Byla 2A-765-278/2013

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. Z. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-732/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams B. Z. R., Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritoriniam padaliniui, VĮ Registrų centro Utenos filialui, trečiajam asmeniui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimą, teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5ieškovė nurodė, kad 2011-09-14 atliko statybvietės patikrinimą ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-3133 užfiksavo, jog atsakovei B.Z. R. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagalbinio ūkio pastatas - namelis (vagonėlis) nuosavo ežero apsaugai su virš jo esančia stogine, kuri yra nesudėtingas statinys. Už neteisėtą vagonėlio pastatymą, Utenos RAAD atsakovei buvo skirta administracinė bauda ir 2010-04-23 surašytas privalomasis nurodymas iki 2010-07-23 pašalinti vagonėlį, tačiau įpareigojimo atsakovė nevykdė, o kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę dėl jo įteisinimo – parengė statybą leidžiantį dokumentą (projektą) ir pateikė savivaldybės administracijai dėl suderinimo. Nurodė, jog nors statinio projektas buvo sustabdytas Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2010-08-05 raštu, tačiau B. Z. R., negavusi leidimo, statinį pasistatė. 2011-05-30 deklaracijos apie statybų užbaigimą pagrindu atsakovė atliko neteisėtai pastatyto pagalbinio ūkinio nesudėtingo statinio ir kitų inžinerinių statinių nuosavybės teisių teisinę registraciją ir kaip statybą leidžiantį dokumentą nurodė savivaldybės administracijos 2010-07-26 bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio 2010-07-10 duotus rašytinius suderinimus (pritarimus) statybai. Nurodė, jog minėti rašytiniai pritarimai galioja 3 metus, todėl statyti ir naudoti namelį nuosavo ežero apsaugai leista laikinai, 3 metus. Be to, teigia, jog dėl statinio laikinumo, namelis negalėjo būti registruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodo, jog neteisėtas namelis patenka į Gilužio ežero apsaugos zoną ir 89,73 proc. yra vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje, jis nėra sodybiniame žemės sklype, todėl privalo būti pašalintas iš saugomos teritorijos. Prašė teismą panaikinti 2011-05-30 deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą dalyje, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagalbinio ūkio pastato – namelio nuosavo ežero apsaugai, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija; panaikinti 2011-05-30 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu atliktą namelio nuosavo ežero apsaugai teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą – namelio nuosavo ežero apsaugai projektą su 2010-07-26 Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei 2010-07-10 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio suderinimais; įpareigoti statytoją B. Z. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos B. Z. R. ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti namelį (vagonėlį) nuosavo ežero apsaugai bei virš jo esančią stoginę, pastatytus žemės sklype, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, sprendime nurodant, kad atsakovei B. Z. R. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą nugriauti minėtus statinius, ieškovė turi teisę pati nugriauti namelį nuosavo ežero apsaugai bei virš jo esančią stoginę, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš B. Z. R..

6Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - panaikino 2011-05-30 deklaracijos apie statybos užbaigimą dalį, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagalbinio ūkio pastato - namelio nuosavo ežero apsaugai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, galiojimą; 2011-05-30 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu atliktą namelio nuosavo ežero apsaugai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažino negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą – namelio nuosavo ežero apsaugai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektą su 2010-07-26 Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei 2010-07-10 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio suderinimais; įpareigojo atsakovę B. Z. R. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti pastatytą namelį (vagonėlį) nuosavo ežero apsaugai bei virš jo esančią stoginę, atsakovei B. Z. R. per teismo nustatytą terminą (per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) neįvykdžius teismo įpareigojimo, įpareigojo atsakovę B. Z. R. nugriauti savavališkai pastatytą statinį-namelį (vagonėlį) nuosavo ežero apsaugai ir virš jo esančią stoginę bei sutvarkyti statybvietę B. Z. R. lėšomis; atsakovei B. Z. R. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą nugriauti minėtus statinius, nusprendė, jog ieškovė turi teisę pati nugriauti ginčo namelį bei virš jo esančią stoginę, sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš B. Z. R.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė B. Z. R. neteisėtai suderino su atsakingomis institucijomis dokumentaciją, kurios pagrindu buvo pastatytas namelis (vagonėlis) ežero apsaugai bei virš jo esanti stoginė (medinė terasa su stogu), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei neatsižvelgė į Molėtų rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriuo buvo informuota, kad sustabdytas nuosavo ežero apsaugai statybos leidimo galiojimas. Nurodė, jog atsakovė pripažino realiai neįvykdžiusi privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtai pastatytą vagonėlį bei patvirtino vagonėlį panaudojus naujo pastato statyboje. Teismas darė išvadą, kad atsakovė turi galimybę įteisinti savavališkai pastatytą statinį tiek keisdama žemės sklypo naudojimo paskirtį, tiek kurdama ūkininko ūkį, nes įstatymas nenumato draudimo kurti ūkininko sodybą vandens telkinio apsaugos zonoje. Konstatavo, jog leidimas per nustatytą terminą įteisinti savavališkai pastatytus statinius susiklosčiusioje situacijoje yra pakankamas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, kuris atitinka visų procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nurodė, kad dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio kaltės, jų 2010-07-26 ir 2010-07-10 suderinimo žymų pagrindu buvo neteisėtai pastatytas ginčo namelis, tačiau pareigūnų suklaidinimas suponavo neteisėtą padarinių atsiradimą. Be to, teismas konstatavo, jog B. Z. R. sklypą turėjo naudoti pagal paskirtį, nevykdyti neteisėtų statybų ir atmetė ieškovės reikalavimą Molėtų rajono savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti namelį (vagonėlį) nuosavo ežero apsaugai ir virš jo esančią stoginę bei sutvarkyti statybvietę.

7Apeliaciniu skundu atsakovė B. Z. R. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Teigia, jog ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytą terminą kreiptis į teismą ir ginčyti statybą leidžiantį dokumentą bei neprašė šio termino atnaujinti. Nurodo, kad pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra ir ieškinio reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu turi būti atmestas, kaip ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai. Teigia, jog teismas nenurodė jokių teisės aktų, kuriems prieštarauja statybą leidžiantis dokumentas, o aplinkybė, kad ginčo statinys yra pastatytas Gilužio ežero pakrantės apsaugos zonoje ir juostoje nesudaro pagrindo minėtą dokumentą panaikinti. Nurodo, kad žemės sklype yra buvusi sodyba, todėl šis faktas suteikia galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje ir detalusis planas neturėjo būti rengiamas. Teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ir ji kalta dėl ginčo namelio statybos, o savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami vien jos lėšomis. Nurodo, kad vagonėlis buvo pašalintas, ginčo namelis nėra tas pats vagonėlis ir negali būti su juo tapatinamas. Teigia, kad ji nuo pareigūnų nesislapstė ir šią aplinkybę teismas galėtų aiškintis žodinio proceso tvarka. Mano, jog Molėtų rajono savivaldybės raštas dėl leidimo statyti namelį sustabdymo neturi jokios teisinės galios ir negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes savivaldybės administracijos subjektas neturi teisės sustabdyti leidimo galiojimą, todėl ji teisėtai leidimo pagrindu vykdė statybos darbus. Nurodo, kad nenustatyta, jog ji pateikė netikslią ar suklastotą informaciją, ar atliko kitokius neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo suklaidinti atsakingi pareigūnai. Mano, kad dėl neteisėtų statybų yra kaltos ir atsakomybę turi prisiimti valstybinės institucijos, galimai netinkamai vykdžiusios savo veiksmus. Teigia, jog teismas nesprendė žalos, kurią ji patirtų namelio nugriovimo atveju, klausimo, o pateikti įrodymai byloje nebuvo ginčijami. Prašo priimti naujus įrodymus, patvirtinančius 2010-04-23 nurodymo įvykdymą.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundą atmesti. Nurodo, jog vagonėlis (namelis) visas patenka į Gilužio ežero apsaugos zoną ir šioje vietoje statybą imperatyviai draudžia įstatymas. Teigia, jog apeliantės teiginiai dėl vagonėlio pašalinimo yra nepagrįsti, nes atsakovė teismui patvirtino, jog vagonėlis nebuvo pašalintas, o šį faktą patvirtina ir bylos aplinkybės. Nurodo, jog B.Z. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą kreipėsi tik pradėjus nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, nors galėjo tai atlikti jau 2004 metais, pradėjus rengti projektavimo sąlygų sąvadą. Teigia, jog ieškinį pareiškė dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo ir ABTĮ nustatytas terminas šiuo atveju netaikomas. Nesutinka su prašymu prijungti naujus įrodymus, nes apie juos atsakovė žinojo bylos nagrinėjimo metu ir juos galėjo pateikti. Nesutinka su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymas suteikė teisę savivaldybės administracijos direktoriui sustabdyti B. Z. R. išduoto leidimo dėl namelio statybos galiojimą. Be to, 2010-08-05 rašto atsakovė neskundė ir suprato jo tikslą. Teigia, jog duomenų apie žalos padarymą byloje nepateikta, o Molėtų rajono savivaldybės veiksmuose kaltės teismas nenustatė. Nurodo, kad vagonėlis yra atskiras objektas ir negali būti laikomas statybine medžiaga, todėl jo vertė negalėtų būti skaičiuojama į bendrą sumą.

10Tretysis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, jog ieškinys pareikštas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl taikytinas bendras ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad juridinio fakto nustatymas negali būti pagrindu nei vagonėlio-namelio buvimo įteisinimui, nei buvusios sodybos atstatymui Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostoje ir servituto bei kelio apsaugos zonoje, nes tokie veiksmai pažeistų įstatymuose nustatytus imperatyvius draudimus.

11Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra skundą nagrinėjančio teismo prerogatyva, t.y., teismo teisė, o ne pareiga. Atsakovės nurodytos žodinio bylos nagrinėjimo priežastys nesudaro pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė B.Z. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros Privalomųjų nurodymų registracijos žurnalo bei 2010-08-23 paaiškinimą Molėtų rajono agentūrai. Šiuos dokumentus atsakovė pateikė, siekdama pagrįsti, jog yra įvykdžiusi 2010-04-23 privalomąjį nurodymą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-08-23 paaiškinimas Molėtų rajono agentūrai yra byloje (1 t. b.l. 111-112), todėl pakartotinai jį teikti nėra pagrindo, o aplinkybė dėl nurodymo vykdymo, atsakovei buvo žinoma pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, todėl ji turėjo teisę prašomą prijungti dokumentą pateikti šiam teismui. Dėl paminėto pateikti dokumentai nepriimtini.

15Byloje nustatyta, kad 2010-04-23 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) Molėtų rajono agentūra pateikė B.Z. R. privalomą nurodymą, kuriuo iki 2010-07-23 įpareigojo pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturint leidimo nesudėtingo statinio statybai, pastatytą vagonėlį ir, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, paskyrė 150 Lt baudą (1 t., b. l. 54-55). 2010-06-09 B. Z. R. kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių dėl nesudėtingo statinio – namelio nuosavo ežero apsaugai, (duomenys neskelbtini), projekto suderinimo (1 t., b. l. 17). 2010-07-26 Molėtų rajono savivaldybė administracija pritarimu Nr. P6-167 suderino B. Z. R. pateiktą nesudėtingo statinio – namelio nuosavo ežero apsaugai, projektą, tačiau nustačius jame netikslumus, išduotas leidimas statyti namelį nuosavo ežero apsaugai, savivaldybės administracijos 2010-08-05 raštu Nr. P9-620-(19.23) buvo sustabdytas ir apie tai informuota B.Z. R. (1 t., b. l. 21, 30). Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-08-11 B. Z. R. pateikė Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui prašymą atstatyti leidimą Nr. P6-167 namelio nuosavo ežero apsaugai statyti, o pateikusi deklaraciją apie statybos užbaigimą, VĮ Registrų centrui, Nekilnojamojo turto registre įregistravo 84 kv. m ploto namelį nuosavo ežero apsaugai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 19, 34-36). Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-09-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu konstatavo, jog B.Z. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namelis nuosavo ežero apsaugai, kurį sudaro stoginė – nesudėtingas statinys, ir jo viduje esantis vagonėlis, stovi 0,3963 ha žemės sklype, kuris visas yra vandens telkinio (Gilužio ežero) apsaugos juostoje ir zonoje (1 t., b. l. 14, 56-58).

16Apeliantė teigia, kad ieškovė, ginčydama namelio nuosavo ežero apsaugai projekto 2010-07-26 Molėtų rajono savivaldybės administracijos suderinimą, praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir šio termino atnaujinti neprašė. Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011-08-16 pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl įstatymų pažeidimų vykdant statybas saugomoje teritorijoje, viešo intereso gynimo, kurį prokuratūra gavo 2011-08-22 (1 t., b. l. 31-32). Vilniaus apygardos prokuratūra 2011-08-23 raštu Nr. 1.10-7923 persiuntė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-08-16 prašymą dėl viešo intereso gynimo ieškovei, kurios funkcijoms priskirta kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimo panaikinimo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo (1 t., b. l. 46). Byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė rinko papildomus įrodymus ir tai patvirtina 2011-09-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, 2011-09-21 VĮ Registrų centro atsakymai į prašymą pateikti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), deklaraciją apie statybos užbaigimą, 2011-09-27 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymai (1 t., b. l. 14-16, 47). Kadangi dalį informacijos ieškovė gavo 2011-09-29, todėl termino, per kurį galima apskųsti administracinį aktą, pradžia laikytina 2011-09-30 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d., CPK 73 str. 3 d.). Ieškinys teismui paduotas 2011-10-14, todėl darytina išvada, kad įstatymo nustatytas administracinio akto apskundimo terminas nėra praleistas (CPK 74 str. 1 d.).

17Iš Nekilnojamojo turto registro 2011-07-21 įrašo matyti, kad apeliantei B.Z. R. nuosavybės teise priklausantis namelis nuosavo ežero apsaugai, yra pastatytas 0,3963 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34-36). Minėtame dokumente nurodoma, kad apskrities viršininko įsakymu, 0,3963 ha minėto žemės sklypo ploto patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną, 0,3556 ha žemės sklypo ploto patenka į vandens telkinių apsaugos juostą, 0,3556 ha žemės sklypo plotui nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog šiame sklype visi pastatyti objektai yra pakrantės apsaugos zonoje. Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi 2010-07-26 išduodant pritarimą namelio nuosavo ežero apsaugai projektui) 20 straipsnis apibrėžia paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą bei numato jose veiklos ribojimus. Pagal minėto straipsnio 3 dalies 4 bei 5 punktus, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose bei draudžiama statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas. Analogiškus ribojimus nustato ir LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (redakcija galiojusi 2010-07-26 išduodant pritarimą namelio nuosavo ežero apsaugai projektui) 126.1 ir 127.9.1 punktai, kuriuose nustatyta, jog draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras bei statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, kad pakrantės apsaugos zonoje esantis ginčo namelis yra pastatytas neteisėtai, pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Iš byloje pateikto pastatų padėties žemės sklype nustatymo plano, kuriam 2010-07-26 pritarė Molėtų rajono savivaldybės administracija, matyti, kad 84 kv. m ploto ginčo objektas pastatytas kiek aukščiau nei per vidurį, siaurojoje, pietrytinėje sklypo dalyje, orientuotas beveik lygiagrečiai Gilužio ežero pakrantės linijai (1 t., b. l. 30). Nustatyta, kad pietrytinė žemės sklypo riba (ribojama taškais 11-14), pagal minėtą planą yra 21,96 m ilgio. Įvertinus tai, kad iš 0,3963 ha ginčo žemės sklypo ploto 0,3556 ha plotas patenka į vandens telkinių apsaugos juostą, darytina išvada, kad namelis nuosavo ežero apsaugai pastatytas vandens telkinio (Gilužio ežero) apsaugos juostoje ir namelio paskirtis nepatenka į įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų leistinų statinių sąrašus. Duomenų, kad ginčo objektas būtų pastatytas žemės sklypo plote, kuriame nėra nustatytų specialiųjų sklypo naudojimo sąlygų, nėra (CPK 178 str.). Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į B.Z. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo specialias naudojimo sąlygas, ginčo pastato padėtį bei aukščiau aptartas įstatymų nuostatas, susijusias su veiklos ribojimu/draudimu tam tikrose teritorijose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namelis (vagonėlis) nuosavo ežero apsaugai pastatytas neleistinai ir tokioje vietoje statyba draudžiama. Apeliantės teiginiai dėl namelio nuosavo ežero apsaugai leistinumo vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei teismui pateikto ekspertizės akto pagrindu atmestini, nes nurodytas įstatyminis reglamentavimas taikomas veiklai draustiniuose reguliuoti (1 t., b.l. 92-106). Neginčijamų duomenų, jog atsakovės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka į draustinio teritoriją, nėra (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad 2004-08-20 buvo paruoštas projektavimo sąlygų sąvadas statyti namelį ežero apsaugai, tačiau jis buvo išduotas ne 0,3963 ha žemės sklypui, kuris visas yra vandens telkinio apsaugos juostoje ir zonoje, bet 1.9 ha žemės sklypui, vėliau padalintam į tris žemės sklypus (1 t., b.l. 107-110). Neturėdama leidimo statinio statybai, atsakovė 0,3963 ha žemės sklype pastatė namelį-vagonėlį, kurį Utenos RAAD Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūrą 2010-04-23 privalomu nurodymu įpareigojo atsakovę pašalinti (1 t., b.l. 54-55). Apeliantės teiginiai, jog nurodymas buvo įvykdytas, o teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vertintini kritiškai. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-08 priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-90-100608-00004 nurodyta, kad neturint nustatyta tvarka suderinto projekto apeliantei nuosavybės teise priklausančiame sklype, 2004 m. pavasarį buvo pastatyti stulpiniai pamatai nesudėtingam statiniui (1 t., b. l. 203-204). Nors šiame nutarime viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių nurodoma, kad B.Z. R. pašalino padarinius, tačiau šie teiginiai jokiu dokumentu nepagrįsti. Priešingai, 2010-06-09 prašyme Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui B.Z. R. nurodė, kad, siekdama išsaugoti kraštovaizdžio elementus bei neardyti šlaito, nori apvilkti vagonėlį ir įrengti terasą (1 t., b. l. 17). 2010-08-17 Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojams nuvykus į Gilužių k., rastas pastatytas poilsinis vagonėlis, kurio pastatymo vieta nebuvo suderinta su šia tarnyba (1 t., b.l. 26-27). 2013-06-17 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog 2004 m. jai priklausančiame sklype pastatė vagonėlį (2 t., b. l. 123-127). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog minėtas vagonėlis nustatytu terminu nebuvo pašalintas iš jo pastatymo vietos, o panaudotas naujo pastato statyboje, kas matyti ir iš byloje esančių foto nuotraukų. Apeliantės teiginiai, jog vagonėlis buvo perkeltas iš vienos vietos į kitą, neįrodyti (CPK 178 str.). Be to, aplinkybė ar privalomas nurodymas buvo įvykdytas, nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi.

18Vertinant atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą, 2010-07-26 pritariant apeliantės namelio nuosavo ežero apsaugai projektui, nustatyta, kad 2004-08-20 buvo patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. P3-125 bei specialiosios sąlygos atsakovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (1 t., b. l. 108-109). Kaip minėta aukščiau, byloje esantys duomenys bei B.Z. R. paaiškinimai patvirtina, kad projektavimo sąlygų sąvadas dėl namelio ežero apsaugai buvo parengtas jai nuosavybės teise priklausančiam 1,9 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į kurį iki žemės sklypo padalijimo įėjo ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo objektas (1 t., b. l. 34-38, 49-51, 86-91). Minėtam sklypui buvo nustatyti žemės naudojimo apribojimai: kelio sanitarinės apsaugos zona, melioracinės sistemos bei įrenginiai, elektros linijų apsaugos zonos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zona (1 t., b. l. 51). Kiti specialūs apribojimai nevaržė 1,9 ha žemės sklypo. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (galiojusio projektavimo sąvado sąlygų patvirtinimo metu) 18 punktą, projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos). Atsakovė nurodė, kad projektavimo sąlygų sąvado galiojimo metu namelio ežero apsaugai projekto neparengė. Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2010-07-26 pritarus B.Z. R. namelio nuosavo ežero apsaugai projektui, 2004-08-20 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. P3-125 jau nebegaliojo, kaip ir statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Kadangi 1,9 ha žemės sklypas buvo padalintas, naujai suformuojant 0,3963 ha žemės sklypą ir šiam sklypui apskrities viršininko įsakymu bus nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, turėjo būti iš naujo nustatoma planuoto statyti namelio nuosavo ežero apsaugai statybos vieta. 2010-07-26 pritarimo nesudėtingo statinio statybai metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Pagal šio reglamento 12.2.1.3. punktą, nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje buvo rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį tikrino savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus – statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose. Reglamentas tiesiogiai nenumato savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo teisės stabdyti pritarto nesudėtingo statinio projekto vykdymą, tačiau to ir nedraudžia. Be to, LR Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Dėl paminėtų motyvų, laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės 2010-08-05 raštu stabdyti pritarto jos projekto vykdymo. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog dėl neteisėto statinio pastatymo atsakinga yra ir Molėtų rajono savivaldybės administracija, nes nepaisant to, kad 2010-07-26 savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pritarė B.Z. R. namelio nuosavo ežero apsaugai projektui ir statyba apsunkintame specialiosiomis naudojimo sąlygomis žemės sklype nebuvo galima, savivaldybės administracijos 2010-08-05 raštu Nr. P9-620-(19.23) atsakovė B.Z. R. buvo informuota apie išduoto statybos leidimo sustabdymą (1 t., b. l. 21). Iš 2010-08-11 Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui pateikto atsakovės prašymo atstatyti leidimą Nr. P6-167 namelio nuosavo ežero apsaugai statyti matyti, jog B.Z. R. suprato 2010-08-05 rašto Nr. P9-620-(19.23) reikšmę, tačiau nelaukusi savivaldybės administracijos atsakymo dėl tolesnio 2010-07-26 leidimo/pritarimo, statė ginčo objektą, tuo prisiimdama ir visas iš to kilusias pasekmes (1 t., b. l. 19). Dėl paminėto, darytina išvada, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijos veiksmai, 2010-07-26 pritariant namelio nuosavo ežero apsaugai projektui, negalėjo įtakoti neteisėtos statybos padarinių atsiradimo.

19Apeliantė teigia, jog teismas nevertino pateiktos namelio nuosavo ežero apsaugai sąmatos ir patirtinos žalos dydžio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta kitų, atsakingų už neteisėto statinio pastatymą asmenų ir reali žala nėra patirta, todėl teismui nebuvo pagrindo tirti, vertinti ir pasisakyti dėl ateityje galimai atsirasiančios žalos dėl neteisėto statinio nugriovimo. Be to, vagonėlis negali būti laikomas statybine medžiaga ir gali būti ateityje pilnai panaudotas pagal savo paskirtį. Kritiškai vertintini atsakovės teiginiai, jog derindama projektinę dokumentaciją jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, nes padalinus žemės sklypą bei sklypui, kuriame pastatytas ginčijamas namelis, nustačius specialias naudojimo sąlygas, atsakovė turėjo suprasti ir suprato, jog šiame žemės sklype jokia statyba negalima, o sustabdžius leidimo galiojimą, privalėjo nutraukti statybas. Be to, valstybės institucijų darbuotojams nurodė, jog privalomą nurodymą yra įvykdžiusi, nors vagonėlis iš žemės sklypo faktiškai nebuvo pašalintas.

20Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, jos spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės B.Z. R. statinys daro žalą aplinkai ar visuomenės interesams, nėra, statinys yra nesudėtingas ir nedidelis, todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darė išvadą, kad leidimas per nustatytą terminą įteisinti savavališkai pastatytus statinius susiklosčiusioje situacijoje yra pakankamas konstatuotos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, kuris atitinka visų procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Be to, teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalį žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, o įstatyme nėra draudimo kurti ūkininko sodybą vandens telkinio apsaugos zonoje, kas reiškia, jog atsakovė B.Z. R. turi galimybę įteisinti savavališkai pastatytą statinį tiek keisdama žemės sklypo naudojimo paskirtį, tiek kurdama ūkininko ūkį. Teisėjų kolegija su minėtomis išvadomis nesutinka. Aukščiau minėti įstatymai draudžia paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose statyti statinius, tame tarpe vagonėlius paežerėse. Ta aplinkybė, jog statinys yra nedidelis, nesudėtingas, nesudaro pagrindo įteisinti jo neteisėtą statybą, o jo pašalinimas nesukels ženkliai didelių išlaidų. Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato galimybę, nerengiant detaliųjų planų, žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkui statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad B.Z. R. 2008-02-29 yra gavusi pažymėjimą Nr. MPPŪ 042295, kuriuo jai suteikta profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacija (1 t., b. l. 118). Atsakovei nuosavybės teise priklausančio 0,3963 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė paskirtis yra žemės ūkio, tačiau turimo žemės sklypo plotas nesiekia įstatymo numatyto žemės sklypo ploto, kuriame galima vienos ūkininko sodybos statyba (1 t., b. l. 34-36). Be to, Žemės įstatyme nenustatytas draudimas kurti ūkininko sodybą vandens telkinio apsaugos zonoje, nepanaikina kitais įstatymais nustatytų apribojimų ar draudimų vykdant statybą. 0,3963 ha žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, kurios apsunkina praktiškai viso žemės sklypo ploto naudojimą. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės B.Z. R. galimybės įteisinti savavališkai pastatytą statinį, keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį, laikytina nepagrįsta, nes Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, o pakeitus apeliantei priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtį, tikslu įteisinti neteisėtą statybą, būtų pažeistos nustatytos žemės naudojimo specialiosios sąlygos.

21Dėl paminėtų motyvų bei įvertinus, kad byloje yra viešas interesas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko yra pagrindas naikinti sprendimą dalyje dėl atsakovės įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti pastatytą namelį (vagonėlį), konstatuojant, jog atsakovė įpareigotina per du mėnesius nugriauti namelį (vagonėlį) nuosavo ežero apsaugai bei virš jo esančią stoginę (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

22Apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus skundžiamą sprendimą ir patenkinus ieškovės reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtą statinį atsakovės lėšomis, bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 str. 1 d.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovė B. Z. R. įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti pastatytą namelį (vagonėlį) nuosavo ežero apsaugai bei virš jo esančią stoginę, panaikinti ir sprendimo 4 dalį išdėstyti sekančiai:

25Įpareigoti atsakovę B. Z. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinį (namelį (vagonėlį) nuosavo ežero apsaugai) bei virš jo esančią stoginę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei savo lėšomis sutvarkyti statybvietę.

26Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 4. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 5. ieškovė nurodė, kad 2011-09-14 atliko statybvietės patikrinimą ir... 6. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu atsakovė B. Z. R. prašo panaikinti Molėtų rajono... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo... 9. Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 10. Tretysis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į... 11. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 14. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 15. Byloje nustatyta, kad 2010-04-23 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento... 16. Apeliantė teigia, kad ieškovė, ginčydama namelio nuosavo ežero apsaugai... 17. Iš Nekilnojamojo turto registro 2011-07-21 įrašo matyti, kad apeliantei B.Z.... 18. Vertinant atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos veiksmų... 19. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino pateiktos namelio nuosavo ežero... 20. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, jos spręsdamas... 21. Dėl paminėtų motyvų bei įvertinus, kad byloje yra viešas interesas,... 22. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus skundžiamą sprendimą... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 24. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą dalyje, kuria... 25. Įpareigoti atsakovę B. Z. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo... 26. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....