Byla 1-196-1033/2019
Dėl ko ji atsitrenkė į duris, po to tyčia pastūmė R. V., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, taip sukeldamas nukentėjusiosioms fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus: V. V. kairės plaštakos V-o piršto sumušimą ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, R. V. odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, kaltinamajam I. A., jo gynėjams Anatolijui Svilai, Andriejui Melkovui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. V., V. V., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, vertėjoms Katerinai Chvatovai, Rūtai Strolytei,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., a. k. ( - ) gimęs ( - ) Pakistane, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis Vilniaus r. sav., Riešės sen., Jadvygiškių k., Jadvygiškių g. 18, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

3kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4Teismas

Nustatė

5I. A. kaltintas tuo, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 11.00 val., Vilniuje, ( - ), esančio namo laiptinėje tyčia rankomis pastūmė V. V., dėl ko ji atsitrenkė į duris, po to tyčia pastūmė R. V., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, taip sukeldamas nukentėjusiosioms fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus: V. V. kairės plaštakos V-o piršto sumušimą ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, R. V. odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6Kaltinamasis I. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio iš V. nuomojosi butą Vilniuje, ( - )gatvėje. Iki incidento kartais vėluodavo sumokėti nuomą, tačiau tai nesukeldavo problemų, nes informuodavo savininkės dukrą. Viskas buvo gerai iki 2018-04-05, kai susitarė 20.00 val. susitikti su savininkais. Planavo po dviejų savaičių išsikraustyti. Kadangi tą dieną jis buvo išvažiavęs iš Vilniaus, norėdamas nepavėluoti, paprašė susitikimą nukelti 21.00 val., į ką jam kategoriškai buvo pasakyta būti 20.00 val. Skambino iš jam nežinomo telefono, prisistatė V. V. pussesere, R. V. dukterėčia, kuri pasakė, kad yra naujoji buto šeimininkė ir jeigu iki 20.00 val. jis negrįš, daiktai bus už durų, namai užrakinti. Jis sugrįžo į namus, vėliau atvyko R. V. su dukterėčia. Atidaręs buto duris jų į vidų neįsileido, pasakė, kad jeigu nori pasikalbėti, gali tai padaryti raštu per advokatą. Po valandos R. V. su dukterėčia grįžo su policijos pareigūnais, kurie jam pasakė išeiti iš buto, nes savininkai nenori, kad jis bute gyventų. Į ką jis atsakė, kad tai nelegalu, turi galiojančią nuomos sutartį ir jeigu savininkai nori iškeldinti, tai gali padaryti per teismą. Jis neleido policijos pareigūnams ir savininkams užeiti į butą. Policijos pareigūnai paaiškino savininkams laikytis teisinių procedūrų, kad yra galiojanti nuomos sutartis ir jie nieko padaryti negali. Po to kelis kartus bendravo su savininkais telefonu. Per LNK pamatė reportažą apie jų šeimą, kad nelegaliai užima svetimą nuosavybę, yra skolingi 2000 eurų. Prieš tai 2018-04-08 gavo laišką iš savininkės advokato, kuriame buvo nurodoma sumokėti skolą 500-600 Eur ir išsikraustyti iš buto per 10 dienų (t. y. iki balandžio 18 d.), tačiau balandžio 16 d. atėjęs žmogus iš elektros įmonės atjungė elektrą buto savininkų prašymu. Po šio incidento nebuvo galimybės dar apie ką nors derėtis, patys savininkai nesilaikė duoto 10 dienų termino ir pažeidė savo pranešimą. 2018-04-27 apie 09.30 val. namuose buvo vienas, kai kažkas pasibeldė į duris. Pro durų akutę pamatė, kad už durų stovi savininkai ir kiti žmonės, prašė duris atidaryti. Jis nenorėjo turėti jokių problemų, paskambino policijai ir paaiškino situaciją, jam atsakė, kad pareigūnai atvyksta, durų neatidaryti. Po 5 minučių išgirdo beldimą į duris, prisistatė policijos pareigūnai. Kaip vėliau paaiškėjo, policijos pareigūnai jau buvo atvykę anksčiau. Jis atidarė duris, pareigūnai užėjo į vidų ir pasakė, kad reikia pakeisti spynas, jis turi išeiti iš buto. Jis atsakė, kad tai neteisėta, paklausė ar yra raštiškas įsakymas tokiam dalykui. Policijos pareigūnas į tai atsakė lietuviškai, kad nereikia. Policininkui leidus jis nufotografavo policijos pareigūną. Tuo tarpu buvo pakeista buto spyna, jis buvo prašomas išeiti iš buto. Jis pasakė, kad neišeis, kad turės panaudoti prieš jį jėgą, kad išvestų. Policijos pareigūnai nesuprato, ką jis kalbėjo, jis paprašė vertėjo. Policija su kitais asmenimis išėjo, užrakino duris, o jis liko viduje. Po 10-15 minučių duris atrakino savininkės vyras V. V. ir dukros draugas D. B., jie įėjo į vidų, naudojo jėgą, kad jį išvestų iš buto. Vienas paėmė už marškinių, kitas stūmė iš nugaros ir taip jį išvedė iš buto. Vaizdo įrašas patvirtina, kad tada jis buvo ramus, nereagavo. Iš buto išėjo taip, kaip stovi. Besileidžiant laiptais, liftu atvažiavo žmona B. A. su vaikais, kuri pradėjo kalbėtis su buto savininkais ir žurnalistais. Savininkai pasiūlė žmonai pasiimti reikalingus daiktus ir dokumentus. Jis urdų kalba žmonai pasakė, kad eitų į vidų, užrakintų duris ir paskambintų policijai, kad viskas vyksta neteisėtai. Žmona užėjusi į vidų pradėjo skambinti policijai. Savininkai skubėjo, pradėjo versti žmoną išeiti iš buto, ji tai daryti atsisakė. Tuo metu, kai buvo naudojamas fizinis smurtas prieš jo žmoną, ji pradėjo šaukti, rėkė. Tai buvo pirmas momentas, kai jis supanikavo ir įbėgo į butą. Bute buvo chaosas, jie neleido jam įeiti į vidų. Chaoso metu buvo sužeistas žmonos pirštas. Kai buvo naudojamas smurtas prieš jį ir žmoną, žurnalistai filmavimą stabdydavo, vaikai buvo išsigandę, verkė. Jam įbėgant į butą, R. V. buvo jo kelyje, jo kūno dalis ją kliudė, buvo sužalota jos ranka, tačiau tuo metu ji nešaukė, nepamena, kad tuo metu būtų buvę skausmo išsireiškimai. Iš vaizdo įrašo pamena, kad kažkas nugarą buvo nusukęs į R. V., galimai tuo metu jos ranka buvo prispausta prie sienos ir nubrozdinta. Buto savininkai sumušė jo žmoną ir visi išėjo iš buto. V. tėvas buvo sugriebęs jį už kaklo ir pastūmė į lifto duris, visi stengėsi jį užpulti. Žmona bandė apginti jį su kraujuojančia ranka. V. V. bandė užrakinti duris, jis žinojo, kad tai neteisėta, kad ji neduos raktų nuo naujos spynos. Norėdamas apginti savo teises, bandė sutrukdyti duris užrakinti. Yra įsitikinęs, kad nebuvo fizinio kontakto nei su V. V., nei su R. V.. Jo vienintelis tikslas buvo – užkirsti kelią V. V. užrakinti duris. To padaryti negalėjo, V. V. užrakino ir greitai pasišalino. Jei V. V. buvo sužalota, jis negirdėjo, kad ji būtų išreiškusi skausmą. Po šio įvykio jo žmona iš policijos komisariato vyko su greitąja pagalba. Vėliau su policija vyko į butą, policijos pareigūnams pasakė, kad pakeista spyna, reikia susisiekti su savininkais, kad duotų raktus. Policijos pareigūnai atsakė, kad žino savo darbą, ką padarė savininkai yra neteisėta, todėl sulaužė spynas. Bute nebuvo elektros, jie su šeima toliau gyveno šiame bute, tačiau žmona su vaikais nakvoti važiuodavo pas tėvus. Spynos jie nepakeitė, todėl durų nerakindavo. Pusė daiktų buvo žmonos tėvų namuose, kita pusė – bute, jie ieškojosi kito buto. Vieną dieną grįžę pamatė įspėjimą, kad savininkai pakeitė spyną ir dėl savo daiktų atgavimo jie turi skambinti nurodytu telefono numeriu. Su V. V. ir R. V. jis bendravo pagarbiai iki tol, kol neįsikišo dukterėčia. Viso incidento metu jis elgėsi pagarbiai, ramiai, kai buvo užrakintos durys pasakė, kad susilauks teisinių pasekmių. Vienintelis kartas buvo, kai žmona šaukėsi pagalbos, to buvo per daug bet kurio žmogaus kantrybei. Savo kaltės nejaučia, mano, kad savininkai elgėsi blogai, taip pat policija, žurnalistai, prokuratūra, kurie atsisakė kelti baudžiamąją bylą nukentėjusiosioms. Dėl policijos veiksmų gali pasakyti, kad pareigūnai išvyko iš įvykio vietos neišsprendę ginčo. Buto savininkai minėjo, kad tarp jų vyksta civilinis ginčas, bet niekas iš policijos pareigūnų nepatikrino šių dokumentų. Savininkų komanda buvo iš 7-8 žmonių, o jie su žmona buvo tik dviese ir du vaikai. V. ir žurnalistė E. buvo pažįstamos iš anksčiau. Buto savininkai juos faktiškai iškeldino, pašalino visus daiktus namuose, kurie buvo, pasakė, kad padarė tai su antstolio pagalba, tačiau jau 6 mėnesius jis negali išsiaiškinti, kurio antstolio pagalba, negavo išsamaus daiktų sąrašo, jeigu toks išvis buvo sudarytas. Iki šiol neatgavo nei vaikams pirktų vaistų, nei drabužių, dar vyksta procesas dėl šių daiktų. Gali būti, kad jų daiktai buvo pavogti. Nukentėjusiųjų civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo atmesti visus finansinius reikalavimus ir jį išteisinti pagal visus kaltinimus, nes konfliktą inicijavo buto savininkai, neteisėtai jį su šeima iškeldino. Jis tik norėjo pasinaudoti savo teise patekti į butą, apsaugoti šeimą ir vaikus.

7Nukentėjusioji V. V. parodė, kad jos tėvai R. V. ir V. V. yra buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkai. Buto nuomos sutartis buvo sudaryta su B. A.. Nuo sutarties pasirašymo dienos buvo problemų su nuomininkų atsiskaitymais, nuo 2018 m. sausio jie nemokėjo komunalinių ir nuomos mokesčių. Balandžio mėnesį buto savininkai bandė nuvykti į butą pasikalbėti apie susidariusią situaciją, tačiau sutartu laiku I. A. pranešė, kad negali susitikti. Pasakė jam, kad nori pasikalbėti su B. A.. Tuo metu į susitikimą vyko R. V. su dukterėčia, kuri moka anglų kalbą. Ji pati negalėjo atvykti. Kadangi I. A. į butą neįsileido, bandė su policijos pareigūnais įteikti pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau I. A. atsisakė priimti, teigdamas, kad tai gali spręsti tik teismas, reikalavo raštiško - registruoto pranešimo. Kitą dieną buvo išsiųstas registruotas pranešimas apie sutarties nutraukimą, kurį I. A. gavo, tačiau į pranešimą nereagavo, skolos kaupėsi, elektros tinklai atjungė elektrą už skolas. Pagal pranešimą nuomininkai turėjo atlaisvinti butą per 10 dienų, t. y. iki 2019-04-19, privalėjo įvykdyti sutarties sąlygas. 2018-04-27 jie nuvyko į butą paskatinti išvykti arba pratęsti nuomos sutartį, tačiau I. A. atsisakė gražiuoju palikti butą, todėl jie buvo priversti imtis priemonių atgauti nuosavybę. Pakviestas meistras pakeitė durų spyną, po to įvyko grumtynės. Kai ji rakino butą, iš nugaros pajautė smūgį, buvo pastumta į šoną, susitrenkė galvą, susižalojo ranką, pametė raktą rakindama duris, po to bandė pabėgti. Kiek žino, ją bandė ginti tėtis V. V. ir draugas D. B.. Viskas vyko greitai, chaotiškai, buvo daug emocijų. Aplinkinės situacijos ji nematė. Žurnalistus pakvietė ji, nes prieš tai buvo reportažas ir žurnalistai norėjo tęsinio. Kaip mama nukentėjo ji nematė, tik vėliau pirmame aukšte pamatė, kad mamos dešinė ranka kruvina. Mamą pastūmė I. A. ir ji trenkėsi į sieną, susižalojo ranką. Mama nesakė, kurioje vietoje ją pastūmė. Peržiūrėjusi vaizdo medžiagą, suprato, kad mamą pastūmė I. A., kuris bandė patraukti ją nuo durų ir atimti raktą. Ji rakto nuo naujos spynos I. A. nedavė. Po to pamatė, kad jos kairės rankos pirštas sutinęs, skaudėjo galvą ir labai pykino, jautė skausmą, pirštas buvo mėlynas. Antstolis šiame įvykyje nedalyvavo. Jie bandė patekti į butą, norėjo pažiūrėti kas bute vyksta, kodėl jų prašymu nuomininkai neįleidžia apžiūrėti jų turto. Be to, buvo kaimynų pranešimų, kad bute triukšmaujama, kažkas yra neaiškaus. Pamena, kad vieną kartą buvo atvykę su antstoliu, kuris užfiksavo, jog I. A. neįleido jų į butą. Teismo nutarties dėl iškeldinimo neturėjo, nes tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kad teismas priimtų tokį sprendimą, o skolos kaupėsi nuo sausio mėnesio. Nuomininkai raštiškai buvo informuoti apie sutarties nutraukimą, kurioje buvo punktas, kad nesilaikant tam tikrų susitarimų, sutartis turi būti nutraukiama, bet niekas nesilaikė tos sąlygos. Anksčiau laiko buvo nutraukta sutartis, kadangi buvo nesilaikoma atsiskaitymo termino, susidarė skolos. I. A. grasino jiems pakeisti buto spyną ir prisiregistruoti, siuntė grasinančias žinutes. I. A. bandė išaiškinti, kad jis neturi teisės gyventi bute. Policija buvo iškviesta, nes jie norėjo patekti į butą, o I. A. jų neįsileido. I. A. kvietė policiją, kad jie neteisėtai tai daro. Pakeitus durų spyną ir užrakinus butą I. A. buvo laiptinėje, ne bute. Jie visi nusileido į pirmą aukštą, o tuo metu atvyko B. A. su vaikais ir paprašė įleisti į butą pasiimti savo daiktų. Jie atrakino ir įleido B. A., o I. A. neleido į butą, nes manė, jog patekę į vidų nuomininkai daugiau neišeis. B. A. įėjo į butą ir piktybiškai sėdėjo, nesiruošė niekur išeiti. Tuo metu I. A. buvo laiptinėje. Kai tėtis bandė paimti B. A. už rankos ir išvesti iš buto, B. A. nežinia dėl ko pradėjo kažką rėkti, kaip ginantis, o I. A. pradėjo veržtis į butą, puolė jos tėtį, norėdamas apginti Beatą, bet turėdamas taktiką - pasilikti bute. Įvyko grumtynės ir jie besigrumdami išėjo iš buto. Kai ji rakino buto duris, I. A. ją užpuolė, pastūmė, ji atsitrenkė į duris. Ji nespėjo užrakinti durų iki pastūmimo. Policijos tuo metu nebuvo, spyna jau buvo pakeista. Kad V. V. paėmė B. A. už rankos, ji girdėjo iš pasakojimų, nes pati nematė, tuo metu stovėjo atsisukusi nugara. Tiksliai negali pasakyti, bet buvo bandoma B. A. išvesti iš buto ir B. A. tam priešinosi. Įbėgęs I. A. puolė tėtį, bandydamas jį patraukti nuo B. A.. Nesuprato ką kalbą B. ir I. A., nes jie kalbėjo savo kalba, ne anglų. I. A. buvo išstumtas iš buto, nes puolė tėtį. Tėtis gynė savo nuosavybę, o jos draugas nubėgo, norėdamas I. A. ir tėtį išskirti. Tai ji matė iš vaizdo įrašo. Po įvykio pamatė, kad B. A. kruvinas pirštas ir mamos ranka kruvina. Mama buvo laiptinėje, kai bandė I. A. išstumti iš buto, ji pati nieko nematė, tiesiog išėjusi iš buto spėjo uždaryti duris ir jas rakino. I. A. sutikimo, ar teismo sprendimo užrakinti duris neturėjo. Nei ji, nei jos mama neturi teisinio išsilavinimo. Jau po visko sužinojo, kad reikia teismo sprendimo, kurio tuo metu neturėjo. Tiesa, kad iki įvykio I. A. buvo atsiuntęs jai pranešimą, jog reikalinga teismo nutartis. Ji žinojo, kad nuomininkai turi nepilnamečių vaikų, tačiau buvo teigiama, kad vaikai gyvens ir mokysis Lenkijoje. Po grumtynių butas buvo užrakintas ir jie išvyko į 6 PK. Po įvykio nuomininkai prašė grąžinti jų daiktus, tačiau nebuvo sumokėję skolos, todėl daiktų jiems negrąžino. Savo civilinį ieškinį palaiko.

8Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji patvirtina aplinkybes, kurias nurodė dukra (V. V.). Jie ėmėsi drastiškų veiksmų prieš nuomininkus, kai skola pasiekė 900 eurų, nes suprato, kad pradėję bylinėtis teisminiu keliu, turės dar didesnę skolą (nuomininkai nemokėjo nei už komunalines, nei už nuomą). Butas priklauso jai ir vyrui, jie yra buto savininkai. Nuomos sutartis buvo rašytinė, kurioje aiškiai parašyta, kad neįvykdžius sąlygų, laiku nesumokėjus mokesčių nuomotojas turi teisę iškeldinti nuomininką. Dėl sutarties surašymo į teisininkus nesikreipė, dukra padėjo surašyti sutartį. Teismas dėl iškeldinimo galėjo užsitęsti ne vienerius metus, o jų skola jau buvo pasiekusi 1800 eurų. Ji prašė B. A. pasiimti daiktus ir išeiti iš buto, tačiau B. A. atsisakė. Tada ji paprašė savo vyro V. V., kad šis išprašytų B. A. iš buto, nes pati iš buto neišeis. Vyras bandė paimti B. A. už parankės ir paprašyti išeiti, tačiau B. A. pradėjo šaukti, o I. A. puolė į butą, pastūmė ją iš nugaros ir ji atsitrenkdama į sieną susižalojo ranką. Po pastūmimo nugriuvusi nebuvo, atsirėmė į sieną, kad nenugriūtų. Rankos nubrozdinimas įvyko jai ranka perbraukiant sieną (nelygus tinkas). Jos sužalojimas neužfiksuotas vaizdo įraše. Kai trenkėsi į sieną, pajautė skausmą, po to pamatė momentą, kai jos dukrą I. A. puolė ir ji trenkėsi į sieną. Nežino ar dukra nukrito, bet ji lenkėsi prie žemės, norėjo paimti raktus. Ji labai išsigando, buvo daug streso. I. A. pirma ją pastūmė kaiptinėje, kai norėjo prasibrauti į butą, o paskui dukrą, kai ji bandė užrakinti duris. Atsisukusi pamatė, kad ir operatorius, ir kamera krenta. Pajautė, kad jai skauda ranką, kai leidosi žemyn ir ranka buvo visa kruvina. Ji trenkėsi į sieną, nes I. A., bandydamas prasibrauti, pastūmė ją visu kūnu į petį. I. A. neapskaičiavo, nesitikėjo pasekmių, sumušti nenorėjo. I. A. tik norėjo patekti į butą. Jokių veiksmų I. A. atžvilgiu ji nedarė, tiesiog stovėjo priešais duris ir buvo I. A. kliūtis patekti į butą. I. A. bandė nublokšti ją nuo įėjimo, nubloškė į dešinę pusę link lifto. I. A. puolė, kai išgirdo B. A. šauksmus iš buto. Konflikto metu ji su dukra patyrė sužalojimus, buvo sukeltas fizinis skausmas, prieš jas buvo panaudota fizinė jėga, jos buvo žeminamos, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus. I. A. jėgą naudojo galbūt tam, kad patekti į butą iš nevilties, tiesiog nesusivaldė, taip išreikšdamas pyktį. Prieš užrakinant duris pirmą kartą (kai B. A. dar nebuvo atvykusi), jos pirštai nebuvo sužeisti. Bute ji nematė, kad B. A. kas nors muštų. Jai vyras sakė, kad B. A. sudavė jam į veidą, prakirto lūpą. Vyras dėl šio sumušimo niekur nesikreipė. Ji neprašė operatoriaus nustoti filmuoti. Negali atsakyti, kodėl ištisai nebuvo filmuojama. Žurnalistai filmavo, kas jiems buvo įdomu. Spynų meistrą jie pasikvietė, kad pakeistų durų spyną, kad nuomininkai negalėtų sugrįžti į butą. Pakeitę spyną naujo rakto nedavė nuomininkams. Faktiškai jie patys iškeldino nuomininkus, nes nuomos sutartis buvo nutraukta. Įvykio metu policiją kvietė ir jie ir I. A., nes jų neįsileido į butą, nereagavo į prašymus. Pareigūnai jiems aiškino, kad reikia kreiptis į teismą, jie gali tik viešąją tvarką užtikrinti ir daugiau nieko negali daryti ir nedarys. Matė, kad konflikto metu du B. A. vaikai stovėjo laiptinėje, kurie matė įvykį. Mano, kad B. A. naudojo vaikus, kaip skydą. B. A. išėjo iš buto nepasiėmusi jokių daiktų. Bute buvo A.ų asmeniniai daiktai. Ji anglų kalbos nesupranta, negali pasakyti, ką I. A. kalbėjo. Mano, kad ji netrukdė I. A. patekti į butą, jis galėjo įeiti į butą jos nestumiant, bet jis pastūmė, taip išliejo savo agresiją ir pyktį. Palaiko savo civilinio ieškinio reikalavimus.

9Liudytojas V. V. parodė, kad jis yra nukentėjusios R. V. sutuoktinis ir buto bendrasavininkas. Kai atvyko prie buto, I. A. jų neįsileido, tik atvažiavus policijos pareigūnams įsileido į vidų. Policija nesiėmė jokių veiksmų, sakė, kad niekuo negali padėti, kad konflikto atveju atvažiuos ir išvažiavo. Jis paprašė I. A. išeiti iš buto. Tuo metu I. A. sėdėjo ant sofos. Jis paėmė I. A. už kairės parankės ir išvedė iš buto, o dukra užrakino butą. Po kiek laiko atvyko B. A. ir paprašė atrakinti duris, kad galėtų pasiimti svarbius daiktus. B. A. užėjo į butą ir neišėjo, atsisėdo ant komodos ir žaidė telefonu, rašė žinutes. Tada jis atėjo į butą, žmona paprašė išeiti B. A. iš buto, tačiau B. A. neišėjo. Tuo metu bute buvo žmona, dukra, operatorius, o I. A. buvo koridoriuje. Pokalbis viduje truko 3-4 minutes, B. A. nesutiko atlaisvinti butą. Jis paėmė B. A. už rankos žemiau alkūnės ir prašė išeiti, jėga jos nestūmė. Išvedant B. A. iš buto, ji pradėjo rėkti, trenkė jam į veidą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. I. A. šoko į koridorių, prasidėjo muštynės, I. A. pradėjo ginti Beatą. Tuo metu jo žmona su dukra buvo koridoriuje prie išėjimo. Jis išstūmė I. A. iš buto, ištraukė už baltinių, veido nelietė. Išėjo I. A. su baltiniais, su kelnėmis, ar buvo su šlepetėmis, neatkreipė dėmesio. Išstumtas iš buto I. A. pradėjo mušti jo dukrą, kuri norėjo užrakinti duris. I. A. pastūmė dukrą du kartus. Dukros draugas prirėmė I. A. prie sienos, kad nesmurtautų. Paskui visi apsiramino ir išsiskirstė, pareigūnai iškvietė greitąją, kuri jo žmoną ir dukrą išvežė, o jis nuo medicinos pagalbos atsisakė. Nežino, kodėl B. A. jam sudavė. Policijos pareigūnai konflikto nematė. B. A. jokių daiktų iš buto nepasiėmė, todėl mano, kad taip pasielgė tyčia. Jis matė, kaip I. A. pastumė dukrą, kai norėjo užrakinti duris. I. A. pastūmė dukrą į krūtinę ir dukra atsitrenkė į kaimynų durų staktą. Dukrai pasidarė bloga, pradėjo svaigti galva. Smurto prieš žmoną jis nematė. Kad buvo smurtauta prieš žmoną pamatė po visko, kai nusileido į apačią, žmonos ranka kraujavo. Jam žmona pasakė, kad ją pastūmė I. A.. Buto durų spyna buvo pakeista prie policijos pareigūnų, naujų raktų nuomininkams nespėjo duoti. Tą pačią dieną po incidento, vakare nuomininkai grįžo į butą ir su policija gręžė duris. Apie tai jam pranešė kaimynas. Nežino, kodėl nuomininkai laužė spyną, jis nebuvo nuvažiavęs, nematė kas gręžė. Kaimynas dar sakė, kad jų buto durys buvo neužrakintos, butas paliktas vienas. Po incidento nuomininkai gyveno bute dar du mėnesius, paskui su antstoliais reikėjo iškraustyti.

10Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad jis važiavo su drauge V. V. į ( - )gatvę dėl nuomojamo buto, nes reikėjo iškeldinti nuomininkus. Kai atvažiavo, jau buvo atvykę draugės tėvai. Jis nesupranta anglų kalbos, todėl nežino, kas buvo kalbama angliškai. Buvo atvykusių žurnalistų, kurie filmavo. Jis stovėjo ant laiptų, mažai ką matė ir prisimena, nenorėjo, kad jį filmuotų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pamena, kad buvo pakeista durų spyna. Kas kvietė spynų meistrą nežino. Kažkuriuo metu atvažiavo nuomininko žmona B. A.. Kai prasidėjo stumdymasis, jis ėjo išskirti asmenų. Matė, kaip buvo pastumta V. V. ir mano, kad buvo pastumta dėl durų rakinimo. V. nuo pastūmimo trenkėsi į sieną, tačiau paties pastūmimo momento nematė. Taip pat tuo metu nematė draugės sužalojimų. Po V. pastūmimo jis apkabino I. A. už pečių, kad apsiramintų ir šis nurimo. Išėjęs į lauką pamatė, kad R. V. ranka kruvina, tačiau, kaip ji susižalojo nematė ir neklausinėjo, ne ta būsena buvo. Kaip I. A. trenkė operatoriui nematė. Jis bandė raminti I. A., kad nebūtų muštynių. I. A. niekas nemušė, jis pats puolė, šokinėjo pastoviai. Jis bandė išskirti V. V. ir I. A., kai jie susikibo buto koridoriuje, nenorėjo, kad kiltų muštynės. Taip visi stumdydamiesi atsidūrė laiptinėje. Nežino ar savanoriškai I. A. paliko butą pirmą kartą.

11Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė, kad 2018-04-27 jai paskambino teta (R. V.) ir prašė atvykti prie jos nuomojamo buto, kad padėtų angliškai susikalbėti su nuomininku. Kai ji atvyko, nuomininko žmona B. A. buvo bute, buvo stengiamasi ją išprašyti iš buto. R. V. sakė, kad B. A. sėdi ant komodos, žaidžia telefonu, niekur nesiruošia išeiti. I. A. tuo metu stovėjo laiptinėje priešais liftą, rašinėjo kažką telefonu. Po kažkiek laiko į butą įėjo Vaclovas, po jo sekė Dalius, tačiau jis atsistojo prieškambaryje, į butą nebuvo įėjęs. Vaclovui įėjus, kaltinamasis staiga pasidėjo telefoną į kišenę, pradėjo rėkti, bėgdamas pastūmė tetą į sieną ir puolė į butą, prasidėjo grumtynės. Ji paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. I. A. pastūmė tetą, kad įbėgtų į butą, ginti savo žmonos, tačiau tuo metu ji (liudytoja) negirdėjo, kad B. būtų šaukusi. Iš pradžių ji vaikų nematė, tik vėliau pastebėjo, kad jie stovi už šiukšlių vamzdžio ir verkia. Ji matė, kaip buvo pastumta V. V.. V. puolė užrakinti duris, o kaltinamasis pastūmė ją tiesiai į duris, ji atsitrenkė į sieną. Tetos kruviną ranką pamatė, kai atvyko greitoji pagalba. Teta sakė, kad ją stūmė keletą kartų, tačiau konkrečiai po kurio stūmimo, ji nematė. Ji matė tik vieną tetos pastūmimą, kai I. A. bėgdamas į butą korpusu pastūmė tetą. Teta šonu trenkėsi į sieną dešine puse, buvo sužalota dešinė ranka. Dėl spynų pakeitimo ji girdėjo iš tetos, kad keičia durų spyną su policija, bet ar prieš incidentą buvo pakeista spyna, nežino. Ką sakė policija neatsimena. Įvykio vietoje buvo daug šauksmų ir chaoso, ne visas detales prisimena. Nežino kada galutinai buvo iškraustyti nuomininkai. Ji nesakė I. A., kad yra nauja buto savininkė.

12Liudytoja B. A. parodė, kad ji yra kaltinamojo I. A. sutuoktinė. Butą ( - ), Vilniuje jie buvo išsinuomoję pagal nuomos sutartį mažiausiai metams ir bute gyveno teisėtai. Kartu su ja gyveno sutuoktinis I. A. ir du nepilnamečiai vaikai (9 ir 12 metų amžiaus). Kai pavėlavo sumokėti nuomą tris dienas, kilo konfliktinė situacija su nuomotojais, jie pradėjo juos įžeidinėti. Tuomet vyras daugiau bendravo su šeimininkais, nes ji nemėgsta konfliktų. Ji nuomos sutartį pasirašė, tačiau nuomos klausimus daugiau sprendė vyras. Jis bendravo su V. V. anglų kalba. Vieną dieną balandžio pradžioje vyras pasakė, kad skambino nepažįstama moteris ir prisistatė, kaip nauja buto šeimininkė, pareikalavo pasiimti daiktus ir išsikraustyti iš buto. Jeigu sutartą valandą neras jų bute, sakė surinks daiktus ir išmes, nes turi nuo buto raktą. Sutartą valandą atėjo R. V. ir ta moteriškė bei pasakė, kad jie turi palikti butą, kad nemoka už nuomą. Paklausus jų ar turi teismo dokumentą juos išvaryti moterys atsakė, kad pagal kažkurį sutarties punktą jie turi palikti butą. Jos išėjo, bet po kurio laiko grįžo su policija. Jų neįleido į butą, nes neturėjo teismo sprendimo. Tada policijos pareigūnė pasakė R., kad jos turi gauti teismo sprendimą. Vėliau gavo iš advokatės D. D., kuri prisistatė, kaip R. V. atstovė, pranešimą, kad jie skolingi 500 eurų: 300 Eur už nuomą ir 200 Eur mokesčių už butą. Jie nesutiko, nes 300 Eur avanso buvo sumokėję prieš metus. Balandžio 15 d. paskambino R. telefonu ir pasakė, kad jeigu nepaliks buto, išjungs elektrą, darys viską, kad jie išsikraustytų. Kitą dieną (2018-04-16) atėjo vyras iš elektros tinklų ir atjungė elektrą. Jie liko be elektros, dujų bute nėra. Jie patys kreipėsi į elektros tinklus, kad prijungtų elektrą, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad be buto savinikų negali prijungi elektros. Paskui prasidėjo išpuoliai su televizija, rodė juos kaip nemokius žmones, kurie nemoka už butą. Vieną rytą paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad yra ( - )gatvėje ir, kad vyksta konfliktas tarp jos vyro ir šeimininko, prašė atvažiuoti. Ji su dviem vaikais nuvažiavo į butą, juos pasitiko televizija ir daug žmonių, pradėjo filmuoti, klausinėti nesąmonių. Ji paliko vaikus prie šiukšliadėžių, kad jų nefilmuotų ir nepultų. Ji neturėjo su savimi nei dokumentų, nei kitų reikalingų dalykų, todėl šeimininkai leido jai įeiti į butą, o vyras su vaikais turėjo palaukti laiptinėje. Ji įėjo, atsisėdo miegamajame ant spintelės ir pradėjo skambinti tam vyrui iš policijos, norėjo pasiteirauti, kur yra policininkai, nes prie buto jų nematė. Ji atvažiavo į butą tik dėl to, kad policijos pareigūnas jai pasakė, kad bus policija. Vyras iš policijos jai telefonu neatsakė. Paskui atėjo televizija į jos miegamąjį, vyras su kamera ir dar vienas, R. bei jos dukra ir pradėjo ją varyti. Kai moteris išėjo, į butą įėjo vyras su ūsais - R. sutuoktinis, V. tėvas (V. V.). Jis pradėjo grubiai bendrauti įžeidžiančiais žodžiais, o televizijai pasakė, kad išjungtų kamerą, nefilmuotų. Televizija išjungė kamerą ir išėjo iš buto. T. R. vyras pradėjo ją tempti, ji bandė priešintis, jai pradėjo skaudėti ranką, kaklą, susižalojo pirštą, pradėjo rėkti, kad ją paleistų, kvietė pagalbą. Atbėgo jos vyras I. A.. Tuomet V. V. ją paleido ir su kitu aukštesniu vyru pradėjo jos vyrą stumdyti. Kilo sumaištis, visi šaukė, stumdėsi, įžeidinėjo, vaikai verkė. Kai jos vyrą išstūmė iš buto, ji išėjo iš paskos. Ji susidraskė ranką prie durų. Visos pradėjo muštis, draskytis. Paskui nusileido į apačią, prieš kamerą parodė savo kraujuojančią ranką. R. irgi parodė, kad kraujuoja ranka. Ji nuvažiavo į 6 PK, jai bloga pasidarė, negalėjo rašyti kas įvyko ir su greitąja buvo išvežta į Lazdynų ligoninę. Gydytojas prirašė vaistų, nuskausminamųjų. Po kažkiek dienų gavo laišką, kad turi nueiti pas medicinos ekspertus. Išvaryta iš buto jokių daiktų ji nespėjo paimti. Vakare, kai grįžo iš ligoninės, nuvyko į policiją. Vyras papasakojo, kad policijos paprašė atidaryti butą ir jie atidarė. Buto savininkai paėmė jų daiktus ir iki šiol visų daiktų negrąžino, reikalavo sumokėti 2895 Eur. Tuomet ji atsakė, kad susitiks teisme. Pas V. liko vertingi vaikų medikamentai, kuriuos užsako iš Belgijos, dokumentai, drabužiai. Ji nematė, kaip buvo sužalotos R. ir V., nes visi stumdėsi, buvo daug žmonių, policijos nebuvo. Matė, kad jos vyrą mušė vyras su ūsiais, už gerklės buvo sugriebęs, suplėšė marškinius, ant kaklo liko mėlynės, bet vyras pareiškimo nerašė. Nematė, kad jos vyras I. A. stumdytųsi, tuo metu ji labai jaudinosi dėl vaikų. Iki 2018-04-27 jiems buvo trukdoma naudotis butu, šeimininkai atjungė elektrą, bute neveikė elektros prietaisai, nebuvo dujų. Kai juos išvarė iš buto, nedavė rakto nuo pakeistos spynos. Vyras buvo išvarytas su vienais marškiniais, šlepetėmis. Oras tuo metu lauke buvo šaltokas, ji buvo apsirengusi striukę, kelnes.

13Liudytojas J. Č. parodė, kad jis su kolega P. P. buvo nuvykę į įvykio vietą ( - )gatvėje. Buto savininkai aiškino, kad nuomotojai neišsikrausto iš buto, nemoka nuomos. Jiems buvo sunku susikalbėti su tuo asmeniu, nes nekalba lietuviškai. Prašė atvažiuoti vertėjos, tačiau ji neatvažiavo. Jie paaiškino, kad yra teisminis kelias iškraustyti nuomininkus, todėl nieko padaryti negalėjo. Neatsimena ar klausė savininkų ar jie turi teismo nutartį. Buvo atvažiavęs dar vienas ekipažas, su jais konsultavosi ir jie paaiškino, ką reikia žmonėms daryti. Juos kvietė buto savininkai, kad jie padėtų iškraustyti nuomininkus. Tuo metu bute buvo vienas nuomininkas, kuris sakė, kad jie neturi teisės jo išvaryti, kad jis turi sutartį. Jie skambino į VPK ir konsultavosi ką daryti. Jiems buvo paaiškinta, kad neturi teisės iškeldinti, nes asmuo turi nuomos sutartį. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, žurnalistų, didelė sumaištis. Visų detalių neprisimena, dėl spynų pakeitimo nieko pasakyti negali. Grėsmės ir smurto tuo metu nebuvo, vyko tik ginčas, todėl gavę leidimą išvažiavo.

14Liudytojas P. P. parodė, kad su kolega J. Č. patruliavo ir gavo iškvietimą, kad yra vyksta konfliktas tarp šeimininkų ir nuomininko, kuris neatidaro durų. Atvykus laiptinėje pasitiko šeimininkė, buvo daugiau žmonių, televizija. Moteris paaiškino, kad negali iškeldinti nuomininko, kuris nemoka už nuomą, nesilaiko nuomos sutarties sąlygų ir, kad jam tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą ir turi išsikeldinti, tačiau to nedaro. Jiems paskambinus į duris, jas atidarė asmuo, kuris kalbėjo anglų kalba ir paaiškino, kad jį neteisiškai nori iškeldinti iš buto. Tuomet jis (liudytojas) paprašė kito ekipažo atvažiuoti, kad padėtų susikalbėti anglų kalba, o moteriai paaiškino, kad turi būti antstolio vykdomasis raštas dėl iškeldinimo, kad policija gali užtikrinti tik viešąją tvarką. Atvažiavo kitas ekipažas, 6 PK tyrėjai bendravo su vyru, jie paaiškino šeimininkei dėl antstolio vykdomojo rašto. Paskui jie išvažiavo, nes niekas viešosios tvarkos nepažeidinėjo. Kai jie išvažiavo, vyras liko bute, kiti asmenys - laiptinėje. Dėl durų spynos neprisimena, bet instrumentus matė. Pamena, kad pora kartų jis bendravo su budėtoju, kuris pasakė, kad turi būti antstolių vykdomasis raštas ir negalima iškeldinti žmonių. Tai yra civiliniai santykiai, kad policija turi prižiūrėti tik viešąją tvarką. Apie tai pasakė buto savininkams. Pareigūnai teisiškai negalėjo išvesti to vyro ir tai paaiškino šeimininkams. Vyras dar pasakė, kad su juo gyvena žmona nuomininkė. Jis bandė prisiskambinti nuomininkei, bet nepavyko, tada parašė žinutę, kad ji atvyktų į vietą.

15Liudytoja E. V. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba žurnaliste LNK žiniose, pažįsta nukentėjusiąją V. V., kuri į ją kreipėsi, nes atsidūrė aklavietėje dėl nuomininkų. Tai buvo jų antras reportažas, norėjo filmuoti tęsinį po nuomininkų savavališko neišėjimo iš buto. Atvykusi su operatoriumi ji matė prie durų meistrą, kuris ruošėsi keisti spyną. Atvažiavo policija ir su pareigūnais jie pateko į butą. Buvo žurnalistų iš R. N. pusė bandė kalbėtis su nuomininku, kodėl neišeina, vagia elektrą. Vyras sėdėjo ant lovos, neišėjo ir nesileido į kalbas, kaltino, kad savininkai yra vagys, kad jis nieko neskolingas, kad jį neteisėtai kažkuo kaltina ir jie yra neteisūs. I. A. daugiau su V. kalbėjo. Buvo iškviestas kitas pareigūnų ekipažas, kurie galėtų susikalbėti angliškai. Paskui ji pamatė, kad nuomininkas yra laiptinėje ir vyrai užrakino duris. Kol viduje jie bendravo buvo pakeista spyna. Ji nežino ar tąkart I. A. pats išėjo iš buto ar buvo išvestas, nes buvo nusisukusi ir kalbėjo su pareigūnais. Policija sakė, kad niekuo negali padėti, reikia eiti teisminiu keliu ir išvažiavo. Tuo metu V. stovėjo šalia ir girdėjo ką sakė pareigūnai. Paskui greitai atsirado nuomininko žmona su vaikais. Policininkai nematė, kaip B. A. atvažiavo. Ji (liudytoja) pradėjo klausinėti B. A. kodėl susidarė skola, tačiau atsakymo negavo, buvo tik rėkimas, kaltinimai. B. A. paprašė pasiimti kelis daiktus, kad ją įleistų į butą. Ji tuo metu su operatoriumi buvo laiptinėje. I. A. puolė skambinti, ji angliškai nesuprato, tačiau kolega pasakė, kad I. A. skmbino žmonai ir liepė jai iš vidaus neišeiti. Ji nebuvo į vidų užėjuis, tik operatorius buvo. Žiūrint medžiagą matosi, kad moterys prašė išeiti, tačiau B. A. sėdėjo ant komodos ir sakė, kad niekur neis. Operatorius į koridorių išėjo, nes nebuvo ką filmuoti. Ji matė, kaip iš buto išėjo moterys, paskui Beatą išlydėjo vyrai. I. A. pamatęs žmoną ant slenksčio pradėjo visus stumdyti į šonus, šaukti, bartis, įvyko grumtynės ir taip besigrumdami ir bardamiesi jie išėjo į koridorių. Viduje nieko neliko ir V. spėjo užrakinti duris, tačiau I. A. smarkiai pastūmė V., ji atsitrenkė į sieną. Prieš tai I. A. pastūmė V. mamą, kuri stovėjo prie durų ir nenorėjo įleisti I. A. į buto vidų paskui Beatą, kūnu dengė buto įėjimą. Kai neįleido I. A. į vidų, jis pradėjo stumdytis, tuo metu B. buvo viduje. I. A. stumdė kitus į šoną, buvo piktas ir agresyvus, pradėjo žmoną ginti. Išgirdusi garsą “dunkt”, atbėgo prie operatoriaus ir pamatė, kad jis suklupęs, ausis raudona. Jis pasakė, kad I. A. priėjęs trenkė. Paties trenkimo ji nematė, tik garsą girdėjo. Pareiškimų jie nerašė, filmavimo kamera nebuvo sugadinta. Paskui atvažiavo greitoji, kitas pareigūnų ekipažas. Visi išsiskirstė. R. V. ranka buvo ištinusi, susiėmusi ėjo, sakė, kad skauda ranką, ar tik nebus lūžusi. B. A. pirštas buvo sužalotas, tačiau kaip ji susižalojo, nematė. Kas greitąją iškvietė, nežino. B. A. gynėsi, nepuolė labai muštis, paskui norėjo kažkiek sulaikyti savo vyrą I. A., ji šaukė, vadino juos nacionalistais. Ji nematė, kad B. A. būtų pasiėmusi iš buto daiktų, taip pat nematė, kad B.i ar I. A. būtų duodami buto raktai. Įvykio vietoje buvo kalba apie anstolius, tačiau antstolio ten nebuvo. Nuomininkai legaliai nuomavosi butą, V. turėjo kažkokius dokumentus. 2018-04-27 įvykio metu teismo sprendimo nematė. Ji matė nepilnamečius vaikus, kurie stovėjo už lifto šachtos. Lauke vienas iš vaikų prašė mamos eiti iš čia greičiau. I. A. buvo apsirengęs džinsais ir marškiniais, apsiavęs šlepetes.

16Liudytojas D. M. teismo posėdyje parodė, kad jis yra LNK operatorius. Jo kolegė E. V. gavo informacijos, kad A. nuomojasi nelegaliai butą, todėl važiavo daryti reportažo dėl savininkų ir nuomininko konflikto. Šeimininkės norėjo pakeisti spyną, A. neįsileido, atvyko poilicijos pareigūnai. I. A. juos įsileido, prasidėjo dialogas, jie filmavo bendrus vaizdus, intervių neėmė. Pareigūnai bandė aiškintis su nuomininku, paskui nusprendė vertėjo laukti, išprašė nuomininką išeiti iš namų, grumtynių nebuvo. Kol vyko pokalbis, meistras pakeitė durų spyną. Pareigūnai pasakė, kad nieko negali padaryti ir išvažiavo. Tada atvažiavo B. A., jie bandė paimti iš jos interviu. V. įleido Beatą į butą pasiimti dokumentų, tačiau ji neišėjo. Jis pafilmavęs viduje išėjo į laiptinę ir buvo prie įėjimo, o I. A. stovėjo jam iš kairės. Prie durų stovėjo V. su mama ir saugojo, kad neįbėgtų I. A. į vidų. Ji suprato, kad I. A. paskambino žmonai B.i ir pasakė neiti iš vidaus ir skambinti policijai. V. prašė išeiti, bet B. neišėjo. Tada į vidų nuėjo tėvas ir draugas norėdami paprašyti, kad B. išeitų. Prasidėjo grumtynės, B. pradėjo rėkti, kad ją paleistų, neliestų jos, patrauktų rankas. I. A. išgirdęs Beatą šaukiant ją paleisti, puolė, stūmė, į vidų įbėgo, prasidėjo grumtynės. Jis pradėjo filmuoti, filmavo atkarpomis. Tėvas su draugu I. A. ir Beatą ištraukė iš vidaus, vaikai prie lifto rėkė, verkė. Paskui muštynės aprimo. B. prišoko prie jo ir pradėjo kreipti kamerą į vaikus, šaukė. Jis pasakė, kad nefilmuos vaikų, kad negali, laikė kamerą ir buvo nusisukęs. Tuomet prišokęs I. A. trenkė jam į ausį, jis su kamera atsitrenkė į sieną. Padėjo kamerą šalia, paskui visi išėjo. Įvykio vietoje dar buvo LRT operatorius. Išėjus į laiką vėl buvo panika, B. su I. A. šaukė “kokia neteisybė Lietuvoje vyksta“. Matė, kad V. V. lūpa prakirsta, R. V. ranka nubrozdinta. Pas V. sužalojimų nematė. Jos paskambino greitajai. I. A. pastūmė V., kai bėgo į vidų išgirdęs B. šauksmą, pribėgęs norėjo išskirti Beatą nuo tėvo. Jis puolė, praskyrė visus, nes mama neleido jam įeiti. Tada tėvas su V. draugu bandė išstumti I. A. iš buto, o pastarasis priešinosi, įvyko grumtynės. Kai V. uždarė duris norėdama užrakinti, I. A. bandė sukliudyti jai tai padaryti. Ji užrakino duris, bet raktų I. A. nedavė. Jis nematė teismo sprendimo dėl iškeldinimo. Kai buvo įėjęs į buta filmuoti, jam atrodė, kad bute žmonės gyvena. V. sakė I. A., kad jis neturi teisės bute gyventi. Nežino kas šioje situacijoje buvo teisus ar neteisus.

17Liudytojas M. Š. teismo posėdyje parodė, kad gavo iškvietimą padėti patruliams susikalbėti anglų kalba. Atvykus į vietą, juos pasitiko nukentėjusieji, sakė, kad neišsikrausto iš buto nuomininkas, dar savininkė sakė, kad civilinė byla vyksta dėl iškraustymo. Jie buvo įleisti į butą, bandė susikalbėti su nuomininku, tačiau jis atsisakė bendrauti su jais angliškai. Jie paaiškino nukentėjusiesiems, kad viešąją tvarką gali palaikyti, tačiau negali iškeldinti to asmens iš buto. Tuo metu nebuvo jokio įtarimo, kad kils konfliktas ir jie išvyko. Su E. P. buvo atvykęs. Nuomininkas bute buvo vienas, durys atrakintos, ant sofos sėdėjo, iš buto nebuvo išėjęs. Matėsi, kad žmogus bute gyvena. Nukentėjusieji rodė dokumentus, kad vyksta civilinė byla dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos sutartis buvo, savininkė sakė, kad nori sutartį nutraukti, bet ar buvo nutraukta jis nežino. Kokius dokumentus savininkai rodė, negali pasakyti. Prie jų spynų niekas nekeitė. Dar buvo atvykę žurnalistai, buvo kaimynai, savininkas, konfliktų tuo metu nebuvo. Buto savininkė norėjo, kad asmenį pareigūnai iškraustytų. Ji sakė, kad nori sutartį nutraukti ir, kad jis išeitų iš buto. Jie pasakė, kol vyksta teismo procesas, nieko negali padaryti. Taip pat paaiškino savininkams, kad jie nebandytų žmogaus prievarta ištempti iš buto, kad būtų išlaikyta viešoji tvarka ir elgiamasi pagal įstatymą. Jis girdėjo, kad kol vyko pokalbis, koridoriuje nukentėjusioji minėjo, jog nori pakeisti spyną, o vyras sakė, kad daiktus reikia išnešti. Jie pasakė savininkams, kad negalima tokių dalykų daryti, kol nėra teismo patvarkymo, kad negalima keisti spynų, užrakinti buto, tačiau savininkai dar bandė ginčytis. Vėliau girdėjo, kad įvyko konfliktas, į vietą buvo nuvykę kiti pareigūnai, tačiau koks buvo konfliktas, nesidomėjo, nežino. Jiems atvykstant į vietą, jau buvo atvykę kiti policijos pareigūnai. Paskui jie gavo budėtojo iškvietimą ir išvažiavo.

18Liudytojas E. P. teisme parodė, kad gavo iškvietimą padėti kolegoms susikalbėti anglų kalba. Iškvietimas buvo dėl to, kad savininkai negali iškeldinti iš buto nuomininko. Kolega pareigūnas M. Š. paaiškino, kaip turėtų būti, bet žmogus atsisakė kalbėti. M. bendravo su nuomininku, buvo televizija atvažiavusi. Ką sakė M., negirdėjo, tik matė, kad bandė su nuomininku kalbėtis. Dar kolega sakė, kad nepažeistų bendros tvarkos ir jie išvyko. Jis su nukentėjusiomis nebendravo. Jis bandė išsiaiškinti situaciją su kitais pareigūnais, kurie buvo pirmi atvykę. Pareigūnai pasakė, kad nesupranta angliškai, kad savininkai nori iškeldinti nuomininką. Jis nematė, kad būtų pakeistos durų spynos, negirdėjo pokalbio dėl spynų keitimo. Ten buvo sumaištis, neprisimena, kas su kuo bendravo. Jam paaiškino, kad buto savininkė negali išprašyti nuomininko, nes nesumoka, bet tiksliai nepamena. Jie bandė išsiaiškinti situaciją dėl iškeldinimo, ką reikia daryti, skyriaus viršininkui paskambino. Viršininkas paaiškino, kad tokie dalykai sprendžiami teismo tvarka. Tą patį pasakė ir buto savininkams bei pasakė, kad jie nepažeistų bendros tvarkos, kad ginčą reikia spręsti per teismą civiline tvarka. Kolega M. visiems bandė išaiškinti situaciją dėl tvarkos pažeidimo. Jis jokių dokumentų nematė. Kaip baigėsi konfliktas nežino, girdėjo, kad kitas ekipažas buvo nuvykęs. Tuo metu, kai jie buvo atvykę, konfliktų nebuvo, viešoji tvarka nebuvo pažeidinėjama, todėl išvyko.

19Protokolas –pareiškimas patvirtina, kad V. V. pranešė, jog 2018-04-27 apie 11 val. Vilniuje, ( - )-50, koridoriuje, nemokus nuomininkas I. A. konflikto metu bandydamas atimti buto raktus, ją pastūmė į duris, ji susimušė galvą ir kairės plaštakos penktą pirštą, dėl šių veiksmų patyrė fizinį skausmą. Taip pat nuomininkas pastūmė ir jos mamą R. V. ir jai buvo nubrozdinta bei sumušta dešinės rankos plaštaka (1 t., b. l. 1-2).

20Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1416/2018 (01) konstatuota, kad: V. V. nustatyta kairės plaštakos V-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2018-04-27). Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą, sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami V. V. rankomis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) individualias savybes, neužsifiksavo. Medicininiu tyrimu sužalojimo padarymo jėga nenustatinėjama (1 t., b. l. 24-25).

21Protokolas –pareiškimas patvirtina, kad R. V. pranešė, jog 2018-04-27 apie 11 val. Vilniuje, ( - ), koridoriuje nemokus nuomininkas I. A. konflikto metu bandydamas atimti buto raktus iš jos dukters ir norėdamas patekti į butą, ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, nusibrozdino ir susimušė dešinės rankos plaštaką, patyrė fizinį skausmą (1 t., b.l. 3-4).

22Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1417/2018 (01) nurodyta, kad tiriamoji papildomai paaiškino, jog nugriuvusi, be sąmonės nebuvo. R. V. konstatuota: padaryti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2018-04-27). Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito ar vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami R. V. rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio, formą, dydžius, jų skaičių, neužsifiksavo. Medicininiu tyrimu sužalojimo padarymo jėga nenustatinėjama (1 t., b. l. 35-36).

23Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-04-27 buvo apžiūrėta įvykio vieta – laiptinė ( - )-50, Vilniuje. Nustatyta, kad butas yra 4 aukšte, įvykio vietoje akivaizdžių grumtynių pėdsakų nesimato, aikštelė tvarkinga. Objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta, nieko nepaimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (1 t. b. l. 8-10).

24Vaizdo įrašas ir kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti DVD laikmenoje įrašyti vaizdo įrašai, iš kurių matyti 2018-04-27 ( - )-50, Vilniuje įvykęs konfliktas. Vaizdo įraše pavadinimu „išvaro nuomininkus E. 180427.mp.4“, kurio trukmė 47:17 minučių, matyti, kaip 02:52 minutę R. V. aiškina policijos pareigūnams apie buto nuomos sutarties sąlygų nesilaikymą iš nuomininkų pusės. Pareigūnai beldžia į duris, po to raktu bando atrakinti buto duris, šalia stovinti R. V. padeda jiems. 04:05 minutę I. A. atidaro buto duris, pareigūnai užeina į vidų. I. A. pradeda kalbėti anglų kalba. Pareigūnai kartu su V. ir R. aiškinasi situaciją, visi apžiūrinėja butą. 08:28 minutę meistras pakeičia buto durų spyną, po ko I. A. aiškinasi su pareigūnais dėl spynos pakeitimo, po to jis aiškinasi su V., o paskui ji aiškina į kamerą, ką pasakojo I. A.. Po to I. A. aiškina, kad nei pareigūnai, nei buto savininkai neturi taip elgtis, kai elgiasi dabar. Visi toliau kalbasi tarpusavyje apie buto nuomos reikalus, V. aiškinasi su I. A., o pareigūnai stovi šalia. Po to žurnalistė kalbasi su I. A. apie buto nuomą ir, kad I. A. tūri išsikraustyti. 20:50 minutę matosi dar daugiau policijos pareigūnų, kurie taip pat aiškinasi situaciją. R. V. aiškina jiems, kad nuomininkai nemoka pinigų. I. A. sėdi bute ant sofos. 23:55 minutę pareigūnai laiptinėje nusileidžia laiptais žemyn, žurnalistė prašo jų pakomentuoti situaciją, pareigūnai nekomentuoja. 24:55 minutę pareigūnai aiškina, kad prievarta negali išvaryti nuomininkų iš buto, taip pat pasako, kad reikia palaukti vertėjo. 28 minutę pareigūnas aiškina žurnalistams ir buto savininkams, kad prievarta negalima iškelti nuomininkų. 30:34 minutę R. V. užrakino buto duris, o nuomininkas I. A. stovi laiptinėje. 30:58 minutę V. ir R. išeina. I. A. sako, kad visa tai turės pasekmių. 32:13 minutę pasirodo B. A., kuri kalbasi su žurnaliste apie buto nuomos skolas, sutarties sąlygų nesilaikymą, nesumokėtus ir sumokėtus pinigus už nuomą. Į pokalbį įsiterpia I. A. ir V. V., jie visi toliau kalbasi apie buto nuomos nesutarimus. 42:42 B. A., I. A. ir jų vaikai įeina į liftą, liftas užsidaro, po ko žurnalistė kalba į kamerą ir vaizdas baigiasi. 43:12 minutę matome vaizdą, tačiau garso nėra, B. A. stovi bute, miegamajame kambaryje ir kalbasi su V., įeina R.. B. A. sėdi ant komodos, jos kažką kalbasi, tačiau garso nėra. Beta kažkam skambina, kalbasi. 44:39 minutę matome vaizdą, kai V. V. ir D. B. grumiasi su I. A., šalia yra B. ir R.. Grumtynių metu I. A. išstumiamas iš buto. 45:01 minutę V. rakina buto duris ir kaip tik tuo momentu I. A. pamato ir pribėga prie jos ir savo kūnu pastumia V., prispaudžia ją prie durų, ko pasekoje V. atsitrenkia į duris, po to į sieną, jai kažkas iškrenta iš rankų. Tada prie jų pribėga D. B. ir patraukia I. A. nuo V., paėmęs jį ranka už peties, jam padeda Vaclovas ir R.. Dar prie jų pribėga B. A., vyksta grumtynės, po ko jie paleidžia I. A.. Po šito matosi, kad filmuojami vaikai, jie verkia, po to kamera nukrenta ant žemės. Visi dalyviai išeina į lauką. Lauke B. A. kažką aiškina, rodo savo ranką ir kažką kalba, po to kartu su I. A. ir vaikais ji sėda į automobilį ir išvažiuoja. 47:02 minutę matosi, kad lauke stovi greitosios pagalbos automobilis, medicinos darbuotojai, policijos pareigūnai, kurie bendrauja su buto savininkais, po ko įrašas baigiasi (1 t., b. l. 47-48, 97).

25Fotonuotraukos patvirtina, kad į įvykio vietą buvo atvykę LNK žurnalistė, policijos pareigūnas. Vienoje nuotraukoje matosi iš durų išimta spyna (1 t., b. l. 70-72).

26Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau –BPC) pateiktas garso įrašas, iš kurio matyti, jog kaimynė I. P. 2018-04-27 11.04 val. pranešė BPC, kad reikalinga policija ( - ), Vilniuje, kaimynai mušasi, vyksta nuomininkų iškraustymas su operatoriumi, buvo policija, spynas pakeitė ir dabar visi susimušė (1 t., b. l. 82)

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1436/2018 (01) nurodyta, kad tiriamoji papildomai paaiškino, jog 2018-04-27 apie 11.00 val. adresu ( - ), Vilniuje konflikto metu du vyrai bandė rankomis ją išstumti iš kambario, vienas iš jų laikė rankomis už sprando, smūgių suduota nebuvo. Ji buvo suklupusi ant dešinio kelio, sąmonės praradusi nebuvo. Specialisto išvadoje konstatuota, kad: B. A. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, dešinėje šlaunyje, pjautinė žaizda kairės rankos III-ame piršte. Pjautinė žaizda padaryta aštrią briauną ar ašmenis turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 4-7 paras iki apžiūros (tyrimas atliktas nuo 2018-05-03 iki 2018-05-07). Sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti ne ilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai setyniais trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje nėra būdinga griuvimui. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva kairiame petyje galėjo būti padaryta griūnant ir/ar atsitrenkiant ant/į kieto (-ą), buko (-ą) paviršiaus (-ių). Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto individualias savybes, neužfiksavo (1 t., b. l. 84-85).

28Į bylą pateiktas vaizdo įrašas iš žinių portalo „Delfi TV“ patvirtina, kad viešai buvo parodytas 5.21 minutės trukmės reportažas pavadinimu „Vilnietės ir butą užėmusio vyro konfliktas pasiekė piką – atvykus pakeisti spyną, jis kibo į atlapus“ apie I. A. šeimą, kuriame teigiama, kad I. A. gyvena bute neteisėtai, yra skolingas ir nemoka mokesčių, geruoju neišsikrausto iš buto iki nustatyto termino, įstatymai savininkų teisių negina, teismai užtrunka ne vienerius metus, todėl patys savininkai yra priversti imtis priemonių, kad išprašytų nepageidaujamus nuomininkus, turi keisti buto durų spyną. I. A. aiškina, kad jis gyvena bute legaliai, turi nuomos sutartį, jį nori iškraustyti neteisėtai, prašo raktų nuo pakeistos spynos. Iš reportažo matyti, kad policijos pareigūnai paaiškino savininkams ir žurnalistams, jog iškeldinti nuomininką gali tik anstolis, o policija palaiko viešąją tvarką ir išvaryti nuomininko negali. Vaizdo reportaže matyti, kad buto savininkai, nekreipdami dėmesio į policijos pareigūnų perspėjimus, panaudojo fizinę jėgą ir ištraukė I. A. iš nuomojamo buto. I. A. bandydamas sutrukdyti V. V. užrakinti buto duris, ją pastūmė ir ji atsitrenkė į duris, iš jos rankų iškrito raktai. V. V. pasilenkusi pakėlė raktus ir nuėjo (2 t., b. l. 45).

29Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis ( - ), Vilniuje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. V. ir V. V.. Registro išraše nėra duomenų, kad nuomos sutartis būtų įregistruota (2 t., b. l. 196).

302017-07-28 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/1 ir buto priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad R. V. (nuomotojas) išnuomojo butą, esantį ( - ), Vilniuje, B. A. (nuomininkė) ir perdavė nuomininkei juo naudotis. Sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad butas išnuomojamos nuomininkui mažiausiai vieneriems metams (2 t., b. l. 47-50, 51).

31Advokatės D. D. 2018-04-09 pranešimas B. A. patvirtina, kad advokatė, atstovaudama nuomotoją R. V., pranešė nuomininkei, jog, vadovaujantis Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.2.3 punktu (kai nuomininkas nemoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 straipsnio nuostatomis, pareikalavo iki 2018-04-18 (imtinai) sumokėti 300 Eur nuomos mokestį ir nesumokėtą komunalinių mokesčių dalį - 200 Eur. Nuomininkui nustatytu terminu neįvykdžius nurodytų reikalavimų, Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2018-04-19 ir nuomininkas iki 2018-04-20 turi atlaisvinti patalpas bei jas perduoti nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius šių reikalavimų, nuomotojas be atskiro įspėjimo kreipsis į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, priverstinio iškeldinimo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (2 t., b. l. 52, 176).

32Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

33Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d.), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines apliinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

34Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog I. A. 2018-04-27 apie 11.00 val., Vilniuje, ( - ), esančio namo laiptinėje tyčia kūno korpusu pastūmė R. V. iš nugaros, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, po to tyčia rankomis pastūmė V. V., dėl ko ji atsitrenkė į duris, taip sukeldamas nukentėjusiosioms fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimus: R. V. odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, o V. V. - kairės plaštakos V-o piršto sumušimą ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis I. A. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jam įbėgant į butą, R. V. buvo jo kelyje, jo kūno dalis ją kliudė, buvo sužalota moters ranka, tačiau tuo metu ji nešaukė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kažkas nugarą buvo nusukęs į R. V., galimai tuo metu jos ranka buvo prispausta prie sienos ir nubrozdinta. V. V. bandė užrakinti duris ir tai darė neteisėtai, jis žinojo, kad raktų jam neduos, todėl bandė sutrukdyti užrakinti duris, yra įsitikinęs, kad fizinio kontakto nebuvo nei su V. V., nei su R. V.. Tačiau tokius I. A. parodymus paneigia nukentėjusios R. V. parodymai, kad B. A. pradėjus šaukti, I. A. puolė iš laiptinės į butą, pastūmė ją iš nugaros visu kūnu į petį ir ji atsitrenkdama į sieną susižalojo ranką, taip pat matė momentą, kai I. A. puolė jos dukrą V. V., kai ji bandė užrakinti duris ir dukra atsitrenkė į sieną; nukentėjusios V. V. parodymai, kad I. A. ją pastūmė į šoną, kai ji rakino buto duris, ji atsitrenkė į duris, susitrenkė galvą, susižalojo ranką, pametė raktą, po to bandė pabėgti, ją bandė ginti tėvas ir draugas; nukentėjusiųjų pareiškimai, kuriuose nurodomos jų sužalojimo aplinkybės, specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusioms padaryti sužalojimai, taip pat vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip buvo pastumta V. V., liudytojų V. V. ir D. B. parodymai, kad jie matė, kaip buvo pastumta V. V., kai rakino buto duris. Liudytoja R. L. taip pat patvirtino, kad matė, kaip I. A. puldamas į butą pastūmė R. V., o vėliau V. V., kai ji užrakinėjo duris. Nukentėjusiųjų pastūmimo momentą matė ir liudytojai E. V. bei D. M.. Sugretinus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, vaizdo įrašuose užfiksuotą konflikto eigą matyti, kad jų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinka vieni kitus ir papildo, tuo paneigdami I. A. versiją, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų jokio fizinio kontakto nebuvo. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusioms R. V. ir V. V. sužalojimai buvo padaryti dėl kaltinamojo I. A. veiksmų – nukentėjusiųjų pastūmimo, dėl ko jos atsitrenkė į sieną (duris) ir susižalojo. Tarp I. A. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys ir I. A. veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik aptartų aplinkybių nepakanka pripažinti I. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vertinant įvykio metu susiklosčiusią situaciją, taip pat į I. A. parodymus, kad jis veikė gindamasis nuo neteisėto iškeldinimo būtina įvertinti kaltinamojo veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (būtinoji gintis) taikymo aspektu.

35Dėl būtinosios ginties

36BK 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įsatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, t. y. kai reali žala jau daR. arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-205/2010, 2K-7-313/2012, 2K-221-511/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011).

37Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp I. A. sutuoktinės B. A. ir R. V. 2017-07-28 buvo sudaryta buto nuomos sutartis ir susiklostę civiliniai nuomos santykiai. Sutartyje numatytas nuomos galiojimo laikas – mažiausiai vieneri metai, t. y. iki 2018-07-28. Išnuomotame bute ( - ), Vilniuje, gyveno B. A. su savo sutuoktiniu I. A. ir dviem nepilnamečiais vaikais (9 ir 12 metų amžiaus), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, I. A. buvo nuomininkės B. A. šeimos narys ir gyveno bute teisėtai. Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, I. A. turėjo tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (B. A.). Tai suponuoja išvadą, kad buto savininkų V. teiginiai, jog I. A. neturėjo teisės gyventi nuomojamame bute, yra neteisingi. R. V. ir jos dukra V. V. nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimo, tačiau I. A. ir B. A. su reikalaujama skola ir nuomos sutarties nutraukimu nesutiko, t. y. buto savininkų reikalavimus ginčijo. Taip pat A. nurodė, kad buto savininkai V. patys pažeidė savo nustatytą 10 dienų terminą skolai sumokėti ir butui atlaisvinti, nes nesulaukę termino pabaigos atjungė elektrą, o pasibaigus nustatytam 10 dienų reikalavimų įvykdymo terminui nesikreipė į teismą, kaip buvo nurodę advokatės D. D. 2018-04-09 pranešime. CK 6.610 straipsnis nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo tvarką, pagal kurią nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. CPK 769 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Antstolis gali iškeldinti asmenis priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui (CPK 769 str. 4 d.).

38Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buto savininkė R. V. ir jos dukra V. V. žinojo, jog nuomininkų iškeldinimui reikalingas teismo sprendimas, kurio pagrindu iškeldinimą vykdo anstolis. Tai jos patvirtino ir teismo posėdžio metu, taip pat šią aplinkybę įrodo liudytojų parodymai ir vaizdo įrašai, kad apie nuomininkų iškeldinimo tvarką buto šeimininkai buvo informuoti policijos pareigūnų, tačiau į tai nereagavo, norėjo kuo greičiau ir bet kokiu būdu nuomininkus išvaryti (atjungė elektrą, pakeitė durų spyną, kvietė žurnalistus, draugus ir giminaičius, kurie padėtų išvaryti nuomininkus). R. V. teigė, kad teismas dėl iškeldinimo gali užsitęsti ne vienerius metus, o skolos auga, todėl patys ėmėsi fizinių veiksmų, ko pasekoje A. šeima su mažamečiais vaikais buvo išvaryta į gatvę be būtiniausių daiktų, dokumentų, reikalingų drabužių (I. A. buvo apsirengęs marškiniais, dėvėjo kambarines šlepetes, nors lauke tuo metu buvo šalta, kiti konflikto dalyviai buvo apsirengę striukes), grumtynių metu buvo išgąsdinti ir verkė vaikai, buvo nesunkiai sutrikdyta nuomininkės B. A. sveikata, ką patvirtina į bylą pateikta specialisto išvada.

39Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo, o 24 straipsnyje - teisės į būsto neliečiamybę gerbimą, t. y. be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi be įstatyminio pagrindo įeiti į butą prieš jame gyvenančių asmenų valią niekas neturi teisės. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė.

40Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad kaltinamojo I. A. veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas, nes jis gynė būsto, kuriame teisėtai apsigyveno su šeima neliečiamybę, savo šeimos privatumą nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus buto savininkų V. ir su jais buvusių kitų asmenų kėsinimosi. Besikėsinančių asmenų pavojingumą rodo tai, kad jų skaičius buvo tris kartus didesnis nei besiginančių, savininkai ėmėsi fizinių veiksmų - pakeitė durų spyną, nedavė naujo rakto, prieš B. A. ir I. A. panaudojo jėgą – prievarta išvarė juos iš buto ir užrakino duris, t. y. faktiškai iškeldino iš teisėtai užimtos gyvenamosios patalpos. Kėsinimasis egzistavo realiai ir objektyviai, buvo išreikštas išoriškai ir turėjo padarinius (A. šeima buvo išvaryta į lauką, negalėjo patekti į savo gyvenamą patalpą), ir tai nebuvo I. A. vaizduotėje. Taip pat kėsinimasis buvo akivaizdus, pradėtas ir grėsė besiginančiojo I. A. ir jo šeimos narių teisėms ir teisėtiems interesams (netekti pastogės, daiktų, drabužių, vaistų, dokumentų, tempiant iš buto būti sužalotiems). Kaip nurodė I. A. ir liudytoja B. A., jie iki šiol nėra atgavę dalies daiktų, nes buto savininkai reikalauja sumokėti nerealias sumas. I. A. veiksmai, dėl kurių nukentėjusioms atsirado sužalojimai, buvo padaryti nepažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygų ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kaltinamasis I. A. pastūmė R. V. tuo metu, kai puolė ginti savo žmoną B. A., išgirdęs jos šauksmą. Tai patvirtina liudytojai D. M., V. V., B. A., E. V., taip pat pati nukentėjusioji R. V.. Nukentėjusioji V. V. buvo I. A. pastumta, kai rakino buto duris, siekdama užkirsti kelią A.ų šeimai patekti į butą, ką patvirtina vaizdo įrašas, liudytojų ir pačios nukentėjusios parodymai. Specialisto išvadose konstatuota, kad nukentėjusioms buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, joms nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl darytina išvada, kad I. A. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam I. A. baudžiamoji byla turi būti nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 254 straipsnio 4 dalis).

41Ikiteisminio tyrimo metu I. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotus policijos įstaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-07 nutartimi pakeista į kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t. b.l. 65; 2 t., b. l. 16-18). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra nereikalinga, todėl paskelbus nutartį panaikintina (BPK 139 str. 1 d.).

42Dėl civilinių ieškinių, atstovavimo išlaidų priteisimo

43Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

44Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 113,08 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiųjų R. V. ir V. V. gydymo paslaugų (1 t., b. l. 51-54). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (1 t., b. l. 119).

45Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. V. ir V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo I. A. kiekvienai iš jų po 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal pateiktas advokato V. S. išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus sudaro 1600 Eur (1 t., b. l. 153-154; 2 t., b. l. 25-27, 190-195).

46BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir pagal BK 28 straipsnį. CK 6.269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad I. A. nukentėjusioms nežymiai sutrikdė sveikatą veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, siekdamas apsaugoti (apginti) savo ir šeimos interesus nuo neteisėtų nukentėjusių veiksmų, t. y. jo veikoje nėra neteisėtumo, todėl nesant civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos - veiksmų neteisėtumo, pareikšti civiliniai ieškiniai atmestini. Be to, pažymėtina ir tai, kad pačios nukentėjusios sąmoningai, nesilaikydamos įstatymų nustatytos tvarkos, suvokdamos savo veiksmų galimas pasekmes, vykdė ginčijamą subjektinę teisę ir prievarta iškeldino nuomininkus iš nuomojamo būsto be teismo sprendimo, tai yra požymių, kad jos, veikdamos kartu su kitais asmenimis, elgėsi neteisėtai (BK 140 str. 1 d., 294 str. 2 d.). Baudžiamojoje teisėje, kaip ir kitose teisės šakose galioja vienas iš svarbiausių teisėje principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), todėl nukentėjusių civiliniai ieškiniai I. A. dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinami ir šiuo požiūriu.

47Baudžiamoji byla I. A. nutraukiama, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, todėl nukentėjusiųjų patirtos išlaidos dėl advokato atstovavimo negali būti priteistos, šis reikalavimas yra atmestinas (BPK 106 str. 2 d.).

48Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 97; 2 t., b.l. 45) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

49Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu, teismas

Nutarė

50I. A., kaltintam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

51Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

52Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos, R. V. ir V. V. civilinius ieškinius atmesti.

53Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

54Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.... 4. Teismas... 5. I. A. kaltintas tuo, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 11.00 val., Vilniuje, (... 6. Kaltinamasis I. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2017 m. liepos... 7. Nukentėjusioji V. V. parodė, kad jos tėvai R. V. ir V. V. yra buto,... 8. Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji patvirtina aplinkybes, kurias nurodė... 9. Liudytojas V. V. parodė, kad jis yra nukentėjusios R. V. sutuoktinis ir buto... 10. Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad jis važiavo su drauge V. V. į... 11. Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė, kad 2018-04-27 jai paskambino teta... 12. Liudytoja B. A. parodė, kad ji yra kaltinamojo I. A. sutuoktinė. Butą ( - ),... 13. Liudytojas J. Č. parodė, kad jis su kolega P. P. buvo nuvykę į įvykio... 14. Liudytojas P. P. parodė, kad su kolega J. Č. patruliavo ir gavo iškvietimą,... 15. Liudytoja E. V. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba žurnaliste LNK... 16. Liudytojas D. M. teismo posėdyje parodė, kad jis yra LNK operatorius. Jo... 17. Liudytojas M. Š. teismo posėdyje parodė, kad gavo iškvietimą padėti... 18. Liudytojas E. P. teisme parodė, kad gavo iškvietimą padėti kolegoms... 19. Protokolas –pareiškimas patvirtina, kad V. V. pranešė, jog 2018-04-27 apie... 20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 21. Protokolas –pareiškimas patvirtina, kad R. V. pranešė, jog 2018-04-27 apie... 22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 23. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-04-27 buvo... 24. Vaizdo įrašas ir kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo... 25. Fotonuotraukos patvirtina, kad į įvykio vietą buvo atvykę LNK žurnalistė,... 26. Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 28. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas iš žinių portalo „Delfi TV“... 29. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad... 30. 2017-07-28 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/1 ir buto... 31. Advokatės D. D. 2018-04-09 pranešimas B. A. patvirtina, kad advokatė,... 32. Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas... 33. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji... 34. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus,... 35. Dėl būtinosios ginties... 36. BK 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu... 37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp I. A. sutuoktinės B. A. ir R. V.... 38. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buto savininkė R. V. ir jos dukra V. V.... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į... 40. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis... 41. Ikiteisminio tyrimo metu I. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas... 42. Dėl civilinių ieškinių, atstovavimo išlaidų priteisimo... 43. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 44. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį... 45. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. V. ir V. V. pareiškė civilinį... 46. BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui... 47. Baudžiamoji byla I. A. nutraukiama, esant baudžiamąją atsakomybę... 48. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi... 49. Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318... 50. I. A., kaltintam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą... 51. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti... 52. Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos, R. V. ir V. V.... 53. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi... 54. Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama...