Byla e2YT-1904-454/2017
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Linai Giedraitienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būtas“ atstovui, suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui, kitiems suinteresuotiems asmenims ir įgaliotam asmeniui J. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. 2017 m. vasario 24 d. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būtas“, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Z. S., K. S., R. K., J. T., V. T., F. M., S. B., R. B., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Rytų aljansas“, D. B., O. K., V. D., R. A., S. Š., L. V., Z. B., A. K., L. Š., M. P., G. G., V. S., J. Š., E. B., N. K., D. K., O. S., N. P., E. V., I. G., D. V., J. A., R. K., S. T., R. T., H. A., L. G., R. V., A. V., O. S., L. V., J. G., G. T., R. V., P. P., S. P., A. K., B. Š., D. Č., A. G., E. B., L. B., N. D., R. U., K. Ž., V. A., V. B., G. B., J. Z., J. Z., R. L., Z. D., D. Č., V. K., M. P., L. L., P. B., R. O. B., R. B., J. S., D. G., A. P., I. C., V. L., V. M., N. M., R. T., V. B., D. T., M. T., E. B., I. S., U. K., G. B., R. M., V. B., O. Š., H. M., H. M., D. L., R. L., E. R., S. Z., R. M., B. T. Ž., D. J., R. J., N. L., A. K., A. L., A. L., D. M., J. K., K. K., V. B., S. Š., K. Š., E. M., L. B., G. Z., T. Č., A. J. K., E. V., N. V., A. K., Ž. Č., A. D., K. L., V. R., V. L., V. L. R., N. R., J. L., B. V., D. A., O. K., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. A., asmens kodas ( - ) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 124,71 kv. m bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ) (1 t., el. b. l. 88–99).

5Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties reg. Nr. 5-3717, 2003 m. lapkričio 19 d. priėmimo–perdavimo akto reg. N. 5-3719 bei 2005 m. liepos 11 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-07559-451/2005, pagrindu pareiškėjo R. A. vardu VĮ „Registrų centras“ įregistruota nuosavybės teisė į parduotuvės ir kavinės–baro patalpas, pažymėtas 121-2 (52,71 kv. m), 121-3 (19,95 kv. m), 121-4 (3,18 kv. m), 121-5 (2,97 kv. m), 121-6 (1,04 kv. m), 121-7 (37,78 kv. m), 121-8 (5,23 kv. m), R-l (77,74 kv. m), R-2 (34,29 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ). Įsigijęs nurodytą turtą pareiškėjas jau daugiau nei 10 metų nepertraukiamai ir atvirai kaip savomis naudojasi ir gyvenamojo namo 1A5p, adresu ( - ), rūsyje esančiomis poilsio patalpomis, turinčiomis 124,71 kv. m bendro ploto, pažymėjimas plane R-10, kurių unikalus Nr. ( - ). UAB „Paulimatas“ 2016 m. birželio 6 d. atliktų ir VĮ „Registrų centras“ neįregistruotų kadastrinių matavimų metu, pareiškėjo neatsiejamai nuo nuosavybės teise priklausančių parduotuvės ir kavinės–baro patalpų, kurių unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), naudojamos poilsio patalpos, pažymėtos R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m). VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. (3.11.4)KATS-8393 nurodė, jog pareiškėjo naudojamos nurodytos gyvenamojo namo lA5p, adresu ( - ), rūsyje esančios patalpos, ankstesnių ir įregistruotų kadastrinių matavimų metu užfiksuotos ir pažymėtos kaip 010 (17,32 kv. m), 009 (19,94 kv. m), 008 (13,98 kv. m), 014 (82,83 kv. m), Nekilnojamojo turto registre nei kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, nei kaip priklausiniai prie gyvenamajame name 1 A5p esančių butų (patalpų), neįregistruoti. Pareiškėjas poilsio patalpomis, kurių unikalus Nr. ( - ), esančiomis ( - ), kaip savomis naudojasi šio fakto neslėpdamas nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui niekada neprieštaravo, savo teisių į patalpas nepareiškė. Pareiškėjas dokumentų, kurių pakaktų poilsio patalpų, pažymėtų R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ir daiktinių teisių į jas įregistravimui VĮ „Registrų centras“, neturi.

6Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad privatizuojant butus, nebuvo privatizuoti rūsiai. Kai įsigijo patalpas, su savivaldybės įmone suderino, kad gali tomis patalpomis naudotis, investavo pinigus, įrengė biliardo stalus prie kavinės ir padarė remontą. Gyventojai buvo patenkinti, nes pradingo nešvarumai, musės. Yra ir daugiau rūsio patalpų, jomis gali kas nori naudotis. Rūsiai yra priklausinys. Naudojimosi, atsidalinimo tvarka nėra nustatyta. Kitas būdas būtų padaryti viso rūsio kadastrinius matavimus, viso rūsio padalinimą po vieną kvadratą ir tada padaryti 116 kadastrinių bylų ir tada galima būtų iš tų 116 žmonių išsipirkti. Bet nei vienas žmogus nesutinka taip daryti, investuoti pinigų.

7Pareiškėjo atstovas advokatas Vygaudas Molis teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko patikslintą pareiškimą. Nurodė, kad kadastrinė byla padaryta ir trūksta dėl teisinės registracijos. Apie 12 metų pareiškėjas valdo patalpas, įdėjo savo pinigus, jos turi ryšį su esamomis dabartinėmis jo patalpomis. Atskira kadastrinė byla yra padaryta ir atskiras įėjimas. Patalpos yra daugiabutyje. Yra tikimybė, kad tai yra bendro naudojimo patalpos. Buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu ir taip pranešta gyventojams. Niekas pretenzijų neturėjo, raštiškai nėra pretenzijų, kad pretenduoja. Savivaldybės vardu nėra registruotos, yra viso namo bendra dalinė nuosavybė. Pareiškėjas patalpas sutvarkė su kitų gyventojų pagalba, kad būtų priklausinys prie jo esamų patalpų, kiti gyventojai gali naudotis tomis patalpomis. Registracijos šių patalpų nėra. Butus privatizavę, išsipirkę ir nereiškia jokių pretenzijų, jie nesinaudoja patalpomis, neturi poreikio ar noro. Gyventojai patys naudojasi gerbūviu. Yra daugiau rūsio patalpų, kurios nesutvarkytos, niekas nesinaudoja. Rūsiai nebuvo ir nebus niekieno registruoti, butai buvo privatizuoti be rūsių.

8Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pirminį pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patalpas, pažymėtas R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savas. Savo teises į ginčo patalpas pareiškėjas kildina iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštarauja kiti asmenys. Tačiau tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai valdo kaip savą, nes valdyti daiktą galima ir per kitą asmenį. Pareiškėjas siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 124,71 kv. m bendro ploto turinčias patalpas, kurios yra rūsyje. Rūsys priskiriamas pastato bendrojo naudojimo patalpoms ir kitoms pastato dalims, jeigu jis nuosavybės teise nepriklauso atskiriems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi šios patalpos galimai yra bendrojo naudojimo patalpos ir priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tai, kad teisė į daiktą neįregistruota valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie patalpų, pažymėtų R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), kilmę, iš kokių finansinių šaltinių jos buvo sukurtos. Įgyjamosios senaties instituto šiuo atveju nėra pagrindo taikyti (1 t., el. b. l. 39–42).

9Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė Lina Giedraitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Tai yra gyvenamasis namas, patalpos yra rūsyje, šios patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė. Be to, trys butai yra Kauno miesto savivaldybės, o daiktas negali būti savivaldybės nuosavybė norit jį įgyti įgyjamąja senatimi, todėl ir šiuo pagrindu negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas. Kiti butai yra privatizuoti. Niekas kartu nėra privatizavęs rūsių, šioms patalpoms nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl rūsiai yra bendroji dalinė nuosavybė ir priklauso visiems patalpų savininkams.

10Suinteresuotas asmuo UAB „Nemuno būtas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo patikslintą pareiškimą atmesti (2 t., el. b. l. 145–146). Atsiliepime nurodė, kad pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktą prie namo bendrojo naudojimo objektų priskiriamas namo rūsys. Pareiškėjas nori įgyti nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpą – rūsį (unikalus Nr. ( - )). Tačiau patalpa bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), bendrasavininkiams. Pareiškėjas siekia be jokio atlygio bendrasavininkiams perimti jų nuosavybę. Rūsys priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, rūsio patalpose yra išdėstyta pastato bendroji inžinerinė įranga – elektros linijos magistralė, vandentiekio vamzdynai. Buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Pareiškėjas valdė jam ir kitiems bendrasavininkiams priklausantį turtą – rūsį, žinodamas, jog užima bendrojo naudojimo patalpą. Pareiškėjo elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas valdymas. Pareiškėjas nevaldė rūsio patalpų (unikalus Nr. ( - )) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savų, todėl nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties institutą.

11Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (3 t., el. b. l. 24–26). Atsiliepime nurodė, kad pastatas, esantis ( - ), yra gyvenamasis namas. Pareiškėjas siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 124,71 kv. m. bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9, R-10, R-14, R-23, R-24, kurios yra gyvenamojo namo rūsyje. Pareiškėjo nurodomos patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Pareiškėjas negali įgyti pagal įgyjamąją senatį ginčo patalpų, kadangi šios patalpos nuosavybės teise priklauso visiems butų savininkams. Byloje nėra duomenų, kad butų savininkai būtų atsisakę jiems priklausiusių patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti.

12Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, posėdyje nedalyvavo, informuoti tinkamai.

13Teismas

konstatuoja:

14Pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. A., asmens kodas ( - ) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 124,71 kv. m bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9 (16,87 kv. m), R-10 (15,94 kv. m), R-14 (82,83 kv. m), R-23 (2,60 kv. m), R-24 (6,47 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ).

15Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties reg. Nr. 5-3717 (2 t., el. b. l. 178–180), 2003 m. lapkričio 19 d. priėmimo–perdavimo akto reg. N. 5-3719 (2 t., el. b. l. 182–183) bei 2005 m. liepos 11 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-07559-451/2005 (2 t., el. b. l. 186–187), pagrindu pareiškėjo R. A. vardu VĮ „Registrų centras“ įregistruota nuosavybės teisė į parduotuvės ir kavinės–baro patalpas, pažymėtas 121-2 (52,71 kv. m), 121-3 (19,95 kv. m), 121-4 (3,18 kv. m), 121-5 (2,97 kv. m), 121-6 (1,04 kv. m), 121-7 (37,78 kv. m), 121-8 (5,23 kv. m), R-l (77,74 kv. m), R-2 (34,29 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ) (1 t., el. b. l. 10). VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. (3.11.4)KATS-8393 nurodė, jog pareiškėjo naudojamos nurodytos gyvenamojo namo lA5p, adresu ( - ), rūsyje esančios patalpos, ankstesnių ir įregistruotų kadastrinių matavimų metu užfiksuotos ir pažymėtos kaip 010 (17,32 kv. m), 009 (19,94 kv. m), 008 (13,98 kv. m), 014 (82,83 kv. m), Nekilnojamojo turto registre nei kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, nei kaip priklausiniai prie gyvenamajame name 1 A5p esančių butų (patalpų), neįregistruoti (1 t., el. b. l. 30).

16Pareiškėjas nurodė, kad privatizuojant butus, nebuvo privatizuoti rūsiai. Jau daugiau nei 10 metų nepertraukiamai ir atvirai kaip savomis naudojasi ir gyvenamojo namo 1A5p, adresu ( - ), rūsyje esančiomis poilsio patalpomis, turinčiomis 124,71 kv. m bendro ploto, pažymėjimas plane R-10, kurių unikalus Nr. ( - ). Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas valdo patalpas, įdėjo savo pinigus, jos turi ryšį su esamomis dabartinėmis jo patalpomis (2 t., el. b. l. 155–161).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

18Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

19Nustatytina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ginčo patalpas valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savas. Savo teises į ginčo patalpas pareiškėjas kildina iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštarauja kiti asmenys. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad butų savininkai būtų atsisakę jiems priklausančių patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai valdo kaip savą, nes valdyti daiktą galima ir per kitą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007). Pastatas, esantis ( - ), yra gyvenamasis namas. Šiuo atveju pareiškėjas siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 124,71 kv. m. bendro ploto turinčias poilsio patalpas, pažymėtas R-9, R-10, R-14, R-23, R-24, kurios yra gyvenamojo namo rūsyje. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriama pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos patalpos yra bendro naudojimo patalpos ir priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Teismas nustato, kad ginčo patalpos yra daugiabučio namo visų butų priklausinys ir ginčo patalpos negali būti savarankišku nuosavybės teisės objektu, yra visų namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas (CK 4.57 straipsnis). Nors VĮ „Registrų centras“ ir nėra įregistruota nuosavybės teisė į ginčo patalpas, pripažintina, kad šios patalpos negali būti pareiškėjo įgyjamos įgyjamosios senaties pagrindu, nes jos yra daugiabučio namo visų butų priklausiniu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams. Ginčo patalpos, kuriose įrengta būtina inžinerinė įranga, vamzdynai, šiems poreikiams tenkinti, taip pat yra būtinos tam, kad galėtų tinkamai funkcionuoti gyvenamasis namas (pagrindinis daiktas). Funkcinis ryšys tarp ginčo patalpų ir gyvenamojo namo yra nuolatinio pobūdžio, kadangi energijos ir vandens tiekimas bei nuotekų šalinimas daugiabučiame name vyksta nuolatos. Šios aplinkybės sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog patalpos, dėl kurių kilęs ginčas ir kuriose buvo bei šiuo metu yra namo komunikacijos, atitinka priklausinio statusą (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), kadangi be šių patalpų ir jose esančių vamzdynų negalėtų funkcionuoti pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas ir jame esantys butai. Bylos duomenys taip pat tvirtina, jog ginčo patalpos yra ne tik būtinos namo tinkamam funkcionavimui, bet ir jomis turi teisę naudotis šio namo gyventojai. Nurodytos patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra gyvenamojo namo butų priklausinys, kadangi priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nėra nustatyta kitaip (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1094-467/2011). Ginčo patalpos yra gyvenamojo namo visų butų priklausinys. To neginčijo ir pareiškėjas posėdžio metu. Taip pat pareiškėjo atstovas posėdžio metu sutiko, kad rūsiai yra viso namo bendra dalinė nuosavybė. Pareiškėjo byloje paneigta nebuvo, teismas daro išvadą, kad ginčo patalpos negali būti savarankišku nuosavybės teisės objektu ir todėl negali būti įgytos įgyjamosios senaties instituto pagrindu bei perleistos pareiškėjo nuosavybėn. Ginčo patalpų, kaip priklausinio, perdavimas kitų asmenų (šiuo atveju – pareiškėjo) nuosavybėn, pažeistų namo bendraturčių teises, taip pat prieštarautų CK 4.14 straipsnio nuostatoms.

20Įstatyme įtvirtintas antraeilio daikto likimas pagrindinio daikto perleidimo atveju, išskyrus šiose teisės normose aptartas išlygas (CK 4.14 straipsnis). Toks likimas priklausinį ištinka ir tuo atveju, jei priklausinys nebuvo įregistruotas, šiuo klausimu ne kartą savo poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Tai, kad atitinkamos institucijos, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, neparuošė privatizavimui ir į privatizavimo dokumentus neįtraukė šių gyvenamųjų patalpų priklausinių, negali sąlygoti ar apspręsti asmenų teisių bei teisėtų interesų, jų teisėtų lūkesčių, juo labiau, kad jokių išlygų apie neperleidžiamus priklausinius (rūsius) nėra. Konstatuotina, kad rūsiai, esantys ( - ), gyvenamajame name, neabejotinai priskirtini butų priklausinių kategorijai, juos, nepaisant neįrašymo į privatizavimo sutartis, šių butų gyventojai privatizavo kartu su gyvenamosiomis patalpomis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-257-464/2008).

21Taip pat byloje nustatyta, kad trys butai minėtame name yra Kauno miesto savivaldybės (2 t., el. b. l. 168–176), o daiktas negali būti savivaldybės nuosavybė norit jį įgyti įgyjamąja senatimi, todėl ir šiuo pagrindu negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas.

22CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti apribojimai pagal daiktų rūšines savybes jų įgijimui nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu – įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai; įstatyme įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 1, 3 dalys). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje draudimas kitam asmeniui pagal įgyjamąją senatį įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktą nesaistomas sąlygų ar išlygų. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014). Tai, kad pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis šios teisės į rūsius neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-267/2010). Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

23Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

24Teismui nustačius, kad dalis rūsių, į kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį faktą nuosavybės teise, priklauso Kauno miesto savivaldybei, pareiškėjo pareiškimas atmestinas remiantis CK 4.69 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teise į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). Nustačius šį faktą yra netikslinga nagrinėti kitų aplinkybių įgyjamosios senaties pagrindu.

25Visi pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti, todėl pareiškėjo patikslintas pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

26Pareiškėjui šis sprendimas neužkerta kelio spręsti klausimus dėl rūsių, kaip priklausinių, ir dėl rūsių teisinės registracijos pakeitimo savarankiškai, t. y. neteismine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kt.) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-912-460/2017).

27Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 73,59 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais,

Nutarė

29Patikslintą pareiškimą atmesti.

30Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo R. A., a. k. ( - ) 73,59 Eur (septyniasdešimt tris eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

31Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Aistei... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti... 5. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad 2003 m. lapkričio 19 d.... 6. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad privatizuojant butus,... 7. Pareiškėjo atstovas advokatas Vygaudas Molis teismo posėdžio metu... 8. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į... 9. Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė Lina Giedraitienė... 10. Suinteresuotas asmuo UAB „Nemuno būtas“ pateikė atsiliepimą į... 11. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į... 12. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, posėdyje nedalyvavo,... 13. Teismas... 14. Pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti... 15. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo... 16. Pareiškėjas nurodė, kad privatizuojant butus, nebuvo privatizuoti rūsiai.... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl Lietuvos... 18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas... 19. Nustatytina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ginčo... 20. Įstatyme įtvirtintas antraeilio daikto likimas pagrindinio daikto perleidimo... 21. Taip pat byloje nustatyta, kad trys butai minėtame name yra Kauno miesto... 22. CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti apribojimai pagal daiktų rūšines... 23. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji,... 24. Teismui nustačius, kad dalis rūsių, į kuriuos pareiškėjas prašo... 25. Visi pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo juridiniam... 26. Pareiškėjui šis sprendimas neužkerta kelio spręsti klausimus dėl rūsių,... 27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 73,59 Eur,... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 29. Patikslintą pareiškimą atmesti.... 30. Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo R. A., a. k. ( - ) 73,59... 31. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu...