Byla 2A-885-212/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-964/2014 pagal B. Z. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,3963 ha žemės sklype, esančiame ( - ), yra buvusi sodyba. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašė nustatyti tam, kad šiame žemės sklype, kuris patenka į Gilužio ežero apsaugos juostą ir zoną, būtų galima statyba. Taip pat jis turėtų prejudicinę reikšmę Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. 2-36-732/2012, iškeltai pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritoriniam padaliniui, VĮ Registrų centras Utenos filialui, trečiasis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos agentūra, dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimą, teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos 75 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad 1999-09-08 dovanojimo sutartimi B. Z. R. padovanotas 1,9 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Šis žemės sklypas buvo padalintas. Viena iš jo dalių - 0,3963 ha žemės sklypas, unikalus Nr.( - ), esantis ( - ). Būtent šiame žemės sklype pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad anksčiau stovėjo pastatai. Pareiškėja pati pripažino, kad Panevėžio apygardos teismui 2013-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-765-278/2013 įpareigojus B. Z. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinį (namelį) vagonėlį, neliko pradiniame pareiškime nurodyto fakto nustatymo tikslo - prejudicinės reikšmės Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. 2-36-732/2012, nes ši byla išnagrinėta, galutinis teismo procesinis dokumentas įsiteisėjęs.

6Visas 0,3963 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną. Vandens telkinių juosta apima didžiąją dalį, t. y. 0,3556 ha ploto šiame žemės plote, kur statyba neleidžiama. Jei neleidžiama jokia statyba draudžiamas ir galimai buvusių pastatų atstatymas. Pažymėjo, kad 0,131 ha šio ploto apima kelių apsaugos zona, kuri taip pat sudaro kliūtis pareiškėjos nurodomai statybai.

7Teismas nurodė, kad nors pareiškėja teigė nesiekianti statyti naujo statinio, o siekia tik atstatyti buvusius pastatus, statybos sąvoka apima ir jos planuojamus veiksmus. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad Saugomų teritorijų įstatymas suteikia teisę atstatyti statinius buvusiose sodybose ne tik paviršinio vandens apsaugos zonose, bet ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose. Tačiau, įstatymas numato papildomus apribojimus, kai teritorija, esanti paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, patenka ir į pakrantės apsaugos juostą. Tokiu atveju statybai taikomi dar griežtesni reikalavimai ir leidžiama statyti tik tai, ką numato 20 str. 5 d. Pareiškėjos nurodomi atstatyti statiniai, jei būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nepatenka į minėtoje teisės normoje išvardytus objektus, todėl statyba negalima.

8Didžiajai žemės sklypo daliai, t. y. 0,3556 ha iš 0,3963 ha nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku. Šis servitutas galioja, nėra nuginčytas ir panaikintas. Kelių apsaugos zona (0,131 ha) neišvengiamai persidengia su vandens telkinio apsaugos juosta (0,3963 ha), o tai papildomai pagrindžia išvadą, kad sodybos atstatymas pareiškėjos nurodomame žemės sklype teisiškai nebūtų galimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas jokių teisinių pasekmių nesukels, juridinės reikšmės neturės, todėl pareiškimą atmetė.

9Teismas netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. atitikimo Konstitucijai, atsižvelgdamas į tai, kad draudimas statyti statinius pareiškėjos žemėje nepaneigia jos teisės į nuosavybę, o tam tikri ribojimai dėl elgesio su savo daiktu (nuosavybe) yra pateisinami gamtos apsaugos, jos priežiūros, viešojo intereso požiūriu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-09-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Nesutinka su teismo sprendimu, nes: 1. Teismas išėjo už pareiškimo ribų ir sprendė ne juridinio fakto juridinę reikšmę, o galimo statybos leidimo neišdavimo pagrįstumą, kas yra priskirta administracinių teismų kompetencijai. Tai, ar pareiškėjai bus išduotas statybos leidimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tai nėra šio teismo kompetencijai spręsti dėl leidimo išdavimo. Teismas sprendimu išsprendė ne juridinio fakto nustatymą, o administracinių teismų kompetencijos klausimą – dėl statybos leidimo išdavimo, todėl toks teismo sprendimas turi būti naikintinas. Teismas nukrypo nuo LAT praktikos dėl šio kriterijaus „prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę“. Apeliantė nurodė, jog siekia įgyti subjektinę teisę – teisę atstatyti sodybą, kurios įgyvendinimas priklausys nuo atskirų administracinių procedūrų.

122. Teismas ydingai aiškino Įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. ir nepagrįstai taikė Įstatymo 20 str. 5 d. ar argumentus dėl kelio servituto sklype buvimo, nes jie nėra susiję su pareiškimo dalyku – juridiniu sodybos buvimo sklype fakto – nustatymu. Teismo sprendime pateiktas Įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. aiškinimas neatitinka įstatymo teksto, nes paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, į kurias beje įeina ir paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos, draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose, t.y. jeigu teritorijų planavimo dokumentai leidžia, apsaugos zonose esančių pastatų esama užstatymo linija gali būti keičiama. Tačiau Įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. nustatytas draudimas yra siejamas tik su draudimu keisti esamą užstatymo liniją ir nedraudžia atstatyti buvusią sodybą, kuomet esama užstatymo linija nėra keičiama. Būtent tokiam tikslui – atstatyti sodybą pagal buvusias užstatymo linijas ir buvo kreiptasi su pareiškimu į teismą, siekiant nustatyti juridinį faktą – sodybos buvimą sklype.

13Teismo sprendime pateiktas Įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. aiškinimas neatitinka teismų praktikos, pagal kurią, ši įstatymo nuostata įgalinanti atstatyti statinius, nekeičiant esamos užstatymo linijos. Teismas nepagrįstai nevertino, jos paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų, kad pagal Bendrąjį Molėtų r. planą, sklypas yra rekreacinės paskirties zonoje ir jame galima statyti paplūdimių įrangą, elingus, kitus rekreacinius įrenginius. Ji neginčija, jog Įstatymo 20 str. 5 d. yra nustatyti papildomi apribojimai pakrantės apsaugos juostoms, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Įstatymo 20 str. 5 d. išimtį taikomą rekreacinėms zonoms – leidžiama statyti „paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius“. Įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. yra nustatyta, jog šį straipsnį būtina nurodyti, kuomet kreipiamasi dėl juridinio fakto nustatymo, nekeičiant buvusios sodybos užstatymo. Tačiau Įstatyme nėra nurodoma, kad būtina atstatyti lygiai tokius pat statinius – gyvenamąjį namą, tvartą ar klojimą. Ji siekia nustatyti juridinį faktą – kad sklype yra buvusi sodyba (jos pastatai), konkrečiose sklypo, esančio rekreacinės paskirties zonoje, vietose, kuriose pagal Įstatymo 20 str. 5 d. galima (jai yra leidžiama) statyti paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius. Kadangi teismas visiškai nevertino tokių argumentų, neišanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas ir pakeistas.

14Be to, kelio servituto ar kelio apsaugos zonos sklypui nustatymas, savaime nedraudžia bet kokių statinių atstatymo bei teismas nevertino pareiškėjos išdėstytų argumentų ir aplinkybių dėl servituto vėlesnio panaikinimo CK 4.135 str. pagrindu, ką ir ketina vėliau apeliantė padaryti, nes tuo keliu niekas nesinaudoja. Teismas atskirai nenustatinėjo, kuriai konkrečiai sklypo daliai yra nustatyta apsauginė kelio zona ir ar ji apima visus sodybos statinius. Visa tai rodo, kad sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas ir pakeistas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog būtina įvertinti ar prašomas nustatyti faktas gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad apeliantei priklausančiame sklype buvo sodyba, tai statinių statyba vis tiek nebus galima dėl nustatyto kelio servituto, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos, kelių apsaugos zonos. Todėl juridinio fakto nustatymas negali būti pagrindu buvusios sodybos atstatymui. Apeliantė remiasi teismų praktika, kuri neatitinka šioje byloje faktinių aplinkybių. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. ir 5 d., apeliantės žemės sklype sodybos statinių statyba yra negalima. Be to, apeliantės žemės sklypas, kuriame buvo gyvenamasis namas su priklausiniais buvo padalintas į tris sklypus ir prašomo nustatyti juridinį faktą žemės sklype liko tik sodybos priklausiniai, todėl šioje vietoje apeliantė negali atkurti sodybos, nes tame žemės sklype jos nebuvo. Pagrindinis gyvenamasis namas liko kitame sklype. Mano, jog teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas priėmė tinkamą sprendimą, nepažeidė materialinių teisės normų, todėl su apeliaciniu skundu nesutinka visiškai. Nurodo, jog po apeliantės naujai suformuoto žemės sklypo nebeliko jame esamos sodybos, nes gyvenamasis namas atsidūrė kitame žemės sklype, todėl apeliantės prašymas nustatyti juridinį faktą buvusiai sodybai atkurti yra ydingas. Sodybos atkūrimas yra galimas tik ten kur yra gyvenamasis namas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, nes teismas nesprendė klausimo dėl statybos leidimo išdavimo, o tik darė išvadą, jog prašomas nustatyti juridinis faktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukels, nes sodybos atstatymas pagal teisės aktus yra negalimas. Šiuo atveju nėra vienos būtinos sąlygos iš CPK 444 str. Apeliantė netinkamai supranta teisės aktų nuostatas ir daro klaidingas išvadas. Be to, pagal Ūkininko ūkio įstatymą, apeliantė taip pat negali statyti sodybos, nes jos turimas žemės sklypo plotas neturi įstatymo nustatyto žemės sklypo ploto, kuriame būtų galima ūkininko sodyba. Todėl prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių. Be to, apeliantės žemės sklypas patenka į apsaugos zoną, todėl sodybos atstatymas yra negalimas.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

19Byloje nustatyta, kad 1999-09-08 dovanojimo sutartimi B. Z. R. padovanotas 1,9 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (t. 1, b. l. 7-8). Dovanotas žemės sklypas yra ūkio paskirties žemė ir jame yra gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais. Žemės sklypas padalintas į tris atskirus sklypus, o vienas iš jų - 0,3963 ha žemės sklypas unikalus Nr.( - ), esantis ( - ) (t. 1, b. l. 12-14). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad anksčiau 0,3963 ha žemės sklype yra buvusi sodyba. Juridinį faktą prašo nustatyti tam, kad šiame žemės sklype būtų galima statyba.

20Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė B. Z. R. pareiškimą.

21Pareiškėjos argumentas, kad teismas išėjo už pareiškimo ribų, nes sprendė klausimą dėl galimo statybos leidimo neišdavimo, atmestinas, nes ypatingos teisenos bylose yra viešas interesas ir įstatymas įpareigoja teismą imtis visų būtinų priemonių, kad visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybės (CPK 443 str.).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-175/2009, kt.).

23Apeliantei priklausantis žemės sklypas patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną, kurioje statinių statyba reglamentuojama Saugomų teritorijų įstatyme. Pareiškėja siekia, jog būtų nustatytas juridinis faktas, kad žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) buvo sodyba. Tokio fakto nustatymo tikslas – statyba minėtame žemės sklype. Tačiau statybos saugomose teritorijose gali būti vykdomos esamoje sodyboje arba, neišlikus sodybos, buvusios sodybos vietoje, kur buvo gyvenamasis namas, t. y. viename sklype galimas tik vienos buvusios sodybos atstatymas, nes kitokiu atveju susidarytų situacija, kad statyti saugomoje teritorijoje buvusią sodybą galima ne tik viename sklype. Įsigiję žemės sklypą su gyvenamojo namo vieta keli asmenys įgytų teisę statyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-373/2007).

24Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką juridinis faktas, kad sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių liekanų arba kai sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas pirmiausiai siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-05-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-259/2008; 2009-04-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-179/2009 ir kt.). Duomenų, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 0,3963 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), yra buvusios sodybos liekanų, nėra, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl išlikusių buvusios sodybos pamatų negali būti nustatomas. Taip pat pažymėtina, kad pagal 2011-11-29 ekspertizės akto apie galimai žemės sklype esančius identifikuotus pastatus, nurodyta, jog šiame 0,3963 ha sklype nustatyti tokie statiniai: Pastatas Nr. 1, pastatas Nr. 2 ir daržinė. Tuo tarpu pagal Pastatų padėties žemės sklype nustatymo planą M 1:500, suderintą su įgaliotomis valstybės ir savivaldybės institucijomis, akivaizdžiai matyti, jog 0,3963 ha ploto žemės sklype yra kiemo statiniai: šulinys, stoginė, lauko židiniai (t. 2, b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog po kadastrinių matavimų naujai suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nebeliko esamos sodybos, t. y. gyvenamasis namas atsidūrė kitame žemės sklype.

25Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai nurodė, jog B. Z. R. prašomas nustatyti juridinis faktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukels, nes statyba, sodybos atstatymas nurodomame žemės sklype pagal teisės aktų reikalavimus nebūtų galimas. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas sprendė klausimą dėl statybos leidimo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl statybos leidimo išdavimo, o tik nustatė faktą, kad nurodytame žemės sklype sodybos atstatymas yra negalimas, todėl nėra vienos iš būtinų CPK 444 str. numatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

26Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

27Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškimo... 6. Visas 0,3963 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), patenka į... 7. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja teigė nesiekianti statyti naujo... 8. Didžiajai žemės sklypo daliai, t. y. 0,3556 ha iš 0,3963 ha nustatytas... 9. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Molėtų rajono apylinkės teismo... 12. 2. Teismas ydingai aiškino Įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. ir nepagrįstai taikė... 13. Teismo sprendime pateiktas Įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. aiškinimas neatitinka... 14. Be to, kelio servituto ar kelio apsaugos zonos sklypui nustatymas, savaime... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Utenos teritorijų... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 19. Byloje nustatyta, kad 1999-09-08 dovanojimo sutartimi B. Z. R. padovanotas 1,9... 20. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 21. Pareiškėjos argumentas, kad teismas išėjo už pareiškimo ribų, nes... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 23. Apeliantei priklausantis žemės sklypas patenka į vandens telkinių apsaugos... 24. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką juridinis faktas, kad sodyba –... 25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis,... 26. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 27. Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 28. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti...