Byla 2A-778-124/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-856/2014 pagal ieškovo K. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. M., D. M., tretiesiems asmenims Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. V., Druskininkų savivaldybės 1-jo notarų biuro notarui J. P., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino paveldėjimo teisės liudijimams ginčyti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo, registrų įrašų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas K. M. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė: 1) pripažinti negaliojančiais palikėjų V. M. ir P. M. 2009-07-10 testamentus, sudarytus Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure, notarinių registrų Nr. 2988 ir 2989; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvų V. M. ir P. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; 3) atnaujinti terminą paveldėjimo teisės liudijimams ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 4) pripažinti negaliojančiais 2011-07-06 Nr. ( - ) ir 2011-12-15 Nr. ( - ), ( - ) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus į palikėjų V. M. ir P. M. atsakovams G. M. ir D. M., išduotus trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro J. P. (notarinio registro Nr. ( - ), ( - ), ( - )); 5) pripažinti jam nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ): 0,0575 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), bei pinigines lėšas, esančias banke ( - ) Nr. ( - ), ( - ); 6) panaikinti įrašus nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie atsakovų G. M. ir D. M. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu ( - ) 0,0575 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ); 7) priteisti iš atsakovų G. M. ir D. M. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-06 mirė jo motina V. M., o 2011-08-16 – ir tėvas P. M., po kiekvieno iš jų mirties atsirado palikimas – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ) bei piniginės lėšos, esančios palikėjų bankų sąskaitose, o jis yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą ir galėtų paveldėti savo tėvų turtą. Po tėvų mirties jis rūpinasi tėvų palikimu kaip savo turtu, jį prižiūri, tvarkant namų valdą. Ieškovas sužinojo, kad jo tėvai 2009-07-10 Radviliškio rajono 1-ąjame notarų biure sudarė testamentus, kuriais savo turtą po mirties paliko atsakovams, kuriems Druskininkų miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į palikėjų V. M. ir P. M. turtą, o remiantis šiais paveldėjimo teisės liudijimais yra įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į paveldėtą turtą. Ieškovas įsitikinęs, kad testamentų sudarymo momentu palikėjai V. M. ir P. M. dėl ligų buvo tokios būsenos, kad nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, jų psichinės sveikatos būklė tiek iki testamentų sudarymo dienos, tiek testamentų sudarymo dieną bei iki pat jų mirties buvo bloga.

6Atsakovai G. M. ir D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti, pripažinti, jog ieškovas be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą, bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškovas praleido terminą paveldėjimo teisei ginčyti, nepateikė įrodymų dėl testamento negaliojimo pagrindų, o reikalavimai pripažinti nuosavybės teises į namą ir žemės sklypą, pakeisti įrašus registre, dėl palikimo priėmimo fakto pripažinimo yra išvestiniai, su kuriais taip pat nesutiko. Nesutiko su ieškovo argumentais, kad apie testamentą jis sužinojo 2012 metų spalio mėnesį. Teigė, jog ieškovas, nederamai elgdamasis su tėvais, negalėjo tikėtis, kad jam liks palikimas. Nurodė, jog testatoriai nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, nesirgo sunkiomis psichinėmis ligomis, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų, neturėjo psichikos sutrikimų, nebuvo psichoneurologinio kabineto įskaitoje, Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklausė, 2009-07-10 Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure P. M. ir V. M. pasirašė testamentus, iš kurių turinio matyti, jog jie pasirašė būdami blaivaus ir sveiko proto, visiškai suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes, notarė, tvirtindama testatorių testamentą, įsitikino jų veiksnumu. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovai nevaldo paveldėto turto, nes namą jie 2012-01-31 apdraudė būsto draudimu, 2013 metais draudimą pratęsė, jie rūpinosi senelių kapų tvarkymu.

7Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį ir prašė teismui sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-01-24 duomenimis žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu Radviliškio ( - ), asmenine nuosavybės teise po ½ įregistruoti G. M. ir D. M. nuosavybe.

8Tretieji asmenys Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. V. ir Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarių biuro notaras J. P. atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė D. V. nurodė, kad pamena kaip tvirtino testamentą. Dėl ieškovo tėvų sveikatos būklės jai jokių abejonių nekilo, pas ją į kabinetą M. ir M. atėjo tik dviese, nematė, ar jų kas laukė laukiamajame.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. M. 4354,36 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. M. ir G. M.. Priteisė iš ieškovo K. M. 208,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

11Teismas sprendė, kad ieškovui apie tai, jog atsakovai G. M. ir D. M. priėmė palikimą, tapo žinoma apie 2012 m. spalio mėnesį, o į teismą jis kreipėsi 2012 m. gruodžio 27 d., t. y. maždaug po dviejų mėnesių nuo sužinojimo dienos, todėl ieškovas yra nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismas, įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus, atliktos ambulatorinės neakivaizdinės, pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, ekspertizes atlikusio teismo psichiatro eksperto V. D. teisme duotus paaiškinimus, kaip liudytojos apklaustos testatorių šeimos gydytojos I. K. parodymus, nurodė, kad neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog V. M. ir P. M. sirgo psichine liga ar jie buvo faktiškai neveiksnūs. Pažymėjo, jog V. M. ir P. M. testamentus tvirtinusiai notarei D. V. dėl testatorių sveikatos būklės nekilo jokių abejonių. Kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, nes ieškovo prašymu liudyti kviesti asmenys Palmira E. B., D. K., M. Š., L. G. ir D. M. palaikė ieškovo poziciją, teigdami, jog testatoriai faktiškai buvo neveiksnūs, o atsakovų prašymu kviesti liudyti G. T., V. B., S. S., D. N. ir S. P. palaikė atsakovų poziciją, teigdami, jog testatoriai buvo psichiškai sveiki, tačiau pažymėjo, kad teismas susidarė nuomonę, kad testatorių namuose tvyrojo konfliktinė atmosfera. Tesimas vertino, kad V. M. ir P. M. 2009 m. liepos 10 d. sudaryti testamentai, patvirtinti notarės surašyti pagal įstatymą, visiškai veiksnių žmonių, suvokiančių savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, išreiškiant jų valią, o byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti testamentų pagrįstumu. Teismui nusprendus, kad ieškovo K. M. ieškinio dalis dėl V. M. ir P. M. sudarytų testamentų pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas ir šios dalies ieškinio netenkinus, dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas nepasisakė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

12K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26-856/2014 ir priimti naują sprendimą – apelianto K. M. ieškinį tenkinti; atnaujinti įrodymų tyrimą šioje byloje ir paskirti pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, ją pavesti atlikti Centrinei teismo psichiatrijos komisijai, kuri galėtų duoti išvadą, ar testatoriai testamentų sudarymo momentu sirgo psichinėmis ligomis ir ar jų psichinės sveikatos būklė leido suprasti jų veiksmų reikšmę ir juos valdyti; priteisti apeliantui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje iš atsakovų G. M. ir D. M..

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo ieškinio reikalavimus, kuriais prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvų mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, nes teismas netenkino ieškinio dalies dėl V. M. ir P. M. sudarytų testamentų pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsta ir naikintina. Apelianto palikimo priėmimo faktas yra reikšmingas, kadangi apeliantas naudosis įstatymo jam suteikta teise į privalomąją palikimo dalį.

152.Teismo paskirtos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktų išvadomis pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis, kadangi jos yra nepagrįstos. Teismas, atsižvelgdamas į psichiatrinės ekspertizės aktų išvadų ydingumą, šias išvadas privalėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – apelianto paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kurie paaiškino teismui, jog testatoriai testamentų sudarymo laikotarpiu nesiorientuodavo aplinkoje, painiojo laiką, nepripažindavo žmonių, jų elgesys buvo nelogiškas, neadekvatus.

163.Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

17Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai G. M. ir D. M. prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad paveldėjimo santykiai susiklostė pagal testamentą, todėl paveldėjimas pagal įstatymą negalimas. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl juridinio fakto pripažinimo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti V. M. ir P. M. testamentą negaliojančiu, todėl paveldėjimo santykiai liko pagal testamentą. Turto valdymas ieškovui nesukūrė jokių teisinių pasekmių į testatorių turtą, nes įpėdiniai pagal testamentą palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu. Tai, kad ieškovas naudosis privalomosios dalies institutu, nebuvo ieškinio dalyku. Pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybės nebuvo tirtos. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar testatoriai suprato savo veiksmus, nesirėmė visų aplinkybių visuma. Nurodo, kad byloje yra nurodyta daug aplinkybių, nurodančių testatorių supratimą, elgesį, jų psichinę būklę ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ištyrė. Nesupranta, ką pakartotinai ekspertai gali pasakyti, jeigu V. M. psichinėmis ligomis nesirgo.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo mama V. M., mirusi ( - )., bei ieškovo tėvas P. M., ( - )., 2009m. liepos 10 dieną Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure sudarė testamentus, kuriuos patvirtino notarė D. V., notarinio registro Nr. ( - ) bei ( - ) (1t., 8,979,80 b. l.).Šiais testamentais testatoriai savo turtą paliko vaikaičiams D. M. ir G. M., kurie paveldėjo po ½ testatorių turto, paveldėtojams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, nuosavybė įregistruota jų vardu.

22Nagrinėjamoje byloje reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu ieškovas grindė CK 1.89 straipsniu.

23Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, aiškinimu ir taikymu bei teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

24Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas.

25Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007).

26Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.

27Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

28Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J., S. E., J. K. v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2012;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

29Pateikdamas apeliacinį skundą, apeliantas K. M. testatorių psichinei būsenai įvertinti prašo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, kurios skyrimo pagrindu nurodo, kad V. M. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie jos psichinės sveikatos būklę, t.y. gydytojai nėra nustatinėję jos psichinės sveikatos būklę, todėl eksperto išvada neturėjo būti kategoriška; o P. M. atžvilgiu-dėl to, kad jam 2007 metais buvo diagnozuota lėtinė išeminė smegenų liga, kuri pasak apklausto eksperto palaipsniui progresuoja ir 2011 jam buvo nustatyta visiška silpnaprotystė, taigi lėtinė išeminė liga buvo progresijoje ir ši liga jam neleido visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Mano, kad eksperto išvados yra nemotyvuotos, dėl ko prašo skirti pakartotinę ekspertizę. Nurodo, kad teismas turėjo vertinti ekspertizės išvadas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe apelianto paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad testamento sudarymo metu testatoriai nesiorientuodavo laike, neatpažindavo žmonių, jų elgesys buvo nelogiškas, neadekvatus. Testatorių elgesys buvo neadekvatus testamento sudarymo metu, nes jie leido apeliantui naudotis namu, turtu, jį prižiūrėti.

30Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 str. 4 d.) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurios sudarytą testamentą prašoma pripažinti negaliojančiu, turėjo tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti vertinami įrodymai, kurie patvirtina ir paneigia ekspertizės akte esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingai motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis nesivadovaus. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultra ratio priemone.

31Nagrinėjamoje byloje testatorių psichinei būklei įvertinti buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikus teismo ekspertizę, teismo ekspertas psichiatras 2013m. spalio 26d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikė išvadą (2 t., 101-103 b. l.), kad P. M., atsižvelgiant į jo amžių, persirgtas, sergamas ligas ir psichinės sveikatos būklę, ginčijamo testamento sudarymo metu 2009-107-10 galėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jam buvo konstatuojamas psichinės veikos sutrikimas-lengvas pažinimo sutrikimas, dėl kurio jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir reikšmę ir juos valdyti. Pažymėtina, kad ekspertas turi didelį ekspertinio darbo stažą, ekspertizės išvadas pateikė, išanalizavęs pateiktus medicininius dokumentus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus apie testatorių psichinę sveikatos būseną. Ekspertizės akte žymima, kad 2007m vasario 20 d. P. M. buvo diagnozuota paūmėjusi lėtinė išeminė galvos smegenų liga, ūmus vestibiulinis sindromas ir lengvas pažinimo sutrikimas, tiriamasis buvo pablogėjusios atminties, orientacijos, klampaus mąstymo, tuo metu buvo sutrikusi dėmesio koncentracija, tačiau po gydymo būklė pagerėjo. Taip pat nurodė, kad šis pakenkimo lygis yra nepakankamas, kad būtų galima konstatuoti demenciją. Kitokių išvadų ekspertas negalėjo pateikti, nes vėliau, iki testamento surašymo, tiriamasis nebuvo gydomas gydymo įstaigose, jokie psichikos sutrikimai neaprašyti. Jų nepatvirtino ir šeimos gydytoja I. K.. Be to, kaip matyti iš medicininių dokumentų ir eksperto V. D. apklausos teisme ši diagnozė buvo nustatyta iš bendros klinikos, liga nebuvo patvirtinta jokiais tyrimais ( 2 t.,149-150 b. l.). Ekspertas patvirtino, kad medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie ryškius psichikos sutrikimus, tai tik lengvas psichikos sutrikimas, vėliau nesilankė pas gydytojus. Be to ekspertas nurodė, kad nebuvo atliktas mini tyrimo tekstas, todėl šią diagnozę laiko negalutinai patvirtintą, abejotina, nes testatoriui galėjo būti tik lengvas kraujotakos sutrikimas. Medicininiai dokumentai irgi nepatvirtina, iš kokių tyrimų, ar apklausos buvo nustatyta ši diagnozė. Teisėjų kolegija pažymi, kad testamentas buvo sudarytas 2009-07-10, tuo tarpu diagnozė nustatyta 2007 m. vasario 20d. Po gydymo P. M. būklė pagerėjo, nurodoma patenkinama ligos prognozė, nėra vėlesnių medicininių duomenų apie blogą testatoriaus psichinę būseną. Iš bylos duomenų matyti, kad P. M. psichinė būsena pablogėjo po sutuoktinės mirties, tokią eigą pripažino ir teismo ekspertas, patvirtino liudytoja D. N..

322013 m. spalio 26 d. V. M. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuojama (2t., 105-107 b. l.), kad V. M., atsižvelgiant į jos amžių, persirgtas, sergamas ligas ir psichinės sveikatos būklę, ginčijamo testamento sudarymo metu 2009m.liepos 10 d. galėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nėra duomenų, kad jai buvo konstatuojami psichikos sutrikimai, dėl kurių ji galėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Ekspertizės išvadas pateikė, išanalizavęs pateiktus medicininius dokumentus, liudytojų parodymus apie psichinę sveikatos būseną. Tiriamajai konstatuota 1987 metais galvos ir širdies kraujagyslių aterosklerozė, ateroskelrotinė kardiosklerozė , krūtinės angina;1995 –cukrinis diabetas, diabetinis nervų ir kraujagyslių pažeidimas ;1999 metais arterinė hipertenzija II stadija, astenoneurotinis sindromas, kitos ligos,2008-08-25 neurologė konstatavo lėtinę išeminę smegenų ligą, vėliau atliktos dvi operacijos-tulžės pūslės ir dešiniojo šlaunikaulio, tačiau jokių pooperacinių fizinių ir psichinių komplikacijų nepastebėta, tiriamosios psichinė būklė gydytojams nekėlė jokių abejonių. Teisme buvo apklausta šeimos gydytoja liudytoja I.K., kuri geriausiai ir objektyviausiai gali apibūdinti testatorės sveikatos ir psichikos būseną, ji nėra susijusi su bylos šalimis jokiais giminystės ryšiais. Pastaroji patvirtino, kad nėra nustačiusi V. M. psichinės veiklos sutrikimų. Jos parodymai patvirtina, kad testatorė buvo socialiai orientuota asmenybė, patvirtino, kad testatorė atsimindavo, ką ji klausdavo, dažniausia dėl vaistų, žinodavo, kaip susileisti vaistus, sakydavo, kad ja rūpinasi anūkai, orientavosi vaistų naudojime (2t., 79 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad testatorę gydžiusi gydytoja I.K. patvirtino, jog išeminė smegenų liga turi įtakos mąstymui, tačiau testatorei nebuvo sunki eiga. Taigi iš esmės šie parodymai patvirtina, kad V. M. nesirgo psichikos liga ir jai nebuvo reikalinga psichiatro konsultacija, matosi, kad ji orientavosi laike, vietoje, suprato savo veiksmus. Pažymėtina, kad testamento surašymo dieną V. M. apžiūrėjo gydytojas–chirurgas R. A., kuris medicininiuose dokumentuose nefiksavo jokių psichikos sutrikimų. Nei viename iš teismui pateiktų medicininių dokumentų nėra įrašų apie blogą testatorės psichinę būklę, nors ši dėl kitų ligų ne kartą gydėsi stacionare, jai nebuvo atlikti jokie objektyvūs galvos smegenų, psichologiniai tyrimai, kadangi testatorės psichinė būklė niekam, tame tarpe ir šeimos gydytojai, nekėlė jokių abejonių.

33Abu testatoriai nebuvo įrašyti į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą.

34Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatorių veiksnumu (Notariato įstatymo 31,48 straipsniai).Iš pirmosios instancijos teisme apklaustos notarės D. V. apklausos protokolo matyti, kad notarė bendravo su abiem testatoriais, su jais kalbėjosi viena, taip siekdama įsitikinti testatorių veiksnumu ir valia, bendravo su jais, patvirtino, kad sudarant testamentą ir kalbantis su testatoriais dėl jų psichinės sveikatos nekilo jokių abejonių (2t., 32-33 b. l.).

35Susipažinus su prie bylos prijungtais rašytiniais įrodymais: P. M. pareiškimu baudžiamojoje byloje dėl 2008 metais spalio 29 d. įvykdytos iš jų namų pinigų vagystės, šioje byloje esančių P. M. ir V. M. apklausų protokolų, teisiamojo posėdžio protokolais, kurių metu buvo apklausiami P. M. bei V. M., teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl jų psichinės būklės, kadangi pastarieji ne kartą davė nuoseklius, logiškus paaiškinimus apie nusikaltimo aplinkybes dėl pinigų iš jų namų vagystės, nuosekliai ir ne kartą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžiuose papasakojo net detales iš jų namų įvykdytos pinigų vagystės, parodymuose tiksliai nurodydami pagrobtų pinigų sumas. Pažymėtina, kad vagystė įvykdyta likus 9 mėnesiams iki testamento surašymo, P. M. civilinį ieškinį pateikė kitą dieną po testamento surašymo-2009-07-31, tą pačią dieną ikiteisminiame tyrime atlikta detali liudytojos šioje byloje V. M. apklausa, o detali nukentėjusio P. M. bei liudytojos V. M. apklausa teisme atlikta 2009 spalio 12 d.

36Pagal šalių prašymus apklaustų liudytojų parodymai daugumoje prieštaringi, subjektyvūs, daugumoje jie nėra informatyvūs. Atsakovų, jų atstovės, liudytojų parodymai patvirtina, kad abu testatoriai tvarkėsi su savo turtu, rūpinosi jo priežiūra, tinkamai tvarkėsi buityje, V. M. prisimindavo anūkų gimtadienius, kitas šventes, siųsdavo atvirutes, net sugebėdavo ir anglų kalba užrašyti ant voko. Dalis liudytojų, kaip G. T., V. B., S. S., S. P. patvirtino, kad testatoriai buvo šviesios atminties žmones, sąmoningi iki pat mirties. Pastoviai besilankanti pas testatorius ir padedanti jiems apsitvarkyti buityje liudytoja D. N. teisme patvirtino, kad testatorės V. M. psichinė sveikata buvo gera iki pat mirties, pastaroji -rašė laiškus, skaitė, pati susiorganizuodavo nuvykimą į pirtį. Ši liudytoja patvirtino, kad P. M. sveikata pablogėjo paskutiniais metais, jis pasiklysdavo, išėjęs iš namų. Dalis liudytojų bei medicininė dokumentacija patvirtina, kad testatorius sirgo gliaukoma, labai blogai matė, o prieš mirtį beveik apako, todėl galėjo ir neatpažinti žmonių ar pasiklysti. Be to pažymėtina, kad liudytoja anūkė V. M., kuri tvirtino iki 2008 metų gyvenusi su testatoriais, o vėliau lankydavosi juos kiekvieną dieną teisme patvirtino, kad senelis P. M. buvo pasiklydęs tik gal 3 kartus per metus (maždaug sandorio sudarymo metu). Ieškovo prašymu kviesti liudytojai D. M.,P.E. B.,D. K.,M. Š. davė priešingus parodymus, tačiau jų parodymai nėra informatyvūs, yra abstraktūs, liudytojai nenurodė ir nepatvirtina testatorių neveiksnumo ar tokios testatorių būsenos, kad jie negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės testamento sudarymo metu; liudytojai nenurodė, kuriais metais testatoriai turėjo psichinių sutrikimų, ar buvo sunku su jais susikalbėti, ar tai buvo jų nuolatinė būsena. Jų parodymuose nėra nurodomas nei konkretus laikas, nei konkretūs poelgiai, išskyrus tai, kad testatorius pasiklysdavo, kartais neatpažindavo žmonių , o testatorei atrodė, kad jai kažkas pavagia kai kuriuos daiktus ar pinigus.

37Šiuos parodymus teismas vertino visumoje kitų įrodymų kontekste, laikė daugiau tikėtinais atsakovo prašymu kviestų liudytojų parodymais, atstovės paaiškinimais, su kurių vertinimu kolegija sutinka.

38Įvertinus visumą įrodymų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti ekspertizės išvada ir būtų pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantas nenurodė esant formalių ekspertizės akto trūkumų. Teisė paskirti teismo ekspertizę, taip pat pakartotinę ekspertizę, kai jau yra atlikta ekspertizė, yra teismo pregoratyva (CPK 219 str. 2 d.). Byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti pakanka ir kitų įrodymų, kuriuos ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, jiems pritaria ir teisėjų kolegija, todėl atsisakytina skirti pakartotinę ekspertizę. Pats apeliantas pripažįsta, kad jis neturi kitokių įrodymų, nei jie buvo pateikti pirmos instancijos teisme. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad testatoriaus psichinė būsena pablogėjo po jo žmonos testatorės V. M. mirties-po ( - ) (medic.dok.112-1144), t.y. praėjus beveik 2 metams po testamento sudarymo.

39Išvadą apie psichinę testatorių būklę patirtina ir byloje esantys kiti įrodymai, todėl teisėjų kolegija nenustatė įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę, teismas neturi pareigos ją skirti vien tam, kad panaikinti ieškovo galimas abejones. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje priimtas teismo procesinio sprendimo turinys teikia pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs teismas išsamiai ir visapusiškai vertino testatorių būseną sudarant ginčijamą testamentą bei savo procesiniame sprendime šiuo klausimu išsamiai pasisakė, kolegija sutinka su šiuo vertinimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas išvadas padarė remiantis tik ekspertizės akto išvadomis, kadangi teismo išvados apie testatorių psichikos būseną testamentų sudarymo metu ir jos teisinių padarinių yra pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų – šalių ir jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, gydžiusios gydytojos parodymų, rašytinių įrodymų, ekspertizės išvadų ir paaiškinimų įvertinimu. Taip pat kolegija nemano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

40Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatorių vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatoriai patys sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Iš bylos medžiagos- atsakovų, atsakovų atstovės R. M.,trečiojo asmens notarės D. V.,liudytojos D. N. parodymų teisme matyti, kad testatoriai patys asmeniškai išreiškė savo valią sudaryti sandorį, patys nurodė testamento turinį. Šeimos gydytoja liudytoja I.Kuliušienė irgi patvirtino aplinkybę, kad testatorė sakydavo, jog jais rūpinosi anūkai. Atsakovai, kurie kartu yra ir ieškovo sūnūs, jų atstovė R. M.,liudytojai G. T., V. B., S. S., D. N. S. P. patvirtino apie konfliktiškus santykius su testatoriais, nepakankamą rūpinimasi testatoriais, ką iš dalies patvirtina ir ieškovo liudytojos V. M. parodymai teisme. Tikėtina, kad esant konfliktiniams ieškovo ir testatorių santykiams, testatorių susiformavusi ir išreikšta valia turtą palikti anūkams buvo logiška, atitiko jų vidinę valią. Siekiant nustatyti, ar testamentą sudaręs asmuo jo sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina ne tik įvertinti testatorių asmens būseną (sveikatą, psichikos būseną ir kitas svarbias aplinkybes), bet ir sudaryto sandorio turinį, (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Duomenų, patvirtinančių, kad 2009-07-10 testamente išreikšta valia neatitiko testamento sudarymo metu buvusios P. M. ir V. M. valios, byloje nėra. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl tarpusavio santykių, ginčijami testamentai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nes atsakovai yra antros eilės įpėdiniai, jie bei jų mama artimai bendravo su testatoriais, jais rūpinosi, ką teisme patvirtino ir šeimos gydytoja liudytoja I.Kuliušienė , nurodydama aplinkybę, kad testatorė sakydavo, jog jais rūpinasi anūkai (CK 5.1.2 p.).Iš atsakovų, jų mamos R. M. paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad tarp atsakovų ir testatorių ir ypač su močiute buvo susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo principu konstatuoja, kad testatorių sprendimas palikti turtą antros eilės paveldėtojams-vaikaičiams, kurie rūpinosi jais, su kuriais buvo susiformavę stiprūs emociniai ryšiai bei susiklostę artimi santykiai, yra visiškai logiškas ir racionalus. Testatorių valia, kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, tačiau, kad ir kokia būtų nepalanki įstatyminiam įpėdiniui, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai, kas nebuvo nustatyta šioje byloje.

41Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad V.M. ir P. M. 2009-07-10 testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę bei galėjo juos valdyti, išreiškė savo tikrąją valią ir jų sudaryti ginčijami testamentai neturi valios trūkumo, todėl juos pripažinti negaliojančiais ieškovo nurodytu pagrindu nėra pagrindo.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl valios trūkumo ir šioje dalyje palieka teismo sprendimą nepakeistą.

43Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas nepagrįstai iš esmės nenagrinėjo kitų ieškinio reikalavimų, tame tarpe dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantas be kitų ieškinio reikalavimų prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvų mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teismas laikė, kad jis yra išvestinis iš pagrindinio ieškinio reikalavimo, t.y. iš pripažinimo negaliojančiais testamentų, todėl atmetė kitus reikalavimus kaip nepagrįstus, nesiaiškino ir netyrė jokių aplinkybių, tame tarpe ir tai, ar jis sukeltų pasekmes. Pagal CPK 444 str.1 d. teismas nustato tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Apeliantas nurodo, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas yra reikšmingas jam, kadangi jis naudosis įstatymo jam suteikta teise į privalomą palikimo dalį. Privalomoji palikimo dalis gali būti priimama tais pačiais būdais.

44Iš bylos duomenų matosi, kad apeliantas po tėvų mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu paveldėti turtą, tačiau ieškinio pareiškime nurodo, kad jis faktiškai priėmė palikimą, o po to sužinojo apie tėvų sudarytus testamentus, kuriais turtas buvo paliktas testamentiniams įpėdiniams. Testamentų turinys rodo, kad jokio kito nepaminėto testamentuose turto nėra, nes jais testatoriai visą savo turtą paliko vaikaičiams. Paskyrus vaikaičius įpėdiniais pagal testamentą, testatorių valia paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, išskyrus CK 5.20 straipsnyje nurodytus asmenis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ar tokio fakto nustatymas gali turėti juridinę reikšmę ieškovui, ar jis apskritai galėjo būti nustatomas ir ar dėl tokio fakto nustatymo ieškovui atsirastų testamentu nesuteikta teisė į palikimą, ar jo dalį, ar jis galėjo būti nustatytinas, esant testamentiniam paveldėjimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo liudijimui išduoti, nenurodydamas, su kokiomis teisėmis ieškovas tai sieja. Teismas nepasisakė ir dėl įstatyme nustatytinų sąlygų, kurioms esant skiriama privalomoji palikimo dalis, bei su tuo susijusių nustatytinų bylos faktinių aplinkybių dėl ieškovo darbingumo, išlaikymo fakto. Priimdamas ieškinį teismas nesiaiškino, kodėl reikalinga nustatyti šį faktą, ar jis sukels pasekmes, ieškovas taip pat ieškinyje nenurodė, kokias pasekmes sukels. Bylos nagrinėjimo metu turėdamas duomenis apie ieškovo gaunamą nedarbingumo pašalpą, teismas nesiaiškino aplinkybių dėl nedarbingumo, dėl teisės į privalomą palikimo dalį. Apeliantas apeliaciniame skunde kaip tik ir nurodo, kad jis, remiantis CK 5.20 straipsniu, turi teisę pretenduoti į privalomą palikimo dalį, tokiu būdu pats ieškovas nurodo teisę pretenduoti į atitinkamą paveldėjimo dalį, todėl šios aplinkybės turėjo būti tikslintinos pačiame ieškinyje. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje yra pareikštas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-20 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-262/2006).

45Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti reikalavimai ir dėl nuosavybės teisių pripažinimo į turtą, dėl paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais, kurie susiję su teise į privalomąją palikimo dalį, nes nustačius teisę į privalomąją palikimo dalį, jie turėtų būti naikinami atitinkamoje dalyje, pripažįstant ieškovui nuosavybę į atitinkamą dalį.

46Likusioje dalyje byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes turi būti išsiaiškintos esminės teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Šioje bylos dalyje nebuvo atskleista bylos esmė, esminės bylos aplinkybės turi būti aiškinamasi pirmosios instancijos teisme, byla perduotina nagrinėti iš naujo dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo, registrų įrašų panaikinimo.

47Iš dalies panaikinus teismo sprendimą ir perdavus nagrinėti dalyje reikalavimų iš naujo tam pačiam teismui, nėra spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinėje instancijoje, kuris bus išspręstas kartu su bylinėjimosi išlaidomis, turėtomis pirmosios instancijos teisme, iš esmės išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

492014 m. gegužės 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo, registrų įrašų panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

50Likusioje dalyje 2014 m. gegužės 14d.Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas K. M. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį ir... 6. Atsakovai G. M. ir D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su... 7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pateikė atsiliepimą... 8. Tretieji asmenys Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. V. ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas sprendė, kad ieškovui apie tai, jog atsakovai G. M. ir D. M. priėmė... 12. K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo ieškinio... 15. 2.Teismo paskirtos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktų išvadomis... 16. 3.Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos... 17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai G. M. ir D. M. prašo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo mama V. M., mirusi ( - )., bei... 22. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą... 23. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su materialiosios teisės... 24. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 25. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 26. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 27. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 28. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios... 29. Pateikdamas apeliacinį skundą, apeliantas K. M. testatorių psichinei... 30. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo... 31. Nagrinėjamoje byloje testatorių psichinei būklei įvertinti buvo paskirta... 32. 2013 m. spalio 26 d. V. M. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte... 33. Abu testatoriai nebuvo įrašyti į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų... 34. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo... 35. Susipažinus su prie bylos prijungtais rašytiniais įrodymais: P. M.... 36. Pagal šalių prašymus apklaustų liudytojų parodymai daugumoje... 37. Šiuos parodymus teismas vertino visumoje kitų įrodymų kontekste, laikė... 38. Įvertinus visumą įrodymų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas... 39. Išvadą apie psichinę testatorių būklę patirtina ir byloje esantys kiti... 40. Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio... 41. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir įvertinusi... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir... 43. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu... 44. Iš bylos duomenų matosi, kad apeliantas po tėvų mirties nesikreipė į... 45. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti reikalavimai ir dėl nuosavybės teisių... 46. Likusioje dalyje byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui,... 47. Iš dalies panaikinus teismo sprendimą ir perdavus nagrinėti dalyje... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 49. 2014 m. gegužės 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje... 50. Likusioje dalyje 2014 m. gegužės 14d.Radviliškio rajono apylinkės teismo...