Byla 2K-228/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam V. P., gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo V. P. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties.

2Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams. Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. gegužės 24 d. (2 mėnesiai 23 dienos) ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 5 mėnesiais 16 dienų. Iš V. P. priteista UADB „Ergo Lietuva“ 9 261,54 Lt.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato G. Platūkio apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo paaiškinimų,

Nustatė

5V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 3.51 val., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, išdaužęs antro aukšto darbo kabineto lango stiklą, įsibrovė į komercines UAB „Autokompanija“ patalpas, esančias Kaune, Jonavos g. 200, iš kurių slaptai pagrobė svetimą UAB „Autokompanija“ priklausantį didelės vertės turtą: 1 985 Lt vertės seifą bei jame buvusius 79 145,63 Lt, padarydamas UAB „Autokompanija“ 81 130,63 Lt turtinę žalą.

6Be to, V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 3.51 val., darydamas slaptą didelės vertės svetimo turto pagrobimą iš UAB „Autokompanija“, esančios Kaune, Jonavos g. 200, tyčia sunaikino ir sugadino svetimą UAB „Autokompanija“ priklausantį turtą: sulaužė stalą, sudaužė kompiuterio procesorių, sulaužė palangę, suplėšė kiliminę dangą bei sugadino sieną, dvi spinteles, kėdę, spausdintuvą, išdaužė patalpos lango stiklą, sugadino signalizacijos sistemą, padarydamas UAB „Autokompanija“ 14 533,70 Lt turtinę žalą.

7Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio l dalį laisvės apribojimo bausmė keturiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams; V. P. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį skirti laisvės atėmimą trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio l dalį – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi 1 punktu, 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą trejiems metams; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. gegužės 24 d; kitos nuosprendžio ir nutarties dalies nekeisti.

8Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis bei pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi ir padėjo teismui nustatyti objektyvią tiesą (BK 59 straipsnis). Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. P. savo kaltę pripažino akivaizdžiai suvokdamas, jog jo kaltumas jau visiškai įrodytas kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat jis nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie padarytą nusikaltimą, o jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei padėjimas teismui nustatyti objektyvią tiesą yra tik formalumas. Pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Prisipažinimas traktuojamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tais atvejais, kai kaltininkas prisipažįsta savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, t. y. duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.

9Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietoje rasto žmogaus kraujo genotipas sutapo su Vokietijoje paimto V. P. DNR pavyzdžio formule, taigi ir be formalaus V. P. prisipažinimo jo kaltė jau buvo visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki V. P. kaip galimo kaltininko nustatymo dienos praėjo daugiau kaip metai laiko, tačiau pats V. P. per tą laiko tarpą nesiėmė jokių priemonių padėti nustatyti tiesą ar pašalinti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, V. P. parodymai nebuvo nuoseklūs nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Jis sąmoningai neatskleidė savo bendrininkų tapatybės, nenurodė jokių tyrimui ar teismui reikšmingų naujų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kurios leistų išsiaiškinti dar nenustatytas aplinkybes.

10Prokuroro teigimu, teismai nepagrįstai konstatavo byloje esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Anot prokuroro, tokių aplinkybių byloje nėra. Kasatorius taip pat abejoja ir dėl teigiamos V. P. charakteristikos. Nors nusikalstamą veiką V. P. padarė išnykus ankstesniam teistumui, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo asmenybės, reikia atsižvelgti ir į tai, kad praeityje jis buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei. Be to, byloje yra duomenų, kad V. P. ir Vokietijoje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės, kasatoriaus nuomone, kelia pagrįstas abejones dėl kaltininko asmenybės išskirtinumo, leidžiančio pagrįstai jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Veikos, dėl kurių buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, V. P. nebuvo atsitiktinės. Tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, objektyviai vertinant, negali būti laikoma išimtine kaltininko asmenybės pavojingumą mažinančia aplinkybe. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti nuteistojo žmonos telefoniniai pokalbiai, kasatoriaus nuomone, pagrįstai leidžia abejoti V. P. darbovietės charakteristikos objektyvumu.

11Prokuroro įsitikinimu, dalinis padarytos žalos atlyginimas bei civilinio ieškovo atstovo pretenzijų nebuvimas bei prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę apeliacinės instancijos teismo taip pat buvo nepagrįstai traktuota kaip išimtinė aplinkybė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Nėra išimtinės ir teismų nurodytos aplinkybės, kad V. P. turi šeimą, dvi mažametes dukteris, kuriomis rūpinasi, jas išlaiko, žmona turi sveikatos problemų, jai nerekomenduojamas sunkus darbas, susijęs su svorio kilnojimu, tai, jog V. P. buvo auklėjamas vaikų globos namuose.

12Taigi, kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir BK 54 straipsnio 3 dalies normas, nesant pagrindo jų taikyti. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidos, todėl šių teismų sprendimai yra keistini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu.

13Be to, kasaciniame skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad skundžiamojoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo pasisakyta dėl visų prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

14Nuteistasis V. P. kasaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti: taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba 4 punktą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

15Nuteistojo teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti dėl materialinės teisės normų taikymo. Pagal nuteistąjį, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė jam BK 54 straipsnio 3 dalį. Jis mano, kad turėjo būti taikomas BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktas, nes jis nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Jis tik kėsinosi pagrobti UAB „Autokompanija“ turtą. Nusikaltimo nebaigė, nes, darydamas jį, susilaužė dešinės rankos pirštus, pažeidė sausgyslę, neteko vieno piršto. Dėl nepakeliamo skausmo ir stipraus kraujavimo negalėdamas tęsti nusikalstamos veikos, iš įvykio vietos pasišalino, kad jam būtų suteikta skubi medicinos pagalba. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neargumentavo, kodėl nėra sąlygų taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų. Anot nuteistojo, nagrinėjamu atveju visos sąlygos taikyti šio straipsnio nuostatas buvo.

16Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra 2010 m. gegužės 4 d. UAB „Autokompanija“ teismui adresuotas raštas, kuriame nurodyta, jog dėl V. P. 2009 m. sausio 28 d. padaryto nusikaltimo UAB „Autokompanija“ visa žala geranoriškai atlyginta, įmonė turtinių pretenzijų jam neturi, prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė net keturias kasatoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. tai, kad nuo pat pirminės apklausos prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, iš dalies atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą (nors žala atlyginta visiškai), teismo posėdžio metu atsiprašė civilinio ieškovo atstovo – UAB „Autokompanija“ direktoriaus K. K. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes iš dalies pripažino ir Kauno apygardos teismas.

18Kasatoriui nesuvokiama, kodėl teismai jo veikos nelaikė pasikėsinimu, kai buvo konstatuota, kad jo dalyvavimas bendrininkų grupe daromoje nusikalstamoje veikoje faktiškai nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistojo teigimu, nusikaltimo pasikėsinimui neturi reikšmės, ar asmuo suvokia, ar nesuvokia, kad ir be jo dalyvavimo nusikalstama veika bus užbaigta, svarbu, kad jo asmeninė veika nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo suvokimą ar nesuvokimą, kad kiti asmenys užbaigs daryti nusikaltimą, nes jam iš skausmo nebuvo kada apie tai galvoti, taip pat tai negali turėti jokios juridinės reikšmės dėl BK 22 straipsnio l dalies, 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo.

19V. P. taip pat mano, kad jam negali būti inkriminuota aplinkybė, jog veiką jis padarė bendrininkų grupe. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką jis darė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, ar tie asmenys buvo pakaltinami, ar jie buvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio l dalį. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad jis nuteisiamas pagal BK 24 straipsnį, nors nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje visur konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis darė bendrininkų grupe ir tai teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl teismų išvados dėl jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe yra neteisingos, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

20Nors, kasatoriaus teigimu, jis neužvaldė jokio UAB ,,Autokompanija” turto, tačiau gera valia atlygino visą kitų asmenų padarytą žalą: UAB „Autokompanija“ atlyginta daugiau nei 80 000 Lt. Tuo tarpu regresinis 9 261,54 Lt UADB „Ergo Lietuva“ ieškinys, nuteistojo nuomone, yra ne žala, o nuostoliai ir į nusikaltimu padarytos žalos sąvoką nepatenka, jie nėra saistomi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo padaryta baudžiamąja veika. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad jis tik iš dalies atlygino UAB ,,Autokompanija” padarytą žalą.

21V. P. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes teisingai paskyrė jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, nurodydamas, kad jo bylos aplinkybės yra išimtinės ir kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Tačiau, jo manymu, turėjo būti taikomos ne BK 54 straipsnio 3 dalies, bet BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos: atlyginta nusikaltimu padaryta žala, yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kasatorius pabrėžia, kad nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. jis dirba UAB „Eveltita“ vairuotoju, teigiamai apibūdinamas, yra vedęs, išlaiko du mažamečius vaikus. Byloje yra pažyma, kad nuteistasis po 2008 m. rugpjūčio 28 d. patirtos autoavarijos serga epilepsija. Byloje yra medicininės pažymos, liudijančios tai, kad ir jo žmona yra ligonis, negali laisvai judėti, lankstytis, nešti sunkumo didesnio kaip 4-5 kilogramai, o tai apsunkina mažamečių dukterų priežiūrą, todėl be jo pagalbos namų ruoša ir vaikų priežiūra būtų neįmanoma. Be to, jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Taigi, yra visos sąlygos taikyti ne tik BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bet ir 2 punktą, kai kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

22Nuteistojo V. P. kasacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Dėl nuteistojo kasacinio skundo argumentų ir pagrindo taikyti jam BK 62 straipsnį

24Nuteistojo teiginiai dėl pagrindo taikyti jam BK 62 straipsnį – nepagrįsti. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Nagrinėjamoje byloje bausmės švelninimui pagal BK 62 straipsnį būtinų sąlygų nėra. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų nebuvimo padarytos tinkamai išaiškinus ir pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas.

25Nuteistasis būtinumą taikyti jam BK 62 straipsnį grindžia keliais aspektais: pirma, kad jam nepagrįstai konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga); trečia, jis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga).

26Šie nuteistojo argumentai atmestini. V. P. nusikalstamą veiką padarė ne vienas, bet kartu su kitais asmenimis. Net jei kaip pagrindą imant nuteistojo teiginius, kad jis dėl susižalojimo buvo priverstas palikti įvykio vietą vagystei dar nepasibaigus (nors pati vagystė truko vos 6-7 minutes), tai nesuteikia pagrindo kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką kaip pasikėsinimą, nes veiką pabaigė jo bendrininkai, kurie išnešė iš UAB „Autokompanija“ patalpų seifą bei jame buvusius pinigus. Nors šių bendrininkų tapatybės nenustatytos, tačiau nustatyti konkretūs jų atlikti nusikalstami (ir techniškai pakankamai sudėtingi) veiksmai įsibraunant į signalizuotas patalpas ir iš jų išnešant didelio svorio seifą su pinigais, sugadinant patalpose buvusį turtą. Šie veiksmai nustatyti konkrečiais byloje esančiais įrodymais. Teismo nustatytos aplinkybės suteikia neabejotiną pagrindą teigti, kad V. P. ne tik veikė bendrai su nenustatytas asmenimis, bet ir turėjo su jais bendrą tyčią padaryti didelės vertės turto vagystę. Visi vagystės dalyviai veikė kaip vykdytojai, duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl jų pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, byloje nenustatyta.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamos praktikos nuostatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009), konstatuoja, kad aplinkybių, paneigiančių galimybę inkriminuoti V. P. faktą, jog jis vagystę padarė bendrininkų grupe, nėra. Pažymėtina, kad visiems bendrininkams paprastai inkriminuotina ta pati bendrai padarytos nusikalstamos veikos stadija, nepaisant to, kas iš jų ir kokiame nusikalstamos veikos etape dalyvavo. Šią nuostatą gali paneigti tik tokios išimtys, kai atskiro bendrininko tyčia neapėmė vykdytojo atliktų veiksmų (BK 26 straipsnio 1 dalis) arba vienas iš bendrininkų savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnio 3 dalis). Tokių išimčių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad V. P. dėl susižeidimo nebegalėjo tęsti nusikalstamos veikos, nereiškia, jog jis atsakingas tik už pasikėsinimą, nes kiti bendrininkai tęsė nusikalstamus veiksmus ir veiką pabaigė.

28Paneigta byloje ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, kad nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir paneigė šį argumentą – V. P. turi žmoną, kuri nors ir turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau nėra neįgali ir gali prižiūrėti bei rūpintis savo mažamečiais vaikais. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

29Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė. Šios sąlygų visumos byloje nenustatyta. Kasacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, netaikydami V. P. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės švelninimo galimybės, pažeidė BK bendrosios dalies normas.

30Atmestini ir nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas turėjo konstatuoti, jog jis visiškai, o ne iš dalies atlygino žalą. Pažymėtina, kad V. P. pripažintas kaltu tiek dėl didelės vertės turto (81 130,63 Lt) vagystės, tiek dėl UAB „Autokompanija“ turto sunaikinimo ir sugadinimo padarant 14 533,70 Lt turtinę žalą. Pagal šį įvykį UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo UAB „Autokompanija“ 9 261 Lt už sugadintą įrangą (T. 1, b. l. 143). Šios žalos nuteistasis V. P. neatlygino, taigi teismo išvada dėl dalinio žalos atlyginimo pagrįsta. Kita vertus, net ir nevisišką padarytos žalos atlyginimą teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi klausimas dėl visiško ar dalinio žalos atlyginimo nėra esminis vertinant nuteistojo skundo argumentus dėl sąlygų BK 62 straipsniui taikyti buvimo.

31Dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinio skundo argumentų ir pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

32Pripažintina, kad prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuteistajam V. P. yra pagrįsti.

33BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt).

34Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, grindė šiais argumentais: 1) nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, iš dalies atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, atsiprašė civilinio ieškovo atstovo; 2) kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme daugiau lėmė kitų asmenų, iš esmės sukursčiusių jį daryti nusikaltimus, nusikalstamas elgesys bei neigiama kaltinamojo socialinė aplinka; 3) kaltinamasis nusikalto pirmą kartą (teistumas už nesunkų nusikaltimą, kurį V. P. padarė būdamas 15 metų amžiaus, yra išnykęs), turi šeimą, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, savanoriškai atlygino viena nusikalstama veika padarytą visą turtinę žalą – daugiau kaip 80 000 Lt, apibūdinamas išskirtinai teigiamai; po nusikalstamos veikos padarymo negauta jokių duomenų, rodančių, kad jis būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus; 4) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atimtų iš kaltinamojo galimybę dirbti, išlaikyti šeimą, atlyginti likusią turtinę žalą, o kartu – ir gyvenimo perspektyvą.

35Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiam vertinimui, papildomai nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to nuteistasis dirbo, paleistas iš suėmimo vėl pradėjo dirbti, gerai apibūdinamas darbe, išlaiko šeimą, žmona turi sveikatos problemų, jai nerekomenduojamas sunkus darbas, susijęs su svorio kilnojimu, mirus motinai, nuteistasis augo Kauno vaikų globos namuose, civilinio ieškovo UAB „Autokompanija“ atstovas V. P. jokių turinių pretenzijų neturi ir prašė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

36Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir aplinkybes, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe), taip pat į ankstesnį nuteisimą už vagystę atidedant bausmės vykdymą, anksčiau minėtos ir teismų pabrėžtos nuteistajam palankios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad sunkų, gerai parengtą grupinį nusikaltimą padariusiam V. P. laisvės atėmimo paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Be to, nepaneigti prokuroro argumentai, kad dalis minėtų aplinkybių nustatyta nepagrįstai. Pirmiausia tai pasakytina apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą (kad nuteistasis visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą byloje).

37Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokias išvadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2008, 2K-397/2010, 2K-444/2010 ir kt). Savanoriškas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos kartu su bendrininkais, pripažįstamas tik tada, kai kaltininkas atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-609/2005, 2K-259/2009, 2K-514/2010 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. P. kaip nusikalstamos veikos dalyvis buvo identifikuotas remiantis DNR tyrimo rezultatais, nustačius, jog žmogaus kraujo, rasto įvykio vietoje, genotipas sutampa su V. P. genotipu. Pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, V. P. teigė vienas nusprendęs apvogti automobilių servisą, kurį pasirinko atsitiktinai, seifo pagrobti nesugebėjo dėl susižalojimo, kas jį galėjo pagrobti, nežino (T. 2, b. l. 38-40). Analogiškas aplinkybes V. P. nurodė ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 2, b. l. 45-46). Vėliau V. P. savo parodymus pakeitė nurodydamas, kad vogti seifo jis ėjo su jam iš matymo pažįstamais vyrais, kurių vardai Darius ir Rokas, tačiau nei jų pavardžių, nei telefonų ar gyvenamųjų vietų nežino (T. 2, b. l., 57-58). Šie asmenys byloje nenustatyti. Taigi nuteistais keitė savo parodymus, iš pradžių bandė nuslėpti faktą, kad vagystę darė ne vienas, o su bendrininkais, vėliau, pripažinęs šį faktą, vis dėlto neatskleidė tikrų savo bendrininkų tapatybių. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta techniškai sudėtinga ir labai greita vagystė, kurios metu buvo įsilaužta į signalizacija saugomas patalpas, pagrobtas daug sveriantis seifas su didele pinigų suma, kritiškai vertintina ir nuteistojo teismui duotų parodymų dalis, jog vagystės objektas pasirinktas atsitiktinai ir nusikalstamai veikai nebuvo ruoštasi; nuteistasis nežino, kodėl bendrininkai jį pasikvietė dalyvauti vagystėje ir kad po vagystės jis daugiau jų niekada nematęs, nesidomėjo, kur jie yra, ar jiems pavyko pagrobti seifą (T. 2, b. l. 151). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro argumentus dėl nepagrįstai nustatytos lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šių duomenų išsamiai neaptarė ir neįvertino, o savo išvadą motyvavo formaliais konstatavimais.

38Pagrįsti ir prokuroro argumentai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme daugiau nulėmė kitų asmenų, sukursčiusių jį daryti nusikaltimus, nusikalstamas elgesys bei neigiama kaltinamojo socialinė aplinka. Ši išvada nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Nuteistojo parodymai apie tai, kad iš matymo pažįstami vaikinai Rokas ir Darius pasiūlė jam padaryti vagystę iš kokios nors įstaigos ir šis sutiko, nesuteikia pagrindo konstatuoti tokios aplinkybės. Jokių kitų duomenų apie neigiamą kaltinamojo socialinę aplinką byloje nėra. Neištirti ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai, rodantys neatsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį: V. P. praeityje buvo teistas už nusikaltimo nuosavybei padarymą, be to, buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Vokietijoje (taip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde) dėl 2006 m. spalio 19 d. padarytos grupinės vagystės įsilaužiant į audinių parduotuvę, gydytojo kabinetą bei kitas komercines patalpas.

39Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nuteistajam V. P., nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė įtikinamų argumentų, paneigiančių esminius apeliacinio skundo argumentus, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Ši teismo nutarties dalis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

40Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo, atsižvelgtina į šioje kasacinėje nutartyje nurodytas aplinkybes ir svarstytinas klausimas dėl įstatymo reikalavimus atitinkančios bausmės paskyrimo nuteistajam.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 ir 5 punktais,

Nutarė

42Nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti.

43Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą patenkinti iš dalies.

44Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,... 5. V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 3.51 val., veikdamas... 6. Be to, V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 3.51 val.,... 7. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu... 8. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis bei pirmosios... 9. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietoje rasto žmogaus kraujo... 10. Prokuroro teigimu, teismai nepagrįstai konstatavo byloje esant išimtinėms... 11. Prokuroro įsitikinimu, dalinis padarytos žalos atlyginimas bei civilinio... 12. Taigi, kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė... 13. Be to, kasaciniame skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad skundžiamojoje... 14. Nuteistasis V. P. kasaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010... 15. Nuteistojo teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai... 16. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra 2010 m. gegužės 4 d. UAB... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė net keturias kasatoriaus atsakomybę... 18. Kasatoriui nesuvokiama, kodėl teismai jo veikos nelaikė pasikėsinimu, kai... 19. V. P. taip pat mano, kad jam negali būti inkriminuota aplinkybė, jog veiką... 20. Nors, kasatoriaus teigimu, jis neužvaldė jokio UAB ,,Autokompanija” turto,... 21. V. P. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes... 22. Nuteistojo V. P. kasacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos prokuratūros... 23. Dėl nuteistojo kasacinio skundo argumentų ir pagrindo taikyti jam BK 62... 24. Nuteistojo teiginiai dėl pagrindo taikyti jam BK 62 straipsnį –... 25. Nuteistasis būtinumą taikyti jam BK 62 straipsnį grindžia keliais... 26. Šie nuteistojo argumentai atmestini. V. P. nusikalstamą veiką padarė ne... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamos praktikos... 28. Paneigta byloje ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, kad... 29. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už... 30. Atmestini ir nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas... 31. Dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinio... 32. Pripažintina, kad prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai... 33. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 34. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos... 35. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiam vertinimui, papildomai... 36. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į... 37. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę... 38. Pagrįsti ir prokuroro argumentai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos... 39. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro... 40. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo, atsižvelgtina į šioje... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 ir 5 punktais,... 42. Nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti.... 43. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą patenkinti... 44. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...