Byla 2K-76/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui, gynėjui advokatui V. Pacevičiui, nuteistiesiems T. Š., S. K. S., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Š. ir S. K. S. kasacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. ir S. K. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio baudomis, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6250 Lt) dydžio baudomis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. Š. ir S. K. S. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinės subendrintos bausmės T. Š. ir S. K. S. paskirtos 100 MGL (12 500 Lt) dydžio baudos.

2Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 1 d. nutartis, kuria T. Š. ir S. K. S. apeliaciniai skundai atmesti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistojo T. Š., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. K. S. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo S. K. S. kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4T. Š. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo tikrą dokumentą ir padarė didelę žalą valstybei. T. Š., būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos Kalvarijos pasienio kontrolės punkto pasienietis, 2002 m. rugpjūčio 26 d., 18.05–18.55 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl neva per valstybės sienos perėjimo punktą įvažiuojančio automobilio „Audi A4“ (užsienio valstybės reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minėta transporto priemonė tuo metu į Lietuvos Respubliką neįvažiavo, nes šis automobilis (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), priklausantis Vokietijos įmonei „Fracht-Trans-Spedition“, 2002 m. rugpjūčio 16 d. buvo pavogtas Klaipėdoje, Nemuno g. 37. T. Š. tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties – laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo – vykdymą, pažeisdamas Lazdijų rinktinės vado 2002 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 233 patvirtintų pareigybės aprašymo IV.2.13 punkto ir VSAT vado 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkto reikalavimus, prieš išduodamas laikinuosius valstybinio numerio ženklus neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose. Be to, jis, 2002 m. rugpjūčio 26 d. prašymo išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus grafoje „Tarnybinės žymos“ įrašęs žinomai melagingus duomenis apie automobilio tikrinimą, šį prašymą pasirašęs bei uždėjęs pamainos spaudą „Kalvarijos PKP Nr. 4“, neteisėtai išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikinuosius valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir dėl to šis Lietuvoje pavogtas automobilis buvo neteisėtai legalizuotas. Tokiais veiksmais T. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktuose įtvirtintus teisingumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nurodytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl šių T. Š. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – VSAT – funkcijos, veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

5S. K. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo tikrą dokumentą ir padarė didelę žalą valstybei. S. K. S., būdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektorius, 2002 m. rugpjūčio 26 d., 18.00–19.00 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl neva per valstybės sienos perėjimo punktą įvažiuojančio automobilio „Audi A4“ (užsienio valstybės reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minėta transporto priemonė tuo metu į Lietuvos Respubliką neįvažiavo, nes šis automobilis (tikrasis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), priklausantis Vokietijos įmonei „Fracht-Trans-Spedition“, 2002 m. rugpjūčio 16 d. buvo pavogtas Klaipėdoje, Nemuno g. 37. S. K. S. tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1996 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių numeruojamųjų agregatų muitinio tikrinimo ir įforminimo“ 5 punkto reikalavimus, neapžiūrėjo bei neatliko šio automobilio patikrinimo ir įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41811891, jame įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie atliktą muitinį patikrinimą, jį pasirašė ir patvirtino muitinės bei asmeniniu spaudais. S. K. S. šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris minėtą bendrojo dokumento rinkinį tą pačią dieną pateikė VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos pasieniečiui T. Š., kuris išdavė laikinuosius valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini). Taip minėtas Lietuvoje pavogtas automobilis buvo neteisėtai legalizuotas. Tokiais veiksmais S. K. S. pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1, 2 dalių, 18, 19 straipsnių (2000 m. spalio 10 d. redakcija) reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktuose įtvirtintus teisingumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nurodytas ir Kauno teritorinės muitinės viršininko 2002 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 345 pavirtintų pareigybių aprašymo 5, 13.3, 13.5 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių S. K. S. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos bei veiklos principai ir diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

6Kasaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir byloje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kasatoriaus nuomone, jis yra nuteistas nepagrįstai, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra grindžiami ne įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, bet prielaidomis. Pasak kasatoriaus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismuose nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę. Kasatorius teigia, kad, išduodamas automobiliui „Audi A4“ laikinuosius valstybinio numerio ženklus, priešingai nei tvirtinama teismų sprendimuose, vadovavosi Valstybės sienos apsaugos nuostatais ir laikėsi šių nuostatų 344 punkto reikalavimų. Kartu kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad darbo metu vaizdo įrašymo inventorius nebuvo pažeistas, Kauno teritorinėje muitinėje pranešimų apie tai, kad užfiksuoti vaizdo kamerų gedimai Kalvarijos kelio poste, nebuvo gauta, neabejojo vaizdo įrašais ir konstatavo, kad jo kaltė yra įrodyta teisme peržiūrėta ir prie bylos pridėta vaizdajuoste. Kasatoriaus tvirtinimu, šias apeliacinio teismo išvadas paneigia liudytojai V. K. ir A. S., kurių parodymais teismai nepagrįstai nesivadovavo, taip pat ir pats minėtas vaizdo įrašas. Pasak kasatoriaus, liudytojų V. K. ir A. S. parodymai paaiškina, kodėl vaizdo kameroje 2002 m. rugpjūčio 26 d. galėjo būti neužfiksuotas automobilis „Audi A4“ ir kodėl nebuvo užregistruotas vaizdo kamerų gedimas Kalvarijos kelio poste. Kasatoriaus teigimu, peržiūrėjus vaizdajuostę, matyti, kad minėtą dieną pro kontrolės punktą pravažiavo automobilis „Audi“, kurio numerių nematyti. Be to, peržiūrint vaizdajuostę kilo įtarimas dėl laiko, nes dalis laiko vaizdajuostėje iš viso neužfiksuota (kažkur pradingo po 10–15 min.). Kartu kasatorius tvirtina, kad iš papildomai gautų įrodymų matyti, jog tuo metu pro rekontrolės punktą važiavo žymiai daugiau automobilių, tačiau vaizdo kamera užfiksavo tik labai nedidelę jų dalį. Todėl, pasak kasatoriaus, versija, kad automobilis „Audi A4“ 2002 m. rugpjūčio 26 d. galėjo būti neužfiksuotas vaizdo kamerų, nes jos buvo sugedusios, yra niekuo nepaneigta, o faktas, kad 2002 m. rugpjūčio 26 d., 8.00–20.00 val., Kauno teritorinėje muitinėje nebuvo gauta muitinės pareigūnų tarnybinių pranešimų apie užfiksuotus vaizdo kamerų gedimus Kalvarijos kelio poste, negali būti pripažintas neginčijamu įrodymu, jog tokių gedimų tikrai nebuvo.

8Kasatorius nurodo, kad teismai jo kaltę paneigiančius liudytojos V. B. parodymus nepagrįstai vertino kritiškai, nors ši liudytoja ir parodė, kad, dirbdama Kalvarijos pasienio muitinės rekontrolės poste, 2002 m. rugpjūčio 26 d. duomenų bazėje padarė įrašą apie tai, kad 2002 m. rugpjūčio 26 d., 18.56 val., pro rekontrolės postą išvyko automobilis „Audi A4“. Vadinasi, minėtas automobilis tikrai buvo ir V. B. jį matė. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog liudytojos V. B. parodymai prieštarauja surinktai bylos medžiagai, nekonkretizavo, kokiai bylos medžiagai šios liudytojos parodymai prieštarauja.

9Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai tvirtina, kad liudytojo R. D. parodymai patvirtino jo kaltę, nes šis liudytojas, apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nei patvirtino, nei paneigė jo kaltę. Pasak kasatoriaus, tai, kad R. D. neturėjo priekaištų vaizdo kamerų darbui, negali būti įrodymas, jog kameros niekada negesdavo, juo labiau kad už jų darbą R. D. nebuvo atsakingas.

10Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo kaltę dėl neteisėtai išduotų laikinųjų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskelbtini) patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kad jis 2002 metais užsienyje nebuvo, vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilio niekada neturėjo, Kalvarijos kelio poste niekada nėra buvęs, bendrajame dokumente Nr. 2KK1811891 nepasirašė, ir mano, jog šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti vertinami kritiškai, kaip suinteresuoto asmens, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius tvirtina, kad šio liudytojo parodymų pagrįstumo teismas netikrino. Byloje nebuvo surinkta jokių oficialių rašytinių įrodymų, kurie tikrai patvirtintų, kad A. S. niekada neturėjo automobilio, kad jam tikrai neišduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat nebuvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri būtų nustačiusi, ar minėtame dokumente yra tikrai ne A. S. parašas. Pasak kasatoriaus, nebuvo tirta ir tai, ar A. S. tikrai nėra susijęs su kooperatine bendrove „Ontangus“, taip pat nebuvo apklausti D. S. individualios įmonės darbuotojai (apie šią įmonę viso bylos tyrimo metu nebuvo kalbama), nebuvo aiškinamasi, kodėl A. S. davė savo pasą pažįstamam asmeniui, netikrinta jo versija, jog jis pasą davė kaip laiduotojas. Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, jog 2002 m. liepos 10 d. A. S. buvo išduotas naujas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, o tai leidžia teigti, kad pasą A. S. pasikeitė tam, kad nebūtų matyti įrašų, kiek kartų, kada ir kur jis kirto valstybės sieną. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismuose nebuvo bandoma išsiaiškinti, kieno parašas yra bendrajame dokumente Nr. 2KK41811891, nors tai labai svarbi bylos aplinkybė. Vadinasi, pasak kasatoriaus, A. S. parodymų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

11Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje ne pateikė bylos faktinių aplinkybių bei nusikalstamų veikų kvalifikacijos įvertinimą, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas bei motyvus, ir, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo skunde nurodytų argumentų, kad: tai, jog automobilis „Audi A4“ tikrai įvažiavo į Lietuvą per Kalvarijos kelio postą, patvirtina Kauno teritorinės muitinės 2004 m. birželio 10 d. raštas Nr. 8KP-8.8-65, kuriame nurodyta bendrųjų dokumentų įforminimo ir išvykimo per rekontrolės punktą data bei laikas, taip pat tai, kad automobilio „Audi A4“ muitinės procedūra buvo užbaigta Klaipėdos vidinėje muitinėje; tikslo tyčia suklastoti dokumentus jis neturėjo, todėl juos įformino tinkamai, tiksliai laikydamasis instrukcijų; baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismuose nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis būtų klastojęs oficialų dokumentą ir tai daręs tyčia ar to siekęs; tai, jog ant dokumentų yra jo parašas, nepatvirtina jo tiesioginės tyčios dėl dokumentų klastojimo.

12Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde nurodė ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 16 d. buvo pavogtas automobilis „Audi A4“, kurio tikrasis kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat tuo, kad automobilis „Audi A4“ su kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini) iš gamintojo buvo eksportuotas į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, o jis yra kaltinamas tuo, jog išdavė valstybinio numerio ženklus neva per valstybės sienos perėjimo punktą įvažiavusiam automobiliui „Audi A4“, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini) (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)). Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį jo apeliacinio skundo motyvą nepagrįstai atmetė, konstatuodamas, kad teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant automobilio „Audi A4“ kėbulo numerį, yra įsivėlusi klaida – praleistos ZZZ raidės – ir vertino tai kaip rašybos klaidą, kai visa tai yra akivaizdus neatitikimas byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

13Pasak kasatoriaus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat nebuvo atsižvelgta į jo pareikštus prašymus: paskirti rašysenos ekspertizę; atlikti eksperimentą; apklausti vaizdo įrašą dariusį asmenį; ištirti, ar automobilis „Audi A4“ užbaigė muitinės procedūras; bendrovei „Ontangus“ taikyti procesinės prievartos priemones tam, kad būtų surasti bylai reikšmingi rašytiniai įrodymai; bendrovės „Ontangus“ ir D. S. individualios įmonės darbuotojams parodyti atpažinti A. S.; apklausti D. S. individualios įmonės darbuotojus; nustatyti asmenį, kuris apgaulės būdu gavo laikinuosius valstybinio ženklo numerius. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų ištirtos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme netirtos aplinkybės.

14Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų ir motyvuotai nepasisakė dėl kitų jo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatoriaus, teismas nenustatinėjo jo kaltės formos, pasekmių, priežastinio ryšio tarp jo veikos ir atsiradusių pasekmių, taip pat byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis būtų pažeidęs Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punktą. Tuo tarpu už teisingumo, padorumo principų pažeidimo ir etikos principų bei taisyklių nesilaikymą yra numatyta drausminė, bet ne baudžiamoji atsakomybė. Kasatoriaus nuomone, nesant įrodymų, patvirtinančių jo kaltę įvykdžius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, teismai privalėjo nustatyti, ar jo veikoje nėra BK 229 straipsnio („Tarnybos pareigų neatlikimas“) 1 dalyje numatyto neatsargaus nusikaltimo sudėties, tačiau to nepadarė. Kasatorius, kategoriškai nesutikdamas su tuo, kad dėl jo kaltės buvo legalizuotas vogtas automobilis, teigia, kad jei teismai nustatė, kad tokius veiksmus jis padarė, vadinasi, buvo pagrindas konstatuoti ir tai, jog tokia veika buvo padaryta neatsargiai.

15Kartu kasatorius tvirtina, kad jo byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo bei nenurodė, dėl kokių jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos ir kokio pobūdžio ši žala yra – turtinė ar neturtinė, o apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, „kad iš nuosprendžio teksto yra akivaizdu, jog kalbama apie neturtinę žalą, nors tai aiškiai ir neišreikšta“. Kartu kasatorius nurodo, kad teismai jo neva įvykdytu nusikaltimu realiai padarytos žalos dydžio nenustatinėjo, padarytos žalos reikšmingumo vertinamuoju aspektu nenagrinėjo, taip pat nevertino ir jo, kaip VSAT pareigūno, neatsargios kaltės turinio – galėjimo ir turėjimo suvokti padarytais veiksmais sukeltus padarinius, jų dydį ir svarbą. Kasatoriaus tvirtinimu, jis nei tyčia, nei dėl neatsargumo duotos valstybės tarnautojo priesaikos nesulaužė, sąžiningai vykdė savo pareigą, tikslo pažeisti VSAT funkcijas bei jos veiklos principus neturėjo ir to nesiekė. Be to, pasak kasatoriaus, nusikaltimais valstybės tarnybai valstybės interesams visada padaroma žala, pasireiškianti valstybės aparato prestižo menkinimu. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip ir liko neaišku, kaip ir kokiais konkrečiais jo (kasatoriaus) veiksmais pasireiškė valstybės prestižo menkinimas. Kasatorius tvirtina, kad jis, sąžiningai vykdydamas savo tarnybines funkcijas, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ne dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo neteisėtai legalizuotas Lietuvoje pavogtas automobilis, todėl jis valstybės institucijos – VSAT – autoriteto nesumenkino ir net negalėjo suvokti, kad atlieka veiksmus, kurie galėtų vienokiu ar kitokiu būdu menkinti valstybės institucijos autoritetą. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, tarp jo atliktų veiksmų ir padarytos neva didelės žalos valstybei nėra priežastinio ryšio. Todėl teismai nepagrįstai pripažino, kad jis savo veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams.

16Kasatorius skunde nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes, pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad jo veikose nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios, jo veiksmais didelė neturtinė žala valstybei nebuvo padaryta, tikslo ir motyvo klastoti dokumentus ar piktnaudžiauti tarnyba jis neturėjo, jo veiksmai, įforminant automobilį „Audi A4“ buvo antraeiliai. Be to, jis ilgą laiką dirbo pareigūnu, yra apibūdinamas teigiamai.

17Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jo nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 229 straipsnio 1 dalį, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti ir paskirti švelnesnę bausmę.

18Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3 , 4 dalyse įtvirtintus principus, nes byloje teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarė nusikaltimą. Šių BK bendrosios dalies normų nesilaikymas, kasatoriaus nuomone, yra susijęs ir su esminiais BPK 44 straipsnio, įtvirtinančio kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nešališkas teismas, BPK 20 straipsnio 5 dalies, nustatančios, jog teismas įrodymus privalo įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažeidimais. Kasatorius teigia, kad teismai kreipė dėmesį tik į, jų manymu, jį kaltinančius įrodymus ir visiškai neatsižvelgė į duomenis, teisinančius jį, todėl kai kuriuos savo sprendimų teiginius grindė spėjimais.

19Kasatoriaus nuomone, teismai jo nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo tyčią. Kasatorius visiškai prisipažįsta padaręs neatsargų nusikaltimą ir teigia nusikaltimą padaręs dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Kasatorius pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, jog kas nors būtų jo prašęs atlikti neteisėtus veiksmus, ar jis būtų žinojęs, jog jam pateikti suklastoti muitinės procedūrą lydintys dokumentai, ar kiti duomenys, kad jis tyčia veikė neteisėtai. Kasatoriaus tvirtinimu, priešingai, muitinės procedūros bendrojo rinkinio dokumentai buvo muitinės tarpininko tinkamai paruošti, muitinės pareigūno patikrinti, todėl jam nekilo jokių abejonių dėl procedūros teisėtumo. Kasatorius nurodo, kad liudytojas A. M. patvirtino dirbęs su pateikiamais dokumentais, tikrinęs juos, suteikinėjęs bendrųjų dokumentų rinkiniams numerius ir įvedinėjęs dokumentų duomenis į kompiuterį. Kasatorius teigia, kad, atlikęs šias procedūras, A. M. dokumentus perduodavo jam ir jis baigdavo muitinio tikrinimo procedūrą muitinio tikrinimo poste, tačiau dėl didelio darbo krūvio jis (kasatorius) galėjo automobilio nepatikrinti, manydamas, kad jeigu dokumentai yra nepriekaištingi, tai ir automobilis turėjo būti muitinio tikrinimo vietoje. Todėl, pasak kasatoriaus, reikiamas žymas dokumentuose jis galėjo padaryti ir nepatikrinęs automobilio. Be to, jis jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl didelio automobilių srauto jis galėjo „ir nematyti, ir nepastebėti automobilio, ir atlikti muitinio tikrinimo procedūrą ne iki galo“. Pasak kasatoriaus, tokie jo „veiksmai yra būdingi neveikimu pasireiškusiam neatsargiu savo pareigų atlikimu“, o tai atitinka BK 229 straipsnio dispoziciją.

20Kartu kasatorius teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes: nusikalstama veika, padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, yra netyčinė, todėl mažiau pavojinga visuomenei; jam inkriminuojamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas; per netrumpą darbo stažą muitinėje savo pareigas vykdė gerai, nuobaudų neturėjo; bausmės dydis atitinka jo gaunamas metines pajamas.

21Nuteistųjų T. Š. ir S. K. S. kasaciniai skundai atmestini.

22Dėl kasatorių T. Š. ir S. K. S. teiginių apie jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą

231. Nuteistasis T. Š. skunde nurodo, kad teismas nenustatinėjo jo nusikalstama veika sukeltų pasekmių, priežastinio ryšio tarp jo veikos ir atsiradusių pasekmių. T. Š. tvirtinimu, tarp jo atliktų veiksmų ir padarytos neva didelės žalos valstybei nėra priežastinio ryšio, todėl teismai nepagrįstai pripažino, kad jis savo veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams. Nuteistasis T. Š. taip pat tvirtina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog jis būtų pažeidęs Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punktą. Tuo tarpu už teisingumo, padorumo principų pažeidimą ir etikos principų bei taisyklių nesilaikymą yra numatyta drausminė, bet ne baudžiamoji atsakomybė. Taigi nuteistasis T. Š. iš esmės teigia, kad teismai jo veikoje nenustatė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių.

242. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004).

253. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi byloje surinktų įrodymų viseto (vaizdo įrašų, liudytojų A. S., R. D. parodymų ir kitos bylos medžiagos) analize, nustatė, kad T. Š., dirbdamas VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos Kalvarijų pasienio kontrolės punkte pasieniečiu ir būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties – laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo – vykdymą, pažeisdamas Lazdijų rinktinės vado pareigybės aprašymo IV.2.13 punkto, Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkto reikalavimus, prieš išduodamas laikinuosius valstybinio numerio ženklus neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, įrašė melagingus duomenis apie atliktą transporto priemonės patikrinimą bei išdavė nenustatytam asmeniui laikinuosius valstybinio ženklo numerius, kad šiais savo veiksmais T. Š. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus. Teismai taip pat konstatavo, kad T. Š. savo veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, nes T. Š. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo neteisėtai legalizuotas Lietuvoje pavogtas automobilis, sumenkintas valstybės institucijos – VSAT – autoritetas, iškreipti jos veiklos principai, funkcijos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „tarp T. Š. piktnaudžiavimo tarnyba ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą“.

26Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad nuteistasis T. Š., piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybei padarė didelę neturtinę žalą, nes savo veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumoir kitus valstybės tarnybos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo (VSAT pareigūno) vardą, sumenkino VSAT autoritetą, sudarė sąlygas kitų asmenų nusikalstamiems veiksmams.

274. Nuteistojo T. Š. tvirtinimu, teismas taip pat nenustatinėjo jo kaltės formos. T. Š. nuomone, byloje įrodymų, patvirtinančių jo kaltę įvykdžius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nėra, todėl teismai privalėjo nustatyti, ar jo veikoje nėra BK 229 straipsnio („Tarnybos pareigų neatlikimas“) 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Nuteistasis T. Š., kategoriškai nesutikdamas su tuo, kad dėl jo kaltės buvo legalizuotas vogtas automobilis, teigia, kad jei teismai nustatė, kad tokius veiksmus jis padarė, vadinasi, buvo pagrindas konstatuoti ir tai, jog tokia veika buvo padaryta neatsargiai.

28Nuteistojo S. K. S. skundo esminis argumentas yra tas, kad teismai jo nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo tyčią. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai atitinka BK 229 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes jis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis).

295. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo). Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kvalifikuojamo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, motyvas, tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

30Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

316. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismų išvada, jog T. Š. ir S. K. S. padarė tyčinius nusikaltimus, remiasi bylos faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Kartu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų aktų aprašomųjų dalių pateikto T. Š. ir S. K. S. veikų objektyvių požymių aprašymo ir vertinimo, nuostatų apie jų kaltę taip pat akivaizdu, jog teismams nekilo abejonių, kad jie veikė tyčia. Tai, kad teismai, konstatavę tyčinę kaltės formą, nenurodė jos rūšies – tiesioginės ar netiesioginės tyčios, visapusiškai neaprašė jos turinio intelektinio ir valinio momentų, vertintina kaip BK 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų sukonkretinti tyčią nurodant jos rūšį – tiesioginę ar netiesioginę tyčią – bei apibūdinant turinį nesilaikymas. Tačiau šioje byloje, atsižvelgiant į teismų baigiamuosiuose aktuose atskleistus nuteistųjų T. Š. ir S. K. S. padarytų veikų objektyviuosius požymius, teisingą jų įvertinimą ir panaudojimą konstatuojant nuteistųjų kaltę, jos tyčinę formą, tai negali būti laikoma tokiu netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, kuris nulemtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties jų byloje pakeitimą ar panaikinimą.

327. Taigi, kolegijos nuomone, teismai, bylos aplinkybes ištyrė išsamiai bei nešališkai, tirdami bei vertindami byloje surinktų įrodymų visumą nepadarė esminių BPK 20 bei kitų straipsnių reikalavimų pažeidimų, ir nuteistųjų T. Š. bei S. K. S. nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai.

33Dėl kasatoriaus S. K. S. teiginių apie jam paskirtą bausmę

34Nuteistasis S. K. S. skunde taip pat teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė.

35Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

36Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs tai, jog: viena S. K. S. įvykdytų veikų yra nesunki (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), kita – apysunkė (BK 11 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 1 dalis); jis padarė tyčinius nusikaltimus; S. K. S. administracine tvarka nebaustas, neteistas; apibūdinamas teigiamai; jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaudamasis BK 41 straipsnio („Bausmė ir jos paskirtis“) 2 dalies nuostatomis, S. K. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrė BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas alternatyvias bausmes – baudas, kurios savo dydžiu atitinka BK 47 straipsnio („Bauda“) 3 dalies 2, 3 punktuose nustatyto dydžio vidurkį. Taigi teismas, S. K. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes, laikėsi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų. Be to, teismas, pagrįstai konstatavęs, kad S. K. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sudėtį, jam pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas baudas teisingai subendrino apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

37Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu šioje nutartyje konstatuota, kad S. K. S. baudžiamasis įstatymas, ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas, ir paskiriant jam bausmę, pritaikytas tinkamai.

38Dėl kasatoriaus T. Š. teiginių apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka

39Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo skundo argumentų, taip pat nepagrįstai atmetė jo skundo argumentus, jog, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 16 d. buvo pavogtas automobilis „Audi A4“, kurio tikrasis kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat tuo, kad automobilis „Audi A4“ su kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini) iš gamintojo buvo eksportuotas į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, tuo tarpu jis kaltinamas išdavęs valstybinio numerio ženklus neva per valstybės sienos perėjimo punktą įvažiavusiam automobiliui „Audi A4“, suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini) (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

40Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6, 25 punktai).

41Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2006 m. birželio 1 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl T. Š. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu.

42Kartu pažymėtina, kad kasatorius skunde nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į jo pareikštus prašymus, taip pat nepatikrino liudytojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad nuteistasis T. Š. jokių prašymų apeliacinės instancijos teisme nepareiškė, o jo gynėjos pareikštas prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti vaizdo įrašą, išreikalauti iš Klaipėdos vidinės muitinės duomenis apie automobilio „Audi A4“ (užsienio valstybės reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išmuitinimo procedūrą, užklausti VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos, kiek laikinųjų valstybinio ženklo numerių buvo išduota 2002 m. rugpjūčio 26 d., 18.00–19.00 val., kaip liudytojus apklausti R. D. bei A. S. apeliacinės instancijos teismo 2006 m. vasario 23 d. posėdyje buvo patenkintas.

43Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. Š. skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų.

44Dėl kasatorių T. Š. ir S. K. S. teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas

451. Nuteistasis T. Š. skunde nurodo ir tai, kad: jis, išduodamas automobiliui „Audi A4“ laikinuosius valstybinio numerio ženklus, priešingai nei tvirtinama teismų sprendimuose, vadovavosi Valstybės sienos apsaugos nuostatais ir laikėsi šių nuostatų 344 punkto reikalavimų; apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jo kaltė įrodyta teisme peržiūrėta ir prie bylos pridėta vaizdajuoste, nes įrašymo inventorius nebuvo pažeistas, Kauno teritorinėje muitinėje pranešimų apie tai, kad užfiksuoti vaizdo kamerų gedimai Kalvarijos kelio poste, nebuvo gauta, paneigia liudytojai V. K. bei A. S. ir pats vaizdo įrašas; liudytojų V. K. ir A. S. parodymai paaiškina, kodėl vaizdo kameroje 2002 m. rugpjūčio 26 d. galėjo būti neužfiksuotas automobilis „Audi A4“ ir kodėl nebuvo užregistruotas vaizdo kamerų gedimas Kalvarijos kelio poste; peržiūrėjus vaizdajuostę, matyti, kad minėtą dieną pro kontrolės punktą pravažiavo automobilis „Audi“, kurio numerių nematyti; peržiūrint vaizdajuostę kilo įtarimas dėl laiko, nes dalis laiko vaizdajuostėje iš viso neužfiksuota (kažkur pradingo po 10–15 min.); versija, jog automobilis „Audi A4“ 2002 m. rugpjūčio 26 d. galėjo būti neužfiksuotas vaizdo kamerų, nes jos buvo sugedę, yra niekuo nepaneigta, o faktas, kad 2002 m. rugpjūčio 26 d. 8.00–20.00 val. Kauno teritorinėje muitinėje nebuvo gauta muitinės pareigūnų tarnybinių pranešimų apie užfiksuotus vaizdo kamerų gedimus Kalvarijos kelio poste, negali būti pripažintas neginčijamu įrodymu, jog tokių gedimų tikrai nebuvo; teismai jo kaltę paneigiančius liudytojos V. B. parodymus nepagrįstai vertino kritiškai; apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai tvirtina, jog liudytojo R. D. parodymai patvirtino jo kaltę; apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo kaltę dėl neteisėtai išduotų laikinųjų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskelbtini) patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, yra nepagrįsta; šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti vertinami kritiškai, kaip suinteresuoto asmens, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai negali būti vertinamai kaip mažareikšmiai, ir t. t. Kartu pažymėtina, kad dauguma minėtų teiginių iš esmės analogiški nuteistojo T. Š. apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė.

462. Nuteistasis S. K. S. skunde nurodo ir tai, kad dėl didelio automobilių srauto jis galėjo „ir nematyti, ir nepastebėti automobilio, ir atlikti muitinio tikrinimo procedūrą ne iki galo“. Nuteistasis teigia, kad dėl didelio darbo krūvio jis galėjo „automobilio fizinio tikrinimo neatlikti, manydamas, kad jeigu dokumentai yra nepriekaištingi, tai ir automobilis turėjo būti muitinio tikrinimo vietoje“. Taip pat S. K. S. tvirtina, kad visiškai prisipažįsta padaręs neatsargų nusikaltimą.

473. Taigi kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo.

484. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde argumentuotai nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, nagrinėjant kasacinę bylą nauji įrodymai nerenkami, bylos faktinės aplinkybės nenustatinėjamos.

49Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje baudžiamojoje byloje nustatant faktines bylos aplinkybes ir gaunant bei vertinant įrodymus nenustatė.

50Vadinasi, minėti kasatorių T. Š. ir S. K. S. skundų argumentai, kuriais yra neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl jų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, teisėjų kolegijos turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Nuteistųjų T. Š. ir S. K. S. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 4. T. Š. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 5. S. K. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 7. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė... 8. Kasatorius nurodo, kad teismai jo kaltę paneigiančius liudytojos V. B.... 9. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai... 10. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 11. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje ne pateikė... 12. Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde nurodė ir tai, jog ikiteisminio... 13. Pasak kasatoriaus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat nebuvo... 14. Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė... 15. Kartu kasatorius tvirtina, kad jo byloje pirmosios instancijos teismas... 16. Kasatorius skunde nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 17. Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos... 18. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė... 19. Kasatoriaus nuomone, teismai jo nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo... 20. Kartu kasatorius teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes:... 21. Nuteistųjų T. Š. ir S. K. S. kasaciniai skundai atmestini.... 22. Dėl kasatorių T. Š. ir S. K. S. teiginių apie jų padarytų... 23. 1. Nuteistasis T. Š. skunde nurodo, kad teismas nenustatinėjo jo nusikalstama... 24. 2. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 25. 3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi byloje surinktų... 26. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, teismai... 27. 4. Nuteistojo T. Š. tvirtinimu, teismas taip pat nenustatinėjo jo kaltės... 28. Nuteistojo S. K. S. skundo esminis argumentas yra tas, kad teismai jo... 29. 5. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas... 30. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien... 31. 6. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismų išvada, jog T. Š. ir S. K. S.... 32. 7. Taigi, kolegijos nuomone, teismai, bylos aplinkybes ištyrė išsamiai bei... 33. Dėl kasatoriaus S. K. S. teiginių apie jam paskirtą bausmę... 34. Nuteistasis S. K. S. skunde taip pat teigia, kad jam paskirta per griežta... 35. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 36. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs... 37. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės... 38. Dėl kasatoriaus T. Š. teiginių apie bylos nagrinėjimą apeliacine... 39. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų... 40. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2006 m.... 42. Kartu pažymėtina, kad kasatorius skunde nepagrįstai teigia, jog apeliacinės... 43. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. Š. skundą išnagrinėjo... 44. Dėl kasatorių T. Š. ir S. K. S. teiginių, kurie nėra kasacinio... 45. 1. Nuteistasis T. Š. skunde nurodo ir tai, kad: jis, išduodamas automobiliui... 46. 2. Nuteistasis S. K. S. skunde nurodo ir tai, kad dėl didelio automobilių... 47. 3. Taigi kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos... 48. 4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas... 49. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų... 50. Vadinasi, minėti kasatorių T. Š. ir S. K. S. skundų argumentai, kuriais yra... 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 52. Nuteistųjų T. Š. ir S. K. S. kasacinius skundus atmesti....