Byla 2-60-880/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei, dalyvaujant ieškovui S. U., jo atstovui advokatui J. K., atsakovui P. P. atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Meilutei Saidienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovui P. P., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, dėl kelio servituto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atsakovo P. P. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - )., Širvintų r. sav., nustatyti kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 863 m2, suteikiantį transporto priemonėms važiuoti ir išvažiuoti į ieškovui priklausančio žemės sklypo pagal UAB „Atskaitos taškas“ paruoštą brėžinį. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties du žemės sklypus, esančius ( - ) ir ( - ) Širvintų raj., kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Šie sklypai ribojasi tarpusavyje ir su atsakovo P. P. valdomu žemės sklypu. Visą laiką ieškovas į savo žemės sklypus patekdavo per atsakovo žemę, nes jokio kito privažiavimo į juos nėra. Pirminiuose dokumentuose atkuriant nuosavybės teises į atsakovo šiuo metu valdomą žemės sklypą, minėtas kelio servitutas buvo pažymėtas, tačiau atkūrus ją galutiniame variante neliko. Atsakovui neleidžiant važiuoti per jo sklypą ieškovas neturi galimybės patekti į savo žemės sklypus, todėl prašo nustatyti kelio servitutą.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo nuosavybės teisių dokumentuose jokio kelio servituto nėra. Be to, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog į jo žemės sklypą nėra galimybės patekti ne per atsakovo žemės sklypą. Atsakovas taip pat teigia, kad nustačius ieškovui kelio servitutą, jo sklypas bus padalintas į dvi neproporcingas dalis ir taip sumažės atsakovo žemės sklypo vertė. Atsakovo nuomone, yra galimybė nustatyti artimesnį kelio servitutą iš kitos ieškovo žemės sklypų pusės. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo siūloma 106 Lt kompensacija už kelio servitutą ir mano, jog ji turėtų būti ne mažesnė nei 10000 Lt.

5Atsiliepime į ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas, nes atkuriant atsakovui nuosavybės teises per klaidą buvo pažymėtas ne visas kelio servitutas, todėl tarp šalių kilo ginčas. Ieškovas šiuo metu neturi kitos galimybės patekti į savo žemės sklypus.

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje nustatyta, kad ieškovui S. U. 1994 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 34-1798 atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir jam grąžinant žemę dviejuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) Širvintų raj., kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Šie sklypai yra vienas šalia kito. Vilniaus apskrities viršininkas 2000-07-10 įsakymu Nr. 2351-89 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Širvintų rajone“ patvirtintos Akmenių kadastro reformos žemėtvarkos projektą, kurio plane buvo suprojektuotas ir pažymėtas 4 m pločio kelias per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). 2004 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu atsakovo motinai A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą sklypą kadastrinis Nr. ( - ). Atkuriant nuosavybės teises nei abrise, nei žemės sklypo plane aukščiau nurodytas kelias į ieškovo sklypą liko nepažymėtas. Todėl ieškovas prašo nustatyti servitutą egzistuojančiam keliui, o atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka. Taigi, byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo ieškovui atsakovo sklype būtinumo ir pagrįstumo.

8Pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Pagal LR CK 4.124 str. 1 d. servitutas gali būti nustatomas įstatymo, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo numatytais atvejais – taip pat administraciniu aktu. Pagal LR CK 4.126 str. 1 d. teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl kelio servituto nustatymo atsakovo sklype.

9Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Tokiu atveju teismas, nustatydamas servitutą, turi įvertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas servituto nustatymo tikslingumo klausimą, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų servitutą nustatyti prašančio asmens teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Taip pat turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, taip pat proporcingumo principų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009, kt.).

10Kaip matyti iš bylos duomenų, atkuriant nuosavybės teises į sklypą, šiuo metu nuosavybės teise priklausantį ieškovui, sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, nebuvo numatytas kelio servitutas jokiame gretimame sklype, nors tiesioginio susisiekimo su valstybiniu keliu šis sklypas neturi. Teismo posėdžio metu apžiūrėjus Širvintos kolūkio žemėtvarkos 1992 metų projektą, 1996 m. kalkinimo lentelę ir Akmenių kadastrinės vietovės 2000 metų žemėtvarkos projektą nustatyta, kad per atsakovo žemės sklypą numatytas kelio servitutas, tačiau vėlesniuose šios kadastrinės vietovės projektuose šis kelias nepažymėtas. Iš nuosavybės teises aptvirtinančių dokumentų ir žemėtvarkos projekto matyti, kad kitas kelias į ieškovo sklypą nėra nurodytas, todėl ieškovas į savo sklypą gali patekti tik per atsakovo sklypą einančiu keliu, kurį jis padarė ir naudojosi dar iki atkuriant atsakovo motinai nuosavybės teises į žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ). Visa tai patvirtina būtinumą nustatyti kelio servitutą.

11Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovas gali pasidaryti trumpesnį servitutinį kelią iš kitos pusės per trečiųjų asmenų žemės sklypus. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad privažiuoti iš kitos pusės atsakovui tektų važiuoti daugiau kaip 20 kilometrų. Be to, per trečiųjų asmenų žemės sklypus taip pat nėra nustatytas joks kelio servitutas, neaišku kokios būtų naujo kelio padarymo išlaidos, o servitutinis kelias būtų trumpesnis vos keliais metrais. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ankstesniuose dokumentuose kelias buvo pažymėtas per atsakovo žemės sklypą, kad jame yra padarytas kelias, juo ieškovas naudojosi iki atsakovo motinai atkuriant nuosavybės teises, mano, jog nėra jokio pagrindo spręsti dėl kito kelio nustatyto.

12Byloje šalys taip pat nesutarė dėl servitutinio kelio vietos, t.y. ieškovas prašė nustatyti kelią pagal vieną iš jo plane pateiktų variantų, t.y. arba S1 arba S2, o atsakovas atsiliepime tik nurodė, kad kelias galėtų eiti pietine žemės sklypo dalimi arba tai, kad jis padalijamas į dvi neproporcingas dalis, tačiau net ir atidėjus teismo posėdį ir pasiūlius pateikti savo alternatyvų kelio servituto variantą, atsakovo jo nepateikė. Teismas vertindamas, kurios iš šalių siūlomas kelio servituto nustatymo variantas nagrinėjamu atveju yra tinkamesnis, atsižvelgia į tai kuris pasiūlymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog labiausia minėtus principus atitinka ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas, pažymėtas UAB „Atskaitos taškas“ paruoštame plane indeksu S1, t.y. toks koks yra natūroje ir kokiu naudojosi nuo seno ieškovas. Be to, ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tinkamesnis yra kelias pažymėtas indeksu S1. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra tenkintinas.

13Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Ieškovas prašė nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, motyvuodamas tuo, kad kelias nebuvo pažymėtas dėl žemėtvarkos institucijų kaltės, o nusprendus, jog jis turi būti atlygintinis, sutiko už kelio servitutą sumokėti 106 Lt, o atsakovas prašė priteisti ne mažiau kaip 10000 Lt.

14CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ši įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumą. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už jo teisių suvaržymą. Toks įstatymo normos turinio aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009. Įstatyminis servituto atlygintinumo įtvirtinimas nepaneigia, kad jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-527/2009). Šioje nutartyje konstatuota, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys. Nagrinėjamu atveju šalims nesutarus, jog kelio servitutas bus neatlygintinis, teismas turi nustatyti atlygintinumo dydį.

15Nors atsakovas nurodo, kad žemės sklype planuoja kasti tvenkinius, vykdyti kitokią veiklą, jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio, t.y. nepateikė jokio žemės sklypo vertinimo, jo vertė sumažėjimo nustačius kelio servitutą, o tik nurodė, kad kompensacija už kelio servituto nustatymą neturi būti mažesnė kaip 10000 Lt. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo priteisti atsakovo prašomą sumą, kuri net nėra aiškiai apibrėžta. Teismo vertinimu ir ieškovo siūloma kompensacija 106 Lt neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nes ji paskaičiuota pagal užimamos žemės vertę remiantis Nekilnojamojo registrų centro duomenimis. Kelio servitutas ne tik užima ir neleidžia naudotis užimta keliu žeme, bet ir iš dalies apriboja atsakovo, kaip žemės savininko teises naudotis savo žeme savo nuožiūra, sudaro jam nepatogumų planuojant statinių, tvenkinių kasimo ir kitų objektų dislokaciją, sumažina paties žemės sklypo vertę, ne tik sumažėjusia žemės ūkio paskirties žemės dalimi.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad kelio servitutas užima 863 kvadratinius metus, t.y. 0,0863 ha. Iš registrų centro išrašo matyti, kad viso 9,09 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 10663 Lt, o kelias užima tik 1/105 šio sklypo dalį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka 2000 Lt kompensacija.

17Ieškovas taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Lt atstovavimo išlaidų ir 121 Lt už žemės sklypo plano, kuriame pažymėtas servitutinis kelias, sudarymą ir suderinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismas be suderinto plano negali nustatyti kelio servituto ir šis planas būtinas nepriklausomai nuo atsakovo pozicijos, išlaidų už žemės sklypo planą ieškovui nepriteisia. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nesutarė dėl servituto atlygintinumo, juos abu atstovavo advokatai, išlaidos jiems panašios, ir atsižvelgiant į tai, jog nustatyta kompensacija ženkliai skiriasi nuo siūlomos ieškovo ir atsakovo, teismas šalims atstovavimo išlaidų vienai iš kitos nepriteisia.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r ę s t a:

19Ieškinį tenkinti visiškai.

20Nustatyti kelio servitutą P. P. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Širvintų r., 2012 m. lapkričio 15 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 863 m2 suteikiantį teisę ginti gyvulius ir transporto priemonėms važiuoti ir išvažiuoti į S. U. priklausančius žemės sklypus esančius ( - ), Širvintų r., unikalus ( - ), ir ( - ) Širvintų r., unikalus ( - ).

21Priteisti P. P. (a.k. ( - ) iš ieškovo Stepono (a.k. ( - ) 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) kompensaciją.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

23Teisėjas

24Linas Zinkevičius

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atsakovo P. P.... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo nuosavybės teisių... 5. Atsiliepime į ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad ieškinys yra... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovui S. U. 1994 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr.... 8. Pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį... 9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas teismo sprendimu gali... 10. Kaip matyti iš bylos duomenų, atkuriant nuosavybės teises į sklypą, šiuo... 11. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovas gali pasidaryti trumpesnį... 12. Byloje šalys taip pat nesutarė dėl servitutinio kelio vietos, t.y. ieškovas... 13. Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta... 14. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 15. Nors atsakovas nurodo, kad žemės sklype planuoja kasti tvenkinius, vykdyti... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad kelio servitutas užima 863 kvadratinius... 17. Ieškovas taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi... 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 19. Ieškinį tenkinti visiškai.... 20. Nustatyti kelio servitutą P. P. nuosavybės teisėmis valdomame žemės... 21. Priteisti P. P. (a.k. ( - ) iš ieškovo Stepono (a.k. ( - ) 2000 Lt (dviejų... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas... 23. Teisėjas... 24. Linas Zinkevičius...