateiktos UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitos Nr. VP19N08-01 neginčijo, alternatyvios ataskaitos nepateikė ir patį prašymą dėl ekspertizės skyrimo pareiškė tik apeliaciniame skunde, nors nebuvo jokių kliūčių tai padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, patys atsakovai 2016 m. vasario 12 d. siūlė ieškovei pirkti iš atsakovų ginčo pastatų ir sklypo dalis iš viso už 230 000 Eur, taigi, pačių atsakovų vertinimas yra artimas ginčo nekilnojamojo turto vertei, nustatytai specialistų. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ekspertizės skyrimas šiuo atveju yra nesavalaikis, perteklinis ir netikslingas. Dėl ieškinio senaties termino

11128.

112Apeliantų teigimu, jie reiškia negatorinį ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkrečias patalpas pripažinimo, kurio reikalavimams ieškinio senatis netaikoma.

11329.

114Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tai neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 528/2014, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

11530.

116Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

11731.

118Remiantis kasacinio teismo praktika, CK 4.98 straipsnio aiškinimas suponuoja išvadą, kad negatoriniu ieškiniu yra ginama konkretaus asmens subjektinė teisė, šiuo atveju atsakovai nenurodė kuo pasireiškė ieškovės atliekamas jų nuosavybės teisių pažeidimas ar kaip konkrečiai ieškovė pažeidė atsakovų teises. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į konkrečias patalpas, nelaikytinas negatoriniu ieškiniu.

11932.

120Šiuo atveju atsakovai reiškė ieškinį dėl konkrečių bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų pripažinimo vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad apeliantams ne tik buvo žinoma apie sandorius, kuriais O. D. 1994–1996 metais įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, bet ir tai, kad tokia informacija yra vieši registro duomenys, bei aplinkybę, kad atsakovai anksčiau neginčijo nei šių sandorių, nei registro įrašų, pagrįstai sprendė, jog net skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo 1996 metų (kai ieškovė įsigijo ginčo patalpas), yra praėjęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą (CK 1.128 straipsnio 1 dalis; 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovų ieškinys atmetamas vien dėl praleisto ieškinio senaties termino, kadangi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl patalpų įsigijimo idealiosios nuosavybės būdu

12133.

122Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad ginčo gyvenamojo namo patalpos tarp bendrasavininkų buvo padalintos dar 1966–1973 m. įgijimo sandoriais ir įsigytos konkrečios gyvenamojo namo patalpos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovų pozicija.

12334.

124Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra konkretaus turto, šiuo atveju konkrečių gyvenamųjų patalpų, savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą konkretų turtą atsiradimo pagrindą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju apeliantai (atsakovai) privalėjo įrodyti, jog yra šiame straipsnyje nurodyti pagrindai nuosavybės teisei į konkrečias patalpas atsirasti.

12535.

126Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpos keliems savininkams priklausančiame name gali būti individualaus ir bendro naudojimo. Ar patalpos yra individualaus, ar bendro naudojimo, sprendžiama pagal tai, ar yra sprendimas jas suteikti naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar jų suteikimo individualiai naudotis klausimas išspręstas įsigijimo dokumentuose ar vėlesniuose savininkų susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes. Visos šios aplinkybės nustatomos aiškinant šalių sudarytų sutarčių sąlygas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Turi būti aiškinamos sutarties sąlygos, šalių ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės. Taip pat pažymėtina, kad sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

12736.

128Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, jog ieškovei O. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1079/2168 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); atsakovei T. K. I. priklauso 714/2168 dalys nurodyto žemės sklypo, o atsakovui E. I. – 375/2168 minėto žemės sklypo. Ieškovei O. D. taip pat priklauso 3/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); atsakovei T. K. I. priklauso 1/3 minėto gyvenamojo namo, o atsakovui E. I. – 1/6 minėto gyvenamojo namo. Ieškovei ir apeliantams (atsakovams) atitinkamomis dalimis taip pat priklauso ( - ), esantys ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai.

12937.

130Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, S. S. (gim. 1900 m.) 1965 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė gyvenamasis namas ( - ), kuris vėlesniais sandoriais buvo perleistas kitiems savininkams: 1966 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. F. 2/6 dalis, o M. S. 1/6 dalis gyvenamojo namo su mansarda, sutarties 7 punkte nurodant, kad pirkėjams nuolat naudoti pereina atitinkamos šiame punkte išvardintos patalpos; 1969 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. S. pirkėjai G. J. pardavė 1/6 dalį gyvenamojo namo, sutarties 7 punkte nurodant, kad pirkėjams nuolat naudoti pereina atitinkamos šiame punkte išvardintos patalpos; 1973 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. S. pirkėjui V. M. pardavė 1/6 gyvenamojo namo dalį, sutarties 4 punkte nurodant konkrečias patalpas, kurios perduodamos pirkėjui nuolat naudotis; S. S. mirus, jos dukra T. K. I. 1993 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 3411 pagrindu paveldėjo iš S. S. jai likusią mirties dieną 1/6 gyvenamojo namo dalį. Vėlesniais sandoriais nurodytos gyvenamojo namo idealiosios dalys atitinkamai toliau buvo perleistos – 1987 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi M. S. padovanojo A. S.; 2008 m. balandžio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu iš A. S. paveldėjo M. L. (S.); 2015 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi M. L. (S.) pardavė T. K. I. ir L. I.; 2016 m. sausio 8 d. dovanojimo sutartimi T. K. I. ir L. I. padovanojo ieškovui E. I.; 1990 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartimi A. F. padovanojo T. P.; 1996 m. birželio 22 d. mainų sutartimi iš T. P. įsigijo O. D.; 1985 m. birželio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu iš G. J. paveldėjo turtą D. J.; 1994 m. spalio 24 d. turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu nuosavybės teisė iš D. J. perėjo O. D.; 1994 m. birželio 22 d. paveldėjimo liudijimo pagrindu iš V. M. paveldėjo J. M.; 2008 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš J. M. turtą įsigijo T. K. I..

13138.

132Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 1966 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartį, 1969 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo pardavimo sutartį ir 1973 m. spalio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį, pagrįstai sprendė, kad šiomis sutartimis tuometinė vienintelė gyvenamojo namo savininkė S. S. perleido įgijėjams atitinkamas idealiąsias ginčo gyvenamo namo dalis, nurodant, kad konkrečios patalpos, išvardintos sutartyse, pereina pirkėjams nuolat naudoti. Taigi, nuosavybėn buvo perleistos idealiosios gyvenamojo namo dalys, ir nustatyta naudojimosi tvarka konkrečiomis to namo patalpomis. Tai matyti ir iš vėlesnių – po 1966–1973 metų sudarytų perleidimo sandorių, kuriuose gyvenamojo namo konkrečios patalpos nebuvo išskiriamos (net nebuvo įrašyta apie pastovią naudojimosi tvarką).

13339.

134Kartu pažymėtina, kad minėtų sandorių sudarymo metu civilinius santykius reguliavo 1964 m. civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio 110 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeninė piliečio nuosavybė gali būti vienas gyvenamasis namas (arba jo dalis); to paties straipsnio 3 dalyje minima teisė į butą, o ne į patalpas. Atitinkamai CK 111 straipsnyje buvo numatyta asmeninės nuosavybės teisė į butą arba kambarį kolektyviniame name. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad galiojęs teisinis reguliavimas numatė galimą asmeninės nuosavybės teisę ne į atskiras patalpas, o į namą, namo dalį arba butą, kas taip pat paneigia apeliantų argumentus apie nuosavybės teisės į konkrečias patalpas perleidimą 1966–1973 m. sandoriais ir notarų galimas klaidas netinkamai fiksuojant sandorių šalių tikrąją valią.

13540.

136Sutinkamai su CK 4.48 straipsnio 1 dalimi perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, ir naujasis savininkas neįgyja daugiau teisių ir pareigų, negu jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Kadangi nei vienoje iš sutarčių, kuria buvo perleidžiamos ginčo objekto nuosavybės dalys, nėra nurodyta, kad nuosavybėn perleidžiamos konkrečios patalpos; priešingai, nurodoma, kad perleidžiamos namo idealiosios dalys, o konkrečios patalpos būdavo išvardijamos, aiškiai nurodant, kad įgijėjui yra tik galimybė jomis naudotis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad visų bendraturčių nuosavybės teisė buvo įregistruota kaip gyvenamojo namo idealiosios dalys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrosios nuosavybės objekto nurodyta bendro naudojimo tvarka nereiškia nuosavybės teisės sukūrimo konkretiems patalpų plotams, neturintiems unikalių numerių (neįregistruotiems savarankiškais turtiniais vienetais). Be to, apeliantai niekada nereiškė dėl to jokių pretenzijų nei sandorių šalims, nei registro įstaigai ir anksčiau tokio klausimo nekėlė.

13741.

138Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena vertus, kadastrinės bylos parengimas pats savaime neturi jokios teisinės reikšmės, nes tai nėra pagrindas nuosavybei atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti (CK 4.47–4.50 straipsniai). Kita vertus, atsakovai nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad egzistavo teisinis pagrindas pripažinti jiems nuosavybės teisę į konkrečias ginčo objekto patalpas, o atsakovų pateikti šio turto perleidimo sandoriai nėra pakankamais įrodymais tokioms aplinkybėms konstatuoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimo ir pripažinti atsakovams nuosavybės teisę į konkrečias patalpas ar namo dalis. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo

13942.

140CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

14143.

142Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

14344.

144Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011), būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.

14545.

146Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus nesiekė išsaugoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, ieškovės reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu savininkų teises, nes pati ieškovė prašo taikyti atidalijimą priteisiant kompensaciją pinigais.

14746.

148Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galimai tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

14947.

150Nors apeliantai pagrįstai pastebėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai viena šalis prašo nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, o kita šalis – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teikiama atidalijimui natūra, bet ne atidalijimui priteisiant kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012), nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leido teismui nukrypti nuo šios taisyklės taikymo. Siekdama išvengti nesutarimų su atsakovais, ieškovė atsisakė savo teisių į nekilnojamojo turto dalį ir vietoj jos prašė priteisti iš atsakovų pinginę kompensaciją, t. y. sutiko su piniginės kompensacijos gavimu.

15148.

152Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad šalių santykiai pagal bylos duomenis ir aukštesnių instancijų teismų vertinimą yra ypač konfliktiški, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją yra vienintelis ieškovės pareikštas ir konstruktyvus atidalijimo būdas (kitokio būdo atsakovai nepasiūlė, pradinio reikalavimo atidalinti natūra ieškovė atsisakė, o atsakovai kito nepareiškė), jis labiau atitinka visų bendraturčių interesus, ginčo atveju atsižvelgiant į tarp jų susiklosčiusius bendravimo santykius valdant bendrą turtą. Nagrinėjamu atveju apeliantai iš esmės ir neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo nekilnojamojo turto bendraturčių santykiai yra konfliktiški. Be to, viena vertus, nagrinėjamu atveju ginčo turto atidalijimas natūra yra neproporcingai komplikuotas ir nesudaro prielaidų tinkamam proceso šalių teisių ir interesų užtikrinimui; techninis atidalijimo natūra įgyvendinimas ypač sudėtingas ir ekonomiškai galimai netikslingas (S. Š. raštas; S. M. ekspertizės aktas). Kita vertus, patys atsakovai ignoravo ieškovės, kaip bendraturtės valią, nevertindami galimo taikaus ginčo sureguliavimo tarp bendraturčių (ieškovės 2013 m. liepos 1 d. kreipimąsi į atsakovus su pasiūlymu atidalijimą vykdyti pagal pateiktą planą Nr. 1 arba pagal alternatyvų planą Nr. 2, arba pagal trečią variantą, arba atsakovams išperkant iš ieškovės jos dalį, tačiau savo 2013 m. liepos 15 d. atsakymu atsakovai visus pasiūlymus atmetė; atsakovai taip pat nutraukė sutartis su nekilnojamojo turto agentūra „Ober Hous“, detaliojo planavimo paslaugų teikėju UAB „Archimes“; atsakovai pakartotinai atmetė 2015 m. liepos 7 d. ieškovės pasiūlymus; atsakovai nuolat skundė ieškovę teismui dėl įvairių klausimų, susijusių su naudojimusi ginčo turtu, teikė prieštaravimus savivaldybei dėl ginčo turto pertvarkymo projektinių sprendinių ir pan.) ir neteikė savo alternatyvių situacijos sprendimo variantų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją būdas nagrinėjamu atveju atitinka kasacinio teismo praktikoje formuojamas išimtinio atidalijimo būdo priteisiant piniginę kompensaciją vietoj turto atidalijimo natūra taikymo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė minėtą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, priteisdamas ieškovei iš atsakovų piniginę kompensaciją už pastariesiems atitenkantį ieškovės turtą.

15349.

154Apeliantų deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netyrė ginčo namo padalijimo natūra galimumo bei neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties motyvus, grindžiamus 2019 m. sausio 25 d. ekspertizės akto išvadomis, jog gyvenamojo namo padalijimas natūra iš principo yra įmanomas, yra nepagrįsti, nes, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, turėjo pagrindą taikyti išimtinį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą ir toks atidalijimas nagrinėjamu atveju buvo būtinas siekiant bendraturčių interesų pusiausvyros, užkertant kelią bet kokiems šalių konfliktams ateityje. Dėl atidalijamo turto vertės nustatymo

15550.

156Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Apeliantų teigimu, teismas nukrypo nuo šių kasacinio teismo išaiškinimų, kadangi nenustatė tikrosios atidalijamo turto dalies vertės.

15751.

158Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį pareiškė ieškovė. Patikslintame ieškinyje prašomos priteisti kompensacijos sumą ieškovė apskaičiavo proporcingai ieškovės turimai daliai bendrojoje nuosavybėje, pagal jos pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitą Nr. VP19N08-01, o būtent: ieškovei priklauso 1079/2168 dalis sklypo, kurio vertė 379 758 Eur, kompensacija ieškovei – 189 003 Eur; ieškovei priklauso 1/2 gyvenamojo namo, kurio vertė 108 717 Eur, kompensacija – 54 359 Eur; ieškovei priklauso 1/2 ūkinio pastato, kurio vertė 1 503 Eur, kompensacija – 752 Eur; ieškovei priklauso 1/6 ūkinio pastato, kurio vertė 4 008 Eur, kompensacija – 668 Eur; ieškovei priklauso 1/2 kitų statinių, kurių vertė 5 010 Eur, kompensacija – 2 505 Eur ir visa kompensacija ieškovei sudaro 247 287 Eur. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad patys atsakovai 2016 m. vasario 12 d. siūlė ieškovei pirkti iš atsakovų ginčo pastatų ir sklypo dalis iš viso už 230 000 Eur, taigi, pačių atsakovų vertinimas yra artimas ginčo nekilnojamojo turto vertei, nustatytai specialistų, todėl neturėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo nesivadovauti ieškovės apskaičiuota kompensacijos suma.

15952.

160Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

16153.

162Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus.

16354.

164Aptariamų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaita Nr. VP19N08-01 nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka; apeliantai nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų abejoti ataskaitoje pateikta ginčo turto verte, abejodami ieškovės proporcingai turimai turto daliai atliktais aritmetiniais kompensacijos skaičiavimais jų neginčijo, nepateikė savų paskaičiavimų ir nepaneigė nustatytos atidalijamo turto vertės. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 50 punkte, nagrinėjamu atveju UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. VP19N08-01 apskaičiuota ginčo turto dalies vertė (247 287 Eur) yra artima pačių atsakovų nustatytai ginčo turto vertei, kuomet jie 2016 m. vasario 12 d. siūlė ieškovei pirkti iš atsakovų ginčo pastatų ir sklypo dalis iš viso už 230 000 Eur (skirtumas sudaro vos 17 287 Eur arba 7 proc.). Nors turto vertinimas yra atliktas ir nustatyta turto vertė galioja tik visam ginčo turtui – žemės sklypui su visais jame esančiais statiniais kaip nedalomai visumai, vientisam nekilnojamojo turto objektui, tačiau, viena vertus, tai nepaneigia apskaičiuotos turto vertės proporcingai ieškovės turimoms turto dalims siekiant apskaičiuoti kompensaciją, be to, ginčo objektas nekilnojamojo turto registre ir yra registruotas kaip vienas nekilnojamojo turto vienetas. Kita vertus, teismui priteisus apeliantams visą ieškovės turto dalį, ginčo nekilnojamasis turtas lieka apeliantams kaip vientisas objektas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovams nepateikus įrodymų ir savo paskaičiavimų, paneigiančių ieškovės užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaitos ginčo turto vertę ir kompensacijos paskaičiavimą proporcingai jos turimai nekilnojamojo turto daliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo turto vertę nustatė pagal UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitą Nr. VP19N08-01 ir kompensacijos dydį priteisė pagal ieškovės atliktus aritmetinius paskaičiavimus. Dėl apeliantų turtinės padėties

16555.

166Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių ginče ieškovei, kuri yra senyvo amžiaus moteris, pensininkė, būtų sudėtinga išmokėti atsakovams piniginę kompensaciją. Be to, ieškovė neturi jokio kito turto, išskyrus ginčo turtą. Tuo tarpu, atsakovas E. I. (atsakovės T. K. I. sūnus) yra darbingo amžiaus žmogus, nors ir registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tarnyboje registruotas tik nuo 2020 m. kovo 27 d. ir kaip minėta yra darbingo amžiaus; turintis santaupų (pats atsakovas pripažino teisme, kad nedirba jau apie 4 metus, ieškosi darbo ir gyvena iš santaupų), verčiasi investicine veikla ne tik Lietuvoje (pripažino teismo posėdyje); be to, atsakovai turi kito (nors dalis turto ir yra įkeista) turto, gyvena atskirai, kiekvienas jų turi atskirą gyvenamąją vietą.

16756.

168Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai pagal savo turtinę padėtį turi galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją už jiems tenkančią ieškovės nekilnojamojo turto dalį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, be kita ko, pažymėdama, jog nagrinėjamu atveju kompensacija ieškovei galėtų būti sumokėta ir realizavus ginčo turtą, nes kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, atsakovai juo nesinaudoja ir turi kitas gyvenamąsias vietas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16957.

170Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes teismas nevertino, jog dalis bylinėjimosi išlaidų apeliantams šioje byloje priteistina savarankišku pagrindu, nepriklausomai nuo dabartinių (pakeistų) ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimo / atmetimo, kadangi ieškovė keitė ieškinio reikalavimus.

17158.

172CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

17359.

174Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

17560.

176Kartu pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, straipsnio sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Nagrinėjamu atveju, ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus ir prašydama netaikyti natūrinio atidalijimo, remdamasi tuo, kad teisinis procesas dėl atidalijimo natūra yra neproporcingai komplikuotas ir nesudaro prielaidų tinkamam proceso šalių teisių ir interesų užtikrinimui; techninis atidalijimo natūra įgyvendinimas ypač sudėtingas ir ekonomiškai galimai netikslingas, šalys neturi intereso vykdyti natūrinį atidalijimą, prašė, kad atsakovams būtų priteista 100 proc. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą, išmokant ieškovei atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais, t. y. pasinaudojo teise pakeisti savo teisių gynimo būdą.

17761.

178CPK 93 straipsnio 4 dalis numato teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kai konstatuojamas netinkamas šalių procesinis elgesys. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio ieškovės netinkamo procesinio elgesio, ieškovės netinkamo procesinio elgesio nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių vien dėl to, jog ieškovė patikslintu ieškiniu pakeitė savo teisių gynimo būdą. Taigi, apeliantų argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, atmetami kaip nepagrįsti. Dėl procesinės bylos baigties

17962.

180Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovės O. D. reikalavimus dėl turto atidalijimo įpareigodamas atsakovus sumokėti kompensaciją ieškovei ir atmetė atsakovų reikalavimus dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo, yra teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, teisingai pritaikius įstatymo nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18163.

182Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18364.

184Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė, tačiau ji nepateikė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

185Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

186Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių dėl atidalijimo iš... 8. 2.... 9. Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė... 10. 3.... 11. Atsakovai E. I. ir T. K. I. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti,... 12. 4.... 13. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pakartotinai po to, kai Vilniaus... 17. 6.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės O. D.... 19. 7.... 20. Teismas nustatė, kad 1966 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, 1969... 21. 8.... 22. Teismas sprendė, kad atsakovai iš viešų registrų visą laiką žinojo (nuo... 23. 9.... 24. Nepaisant to, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrįsto ir pakankamo... 25. 10.... 26. Teismas pažymėjo, kad kadastrinės bylos parengimas savaime neturi jokios... 27. 11.... 28. Be to, atsakovų ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami ir dėl to, kad... 29. 12.... 30. Teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, kai šalių santykiai pagal bylos... 31. 13.... 32. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam... 33. 14.... 34. Nesutikdami su ieškovės ieškinyje nurodyta kompensacijos suma ir turto... 35. 15.... 36. Teismas pažymėjo, kad patys atsakovai 2016 m. vasario 12 d. siūlė ieškovei... 37. 16.... 38. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šalių ginče ieškovei, kuri... 39. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 40. 17.... 41. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019... 42. 17.1.... 43. Sprendime neatskleista, kuo remiantis padaryta išvada, kad perleidimo... 44. 17.2.... 45. Byloje nekilo ginčo, kad jokios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nebuvo... 46. 17.3.... 47. Nesant konkrečių duomenų apie nustatytą naudojimosi tvarką, numatyta... 48. 17.4.... 49. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad gyvenamojo namo patalpų perleidimo /... 50. 17.5.... 51. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nenurodė pagrindų ieškinio... 52. 17.6.... 53. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne... 54. 17.7.... 55. Atsakovai neprašė registruoti jų nuosavybės teisių, kadangi ginčas vyksta... 56. 17.8.... 57. Teismo motyvai, kuriais vadovaujantis pasirinktas išimtinis atidalijimo būdas... 58. 17.9.... 59. Teismas nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžių metu... 60. 17.10.... 61. Atsakovai anksčiau nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl statybos darbų... 62. 17.11.... 63. Atsakovai kėlė abejones dėl ieškovės pateiktoje turto vertinimo... 64. 17.12.... 65. Nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes teismas... 66. 18.... 67. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų (apeliantų)... 68. 18.1.... 69. Ginčas vyksta nuo 2016 metų, ieškovė yra priversta gyventi... 70. 18.2.... 71. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti... 72. 18.3.... 73. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas (žr. 2019 m. balandžio 30 d. nutarties Nr.... 74. 18.4.... 75. Tiek pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, tiek apeliacinės... 76. 18.5.... 77. Tai, kad natūrinis bendros nuosavybės atidalijimas yra neracionalus ir... 78. 18.6.... 79. Atsakovai mėgina įrodyti, kad daugelio sandorių rezultate, įgijo... 80. 18.7.... 81. Sandorių sudarymo metu civilinius teisinius santykius reguliavo 1964 m.... 82. 18.8.... 83. Po to, kai ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, ir vietoje atidalijimo... 84. 18.9.... 85. Atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į konkrečias... 86. 18.10.... 87. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai pagrindė, kodėl atidalijimas iš... 88. 18.11.... 89. Atsakovų turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jie negalėtų išmokėti... 90. 18.12.... 91. Priteistos kompensacijos dydis yra pagrįstas, nes jis apskaičiuotas... 92. 19.... 93. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į atsakovų apeliacinį... 94. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 95. 20.... 96. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 97. 21.... 98. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 99. 22.... 100. Apeliantai pateikė prašymą priimti į bylą papildomą įrodymą – 2020 m.... 101. 23.... 102. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 103. 24.... 104. Apeliantai be kita ko apeliacinės instancijos teismo prašė skirti byloje... 105. 25.... 106. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 107. 26.... 108. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo... 109. 27.... 110. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų,... 111. 28.... 112. Apeliantų teigimu, jie reiškia negatorinį ieškinį dėl nuosavybės teisių... 113. 29.... 114. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad... 115. 30.... 116. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali... 117. 31.... 118. Remiantis kasacinio teismo praktika, CK 4.98 straipsnio aiškinimas suponuoja... 119. 32.... 120. Šiuo atveju atsakovai reiškė ieškinį dėl konkrečių bendrąja daline... 121. 33.... 122. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad ginčo gyvenamojo namo patalpos tarp... 123. 34.... 124. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje,... 125. 35.... 126. Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpos keliems savininkams priklausančiame... 127. 36.... 128. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, jog... 129. 37.... 130. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, S. S. (gim. 1900 m.)... 131. 38.... 132. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 1966 m. vasario... 133. 39.... 134. Kartu pažymėtina, kad minėtų sandorių sudarymo metu civilinius santykius... 135. 40.... 136. Sutinkamai su CK 4.48 straipsnio 1 dalimi perduoti nuosavybės teisę gali tik... 137. 41.... 138. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena vertus,... 139. 42.... 140. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi... 141. 43.... 142. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybė atsidalyti iš... 143. 44.... 144. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atidalijimas... 145. 45.... 146. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi... 147. 46.... 148. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet... 149. 47.... 150. Nors apeliantai pagrįstai pastebėjo, kad kasacinio teismo praktikoje... 151. 48.... 152. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis,... 153. 49.... 154. Apeliantų deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netyrė ginčo namo padalijimo... 155. 50.... 156. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant... 157. 51.... 158. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinį dėl atidalijimo iš... 159. 52.... 160. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas,... 161. 53.... 162. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant... 163. 54.... 164. Aptariamų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad... 165. 55.... 166. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių ginče ieškovei,... 167. 56.... 168. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai pagal savo turtinę... 169. 57.... 170. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi... 171. 58.... 172. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų... 173. 59.... 174. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens... 175. 60.... 176. Kartu pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys... 177. 61.... 178. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų... 179. 62.... 180. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 181. 63.... 182. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti... 183. 64.... 184. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų... 185. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 186. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti...