Byla 2SA-203-464/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių gynimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atstovės G. S. skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. parašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. S., atstovaujamam atstovo pagal įstatymą motinos G. S., tretiesiems asmenims notarėms R. B., G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių gynimo, ir

Nustatė

3pareiškėjo E. S. atstovė pagal įstatymą G. S. 2011-01-26 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo (b.l. 90-92), kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5897-465/2008 ir išnagrinėjus bylą priimti naują sprendimą. Nurodė, kad atsiliepime į ieškinį informavo teismą, kad negali tvirtinti arba neigti ieškinyje nurodytų aplinkybių, nes jos yra nežinomos. Atsiliepdama į ikiteisminį pasiūlymą išspręsti ginčą taikiai, sutiko sudaryti taikos sutartį. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių, nesant ginčo tarp šalių, bylą užbaigė ieškinio patenkinimu, priteisiant ir bylinėjimosi išlaidas. Užbaigus bylą ne taikos sutarties patvirtinimu, o ieškinio reikalavimų tenkinimu, liko neužfiksuotas susitarimas su ieškove, kad pareiškėja sutinka su nuosavybės teisės į ¼ dalį buto atitekimu J. K., o ši, iki butas bus parduotas bendru sutarimu ir pagal nuosavybės dalių proporcijas pasidalintos gautos lėšos, netrukdys naudotis butu. Žodinio susitarimo įgyvendinimas buvo atidėliojamas, galutinai nesusitariant, kada ieškovė išsiveš paveldėtus namų apyvokos daiktus ir kompensuos ¼ dalį buto išlaikymo išlaidų. Prieš keletą savaičių ieškovė nurodė, kad 14,01 kv. m. gyvenamojo ploto izoliuotą kambarį ji pasilieka savo žinion, nes taip supranta teismo sprendimą. Ieškovės išdėstytos sąlygos neatitinka teismo sprendimo turinio. Pareiškėja nurodo, kad jei bylos nagrinėjimo metu būtų jas žinojusi, turto dalies nebūtų atsisakiusi. Tokia nauja aplinkybė neatitinka nei ikiteisminio susitarimo, nei gyvenamojo ploto proporcijų pagal nuosavybės dalių santykį, ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleista. Todėl ji sudaro pagrindą atnaujinti procesą ir išnagrinėti bylą iš esmės pagal galiojančias procesines bei materialines teisės normas. Taip pat pareiškėja nurodė, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Teismas, pripažindamas dovanojimo sutartį dalyje negaliojančia, išsprendė sandorio negaliojimo klausimą ne tik nedalyvaujant asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų buvo pasisakyta (abu sandorio dalyviai yra mirę), bet ir niekam neatstovaujant naikinamo sandorio šalių teisėtiems interesams. CK 5.8 str. nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė neturi teisės teisintis nežinojimu tų faktų, kurie registruojami viešame registre, be to, ieškovė po tėvo mirties (2003-01-18) priėmė jo palikimą ir negalėjo nežinoti, koks turtas priklausė jos tėvui. Pareiškėja nurodė, kad nepraleido prašymo padavimo termino, aplinkybė procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių tapo žinoma 2010 m. gruodžio mėnesį, kai ieškovė pradėjo savaip interpretuoti teismo sprendimą ir vienašališkai pasisavino 14,01 kv. m. kambarį. Teisės normų taikymo klaidos paaiškėjo, kai su teismo sprendimu supažindino teisininkus (2011 m. sausio mėnesį).

4Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu (b.l. 100-102) prašė pareiškimą atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas tik CPK 366 str. nustatytais pagrindais ir tik CPK 368 str. 1 d. nustatytais terminais. Nagrinėjamu atveju CPK 368 str. nustatytas 3 mėn. terminas skaičiuotinas nuo 2008-05-14 sprendimo paskelbimo dienos arba nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. atsakovo atstovė pagal įstatymą praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovo atstovės argumentas, kad aplinkybė proceso atnaujinimui paaiškėjo tik 2011 mėnesį sausio mėnesį, kai su teismo sprendimu supažindino teisininkus, atmestinas, nes G. S. 2008 m. nagrinėjant bylą buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokate A. P.. Todėl gavusi teismo sprendimą ji turėjo galimybę jį skųsti, o kilus neaiškumui, kreiptis dėl jo išaiškinimo. Prašyme nenurodomos jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su išnagrinėtoje byloje patenkintais reikalavimais, kurių pareiškėja nežinojo bylos nagrinėjimo metu. Savo pareiškimu pareiškėja iš esmės siekia nustatyti naudojimosi butu tvarką, tačiau tai nesusiję su išnagrinėtos civilinės bylos dalyku.

5Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-04-26 nutartimi (b.l. 125-129) pareiškėjo E. S., atstovaujamo G. S., prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, priteisė iš G. S. ieškovei J. K. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat iš G. S. priteisė 15,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. numatytais pagrindais. Pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę įvardijo ieškovės pareiškimą, kad ji 14,01 kv. m. gyvenamojo ploto izoliuotą kambarį pasilieka savo žinion ir ieškovės galimai atliktus veiksmus, kuriais ji vienašališkai, kaip nurodo pareiškėja, pasisavino kambarį, o tokie veiksmai atlikti 2010 m. gruodžio mėn. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo šalies pareiškimai ar veiksmai, atlikti po bylos išnagrinėjimo, negali būti laikomi naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes jų nebuvo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjos nurodomi ieškovės veiksmai neturi nei esminės, nei juridinės reikšmės išnagrinėtai bylai. Naudojimosi butu klausimai nebuvo ginčo dalyku. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja ir jos atstovė advokatė dalyvavo 2008-05-14 teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas teismo sprendimas, todėl jai neabejotinai buvo žinomas teismo sprendimo turinys ir jame tariamai padarytos teisės normų taikymo klaidos. Todėl sprendė, jog pareiškėja prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu padavė 2011-01-26, t.y. akivaizdžiai praleidusi CPK 368 str. nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl teismo sprendime padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų, ši nenurodė, dėl kokių asmenų teisių ir pareigų teismo sprendimu galimai buvo pasisakyta. Mirusių asmenų teises perėmė jų teisių perėmėjai, kurie visi buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko, nekėlė galimai praleisto CK 5.8 str. nustatyto termino klausimo, neprašė taikyti ieškinio senaties, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, dalinai pripažindamas negaliojančiu 2000-05-09 paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė CK 5.8 str. nuostatas. Remiantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., byloje nagrinėjamiems paveldėjimo santykiams taikytinos teisės normos, nustatytos 1964 m. CK, todėl dar ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus apie CK 5.8 str. normų pažeidimą taip pat laikė nepagrįstais.

6Pareiškėjo E. S. atstovė G. S. atskiruoju skundu (b.l. 132-134) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –procesą atnaujinti. Toks jos prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad ieškovė J. K. 2008-03-10 ieškinyje pateikė skirtinga teisena spręstinus reikalavimus: dalis jų (dėl juridinio fakto nustatymo) turėjo būti sprendimai ypatingąją teisena, kita dalis (dėl turtinių santykių) ginčo teisena. Kadangi paveldėjimo ir dovanojimo santykiams taikytini griežti nuginčijimo terminai, kurie ieškovės jau seniai buvo praleisti, su ieškove buvo sutarta, jog atsižvelgiant į netolimus giminystės ryšius, tarp tetos ir sūnėno, dalies sūnui tenkančio turto buvo atsisakyta. Kadangi dėl to ginčo tarp šalių nebuvo, teismas tokią aplinkybę turėjo fiksuoti taikos sutarties tvirtinimu. Tačiau J. K., paraginta atlaisvinti patalpas, pareiškė, jog jai priklauso dalis turto, todėl tarp bendraturčių ir kilo ginčas. 2008-05-14 sprendimas c.b. Nr. 2-5897-465/08 yra ydingas, kadangi jame neužfiksuotas taikus susitarimas tarp šalių. Bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, jog tarp šalių ginčo dėl turto nėra, o abipusiai suderintos taikaus interesų tenkinimo sąlygos. Be to, pirmosios instancijos teismas nepripažįsta, jog 2008-05-14 sprendimas yra be aiškių teisės normų taikymo klaidų, o teigia, jog yra praleistas terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo dėl šio pagrindo paduoti.

7Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu (b.l. 137-139) prašo netenkinti atskirojo skundo, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovo atstovė iš esmės su juo sutiko, ginčo tarp šalių dėl ¼ dalies buto nebuvo. Pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė prašymų taikytis senaties terminą, byloje nebuvo pateiktas taikos sutarties projektas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė buvo atstovaujama advokatės, todėl darytina išvada, jog bylos aplinkybės jai buvo suprantamos. Savo procesinę poziciją pareiškėjo atstovė buvo išdėsčiusi atsiliepime. Atsakovė iš esmės kelia klausimus, susijusius su buto naudojimosi tvarka, o ne dėl sprendimu tenkintų reikalavimų. Tačiau naudojimosi butu tvarka nebuvo ginčo dalykas, taigi argumentai, jog suinteresuotas asmuo pasisavino 14,01 kv. m. kambarį, nepagrįsti. Kadangi pareiškėjo atstovė nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su išnagrinėtoje byloje tenkintais reikalavimais, nėra pagrindo atnaujinti procesą.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo, atstovaujamo įstatyminės atstovės G. S., prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.

10Nustatyta, jog Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-05-14 sprendimu (b.l. 82-84) patenkino ieškovės J. K. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių gynimo ir: 1) nustatė, jog M. K. (mirusiai ( - ) ) priklausė 1/2 dalis su sutuoktiniu K. B. K. (mirusiu ( - )) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto; 2) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. ir K. B. K. po M. K. mirties 1998-06-06 priėmė po 1/4 dalį palikimo, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti; 3) pripažino K. B. K. Vilniaus m. 14-ame notarų biure 2000-05-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (Registro Nr. ( - )) 1/4 dalyje negaliojančiu; 4) pripažino 2000-11-29 sutartį (Registro Nr. 1-4802), sudarytą Vilniaus m. 13-ame notarų biure, kuria K. B. K. padovanojo T. K. butą ( - ) 1/4 dalyje negaliojančia; 5) pripažino J. K. nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto ( - ). Apeliantė procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi dviem CPK 366 str. 1 d. numatytais pagrindais, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu (2 p.) bei dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (9 p.).

11Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymėdamas, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-7-362/2007; 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Kartu teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).

12CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Vienas tokių proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011; 2011-07-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2011; 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

13Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų apeliantės procesinių dokumentų turinio matyti, jog apeliantė naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko po sprendimo priėmimo kilusį su bendraturte J. K. ginčą dėl naudojimosi atitinkamomis judviejų paveldėto buto dalimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo šalies pareiškimai ar veiksmai, atlikti po bylos išnagrinėjimo, nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, be to, šie ieškovės pareiškimai ir veiksmai neturi nei esminės, nei juridinės reikšmės bylai, kadangi byloje buvo sprendžiami ieškovės reikalavimai, susiję su nuosavybės teisės nustatymu, o naudojimosi buto patalpomis klausimai apskritai nebuvo nagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės J. K. pareiškimais ir veiksmais disponuojant jai nuosavybės teise pripažinta 1/4 dalimi buto, esančio( - ), paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. aspektu pirmojo ir ketvirtojo kriterijų (šios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą bei turi esminę reikšmę bylai) akivaizdžiai neatitinka.

14Proceso atnaujinimo motyvai, jog tarp šalių ginčo dėl nustatytinos turto dalies nebuvo, todėl byla turėjusi pasibaigti taikos sutarties patvirtinimu, o ne teismo sprendimu, atmestini kaip teisiškai ydingi. Pirma, taikos sutarties sudarymas yra bylos dalyvių teisė, bet ne pareiga, o tokią sutartį teismas vertina ir tvirtina tik tuomet, kai jos tekistas pateikiamas į bylą, o teismas nenustato kliūčių jai patvirtinti. Nagrinėjamos bylos atveju šalys taikos sutarties patvirtinimo neinicijavo, todėl, galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 str.) taikos sutarties sudarymo ar jos patvirtinimo klausimas pats teismas negalėjo inicijuoti net ir išnykus teisiniam ginčui dėl bylos dalyko. Antra, taikos sutartimi nėra konstatuojami faktai, jos paskirtis yra visiškai kita – tarpusavio nuolaidų ir derybų būdu, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, nustatomos šalių teisės ir pareigos, o taikos sutartį sudarant, priimamas sprendimas ne dėl praeities (t.y. kokie faktai egzistavo praeityje), bet dėl ateities (t.y. kokios teisės ir pareigos saistys šalis ateityje). Nagrinėjamoje byloje tokio šalių susitarimo ar apie ketinimą jį sudaryti duomenų nepateikta, todėl ir tvirtinti taikos sutarties nebuvo teisinio pagrindo.

15Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės skunde nurodytais argumentais, jog buvo pažeistas bylos procesines formos principas, t.y. dalis reikalavimų (dėl juridinio fakto nustatymo) turėjo būti sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka, o kita dalis (dėl turtinių teisinių santykių) ginčo teisenos tvarka. CPK XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.). Tačiau tuo atveju, kai vienoje byloje pareiškiama keletas reikalavimų, kurių dalis nagrinėtina ypatingosios, o dalis – ginčo teisenos tvarka, absorbcijos principas nulemia tokios bylos nagrinėjimą būtent pagal ginčo teisenos taisykles. Dar daugiau, net ir tuomet, kai ypatingąja teisena nagrinėtini reikalavimais išsprendžiami ginčo teisenos tvarka, tai nesuponuoja byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-304/2006; 2011-05-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-219/2011).

16Kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais būdais. Šiuo konkrečiu apeliantė, manydama, kad jos teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, gali savo teises bei įstatymų saugomus interesus ginti kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

17Kolegija nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad bylos procesą reikia atnaujinti ir dėl netinkamo teisės taikymo. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro savarankišką pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo apeliantės nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), o apsiribojo konstatavimu, jog yra praleistas CPK 368 str. nustatytas terminas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai ir padaryta procesinė išvada, jog sprendime nėra padaryta aiškių teisės taikymo klaidų. Ši išvada teisinga ir pagrįsta, kolegija su ja sutinka. Nors apeliantė, prašydama atnaujinti procesą, teigė, jog buvo padarytas CPK 14 str. 3 d. pažeidimas, kadangi sprendime buvo pasisakyta dėl mirusių asmenų, sudariusių sandorius, teisių ir pareigų, o šių asmenų esą niekas neatstovavo, konkretaus asmens įvardijimas teismo procesiniame dokumente nebūtinai turi būti vertinamas kaip pasisakymas dėl tokiems asmenims nustatomų (panaikinamų) teisių ar pareigų, t.y. kai teismo sprendimu asmeniui, nedalyvavusiam byloje, nustatomos, pripažįstamos, pakeičiamos, panaikinamos teisės ir pareigos ar kitaip nusprendžiama dėl tokio asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-346/2009; 2009-10-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-391/2009). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog mirusiųjų asmenų teisių perėmėjai buvo įtraukti į bylą ir joje dalyvavo.

18Apeliantės teikiama CK 5.8 str. taikymo galimybė taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, pripažįstant dalinai negaliojančiu 2000-05-09 paveldėjimo teisės liudijimą. Kaip matyti iš bylos, 2008-05-14 sprendime nagrinėjant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, buvo taikomos palikimo atsiradimo metu galiojančios teisės normos, t.y. 1964 metų CK. Tokia tvarka įtvirtinta ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. Dėl minėtų priežasčių atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos taipogi pagrindo nebuvo.

19Kolegija akcentuoja ir tai, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrindo pareiškėjai tokia galimybe - teikti prašymą atnaujinti procesą - turi pasinaudoti per CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Jurisprudencijoje ir teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuomonės, jog paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame, kaip teigiama, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jeigu asmuo (jo atstovas) dalyvavo jį paskelbiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-641/ 2005), arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, kuriame skelbiamas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apeliantė ir jos atstovė - advokatė dalyvavo 2008-05-14 teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas, todėl 3 mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasidėjo kitą dieną nuo to momento, kai buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Apeliantę bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė (b.l. 77), kuri, kaip profesionali teisininkė, turėjo pareigą apeliantę informuoti apie CPK nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo pasekmes. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2011-01-26, taigi terminas prašymui atnaujinti procesą yra akivaizdžiai praleistas.

20Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, spręstinas ieškovės J. K. prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su advokato pagalba rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 400 Lt suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 p., nustatytų kriterijų. Todėl šis ieškovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas (CPK 98 str., b.l. 49, 140).

21Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 143), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės šiuo atveju nepriteistinos.

22Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

23Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Priteisti iš E. S. atstovės G. S. 400 (keturis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų J. K. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atstovės G. S.... 3. pareiškėjo E. S. atstovė pagal įstatymą G. S. 2011-01-26 kreipėsi į... 4. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu (b.l. 100-102) prašė pareiškimą... 5. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-04-26 nutartimi (b.l. 125-129)... 6. Pareiškėjo E. S. atstovė G. S. atskiruoju skundu (b.l. 132-134) prašo... 7. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu (b.l. 137-139) prašo netenkinti... 8. Atskirasis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą,... 10. Nustatyta, jog Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-05-14 sprendimu (b.l.... 11. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs,... 12. CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y.... 13. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų apeliantės procesinių dokumentų turinio... 14. Proceso atnaujinimo motyvai, jog tarp šalių ginčo dėl nustatytinos turto... 15. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės skunde nurodytais argumentais,... 16. Kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai... 17. Kolegija nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad bylos procesą reikia... 18. Apeliantės teikiama CK 5.8 str. taikymo galimybė taip pat nesudaro pagrindo... 19. Kolegija akcentuoja ir tai, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrindo... 20. Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, spręstinas ieškovės J. K.... 21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 22. Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,... 23. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti... 24. Priteisti iš E. S. atstovės G. S. 400 (keturis šimtus) litų bylinėjimosi...