Byla e2A-87-943/2020
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. Š. ir notarė D. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VORDANA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VORDANA“ ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. Š. ir notarė D. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VORDANA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ir priteisti iš atsakovo V. K. 63 716,40 Eur skolą, 50 190,53 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2010 m. birželio 11 d. su trečiuoju asmeniu I. Š. sudarė paskolos sutartį Nr. VB7-5128, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paskolinti I. Š. 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Nors paskolos sutartis buvo sudaryta su I. Š., tačiau realiai pinigai buvo skolinami atsakovui V. K.. Ieškovė pažymėjo, kad siekiant patogiau ir ekonomiškiau sudaryti paskolos sandorį, buvo nuspręsta sutartį sudaryti I. Š. vardu, kuri turėjo 2006 m. spalio 30 d. jai išduotą įgaliojimą veikti atsakovo vardu. Tuo metu, kai buvo pasirašyta paskolos sutartis, buvo sudarytas ir hipotekos sandoris (surašytas sutartinės hipotekos lakštas), kuriuo už prievolę pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį buvo įkeistas atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.

103.

11Ieškovė paaiškino, kad paskolinti pinigai buvo skirti sutvarkyti atsakovui V. K. priklausantį turtą, nes jo iš valstybės įsigytas žemės sklypas, adresu ( - ), buvo mažesnis – sudarė tik 0,25 ha. Atsakovas susitarė su kaimynu N. P., jog kartu (kaip buvę pastatų bendraturčiai), privatizuos papildomą žemės plotą, tačiau kaimynas jį apgavo, todėl vėliau buvo kreiptasi į teismą ir Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-190/2006 bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3°-158/2008 buvo pripažinta atsakovo nuosavybės teisė.

124.

13Ieškovas nurodė, jog atsakovas, įsigijęs papildomą žemės plotą, ketino atlikti žemės sklypo padalinimą, suformuoti atskirą žemės sklypą, kadangi tiek statiniai, tiek ir žemės sklypas iš pradžių priklausė dviem savininkams, ir jį padalinti į kelis mažesnius sklypus, o vėliau naujai suformuotus sklypus (visus arba dalį) parduoti. Kadangi atsakovas yra garbingo amžiaus, neturintis specialių šių veiksmų atlikimui reikiamų žinių, jis įgaliojo visus su šiais reikalais susijusius veiksmus atlikti savo sūnų I. K. (I. K.), kuriam 2005 m. vasario 1 d. buvo išduotas įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M., bei I. Š., kuriai buvo išduotas 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės G. Š.. Atsakovo sūnus I. K. ir I. Š. įgaliojimų išdavimo metu jau gyveno kartu kaip šeima. Nuosavybės tvarkymo procesui reikėjo didelių išlaidų, o pats atsakovas neturėjo pakankamai lėšų. Atsakovo sūnus I. K. buvo UAB „VORDANA“ vieno iš akcininkų ir direktoriaus Anupro Mišeikio pažįstamas. Dėl šios priežasties, iškilus finansavimo klausimui, buvo kreiptasi į UAB „VORDANA“ dėl paskolos. Ieškovei buvo nurodyta, kad pagerinus žemės sklypą (padidinus plotą, atsidalinus ir padalinus į mažesnius sklypus), jie (visi ar dalis) bus parduoti, dėl ko bus galimybė grąžinti paskolintą pinigų sumą bei sumokėti sutartas palūkanas.

145.

15Ieškovės žiniomis, atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo atlikti visi pagerinimo darbai, iš valstybės išpirktas papildomas žemės sklypas, parengta naudojimosi tvarka ir padalinti sklypai (darbai užbaigti 2016 metais). Nors paskolos grąžinimo terminas buvo 2012 m. birželio 11 d., tačiau ieškovė, žinodama faktinę situaciją, susijusią su žemės sklypu, paskolos grąžinimo nereikalavo, kol nebuvo baigti žemės sklypų padalinimo darbai. Ieškovei pareikalavus grąžinti paskolą, atsakovas kreipėsi į teismą dėl 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. birželio 21 d. sutartinės hipotekos sandorių, kuriais buvo įkeistas atsakovui priklausantis turtas, pripažinimo negaliojančiais, kadangi I. Š. viršijo jai įgaliojimu suteiktas teises. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1847-852/2017 atsakovo ieškinys dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 minėtas apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

166.

17Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad I. Š. prievolė UAB „VORDANA“ buvo užtikrinta sutartine hipoteka. Sutartinės hipotekos sandoris buvo sudarytas 2010 m. birželio 11 d., kuriuo be V. K. žinios ir sutikimo buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis V. K., kuris pripažintas negaliojančiu. Tiek ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai I. Š., pagrindžiantys pinigų perdavimo faktą paskolos gavėjui, tiek paskolos gavėjo I. Š. įsipareigojimas grąžinti pinigus, patvirtina notarinės formos paskolos sutarties sudarymą tarp jos ir ieškovės, pagal kurią paskolos gavėjas yra I. Š., tačiau neįrodo, jog paskola buvo perduota atsakovui.

187.

19Trečiasis asmuo I. Š. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį palaiko. Pinigai buvo skirti atsakovo žemės sklypų tvarkymui, todėl mano, kad nesąžininga, jog paskolą grąžinti turi ji.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

249.

25Teismas konstatavo, kad ieškovei pinigus pervedus į trečiojo asmens I. Š. sąskaitą, atsakovui neturint jokių galimybių pasinaudoti paskolos dalyku, nėra pagrindo skolą pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį pripažinti atsakovo skola.

2610.

27Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu, veikiant trečiajam asmeniui I. Š. kaip įgaliotinei, nes paskolos sutartis yra realinė, ieškovė, sudarydama paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu I. Š., pervedė į jos sąskaitą pinigus, t. y. pinigai iš tikrųjų buvo paskolos gavėjui perduoti, o taip pat ieškovė paskolos sutarties turinio neginčija. Teismas nurodė, jog tuo atveju, jei šalys realiai tarėsi dėl paskolos atsakovui, siekiant jam naudos, tai trečiasis asmuo I. Š., turėdama įgaliojimą, būtų prašiusi pinigus pervesti į atsakovo sąskaitą. Teismo vertinimu, jei ieškovė paskolino pinigus, pasitikėdama atsakovo sūnaus I. K. ir I. Š. nurodyta informacija dėl ketinamos gauti naudos iš atsakovui priklausančio turto, tai nėra atsakovo tikrieji ketinimai, o paskolos sutarties šalių ketinimai.

2811.

29Teismas liudytojo I. K. parodymus, kad jis davė atsakovui iš paskolintų pinigų 90 000 litų dalimis, vertino kritiškai, nes šių aplinkybių liudytojas negalėjo pagrįsti įrodymais, o pats atsakovas šią aplinkybę kategoriškai neigė.

3012.

31Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 pateiktus išaiškinimus. Nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl to, ar I. Š. turi prievolę UAB „VORDANA“, kurios užtikrinimui buvo įkeistas atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Teismas sprendė, kad apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 įrodinėjimo dalyku iš dalies buvo tarp šalių susiklostę prievoliniai santykiai ir konstatuota, kad įkeisdama ieškovo (nagrinėjamoje byloje atsakovo) turtą savo asmeninių prievolių užtikrinimui, atsakovė I. Š. viršijo jai 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimu suteiktas teises. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laikė, kad esant tam pačiam veikimo pagal įgaliojimą pagrindui, ir teismui kitoje byloje konstatavus, jog pagal paskolos sutartį I. Š. turėjo prisiėmusi savo asmenines prievoles, iš paskolos sutarties kylančios prievolės yra asmeninės trečiojo asmens prievolės, o ne atsakovo.

3213.

33Aplinkybes, kad atsakovo valdytas žemės sklypas buvo padidintas, atidalintas, padalintas ir suformuoti nauji šeši žemės sklypai, o žemės sklypo reikalų tvarkymas užtruko ir pareikalavo išlaidų, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingas vertinant paskolos teisinius santykius, todėl jų plačiau netyrė ir nurodė, kad tai galėtų būti kito ginčo objektu, trečiajam asmeniui I. Š. įrodinėjant sukurtą atsakovo naudą.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3614.

37Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „VORDANA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3814.1.

39Pirmosios instancijos teismas netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio, nors nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos, kurioms esant galima teigti, jog atsakovės atstovė I. Š. sudarė sandorį kaip atsakovo atstovė, o ne asmeniškai. Teismas neargumentavo, kodėl paskolos sutartis negali būti sudaroma per atstovą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neginčijo paskolos sutarties turinio, nors ieškovė būtent ir reikalavo, jog paskolos sutartis būtų pripažinta sudaryta per atstovą ir skolą pripažinti atsakovui.

4014.2.

41Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas. Teismas privalėjo aiškintis tikruosius šalių ketinimus, nes ieškovė įrodinėjo, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atstovaujamojo (atsakovo) interesais, t. y. sutartis teises ir pareigas sukėlė atsakovui, o ne jo atstovei – trečiajam asmeniui. Be to, nesutiktina su teismo išvada, kad sutarties tekstas yra aiškus. Paskolos sutarties 3 punkte nurodoma „pavedimu sumokėti Paskolos gavėjui į I. Š., a. k. ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440“, kas yra nelogiška. Aiškinant šią nuostatą neatsietai, o visos sutarties turinio kontekste, atsižvelgiant į paskolos sąlygų tarpusavio ryšį, jos sudarymo tikslą, esmę ir kitas aplinkybes, akivaizdžiai galima daryti išvadą, kad šalys tarėsi dėl paskolos sutarties sąlygų, kaip geriau jas įforminti. Visur sutartyje vartojamos sąvokos „Paskolos davėjas“ ir „Paskolos gavėjas“, tačiau būtent 3 punkte nurodoma, kad pinigai paskolos gavėjui pervedami į I. Š. sąskaitą. CK 6.193 straipsnio 4 dalis nagrinėjamoje byloje taikyta apskritai nepagrįstai, nes nė vienos iš šalių nebuvo teigiama ir įrodinėjama, kad sutarties sąlygas pasiūlė kažkuri šalis, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu.

4214.3.

43Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo taisykles. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra prieštaringos, nenuoseklios, nelogiškos. Pagal teismo sprendime nurodytas įrodinėtinas aplinkybes, spręstina, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas turėjo įvertinti visas ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo žemės sklypu, įgaliojimų trečiajam asmeniui ir I. K. (jie tvarkė žemės išpirkimo, dalijimo klausimus) suteikimu. Liudytojas I. K. ir trečiasis asmuo teisme nurodo, kad dalis pinigų buvo atiduoti atsakovui. Tikėtina, kad atsakovas dėl savo amžiaus gali neprisiminti ar kitaip suvokti tam tikrus faktus.

4414.4.

45Atsakovo dalyvavimas ar nedalyvavimas sudarant paskolos sutartį nėra svarbus, nes trečiasis asmuo bei atsakovo sūnus I. K. veikė pagal įgaliojimus, kurie buvo galiojantys ir neginčijami. Teismas visas išvadas padarė, remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, tačiau nevertino ieškovės atstovo Anupro Mišeikio, liudytojo I. K. bei trečiojo asmens I. Š. parodymų.

4614.5.

47Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo byloje pripažinti būtinu notarės, kuri tvirtino paskolos sutartį, dalyvavimą. Notarės paaiškinimai būtų svarbūs nustatinėjant sandorio šalių tikruosius ketinimus bei aiškinant paskolos sutarties turinį, jos sudarymo aplinkybes. Tokiu būdu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat civilinio proceso principai – rungimosi, lygiateisiškumo. Siekiant pašalinti šį pažeidimą, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

4814.6.

49Trečiasis asmuo I. Š. 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu prašė suteikti galimybę pateikti įrodymus, kurie būtų patvirtinę, jog skolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo interesams tenkinti, tačiau teismas prašymo netenkino, o teismo sprendime nurodo, kad aplinkybės dėl pinigų panaudojimo yra neįrodytos. Tik po bylos nagrinėjimo trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė gauti nurodytus įrodymus – 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje trečiasis asmuo veikia kaip atsakovo įgaliotinė.

5015.

51Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

5215.1.

53Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių.

5415.2.

55Šalis, prašanti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi pagrįsti prašymą, nurodydama išimtines aplinkybes. 2018 m. lapkričio 12 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu, ieškovė neprašė notarės D. B. dalyvavimą pripažinti būtinu, o tokį prašymą pateikė tik 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu. Taip pat ieškovė nenurodo, kokias reikšmingas aplinkybes teismas būtų galėjęs išsiaiškinti, jei būtų apklausęs notarę, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės.

5615.3.

57Ieškovės prašomas pridėti naujas įrodymas neatitinka sąsajumo reikalavimų – 2009 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis negali patvirtinti, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis sudaryta su atsakovu.

5815.4.

59Bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio priemonė, o nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta jokių pažeidimų, nėra jokių materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo ar aiškinimo trūkumų, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

6015.5.

61Civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis sudaryta su atsakove bei tai, jog teiginiai, kad pinigai skolinti žemės sklypo dokumentų rengimui, stokoja logikos, nes tokio dydžio skolos suma svetimo sklypo dokumentų tvarkymui yra neadekvati.

6215.6.

63Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad sąlyga dėl subjekto, kuris turėjo gauti pinigus, yra aiški. Pagal įstatymą paskolos gavėju laikomas asmuo, kuris gavo paskolos dalyką. Fakto, kad 90 000 Lt buvo perduota dalimis atsakovui, negalėjo pagrįsti liudytojas I. K.. Iš esmės ieškovė siekia, kad atsakovas atsakytų pagal paskolos sutartį, nes jis turi pakankamai turto.

6415.7.

65Aplinkybė, kad įrodymai buvo įvertinti nepalankiai ieškovei, dar nereiškia, kad jie buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino trečiojo asmens ir liudytojo parodymų, nes teismas juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

6615.8.

67Ieškovės vadovo elgesys neatitinka objektyviai rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijaus bei vadovo pareigos veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, nes atsakovas kreipėsi į teismą atsakovu nurodydamas ne tą asmenį, kuris yra paskolos gavėjas pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV.

69Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7016.

71Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

72Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7317.

74Atsakovo sūnui – I. K. 2005 m. vasario 1 d. buvo išduotas įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M.. Trečiajam asmeniui I. Š. išduotas 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės G. Š..

7518.

76Ieškovė ir trečiasis asmuo I. Š. 2010 m. birželio 11 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino trečiajam asmeniui I. Š. 220 000 Lt (63 716,40 Eur) iki 2012 m. birželio 11 d. Paskolos sutartis patvirtinta Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B.. Byloje pateikti I. Š. sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad paskolos suma jai buvo perduota: 2010 m. birželio 28 d. pervesta 100 000 Lt, o 2011 m. vasario 1 d. – 120 000 Lt. 2010 m. birželio 11 d. taip pat buvo pasirašytas hipotekos lakštas, kuriuo atsakovas, atstovaujamas trečiojo asmens I. Š. pagal įgaliojimą, įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu ( - ). Hipotekos lakštas taip pat patvirtintas Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1847-852/2017 2010 m. birželio 11 d. hipotekos lakštas, kartu su jo 2016 m. gegužės 4 d. pakeitimu, buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi buvo sudarytas I. Š. viršijant jai suteiktus įgaliojimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

77Dėl naujų įrodymų priėmimo

7819.

79Ieškovė pateikė trečiojo asmens I. Š. po teismo sprendimo priėmimo gautą 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas, atstovaujamas I. Š. pagal įgaliojimą, įsigijo valstybinės žemės.

8020.

81Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

8221.

83Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus – 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, matyti, kad pridedamas įrodymas egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. sutartis sudaryta dar 2009 metais, o byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2018-2019 metais, vadinasi šis įrodymas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog pridedamos 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties negalėjo gauti anksčiau nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

8422.

85Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama ir į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovės pridedama 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis neturi įtakos byloje pareikštų reikalavimų vertinimui, kadangi ginčas kilęs dėl 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties sudarymo, o ne dėl 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių. Todėl šis įrodymas neatitinka ir sąsajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis).

8623.

87Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės naujai pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

88Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8924.

90CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

9125.

92Apeliantė tvirtina, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, nes teismas nepagrįstai netenkino prašymo 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį tvirtinusios notarės D. B. dalyvavimą pripažinti būtinu ir tik tokiu būdu, apeliantės teigimu, apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo galimai padarytą procesinių teisės normų pažeidimą. Taigi, siekiant išnagrinėti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pirmiausia būtina nustatyti tai, ar pirmosios instancijos teisės pagrįstai netenkino ieškovės prašymo pripažinti trečiojo asmens notarės D. B. dalyvavimą būtinu.

9326.

94Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė žodžiu pateikė prašymą dėl notarės dalyvavimo pripažinimo būtinu, tačiau aiškiai nenurodė, kokias aplinkybes gali patvirtinti notarė D. B.. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio byloje vyko du posėdžiai – 2018 m. lapkričio 12 d. parengiamasis posėdis ir 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis. 2018 m. lapkričio 12 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovė neteikė prašymo notarės dalyvavimą pripažinti būtinu, nors tokį prašymą reiškė trečiojo asmens I. Š. atžvilgiu. Dar daugiau, trečiasis asmuo notarė D. B. neatvyko ir į 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį. Teismui pasiteiravus šalių nuomonės dėl bylos nagrinėjimo neatvykus trečiajam asmeniui notarei, ieškovės atstovas nurodė, kad notarei apie teismo posėdį yra tinkamai pranešta, todėl mano, jog bylą nagrinėti galima. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį į skundą argumentu, kad ieškovės prašymas tik 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu buvo nesavalaikis. Jau 2018 m. gruodžio 12 d. neatvykus į teismo posėdį notarei D. B., ieškovė, manydama, kad notarės dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, turėjo galimybę pateikti tokį prašymą.

9527.

96Antra, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės siekia, kad notarė pateiktų paaiškinimus dėl 2010 m. birželio 11 d. paskolos sandorio sudarymo. Iš esmės ieškovė sutapatina trečiojo asmens paaiškinimus su liudytojo parodymais. Notarė D. B. nagrinėjamoje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. CPK trečiajam asmeniui imperatyviai nenumato pareigos pateikti atsiliepimų ar kitų procesinių dokumentų į ieškovės pareikštą ieškinį (CPK 47 straipsnis), taip pat ir dalyvauti teismo posėdyje, apie kurį buvo tinkamai pranešta, todėl ieškovei nepagrindus, kuo bylai yra reikšmingi trečiojo asmens notarės paaiškinimai, nėra pagrindo pripažinti notarės dalyvavimą byloje būtinu. Taip pat pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, kuris sandorius tvirtina Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) nustatyta tvarka. Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai (Notariato įstatymo 31 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra reiškiami reikalavimai notarei dėl jos atliktų pareigų, todėl laikytina, jog 2019 m. sausio 10 d. sandoris buvo patvirtintas notarės jį sudariusių asmenų ir jiems sandorio turinys buvo gerai žinomas, ypač, kai pati ieškovė pripažino, kad atsakovas sandorio tvirtinimo metu net nedalyvavo. Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo notarės dalyvavimą pripažinti būtinu, nes ieškovė nepagrindė kokias aplinkybes papildomai galėtų paaiškinti notarė, kuri tik vykdė jai įstatymo priskirtas funkcijas. Pripažinti šalies ar kito byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimą procese būtinu yra teismo diskrecinė teisė, kurią jis įgyvendina pagal bylos medžiagą įvertinęs galimybes tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl ginčo esmės.

9728.

98Atsižvelgiant į tai, jog teisėjų kolegija nenustatė procesinių teisės normų, susijusių su trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo būtinu, pažeidimo, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka būtent dėl šios ieškovės nurodytos aplinkybės.

99Dėl sandorio sudarymo per atstovą

10029.

101Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).

10230.

103Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 2.132 straipsnio, nors nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos, kurioms esant galima teigti, jog atsakovo atstovė I. Š. sudarė 2010 m. birželio 11 d. paskolos sandorį kaip atsakovo atstovė, o ne asmeniškai. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis neatitinka nė vienos iš CK 2.132 straipsnyje nustatytų sąlygų.

10431.

105Kaip matyti iš 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, joje aiškiai nurodoma, kad paskolos gavėja yra trečiasis asmuo I. Š., sandoryje niekur nėra minima, kad atsakovė veiktų pagal jai išduotą atsakovo įgaliojimą, todėl galima daryti išvadą, kad atstovavimo faktas nebuvo atskleistas. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad atsakovas sandorio tvirtinimo metu nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog tą pačią dieną, t. y. 2010 m. birželio 11 d., buvo tvirtinamas ir hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeistas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, hipotekos sandorį sudarant trečiajam asmeniui, veikiančiam pagal įgaliojimą. Pažymėtina 2010 m. birželio 11 d. hipoteka laikytina svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 straipsnis), kadangi joje aiškiai nurodoma, kad skolininkas yra trečiasis asmuo I. Š., o įkeičiamo daikto savininkas – atsakovas. Tuo atveju, jei hipoteka būtų sudaroma atsakovo prievolei užtikrinti (paprastoji hipoteka), hipotekos lakšte skolininku būtų nurodomas pats atsakovas, o ne trečiasis asmuo I. Š.. Taigi, ta pati notarė, tuo pat metu tvirtino du sandorius, kurių vienas buvo sudaromas trečiojo asmens asmeniškai ir trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovės, aiškiai nurodant sandoriuose jų šalis. Bet kuriam protingam (rūpestingam ir atidžiam) žmogui iš tokių aplinkybių turėtų būti suprantama kas yra paskolos gavėjas, kaip užtikinama jo grąžintina paskola. Kaip jau buvo minėta, pagal Notariato įstatymo 31 straipsnį, tuo atveju, jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai – nesant 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartyje jokių įrašų apie tai, kad trečiasis asmuo I. Š. veikė kaip atsakovo įgaliotinė, t. y. atstovavimo faktas nėra atskleistas, nėra pagrindo atsakovui taikyti CK 2.133 straipsnyje nustatytus padarinius. Be to, 2010 m. birželio 11 d. sutartyje abi šalys – tiek paskolos gavėjas (trečiasis asmuo), tiek paskolos davėjas (ieškovė) patvirtina, kad sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos.

106Dėl paskolos sutarties sudarymo

10732.

108Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

10933.

110Vertinant 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties turinį matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sulygo dėl 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur) sumos paskolos suteikimo, kurią trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. birželio 11 d. Sutarties 3 punkte nurodoma, kad paskolos davėjas įsipareigoja pavedimu sumokėti paskolos gavėjui į I. Š., a. k. ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, o byloje trečiojo asmens I. Š. sąskaitos išrašai patvirtina, kad paskolos suma būtent jai ir buvo perduota: 2010 m. birželio 28 d. pervesta 100 000 Lt, o 2011 m. vasario 1 d. – 120 000 Lt. Taigi, tiek paskolos turinys, tiek šalių atlikti veiksmai patvirtina, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės ir trečiojo asmens I. Š..

11134.

112Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog neva Sutarties 3 punkte yra kalbama apie du skirtingus asmenis – paskolos gavėją ir I. Š., nurodant sąlygą „pavedimu sumokėti paskolos gavėjui į I. Š., a. k. ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440“. Pabrėžtina, kad 2010 m. birželio 11 d. sutarties įžanginėje dalyje šalys aiškiai apsibrėžia sąvokas „paskolos davėjas“ ir „paskolos gavėjas“, o pastarąja būtent įvardinama I. Š.. Sutarties 3 punkte nurodoma, kad pinigai pervedami būtent paskolos gavėjui, o ne kitam asmeniui. Tai, kad tame pačiame punkte nurodomi ir banko sąskaitos, į kurią pervedami pinigai, savininko duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina faktą, kad paskola buvo suteikta būtent trečiajam asmeniui I. Š., nes pinigai pervesti būtent į jai priklausančią banko sąskaitą.

11335.

114Apeliantė akcentuoja, kad teismas privalėjo aiškintis tikruosius šalių ketinimus, nes ieškovė įrodinėjo, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atstovaujamojo (atsakovo) interesais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010), tačiau pabrėžia, jog sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos siekiant atskleisti sutarties šalių ketinimus bei įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė paskolos sutarties turinio neginčija, kadangi nėra ginčo dėl ieškovės ir trečiojo asmens I. Š. tarpusavio įsipareigojimų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju, prisidengiant sutarčių aiškinimo taisyklėmis, yra siekiama perkelti paskolos gavėjo teises ir pareigas atsakovui, paneigti sutarčių uždarumo principą.

11536.

116Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Pabrėžtina, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad paskola suteikiama atsakovo naudai, o net ir tuo atveju (jei tai būtų nustatyta), kad atsakovė gautas lėšas naudojo atsakovo žemės sklypų tvarkymui, nesudaro pagrindo ieškovei paskolos grąžinimo reikalauti iš atsakovo, kuris nėra paskolos teisinių santykiu dalyvis, ką būtent ir lemia sutarties uždarumo principas. Įvertinus ieškovės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės ieškovė reikalavimą pripažinti paskolos sutartį su atsakovu, grindžia tik tuo, jog atsakovas turi turto, o toks motyvas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumą, bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

117Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių

11837.

119Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Apeliantė taip pat teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas nelogiškomis išvadomis bei neatskleista bylos esmė.

12038.

121CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

12239.

123Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo žemės sklypu, įgaliojimų trečiajam asmeniui I. Š. ir I. K. (jie tvarkė žemės išpirkimo, sklypo padalijimo dokumentus) suteikimu. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes ieškovės reikalavimas tirti aplinkybes, susijusias su žemės sklypo padalinimu, išeina už ieškinio ribų – ieškovė prašo pripažinti 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį sudarytą su atsakovu ir priteisti skolą, tačiau byloje nėra ginami trečiojo asmens I. Š. interesai, t. y. šis asmuo byloje savarankiškų reikalavimų nėra pareiškęs, kurie būtų susiję su pinigų panaudojimu atsakovo žemės sklypui. Aplinkybės, susijusios su žemės sklypo padalinimu ir pirkimu, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas tirti, pripažindamas, kad šios aplinkybės galėtų būti kito ginčo objektu, trečiajam asmeniui I. Š. įrodinėjant sukurtą atsakovo naudą, jei tokia būtų nustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti šalių pateiktus įrodymus, susijusius su žemės sklypo dalinimu/pardavimu, nes būtent teismo pareiga nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, todėl nėra pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo pažeidimą (CPK 185 straipsnis) bei tai, kad buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnis).

12440.

125Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė trečiajam asmeniui galimybės pateikti įrodymus, kurie būtų patvirtinę, jog skolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo interesams tenkinti. Pirma, trečiasis asmuo I. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo 2018 m. lapkričio 11 d. parengiamajame posėdyje. Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad duodama paaiškinimus I. Š. ir paklausta teismo, ar supranta, jog savo paaiškinimus reikia pagrįsti įrodymais ir ar gali pateikti teismui įrodymus, kad trečiasis asmuo sumokėjo valstybei už atsakovo naudai išpirktą žemę, trečiasis asmuo nurodė, jog šiuo metu įrodymų neturi, tačiau gali kreiptis į notarą, ir juos gauti, tačiau nors ir 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas, iki kito teismo posėdžio, t. y. 2019 m. sausio 10 d. trečiasis asmuo I. Š. jokių įrodymų teismui nepateikė, kas taip pat patviritna, kad trečiasis asmuo I. Š. nebuvo suinteresuota įrodymų teikimu byloje.

12641.

127Įrodymų rinkimas ir teikimas – šalių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Taigi, nors trečiajam asmeniui I. Š. 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu ne kartą buvo pabrėžta, jog ji savo teiginius turi įrodyti, trečiasis asmuo nesiėmė jokių priemonių, jog įrodymus gautų bei nepateikė įrodymų, kad jos minimų dokumentų nepavyko gauti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

12842.

129Be kita ko, CPK 226 straipsnyje įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

13043.

131Pirmiau nurodytos civilinio proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad įrodymai turi būti pateikti ir surinkti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Vėlesnis įrodymų teikimas gali eliminuoti šalies galimybę remtis atitinkamais įrodymais grindžiant savo reikalavimus arba atsikirtimus – teismas gali atsisakyti priimti teikiamus įrodymus, jeigu, teismo vertinimu, jie galėjo būti pateikti anksčiau, t. y. iki pasirengimo nagrinėti bylą teisme proceso pabaigos. Nagrinėjamu atveju parengiamasis posėdis byloje vyko 2018 m. lapkričio 12 d. Nors trečiasis asmuo I. Š. parengiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau trečiasis asmuo atvyko į 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį, kurio metu, galima teigti, kad trečiajam asmeniui I. Š. tapo žinoma, jog ji turi teisę teismui pateikti įrodymus. Įvertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu atsisakė sudaryti trečiajam asmeniui galimybę gauti jos nurodomus dokumentus, nes trečiasis asmuo I. Š. nepasinaudojo savo teise pateikti teismui įrodymus dar iki 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio.

13244.

133Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visas išvadas padarė, remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, tačiau nevertino ieškovės atstovo Anupro Mišeikio, liudytojo I. K. bei trečiojo asmens I. Š. parodymų. Apeliantės argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, tiek liudytojo I. K. parodymus, tačiau konstatavo, jog jie yra nepagrįsti įrodymais. Svarbu pažymėti, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai visada yra šiek tiek subjektyvūs, nes tiek šalys, tiek tretieji asmenys yra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl būtent įrodymų visumos vertinimas leidžia nustatyti teismui faktą labiau tikėtina buvus ar nebuvus (CPK 185 straipsnis). Teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojo I. K. parodymus, nes liudytoją ir atsakovą šiuo metu sieja konfliktiniai santykiai, taip pat liudytojas yra trečiojo asmens I. Š. sugyventinis, todėl tikėtina, kad liudytojas I. K. taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kita vertus, teisėjo kolegijos vertinimu, liudytojas I. K., nurodydamas, kad davė atsakovui iš paskolintų pinigų 90 000 Lt dalimis, tik patvirtino faktą, jog iš ieškovės gautais pinigais disponavo ne atsakovas, o trečiasis asmuo I. Š. ir liudytojas I. K..

13445.

135Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu I. Š., pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar neatskleidė bylos esmės (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

136Dėl procesinės bylos baigties

13746.

138Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

139Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

14047.

141Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

14248.

143Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovas patyrė apeliacinės instancijos teisme.

144Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

145Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

146Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vordana“, juridinio asmens kodas 124274555, 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VORDANA“ kreipėsi... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. birželio 11 d. su trečiuoju asmeniu I. Š.... 10. 3.... 11. Ieškovė paaiškino, kad paskolinti pinigai buvo skirti sutvarkyti atsakovui... 12. 4.... 13. Ieškovas nurodė, jog atsakovas, įsigijęs papildomą žemės plotą, ketino... 14. 5.... 15. Ieškovės žiniomis, atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo atlikti... 16. 6.... 17. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su... 18. 7.... 19. Trečiasis asmuo I. Š. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, tačiau... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 24. 9.... 25. Teismas konstatavo, kad ieškovei pinigus pervedus į trečiojo asmens I. Š.... 26. 10.... 27. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad paskolos sutartis buvo sudaryta... 28. 11.... 29. Teismas liudytojo I. K. parodymus, kad jis davė atsakovui iš paskolintų... 30. 12.... 31. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio... 32. 13.... 33. Aplinkybes, kad atsakovo valdytas žemės sklypas buvo padidintas, atidalintas,... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 36. 14.... 37. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „VORDANA“ prašo panaikinti Vilniaus... 38. 14.1.... 39. Pirmosios instancijos teismas netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 40. 14.2.... 41. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas. Teismas privalėjo aiškintis... 42. 14.3.... 43. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl šios... 44. 14.4.... 45. Atsakovo dalyvavimas ar nedalyvavimas sudarant paskolos sutartį nėra svarbus,... 46. 14.5.... 47. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo byloje pripažinti būtinu... 48. 14.6.... 49. Trečiasis asmuo I. Š. 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu prašė... 50. 15.... 51. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį prašo jį atmesti.... 52. 15.1.... 53. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines... 54. 15.2.... 55. Šalis, prašanti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi pagrįsti... 56. 15.3.... 57. Ieškovės prašomas pridėti naujas įrodymas neatitinka sąsajumo... 58. 15.4.... 59. Bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio... 60. 15.5.... 61. Civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog... 62. 15.6.... 63. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad sąlyga dėl subjekto, kuris... 64. 15.7.... 65. Aplinkybė, kad įrodymai buvo įvertinti nepalankiai ieškovei, dar... 66. 15.8.... 67. Ieškovės vadovo elgesys neatitinka objektyviai rūpestingo ir kvalifikuoto... 68. IV.... 69. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 70. 16.... 71. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 72. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 73. 17.... 74. Atsakovo sūnui – I. K. 2005 m. vasario 1 d. buvo išduotas įgaliojimas,... 75. 18.... 76. Ieškovė ir trečiasis asmuo I. Š. 2010 m. birželio 11 d. sudarė paskolos... 77. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 78. 19.... 79. Ieškovė pateikė trečiojo asmens I. Š. po teismo sprendimo priėmimo gautą... 80. 20.... 81. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme... 82. 21.... 83. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus – 2009 m. birželio 3 d.... 84. 22.... 85. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų,... 86. 23.... 87. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei vadovaujantis CPK 314 straipsniu,... 88. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 89. 24.... 90. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 91. 25.... 92. Apeliantė tvirtina, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, nes teismas... 93. 26.... 94. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio... 95. 27.... 96. Antra, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės... 97. 28.... 98. Atsižvelgiant į tai, jog teisėjų kolegija nenustatė procesinių teisės... 99. Dėl sandorio sudarymo per atstovą... 100. 29.... 101. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per... 102. 30.... 103. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 2.132... 104. 31.... 105. Kaip matyti iš 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, joje aiškiai... 106. Dėl paskolos sutarties sudarymo... 107. 32.... 108. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 109. 33.... 110. Vertinant 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties turinį matyti, kad... 111. 34.... 112. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog neva Sutarties 3 punkte... 113. 35.... 114. Apeliantė akcentuoja, kad teismas privalėjo aiškintis tikruosius šalių... 115. 36.... 116. Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas... 117. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių... 118. 37.... 119. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje... 120. 38.... 121. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai... 122. 39.... 123. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų... 124. 40.... 125. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 126. 41.... 127. Įrodymų rinkimas ir teikimas – šalių pareiga (CPK 179 straipsnio 1... 128. 42.... 129. Be kita ko, CPK 226 straipsnyje įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą... 130. 43.... 131. Pirmiau nurodytos civilinio proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad... 132. 44.... 133. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visas išvadas padarė, remdamasis... 134. 45.... 135. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 136. Dėl procesinės bylos baigties ... 137. 46.... 138. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė... 139. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 140. 47.... 141. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į... 142. 48.... 143. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme... 144. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 145. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 146. Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas ( - ) iš ieškovės uždarosios...