Byla e2A-608-302/2018
Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vordana“, I. K. (I. K.) ir I. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovams I. K. (I. K.), I. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vordana“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 11 d. sudarytą ir 2010 m. birželio 21 d. įregistruotą hipotekos sandorį (identifikavimo kodas 01120100009233) (toliau – Hipotekos sandoris), kuriuo, užtikrinant I. Š. prievolę UAB „Vordana“, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis V. K..

82.

9Ieškovas nurodė, kad jis ketino atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, atlikti jų atidalijimo procedūras ir dėl to savo sūnui I. K. 2005 m. vasario 1 d. išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo jį savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti bet kuriuo jam asmeninės ir (ar) bendrosios nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius. Vėliau buvo sužinota, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai be jo žinios ir sutikimo buvo įkeisti, sudarant ginčijamą Hipotekos sandorį. Ieškovas paaiškino, kad tarp I. Š., kuri yra jo sūnaus sugyventinė, ir UAB „Vordana“ 2010 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis. UAB „Vordana“ direktorius A. M. yra ilgametis ieškovo sūnaus I. K. draugas, be to, jis asmeniškai pažįsta ir ieškovą, tačiau apie ginčijamo sandorio sudarymą ieškovas nebuvo informuotas. Minėta I. Š. prievolė UAB „Vordana“ buvo užtikrinta sutartine hipoteka. Hipotekos sandoris sudarytas 2010 m. birželio 11 d., įkeičiant ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nors įgaliojimas buvo suteiktas I. K., tačiau, hipoteka įkeičiant V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo atstove nurodyta I. Š., kuri nėra įgaliota ieškovo atstovė. Taigi, I. Š., užtikrindama savo prievolių įvykdymą UAB „Vordana“, neteisėtai įkeitė ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į atsakovų draugiškus santykius, UAB „Vordana“ turėjo žinoti apie interesų konfliktą, o tai reiškia, kad UAB „Vordana“ yra nesąžiningas trečiasis asmuo. Ieškovas tvirtino, kad nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.135 straipsnio 1 dalį ir pripažinti 2010 m. birželio 11 d. sudarytą ir 2010 m. birželio 21 d. įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį negaliojančiu.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu V. K. ieškinį atsakovų I. Š. ir UAB „Vordana“ atžvilgiu tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu 2010 m. birželio 11 d. I. Š. ir UAB „Vordana“ direktoriaus A. M. pasirašytą hipotekos lakštą su 2016 m. gegužės 4 d. pakeitimu, kuriuo 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus UAB „Vordana“ ir skolininkės I. Š., įvykdymo užtikrinimui įkeisti V. K. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, esantys adresu ( - ): žemės sklypas (0,0896 ha, unikalus Nr. ( - )), žemės sklypas (0,0706 ha, unikalus Nr. ( - )), žemės sklypas (0,0767 ha, unikalus Nr. ( - )), žemės sklypas (0,784 ha, unikalus Nr. ( - )), žemės sklypas (0,0708 ha, unikalus Nr. ( - )), žemės sklypas (0,0964 ha, unikalus Nr. ( - ), įkeista 542/964 dalis), gyvenamasis namas (49,42 kv. m., unikalus Nr. ( - )), kiti statiniai (šulinys, laiko tualetas, unikalus Nr. ( - ) ), ūkinis pastatas (33 kv. m., unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (32 kv. m., unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (8 kv. m., unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (5 kv. m., unikalus Nr. ( - )), pirtis (18 kv. m., unikalus Nr. ( - )). Ieškinį atsakovo I. K. atžvilgiu atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

144.

15Teismas nustatė, kad notarė D. B. 2010 m. birželio 11 d. patvirtino I. Š. ir UAB „Vordana“ direktoriaus A. M. pasirašytą hipotekos lakštą. Šiuo hipotekos lakštu 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus UAB „Vordana“ ir skolininkės I. Š., įvykdymo užtikrinimui įkeisti V. K. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai adresu ( - ). Sutartinės hipotekos lakšte už įkeičiamų daiktų savininką V. K. pasirašė I. Š., veikdama pagal 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimą. Pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį paskolos davėjas UAB „Vordana“ suteikė paskolos gavėjai I. Š. 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą iki 2012 m. birželio 11 d., nustatant 12 proc. dydžio metines palūkanas (pinigų perdavimo faktą patvirtina 2010 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimas 100 000 Lt sumai ir 2011 m. vasario 1 d. mokėjimo pavedimas 120 000 Lt sumai).

165.

17Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino aplinkybes, pripažindamas, kad įgaliojimą, susijusį su savo turto tvarkymu, buvo išdavęs ir sūnaus partnerei I. Š., tačiau teigė, kad teisė įkeisti žemės sklypą su statiniais, esančiais ( - ), nebuvo suteikta.

186.

19Įvertinęs ieškovo 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo turinį, teismas sprendė, kad atsakovė I. Š., įkeisdama ieškovo nuosavybę savo paskolos užtikrinimui, viršijo įgaliojimu jai suteiktas teises: „valdyti, tvarkyti ir disponuoti (su teise parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas, mainyti, įkeisti, laiduoti ir / ar garantuoti turtu už mano prievoles ar išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis (be teisės dovanoti) mano vardu įgytu nekilnojamuoju daiktu“. Teismo nuomone, minėtas įgaliojimas patvirtina tik atstovės teisę įkeisti turtą siekiant užtikrinti atstovaujamojo prievoles, bet ne trečiųjų asmenų prievoles.

207.

21Iš atsakovės I. Š. paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė įsivaizdavo, jog buvo įgijusi nuosavybę į įkeistus žemės sklypus pagal 2006 m. spalio 20 d. preliminarią žemės sklypo ir statinių pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiems paaiškinimams pritarė ir atsakovas I. K., atsiliepime patvirtindamas, kad jis, veikdamas pagal savo tėvo V. K. 2005 m. vasario 1 d. išduotą notarinį įgaliojimą, pardavė žemės sklypą ir statinius I. Š. pagal 2006 m. spalio 20 d. preliminarią sutartį už 36 000 Lt, kurių dar neperdavė atstovaujamajam.

228.

23Teismo vertinimu, tokie I. Š. paaiškinimai papildomai patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovė, veikdama pagal įgaliojimą, neturėjo pavedimo sudaryti Hipotekos sandorį ir iš tikrųjų vykdė savo valią, o ne atstovavo įgaliotoją, o tai yra interesų konflikto situacija, kaip tai numatyta CK 2.135 straipsnyje.

249.

25Įvertinęs atsakovės I. Š. paaiškinimus, kad 2006 m. spalio 20 d. buvo sudaryta preliminari žemės sklypo ir statinių pirkimo–pardavimo sutartis, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl tarp šalių susiklosčiusių artimų santykių, o nuosavybės perleidimas šalių susitarimu buvo įformintas „generaliniu įgaliojimu“, pagal kurį atsakovė galėtų veikti iš esmės taip, kaip žemės sklypo ir statinių savininkė, teismas darė išvadą, kad atsakovė I. Š. 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo išdavimą vertina kaip tariamą sandorį, kurio tikrasis tikslas buvo perleisti jai nuosavybę, o ne įgalioti. Kadangi atsakovė nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl įgaliojimo nuginčijimo ar nuosavybės pripažinimo, teismas šių atsakovės argumentų pagrįstumo nevertino, tik pažymėjo, kad preliminari sutartis jai jokių nuosavybės teisių nesukūrė, o šalių faktinis elgesys patvirtino, jog atsakovė realiai veikė pagal įgaliojimą, nes atliko daug veiksmų atstovaujamojo naudai tvarkydama dokumentus.

2610.

27Atsižvelgęs į tai, kad šalys viena kitą pažinojo, teismas sprendė, jog UAB „Vordana“ turėjo suprasti, kad I. Š. įkeičia ne savo daiktus, ir kad kaip atstovė pagal įgaliojimą sudarydama tokį sandorį, kuris yra žalingas atstovaujamajam, ji veikia interesų konflikto situacijoje.

2811.

29Įvertinęs atsakovės rašytinius paaiškinimus, pateiktus atsiliepime, teismas sprendė, kad atsakovė veikė kaip turto savininkė ir paskolą naudojo savo nuožiūra, savo interesams, todėl sprendė, jog ginčo sandoris neatitiko atstovaujamojo V. K. interesų.

3012.

31Nors ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad už jam priklausiančių daiktų įkeitimą, viršijant įgaliojimą, yra atsakingas ir I. K., tačiau teisme reikalavimų jo atžvilgiu nepalaikė, todėl ieškinį šio atsakovo atžvilgiu teismas atmetė.

32III.

33Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3413.

35Atsakovė UAB „Vordana“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jei būtų nuspręsta, kad bylą pagal joje esančius įrodymus galima nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tai atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

3613.1

37Pripažindamas Hipotekos sandorį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kokias pasekmes sandorio panaikinimas sukels atsakovei UAB „Vordana“. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo UAB „Vordana“ atsidūrė itin nepalankioje padėtyje, nes neteko suteiktos paskolos užtikrinimo priemonės, kas dėl šiandieninės I. Š. finansinės situacijos praktiškai daro neįmanomą skolos susigrąžinimą.

3813.2

39Byla buvo išnagrinėta apie posėdį tinkamai nepranešus atsakovui I. K., nors parengiamajame posėdyje protokoline nutartimi minėto atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Atsakovo I. K. parodymai byloje būtų pirminis įrodymas apie ieškovo V. K. tikrąją valią, suteikiant įgaliojimą sūnui disponuoti turtu, kuris vėliau buvo įkeistas UAB „Vordana“.

4013.3

41Nors teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas patikslino ieškinio pagrindą, tačiau ieškovas į bylą nepateikė patikslinto ieškinio. Taigi byla buvo išnagrinėta teismo posėdžio metu ieškovui pakeitus ieškinio pagrindą, tačiau apie tai nebuvo informuota nei atsakovė I. Š., nei atsakovas I. K., nei notarė D. B., ir nebuvo suteikta jiems galimybė šalims atsikirsti.

4213.4

43Spręsdamas apie ieškovo tikrąją valią, susijusią su nuosavybės teise valdomo turto įkeitimu, teismas nevertino aplinkybių, egzistavusių ginčijamo sandorio sudarymo metu. 2005 m. vasario 1 d. įgaliojimu ieškovas savo sūnui I. K. suteikė itin plačius įgaliojimus tvarkyti jo turtą, o tai reiškia, kad leidimą įkeisti ieškovo turtą atsakovei I. Š. galėjo duoti ne tik pats ieškovas, bet ir atsakovas I. K.. Nesiaiškinęs šių aplinkybių, teismas negalėjo teisingai išnagrinėti bylos.

4413.5

45Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčijamas Hipotekos sandoris galėjo būti žalingas ieškovui. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas faktiškai nevaldė savo turto. Po ginčijamo sandorio sudarymo būtent atsakovė I. Š. vystė įkeistą sklypą (2016 metais iš vieno žemės sklypo buvo suformuoti šeši nauji žemės sklypai). Logiška, kad naujų sklypų formavimo darbai reikalavo išlaidų. Kadangi pats ieškovas neorganizavo žemės sklypo pertvarkymo darbų, daugiau nei akivaizdu, jog šias išlaidas apmokėjo arba atsakovas I. K., arba I. Š.. Tikėtina, kad šios išlaidos galėjo būti apmokėtos pinigais, gautais iš UAB „Vordana“ suteiktos paskolos.

4613.6

47Pirmosios instancijos teismas nesąžiningai atsakovės UAB „Vordana“ vadovo A. M. nuoširdžius parodymus panaudojo prieš pačią apeliantę kaip įrodymą dėl apeliantės nesąžiningumo. Be paties UAB „Vordana“ vadovo duotų paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų daryti išvadą dėl UAB „Vordana“ nesąžiningumo. Be to, teismas tariamą A. M. nesąžiningumą nepagrįstai sutapatino su UAB „Vordana“ nesąžiningumu. Sprendimą suteikti paskolą I. Š. priėmė ne A. M., o du UAB „Vordana“ akcininkai. Neįrodžius UAB „Vordana“ nesąžiningumo, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo naikinti ginčijamą sandorį CK 2.135 straipsnio pagrindu.

4814.

49Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės UAB „Vordana“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5014.1

51Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta jokių pažeidimų, dėl kurių būtų galima grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5214.2

53Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. kovo 7 d. nutartimis buvo nutarta šaukimus atsakovams I. K. ir I. Š. įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje UAB „Vordana“ advokatas nurodė, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą neatvykus atsakovams. Minėto teismo posėdžio metu teismas nutarė nepripažinti atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje būtinu ir atšaukė ankstesnę nutartį dėl atsakovų dalyvavimo pripažinimo būtinu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai informavus atsakovus apie posėdį.

5414.3

55Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sudarant Hipotekos sandorį, atsakovai veikė interesų konflikto situacijoje, todėl pagrįstai buvo konstatuota, jog, atsižvelgiant į sandorio specifiką, UAB „Vordana“ nelaikytina sąžininga sandorio šalimi. Pats UAB „Vordana“ direktorius A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, suteikiant paskolą I. Š. ir įkeičiant nekilnojamuosius daiktus, jis nesidomėjo, ar apie tai žino tikrasis daiktų savininkas V. K.. Taip pat A. M. patvirtino, kad, žinodamas, jog įkeičiamas I. Š. nepriklausantis turtas, jis padėjo savo draugams gauti paskolą. Šiuo metu UAB „Vordana“ nereikalauja nei skolos, nei palūkanų, kurios yra ne mažesnės kaip 53 000 Eur, grąžinimo, nes įkeisto turto užteks ir įsiskolinimui ir palūkanoms padengti, o tai taip pat patvirtina apeliantės nesąžiningumą.

5614.4

57Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių I. Š. neva patirtas išlaidas dėl žemės sklypų dokumentų rengimo. Akivaizdu, kad svetimų žemės sklypų dokumentų rengimui patirti 53 521,77 Eur išlaidų yra ne tik neadekvatu, bet ir neprotinga. Tai turėjo suprasti ne tik pati I. Š., bet ir A. M., kuris neva norėjo padėti draugams.

5815.

59Atsakovas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų bylą pagal joje esančius, atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6015.1

61Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai apie teismo posėdį neinformavęs apelianto I. K.. Be apelianto parodymų byla buvo neteisingai išspręsta, neatskleidžiant jos esmės.

6215.2

63Ieškovas I. K. 2005 m. vasario 1 d. suteikė itin plačios apimties įgaliojimą tvarkyti ginčo sandoriu įkeistą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai ginčo turtą valdė kaip savo, ieškovas jokių pretenzijų dėl to nereiškė iki pat ieškinio pateikimo dienos. Ieškovui turėjo būti žinoma ir apie paskolą, ir apie turto įkeitimą, nes ieškovas turėjo suprasti, kad tolesniam žemės sklypo vystymui reikia pinigų. Ieškovą, atsakovą I. K. ir I. Š. siejo artimi giminystės ir šeimyniniai santykiai: ieškovas yra I. K. tėvas, o I. K. ir I. Š. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį – faktiškai buvo šeima. Atsižvelgiant į ieškovo I. K. suteikto įgaliojimo apimtį, darytina išvada, kad leidimą atsakovei I. Š. įkeisti turtą UAB „Vordana“ naudai galėjo duoti ir I. K., todėl šiuo atveju svarbi ne tik ieškovo, bet ir I. K., kaip ieškovo atstovo, valia. Atsakovė I. Š. veikė turėdama apelianto I. K. pritarimą, todėl I. Š. veiksmai atitiko ir paties ieškovo V. K. valią.

6415.3

65Įkeitimo sandoris nebuvo žalingas ieškovui, kadangi dalis pinigų, gautų paskolos sutarties pagrindu, buvo panaudoti ieškovui nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pertvarkymui, t. y. naujų sklypų formavimui.

6615.4

67Pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Vordana“ nesąžiningumo yra nepagrįsta. Ginčo sandorio sudarymo metu tiek ieškovą V. K., tiek atsakovą I. K., tiek atsakovę I. Š., tiek UAB „Vordana“ atstovą A. M. siejo draugiški santykiai. UAB „Vordana“, sudarydama paskolos sutartį ir Hipotekos sandorį, elgėsi sąžiningai ir apdairiai, kiek tuo metu buvo įmanoma.

6816.

69Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovo I. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7016.1

71Nepagrįstas apelianto teiginys, kad byla buvo išnagrinėta jam nepranešus apie posėdį. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. kovo 7 d. nutartimis buvo nutarta šaukimus atsakovams I. K. ir I. Š. įteikti viešo paskelbimo būdu, o teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu teismas atšaukė savo nutartį dėl atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu.

7216.2

73A. M. yra artimas I. K. draugas, jis taip pat pažįsta ir I. Š.. Pats UAB „Vordana“ direktorius A. M. patvirtino, kad jis pažįsta ir ieškovą V. K., tačiau nepasidomėjo, ar apie įkeičiamą turtą žino jo savininkas. Be to, nurodė, kad šiuo metu dėl to, jog pažįstą I. Š. ir žino jos finansinę situaciją, net septynerius metus nereikalauja nei paskolos, nei palūkanų grąžinimo, nes įkeisto turto užteks ir įsiskolinimui, ir palūkanoms padengti. Jau nuo pat pradžių, kai 2010 m. birželio 11 d. I. Š. sudarė 63 716,40 Eur dydžio paskolos sutartį, numatant paskolos grąžinimą po dviejų metų ir nustatant 12 proc. dydžio metines palūkanas, turėjo būti aišku, kad paskolos grąžinimas yra neįgyvendinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, buvo visi pagrindai, įtvirtinti CK 2.135 straipsnyje, panaikinti Hipotekos sandorį.

7416.3

75Tiek skolintis didelę sumą pinigų, tiek patirti 53 521,77 Eur išlaidų svetimų žemės sklypų rengimui yra neadekvatu ir neprotinga. Tai turėjo suprasti tiek atsakovė I. Š., tiek atsakovas I. K., tiek atsakovė UAB „Vordana“. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių neva patirtas žemės sklypų dokumentų rengimo išlaidas.

7617.

77Atsakovė I. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7817.1

79Kadangi atsakovui I. K. šaukimas nebuvo įteiktas, teismui pripažinus jo dalyvavimą būtinu, teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, turėjo būti atidėtas.

8017.2

81Sprendimas yra paremtas išvadomis, kurios nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Neaišku, kodėl teismas atmetė atsakovės paaiškinimus dėl paskolos panaudojimo nekilnojamojo turto gerinimui, žemės sklypų perprojektavimui, padalijimui ir t. t. ir padarė išvadą, kad paskola buvo panaudota pačios atsakovės reikmėms. Ieškovo atsakovei I. Š. suteiktame įgaliojime buvo numatyta teisė už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas parduoti, mainyti, įkeisti, laiduoti ir (ar) garantuoti turtu, priklausančiu ieškovui, todėl darytina išvada, kad atsakovė neviršijo jai suteiktų įgaliojimų ribų.

8217.3

83Teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, be to, peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad atsakovė I. Š., neturėdama tam įgalinimų, atliko sau naudingus veiksmus – savo paskolos užtikrinimui įkeitė ieškovo turtą. Vėliau, netikslinant ieškinio, ieškinio esmė buvo pakeista - ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ir I. Š. buvo išduotas įgaliojimas. Toks patikslinimas, apsiribojus tik fakto konstatavimu, apribojo kitų šalių procesines teises tinkamai gintis nuo nepagrįstų reikalavimų. Peržengdamas ieškinio ribas, teismas sprendime pats suformulavo apeliantės veiksmų vertinimą – interesų konfliktas, kai įgaliotas asmuo veikia ne įgaliotojo, o savo naudai. Tokiu būdu buvo pažeistas nešališkumo ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principas.

8417.4

85Peržengdamas ieškinio ribas, teismas sprendime pasisakė dėl 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo kaip tariamo sandorio. Šio įgaliojimo ieškovas neprašė pripažinti tariamu sandoriu. Teismo išvada, kad trečiasis asmuo yra nesąžiningas, kadangi turėjo įžvelgti įgaliojimo netinkamumą, taip pat yra niekuo nepagrįsta.

8617.5

87Nesuprantama, kokiu pagrindu remdamasis teismas padarė išvadą dėl ginčo sandorio žalingumo ieškovui. Teismas net nesiaiškino, kaip buvo panaudoti paskolos pagrindu gauti pinigai, kaip buvo suformuoti atskiri sklypai, kaip buvo pakeista jų paskirtis į gyvenamųjų namų statybą, kodėl pakilo jų vertė.

8817.6

89Ieškinys atsakovo I. K. atžvilgiu buvo atmestas, tai darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisė ieškovui visas jo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovo prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 736 Eur) yra akivaizdžiai per didelės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį, nebuvo pateikti teismo posėdžio metu, todėl šalys neturėjo galimybės su jais susipažinti.

9018.

91Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės I. Š. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9218.1

93Net ir darant prielaidą, kad atsakovai pasirašė Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovės I. Š. veiksmai, kai ji savo vardu pasiėmė 220 000 Lt paskolą iki 2012 m. birželio 11 d., nustatant 12 proc. dydžio metines palūkanas ir įkeičiant ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą, patvirtinta, jog apeliantė veikė išimtinai savo, o ne ieškovo interesais. Ieškovas nei apie paskolą, nei apie galbūt pasirašytą Preliminarią sutartį nežinojo, nes ieškovui jokie pinigai pagal tariamą Preliminarią sutartį niekada nebuvo sumokėti. Bet kuriuo atveju prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pagal atsakovės I. Š. nurodytą Preliminarią sutartį jau yra pasibaigusi.

9418.2

95Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. kovo 7 d. nutartimis buvo nutarta šaukimus atsakovams I. K. ir I. Š. įteikti viešo paskelbimo būdu, o teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu teismas atšaukė savo nutartį dėl atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai atsakovui nepranešus apie posėdį, nepagrįstas.

9618.3

97Atsakovė I. Š., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau niekaip nepagrindžia savo prielaidų, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, netinkamai taikė teisės normas.

9819.

99Atsakovė UAB „Vordana“ atsiliepime į atsakovų I. K. ir I. Š. apeliacinius skundus nurodo, kad nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus yra pateikusi savo apeliaciniame skunde. Kadangi atsakovų argumentai iš dalies sutampa su UAB „Vordana“ nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, tai UAB „Vordana“ patvirtino, kad sutinka su atsakovų argumentais ir skunduose suformuluotais prašymais.

10020.

101Atsakovė I. Š. atsiliepime į atsakovės UAB „Vordana“ apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko UAB „Vordana“ apeliacinį skundą ir teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

102IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10321.

104Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

105Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

10622.

107Apeliantė UAB „Vordana“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir bylai svarbių aplinkybių, neištyrė byloje esančių įrodymų ir išėjo už ieškinio ribų, bylą išnagrinėjo atsakovams teismo posėdyje nedalyvaujant, todėl egzistuoja teisinis pagrindas, įtvirtintas CPK 322 straipsnyje, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10823.

109Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

11024.

111Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismas), siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

11225.

113Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo atveju atsakovės UAB „Vordana“ apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino itin reikšmingų aplinkybių, išėjo už ieškinio ribų, bylą išnagrinėjo atsakovams teismo posėdyje nedalyvaujant, jeigu būtų nustatyta, jog jie pagrįsti, bet kuriuo atveju sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, tačiau nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11426.

115Apeliantei UAB „Vordana“ nepateikus jokių išimtinių aplinkybių (pvz. būtinybė apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei šalims savo poziciją pakankamai išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

116Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

11727.

118Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties pagrindu UAB „Vordana“ suteikė I. Š. 220 000 Lt (63 716,40 Eur) paskolą iki 2012 m. birželio 11 d., nustatant 12 proc. dydžio metines palūkanas. Pinigų perdavimo faktą patvirtina 2010 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimas 100 000 Lt sumai ir 2011 m. vasario 1 d. mokėjimo pavedimas 120 000 Lt sumai.

11928.

120Notarė D. B. 2010 m. birželio 11 d. patvirtino I. Š. ir UAB „Vordana“ direktoriaus A. M. pasirašytą hipotekos lakštą. Šiuo hipotekos lakštu 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus UAB „Vordana“ ir skolininkės I. Š., įvykdymo užtikrinimui buvo įkeisti V. K. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, esantys adresu ( - ): žemės sklypo dalis (0,7505 ha), gyvenamasis namas (49,42 kv. m.), kiti statiniai (šulinys, laiko tualetas), ūkinis pastatas (33 kv. m.), ūkinis pastatas (32 kv. m.), ūkinis pastatas (8 kv. m.), ūkinis pastatas (5 kv. m.), pirtis (18 kv. m.). Hipoteka užtikrintos prievolės dydis 220 000 Lt, palūkanos 12 proc. Hipotekos lakšto duomenys 2016 m. gegužės 4 d. buvo pakeisti, ir vietoje įkeistos žemės sklypo dalies (0,7505 ha) įrašyti penki padalijimo būdu suformuoti 0,0896 ha, 0,0706 ha, 0,0767 ha, 0,784 ha ir 0,0708 ha žemės sklypai (paskirtis - kita, naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir vienas 0,0964 ha ploto žemės sklypas (paskirtis - kita, naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos). Sutartinės hipotekos lakšte už įkeičiamų daiktų savininką V. K. pasirašė I. Š..

12129.

122Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Hipotekos sandorį, kuriuo, užtikrinant I. Š. prievolę UAB „Vordana“, buvo įkeistas jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Ieškinyje nurodė, kad jis įgaliojimą buvo išdavęs savo sūnui I. K., o Hipotekos sandorį jo vardu sudarė I. Š.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino aplinkybes, pripažindamas, kad įgaliojimą, susijusį su savo turto tvarkymu, buvo išdavęs ir sūnaus partnerei I. Š., tačiau teigė, kad bet kuriuo atveju atstovei I. Š. nedavė pavedimo įkeisti žemės sklypą su statiniais, esančiais ( - ). Ieškovas teigė, kad apie Hipotekos sandorį sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 29 d. gavęs Hipotekos registro išrašą.

12330.

124Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atsakovų I. Š. ir UAB „Vordana“ atžvilgiu tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu 2010 m. birželio 11 d. I. Š. ir UAB „Vordana“ direktoriaus A. M. pasirašytą Hipotekos sandorį su 2016 m. gegužės 4 d. pakeitimu, o atsakovo I. K. atžvilgiu atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovė I. Š., įkeisdama ieškovo nuosavybę savo paskolos užtikrinimui, viršijo 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimu jai suteiktas teises ir kad atsakovė, už savo paskolą įkeisdama ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, veikė interesų konflikto situacijoje.

12531.

126Tiek atsakovė UAB „Vordana“, tiek atsakovas I. K. tiek I. Š. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsakovų apeliaciniai skundai grindžiami šiais esminiais argumentais: pirma, byla buvo išnagrinėta atsakovui I. K. tinkamai nepranešus apie teismo posėdį; antra, ieškovas patikslino ieškinio pagrindą, tačiau patikslintas ieškinys į bylą taip ir nebuvo pateiktas; trečia, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčijamas Hipotekos sandoris galėjo būti žalingas ieškovui; ketvirta, byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų daryti išvadą dėl UAB „Vordana“ nesąžiningumo; penkta, 2005 m. vasario 1 d. įgaliojimu ieškovas I. K. suteikė itin plačius įgaliojimus tvarkyti jo turtą, o tai reiškia, kad leidimą įkeisti ieškovo turtą atsakovei I. Š. galėjo duoti ne tik pats ieškovas, bet ir atsakovas I. K..

127Dėl pranešimo apie posėdį atsakovui I. K.

12832.

129Visi apeliantai tvirtina, kad byla buvo išnagrinėta atsakovui I. K. tinkamai nepranešus apie teismo posėdį, o tai, apeliantų teigimu, yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

13033.

131CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13234.

133Procesinių dokumentų įteikimas įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. Kadangi šaukimas į teismo posėdį atsakovui I. K. buvo siunčiamas 2017 m. birželio mėn., todėl, sprendžiant klausimą dėl atsakovo informavimo apie teismo posėdį, taikytina CPK redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.

13435.

135Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnis 1 dalis).

13636.

137Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovui I. K. šaukimas į teismo posėdį buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ( - ). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą adresą pats atsakovas buvo nurodęs ir teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos 2017 m. birželio 5 d. parengiamojo posėdžio metu teismui perdavė atsakovės I. Š. atstovė advokato padėjėja A. Š., o teismas protokoline nutartimi priėmė juos į bylą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, išsiuntus šaukimą du kartus paties atsakovo nurodytu adresu, kuris sutampa ir su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikė, jog šaukimas atsakovui buvo įteiktas tinkamai.

13837.

139Atkreiptinas dėmesys, kad šalis privalo nedelsdama pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o jeigu šios pareigos yra nesilaikoma, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

14038.

141Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atšaukęs 2017 m. birželio 5 d. protokolinę nutartį, kuria atsakovo I. K. buvo pripažintas, ir išsprendęs klausimą dėl atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje, turėjo teisėtą procesinį pagrindą bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui ir, taip elgdamasis, teisėjų kolegijos nuomone, proceso teisės normų nepažeidė.

14239.

143Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, sudaro pagrindą visapusiškam bylos aplinkybių išnagrinėjimui ir galimybei išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan., tačiau pažymėtina, kad minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, jo procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs yra ir proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, visų pirma, pati šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu ir jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

14440.

145Taigi procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau tai neįmanoma be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą. Pažymėtina, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju laikytina, kad pats asmuo nusprendžia nesinaudoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-90/2014).

14641.

147Nurodytų argumentų pagrindu atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas I. K. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

148Dėl ieškinio ribų

14942.

150Tiek atsakovė UAB „Vordana“, tiek atsakovė I. Š. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas patikslino ieškinio pagrindą, tačiau patikslinto ieškinio taip ir nepateikė. Byla buvo išnagrinėta teismo posėdžio metu ieškovui pakeitus ieškinio pagrindą, tačiau apie tai nebuvo informuota nei atsakovė I. Š., nei atsakovas I. K., nei notarė D. B. ir nebuvo suteikta jiems galimybė šalims atsikirsti.

15143.

152Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas V. K. ieškinyje buvo nurodęs, jog jis įgaliojimą buvo išdavęs savo sūnui I. K., o Hipotekos sandorį jo vardu be jokio pagrindo sudarė atstovė I. Š.. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas I. K. veikė pažeisdamas jam suteiktas teises, o atsakovė I. Š. nebuvo įgaliota jo atstovė. Ieškovas prašė taikyti CK 2.135 straipsnio 1 dalį ir pripažinti 2010 m. birželio 11 d. sudarytą ir 2010 m. birželio 21 d. įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį negaliojančiu.

15344.

154Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys pateiktas nebuvo, todėl negalėjo būti ir pažeista kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė pateikti savo poziciją dėl patikslinto ieškinio (CPK 141 straipsnio 2 dalis).

15545.

156Ieškovas teismo posėdžio metu, tiek notarei, tiek pačiai atsakovei I. Š. į bylą pateikus 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimą, išduotą I. Š., pripažino, jog įgaliojimas vis dėlto atsakovei buvo išduotas, tačiau laikėsi pozicijos, kad bet kuriuo atveju jis nesuteikė atsakovei teisės įkeisti jam nuosavybes teise priklausantį turtą, užtikrinant jos prievoles, ir kad ieškinio pagrindas nesikeičia.

15746.

158Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškinio dalykas ir teisinis ieškinio pagrindas nebuvo keičiamas, o faktinis ieškinio pagrindas teismo posėdžio, kuriame dalyvavo atsakovių UAB „Vordana“ ir I. Š. atstovai, metu, atsižvelgiant į notarės ir pačios atsakovės pateiktą 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimą, buvo papildytas aplinkybe, kad vis dėlto atsakovė I. Š. turėjo ieškovo jai išduotą įgaliojimą, tačiau jis nesuteikė teisės įkeisti ginčo turtą, ir teismui šia aplinkybe pasirėmus skundžiamame sprendime, negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas.

15947.

160Pažymėtina, kad, spręsdamas ginčą, teismas pagal savo vidinį įsitikiną vertina visas šalių nurodytas faktines bylos aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

16148.

162Atsakovė I. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nors ieškovas neprašė 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo pripažinti tariamu sandoriu, tačiau pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškinio ribas, pasisakė dėl jo tariamumo. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

16349.

164Prielaidą dėl 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo kaip tariamo sandorio pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į pačios atsakovės pateiktą gynybinę versiją, kad minėto įgaliojimo tikrasis tikslas buvo perleisti jai ginčo sklypo ir statinių nuosavybę, o ne ją įgalioti, tačiau, pažymėjęs, jog nebuvo pareikštas reikalavimas dėl 2006 m. spalio 30 d. nuginčijimo, teismas aiškiai nurodė, kad jis neturi pagrindo vertintini minėtų atsakovės argumentų, kadangi tai viršytų šios bylos nagrinėjimo ribas.

165Dėl ginčijamo Hipotekos sandorio

16650.

167Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

16851.

169Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais; šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. jie grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008).

17052.

171Byloje nustatyta, kad notarė D. B. 2010 m. birželio 11 d. patvirtino I. Š. ir UAB „Vordana“ direktoriaus A. M. pasirašytą hipotekos lakštą. Šiuo hipotekos lakštu 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus UAB „Vordana“ ir skolininkės I. Š., įvykdymo užtikrinimui įkeisti V. K. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, esantys adresu ( - ). Sutartinės hipotekos lakšte už įkeičiamų daiktų savininką V. K. pasirašė I. Š., veikdama 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo pagrindu. Ieškovas V. K. tvirtina, kad atsakovė minėto įgaliojimo pagrindu neturėjo teisės savo skolos užtikrinimui įkeisti jam nuosavybės teise priklausančio turto.

17253.

173Vadovaujantis CK 2.135 straipsnio 1 dalimi, jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.

17454.

175Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad tam, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; antra, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013; kt.).

17655.

177Atstovavimo esmę sudaro tai, kad jo atveju už civilinės teisės subjektus sandorius sudarinėja ir kitus juridinius veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimu laikomas tik toks teisinis santykis, kurio pagrindu vienas asmuo veikia kito asmens vardu ir interesais jam duotų įgalinimų ribose. Taigi, atstovavimas yra civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, išreikšdamas atstovaujamojo valią, jam suteiktų įgalinimų ribose sudaro sandorius ir atlieka atstovaujamojo vardu juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

17856.

179Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008; 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009).

18057.

181Nagrinėjamu atveju iš 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo turinio matyti, kad ieškovas V. K., be kita ko, įgaliojo atsakovę I. Š. „<...> valdyti, tvarkyti ir disponuoti (su teise parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas, mainyti, įkeisti, laiduoti ir / ar garantuoti turtu už mano prievoles ar išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis (be teisės dovanoti) mano vardu įgytu nekilnojamuoju daiktu <...>“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėta įgaliojimo nuostata, kuria atsiliepime į ieškinį rėmėsi ir notarė D. B., patvirtinus ginčo sandorį, suteikė atstovei I. Š. tik teisę įkeisti turtą siekiant užtikrinti atstovaujamojo prievoles, bet ne trečiųjų asmenų prievoles, o tai reiškia, kad, įkeisdama ieškovo turtą savo asmeninių prievolių užtikrinimui, atsakovė I. Š. viršijo jai 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimu suteiktas teises.

18258.

183Apeliacinių skundų argumentas, kad atsakovei teisę įkeisti ieškovui nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, suteikė atsakovas I. K., kuriam 2005 m. vasario 1 d. ieškovas suteikė itin plačios apimties įgaliojimą tvarkyti ginčo sandoriu įkeistą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vertintinas tik kaip teisiškai nepagrįsta apeliantų gynybinė pozicija.

18459.

185Kaip minėta, sprendžiant dėl įgaliotinės atliktų veiksmų teisėtumo būtina įvertinti ir jų atitikimą įgaliotojo interesams. Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra expressis verbis įrašyta į įgaliojimo tekstą.

18660.

187Ar sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų sandorio pripažinimo negaliojančiu prielaida, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas faktines bylos aplinkybes bendrųjų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų kontekste (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008).

18861.

189Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad ginčijamas Hipotekos sandoris prieštarauja jo interesams, kadangi jo turtas buvo įkeistas už atsakovės skolą. Atsakovė I. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, įkeisdama ginčo žemės sklypus ir statinius, iš tikrųjų veikė kaip žemės sklypų ir statinių, esančių ( - ), savininkė, o ne kaip šių daiktų savininko V. K. atstovė. Atsakovė tvirtino, kad ji 2006 m. spalio 20 d. preliminarios žemės sklypo ir statinių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teisę į įkeistus žemės sklypus. Tokiems paaiškinimams pritarė ir atsakovas I. K., teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamas, kad žemės sklypą ir statinius, esančius ( - ), pardavė atsakovei I. Š. už 36 955 Lt. Tuo tarpu atsakovės I. Š. atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad iš UAB „Vordana“ gautą paskolą atsakovė neva naudojo ieškovui priklausančių žemės sklypų dokumentų rengimui ir žemės sklypų būklės ir vertės pagerinimui, kas turėtų būti vertinama, kaip veikimas ieškovo interesais, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys minėtus teiginius apie neva patirtas išlaidas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dokumentų rengimo. Pati atsakovė I. Š. neatvyko į teismo posėdį, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ir paaiškinimų teismui nedavė, todėl šis prieštaravimas tarp atsakovės ir jos atstovės pozicijų taip ir nebuvo pašalintas. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos konkrečios išlaidos tokių dokumentų rengimui ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai.

19062.

191Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės atstovės pozicija, kad atsakovė pinigus skolinosi ieškovo žemės sklypo dokumentų rengimui, stokoja logikos, kadangi skolintis svetimo sklypo dokumentams tvarkyti tokią didelę sumą, t. y. net 220 000 Lt (53 521,77 Eur), ir įsipareigoti už tai mokėti 12 proc. dydžio metines palūkanas būtų neadekvatu.

19263.

193Remiantis minėtais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė atsiliepime nurodė, jog ji veikė kaip ginčo žemės sklypo ir statinių savininkė, darytina išvada, jog, sudarydama ginčijamą Hipotekos sandorį, kurio pagrindu savo asmeninę skolą užtikrinto ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ji iš tikrųjų vykdė ne atstovaujamojo, o išimtinai tik savo pačios valią. Esant nurodytoms aplinkybėms, ginčo sandoris, kai nėra jokių bent preliminarių duomenų, kad ieškovas būtų norėjęs už atsakovės skolą įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertintas kaip prieštaraujantis ieškovo interesams.

19464.

195Spręsdamas dėl to, ar įgaliotinis veikė interesų konflikto situacijoje, teismas turi atsižvelgti ir į tai, ar trečiasis asmuo, sudaręs sandorį buvo sąžiningas. Pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį atstovo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (kita sandorio šalis) žinojo ar turėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą.

19665.

197Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas nėra įrodytas. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, jeigu įstatyme nenustatyta jos išimtis – nesąžiningumo prezumpcija (pvz., CK 6.67 straipsnis). CK 2.135 straipsnyje nesąžiningumo prezumpcijos taikymo nenustatyta, todėl trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumas turi būti įrodinėjamas.

19866.

199Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

20067.

201Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

20268.

203Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Vordana“ direktorius A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek atsakovą I. K., tiek atsakovę I. Š. jis pažįsta – I. K. yra artimas jo draugas, o I. Š. jis pažįsta kaip Į. K. draugę. Nei viena iš šalių šios aplinkybės neneigia. Taip pat A. M. patvirtino, kad pažįsta ir ieškovą V. K.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu, argumentuodamas atsakovei I. Š. suteiktos paskolos užtikrinimą nekilnojamųjų daiktų, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovės vadovas paaiškino, jog jis tiesiog padėjo savo draugams ir nesidomėjo, ar turto įkeitimas atitinka ieškovo valią, nors iš turimų duomenų turėjo suprasti, kad įkeičiamas turtas atsakovei I. Š. nepriklauso.

20469.

205Atsižvelgdama į artimus atsakovų ir trečiojo asmens vadovo santykius, į ginčo sandorio sudarymo aplinkybes bei į tai, kad jau daugiau kaip šešerius metus atsakovė UAB „Vordana“ priverstine tvarka neišieško skolos, kas papildomai kelia abejonių dėl UAB „Vordana“ sąžiningumo, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė UAB „Vordana“ žinojo, kad atsakovė I. Š. įkeičia ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą be jo žinios ir sutikimo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad trečiasis asmuo UAB „Vordana“ negali būti laikoma sąžininga ginčijamo sandorio šalimi.

20670.

207Atsakovai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau pažymėtina, kad tai, jog teismai nevertina bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau atsakovams, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino atsakovų į bylą pateiktų įrodymų ir argumentų.

208Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

20971.

210Atsakovė I. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad, nors ieškinys atsakovo I. K. atžvilgiu buvo atmestas, tačiau teismas nepagrįstai ieškovui priteisė visas jo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovės teigimu, ieškovo prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 736 Eur) yra akivaizdžiai per didelės, dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį, nebuvo pateikti teismo posėdžio metu, todėl jos negalėjo būti priteistos.

21172.

212Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės buvo priimtas ieškovo naudai, t. y. ginčijamas 2010 m. birželio 11 d. I. Š. ir UAB „Vordana“ pasirašytas hipotekos lakštas su 2016 m. gegužės 4 d. pakeitimu buvo pripažintas negaliojančiu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisė iš ginčą pralaimėjusių atsakovių, t. y. UAB „Vordana“ ir I. Š..

21373.

214Iš viso ieškovui iš atsakovių buvo priteista lygiomis dalimis 2 736 Eur, t. y. po 1 368 Eur iš kiekvienos. Šias bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 536 Eur žyminis mokestis ir 1 200 Eur išlaidos už advokato pagalbą byloje. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovo advokatė parengė ieškinį ir ieškovą atstovavo 2017 m. birželio 5 d. parengiamajame posėdyje bei 2017 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliante, kad 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamos kaip akivaizdžiai per didelės ir viršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytus maksimalius dydžius, todėl darytina išvada, kad jos pagrįstai buvo priteistos visa apimtimi iš atsakovių.

21574.

216Kaip neatitinkantis tiesos atmestinas ir apeliantės argumentas, kad dokumentai, patvirtinantys ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nebuvo pateikti teismo posėdžio metu. Iš 2017 m. lapkričio 3 d. informacinės teismo posėdžio pažymos matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovo advokatė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir paprašė juos prijungti prie bylos, o teismas šį prašymą protokoline nutartimi tenkino.

21775.

218Nurodytų argumentų pagrindu atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrįstu priteisimu.

219Dėl bylos procesinės baigties

22076.

221Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl, nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

222Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

22377.

224CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

22578.

226Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliaciniai skundai šiuo procesiniu sprendimu atmetami, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimis tiek atsakovei I. Š., tiek atsakovui I. K. buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovės I. Š. valstybei priteistina 1 559 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo I. K. – 1 484 Eur žyminio mokesčio.

22779.

228Ieškovas V. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas už atsiliepimų į kiekvieną iš apeliacinių skundų parengimą sumokėjo po 363 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 363 Eur.

229Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

230Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

231Priteisti ieškovui V. K. (V. K.) iš atsakovų I. K. (I. K.), I. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vordana“ (j. a. k. 124274555) po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

232Iš atsakovo I. K. (I. K.) priteisti valstybei 1 484 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

233Iš I. Š. priteisti valstybei 1 559 (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

234Šios valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad jis ketino atkurti nuosavybės teises į žemės... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu V. K. ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad notarė D. B. 2010 m. birželio 11 d. patvirtino I. Š.... 16. 5.... 17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino aplinkybes, pripažindamas, kad... 18. 6.... 19. Įvertinęs ieškovo 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo turinį, teismas... 20. 7.... 21. Iš atsakovės I. Š. paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė... 22. 8.... 23. Teismo vertinimu, tokie I. Š. paaiškinimai papildomai patvirtina ieškovo... 24. 9.... 25. Įvertinęs atsakovės I. Š. paaiškinimus, kad 2006 m. spalio 20 d. buvo... 26. 10.... 27. Atsižvelgęs į tai, kad šalys viena kitą pažinojo, teismas sprendė, jog... 28. 11.... 29. Įvertinęs atsakovės rašytinius paaiškinimus, pateiktus atsiliepime,... 30. 12.... 31. Nors ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad už jam priklausiančių daiktų... 32. III.... 33. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 34. 13.... 35. Atsakovė UAB „Vordana“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti... 36. 13.1... 37. Pripažindamas Hipotekos sandorį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas... 38. 13.2... 39. Byla buvo išnagrinėta apie posėdį tinkamai nepranešus atsakovui I. K.,... 40. 13.3... 41. Nors teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas... 42. 13.4... 43. Spręsdamas apie ieškovo tikrąją valią, susijusią su nuosavybės teise... 44. 13.5... 45. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčijamas Hipotekos sandoris galėjo būti... 46. 13.6... 47. Pirmosios instancijos teismas nesąžiningai atsakovės UAB „Vordana“... 48. 14.... 49. Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės UAB „Vordana“ apeliacinį skundą... 50. 14.1... 51. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta jokių... 52. 14.2... 53. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. kovo 7 d. nutartimis... 54. 14.3... 55. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sudarant Hipotekos... 56. 14.4... 57. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių I. Š. neva patirtas išlaidas dėl... 58. 15.... 59. Atsakovas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 60. 15.1... 61. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai apie teismo posėdį... 62. 15.2... 63. Ieškovas I. K. 2005 m. vasario 1 d. suteikė itin plačios apimties... 64. 15.3... 65. Įkeitimo sandoris nebuvo žalingas ieškovui, kadangi dalis pinigų, gautų... 66. 15.4... 67. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Vordana“ nesąžiningumo yra... 68. 16.... 69. Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovo I. K. apeliacinį skundą prašo... 70. 16.1... 71. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad byla buvo išnagrinėta jam nepranešus... 72. 16.2... 73. A. M. yra artimas I. K. draugas, jis taip pat pažįsta ir I. Š.. Pats UAB... 74. 16.3... 75. Tiek skolintis didelę sumą pinigų, tiek patirti 53 521,77 Eur išlaidų... 76. 17.... 77. Atsakovė I. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 78. 17.1... 79. Kadangi atsakovui I. K. šaukimas nebuvo įteiktas, teismui pripažinus jo... 80. 17.2... 81. Sprendimas yra paremtas išvadomis, kurios nėra pagrįstos byloje esančiais... 82. 17.3... 83. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių,... 84. 17.4... 85. Peržengdamas ieškinio ribas, teismas sprendime pasisakė dėl 2006 m. spalio... 86. 17.5... 87. Nesuprantama, kokiu pagrindu remdamasis teismas padarė išvadą dėl ginčo... 88. 17.6... 89. Ieškinys atsakovo I. K. atžvilgiu buvo atmestas, tai darytina išvada, kad... 90. 18.... 91. Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės I. Š. apeliacinį skundą prašo... 92. 18.1... 93. Net ir darant prielaidą, kad atsakovai pasirašė Preliminarią... 94. 18.2... 95. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. kovo 7 d. nutartimis... 96. 18.3... 97. Atsakovė I. Š., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 98. 19.... 99. Atsakovė UAB „Vordana“ atsiliepime į atsakovų I. K. ir I. Š.... 100. 20.... 101. Atsakovė I. Š. atsiliepime į atsakovės UAB „Vordana“ apeliacinį... 102. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 103. 21.... 104. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 105. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 106. 22.... 107. Apeliantė UAB „Vordana“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti... 108. 23.... 109. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas... 110. 24.... 111. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių... 112. 25.... 113. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo... 114. 26.... 115. Apeliantei UAB „Vordana“ nepateikus jokių išimtinių aplinkybių (pvz.... 116. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių... 117. 27.... 118. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties... 119. 28.... 120. Notarė D. B. 2010 m. birželio 11 d. patvirtino I. Š. ir UAB „Vordana“... 121. 29.... 122. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 123. 30.... 124. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį... 125. 31.... 126. Tiek atsakovė UAB „Vordana“, tiek atsakovas I. K. tiek I. Š. su tokiu... 127. Dėl pranešimo apie posėdį atsakovui I. K.... 128. 32.... 129. Visi apeliantai tvirtina, kad byla buvo išnagrinėta atsakovui I. K. tinkamai... 130. 33.... 131. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai... 132. 34.... 133. Procesinių dokumentų įteikimas įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame... 134. 35.... 135. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai... 136. 36.... 137. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovui I. K. šaukimas į teismo... 138. 37.... 139. Atkreiptinas dėmesys, kad šalis privalo nedelsdama pranešti teismui ir... 140. 38.... 141. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atšaukęs 2017 m.... 142. 39.... 143. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai,... 144. 40.... 145. Taigi procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma... 146. 41.... 147. Nurodytų argumentų pagrindu atmestini atsakovų apeliacinių skundų... 148. Dėl ieškinio ribų ... 149. 42.... 150. Tiek atsakovė UAB „Vordana“, tiek atsakovė I. Š. apeliaciniuose... 151. 43.... 152. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas V. K. ieškinyje buvo nurodęs, jog... 153. 44.... 154. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė... 155. 45.... 156. Ieškovas teismo posėdžio metu, tiek notarei, tiek pačiai atsakovei I. Š.... 157. 46.... 158. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai... 159. 47.... 160. Pažymėtina, kad, spręsdamas ginčą, teismas pagal savo vidinį įsitikiną... 161. 48.... 162. Atsakovė I. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nors ieškovas neprašė... 163. 49.... 164. Prielaidą dėl 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo kaip tariamo sandorio... 165. Dėl ginčijamo Hipotekos sandorio... 166. 50.... 167. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas,... 168. 51.... 169. Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių... 170. 52.... 171. Byloje nustatyta, kad notarė D. B. 2010 m. birželio 11 d. patvirtino I. Š.... 172. 53.... 173. Vadovaujantis CK 2.135 straipsnio 1 dalimi, jeigu atstovas, pažeisdamas... 174. 54.... 175. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad tam, jog... 176. 55.... 177. Atstovavimo esmę sudaro tai, kad jo atveju už civilinės teisės subjektus... 178. 56.... 179. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu... 180. 57.... 181. Nagrinėjamu atveju iš 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimo turinio matyti, kad... 182. 58.... 183. Apeliacinių skundų argumentas, kad atsakovei teisę įkeisti ieškovui... 184. 59.... 185. Kaip minėta, sprendžiant dėl įgaliotinės atliktų veiksmų teisėtumo... 186. 60.... 187. Ar sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo... 188. 61.... 189. Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad ginčijamas Hipotekos sandoris... 190. 62.... 191. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės atstovės pozicija, kad atsakovė... 192. 63.... 193. Remiantis minėtais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė... 194. 64.... 195. Spręsdamas dėl to, ar įgaliotinis veikė interesų konflikto situacijoje,... 196. 65.... 197. Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra... 198. 66.... 199. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 200. 67.... 201. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali... 202. 68.... 203. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Vordana“ direktorius A. M. teismo... 204. 69.... 205. Atsižvelgdama į artimus atsakovų ir trečiojo asmens vadovo santykius, į... 206. 70.... 207. Atsakovai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl to, kad pirmosios... 208. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 209. 71.... 210. Atsakovė I. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad, nors ieškinys atsakovo I.... 211. 72.... 212. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės buvo priimtas... 213. 73.... 214. Iš viso ieškovui iš atsakovių buvo priteista lygiomis dalimis 2 736 Eur, t.... 215. 74.... 216. Kaip neatitinkantis tiesos atmestinas ir apeliantės argumentas, kad... 217. 75.... 218. Nurodytų argumentų pagrindu atmestini atsakovės apeliacinio skundo... 219. Dėl bylos procesinės baigties... 220. 76.... 221. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 222. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 223. 77.... 224. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 225. 78.... 226. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliaciniai skundai šiuo procesiniu... 227. 79.... 228. Ieškovas V. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų... 229. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 230. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti... 231. Priteisti ieškovui V. K. (V. K.) iš atsakovų I. K. (I. K.), I. Š. ir... 232. Iš atsakovo I. K. (I. K.) priteisti valstybei 1 484 Eur (vieną tūkstantį... 233. Iš I. Š. priteisti valstybei 1 559 (vieną tūkstantį penkis šimtus... 234. Šios valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių...