Byla 1-8-404/2016

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, sekretoriaujant Vilijai Budrikienei, dalyvaujant prokurorei Eleonorai Kudriavcevai, gynėjui advokatui Algiui Staškūnui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. G. , E. G. , nukentėjusiųjų atstovui advokatui Arūnui Žliobai, nukentėjusiajam M. G. , civilinio atsakovo atstovui T. R. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V. , ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“ – vairuotoju, gyventis ( - ), Telšiuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir

Nustatė

2kaltinamasis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmonių sveikata, t. y. 2012 m. liepos 31 d., apie 1700 val., Plungės rajone, kelio Šiauliai-Palanga 88-tame kilometre, kaltinamasis J. V. vairuodamas UAB "( - )" transporto priemonių junginį - vilkiką „MAN 18363“, valst. Nr. ( - ) , su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. ( - ), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punkto reikalavimus; nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio, tuo pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, dėl ko priekyje važiavusiam automobiliui pradėjus sukti į kairę J. V. staigiai stabdė, nesuvaldė vairuojamo transporto priemonių junginio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. ( - ) priklausančiu R. R. , vairuojamu V. G. . Dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas V. G. , kuriam nustatyta atviras skeveldrinis kairio alkūnkaulio proksimalinės dalies lūžimas, dislokuotas dešinės plaštakos I delnikaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame šone, bei viršutinėje kairėje pilvo srityje, kairio juosmens srityje, muštinė žaizdelė kairėje pažasties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; keleivis E. G. , kuriam nustatyta krūtinės ląstos sumušimas su paviršiniais odos nubrozdinimais, kairės pusės šonkaulių lūžimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; keleivis M. G. , kuriam nustatyta abiejų žastų sumušimas su odos nubrozdinimais kairio peties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; keleivis J. P. , kuriam nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės klubinės srities sumušimas su odos nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą

3Kaltinamasis J. V. pagal jam ikiteisminio tyrimo metu pareikštą įtarimą teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo automobilių kolonoje vorele, priekyje važiavo lengvoji mašina ir staiga parodžius posūkį sukti į miško keliuką pradėjo stabdyti. Stabdė ir jis, bet sumėtė tuščią jo mašiną, asfaltas nuo karščio buvo patižęs, norėdamas išvengti susidūrimo užspaudė stabdį, tada užblokavo stabdžius, mašina pradėjo slysti kartu su priekaba, padarė „žirkles“ ir sudarė kliūtį iš priekio atvažiuojančiam nukentėjusiųjų automobiliui. Jei nebūtų pasirinkęs saugaus atstumo, būtų „sudurdęs“ priekyje jo stabdžiusią mašiną. Nukentėjo trys žmonės, domėjosi jų sužalojimu, atvažiavus mašinos savininkei kartu su ja važiavo į ligoninę, skambino V. G. . Pinigais žalos neatlygino dėl sunkios turtinės padėties, nes vienas augina ir į mokslus leidžia sūnų, žmona mirusi nuo vėžio, gyvena vieno kambario bute, kito nekilnojamojo turto ir santaupų neturi. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

4Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. teisme parodė, kad įvykio aplinkybių dėl sužalojimo beveik nepamena, važiavo link Plungės, šalia sėdėjo sūnus, mašinos gale draugai, priešais atvažiavo maža mašina, staiga išlindo didelė mašina, atsipeikėjo jau ant žemės. Po įvykio išvežė į Klaipėdą, ligoninėje gulėjo 8 dienas, nedarbingas buvo pusę metų. Liko skausmas, blogai miega, ranką skauda, ji neišsitiesia, sumažėjo jėga rankoje, greičiau pavargsta. Dešinė ranka irgi buvo sulaužyta, jai liekamųjų reiškinių nėra. Į širdį pradeda durti nuo nervų, iki įvykio to nebuvo, pablogėjo regėjimas, tapo jautrus. Būdamas ligoninėje bendravo su kaltinamuoju telefonu, jis skambindavo kas porą savaičių, materialinės pagalbos nesiūlė, jos ir neprašė. R. R. yra jo žmonos sesuo, iš jos skolinosi mašiną ir su ja važiavo. Jo ieškinį prašo patenkinti visa apimtimi.

5Specialisto išvadoje Nr. G 1803/12 (03) konstatuoti V. G. padaryti sužalojimai: atviras skeveldrinis kairio alkūnkaulio proksimalinės dalies lūžimas, dislokuotas dešinės plaštakos I delnikaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame šone, bei viršutinėje kairėje pilvo srityje, kairio juosmens srityje, muštinė žaizdelė kairėje pažasties srityje, yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo atitikties. (T.1, b.l. 32-33).

6Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. teisme parodė, kad yra V. G. sūnus, važiavo iš bernvakario vykusio Telšiuose, automobilį vairavo tėvas, dar toli iki susidūrimo matėsi, kad puspriekabę išmetė ant juostos, grįžo atgal, po to visa puspriekabė išlindo, tada tėvas suko mašiną į šoną, bet fūra „sužirkliavo“, užstojo kelią, todėl į ją atsitrenkė ir nuvažiavo į griovį. Po susidūrimo jis pats išlipo iš mašinos, tėvą ištraukė nes buvo prispaustas. Jam buvo lūžęs šonkaulis, keičiantis orams skauda nugarą, tapo nervingas, išsiskyrė su drauge dėl to. Negalėjo mokytis nes reikėjo prižiūrėti sužalotą tėvą, dirbti namuose. Nugaros skausmai pradėjos stiprėti vėliau po įvykio. Jo ieškinį prašo tenkinti pilnai.

7Specialisto išvadoje Nr. G 1799/12 (03) konstatuoti E. G. padaryti sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas su paviršiniais odos nubrozdinimais, kairės pusės šonkaulių lūžimais, yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo atitikties. (T.1, b.l. 34-35).

8Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, jog matė kaip fūra buvo priešais, kelias jau buvo užtvertas, buvo didelis garsas ir neteko sąmonės. Atsigavo nuvažiavus nuo kelio, patys ištraukė vairuotoją, jam skaudėjo kojos, nugara, buvo skilusios abi mentys, ligoninėje negulėjo, apie 3 savaites gydėsi namuose. Ieškinio nereiškia.

9Specialisto išvadoje Nr. G 1800/12 (03) konstatuoti M. G. padaryti sužalojimai: abiejų žastų sumušimas su odos nubrozdinimais kairio peties srityje, yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo atitikties. (T.1, b.l. 39-40).

10Liudytoja R. R. teisme parodė, kad eismo įvykyje dalyvavo jos automobilis, kurį buvo patikėjusi savo giminaičiui V. G. . Į įvykio vietą buvo atvykusi kai apie avariją sužinojo iš sūnėno E. G. telefoninio skambučio, vaizdas buvo baisus pamačius mašiną, atsitiktinumo dėka visi liko gyvi. Draudimas už automobilį atlygino 20.000 litų.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 37 ir 276 straipsnių nuostatomis, posėdžio metu buvo pagarsinti J. P. , J. S. , V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

12Liudytojas J. P. parodė iš esmės analogiškai kaip ir nukentėjusysis M. G. , papildomai parodė, kad E. G. pasakė „oi“, jis pažiūrėjo į kelią ir pamatė skersai kelio stovintį vilkiką, į kurį jie atsitrenkė ir buvo nublokšti į griovį. Jų automobilis greitai nevažiavo, jis patyrė nubrozdinimus, jaučia spaudimą krūtinėje. (T.1, b.l. 59).

13Specialisto išvadoje Nr. G 1798/12 (03) konstatuota, kad eismo įvykio metu J. P. padaryti sužalojimai: krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės klubinės srities sumušimas su odos nubrozdinimu, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (T.1, b.l. 36).

14Liudytoja J. S. parodė, kad su šeima važiavo iš Stanelių į Gelindėnų kaimą, buvo apie 1700 valanda, sėdėjo su vaiku gale. Išgirdo kažkokį keistą garsą už jų, atsisuko pažiūrėti, pro galinį stiklą pamatė stabdantį vilkiką, kuris artėjo link jų dideliu greičiu. Jų automobilis tuo metu stovėjo ant kelio ties posūkiu ir praleidinėjo mašinas, kad galėtų pasukti į Gelindėnų kaimo kelią. Žiūrėdama į artėjantį vilkiką, galvojo, kad vilkikas tuoj trenksis į juos, bet sustojo, o į vilkiką trenkėsi kita lengvoji mašina, kurią vėliau pamatė sudaužytą griovyje. Matė kaip iš mašinos išlipo vaikinai, kurių važiavo trys, o vairuotoją teko ištraukti, nes buvo užspaustas, vairuotojo marškiniai buvo kruvini, nepastebėjo ar kiti buvo smarkiau sužeisti. Prieš avariją nematė jokios didelės mašinos važiuojančios priešprieša. (T.1, b.l. 72, 73).

15Liudytojas V. S. parodė, kad 2012-07-31, apie 1645 val., kartu su žmona ir vaiku važiavo iš Stanelių į Gelindėnų kaimą. Ties posūkiu į Gelindėnų kaimo kelią sustabdė automobilį, kad praleisti iš priekio atvažiuojančius automobilius, kurių praleido tris ir laukė kol pravažiuos džipas. Belaukdamas išgirdo stabdant ir pamatė, kad pavojingai artėja prie jų vilkikas, kurio priekaba užsisuko, todėl norėjo kuo greičiau patraukti savo mašiną paspaudė gazą, bet mašina užgeso. Sėdėdamas mašinoje per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo jau susisukusį vilkiką, užvesti mašinos jau nebuvo kada, tuo metu į džipą nežiūrėjo. Viskas įvyko per kelias sekundes, vilkikas užsisuko ir beveik tuo pačiu metu į vilkiką trenkėsi džipas. Jokios didelės mašinos jis prieš avariją nepraleido, prisimena, kad tarp tų trijų praleistų automobilių, buvo vienas mėlynos spalvos, kitų neįsidėmėjo. Jam žala nepadaryta. (T.1, b.l. 74, 75).

16Plungės rajono PK tyrėjos D. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2012-07-31, apie 1658 val., Plungės rajone, kelyje Šiauliai-Palanga 87 km 450 m, J. V. vairuodamas transporto priemonių junginį vilkiką „MAN 18363“, v/n ( - ) , su puspriekabę „Schwarzmuller“, v/n ( - ), priklausantį UAB "( - )", nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio, šiam pradėjus daryti manevrą į kairę, kad išvengti susidūrimo, ėmė staigiai stabdyti, nesuvaldė vairuojamo transporto priemonių junginio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu „Toyota RAV4“, v/n ( - ) vairuojamu V. G. . Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės, sužaloti V. G. , M. G. , J. P. . (T.1, b.l. 3).

17Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti užfiksuoti: vilkiko „MAN 18363“, v/n ( - ) , išoriniai sugadinimai po įvykio: užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, sunkvežimio kabina, kuro bakas; automobilio „Toyota RAV4“, v/n ( - ) išoriniai sugadinimai po įvykio: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, bagažinės dangtis, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. (T.1, b.l. 4-5, 6-7).

18Iš avarijos vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra Plungės rajone, Stanelių kaimo teritorijoje, kelyje Šiauliai-Palanga 87 km 450 m. Maksimalus eismo įvykio vietoje leistinas važiavimo greitis 90 km/h. Kelių eismo įvykio rūšis – automobilių susidūrimas. Kelio dangos tipas, būklė – sausas asfaltas, oro sąlygos – saulėta, apšvietimas – šviesus paros metas. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje – sunkvežimis „MAN 18363“, v/n ( - ) su puspriekabe „Schwarzmuller“, v/n ( - ), yra kairėje kelio Šiauliai-Palanga pusėje, žiūrint nuo Palangos pusės, užvažiavęs ant kelkraščio, priekiu į Palangos pusę, sudaro smailų kampą. Kairėje kelio Šiauliai-Palanga pusėje, šalia šalutinio kelio į mišką, nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, priekiu į pagrindinį kelią yra automobilis „Toyota RAV4“, v/n ( - ) Automobilio „MAN 18363“, v/n ( - ) su puspriekabe „Schwarzmuller“, v/n ( - ), slydimo kelias – 39,50 m į Šiaulių pusę. Automobilio „Toyota RAV4“, v/n ( - ) stabdymo žymių nėra. (T.1, b.l. 8- 20).

19Iš transporto apžiūros protokolo matyti, kad vilkikas „MAN 18363“, v/n ( - ) , be puspriekabės, kurio kairiame šone sugadinta plastmasinė, juodos spalvos apdailos detalė bei orą nukreipianti detalė, kurios pritvirtintos prie vilkiko kabinos kairiojo šono galinio kampo. Kairėje pusėje, už priekinio rato duslintuvo bako išorinėje plokštumoje įlenkimas, dešiniame šone sugadintas galinio rato plastmasinis sparnas bei deformuotas ir prakirstas degalų bakas. Deformuota galinio tilto reaktyvinė traukė. (T.1, b.l. 21-25).

20Specialisto išvadoje Nr. T-A-7425/12(01) konstatuota, kad V. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (T.1, b.l. 28); specialisto išvadoje Nr. T-A-7424/12(01) konstatuota, kad J. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (T.1, b.l. 29).

21Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kurie gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo J. V. kaltę, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl skirtina bausmė.

22Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

23Kaltinamasis J. V. padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteistas (T.1, b.l.117), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų (T.1, b.l. 118), darbdavio - UAB „( - )“ - charakterizuojama teigiamai (T.1, b.l. 119).

24Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, o Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, bausmė bus įvykdyta.

25Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BPK 61 str.).

26Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).

27Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

28Civiliniai ieškiniai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

29Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. numato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

30Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 str., pagal kurio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra kaltinamojo J. V. darbdavys - UAB „( - ) “.

31Byloje nustatyta, kad J. V. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. ir E. G. sveikatas, darbdaviui (UAB „( - ) “) priklausančiu sunkvežimiu „MAN 18363“, v/n ( - ) , su puspriekabe „Schwarzmuller“, v/n ( - ), dėl to už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nukentėjusiesiems privalo atlyginti įmonė.

32Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad padarytą žalą privalo atlyginti padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 str.), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 str.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

33UAB “( - )” atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia, ar didelis neatsargumas (CK 6.270 str. 1 d.), tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

34Pagal abiejų ieškovų ieškinius dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo, atsakovai yra ERGO Insurance SE, UAB „( - )“, kaltinamasis J. V. .

35Atsiliepime į ieškinius ERGO Insurance SE atstovas J. S. nurodė, kad nukentėjusiesiems V. ir E. G. draudikas yra apskaičiavęs ir atlyginęs neturtinę žalą atsižvelgiant į gydymo įstaigų pateiktus duomenis apie kiekvienam nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą bei gydymosi/nedarbingumo trukmę: V. G. – 3.380,00 Lt (978,91 Eur), E. G. – 980,00 Lt (283,83 Eur). Tenkinant reikalavimus dėl neturtinės žalos iš atsakingo draudiko priteisti likusios neišmokėtos neturtinės žalos draudimo išmokos sumos ribose, t. y. 12.924 Lt (3.743,05 Eur). UAB „( - )“ įgaliotas atstovas T. R. ieškinius pripažino iš dalies, jo manymu protingos priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti būtų pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, t. y. nuo 661 Eur iki 2.000 Eur. Kaltinamojo J. V. manymu, žalą pagal abu ieškinius turėtų atlyginti draudikas.

36Nukentėjusiųjų V. G. ir E. G. ieškinių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies (Lietuvos Respublikos BPK 113 str., CK 6.250 str., 6.254 str., 6.270 str., CPK 178 str.), ieškinių reikalavimai dėl priteisimo išlaidų už advokato paslaugas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

37Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 8.689 Eur tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas (kasacinės bylos Nr. 2K-51/2008, 2K-784/2007), tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos mažesnės sumos – nuo 600 iki 3.000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2012). Vien tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi.

38Nustatant ieškovams neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta neatsargiais UAB „( - )“ darbuotojo – kaltinamojo J. V. veiksmais, nukentėjusiųjų V. ir E. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau neabejotinai dėl sužalojimų abu nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, yra likę pasekmės, dėl ko jie išgyvena.

39V. G. buvo nedarbingas, gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, operuota kairė ranka, kuri fiziškai liko silpnesnė, skundžiasi regėjimo pablogėjimu, krūtinės skausmais. Teismo paskirtos komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 1344/15(03) konstatuota, jog tikėtina, kad 2012-07-31 eismo įvykio metu V. G. padarytas kairės pusės IX šonkaulio lūžis, kuris nediagnozuotas iš karto, akių sužalojimo nepatyrė, nes regėjimas pablogėjo dėl amžinės toliaregystės, papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti atsiradę skausmai krūtinės ląstos srityje sietini su eismo įvykio metu patirta trauma, eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (T.3, b.l. 15-17).

40E. G. buvo nedarbingas, gydomas ambulatoriškai, skundžiasi galvos ir nugaros skausmais. Teismo paskirtos komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 1345/15(03) konstatuota, jog po eismo įvykio E. G. krūtinės ląstos kairės pusės skausmai pasireiškė dėl patirto šonkaulių lūžio. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti vėliau atsiradę nugaros skausmai, strėnų gėla (lumbargo) susiję su ankstesnės stuburo patologijos – distrofinių degeneracinių pakitimų, osteochondrozės paūmėjimu, todėl negali turėti įtakos vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, nėra įrašų apie atsiradusius galvos skausmus. Eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (T.3, b.l. 18-20).

41Teisme apklausta liudytoja G. G. parodė, kad avarijos metu vyrui V. G. buvo sužalota kairė ranka, sūnui E. G. buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Vyras pusę metų negalėjo gulėti ant kairiojo šono, tapo psichologiškai jautrus, pastoviai geria nuskausminamuosius darbe dėl rankos skausmų, pablogėjo regėjimas, tapo uždaresnis. Sūnus tapo labai nervuotas, skauda nugarą.

42Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiami ieškovų reikalavimai, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas ieškinių reikalavimus tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti: V. G. - 3.000 Eur nuo prašomos priteisti 13.502,08 Eur sumos, E. G. - 1.000 Eur nuo prašomos priteisti 5.508,57 Eur sumos, likusioje dalyje ieškovų reikalavimai atmestini. Neturtinė žala priteistina iš ERGO Insurance SE, neviršijant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numatytos maksimalios 5.000 Eur sumos, likusi dalis priteistina iš UAB „( - )“. Iš kaltinamojo J. V. kiekvienam ieškovui priteistinos jų turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas

Nutarė

44J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti bausme bauda 25 MGL (941 Eur).

45Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

46Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

47V. G. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš ERGO Insurance SE priteisti 3.000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš J. V. priteisti 1.112,14 Eur (tūkstantį šimtą dvylika eurų 14 centų) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

48E. G. ieškinį tenkinti iš dalies. Neturtinei žalai atlyginti iš ERGO Insurance SE priteisti 737,26 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 26 ct), iš UAB „( - )“ priteisti 262,74 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 74 ct), iš J. V. priteisti 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

49Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus... 2. kaltinamasis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to... 3. Kaltinamasis J. V. pagal jam ikiteisminio tyrimo metu pareikštą įtarimą... 4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. teisme parodė, kad įvykio... 5. Specialisto išvadoje Nr. G 1803/12 (03) konstatuoti V. G. padaryti... 6. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. teisme parodė, kad yra V. G.... 7. Specialisto išvadoje Nr. G 1799/12 (03) konstatuoti E. G. padaryti... 8. Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, jog matė kaip fūra buvo priešais,... 9. Specialisto išvadoje Nr. G 1800/12 (03) konstatuoti M. G. padaryti... 10. Liudytoja R. R. teisme parodė, kad eismo įvykyje dalyvavo jos automobilis,... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 37 ir 276 straipsnių nuostatomis,... 12. Liudytojas J. P. parodė iš esmės analogiškai kaip ir nukentėjusysis M. G.... 13. Specialisto išvadoje Nr. G 1798/12 (03) konstatuota, kad eismo įvykio metu J.... 14. Liudytoja J. S. parodė, kad su šeima važiavo iš Stanelių į Gelindėnų... 15. Liudytojas V. S. parodė, kad 2012-07-31, apie 1645 val., kartu su žmona ir... 16. Plungės rajono PK tyrėjos D. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys,... 17. Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo... 18. Iš avarijos vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio... 19. Iš transporto apžiūros protokolo matyti, kad vilkikas „MAN 18363“, v/n (... 20. Specialisto išvadoje Nr. T-A-7425/12(01) konstatuota, kad V. G. kraujyje etilo... 21. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Nuosprendyje aptartų duomenų... 22. Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta... 23. Kaltinamasis J. V. padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę... 24. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos... 25. Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi... 26. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, todėl... 27. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio... 28. Civiliniai ieškiniai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas... 29. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. numato, kad civilinė atsakomybė gali būti... 30. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 31. Byloje nustatyta, kad J. V. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nesunkiai... 32. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad padarytą žalą... 33. UAB “( - )” atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima... 34. Pagal abiejų ieškovų ieškinius dėl neturtinės žalos bei proceso... 35. Atsiliepime į ieškinius ERGO Insurance SE atstovas J. S. nurodė, kad... 36. Nukentėjusiųjų V. G. ir E. G. ieškinių reikalavimai dėl neturtinės... 37. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į... 38. Nustatant ieškovams neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad... 39. V. G. buvo nedarbingas, gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, operuota... 40. E. G. buvo nedarbingas, gydomas ambulatoriškai, skundžiasi galvos ir nugaros... 41. Teisme apklausta liudytoja G. G. parodė, kad avarijos metu vyrui V. G. buvo... 42. Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines bylos aplinkybes, į motyvus kuriais... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas... 44. J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,... 45. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 4... 46. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.... 47. V. G. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš ERGO Insurance SE priteisti 3.000 Eur... 48. E. G. ieškinį tenkinti iš dalies. Neturtinei žalai atlyginti iš ERGO... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...