Byla e2-17-884/2016
Dėl įsakymų ir sutarties panaikinimo, atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį atsakovams K. V., L. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,

2sekretoriaujant posėdžių sekretoriui Šarūnui Dargiui,

3dalyvaujant ieškovams L. V., R. D., ieškovės atstovui V. V., ieškovų atstovams advokato padėjėjai D. S., V. P.,

4atsakovo ( - ) atstovams direktoriui R. K., advokatėms Virginijai Pargaliauskienei, S. Š.,

5atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus atstovui Ž. K.,

6atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovams J. M., T. B.,

7viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovų K. V., L. V., R. D. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui (toliau – NŽT Skuodo skyrius), ( - ) , Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų ir sutarties panaikinimo, atsakovo ( - ) priešieškinį atsakovams K. V., L. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Nustatė

8ieškovai prašė panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-01 įsakymą Nr.A-290 dėl detaliojo ( - ) toliau – Detalusis planas), tvirtinimo, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2010-09-20 įsakymo Nr.Ž15-(1)-53 priedo 1 punktą ir 2 priedo 1 punktą, kuriais buvo patvirtinti sklypo kadastriniai duomenys, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2012-06-06 įsakymą „Dėl valstybinio žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau – Ginčo sklypas), pardavimo ( - ) Nr.15VĮ-(14.15.2.)-564 ir 2012-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2957, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ginčo sklype yra šie statiniai: kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, šulinys), unikalus numeris ( - ) (toliau - Kiemo statiniai), kurių 900/1000 dalys priklauso ( - ) , K. V. nuosavybės teise priklauso 95/1000, L. V. - 5/1000. ( - ) Ginčo sklype nuosavybės teise priklauso dar du pastatai - metalo apdirbimo dirbtuvės ir dirbtuvės bei inžinerinis statinys - vėjo jėgainė. Dirbtuvės po Ginčo sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvo suformuotas kaip naujas daiktas, atidalijus iš jo K. V. ir L. V. nuosavybės teise priklausantį pastatą garažą, unikalus Nr. kuriam buvo suteiktas naujas adresas ( - ) (toliau - Garažas), tačiau prie jo nebuvo suformuotas žemės sklypas. Detaliuoju planu Ginčo sklypas buvo formuojamas taip, kad šis Garažas liko už Ginčo sklypo ribų. Ginčo sklypą perleidus tik UAB ( - ) , K. V. ir L. V. neteko galimybės naudotis savo turtu - Kiemo statiniais, esančiais Ginčo sklype. Atskyrus Garažą nuo dirbtuvių buvo atskirti ir jo priklausiniai - Kiemo statiniai, kuriuos be bendraturčių sutikimo užvaldė ir pradėjo naudotis tik ( - ) Šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad bendraturčiai K. V. ir L. V. nebegali tinkamai naudotis savo turtu - Garažu ir Kiemo statiniais dar ir todėl, kad ( - ) aptvėrė Ginčo sklypą tvora ir įrengė vartus, o bendraturčiams nurodė, kad jie ateityje išvis nebegalės patekti į Ginčo sklypą ir nebegalės naudotis Kiemo statiniais, taip pat privažiuoti prie Garažo, nes taip numatyta Detaliajame plane. Ginčo sklypo šiaurinėje pusėje yra R. D. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas, kadastr. Nr. ( - ) jame esantys gamybiniai pastatai, adresas ( - ) . Pastatuose įrengtos gyvenamos patalpos, jose R. D. gyvena. Į šį žemės sklypą iki šiol ieškovas R. D. patekdavo iš Vytauto gatvės valstybine žeme per teritoriją, kurioje suformuotas Ginčo sklypas. ( - ) pradėjus aptverti Ginčo sklypą, atsirado grėsmė netekti galimybės patekti prie jam priklausančių pastatų. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje patekimas į Detaliuoju planu planuojamą teritoriją yra parodytas rodykle tik iš Vytauto gatvės, nes šiaurinėje pusėje nėra jokios rodyklės, nurodančios kitą patekimą į Detaliojo plano galiojimo zoną, kaip ir nėra jokio sprendinio, leidžiančio suprasti, kad ieškovai prie savo pastatų turėtų patekti iš ( - ) gatvės. Detaliojo plano infrastruktūros brėžinyje nurodyta, kad gretimų sklypų naudotojai ir valdytojai naudosis už planuojamo sklypo esančiais keliais ir privažiavimais nekirsdami planuojamo sklypo. Su ieškovais šis sprendinys nebuvo derintas, nuslėptas sąmoningai, nes projektuotojai žinojo, kad ant tokių sprendinių ieškovai niekada nepasirašytų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai rašėsi ant įvairių Detaliojo plano projekto brėžinių, tačiau pateikti teismui tik vienas, kuriame yra ieškovų parašai, o kiti, kur buvo numatytas patekimas iš Vytauto gatvės, teismui nebuvo pateikti. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja detaliojo planavimo tikslams, nustatytiems 2008-10-23 detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje Nr. R5-587 ir planavimo sąlygose, nes Detaliojo plano galiojimo riba išeina už formuojamo žemės sklypo ribų ir apima net R. D. priklausantį žemės sklypą bei valstybinės žemės teritoriją, nepatenkančią į Ginčo sklypo ribas. Detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos buvo perleistos ( - ) siekiant suformuoti žemės sklypą prie bendrovei priklausančių pastatų, esančių ( - ) , o bendrovė formavo Ginčo sklypą ir prie L. V. bei K. V. priklausančių kiemo statinių, taip pat nustatė teritorijos tvarkymo režimą ir R. D. žemės sklypui. Planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos galėjo ir turėjo būti perleistos formuojamo Ginčo sklypo naudotojams, t.y. asmenims, kurie Ginčo sklype turi nekilnojamųjų daiktų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre ir šią žemę naudoja šiems daiktams eksploatuoti pagal nustatytą paskirtį. Planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos formuojant Ginčo sklypą turėjo būti perleistos ir K. V. bei L. V. kaip bendraturčiams. 2006-11-20 notaro patvirtintame sutikime šie asmenys buvo nurodę, jog sutinka, kad ( - ) suformuotų žemės sklypą tik prie jai priklausančių statinių. Tokiu būdu, buvo pažeistos Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635. Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 dalyje nurodyti planavimo tikslai, iš kurių vienas yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų (7 p.). Detaliajame plane akivaizdžiai šios nuostatos yra pažeistos, nes juridiniam asmeniui buvo suteikta daug teisių, atimant ieškovams bet kokią galimybę patekti prie savo turto ir juo naudotis. Detaliojo plano sprendiniai pažeidė ir Civilinio kodekso normas. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.). Detaliuoju planu antraeiliai daiktai - Kiemo statiniai, buvo atskirti nuo pagrindinio pastato - Garažo, todėl Garažo savininkai nebegali naudotis nei šuliniu, nei kiemo aikštele, kurie skirti pagrindiniam daiktui tarnauti ir kurie pateko į kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą. Nei viešame Teritorijų planavimo dokumentų registre, nei Skuodo rajono savivaldybės tinklalapyje nepavyko rasti įregistruoto ir viešai paskelbto Detaliojo plano sprendinių, todėl kyla klausimas ar šis Detalusis planas apskritai yra galiojantis. Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyrius (toliau – NŽT Skuodo skyrius) galėjo atsisakyti pabaigti suformuoti Ginčo sklypą, nes privalėjo suprasti, kad jų priimtas sprendimas bus neteisėtai parengtų Detaliojo plano sprendinių tąsa ir jų priimtas sprendimas pažeis ne tik teisės aktus, bet ir trečiųjų šalių (ieškovų) teisėtus interesus naudotis savo nuosavybe. NŽT Skuodo skyrius, iki išnuomojant Ginčo sklypą UAB „Kugeta“, galėjo su ieškovais sudaryti notarinę sutartį ir nustatyti Ginčo sklypui tarnaujantį ieškovams kelio servitutą, kas būtų leidę bent iš dalies ištaisyti neteisingus Detaliojo plano sprendinius. NŽT Skuodo skyrius šį Ginčo sklypą 2010-09-20 įsakymo Nr. ŽI5-(1)-53 pagrindu išnuomojo, o 2012-06-06 įsakymo Nr. 15VĮ-(14.15.2.)-564 pagrindu pardavė tik ( - ) , kai šiame Ginčo sklype K. V. ir L. V. nuosavybės teise kaip bendraturčiai valdė statinius, registruotus nekilnojamojo turto registre. NŽT Skuodo skyrius savo 2015-04-22 atsakyme K. V. Nr. 15SS-4-(14.15.45.) nurodė, kad visą Ginčo sklypą pardavė tik vienam iš bendraturčių, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis pardavimo taisyklėmis prie inžinerinių statinių atskiri žemės sklypai nėra formuojami, todėl ir žemės sklypo dalis šiame sklype kitiems bendraturčiams nebuvo nustatyta. Šis teiginys prieštarauja NŽT Skuodo skyriaus veiksmams, kuris leido ( - ) detaliuoju planu suformuoti Ginčo sklypą taip, kad į jį patektų ir Kiemo statiniai, o tai patvirtina ir tas faktas, kad NŽT Skuodo skyrius pardavė UAB „Kugeta“ valstybinę žemę ne tik kitiems statiniams, bet ir Kiemo statiniams eksploatuoti. NŽT Skuodo skyrius, išnuomodamas, o vėliau parduodamas Ginčo sklypą ( - ) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (redakcija galiojusi Ginčo sklypo pardavimo metu) nuostatas. Detaliuoju planu suformuotas Ginčo sklypas buvo prie kelių savarankiškai funkcionuojančių statinių, nekilnojamojo turto registre registruotų atskirais pagrindiniais daiktais, Kiemo statinio (kiemo aišktelės) bendraturčiams turėjo būti parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti kaip bendro su privažiavimu naudojimo teritorija ir asmeninė kiekvieno bendraturčio dalis, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalies dydį, tačiau NŽT Skuodo skyrius nepaisė minėtų taisyklių 8 ir 7 punktų nuostatų ir visą Ginčo sklypą išnuomojo, o vėliau pardavė tik vienam bendraturčiui. N. D. planas buvo patvirtintas dar 2010 metais, tačiau jis savaime ieškovams nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Realios neigiamos pasekmės atsirado po to, kai Ginčo sklypas 2015 m. buvo aptvertas ir atsirado ribojimas ieškovams patekti prie savo statinių. Kai 2014 m. vasarą direktorius R. K. ieškovus perspėjo dėl apriboto patekimo į Ginčo sklypą, ieškovai pradėjo aiškintis ir rašyti skundus į NŽT Skuodo skyrių ir į Skuodo rajono savivaldybę. Tik 2015 m. balandžio 22 d., gavus raštą Nr. 15SS-4-(14.15.45.) iš NŽT Skuodo skyriaus, paaiškėjo, kad Ginčo sklypas buvo parduotas tik vienam bendraturčiui - UAB „Kugeta“. Skubiai buvo kreiptasi į NŽT Skuodo skyrių, kad išduotų įsakymo apie Ginčo sklypo pardavimą kopiją. Įsakymo kopija buvo išduota 2015-06-16, o į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo buvo kreiptasi kitą dieną, nepraleidus ieškinio senaties termino. Kadangi individualus administracinis aktas buvo skirtas kitam asmeniui, o ne ieškovams, tai pagal suformuotą teismų praktiką, laikoma, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, susipažinęs su šio akto turiniu. Taigi, NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2012-06-06 įsakymui Nr. 15VĮ(14.15.2.)-564 apskųsti senaties terminas nėra suėjęs. Apie Detaliojo plano sprendinius, pažeidžiančius ieškovų teises, buvo sužinota tik 2016-02-04, kai UAB „Kugeta“ atstovė į teismų sistemą įkėlė Detaliojo plano sprendinius. Tada paaiškėjo, kad buvo patvirtinti ne tie (išskyrus pagrindinį brėžinį) Detaliojo sprendiniai, kurie buvo pateikti visuomenei susipažinti, kuriuos suderino ieškovai ir savivaldybės nuolatinė statybos komisija. Iš pateiktų Detaliojo plano sprendinių, kurių iki tol nematė ieškovai, paaiškėjo, kad jiems privažiavimas prie pastatų nenumatytas. Apie NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2010-09-20 įsakymo Nr.Ž15-(1)-53 turinį ieškovai sužinojo tik 2016-02-19, kai gavo 2016-02-18 NŽT Skuodo skyriaus raštą Nr. 15SD-377-(14.15.104.) su šio įsakymo kopiją, todėl terminas šio ieškiniui paduoti taip pat nepraleistas. Su pareikštu priešieškiniu nesutiko.

9Teismo posėdžio metu ieškovai R. D., L. V. bei ieškovės atstovas V. V. ieškinio reikalavimus palaikė, K. V. teismo posėdyje nedalyvavo

10Atsakovas UAB „Kugeta“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų reikalavimus atmesti. Nurodė, kad kasacinis teismas dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio yra išaiškinęs, jog asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (LAT 2007-03-15 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-20/2007). Nesutinka su ieškovų teiginiu, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos ir detaliuoju planu buvo suformuotas ginčo sklypas prie kelių savarankiškai funkcionuojančių statinių ir todėl žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti turėjo būti parduota ir bendrasavininkiams. Remiasi Lietuvos Akukščiausiajo Teismo praktika, aiškinančia, kad nepakanka nuosavybes teise turėti statinių ar įrenginių, būtina sąlyga yra šių statinių ir įrenginių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, kuriam reikalinga žemė (LAT 2011-08-23 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-344/2011). Ieškovai, turėdami tam tikras dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės, šulinio) neturėjo ir neturi teisės ne aukciono būdu pirkti valstybinę žemę, nes kiemo aikštelė nepatenka į Statybos įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose numatytą statinių ir įrenginių sąvoką, neturi statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti galima įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu, statuso. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (LAT 2006-09-06 nutartis, c. b. Nr. K-3-453/2006; 2008-02-25 nutartis. c. b. Nr. 3K-3-134/2008; kt). Šiuo konkrečiu atveju kiemo aikštelė yra metalo dirbtuvių ir dirbtuvių, priklausančių UAB „Kugeta“ priklausinys ir tarnauja šiems pagrindiniam daiktams. Kiemo aikštelė, kurios dalis priklauso ieškovams, nėra statinys ar įrenginys, atitinkantis teisės aktuose apibrėžtą sąvoką, todėl valstybinė žemė nėra skirta kiemo aikštelės pagal tikslinę paskirtį eksploatavimui. Ieškovai iš esmės nenurodo jokių teritorinio planavimo teisės normų, kurių pagrindu sklypo Vytauto g. 71, Skuode, 2010 m. detalųjį planą galima būtų pripažinti neteisėtu. Visi etapai pagal tuometę Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas - parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (25 str. 1 d.), buvo išlaikyti Ieškovai turėjo galimybę susipažinti su detaliuoju planu visa apimtimi, o jeigu tuo nepasinaudojo, tai negali kaltinti atsakovų. Visiškai neatitinka tikrovės teiginys, kad detaliajame plane pagrindiniame brėžinyje, kurį savo parašais suderino visi ieškovai, nenurodyta įvažiavimai iš šiaurinės pusės, o pažymėtas tik vienas įvažiavimas iš Vytauto gatvės. Detaliajame plane pagrindiniame brėžinyje labai aiškiai rodyklėmis pažymėti visi įvažiavimai į sklypą, taip pat ir iš šiaurinės pusės. Beje, detaliojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad į planuojamą teritoriją yra trys įvažiavimai ir kad ieškovai naudosis esamu šiauriniu planuojamos teritorijos apvažiavimu. Ieškovai teigia, kad su jais turėjo būti suderintas šis aiškinamasis raštas. Detaliojo plano sprendiniai apskritai neprivalo buti suderinti su jokiais trečiaisiais asmenimis, tokio reikalavimo Teritorijų planavimo įstatyme ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėse nebuvo ir dabar nėra. Suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys gali gauti detaliojo plano kopijas ir pareikšti savo pageidavimus, pasiūlymus bei pretenzijas dėl teritorijų planavimo dokumentų jų rengimo ir svarstymo metu (detaliojo plano rengimo metu galiojusio TPĮ 31 str.). Gavęs pretenzijas ar pasiūlymus, planavimo organizatorius privalėjo juos apsvarstyti ir motyvuotai atmesti ar priimti (TPĮ 32 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, nei ieškovai, nei kiti suinteresuoti asmenys tokių pretenzijų detaliojo plano organizatoriui ir/arba rengėjui nepareiškė. Visi etapai rengiant ginčijamą detalųjį planą buvo išlaikyti. Baigiamasis etapas apėmė detaliojo plano sprendinių viešą svarstymą, derinimą su institucijomis, ginčų nagrinėjimą ir detaliojo plano tvirtinimą bei registravimą (TPĮ 25 str. 5 d.). Ieškovai praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą jam ginčyti, nes apie rengiamą Detalųjį planą, ginčijamas įsakymas buvo paskelbtas viešai, terminą praleido daugiau kaip penkeriais metais ir atsakovas prašo ieškinio senatį taikyti bei reikalavimą atmesti dar ir šiuo papildomu pagrindu.

11Priešieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, šulinį), unikalus Nr. ( - ) esančius ( - ) ir UAB „Kugeta“ pripažinti nuosavybės teisę į minėtus statinius, K. V. priteisti 1105,80 Eur ir L. V. priteisti 58,20 Eur piniginę kompensaciją už jiems priklausiusias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Aikštelė įrengta 1993 metais, kadastrinių matavimų byloje pažymėta asfaltbetonio danga, indeksu „b“, yra vidutinės būklės, kai kurios jos vietos yra įskilusios, nevientisa, pažeista augmenijos, kai kuriose vietose dangos iš viso nėra – matosi. Pagal atliktą įvertinimą kiemo statinių (kiemo aikštelės, šulinio) vertė 11640 Eur. Dalis ( - ) priklausančių dirbtuvių pastato yra išnuomotos UAB Telšių techninių apžiūrų centrui, dalį pastatų ir 1200 kv. m. aikštelės yra išnuomojusi E. Š. individualiai įmonei, kitoje žemės sklype esančios aikštelės dalyje laiko elektros medžiagas, kabelinę produkciją, stulpus, techniką, smėlį ir kt., kurie reikalingi vykdant elektros darbus pagal sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“. Bendrovė, siekdama atsisakyti sargų ir sudaryti sutartį su apsaugos tarnyba, rengiasi teritoriją aptverti vientisa tvora ir teritorijos saugojimą pavesti apsaugos tarnybai. K. V. ir L. V. priklausantis garažas yra už 1,74 ha žemės sklypo ribų, kiemo aikštele jie nesinaudoja, aikštelė yra nuo garažo nutolusi. Kiemo aikštelė priskiriama prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškių funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra gerokai didesnė, kiti bendraturčiai nemoka žemės mokesčio, kiemo aikštelė ir šulinys priteistini ( - )

12Teismo posėdžio metu ( - ) atstovai palaikė priešieškinio reikalavimą, prašė ieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

13Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad eismo judėjimo kryptys yra aiškiai ir labai suprantamai pažymėtos Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kurį visi ieškovai suderino (ant šio brėžinio yra visų ieškovų suderinimo žymos su parašais). Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje (kurį ieškovai yra suderinę) sutartiniais pažymėjimais (ženklais) yra aiškiai nurodyti esamas pagrindinis įvažiavimas bei esami priešgaisriniai įvažiavimai. Šių įvažiavimų sutartiniai ženklai yra skirtingi, todėl tikėti ieškovų teiginiais, jog jie suderindami Detaliojo plano sprendinius (pagrindinį brėžinį) buvo suklaidinti, nėra pagrindo. Ieškovai nenurodo jokių galimų teisės aktų pažeidimų, kurie būtų padaryti priimant Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-20 įsakymą Nr. Ž15-(l)-53. Mano, kad šio įsakymo (jo dalies) naikinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pagrindinį ieškinyje pateiktą prašymą - panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-01 įsakymą Nr. Al-290. Pažymi, kad Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-20 įsakymas Nr. Ž15-(l)-53, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) , kadastro duomenys, galėjo būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Nesutinka su ieškovų teiginiais, kad UAB „Kugeta“, pažeisdama jai suteiktas teises ir pareigas, Detaliuoju planu formavo ginčo sklypą ir prie L. V. bei K. V. priklausančių statinių bei nustatė teritorijos tvarkymo režimą R. D. žemės sklypui. Detaliuoju planu ginčo žemės sklypas (( - ) buvo formuotas tik ( - ) priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių (dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ) , ir metalo apdirbimo dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ) , eksploatacijai, sklypas nebuvo formuojamas Kiemo statinių eksploatacijai. Žemės sklypo formavimo metu Kiemo statiniai nebuvo registruoti pagrindiniais daiktais, jie buvo dirbtuvių priklausinys. Tai matosi iš 2008-09-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 97/41578. Prie L. V. ir K. V. priklausančio pastato, unikalus Nr. ( - ) esančio ( - ) nei Detaliuoju planu, nei kitais teritorijų planavimo dokumentais žemės sklypas nebuvo formuojamas. Minėto pastato eksploatacijai ir šiandien dar nėra suformuotas žemės sklypas, nes tokio pageidavimo šio statinio savininkai niekada nebuvo išreiškę. R. D. žemės sklypui, kadastro Nr. 7550/0005:64, ( - ) Detaliuoju planu taip pat nebuvo nustatinėjamas teritorijos tvarkymo režimas. R. D. savo parašu taip pat yra suderinęs Detaliojo plano pagrindinį brėžinį, kuriame aiškiai nurodyta, kad į planuojamą teritoriją iš šiaurės pusės numatytas tik priešgaisrinis privažiavimas. R. D. 2014-06-25 buvo kreipęsis į NŽT Skuodo skyrių dėl išsiaiškinimo ar ( - ) teisėtai tveria savo teritoriją, tuo atimdama teisę jam per šį sklypą privažiuoti iki savo žemės sklypo, esančio ( - ) Jam 2014-07-04 buvo atsakymu Nr. 15SD-(14.15.104)-1898, buvo nurodyta, jog Detaliuoju planu formuojant žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ) ), servitutinis kelias per jį nenustatytas, iš to seka, kad per šį žemės sklypą nėra ir privažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ) ).

14Teismo posėdžio metu atsakovo NŽT Skuodo skyriaus atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

15Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad rengiant detalųjį planą visuomenės informavimo funkcija buvo tinkamai įgyvendinta, tai yra apie detalųjį planą buvo skelbiama vietinėje spaudoje (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 p.), žemės sklype buvo informacinė lenta apie rengiamą žemės sklypo detalųjį planą, taip pat raštu buvo informuoti ieškovai. Tai reiškia, kad ieškovai apie rengiamą detalųjį planą žinojo ir galėjo teikti siūlymus bei pageidavimus, taip pat ir dėl servituto. Ieškovai teigdami, kad jie nebuvo supažindinti su dalimi detaliojo plano sprendinių ar aiškinamuoju raštu, yra neteisūs. Jie patys nepasinaudojo teise dalyvauti viešuose projekto svarstymuose. Darytina išvada, kad su detaliuoju planu jie sutiko - detaliojo plano pagrindinis brėžinys suderintas su ieškovais pasirašytinai. Detalusis planas parengtas laikantis tuo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.Nr. D1-239. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriui 2010-05-14 atlikus detaliojo plano projekto patikrinimą ir, esant teigiamai patikrinimo išvadai, ( - ) rajono savivaldybės administratorius 2010-06-01 įsakymu Nr. Al-290 patvirtino viešai apsvarstytą ir patikrintą detalųjį planą ( - ) skirtą žemės sklypui suformuoti prie nuosavybės teise priklausančius pastatus. Ieškovai praleido senaties terminą skundui dėl įsakymo naikinimo paduoti ir neprašo jo atnaujinti.

16Teismo posėdžio metu Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovai prašė ieškinį atmesti, atstovas T. B. nurodė, kad Detalusis planas buvo rengiamas atsižvelgiantį bendrąjį teritorinį planą.

17Ieškinys netenkintinas, priešieškinis tenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-06-01 įsakymu Nr. Al-290 patvirtino detalųjį planą Vytauto g. 71, Skuodo m., skirtą žemės sklypui suformuoti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. NŽT Skuodo skyriaus vedėjas 2010-09-20 įsakymu Nr.Ž15-(1)-53 Dėl kitos paskirties žemės sklypų, esančių ( - ) kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės sklypų nuomos (toliau – 2010-09-20 Įsakymas Nr.Ž15-(1)-53) patvirtino valstybinės žemės sklypų, registruojamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise, kadastro duomenis pagal 1 priedą (1 punktas), išnuomojo valstybinės žemės sklypus, kitai paskirčiai, ( - ) ir B. R. ( - ) mieste pagal 2 priedą (2 p.). 2010-09-20 Įsakymo Nr.Ž15-(1)-53 1 priedo 1 punkte 1,7400 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) , 2 priede nurodyti asmenys, kuriems nuomojama kitos paskirties žemė ir sklypo vieta, šio priedo 1 punkte nurodyta ( - ) , žemės sklypo vieta – ( - ) . NŽT Skuodo skyriaus vedėjas priėmė 2012-06-06 įsakymą Nr.15VĮ-(14.15.2.)-564 Dėl valstybinio žemės sklypo, esančio ( - ) mieste pardavimo ( - ) , (toliau - 2012-06-06 įsakymas Nr.15VĮ-(14.15.2.)-564), jame nurodyta, kad parduoda ( - ) kitos paskirties valstybinės žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. 2012-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ( - ) parduotas 1,7400 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) unikalus Nr. ( - ) , tai yra Ginčo sklypas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Ginčo sklype yra pastatai – metalo apdirbimo dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ) dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ) kitas inžinerinis statinys - vėjo jėgainė, unikalus Nr. ( - ) , priklausantys nuosavybės teise ( - ) , bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aukštelė, šulinys), unikalus Nr.d ( - ) , šių kiemo statinių bendrasavininkiai yra ( - ) , kuriai 900/1000 dalys, K. V. priklauso 95/1000, L. V., jam priklauso 5/1000 dalys. Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovų į bylą pateikti plano matyti, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas – vyr. architektas T. B. 2010-11-02 yra pritaręs pastato – dirbtuvių, padalijimui į du nekilnojamojo daikto turtinius vienetus, K. V. ir L. V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui, unikalus Nr. ( - ) , buvo suteiktas naujas adresas ( - ) (toliau - Garažas).

19D. S. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-01 įsakymo Nr.A-290 dėl detaliojo plano ( - ) , tvirtinimo panaikinimo ir

20Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija byloje yra pateikusi dokumentus, susijusius su Detaliojo plano rengimu, svarstymu, derinimu ir tvirtinimu. Civilinio proceso kodekso 187 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nė vienas dokumentas bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas, todėl teismas, konstatuodamas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jais remiasi (CPK 177 str.).

21Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T9-142 „Dėl detaliojo plano rengimo ( - ) mieste“ leido rengti detalųjį planą žemės sklypui suformuoti prie esamų pastatų ( - ) mieste, planavimo organizatoriumi paskirtas Skuodo rajono savivaldybės direktorius, nustatytas planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, patvirtinta plano rengimo tvarka. 2008-10-23 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. R5-587, pasirašyta tarp savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB „Kugeta“, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos UAB „Kugeta“, šios sutarties 2 punkte įvardytas sutarties dalykas – žemės sklypo suformavimas prie nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių ( - ) mieste (žemės naudojimo paskirtis – kita (pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti), žemės sklypo plotas apie 0,88 ha). Detaliojo plano rengimo metu galiojo 1995-12-12 Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, patvirtinta 2004-01-15 įstatymu Nr.IX-1962 (toliau -TPĮ), šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Iš 2006-11-20 Sutikimo matyti, kad K. M., K. V., V. V., L. V., kurių parašų tikrumas yra patvirtintas notaro, pareiškė, jog neprieštarauja, kad ( - ) atliktų prie bendrosios nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Vytauto g. 71, Skuodas, žemės sklypo detalaus išplanavimo projektą ir suformuotų ( - ) žemės sklypą prie jai priklausančių statinių. Žemės sklypas buvo formuojamas turint tikslą jį privatizuoti. Taigi ieškovai K. V. ir L. V., žinodami, kad bus formuojamas žemės sklypas ir rengiamas šio sklypo detalaus išplanavimo projektas, neteikė atsakingoms institucijoms prašymų pirkti žemės sklypą prie jiems priklausančios dalies pastato ir neišreiškė pageidavimo prisidėti prie Detaliojo plano rengimo ir būti organizatoriais. Byloje nėra duomenų, kad toks prašymas būtų pateiktas net ir šiuo metu. Tad visiškai nepagrįstas ieškovų teiginys, kad planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos ( - ) perleistos neteisėtai. Pagal TPĮ 25 straipsnio 1 dalį detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. 2008-10-31 rajoninio laikraščio „Mūsų žodis“ Nr. 84 kopija patvirtina, jog apie pradedamą rengti Detalųjį planą buvo viešai paskelbta, nurodytas planavimo organizatorius, planavimo procesas bei plano rengėjas (ši informacija 2008-10-15 paskelbta ir Skuodo rajono savivaldybės tinklapyje), tų pačių metų, tai yra 2008-11-14, rajoniniame laikraštyje Nr. 88 paskelbta apie parengtą detalųjį planą ir nurodyta, kad su parengtu planu galima susipažinti ir pateikti pasiūlymus nuo 2008-11-28 iki 2008-12-29 pas planavimo organizatorių arba plano rengėją, o vieša plano ekspozicija numatyta Skuodo rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje (2008-11-14 „Mūsų žodis“ Nr. 88). Analogiška informacija 2008-11-14 paskelbta Skuodo rajono savivaldybės tinklapyje, taip pat Skuodo rajono skelbimų lentoje ir lentoje prie planuojamo sklypo. Kaip matyti, TPĮ 31 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl Detaliojo plano viešinimo buvo išlaikytos. Pažymėtina, kad informacija apie galimybę susipažinti su parengtu detaliuoju planu, teikti dėl jo pastabas bei apie 2008-12-29 vyksiantį viešą susirinkimą pranešta ieškovams K. V. ir L. V. pasirašytinai, apie antrą kartą vyksiantį viešą susirinkimą 2009-06-08 dėl detaliojo plano visiems ieškovams (ir R. D.) taip pat pranešta raštu pasirašytinai. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Ieškovai K. V. ir L. V. nė viename svarstyme nedalyvavo, R. D. dalyvavo detaliojo plano viešo svarstymo susirinkime 2009-06-08, iš susirinkimo protokolo matyti, kad pasiūlymų ar pretenzijų dėl detaliojo plano neturėjo. Taigi, ieškovai turėjo galimybę susipažinti su detaliuoju planu visa apimtimi, todėl pretenzijos, kad nuo jų buvo slepiama visa informacija, yra visiškai nepagrįstos. Ieškovų atstovas nurodė, kad ne specialistui sudėtinga suprasti brėžinius, tačiau kaip matyti iš anksčiau paminėtų faktų, ieškovai brėžinių net nebandė aiškintis. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2006-10-18 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-473 (toliau – Detaliųjų planų rengimo taisyklės), galiojusių Detaliojo plano rengimo metu, 38 punkte išvardinta, kad detalųjį planą sudaro aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje pateikiami esamos būklės analizės duomenys, aprašomi planavimo tikslai, paaiškinami detaliojo plano pagrindžiami ir aprašomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai), brėžiniai, su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais bei procedūrų dokumentai. Visi detalųjį planą sudarantys dokumentai buvo parengti ir ieškovai turėjo teisę su jais susipažinti, darytis jų kopijas, analizuoti, konsultuotis su specialistais, jeigu jiems kas nors buvo nesuprantama. Teismo posėdžio metu dalyvavę ieškovai ir ieškovės atstovas V. V. bandė teigti, kad jiems nieko nebuvo žinoma apie svarstymą, L. V. netgi bandė teigti, kad net ir pagrindinio brėžinio esąs ne parašas. Neginčytinai pasitvirtinus faktams, kad jiems vis tik buvo pranešta apie viešą svarstymą, negalėjo nurodyti įtikinamų nedalyvavimo svarstymuose priežasčių, o R. D. negalėjo paaiškinti, kodėl dalyvavęs jokių pastabų nepateikė. Visi tikino, kad jiems buvę paaiškinta, kad jie galės naudotis įvažiavimu kaip ir naudojęsi. Tačiau iš pagrindinio brėžinio aiškiai matyti, kad per formuojamą sklypą jokio pravažiavimo nenumatyta. Įvertinus pagrindinį brėžinį taip pat matyti, kad jokio teritorijos tvarkymo režimo R. D. žemės sklypui nustatyta nebuvo ir visiškai nepagrįstas teiginys, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kurį savo parašais suderino visi ieškovai, nenurodyti įvažiavimai iš šiaurinės pusės, o pažymėtas tik vienas įvažiavimas iš Vytauto gatvės, pagrindiniame brėžinyje aiškiai rodyklėmis pažymėti visi įvažiavimai į sklypą, taip pat ir šiaurinės pusės, o aiškinamajame rašte nurodyta, kad į planuojamą teritoriją yra trys įvažiavimai ir kad ieškovai naudosis esamu šiauriniu planuojamos teritorijos apvažiavimu. Kaip minėta, ieškovai galėjo gauti detaliojo plano kopijas ir pareikšti savo pageidavimus, pasiūlymus bei pretenzijas dėl teritorijų planavimo dokumentų jų rengimo ir svarstymo metu (TPĮ 31 str.). Gautos pretenzijos ar pasiūlymai planavimo organizatoriaus privalėjo būti apsvarstyti ir motyvuotai atmesti ar priimti (TPĮ 32 str. 2 d.). Nei ieškovai, nei kiti suinteresuoti asmenys tokių pretenzijų detaliojo plano organizatoriui ir/arba rengėjui nepareiškė. Ieškovai teigia, kad tik vienintelį Detaliojo plano sprendinį (pagrindinį brėžinį) suderino tiek ieškovai, tiek Skuodo rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija ir tai patvirtina parašai ant brėžinio, o ant kitų sprendinių nėra jokių derinimų. Tai reiškia, kad kiti Detaliojo plano sprendiniai yra pakeisti ir nesuderinti. TPĮ įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai, detalusis planas laikomas suderintu, jeigu jam pritarė visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Į bylą pateiktas Skuodo rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009-07-09 kompleksinio derinimo protokolas, iš jo matyti, kad komisijai buvo pateikti šie dokumentai: esamos būklės brėžinys, teritorijų planavimo dokumento sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai), planavimo sąlygos/planavimo sąvadas, planavimo darbų programa (planavimo užduotis), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis ir kt., šis derinimo protokolas yra patvirtintas ir teismas neturi pagrindo tuo abejoti, niekur nereglamentuota, kad turi būti pasirašoma ant kiekvieno detalųjį planą sudarančio dokumento, patys ieškovai viešo svarstymo procedūrose nedalyvavo, pretenzijų ir pastabų nereiškė. Be to, Detalusis planas buvo patikrintas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, patikrinimo išvada – teigiama (Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1236). Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-06-01 įsakymu Nr. Al-290 patvirtino detalųjį planą, įsakymas buvo paskelbtas savivaldybės internetiniame puslapyje ir vietinėje spaudoje. Pažymėtina, kad visos TPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyti detaliojo teritorijų planavimo proceso etapai buvo išlaikyti. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Administraciniam aktui, kokiu yra ginčijamas 2010-06-01 įsakymas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustatė vieno mėnesio terminą jam ginčyti (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01. 33 str.). Ieškovai nurodo, kad apie Detaliojo plano sprendinius, pažeidžiančius ieškovų teises, buvo sužinota tik 2016-02-04, kai UAB „Kugeta“ atstovė į teismų sistemą įkėlė Detaliojo plano sprendinius. Tada paaiškėjo, kad buvo patvirtinti ne tie (išskyrus pagrindinį brėžinį) Detaliojo plano sprendiniai, kurie buvo pateikti visuomenei susipažinti, kuriuos suderino ieškovai ir savivaldybės nuolatinė statybos komisija, tik tuomet paaiškėjo, kad jiems privažiavimas prie pastatų nenumatytas. Patys ieškovai yra nurodę, kad K. V. 2015-03-23 su skundu kreipėsi į NŽT Skuodo skyrių su prašymu ištirti aplinkybes, susijusias su Ginčo sklypo suformavimu, NŽT Skuodo skyrius 2015-04-22 raštu Nr. 15SS-4(14.15.45) informavo, kad 2012-06-11 sklypas parduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis pardavimo taisyklėmis ir 2010-06-01 Įsakymu Nr. AI-290 patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, nurodė, kad prie inžinerinių statinių atskiri žemės sklypai nėra formuojami, taip pat nebuvo nustatytas ir servitutas naudotis kitais statiniais. NŽT Skuodo skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. D. 2014-06-25 buvo kreipęsis į jų instituciją dėl išsiaiškinimo ar ( - ) teisėtai tveria savo teritoriją, tuo atimdama teisę jam per šį sklypą privažiuoti iki savo žemės sklypo, esančio ( - ) , jam ( - ) raštu Nr. 15SD-(14.15.104)-1898 buvo atsakyta ir nurodyta, kad Detaliuoju planu formuojant žemės sklypą servitutinis kelias per jį nebuvo nustatytas, iš to seka, kad per šį žemės sklypą nėra ir privažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą. Taigi, sužinojimo data vėliausiai galėtų būti laikoma 2015-04-22, net ir skaičiuojant terminą nuo minėtos datos, jis yra praleistas, ieškovai neprašo jo atnaujinti. Atsakovams prašant taikyti senatį, ji taikytina, reikalavimas netenkintinas.

22Dėl NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2010-09-20 Įsakymo Nr.Ž15-(1)-53 priedo 1 punkto ir 2 priedo 1 punkto panaikinimo, 2012-06-06 įsakymo Dėl valstybinio žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo ( - ) Nr.15VĮ-(14.15.2.)-564 ir 2012-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2957 panaikinimo

23Ieškovai nurodo, kad NŽT Skuodo skyrius galėjo atsisakyti pabaigti suformuoti Ginčo sklypą, nes privalėjo suprasti, kad jų priimtas sprendimas bus neteisėtai parengtų Detaliojo plano sprendinių tąsa ir ieškovų teisėtus interesus naudotis savo nuosavybe arba iki išnuomojant Ginčo sklypą UAB „Kugeta“, galėjo su ieškovais sudaryti notarinę sutartį ir nustatyti Ginčo sklypui tarnaujantį ieškovams kelio servitutą. Detaliuoju planu suformuotas Ginčo sklypas buvo prie kelių savarankiškai funkcionuojančių statinių, nekilnojamojo turto registre registruotų atskirais pagrindiniais daiktais, tai Kiemo statinio (kiemo aišktelės) bendraturčiams turėjo būti parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti kaip bendro su privažiavimu naudojimo teritorija ir asmeninė kiekvieno bendraturčio dalis, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalies dydį, tačiau NŽT Skuodo skyrius nepaisė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 8 ir 7 punkto nuostatų ir visą Ginčo sklypą išnuomojo, o vėliau pardavė tik vienam bendraturčiui. Atsakovas NŽT Skuodo skyrius nesutinka su ieškovų pozicija, kad Ginčo sklypas buvo suformuotas Kiemo statinių eksploatacijai, ir kad jie turėjo teisę įsigyti dalį žemės sklypo, reikalingo šių statinių eksploatacijai. Nurodo, kad žemės sklypas buvo formuojamas šiame sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių – dirbtuvių ir metalo apdirbimo dirbtuvių eksploatacijai. Iš 2008-09-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 97/41578 matyti, kad kiemo statiniai žemės sklypo formavimo metu nebuvo registruoti pagrindiniais daiktais, jie buvo dirbtuvių priklausinys. Iš to paties išrašo matyti, kad dirbtuvių ir metalo dirbtuvių paskirtis – gamybos, pramonės. Taisyklių 2.4. punkte nurodyta, kad asmenys turi teisę įsigyti žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Detalusis planas prie nuosavybės teise priklausančių statinių ( - ) , buvo patvirtintas 2010-06-01 Įsakymu Nr. Al-290. Iš paminėto punkto darytina išvada, jog 2012-06-06 Skuodo skyriaus vedėjui priimant įsakymą Nr. 15VĮ-(14.15.2.)-564 „Dėl valstybinio žemės sklypo, esančio ( - ) , pardavimo ( - ) nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką, nes šiuo įsakymu buvo priimtas sprendimas parduoti žemės sklypą, reikalingą šiame žemės sklype esančių pastatų - metalo apdirbimo dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ) , ir dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ) , eksploatacijai, o ne kaip sklypą, reikalingą Kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. ( - ) , eksploatacijai. NŽT Skuodo skyrius pagrįstai nurodo, kad pagrindinė valstybinės žemės įsigijimo be aukciono sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Juolab, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, siekiant nustatyti, ar dėl asmeniui priklausančios dalies Kiemo statinių jis turi teisę ne aukciono būdu įsigyti valstybinę žemę, būtina įvertinti tai, ar minėti Kiemo statiniai patenka į įstatymų numatytą statinių ir įrenginių sąvoką, taipogi ir tai, ar šiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti pagal registre nurodytą paskirtį būtinas valstybinės žemės sklypas, ar Kiemo statinių naudojimas gali būti realizuojamas per servituto institutą (Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-751-730/2015). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys - pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, pagal to paties straipsnio 7 dalį, pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 dalies 9 punktas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 9 dalies 13 punktą, kiemo aikštelės, šuliniai pagal naudojimo paskirtį yra priskiriami prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovų nuosavybės teise turimos Kiemo statinių dalys yra kiemo įrenginiai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, jie nėra savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, tai yra neturi statinių ar įrenginių statuso, kuriems eksploatuoti galima įgyti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Pažymėtina, kad NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2010-09-20 įsakymu Nr.Ž15-(1)-53 žemės sklypas nebuvo pabaigtas formuoti, juo tik buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio Vytauto g. 71, Skuode, kadastriniai duomenys bei išnuomotas žemės sklypas. Ieškovai nenurodė visiškai jokių būtent šio įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl teismas dėl jo nepasisako, o reikalavimą minėtą įsakymą panaikinti konstatuoja esant nepagrįstą. Esant išdėstytoms aplinkybėms reikalavimas NŽT Skuodo skyriaus priimtų įsakymų ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo netenkintini.

24Dėl priešieškinio reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės

25Kaip nustatyta, Kiemo statinių, unikalus numeris ( - ) , 900/1000 dalys priklauso ( - ) , K. V. nuosavybės teise priklauso 95/1000, L. V. - 5/1000. ( - ) prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Kiemo statinius ir pripažinti jai nuosavybės teisę į minėtus statinius, o K. V. priteisti 1105,80 Eur ir L. V. priteisti 58,20 Eur piniginę kompensaciją už jiems priklausiusias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

26Įstatymas numato bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.), kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka. K. V. ir L. V. su tokiu reikalavimu nesutiko, laikėsi pozicijos, kad, teismui tenkinus jų reikalavimus, Kiemo statinių likimas bus sprendžiamas pagal Civilinio kodekso normas. K. V. ir L. V. atsiliepime į pareikštą reikalavimą nurodė, kad jie neteko galimybės naudotis šuliniu ir kiemo aikštele po to, kuomet jie kaip antraeiliai daiktai buvo atskirti nuo Garažo. Juos be bendraturčių sutikimo užvaldė ir pradėjo naudotis tik ( - ) , beveik visa aikštelė užgriozdinta statybinėmis medžiagomis ir statybiniu laužu, o kitoje dalyje laiko automobilių laužyną.

27Įstatymas nustato, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Kaip matyti iš plano aikštelė yra nutolusi nuo K. V. ir L. V. priklausančio Garažo. J. G. bendraturčiai ir pareikštų prašymą pirkti žemės sklypą prie šio Garažo, tai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punktą prie individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. O kaip jau buvo nustatyta įvertinus teisinį reglamentavimą aukščiau, ieškovų nuosavybės teise turimos Kiemo statinių dalys nėra savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, jie neturi statuso, kuriems eksploatuoti galima įgyti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Šioje byloje ieškovų reikalavimai netenkinti. Kiemo statiniai yra 1,74 ha žemės sklype, priklausančiame ( - ) . Kaip matyti iš ieškovo L. V., ieškovės atstovo V. V. paaiškinimų, jie aikštele apskritai niekada nebuvo naudojęsi, kaip nurodė V. V., jis gal tik 2014 metais apskritai išsiaiškino, kur yra kiemo statiniai, kurių bendrasavininkė yra jo sutuoktinė K. V.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad bendrasavininkiai būtų reiškę ( - ) pretenzijas dėl to, kad bendrovė viena naudojasi aikštele, ar būtų teikę pasiūlymus apie jos naudojimosi tvarkos nustatymą, ar kad būtų domėjęsi reikalingais mokėti mokesčiais. Kaip patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, mokėjo ( - ) K. V. ir L. V. savo atidalijimo būdo nepateikė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad ( - ) dalis bendrojoje nuosavybėje palyginus su K. V. ir L. V. dalimis, Kiemo statiniai (aikštelė ir šulinys) priteistini ( - ) o kitiems bendraturčiams piniginė kompensacija pinigais. UAB ( - ) yra pateikusi ( - ) atliktą Kiemo statinių įvertinimą, nustatyta rinkos vertė 11640 Eur. K. V. ir L. V. atsiliepime teigė, kad ( - ) veltui stengiasi užvaldyti Kiemo statinius, iš to spręstina, jog jie nesutinka su paskaičiuota verte, tačiau savo paskaičiavimų bylos nagrinėjimo metu neteikė. Todėl teismas vadovaujasi ( - ) pateiktu turto įvertinimu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį, K. V. priteistina 1105,80 Eur, o L. V. 58,20 Eur piniginė kompensacija už jiems priklausiusias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.80 str. 2 d.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuris šiuo metu yra 748 Eur. Atsakovui ( - ) teisines paslaugas teikė dvi advokatės, byloje yra pateiktos dvi pažymos apie suteiktas paslaugas. 2016-08-04 pažymoje nurodytos šios advokatės Virginijos Pargaliauskienės teiktos paslaugos – atsiliepimo į ieškinį rengimas (400 Eur), ieškinio rengimas (450 Eur), konsultacijos (2 val., 100 Eur), atstovavimas byloje teisme (300 Eur), iš viso 1250 Eur, 2016-08-03 ataskaitoje nurodytos šios advokatės S. Š. suteiktos paslaugos – susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais ir atsiliepimo parengimas į patikslintą ieškinį byloje Nr.e2-17/884/2016 (1200 Eur), atstovavimas 2016-03-16 teismo posėdyje (200 Eur), atstovavimas 2016-05-25 teismo posėdyje (100 Eur), konsultacijos klientui, bylos sekimas per EPP sistemą, komunikavimas su klientu el. paštu ir telefonu (180 Eur), taip pat pateikta 2016-08-04 sąskaita-faktūra už šias teisines paslaugas – atstovavimas teismo posėdyje (3 val., 200 Eur), pasirengimas teisminiams ginčams (4 val., 280 Eur), atstovavimas teismo posėdyje (4 val., 280 Eur), iš viso 2440 Eur. Bendra suma 3690 Eur.

30Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas ir tai sudaro 74,80 Eur. Teismo posėdžiai vyko ir trukmė buvo tokia – 2016-03-16 (1 val. 25 min.), 2016-06-09 (0 val. 27 min.), 2016-08-04 (3 val. 28 min.), 2016-08-05 (4 val. 30 min.), iš viso 9 val. 50 min., pagal rekomendacijas apvalinama iki 10 val. Už atstovavimą teisme išlaidos sudaro 1080 Eur, pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 748 Eur, todėl tik suma skaičiuotina už atstovavimą teisme. Už konsultacijas, pasirengimą baigiamosioms kalboms iš viso nurodytos 6 val., už jas paskaičiuota suma yra 380 Eur, tai neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (448,80 Eur), todėl priskirtinos išlaidoms visa suma. Advokatė S. Š. yra įtraukusi į ataskaitą konsultacijos klientui, bylos sekimą per EPP sistemą, komunikavimas su klientu el. paštu ir telefonu, tai įvertino 180 Eur, tačiau smulkiau nedetalizuota trukmė, sugaištas laikas, teismas neturi galimybės patikrinti jų būtinumo ir pagrįstumo, todėl ši suma nepriskirtina būtinoms išlaidoms ir neįtrauktina į priteistiną sumą.

31Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Byloje buvo pateikti du atsiliepimai, vienas į pradinį ieškinį, kitas į ieškinį su papildytais reikalavimais, taigi jie buvo būtini, taip pat prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta kita byla pagal ( - ) ieškinį, todėl išlaidos už šio dokumento parengimą taip pat yra pagrįstos. Taigi už paminėtų procesinių dokumentą ( - ) patyrė 2050 Eur, šis dydis neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio (galėtų būti iki 5610 Eur), todėl ši suma įskaičiuotina į išlaidas. Tokiu būdu vis suma, kuri pripažintina būtinomis bylinėjimosi išlaidomis, sudaro 3178 Eur. Priteisiant išlaidas įvertintina tai, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo pareikštas K. V. ir L. V., tad 450 Eur suma už ieškinio parengimą priteistina tik iš jų, likusi suma 2728 Eur priteistina iš trijų ieškovų K. V., L. V. ir R. D. po lygiai. Už reikalavimą, kuris patenkintas, ( - ) sumokėjo 235,71 Eur žyminis mokestis, šis priteistinas iš K. V. ir L. V. iš kiekvieno po lygiai. Taigi ( - ) priteistina 909,34 Eur bylinėjimosi išlaidų iš R. D., 1252,20 Eur bylinėjimosi išlaidų iš K. V. ir 1252,20 Eur bylinėjimosi išlaidų iš L. V..

32Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais

Nutarė

33ieškinio netenkinti.

34Priešieškinį tenkinti.

35Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, šulinį), unikalus Nr. ( - ) , esančius ( - ) ir ( - ) pripažinti nuosavybės teisę į minėtus statinius, K. V. priteisti 1105,80 Eur, L. V. priteisti 58,20 Eur piniginę kompensaciją už jiems priklausiusias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

36Priteisti ( - ) iš K. V. 1252,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš L. V. 1252,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš R. D. 909,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,... 2. sekretoriaujant posėdžių sekretoriui Šarūnui Dargiui,... 3. dalyvaujant ieškovams L. V., R. D., ieškovės atstovui V. V., ieškovų... 4. atsakovo ( - ) atstovams direktoriui R. K., advokatėms Virginijai... 5. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo... 6. atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovams J. M., T. B.,... 7. viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovų K. V., L. V., R.... 8. ieškovai prašė panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos... 9. Teismo posėdžio metu ieškovai R. D., L. V. bei ieškovės atstovas V. V.... 10. Atsakovas UAB „Kugeta“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų... 11. Priešieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitus... 12. Teismo posėdžio metu ( - ) atstovai palaikė priešieškinio reikalavimą,... 13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašė... 14. Teismo posėdžio metu atsakovo NŽT Skuodo skyriaus atstovas palaikė... 15. Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 16. Teismo posėdžio metu Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovai... 17. Ieškinys netenkintinas, priešieškinis tenkintinas.... 18. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės... 19. D. S. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-01 įsakymo... 20. Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija byloje yra pateikusi... 21. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės taryba... 22. Dėl NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2010-09-20 Įsakymo Nr.Ž15-(1)-53 priedo 1... 23. Ieškovai nurodo, kad NŽT Skuodo skyrius galėjo atsisakyti pabaigti... 24. Dėl priešieškinio reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės... 25. Kaip nustatyta, Kiemo statinių, unikalus numeris ( - ) , 900/1000 dalys... 26. Įstatymas numato bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš... 27. Įstatymas nustato, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant konkrečios... 30. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų,... 31. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį... 32. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais... 33. ieškinio netenkinti.... 34. Priešieškinį tenkinti.... 35. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitus inžinerinius statinius... 36. Priteisti ( - ) iš K. V. 1252,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš L. V.... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...