Byla 2A-577/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. S. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TRANS LT“ ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-431-123/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TRANS LT“ ieškinį atsakovams E. S., D. S., R. G., G. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys: valstybės įmonė „Registrų centras“, O. M., L. J., V. T., E. G., J. G., A. K., Tauragės rajono 3 notarų biuro notarė V. J., Jurbarko rajono 2 notarų biuro notaras A. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovui UAB „TRANS LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. Ž.. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: E. S. įmonės savininko ir atsakovo E. S. 2008 m. gruodžio 19 d. sudarytą įmonės turto perdavimo – priėmimo aktą, atsakovų D. S., E. S. ir R. G. 2011 m. spalio 21 d. sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovų E. S., D. S. ir G. P. 2011 m. spalio 13 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Sandorius pripažinus negaliojančiais, prašė taikyti restituciją natūra - 4,52 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,63 ha žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą - viralinę, pastatą - kluoną, pastatą - kiemo rūsį, kitus statinius, esančius ( - ), grąžinti ieškovui; iš atsakovų E. S. ir D. S. priteisti atsakovo G. P. naudai 40 000 Lt. Taip pat prašė taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovams E. S. ir D. S. butus, esančius ( - ), 2 ha žemės sklypą, esantį ( - ), o iš E. S. ir D. S. priteisti atsakovui R. G. 38 000 Lt. Ieškovas prašė taikyti restituciją priteisiant ieškovui UAB „TRANS LT“ 344 700 Lt ekvivalentą pinigais solidariai iš atsakovų E. S. ir D. S..

5Ieškovas nurodė, jog 2008 m. lapkričio 25 d. E. S. įmonės savininko sprendimu nutarta pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę – UAB „TRANS LT“. Laikotarpiu tarp savininko sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo ir UAB „TRANS LT“ įregistravimo viešame registre (2008 m. gruodžio 19 d.) E. S. įmonė ir E. S. sudarė įmonės turto perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo įmonė perdavė E. S.: 4,52 ha žemės sklypą, jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, 0,63 ha kitos paskirties žemės sklypą, esančius ( - ), 1,7819 ha žemės sklypą, esantį ( - ), pastatą-valgyklą su kiemo statiniais, esančius ( - ), 0,1333 ha žemės sklypą, esantį ( - )., 0,12 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovas šį sandorį prašė pripažinti negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviajai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio normai, taip pat CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi šiuo sandoriu buvo pažeisti ir ieškovo kreditorių interesai. Ieškovas nurodė, jog atsakovo E. S. žinioje liko tik dalis turto – 4,52 ha žemės sklypas, 0,63 ha žemės sklypas, pastatas - gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ). Šio turto atžvilgiu taikytina restitucija natūra, grąžinant turtą ieškovui. Kitas įmonei priklausęs ir ginčijamu perdavimo aktu įmonės savininkui perleistas turtas vėlesniais sandoriais buvo perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl šio turto atžvilgiu restitucija natūra negalima, jo vertė ieškovo naudai priteistina iš atsakovų E. S. ir D. S..

6Ieškovas nurodė, jog 2011 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai E. S. ir D. S. atsakovui G. P. 4,52 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,63 ha žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - )., pardavė už žemesnę nei rinkos kainą, todėl panaikinus šį sandorį taikytina restitucija natūra – ieškovui grąžinant perleistą turtą, o atsakovui G. P. iš atsakovų E. S. ir D. S. priteisiant 40 000 Lt. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog ieškovas praleido senaties terminą, ieškovas prašė jį atnaujinti.

7Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ginčijamas individualios įmonės turto perdavimo būdas įstatymui neprieštaravo. Akcentavo aplinkybę, jog teisines pasekmes sukėlė ne perdavimo aktas, kurį ginčija ieškovas, o individualios įmonės savininko sprendimas. Atsakovas nesutiko ir su ieškinio argumentais dėl sandorio ginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki, o įmonės savininkas nežinojo apie būsimą įmonės turtinės padėties pablogėjimą. Be to, atsakovas tvirtino, jog bankroto administratorius praleido įstatyme nustatytą senaties terminą ieškiniui pareikšti, todėl prašė taikyti ieškinio senatį.

8Atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko. Tvirtino esąs sąžiningas turto įgijėjas, kadangi ginčijamose sutartyse buvo nurodyta reali turto kaina. Be to, tvirtino turėjęs tikslą nusipirkti šį turtą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2008 m. gruodžio 19 d. įmonės turto perdavimo – priėmimo aktą, atsakovų D. S., E. S. ir R. G. 2011 m. spalio 21 d. sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovų D. S., E. S. ir G. P. 2011 m. spalio 13 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį; taikė restituciją natūra – 4,52 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,6300 ha žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą - viralinę, pastatą - kiemo rūsį, kitus statinius, esančius ( - )., grąžino ieškovui UAB „TRANS LT“, iš atsakovų E. S. ir D. S. atsakovui G. P. priteisė 40 000 Lt; butus, esančius ( - ), 2 ha žemės sklypą, esantį ( - ), grąžino atsakovams E. S. ir D. S., o iš jų atsakovo R. G. naudai priteisti 38 000 Lt; taikant restituciją priteisė solidariai iš atsakovų E. S. ir D. S. 344 700 Lt bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ieškovui UAB „TRANS LT“.

11Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas praleido ieškinio pareiškimo senaties terminą, tačiau įvertinęs pavėluotą ieškiniui paduoti būtinų dokumentų gavimą, termino praleidimo priežastis laikė svarbiomis bei terminą atnaujino. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atnaujinti senaties terminą grindė ir byloje vyraujančiu viešuoju interesu. Vertindamas ginčijamo perdavimo – priėmimo akto teisėtumą pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokiam sandoriui buvo būtina notarinė forma. Be to, akcentavo ir šio sandorio neatlygintinumą, o tai sąlygojo ieškovo kreditorių interesų pažeidimą. Teismas sprendė, jog ieškovui faktiškai esant nemokiam šiuo sandoriu buvo sumažinta ieškovo turto masė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė 1,7819 ha žemės sklypo, pastato - valgyklos, 0,1333 ha žemės sklypo, 0,12 ha žemės sklypo įgijėjų nesąžiningumo, todėl restituciją taikė piniginiu ekvivalentu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sandorių, sudarytų su atsakovu R. G., šalys yra nesąžiningos, kadangi R. G. yra atsakovės D. S. brolis, be to, turto pardavimo kaina buvo mažesnė už vidutinę rinkos vertę. Sandorio šalių nesąžiningumą teismas konstatavo ir vertindamas sandorį, kurio pagrindu turtas buvo perleistas atsakovui G. P., kadangi sandoriu turtas parduotas už kainą, kuri buvo mažesnė už vidutinę jo rinkos vertę. Pripažinęs šiuos ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismas taikė restituciją natūra.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl administratorius apie ginčijamų sandorių sudarymą galėjo sužinoti nedelsiant. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas apie sandorių sudarymą žinojo jau 2010 metų pradžioje. Teismas nepagrįstai ieškovo nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas net 9 mėnesius, laikė svarbiomis.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas turto perdavimo – priėmimo aktas prieštaravo imperatyvioms normoms. Ginčo turtas įmonės savininkui buvo perduotas įmonės savininko sprendimu, kurio teisėtumo ieškovas neginčijo. Nenuginčijus įmonės savininko sprendimo, nėra pagrindo konstatuoti ir ginčijamo akto negaliojimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo CK 6.66 straipsnio nuostatoms. Ikiteisminio tyrimo medžiaga paneigia teismo išvadas dėl atsakovo nesąžiningumo ir įtakos įmonės bankrotui. Specialisto išvada, kuria vadovavosi teismas, yra nepagrįsta.
  4. Teismas nevertino aplinkybės, jog ginčijamas sandoris sudarytas individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę metu. Nesant būtinybės formuoti didesnį uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, atsakovas neturėjo pagrindo perduoti ir didesnės vertės turtą. Pasibaigus įstatyme nustatytam trejų metų terminui, nėra pagrindo atsakovui taikyti subsidiarią atsakomybę.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą ginčijamo akto sudarymo metu, todėl nebuvo pagrindo restitucijos taikymui natūra.
  6. Sandorių su R. G. ir G. P. sudarymo metu šalims nebuvo žinoma, kad išieškojimas bus nukreiptas į visą fizinių asmenų turtą. Nurodyti asmenys yra sąžiningi įgijėjai.
  7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog G. P. turtas parduotas už per mažą kainą. Tokia išvada prieštarauja bylos duomenims.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš vieno atsakovo.
  9. Teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiųjų asmenų A. K. ir J. G..

14Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias ieškinio senaties taikymu. Ieškovo nurodytos senaties termino praleidimo priežastys yra deklaratyvios ir nepagrįstos.

162. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ginčijamo sandorio, sudaryto su G. P., yra nemotyvuotas. Teismo išvada dėl ginčo turto kainos ir rinkos vertės santykio prieštarauja bylos duomenims.

173. Šio ginčijamo sandorio atžvilgiu nebuvo kliūčių taikyti restituciją natūra. Ginčo turtas negalėjo būti grąžintas ieškovui, kadangi šis turtas jam niekada nepriklausė.

184. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ginčijamo sandorio pagrindu turtas priklauso ne tik G. P., bet ir jo sutuoktinei D. P., kuri nebuvo įtraukta į bylą. Todėl teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių.

19Ieškovas BUAB „TRANS LT“ su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka, atsiliepimais prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, kuris buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi ginčijamu perdavimo aktu buvo perduotas įmonės nekilnojamasis turtas, jam (perdavimo sandoriui) buvo privaloma notarinė forma, kurios nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti šio sandorio prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šio sandorio prieštaravimą ir ieškovo kreditorių interesams bei kitas actio Pauliana sąlygas. Pasak ieškovo, atsakovas E. S. neteisingai interpretuoja sąžiningumo sąvoką, kurios reikšmė aptariamu atveju skiriasi nuo šios sąvokos reikšmės baudžiamojoje teisėje. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovo R. G. nesąžiningumą, kadangi turtas jam buvo parduotas žymiai mažesne kaina nei nurodyta vidutinė jo rinkos vertė. Ieškovas prašė atmesti argumentus dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą, nurodydamas, jog nors teismo sprendime jie nėra įvardijami, tačiau nagrinėjant bylą, jiems buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Be to, teismo sprendimas šiems asmenims nesukėlė materialiųjų pasekmių. Ieškovas, nesutikdamas su G. P. apeliaciniu skundu, nurodė, jog neturi reikšmės aplinkybė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neįrašyta frazė dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Akcentavo, jog ieškiniui dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu pagal nurodytą ieškinio pagrindą taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Nesutiko su argumentu, esą teismo sprendimas yra be motyvų. Ieškovas nurodė, jog atsakovas G. P. aplinkybes dėl jo sutuoktinės nedalyvavimo bylos procese atskleidė tik apeliaciniame skunde, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų (apeliantų) apeliacinius skundus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

23Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 25 d. E. S. įmonės savininko sprendimu nutarta pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę – UAB „TRANS LT“. Laikotarpiu tarp savininko sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo ir UAB „TRANS LT“ įregistravimo viešame registre (2008 m. gruodžio 19 d.), E. S. įmonė ir E. S. sudarė individualios įmonės turto perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo įmonė perdavė E. S.: 4,52 ha žemės sklypą, jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, 0,63 ha kitos paskirties žemės sklypą, esančius ( - ), 1,7819 ha žemės sklypą, esantį ( - ), pastatą-valgyklą su kiemo statiniais, esančius ( - ), 0,1333 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,12 ha žemės sklypą, esantį ( - ). 2011 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai E. S. ir D. S. 4,52 ha žemės sklypą, esantį ( - )., 0,63 ha žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ), pardavė atsakovui G. P.. Kitas ginčijamu perdavimo – priėmimo aktu atsakovui E. S. perduotas turtas vėliau buvo perleistas kitiems asmenims: 1,7819 ha žemės sklypas, esantis ( - ), pastatas - valgykla, kiemo statiniai, esantys ( - ), 2009 m. spalio 21 d. sutartimis parduoti trečiajam asmeniui O. M.; 0,1333 ha žemės sklypas, esantis ( - ), 2009 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi parduotas trečiajam asmeniui E. G.; 0,12 ha žemės sklypas, esantis ( - ), 2009 m. birželio 23 d. sutartimi perleistas trečiajam asmeniui V. T., kuris šį turtą 2010 m. sausio 8 d. sutartimi perleido trečiajam asmeniui L. J.. Atsakovai D. S. ir E. S. 2011 m. spalio 21 d. sutartimi atsakovui R. G. pardavė butus, esančius ( - ), bei 2 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ginčijamo turto perdavimo - priėmimo akto negaliojimą siejo su turto perdavimo prieštaravimu imperatyvioms normoms (privalomos notarinės sandorio formos nesilaikymu). Be to, turto perdavimo - priėmimo sandorį bei turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovai E. S. ir D. S. ginčo turtą perleido atsakovams R. G. bei G. P., ieškovas ginčijo ir actio Pauliana pagrindu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Apeliantas G. P., be kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindė ir tuo, jog skundžiamuoju sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens – apelianto sutuoktinės D. P. teisių. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

24Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo ginčijama 2011 m. spalio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovai E. S. ir D. S. 4,52 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,63 ha žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ), pardavė pirkėjui G. P.. Ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties turinys patvirtina, jog atsakovas G. P. šį turtą nusipirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine D. P. (t. 1, b. l. 188-205). Ginčijamu sandoriu įgyto nekilnojamojo turto valdymo forma nurodyta tiek paties ieškovo pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje (sutarties 2.1 punktas, taip pat IX dalis), tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame D. P. aiškiai įvardijama ginčo turto bendrasavininke, nurodoma ir turto valdymo forma (išrašo 4.1, 7.2 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo turto bendrasavininkė (apelianto G. P. sutuoktinė) nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą nei šalies (atsakovo), bei trečiojo asmens teisėmis. Nagrinėjamos bylos procesinė baigtis įgalina konstatuoti aiškius ir konkrečius materialinius padarinius neįtraukto į bylą asmens – D. P. atžvilgiu, kadangi buvo pripažinta negaliojančia su apeliantu G. P. sudaryta turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. P. ir D. P. įgytas ir jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdytas turtas grąžintas ieškovui, t. y. D. P. neteko įgyto nekilnojamojo turto. Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vertina, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti asmens D. P. materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, esą apeliantas G. P. sąmoningai ir nesąžiningai aplinkybę dėl būtinumo D. P. įtraukti į bylą nuslėpė nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų. Pirmiausia pastebėtina, jog duomenys apie tai, kad ginčijamu sandoriu turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo akivaizdūs – jie nurodyti paties ieškovo išreikalautuose ir teismui pateiktuose dokumentuose – ginčo pirkimo - pardavimo sutartyje bei Nekilnojamojo turto registro išraše. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo prielaidas, jog apeliantas G. P. šių duomenų byloje neatskleidė. Antra vertus, byloje esančių duomenų apie ginčijamo sandorio dalyko (turto) nuosavybės teisinį režimą viešumas ir akivaizdumas sudaro pagrindą konstatuoti paties ieškovo netinkamą (neatidų, nerūpestingą) procesinių pareigų vykdymą.

25CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą ir yra įgyvendinamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Pažymėtina, jog rungimosi principas, kuris be kita ko yra vienas esminių ginčo teisenos principų, reiškia tai, kad procesą inicijuoja ne teismas, o šalys, procesas vyksta šalims rungiantis tarpusavyje: viena šalis pateikia argumentus, kita – kontrargumentus. Toks teisinis reguliavimas ir pamatinių civilinio procesų principų turinys įgalima spręsti, jog aptariamu atveju apeliantas (atsakovas) G. P. privalėjo nurodyti argumentus, kuriais jis grindė nesutikimą su pareikštu ieškiniu. Gi ieškovo argumentas, esą šis apeliantas turėjo pareigą, be kita ko, nurodyti ir visas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, apie kurias nebuvo nurodyta ieškinyje, neatitinka dispozityvumo ir rungimosi principų turinio.

26Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jei yra nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktika tvirtina, kad kai nustatomas toks absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008; kt.). Priešingu atveju bylos šalys ir kiti joje dalyvaujantys (suinteresuoti dalyvauti) asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija akcentuoja nagrinėjamos bylos išskirtinumą, jog ginčijamu turto perdavimo - priėmimo aktu atsakovams E. S. ir D. S. buvo perleistas E. S. individualios įmonės, kurios teisių perėmėjas yra ieškovas, priklausęs turtas. Tuo tarpu D. P. ir G. P. ginčo turtą (dalį perdavimo – priėmimo akto pagrindu perduoto turto) atsakovai E. S. ir D. S. pardavė vėlesniais sandoriais. Nurodytos aplinkybės sudarytų prielaidas svarstyti galimybę naikinti tik apskųsto sprendimo dalį, kuria panaikintas sandoris dėl turto perleidimo D. P. ir G. P.. Iš tiesų, ginčijamų sandorių (turto perdavimo - priėmimo akto ir pirkimo - pardavimo sutarčių, kurių pagrindu pakartotinai buvo perleistas turtas) sudarymo aplinkybės leidžia manyti, jog byloje yra pareikšti autonomiški reikalavimai. Formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją galima būtų spręsti, jog sandorio, sudaryto su apeliantu G. P., panaikinimas neturi tiesioginės įtakos kitų sandorių galiojimui. Taigi konstatavus reikalavimo autonomiškumą, šią situaciją vertinant vien teoriškai, iš esmės galėtų būti pasirenkamas procesinio sprendimo variantas, konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą panaikinti tik sprendimo dalį dėl sandorio, sudaryto su apeliantu G. P.. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia bylos procesinė baigtis neužtikrintų D. P. teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esant paminėtam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, konstatuoto procesinių teisės normų pažeidimo pobūdis (nuspręsta dėl asmens, nedalyvavusio procese, materialiųjų teisių) įgalina daryti išvadą, jog procesas byloje be jokių išlygų turi būti pakartotas. Aptariamu atveju būtinybę pakartoti procesą lemia aplinkybė, jog nebuvo užtikrinta D. P. teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Palikus galioti kitas sprendimo dalis dėl kitų (pvz., ankstesnių) ginčijamų sandorių, akivaizdu, jog šio asmens procesinės teisės nebūtų tinkamai užtikrintos, kadangi D. P. galėtų gintis tik nuo jos atžvilgiu pareikšto ieškinio (t. y. tik dėl reikalavimo panaikinti sandorį, kurio pagrindu ji kartu su sutuoktiniu įsigijo ginčo turtą). Tokiu būdu, D. P. būtų apribota teisė reikšti savo argumentus ir samprotavimus kitų (pirmesnių) sandorių ginčijimo, ieškinio senaties taikymo, restitucijos rūšies ir būdo bei kitais klausimais. Toks D. P. procesinių teisių įgyvendinimas (vertinant tik jai aktualaus sandorio teisėtumą), kolegijos įsitikinimu, negalėtų būti laikomas pakankamu bei sąlygotų šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principų pažeidimą, neužtikrintų teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo, į procesą įtrauktina ginčo turto bendrasavininkė D. P..

27Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, nes šis klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovui UAB... 5. Ieškovas nurodė, jog 2008 m. lapkričio 25 d. E. S. įmonės savininko... 6. Ieškovas nurodė, jog 2011 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi... 7. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ginčijamas individualios... 8. Atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko. Tvirtino esąs sąžiningas turto... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas praleido ieškinio... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias... 16. 2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ginčijamo sandorio,... 17. 3. Šio ginčijamo sandorio atžvilgiu nebuvo kliūčių taikyti restituciją... 18. 4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ginčijamo sandorio... 19. Ieškovas BUAB „TRANS LT“ su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka,... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų (apeliantų)... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo... 23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 25 d. E. S.... 24. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo ginčijama 2011 m. spalio... 25. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas,... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 27. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir...