Byla 1A-931-648-2012
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, nuteistajam S. D., nuteistųjų S. D. ir D. J. gynėjams advokatams Romualdui Lelertavičiui ir Birutei Strimaitytei, vertėjaujant Jelenai Terechovai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. D. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

2S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., S. D. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatlikta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 16 MGL dydžio bauda, paskirtomis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 16 MGL dydžio (2 080 Lt) bauda.

4S. D. į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį.

5D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., D. J. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatlikta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7D. J. į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas kartu su D. J., 2011-11-04, laikotarpyje nuo 17 val. iki 17.40 val., užėjęs į Vilniaus Rotušę, adresu Didžioji g. 31, Vilniuje, paėmė nuo stalo L. V. priklausančią 350 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 15 Lt vertės kosmetine, kosmetinėje buvusiais 60 Lt vertės kremine pudra, 40 Lt vertės blakstienų tušu, 2 vnt. lūpų dažų, kurio vieneto vertė 32 Lt, bendros 64 Lt vertės, 860 Lt vertės akiniais „Prada“, 100 Lt vertės vizitinių kortelių dėklu ir 1 350 Lt vertės UAB „Tyto Alba“ priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „HTC“, ir perdavė koridoriuje D. J., kuris paslėpė pagrobtą rankinę sau po rūbais bei abu išėjo iš Vilniaus Rotušės. Tokiu būdu S. D. pagrobė L. V. priklausantį 1 527 Lt vertės turtą ir UAB „Tyto Alba“ priklausantį 1 350 Lt vertės turtą.

10D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas kartu su S. D., 2011-11-04, laikotarpyje nuo 17 val. iki 17.40 val., užėję į Vilniaus Rotušę, adresu Didžioji g. 31, Vilniuje, kai S. D. nuo stalo paėmė L. V. priklausančią 350 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 15 Lt vertės kosmetine, kosmetinėje buvusiais 60 Lt vertės kremine pudra, 40 Lt vertės blakstienų tušu, 2 vnt. lūpų dažų, kurio vieneto vertė 32 Lt, bendros 64 Lt vertės, 860 Lt vertės akiniais „Prada“, 100 Lt vertės vizitinių kortelių dėklu ir 1 350 Lt vertės UAB „Tyto Alba“ priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „HTC“, ir perdavė D. J., tuomet D. J. paslėpė pagrobtą rankinę sau po rūbais bei abu su S. D. išėjo iš Vilniaus Rotušės. Tokiu būdu jis pagrobė L. V. priklausantį 1 527 Lt vertės turtą ir UAB „Tyto Alba“ priklausantį 1 350 Lt vertės turtą.

11Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-24 nuosprendį sušvelninant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12Nurodo, kad jis neteisingai nuteistas už lengvo nusikaltimo padarymą. Apeliantas labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jo dalyvavimas šiame nusikaltime yra dalinis. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į jo, S. D. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje.

13D. J. parodė, kad S. D. pasiūlė užeiti į Vilniaus Rotušę, kur vyko visuomeninis renginys. Jam nematant, S. D. užėjo į kažkokį kambarį, pastarasis nesakė, kur jis eina ir ką nori daryti. Taip pat nieko nesakydamas S. D., išėjęs iš minėto kambario, užkišo kažką D. J. už striukės bei liepė išeiti iš pastato. Viskas vyko labai greitai ir apeliantas, nieko nesuprasdamas, pakluso S. D.. Tik būnant lauke, tolokai nuo nusikaltimo vietos, S. D. pasakė, kad pavogė rankinę. Tuo metu D. J. išsigando ir pasimetė. Vėliau jis nematė, kaip S. D. kraustė pavogtą rankinę ir kur paliko ją. Teigia, kad apeliantas neėmė nieko iš rankinės. S. D. pasakė, kad iš rankinės paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį pardavęs nepasidalino pinigais. S. D. viso proceso metu davė analogiškus parodymus. Taigi, jis neveikė bendrininkų grupėje su S. D. darant nusikaltimą, kadangi jis atsitiktinai pateko į šią situaciją. Be to, jis neturėjo jokios naudos iš S. D. padaryto nusikaltimo.

14Pasak D. J., teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra didesnė nei nusikaltimo vykdytojui S. D..

15S. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-24 nuosprendį sušvelninant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

16Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas pažymėjo, kad jis, darydamas nusikaltimą, veikė bendrininkų grupėje su D. J., tačiau tokia teismo išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Teigia, kad jis padarė nusikaltimą vienas D. J. nieko nežinant, nesusitarus su pastaruoju ir nesuderinus veiksmų. Todėl teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.

17Teismo posėdyje nuteistasis S. D., jo gynėjas, nuteistojo D. J. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė - apeliacinius skundus atmesti.

18Nuteistųjų S. D. ir D. J. apeliaciniai skundai atmetami.

19Nuteistieji S. D. ir D. J. teigia, kad jie neveikė bendrininkų grupėje darant nusikaltimą, tačiau toks teiginys prieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-235/2001).

20Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. D. parodė, kad inkriminuotu laiku jis kartu su D. J. pastebėjo, jog Vilniaus Rotušėje vyksta kažkoks renginys. Jie užėjo į vidų, abu užlipo laiptais į antrą aukštą. Salėje ant stalo buvo sudėti paltai, kiti daiktai. Šalia buvo moteriška juodai ruda rankinė. Kilo noras pavogti ją, nes tikėjosi rasti kažką vertingo. S. D. paėmė rankinę ir padavė ją D. J., kad šis paslėptų rankinę. D. J. užsikišo rankinę už striukės ir jie skubiai išėjo iš Vilniaus Rotušės. Jie nuėjo į netoliese esantį vaikų darželio kiemą, ten kartu apžiūrėjo rankinę, viduje rado telefoną, rankinę su joje buvusiais kitais daiktais išmetė, o telefoną pasiėmė. Kitą dieną jie abu nuvažiavo į Kalvarijų turgų, kur pardavė telefoną nepažįstamam vaikinui už 200 Lt. S. D. kartu su D. J. nuvažiavo į taborą ir išleido pinigus narkotinėms medžiagoms įsigyti (b.l. 53-54, 59-60, 63-64). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. J. parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir S. D., be to, jis nurodė, jog suprato, kad rankinė, kurią atsinešė S. D. iš Vilniaus Rotušės salės ir padavė jam paslėpti, yra vogta (b.l. 123-124). Teisiamajame posėdyje tiek S. D., tiek D. J. jau pakeitė savo parodymus nurodydami, jog pats S. D. užkišo pagrobtą rankinę už D. J. striukės, pastarajam nieko nesuprantant. Tada S. D. pasakė eiti greičiau, išėjus iš Vilniaus Rotušės, jie nuėjo iki vaikų darželio kiemo, kur S. D., apžiūrėjęs rankinę, paėmė mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 212-213).

21Taigi, proceso metu nuteistųjų duoti parodymai dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybių yra nenuoseklūs. Jų versija, kad Vilniaus Rotušėje D. J. nesuprato, jog S. D. pagrobė rankinę, yra neįtikėtina. Visų pirma, daikto užkišimas kitam asmeniui už striukės nesiekiant atlikti jokių neteisėtų veiksmų yra nelogiškas asmens elgesys. Be to, kiekvienas rūpestingas asmuo, matydamas, kad jam yra už striukės užkišamas daiktas, atitinkamai sureaguotų, t. y. paklaustų dėl tokių asmens veiksmų priežasčių ir pan. Antra, byloje nustatyta, kad pagrobta rankinė yra pakankamai didelė, o S. D. grįžimas iš salės su daiktu, kurio jis neturėjo iki įėjimo į Vilniaus Rotušę, neleidžia abejoti tuo, kad D. J. suprato, jog S. D. paėmė svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu pats D. J. pripažino, kad jis suprato, jog S. D. paėmė svetimą rankinę iš Vilniaus Rotušės salės. Įvertinus visas aplinkybes, minėta apeliantų versija atmetama kaip nepagrįsta. D. J. teiginys, kad jis neturėjo jokios naudos iš padaryto nusikaltimo, taip pat prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi gautus pinigus už parduotą mobiliojo ryšio telefoną abu nuteistieji išleido narkotinėms medžiagoms, kitoms reikmėms įsigyti. Kita vertus, net ir naudos neturėjimas iš pagrobto svetimo turto neturi jokios reikšmės kvalifikuojant kaltininko veiką pagal inkriminuotą straipsnį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aptarti S. D. ir D. J. bendri veiksmai patvirtina jų tyčią pagrobti svetimą turtą, todėl jie pagrįstai pripažinti bendrininkais padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

22Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų teiginiu, kad jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

23Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

24S. D. ir D. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei veikdami tiesiogine tyčia. Jie padarė šį nusikaltimą kaip vykdytojai, jų abiejų indėlis darant nusikaltimą yra reikšmingas. Vagystė padaryta turint iš dalies tikslą gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. S. D. ir D. J. praeityje traukti baudžiamojon atsakomybėn atitinkamai net 14 ir 13 kartų, daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą (b.l. 73-77, 130-135), jie nusikalto esant neišnykusiam teistumui. S. D. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn 8 kartus (b.l. 81-84), o D. J. - 6 kartus (b.l. 139-141). Nusikaltimo padarymo metu jie nedirbo (b.l. 78, 137). S. D. įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, konstatuotas priklausomybės sindromas (b.l. 111), o D. J. įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelias narkotines bei psichotropines medžiagas, konstatuotas priklausomybės sindromas (b.l. 156). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistuosius, rodo jų itin didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jie ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingi. Todėl darytina išvada, kad S. D. ir D. J. padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačių antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jų nusikaltimas buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jų ankstesnio elgesio padarinys.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokias išvadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2008, 2K-397/2010, 2K-444/2010, 2K-228/2011).

26S. D. ir D. J. proceso metu keitė parodymus siekiant sumenkinti D. J. indėlį darant nusikaltimą, todėl toks nuteistųjų elgesys pagrįstai nepripažintas kaip jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliantų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jie padarė nusikaltimą bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

27Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. D. ir D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežtos, todėl jų mažinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Galutinės subendrintos bausmės jiems paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų, todėl jų švelninti taip pat nėra pagrindo.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-24 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

30atmesti nuteistųjų S. D. ir D. J. apeliacinius skundus.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., S. D.... 4. S. D. į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmė... 5. D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., D. J.... 7. D. J. į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmė... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis,... 10. D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis,... 11. Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 3... 12. Nurodo, kad jis neteisingai nuteistas už lengvo nusikaltimo padarymą.... 13. D. J. parodė, kad S. D. pasiūlė užeiti į Vilniaus Rotušę, kur vyko... 14. Pasak D. J., teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Teigia, kad jam... 15. S. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 16. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis prisipažino padaręs... 17. Teismo posėdyje nuteistasis S. D., jo gynėjas, nuteistojo D. J. gynėja... 18. Nuteistųjų S. D. ir D. J. apeliaciniai skundai atmetami.... 19. Nuteistieji S. D. ir D. J. teigia, kad jie neveikė bendrininkų grupėje... 20. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. D. parodė, kad... 21. Taigi, proceso metu nuteistųjų duoti parodymai dėl Lietuvos Respublikos BK... 22. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų teiginiu, kad jiems paskirtos... 23. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs... 24. S. D. ir D. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei veikdami... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos... 26. S. D. ir D. J. proceso metu keitė parodymus siekiant sumenkinti D. J. indėlį... 27. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. D. ir D. J.... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 30. atmesti nuteistųjų S. D. ir D. J. apeliacinius skundus....