Byla e2A-415-459/2020
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys O. R., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui A. E. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys O. R., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 350,21 Eur skolą, kurią sudaro 212,35 Eur palūkanų ir 137,86 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2007 m. gegužės 5 d. AB SEB bankas (toliau – ir bankas) ir O. R. (buvusi pavardė Lopas) (toliau – ir kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį Nr. 0450718012257-50, kurios pagrindu suteikė kreditą. Suteikto kredito grąžinimui užtikrinti buvo įregistruota hipoteka nekilnojamajam turtui – butui, adresu ( - ), taip pat kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Draudimu buvo apdrausta 100 proc. negrąžinto kredito bei kredito sutartyje nustatyto dydžio negautų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. 2007 m. gegužės 9 d. tarp banko ir atsakovo A. E. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 04/0713716, pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Bankas raštu įspėjo atsakovą, kad remiantis laidavimo sutartimi iki 2014 m. lapkričio 16 d. privalo įvykdyti kredito gavėjo prievolę, kilusią iš kredito sutarties, laidavimo sutartyje numatyta apimtimi. Taip pat atsakovas buvo įspėtas, kad nustatytais terminais neįvykdžius savo įsipareigojimų bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kredito gavėjas savo prievolės nevykdė, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos. Bankui buvo išmokėta 84 930,16 Eur draudimo išmoka. Taip pat bankas kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Varžytynėse įkeistas turtas buvo parduotas už 45 033,00 Eur. Atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, iš turto pardavimo bankui buvo pervesta 42 591,56 Eur skolos ir 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Pagal 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį bankas perleido, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ perėmė iš banko reikalavimo teises kredito gavėjo O. R. atžvilgiu, kylančias iš 2007 m. gegužės 5 d. kreditavimo sutarties Nr. 0450718012257-50. Dėl likusios skolos antstolis tęsia skolos išieškojimą iš kito O. R. priklausančio turto. Likusi skola bankui pagal kredito sutartį Nr. 0450718012257-50 yra: 212,35 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių, kurią prašo priteisti iš atsakovo kaip laiduotojo.

93.

10Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikė prašymą, kuriame prašė atmesti ieškinį, taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių. Nurodė, kad kredito sutartis sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens O. R., sudarymo dieną laiduotojas dar nedalyvavo. Laidavimas įvyko vėliau. Bankui laiduotojas tiko kaip solidarus skolininkas, tačiau banko prašant perrašyti kredito sutartį jo vardu, bankas jau nebesutiko, siekdamas sau naudos. Skolos išieškojimas vykdomas tik iš skolininko O. R., nors prašė vykdymo procese jį įtraukti, tačiau prašymas buvo atmestas. Mano, jog būtent per visą laikotarpį ir susikaupė skola tik dėl ieškovės netinkamo bendradarbiavimo. Bankas turėjo jį anksčiau informuoti apie skolą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad surastų jį, nors tai galėjo padaryti pasitelkiant ir socialinius tinklus. Pats banko apie keičiamas gyvenamąsias ir darbo vietas neinformavo. Apie skolą jis sužinojo, tik gavęs ieškinį dabartinės darbo vietos adresu. Duomenų apie tai, kad yra skola pagal laidavimą, Lietuvos banke nėra, paskolų turi Bigbank ir Medicinos banke. Skola yra išieškoma iš skolininko O. R., į jį UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesikreipė. Mano, kad palūkanas bankui yra sumokėjęs UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl jis nebeturi pareigos, o dėl delspinigių atsakomybę turi prisiimti pati ieškovė. Prašo taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių, nes praėjo pusė metų. Mano, jog jeigu skola nepriteista iš skolininko, tai negalima priteisti iš laiduotojo. Mano, jog turi būti arba iš abiejų priteisiama, arba nė iš vieno.

114.

12Trečiasis asmuo O. R. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

135.

14Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – ir bendrovė) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog trečiajam asmeniui O. R. (L.) suteiktas kredito grąžinimas bankui buvo užtikrintas 2007 m. gegužės 11 d. draudimu, draudimo liudijimo (poliso) Nr. ( - ). Būsto kredito draudimo sutartis buvo sudaryta pagal būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004. Kredito gavėjui O. R. tinkamai nevykdant kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl draudimo išmokos gavimo ir bankui buvo išmokėta 84 930,16 Eur draudimo išmoka. Bankas kreipėsi dėl 85 304,37 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 201,86 Eur išieškojimo iš kredito gavėjo, priverstinai iš varžytynių parduodant bankui hipoteka įkeistą turtą. Iš varžytynių pardavus bankui įkeistą turtą gautų pinigų sumos neužteko visam kredito gavėjo skoliniam įsipareigojimui padengti, todėl 2017 m. lapkričio 15 d. bankas ir bendrovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bankas perleido bendrovei reikalavimo teises trečiojo asmens (kredito gavėjo) atžvilgiu, kylančias pagal kredito sutartį, sudarytą tarp banko ir kredito gavėjo, ir reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu, kylančias pagal laidavimo sutartį, sudarytą tarp banko ir atsakovo, t. y. perleido reikalavimo, kurio įvykdymas nebėra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, teises dėl likusio 42 338,60 Eur įsiskolinimo bendrovei (apskaičiavimas: 84 930,16 Eur draudimo išmoka – 42 591,56 Eur už parduotą turtą gauta suma skolos dengimui, kuri buvo skirta draudimo išmokos kompensavimui), taip pat, vadovaujantis CK 6.210 str., teises į 5 proc. palūkanas, numatytas kredito sutartyje, skaičiuojant jas nuo 2016 m. kovo 4 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei kitas įstatymų numatytas teises. Tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutarties F punkte nustatyta, kad sutarties pasirašymo dieną skolininkas bankui yra skolingas 374,21 Eur (apskaičiavimas: 85 304,37 Eur vykdomajame dokumente nurodyta visa skolos suma – 42 591,56 Eur už parduotą turtą gauta suma skolos dengimui – 42 338,60 Eur Bendrovei perleista likusi nepadengta draudimo išmokos suma). Atsakovas teisme ginčijo kredito sutarties nutraukimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu civ. b. Nr. e2-29997-933/2016 atsakovo ieškinį atmetė. Atsakovas teisme ginčijo laidavimo sutartį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu civ. b. Nr. e2-25122-861/2017 atsakovo ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civ. b. Nr. e2A-753-198/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

166.

17Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas – ieškovei iš atsakovo, kaip O. R. solidaraus bendraskolio, priteista 212,35 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių, iš viso 350,21 Eur skola, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2019 m. birželio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499,00 bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

186.1.

19Nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartį, patvirtino, kad su laidavimo ir kredito sutarčių sąlygomis susipažino ir jas suprato, taip pat gavo kredito sutarties ir visų jos pakeitimų kopijas bei laidavimo sutarties jam priklausantį egzempliorių. Taigi atsakovui, kaip laiduotojui, buvo žinomos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir pagrindus, kada bankas turi teisę nutraukti kredito sutartį ir / ar pareikalauti grąžinti kreditą ar bet kurią jo dalį prieš terminą. Taigi atsakovas, savo valia pasirašęs laidavimo sutartį, tapo solidariu kredito gavėjo bendraskoliu, pagal kredito sutartį atsakančiu visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas.

206.2.

21Nustatė, kad bankui pareikalavus iš atsakovo kaip laiduotojo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, atsakovas skolos nesumokėjo. Atsakovas tikino, jog ieškovė nebendradarbiavo ir nesutiko, jog kredito sutartyje numatyti įsipareigojimai tektų jam ir jis toliau vykdytų kredito sutartį. Pažymėjo, kad bankas įvertino kredito suteikimo riziką ir trečiojo asmens finansines galimybes, todėl priėmė sprendimą išduoti trečiajam asmeniui kreditą buto įsigijimui. Banko valia buvo kredituoti būtent trečiąjį asmenį O. R.. Ši valia pasireiškė per trečiojo asmens kreditingumą, įkeičiamo turto vertės vertinimą, kredito sutarties ir hipotekos sandorio sudarymą su trečiuoju asmeniu, įsipareigojimų trečiajam asmeniui vykdymą (kredito lėšų išmokėjimą). Banko atstovė būtent tai ir akcentavo, jog kredito sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, o prievolės užtikrinimas vyko nekilnojamojo daikto hipoteka, kredito draudimu ir laidavimu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų prašęs suteikti jam kreditą ir pildęs paraišką gauti kreditui. Banko atstovė nurodė, jog bankas nesutikdamas su atsakovo taikos sąlygomis, t. y. pasiūlymu „perrašyti“ kredito sutartį, nepažeidė šalių bendradarbiavimo principo. Atkreipė dėmesį, jog šalių valia nebuvo suderinta, be to, galbūt atsakovo finansinė padėtis nebuvo tokia gera, kita vertus, atsakovas, kaip minėta, nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų prievolę bankui. Teismas nurodė, jog atsakovas teigdamas, jog bankas nebendradarbiavo ir jo neinformuodavo apie skolos išieškojimą, pats pažeidė bendradarbiavimo principą ir laidavimo sutarties 6.7 punktą, kadangi patvirtino, jog ieškovės apie adresų pasikeitimą neinformuodavo, perkeldamas šią naštą ieškovei, kuri, pasak jo, turėjo surasti jį ir per socialinius tinklus.

226.3.

23Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties F punkte aiškiai nurodyta, kad skolininkas O. R. bankui skolingas 374,21 Eur. Taigi ši trečiojo asmens skola pagal kredito sutartį UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista. Atkreipė dėmesį, jog likusi skola pagal kredito sutartį 42 338,60 Eur, kurios nepadengė iš varžytynių parduotas turtas, perleista UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš trečiojo asmens. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. įspėtas apie tai, jog bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį reikalavimo teisių O. R. atžvilgiu dėl įsiskolinimo dalies bendrovei ir nurodė, jog O. R. skola bankui pagal kredito sutartį yra 374,21 Eur, bei pareikalavo iš atsakovo kaip laiduotojo iki 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėti 374,21 Eur skolą, likusią pagal kredito sutartį, kuri UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista. 2019 m. sausio 28 d. dar kartą atsakovas informuotas apie sudarytą 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo teisių sutartį ir jos pakeitimus, tačiau atsakovas skolos nepadengė.

246.4.

25Nurodė, kad ieškovė reikalauja iš atsakovo kaip laiduotojo priteisti 212,35 Eur palūkanų, susidariusių pagal kredito sutartį Nr. 0450718012257-50, atsakovas nesutinka ieškovei padengti minimos sumos, motyvuodamas tuo, kad ieškovei palūkanas sumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl jis nebeturi pareigos mokėti bankui. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog kredito sutarties nutraukimo dieną kredito gavėjas nebuvo sumokėjęs 470,92 Eur palūkanų. UAB „Būsto paskolų draudimas“ padengė palūkanas tik už tris mėnesius 234,57 Eur, tačiau kredito gavėjas nebuvo mokėjęs palūkanų daugiau nei tris mėnesius ir šių palūkanų UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėdamas draudimo išmoką nepadengė. Reikalavimo perleidimo sutartimi bankas perleido tik dalį reikalavimo dėl 234,57 Eur palūkanų UAB „Būsto paskolų draudimas“, o ieškovės prašoma 212,35 Eur palūkanų suma niekada nebuvo perleista trečiajam asmeniui ir ši skola yra išimtinai pagal kredito sutartį, neįvykdžius skolininkui kreditinių įsipareigojimų bankui. Pažymėjo ir tai, jog vykdomojoje byloje išieškotojas dėl 212,35 Eur palūkanų yra būtent bankas, o trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ išieškotoju yra dėl negrąžintos ir iš hipoteka įkeisto turto nepadengtos kredito dalies bei 234,57 Eur palūkanų, kurios buvo apskaičiuotos už tris mėnesius.

266.5.

27Nurodė, kad atsakovas mano, jog bankas turėtų iš abiejų (skolininko ir laiduotojo) reikalauti tokio pat dydžio skolos sumokėjimo, tačiau atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, akivaizdu, kad šiuo atveju ne laiduotojas sprendžia, kaip ir iš ko kreditorius turi išsiieškoti skolą. Kita vertus, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, bankas pirmiausia kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, taip pat nukreipė išieškojimą į skolininko bankui įkeistą turtą.

286.6.

29Nurodė, kad daug metų vykę teisminiai procesai (dėl kredito sutarties nutraukimo, laidavimo sutarties sudarymo teisėtumo) bei atsakovo, kaip trečiojo asmens, O. R. atstovo aktyvus dalyvavimas vykdymo procese rodo, jog atsakovas puikiai žino apie esamus įsiskolinimus, jų vykdomą priverstinį išieškojimą, kokia reikalavimo dalis perleista UAB „Būsto paskolų draudimas“, o tai rodo, jog atsakovas sąmoningai vengia įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėjo, kad laidavimo sutartis yra teisėta, galiojanti ir privalo būti vykdoma, duomenų, jog atsakovas ar trečiasis asmuo būtų sumokėjęs ieškovei 212,35 Eur palūkanų, susidariusių pagal kredito sutartį, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 212,35 Eur palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintas visiškai.

306.7.

31Nurodė, kad atsakovas mano, kad bankas piktybiškai ilgą laiko tarpą nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti ir už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko, kadangi byloje pateikta banko delspinigių detalizacija patvirtina, jog delspinigiai skaičiuoti nuo tuo metu pradelstos sumokėti skolos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. (168 dienos) ir susidarė 137,86 Eur. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dar 2014 m. spalio 15 d. buvo įspėtas padengti pradelstus įsiskolinimus iki 2014 m. lapkričio 16 d., įspėjimas jam įteiktas. 2015 m. kovo 23 d. bankas dar kartą paragino sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius. Iš nurodytų aplinkybių nusprendė, jog bankas neturėjo ketinimų užtęsti laikotarpio dėl delspinigių apskaičiavimo, kaip matyti, nei 2014 m. lapkričio 16 d., nei šiuo metu delspinigių suma nėra pakitusi. Taigi bankas, nutraukęs kredito sutartį, delspinigių nebeskaičiavo ir prašoma priteisti delspinigių suma buvo reikalaujama sumokėti iš atsakovo kaip laiduotojo dar 2014 m. spalio 15 d., tačiau atsakovas jų nesumokėjo. Kita vertus teismas nurodė, jog nepriklausomai nuo ieškovo elgesio, laiduotojas, žinodamas apie įsiskolinimą, jam kilusią prievolę galėjo įvykdyti laisva valia, nelaukdamas, kol ieškovas kreipsis į teismą, tačiau atsakovas nuo 2014 metų, žinodamas apie skolininko tinkamą prievolės nevykdymą, reikalaujamų delspinigių nesumokėjo.

326.8.

33Nustatė, jog ieškovė pateikdama ieškinį, praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, įvertinęs abiejų šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, tai, jog bankas, nutraukęs kredito sutartį, pirmiausia siekė išnaudoti visas galimybes skolą išieškoti pirmiausia iš skolininko ir kitų užtikrinimo priemonių, be to, bankas ne kartą ragino atsakovą padengti įsiskolinimo dalį ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas nebendradarbiavo, taip pat atsakovas ginčijo kredito sutarties nutraukimo bei laidavimo sutarties teisėtumą, dėl to ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti išieškojimą ilgą laiką, bankas laukė, kol bus parduotas iš varžytynių hipoteka įkeistas turtas, o tiek trečiasis asmuo O. R., tiek jo atstovas atsakovas skundė antstolio veiksmus, dėl to išieškojimas iš bankui įkeisto turto taip pat užsitęsė, todėl, teismo vertinimu, būtent dėl šių objektyvių priežasčių bei iš esmės dėl atsakovo veiksmų buvo praleistas ieškinio senaties terminas dėl delspinigių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apskaičiuota delspinigių suma už pradelstą atsiskaityti laiką yra mažesnė nei už šešis mėnesius, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas ar trečiasis asmuo būtų sumokėję delspinigius ieškovei, padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo 137,86 Eur delspinigių.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

357.

36Atsakovas A. E. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

377.1.

38Nurodo, kad LR CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis numato pirminę pareigą paskolos gavėjui sumokėti palūkanas, todėl atsakovu šioje civilinėje byloje turi būti O. R., o A. E. atsakovu (bendraatsakiu ar trečiuoju asmeniu). Teismas, priimdamas sprendimą, šį klausimą išsprendė tik nurodydamas, jog atsakovas tinkamas remiantis laidavimo prievolės akcesoriškumu. Tačiau dėl šio ieškinio objekto – palūkanų ir delspinigių – nebuvo pareikštas ieškinys pagrindiniam skolininkui, todėl akcesoriškumas šiuo atveju negalimas dėl skolos nebuvimo pagrindiniam skolininkui, t. y. ji nepriteista iš pagrindinio skolininko.

397.2.

40Nurodo, kad spręstinas ieškovės AB SEB banko procesinės padėties klausimas, t. y. ar ji turi reikalavimo teisę, nes pati nurodo, jog visos reikalavimo teisės pagal kredito sutartį perėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo, teismas šio klausimo neišsprendė, t. y. nenustatė, ar ieškovė turėjo reikalavimo teisę pagal ieškinį, dėl kurio dalyko yra įvykęs teisių perleidimas trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“.

417.3.

42Nurodo, kad šioje byloje taikytina ieškinio senatis delspinigiams, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties netaikė ir dėl jos motyvuotai nepasisakė, todėl ši sprendimo dalis nėra aiški.

437.4.

44Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl draudžiamojo įvykio teisinės reikšmės šiam ginčui esant aplinkybei, jog kredito sutarties neįvykdymas pripažintas draudžiamuoju įvykiu 100 proc. visos prievolės atžvilgiu. Pagal šią aplinkybę prievolė ieškovei buvo atlyginta pagal draudimo sutartį tarp trečiojo asmens O. R. bei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pripažinus draudžiamąjį įvykį, laikoma, jog prievolė pasibaigė, o pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir šalutinės prievolės. Pasibaigus šalutinei prievolei, nebelieka reikalavimo į laiduotoją. Teismas šį momentą sprendime praleido.

458.

46Trečiasis asmuo O. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Atsiliepimo motyvai:

478.1.

48Nurodo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendimu konstatavus draudžiamąjį įvykį ir išmokėjus 100 proc. draudimo išmoką tarp ieškovės ir atsakovo pasibaigė sutartiniai santykiai, kurie reiškia ir paties sandorio pabaigą, todėl išnagrinėtoje byloje AB SEB bankas negalėjo būti ieškove, kadangi visus mokėjimus pagal sudarytą kredito sutartį ji buvo gavusi. Ieškovės reikalaujama suma turi būti vertintina kaip nepagrįstas praturtėjimas kito asmens sąskaita, kadangi jokių naujų ar papildomų teisių, nutraukus kredito sutartį tarp ieškovės ir trečiojo asmens, AB SEB bankas neįgavo.

498.2.

50Nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės vengimą kontaktuoti su atsakovu bei apsimestinį atsakovo neva kontaktinių duomenų nežinojimą, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvykdyti savo prievolės dėl kreditoriaus kaltės, todėl jis turi būti atleistinas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kadangi jis savo prievolės negalėjo tinkamai ir visiškai įvykdyti dėl kreditoriaus kaltės.

518.3.

52Nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, formaliai vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, žodinius aplinkybių paaiškinimus bei pasiremdamas ankstesnio teismo manymu apie tikėtiną įvykių seką buvo šališkas atsakovo atžvilgiu ir skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su netinkamu kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės, elgesiu tuometinio skolininko ir laiduotojo, t. y. pareiškėjo ir atsakovo, atžvilgiu.

539.

54Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

559.1.

56Nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties F punkte nustatyta, kad sutarties pasirašymo dieną skolininkas bankui yra skolingas 374,21 Eur, reikalavimo teisės į šią sumą bendrovei niekada nebuvo perleistos.

579.2.

58Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo apelianto prievolių apimtį ir pagrindą bei tinkamai pasisakė dėl šalių procesinės padėties.

599.3.

60Nurodo, kad bankas, vadovaudamasis diskrecijos teise, galėjo pasirinkti, iš ko vykdyti išieškojimą. Bankas, įvertinęs tai, jog pagrindinis skolininkas neįvykdė prievolės, pateikė teismui ieškinį laiduotojo atžvilgiu, nes tam turėjo teisinį pagrindą.

619.4.

62Nurodo, kad banką ir atsakovą kaip laiduotoją sieja būsto kredito sutarties ir laidavimo sutarties sąlygos, ta dalimi, į kurią bankas neperleido reikalavimo teisės bendrovei, todėl bankas turėjo teisinį pagrindą pareikšti ieškinį laiduotojui.

6310.

64Ieškovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

6510.1.

66Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių faktinių ar teisinių (CPK 330 straipsnis) argumentų, leidžiančių teigti, kad sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas, taip pat nenurodyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis).

6710.2.

68Nurodo, kad nors apeliantas savo skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo, kokia gi turi būti bylos ginčo baigtis, tai yra neaiškus konkretus apelianto prašymas pagal CPK 326 straipsnio nuostatas — ar panaikinęs skundžiamą sprendimą apeliacinės instancijos teismas bylą turėtų grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui į pirmosios instancijos teismą, priimti naują sprendimą ar bylą iš viso nutraukti.

6910.3.

70Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie banko tariamai nepagrįstą reikalavimą apelianto atžvilgiu. Kaip konstatuota byloje, bankas perleido tik dalį reikalavimo teisių UAB „Būsto paskolų draudimas“, kadangi draudimo išmoka nepadengė visos skolos, o likusi nepadengta (ir draudimo bendrovei neperleista) suma išieškoma iš apelianto kaip laiduotojo.

7110.4.

72Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nagrinėjo apelianto prievolių apimtį ir pagrindą, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis bei kredito gavėjo O. R. atžvilgiu vykdomo išieškojimo eiga.

7310.5.

74Nurodo, kad apeliantas skunde nenurodo jokių motyvų, kuriais remiantis būtų galima naikinti sprendimą dėl palūkanų ir delspinigių reikalavimo.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

77Apeliacinis skundas netenkintinas.

7811.

79Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8012.

81Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistos palūkanos ir delspinigiai iš solidaraus skolininko – laiduotojo, teisėtumo ir pagrįstumo.

82Dėl naujų įrodymų pateikimo

8313.

84Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. balandžio 3 d. gautas apelianto lydraštis (dėl aktualios teismų praktikos). Kartu pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nurodoma, jog šioje nutartyje suformuotos taisyklės (teisės išaiškinimai) aktualios ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

8514.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikiamo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

8715.

88Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme ir šis įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujai pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.

89Dėl apeliacinio skundo dalyko

9016.

91Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu AB SEB bankas O. R. (buvusi pavardė L.) suteikė 95 813,25 Eur kreditą iki 2047 m. gegužės 4 d. Sudarant šią sutartį, 9.6 punkte kredito gavėjas, šiuo atveju trečiasis asmuo O. R., kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įsipareigojo iki kredito lėšų išmokėjimo dienos pateikti kito fizinio asmens laidavimo sutartį. 2017 m. gegužės 9 d. bankas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/07137. Laidavimo sutartimi laiduotojas A. E. laidavo už kredito gavėją O. R. ir įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, tinkamai neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį. Laidavimo sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad laiduotojas ir kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarūs skolininkai, laiduotojas už šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bankui atsako visu savo turtu, 2.3. punkte nurodyta, kad laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už savalaikį ir tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą.

9217.

93Bankas 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau kredito gavėjas (trečiasis asmuo O. R.) sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu, įvykdymą. Apie netinkamą kredito sutarties vykdymą atsakovas kaip laiduotojas buvo įspėtas dar 2014 m. spalio 16 d., pareikalauta jo, kaip laiduotojo, sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas skolos nemokėjo.

9418.

95Byloje nustatyta, jog kredito sutartį nutraukus bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pripažino įvykį draudžiamuoju ir 2015 m. vasario 18 d. sprendimu išmokėjo 84 930,16 Eur draudimo išmoką bankui, kurią sudarė 84 695,59 Eur negrąžinto kredito ir 234,57 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. 2016 m. kovo 4 d. notaras išdavė bankui vykdomąjį įrašą dėl 85 304 Eur skolos (84 695,59 Eur negrąžinto kredito, 470,92 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių), 5 procentų metinių palūkanų ir 201,86 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų. Šio vykdomojo įrašo pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš trečiojo asmens kredito gavėjo O. R.. Hipoteka įkeistas turtas parduotas už 45 033,00 Eur, tačiau lėšų padengti bankui įsiskolinimą nepakako. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priverstinis skolos išieškojimas iš kredito gavėjo O. R. vykdomas, skola bankui nėra išieškota.

9619.

972017 m. lapkričio 11 d. bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu reikalavimo teisės perleistos kredito gavėjo (trečiojo asmens) atžvilgiu pagal kredito sutartį, o pagal laidavimo sutartį reikalavimo teisės perleistos atsakovo atžvilgiu. Reikalavimo perleidimo sutarties F punkte nurodyta, kad skolininkas O. R. bankui skolingas 374,21 Eur. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. įspėtas apie tai, jog bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį reikalavimo teisių O. R. atžvilgiu dėl įsiskolinimo dalies bendrovei ir nurodė, jog O. R. skola bankui pagal kredito sutartį yra 374,21 Eur, bei pareikalavo iš atsakovo kaip laiduotojo iki 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėti 374,21 Eur skolą likusią pagal kredito sutartį, kuri UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista. 2019 m. sausio 28 d. dar kartą atsakovas informuotas apie sudarytą 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo teisių sutartį ir jos pakeitimus. Tačiau atsakovas skolos nepadengė.

9820.

99Bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 350,21 Eur skolą, kurią sudaro 212,35 Eur palūkanų ir 137,86 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.

10021.

101Atsakovas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, nurodo, kad LR CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis numato pirminę pareigą paskolos gavėjui sumokėti palūkanas, todėl atsakovu šioje civilinėje byloje turi būti O. R., o A. E. atsakovu (bendraatsakiu ar trečiuoju asmeniu). Teismas, priimdamas sprendimą, šį klausimą išsprendė tik nurodydamas, jog atsakovas tinkamas remiantis laidavimo prievolės akcesoriškumu. Tačiau dėl šio ieškinio objekto – palūkanų ir delspinigių – nebuvo pareikštas ieškinys pagrindiniam skolininkui, todėl akcesoriškumas šiuo atveju negalimas dėl skolos nebuvimo pagrindiniam skolininkui, t. y. ji nepriteista iš pagrindinio skolininko.

10222.

103Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi įvertinus ginčijamą sprendimą matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apelianto prievolių apimtį ir pagrindą, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis bei kredito gavėjo O. R. atžvilgiu vykdomo išieškojimo eiga. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu AB SEB bankas O. R. suteikė 95 813,25 Eur kreditą iki 2047 m. gegužės 4 d. Tarp banko ir atsakovo 2007 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/07137, atsakovui užtikrinant kredito gavėjo tinkamą prievolių vykdymą. Tarp trečiųjų asmenų UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir O. R. buvo sudaryta būsto kredito draudimo sutartis, draudimo liudijimo (poliso) Nr. ( - ), naudos gavėjas — bankas. Kredito grąžinimo bei kitų kredito sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas butas, adresu ( - ). 2014 m. spalio 16 d. AB SEB banko raštu Nr. 01.10.03-23177 atsakovas buvo įspėtas, jog kredito gavėjas O. R. nesilaiko kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jo įsipareigojimus bankui sudaro 84 695,59 Eur negrąžintas kredito likutis (iš jų 894,80 Eur pradelsta sumokėti kredito suma), 371,89 Eur apskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 90,43 Eur delspinigiai. Šiuo raštu iš atsakovo kaip laiduotojo už kredito gavėją reikalaujama sumokėti susidariusią kredito gavėjo skolą ir nurodoma, jog skolos nesumokėjus per rašte suteikiamą papildomą terminą, bankas nutrauks kredito sutartį, kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir į antstolį dėl priverstinio skolos ieškojimo.

10423.

105Trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutarties ir laiduotojui taip pat nepadengus skolos, bankas 2014 m. lapkričio 16 d. nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Būsto paskolų draudimas“ su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir dėl draudimo išmokos gavimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2015 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą išmokėti bankui

10684 930,16 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė 84 695,59 Eur negrąžinto kredito suma ir 234,57 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. 2015 m. kovo 23 d. atsakovas buvo informuotas apie kredito sutarties nutraukimą nurodant, jog skola bankui pagal kredito sutartį yra 85 304,37 Eur (84 695,59 Eur negrąžinta kredito suma, 470,92 Eur palūkanų ir 137,86 Eur delspinigių), taip pat apie UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokamą draudimo išmoką ir apie tai, jog su minėta draudimo bendrove bus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaras išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. ( - )) dėl 85 304,37 Eur skolos (84 695,59 Eur negrąžinto kredito, 470,92 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių), 5 (penkių) proc. metinių palūkanų bei 201,86 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo iš trečiojo asmens kredito gavėjo O. R., priverstinai iš varžytynių parduodant hipoteka įkeistą turtą. Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstolei L. P., jo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. ( - ). 2017 m. lapkričio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-109-23452 bankui įkeistas trečiojo asmens turtas buvo parduotas už 45 033,00 Eur, iš jų bankui pervesta 42 591,56 Eur ir 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų.

10724.

108Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat 2019 m. sausio 21 d. susitarimą Nr. l prie reikalavimo perleidimo sutarties. 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 01.10.03-16797 bankas informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, kuriame nurodė, jog 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį reikalavimo teisių į O. R. dėl įsiskolinimo dalies bendrovei bei nurodė, jog O. R. skola bankui pagal kredito sutartį yra 374,21 Eur bei pareikalavo iš atsakovo kaip laiduotojo iki 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėti 374,21 Eur skolą. Bankas 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. 01.10.03-996 dar kartą informavo atsakovą dėl reikalavimo teisių perleidimo, taip pat pateikė reikalavimo perleidimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais.

10925.

1102017 m. gruodžio 6 d. antstolės L. P. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-17-109-27421 išieškotoja AB SEB bankas byloje dėl 42 338,60 Eur skolos ir palūkanų bei 201,86 Eur išlaidų už vykdomojo įrašo atlikimą pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi išieškotojai vykdomojoje byloje Nr. ( - ) yra du – bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, skolininkas – trečiasis asmuo O. R.. Išieškojimas šioje byloje vykdomas pagal 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą, tuo tarpu išieškojimas iš atsakovo A. E. nėra vykdomas. Dar daugiau, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog dėl 374,21 Eur skolos išieškojimo išieškotoja AB SEB bankas nėra pakeista net ir po reikalavimo dalies perleidimo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taip pat pažymėtina, jog hipoteka įkeistą kredito gavėjo turtą realizavus už 45 033,00 Eur, lėšų padengti bankui įsiskolinimą nepakako. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininkui priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priverstinis skolos išieškojimas iš kredito gavėjo O. R. tęsiamas, skola bankui nėra išieškota. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens atžvilgiu tęsiant išieškojimą dėl likusios nepadengtos skolos, bankas taip pat turi teisę reikšti reikalavimą į laiduotoją. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė iš esmės sutampa su skolininko atsakomybe kreditoriui. Įstatymas, esant solidariai skolininkų pareigai, suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Tai yra kreditoriaus teisė, kurios negalima riboti. Taigi šiuo atveju tik bankas turi diskrecijos teisę pasirinkti, iš ko vykdyti išieškojimą. Ginčo situacijoje matyti, kad bankas visų pirma pasinaudojo draudimo apsauga, buvo realizuotas hipoteka įkeistas turtas ir galiausiai pareikštas teisme reikalavimas laiduotojui, kadangi savanoriškai apeliantas savo prievolės neįvykdė. Taigi vertinant visas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, bankas pareiškė reikalavimą apelianto atžvilgiu turėdamas tam teisinį pagrindą, tai tinkamai skundžiamame sprendime ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

11126.

112Apeliantas taip pat nurodo, kad spręstinas yra ne tik jo kaip atsakovo procesinės padėties klausimas, bet ir ieškovės AB SEB banko procesinės padėties klausimas, t. y. ar ji turi reikalavimo teisę, nes pati nurodo, jog visos reikalavimo teisės pagal kredito sutartį perėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo, teismas šio klausimo neišsprendė, t. y. nenustatė ar ieškovė turėjo reikalavimo teisę pagal ieškinį, dėl kurio dalyko yra įvykęs teisių perleidimas trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“.

11327.

114Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto svarstymais. Kaip jau pažymėta anksčiau, 2017 m. lapkričio 11 d. bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu reikalavimo teisės perleistos kredito gavėjo (trečiojo asmens) atžvilgiu pagal kredito sutartį, o pagal laidavimo sutartį reikalavimo teisės perleistos atsakovo atžvilgiu. Būtent šios reikalavimo perleidimo sutarties F punkte aiškiai nurodyta, kad skolininkas O. R. bankui skolingas 374,21 Eur. Taigi ši trečiojo asmens skola pagal kredito sutartį UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista. Likusi skola pagal kredito sutartį – 42 338,60 Eur, kurios nepadengė iš varžytynių parduotas turtas, perleista UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš trečiojo asmens. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. įspėtas apie tai, jog bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį reikalavimo teisių O. R. atžvilgiu dėl įsiskolinimo dalies bendrovei ir nurodė, jog O. R. skola bankui pagal kredito sutartį yra 374,21 Eur, bei pareikalavo iš atsakovo kaip laiduotojo iki 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėti 374,21 Eur skolą, likusią pagal kredito sutartį, kuri UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista.

11528.

116Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie banko tariamai nepagrįstą reikalavimą apelianto atžvilgiu. Kaip konstatuota byloje, bankas perleido tik dalį reikalavimo teisių UAB „Būsto paskolų draudimas“, kadangi draudimo išmoka nepadengė visos skolos, o likusi nepadengta (ir draudimo bendrovei neperleista) suma išieškoma iš apelianto kaip laiduotojo.

11729.

118Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu apeliantas taip pat teigia, kad šioje byloje taikytina ieškinio senatis delspinigiams, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties netaikė ir dėl jos motyvuotai nepasisakė, todėl ši sprendimo dalis nėra aiški.

11930.

120Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl ieškinio senaties, delspinigių ir palūkanų skaičiavimo apimties, bet ir atnaujino ieškovei terminą delspinigių reikalavimo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju daugybę metų vykę teisminiai procesai (dėl kredito sutarties nutraukimo, laidavimo sutarties sudarymo teisėtumo) bei atsakovo, kaip trečiojo asmens, O. R. atstovo aktyvus dalyvavimas vykdymo procese rodo, jog atsakovas puikiai žino apie esamus įsiskolinimus, jų vykdomą priverstinį išieškojimą, kokia reikalavimo dalis perleista UAB „Būsto paskolą draudimas“, o tai rodo, jog atsakovas sąmoningai vengia įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. CK 6.81 straipsnio nuostatose numatyta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, o laiduotojas atsako tiek pat kaip skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą). Sutiktina su ieškove, jog ginčijamame sprendime yra aiškiai detalizuoti pagrindai palūkanų ir delspinigių reikalavimams, taip pat tokių reikalavimų pagrįstumą patvirtinantys motyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodo jokių motyvų, kuriais remiantis būtų galima keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą dėl palūkanų ar delspinigių reikalavimų.

12131.

122Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl draudžiamojo įvykio teisinės reikšmės šiam ginčui esant aplinkybei, jog kredito sutarties neįvykdymas pripažintas draudžiamuoju įvykiu 100 proc. visos prievolės atžvilgiu. Pagal šią aplinkybę prievolė ieškovei buvo atlyginta pagal draudimo sutartį tarp trečiojo asmens O. R. bei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pripažinus draudžiamąjį įvykį, laikoma, jog prievolė pasibaigė, o pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir šalutinės prievolės. Pasibaigus šalutinei prievolei, nebelieka reikalavimo į laiduotoją. Teismas šį momentą sprendime praleido.

12332.

124Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Apelianto, kaip solidaraus laiduotojo, įsipareigojimai pagal kredito sutartį prieš banką laiko požiūriu apibrėžti visišku jų įvykdymu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu.

12533.

126Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

12734.

128Nagrinėjamu atveju bendrovė (draudikas), išmokėjusi pagal kredito draudimo sutartį draudimo išmoką dėl laiku nesugrąžintos paskolos, perėmė iš banko teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju kredito gavėjo O. L. (dabar – O. R.) ir laiduotojo A. E., tik dėl tos dalies, kurioje pagal 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį buvo perleistos reikalavimo teisės, o dėl dalies dėl skolininko likusios skolos bankui reikalavimo teisę turi bankas. Taigi darytina išvada, jog pripažinus įvykį draudžiamuoju, prievolė nepasibaigė, nes išmokėjus draudimo išmoką ir sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasikeitė tik sandorių šalis – vietoje banko juo tapo bendrovė, tačiau kitos sutarties sąlygos nepasikeitė.

12935.

130Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto 2020 m. balandžio 3 d. pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir joje suformuotos taisyklės dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų nėra susijusios su nagrinėjamu ginču.

13136.

132Apeliantas nurodo, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Remiantis tuo, jog tokia pareiga neįgyvendinta nė vienoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas laidavimo sutarties sudarymo klausimas (Klaipėdos apylinkės teismas vadovavosi teismų sprendimais ir taikė res judicata), vadinasi, sprendžiant šį ginčą, tokia pareiga pirmosios instancijos teismui kilo.

13337.

134Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės mokėti ieškovei skolą, atsiradusią pagal kredito sutartį, kuri buvo sudaryta tarp trečiojo asmens O. R. ir ieškovės AB SEB banko. Pažymėtina, jog 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29997-933/2016 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 nutraukimas pripažintas teisėtu. 2017 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bei 2018 m. lapkričio 22 d. Panevėžio apygardos sprendimu laidavimo sutartis Nr. 04/07137 nenuginčyta ir ji yra vykdytina. Taigi atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog kredito sutartis su trečiuoju asmeniu O. R. buvo nutraukta teisėtai, trečiajam asmeniui nevykdant savo prievolės pagal sudarytą kredito sutartį, o laidavimo sutartis, sudaryta su atsakovu, nenuginčyta ir iki šiol yra vykdytina, todėl nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties klausimas, o ne vertinamas vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumas, kaip teigia apeliantas. Kolegijos vertinimu, šioje byloje negali būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

135Dėl bylos procesinės baigties

13638.

137Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

138Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

13939.

140Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

14140.

142Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kitos proceso šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

143Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

144Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2007 m. gegužės 5 d. AB SEB... 9. 3.... 10. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį,... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo O. R. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – ir bendrovė)... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės... 18. 6.1.... 19. Nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartį, patvirtino, kad su... 20. 6.2.... 21. Nustatė, kad bankui pareikalavus iš atsakovo kaip laiduotojo sumokėti... 22. 6.3.... 23. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties F punkte aiškiai nurodyta, kad... 24. 6.4.... 25. Nurodė, kad ieškovė reikalauja iš atsakovo kaip laiduotojo priteisti 212,35... 26. 6.5.... 27. Nurodė, kad atsakovas mano, jog bankas turėtų iš abiejų (skolininko ir... 28. 6.6.... 29. Nurodė, kad daug metų vykę teisminiai procesai (dėl kredito sutarties... 30. 6.7.... 31. Nurodė, kad atsakovas mano, kad bankas piktybiškai ilgą laiko tarpą... 32. 6.8.... 33. Nustatė, jog ieškovė pateikdama ieškinį, praleido CK 1.125 straipsnio 5... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 35. 7.... 36. Atsakovas A. E. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo... 37. 7.1.... 38. Nurodo, kad LR CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis numato... 39. 7.2.... 40. Nurodo, kad spręstinas ieškovės AB SEB banko procesinės padėties... 41. 7.3.... 42. Nurodo, kad šioje byloje taikytina ieškinio senatis delspinigiams, tačiau... 43. 7.4.... 44. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė... 45. 8.... 46. Trečiasis asmuo O. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo... 47. 8.1.... 48. Nurodo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendimu konstatavus... 49. 8.2.... 50. Nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės vengimą kontaktuoti su atsakovu bei... 51. 8.3.... 52. Nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, formaliai vertino atsakovo... 53. 9.... 54. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į... 55. 9.1.... 56. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties F punkte nustatyta, kad sutarties... 57. 9.2.... 58. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai... 59. 9.3.... 60. Nurodo, kad bankas, vadovaudamasis diskrecijos teise, galėjo pasirinkti, iš... 61. 9.4.... 62. Nurodo, kad banką ir atsakovą kaip laiduotoją sieja būsto kredito sutarties... 63. 10.... 64. Ieškovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo... 65. 10.1.... 66. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių faktinių ar teisinių (CPK... 67. 10.2.... 68. Nurodo, kad nors apeliantas savo skunde prašo panaikinti skundžiamą... 69. 10.3.... 70. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti su... 71. 10.4.... 72. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nagrinėjo... 73. 10.5.... 74. Nurodo, kad apeliantas skunde nenurodo jokių motyvų, kuriais remiantis būtų... 75. Teisėjų kolegija... 76. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 77. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 78. 11.... 79. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 80. 12.... 81. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 82. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 83. 13.... 84. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. balandžio 3 d. gautas apelianto lydraštis... 85. 14.... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog... 87. 15.... 88. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 89. Dėl apeliacinio skundo dalyko... 90. 16.... 91. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2007 m. gegužės 5 d. kredito... 92. 17.... 93. Bankas 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu... 94. 18.... 95. Byloje nustatyta, jog kredito sutartį nutraukus bankas kreipėsi į UAB... 96. 19.... 97. 2017 m. lapkričio 11 d. bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“... 98. 20.... 99. Bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 100. 21.... 101. Atsakovas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, nurodo, kad LR CK 6.873... 102. 22.... 103. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi... 104. 23.... 105. Trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutarties ir laiduotojui taip pat... 106. 84 930,16 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė 84 695,59 Eur negrąžinto... 107. 24.... 108. Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė 2017 m. lapkričio 15 d.... 109. 25.... 110. 2017 m. gruodžio 6 d. antstolės L. P. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo... 111. 26.... 112. Apeliantas taip pat nurodo, kad spręstinas yra ne tik jo kaip atsakovo... 113. 27.... 114. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto svarstymais. Kaip jau... 115. 28.... 116. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 117. 29.... 118. Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu apeliantas taip pat teigia, kad šioje... 119. 30.... 120. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip visiškai... 121. 31.... 122. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 123. 32.... 124. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir... 125. 33.... 126. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina... 127. 34.... 128. Nagrinėjamu atveju bendrovė (draudikas), išmokėjusi pagal kredito draudimo... 129. 35.... 130. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto 2020 m. balandžio 3 d.... 131. 36.... 132. Apeliantas nurodo, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo... 133. 37.... 134. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl... 135. Dėl bylos procesinės baigties... 136. 38.... 137. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių... 138. Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo... 139. 39.... 140. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 141. 40.... 142. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 143. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 144. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti...