Byla e2A-402-265/2020
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. J., D. Z., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialą

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „TILTS“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. J., D. Z., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 7 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 negaliojančia ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atlikus filialo dokumentų ir elektroninio susirašinėjimo patikrinimą paaiškėjo, kad atsakovė ir ieškovės filialas, atstovaujamas trečiojo asmens V. J., 2017 m. birželio 7 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, kurios nei filialas, nei ieškovė nepatvirtino. Šios sutarties sudarymą iniciavo atsakovės atstovai, prašydami tik suteikti galimybę pasinaudoti ieškovės kvalifikacija, bei siekdami tokiu būdu nesąžiningai laimėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskelbtą konkursą „Duomenys neskelbtini g. nuo Duomenys neskelbtini pl. Geležinkelio pervažos rekonstrukcijos, pertvarkant žiedinę Duomenys neskelbtini g. ir Duomenys neskelbtini pl. Sankryžą, darbai, darbo projekto parengimui“. Preliminari konkurso kaina, kurią paskelbė perkančioji organizacija, buvo 4 118 915,49 Eur, t. y. ženkliai viršijo sandorio, kurį turėjo teisę sudarytį trečiasis asmuo, neturėdamas valdybos nario A. G. rašytinio sutikimo, vertę. Ieškovė, nustačiusi šias aplinkybes, išsiuntė atsakovei pranešimą, kad nepritaria šios sutarties sudarymui ir jos nepatvirtina. Nurodė, kad ši sutartis yra negaliojanti, nes buvo sudaryta trečiajam asmeniui V. J. viršijus jam suteiktus įgaliojimus ir pažeidus suteiktas teises, be to, tai buvo apsimestinis sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovė dirbtinai sukūrė sau palankesnes sąlygas laimėti viešuosius konkursus. Todėl prašė pripažinti sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.92 ir 1.87 straipsnių pagrindu.

82.

9Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė dėl savo vidinių organizacinių sunkumų nebegali vykdyti ginčijamos jungtinės veiklos sutarties ir todėl nesąžiningai siekia pripažinti ją negaliojančia. Nurodė, kad rangos sutartimi ieškovė ir atsakovė prisiėmė prievoles, įsipareigojo užsakovui vykdyti darbus pagal grafiką. Iš grafiko matyti, kad ieškovė darbus objekte privalėjo pradėti vykdyti nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, bei grįžti į objektą 2019 metais, tačiau objekte ieškovės darbuotojai nepasirodė. Atsakovė 2018 m. gegužės 28 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama kuo greičiau į objektą atsiųsti savo darbuotojus, kad nebūtų vilkinami darbai. Atsakovės teigimu, jungtinės veiklos sutartis nelaikytina sandoriu, viršijančiu 50 000,00 Eur sumą, nes joje nebuvo nurodyta, kad pagal šią sutartį bus vykdomi bet kokie atsiskaitymai tarp šalių. Nurodė, kad filialo ir atsakovės santykiai tęsėsi daugybę metų, kartu dalyvaudavo viešojo pirkimo konkursuose ir vykdydavo darbus objektuose, kuriuos šalims pavykdavo laimėti. 2014 m. birželio 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė jungtinės veiklos sutartį „Duomenys neskelbtini - Duomenys neskelbtini“, 2015 m. gegužės 25 d. subrangos sutartį „Tilto per Duomenys neskelbtini“, 2015 m. rugpjūčio 31 d. jungtinės veiklos sutartį „Duomenys neskelbtini - Duomenys neskelbtini - Duomenys neskelbtini“, jų pagrindu laimėtos pirkimo sutartys buvo įvykdytos. 2016 m. liepos 14 d. ieškovė su atsakove sudarė jungtinės veiklos sutartį „Duomenys neskelbtini – Duomenys neskelbtini“, 2016 m. liepos 11 d. „Duomenys neskelbtini – Duomenys neskelbtini – Duomenys neskelbtini“, 2016 m. rugsėjo 6 d. „Duomenys neskelbtini – Duomenys neskelbtini“, šių konkursų ieškovė su atsakove nelaimėjo. Nurodė, kad ieškovė nebuvo išviešinusi įgaliojimo turinio, atsakovė neturėjo jokių galimybių susipažinti ir su V. J. darbo sutartimi, kuri irgi nebuvo išviešinta. Atsakovė turėjo rimtą pagrindą tikėti, kad V. J. yra tinkamas ieškovės atstovas, turintis teisę veikti filialo vardu ir sudaryti sandorius, nes tokia buvo ilgametė šalių santykių praktika. Nurodė, kad padriki elektroniniai laiškai, nežinant, kokiame kontekste ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo siųsti, neturi jokios įrodomosios reikšmės.

103.

11Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir argumentus. Nurodė, kad neturi duomenų apie sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau šiuo atveju yra suinteresuota, kad rangos sutartis būtų tinkamai ir laiku vykdoma, todėl pritarti jungtinės veiklos sutarties pripažinimui negaliojančia negali. Nurodo, kad nuo jungtinės veiklos sutarties pasirašymo iki dabar praėjau daugiau nei metai. Aplinkybė, jog direktorius neperdavė darbų naujai priimtam direktoriui, nesumažina ieškovės atsakomybės dėl jos padalinių tinkamos veiklos kontrolės ir/ar įsipareigojimų tinkamo vykdymo. Šiuo atveju ieškovo veiklos trūkumai ir delsimas pradėti procesą sukelia riziką dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo bei gali sukelti ar padidinti žalą. Net ir nustačius įgaliojimo viršijimo faktui, ieškovė turi teisę pritarti sudarytam sandoriui.

124.

13Trečiasis asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jungtinė sutartis buvo siųsta peržiūrėjimui elektroniniu paštu ir buvo pasirašyta filialo atstovo bei UAB „Žemkasa“ direktoriaus. Konkursui ieškovė pateikė ne tik pasirašytą sutartį, bet ir kitus duomenis – finansinį pajėgumą, profesinę kompetenciją, pažymas apie atliktus darbus, sumokėtus mokesčius. Telefonu buvo aptartos kainos ir pažadėta, kad darbus galės rinktis po sutarties pasirašymo. Konkursui reikėjo pateikti pasiūlymo draudimą, o po sutarties sudarymo sutarties įvykdymo draudimo bendrovės laidavimo raštą, ant kurio buvo pasirašę ieškovės atstovai. Prie konkurso dokumentų buvo pridėtas notarinis įgaliojimas, kurį tikrino tiek perkančioji organizacija, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, ir nei vienai iš jų neatrodė, kad įgaliojimo forma yra netinkamos formos. Jokio dokumento, kad direktorius gali sudaryti sandorius iki 50 000,00 Eur, nebuvo pateikta nei jam, kaip tuo metu buvusiam bendrovės direktoriui, nei trečioms šalims. Ieškovė ieškiniu nori išspręsti savo vidines problemas kitų asmenų sąskaita, tai patvirtina ir ieškovė, nurodydama, kad nuo 2018 metų pradžios nebeturėjo jokių galimybių vykdyti pasirašytos sutarties, įskaitant jungtinės veiklos sutartį ir rangos sutartį, nes buvo priimtas sprendimas likviduoti filialą ir atleisti darbuotojus.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp UAB „Žemkasa“, atstovaujamos direktoriaus D. Z., ir SIA „TILTS“, atstovaujamos įgalioto asmens SIA „TILTS“ filialo „MO-24“ direktoriaus V. J., 2017 m. birželio 7 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį Nr. 1; priteisė ieškovei SIA „TILTS“ 7 651,52 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės BUAB „Žemkasa“; grąžino ieškovei 340,00 Eur užstatą. Teismo motyvai:

175.1

18Teismas padarė išvadą, kad filialo direktorius V. J., sudarydamas ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, viršijo savo, kaip filialo direktoriaus, kompetenciją ir ieškovės jam suteiktus įgaliojimus, nes be raštiško valdybos pirmininko sutikimo turėjo teisę sudaryti tik tokius sandorius, kurie neviršija 50 000,00 Eur. Teismo vertinimu, tiek atsakovė, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, susipažinusi su V. J. išduotu įgaliojimu, dar iki rangos sutarties pasirašymo turėjo objektyviai įtarti, kad ieškovės filialas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, veikia ultra vires.

195.2

20Teismui nekilo abejonių, jog ieškovės filialas ir atsakovė, sudarydamos 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį, veikė nesąžiningai, vedini neteisėto tikslo: atsakovei reikėjo tik ieškovės turimos kvalifikacijos ir patirties, kad būtų laimėtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskelbtas konkursas. Tokio pobūdžio veiksmų atlikimas bei jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, todėl teismas konstatavo 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties niekinį pobūdį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Taip pat nustatė, kad šioje byloje jungtinės veiklos sutarties, prieštaraujančios gerai moralei, šalys buvo nesąžiningos, t. y. žinojo apie jos neteisėtumą ir to siekė.

215.3

22Teismas taip pat nustatė, kad tiek atsakovei, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dar iki pasirašant rangos sutartį buvo žinomas 2016 m. balandžio 6 d. V. J. išduoto įgaliojimo turinys ir jos turėjo objektyviai įtarti, kad ieškovės filialas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, veikia ultra vires, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų i jį argumentai

246.

25Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

266.1

27Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė, kokia ieškovės teisė buvo pažeista ir kokių padarinių ieškovė siekė reikšdama ieškinio reikalavimus. Apeliantė mano, kad materialinių pasekmių nesukeliantys ieškinio reikalavimai laikytini neatitinkančiais CPK reikalavimų, todėl teismas turėjo arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba išsiaiškinti tikrąją ieškinio pareiškimo priežastį ir nustatyti subjektinę teisę, kurią siekiama apginti ir atitinkamai spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo.

286.2

29Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino jungtinės veiklos sutarties paskirtį, tikslą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jungtinės veiklos sutarties objektas buvo ne tik dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vykdomame atvirame konkurse, pateikti pasiūlymą pagal konkurso dokumentus ir jungtinės veiklos sutarties sąlygas, bet ir vykdyti numatomą sudaryti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija darbų atlikimo sutartį, kurios kaina 4 118 915,49 Eur su PVM, t. y. ženkliai didesnė, nei įgaliojimu apibrėžta filialo vadovo galimų sudaryti sandorių riba. Teigia, kad jungtinės veiklos sutarties dalykas yra šalių kooperavimasis siekiant laimėti viešą konkursą, o ne sudaryti rangos sutartį, todėl išduotas įgaliojimas yra tinkamas jungtinės veikslo sutarčiai sudaryti ir vadovas neperžengė jam suteiktų įgaliojimo ribų.

306.3

31Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pripažino nesąžininga šalimi. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip sąžiningas subjektas, negali nukentėti nuo šalių elgesio, net jei jos iš anksto susitarusios nesąžiningai veikė viešajame pirkime, nes ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokio pobūdžio susitarimus, kad kažkuris iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių galimai nevykdys sutartyje numatytos apimties darbų.

327.

33Ieškovė SIA „TILTS“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

347.1

35Ieškovė nesutinka su apeliantės motyvais, neva pirmosios instancijos teismas turėjo papildomai aiškintis ieškinio pateikimo tikslą. Mano, kad apeliantės argumentai yra nelogiški ir absoliučiai nepagrįsti. Teigia, kad ieškinio pateikimo tikslas yra aiškus iš byloje nustatytų duomenų. Ieškinyje keliami reikalavimai dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio išsamiai pagrįsti tiek nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek rašytiniais įrodymais. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad visi byloje esantys duomenys teisme buvo išsamiai ištirti. Sprendimas yra nuoseklus ir aiškus, grindžiamas byloje teisingai nustatytais faktais, pateiktais įrodymais, imperatyviomis įstatymo nuostatomis bei teismų praktika. Dėl to nėra jokio pagrindo abejoti priimto sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

367.2

37Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarydamas jungtinės veiklos sutartį V. J. peržengė įgaliojimu nustatytas ribas, jungtinės veiklos sutartis sudaryta neteisėtai, todėl pagrįstai sprendė pripažinti ją negaliojančia CK 1.92 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartį rengė pati atsakovė. Šios sutarties preambulėje nurodė, kad V. J. veikia įgaliojimo pagrindu, nurodė įgaliojimo datą ir tekstą. Negana to, D. Z., jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu vadovavęs atsakovei, savo atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad turėjo ir prie konkurso dokumentų pridėjo įgaliojimą. Aplinkybes, kad įgaliojimas buvo siunčiamas atsakovei, patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. elektroninio laiško kopija. Be to, pati atsakovė šį įgaliojimą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S17/143 „Dėl jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo patikslinimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo“. Todėl darytina išvada, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu, dar iki Rangos sutarties pasirašymo momento, atsakovei buvo (turėjo būti) žinoma, kad V. J. neturėjo teisės vienasmeniškai sudaryti jungtinės veiklos sutarties.

387.3

39Pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra abejonių, jog jungtinės veiklos sutartis buvo apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant sukurti atsakovei palankesnes sąlygas laimėti viešuosius konkursus. Tokiu būdu pažeistos ne tik ieškovės teisės, bet ir nesąžiningai iškreipta konkurencija su kitais rinkos dalyviais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistavo pagrindas pripažinti neteisėtą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia ab initio.

407.4

41Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo pareigas vykdė netinkamai. Remiantis kasacinio teismo praktika, formuojama viešųjų pirkimų bylose, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neabejotinai turėjo pareigą patikrinti įgaliojimą, susipažinti su jo turiniu. Nustačiusi vykdomus konkurso sąlygų ir Rangos sutarties nuostatų pažeidimus privalėjo nedelsiant juos užfiksuoti, pareikalauti sustabdyti darbų vykdymą ir imtis priemonių pažeidimų pašalinimui: arba kreiptis į ieškovę prašant paaiškinimo bei kviečiant realiai vykdyti darbus, arba reikalauti iš atsakovės atlikti Rangos sutarties pakeitimus (priskiriant visus darbus atsakovei) bei pareikalauti dokumentų, patvirtinančių vienos atsakovės atitiktį visiems konkurso reikalavimams. Tačiau visos Rangos sutarties vykdymo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nė karto į ieškovę nesikreipė, o toleravo atsakovės vykdomus Rangos sutarties pažeidimus žinodama, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė sprendime, kad tiek atsakovei, tiek apeliantei dar iki pasirašant Rangos sutartį buvo ir turėjo būti žinomas V. J. išduoto įgaliojimo turinys. Atsakovė ir apeliantė turėjo objektyviai įtarti, kad ieškovės filialas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, veikia ultra vires.

428.

43Atsakovė bankrutuojanti uždarojo akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Žemkasa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinant apeliantės nurodomas neištirtas aplinkybes ir jų pobūdį.

449.

45Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

46IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4710.

48Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4911.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

5112.

52CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

5313.

54Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

55Dėl ieškovės pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir ieškinio nagrinėjimo ribų

5614.

57Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė, kokia ieškovės teisė buvo pažeista ir kokių padarinių ieškovė siekė reikšdama ieškinio reikalavimus. Mano, kad materialinių pasekmių nesukeliantys ieškinio reikalavimai laikytini neatitinkančiais CPK reikalavimų, todėl teismas turėjo arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba išsiaiškinti tikrąją ieškinio pareiškimo priežastį ir nustatyti subjektinę teisę, kurią siekiama apginti ir atitinkamai spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.

5815.

59Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.

6016.

61Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011). Tačiau, minėta, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis).

6217.

63Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia dviem skirtingais pagrindais, t. y. sandorį pripažinti niekiniu, kadangi prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, ir pripažinti negaliojančiu, kadangi yra sudarytas įgaliojimus viršijusio atstovo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino, šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį pripažino negaliojančia CK 1.81 ir 1.92 straipsnių pagrindais ir nusprendė, kad CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės dėl restitucijos taikymo netaikomos.

6418.

65Teisėjų kolegija vertina, kad vien reikalavimas pripažinti tam tikrus šalių ir (ar) jų atstovų veiksmus nesąžiningais ir jungtinės veiklos sutarties pripažinimas negaliojančiu neužtikrina ieškovės teisių apgynimo, ir toks reikalavimas negalėtų būti laikomas savarankišku reikalavimu. Iš ieškinio reikalavimų neaišku, kokių padarinių siekiama, nes vien junginės veiklos sutarties nuginčijimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra beprasmis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad visos bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamos viešo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties sudarymo ir vykdymo faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl padarinių, kurie gali kilti pripažinus rangos sutartį negaliojančia, kuriai sudaryti viena iš sąlygų buvo jungtinės veiklos sutartis. Esant tokiai situacijai bylą nagrinėjęs teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, juolab, kad nagrinėjamos bylos viena iš šalių yra bankrutuojanti, bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamos valstybinės institucijos vykdyto viešojo pirkimo organizavimo aplinkybės, todėl byla susijusi su viešojo intereso apsauga, tokiose bylose šalių dispozityvumo laipsnis santykinai mažesnis, o teismo diskrecija – platesnė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra išimtinai ieškovės teisė, todėl, net ir nustačius, kaip teigia apeliantė apeliaciniame skunde, kad ieškinio reikalavimai turėtų būti tikslinami, teismas neturi teisės įpareigoti ieškovės atlikti šiuos veiksmus.

6619.

67Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šis principas turi būti derinamas su kitais civilinio proceso principais ir jų nepaneigti – asmens pažeistų teisių gynyba, teisingumo įgyvendinimu ir kitais. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos iš esmės ir kuo išsamiau būtų išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Šių nuostatų neatitinka bylos perdavimas nagrinėti žemesnės instancijos teismui, jeigu žemesnės instancijos teismo padarytus pažeidimus gali ištaisyti bylą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 327 straipsniu, reglamentuojančiu apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad būtų patikslinti ieškinio reikalavimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio dalyką, pagrindą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių šalys neginčija, ir įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, atsižvelgdama į nutarties 15, 16 punktuose išdėstytas nuostatas, 17 punkte nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, tačiau įvertinusi tai, kad teismas negali įpareigoti ieškovės tikslinti ieškinio reikalavimus pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje yra pagrindas priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia atmesti kaip nepagrįstą, nesukeliantį šalims jokių teisinių padarinių.

68Dėl jungtinės veiklos sutarties aiškinimo

6920.

70Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

7121.

72Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai).

7322.

74Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Žemkasa“ ir RAB „TILTS“, atstovaujamos įgalioto asmens RAB „TILTS“ filialo „MO-24“ direktoriaus V. J. nuo jos sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.92 straipsnio pagrindu, motyvuojant tuo, kad buvo sudaryta trečiajam asmeniui viršijant jam suteiktus įgaliojimus.

7523.

76Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2017 m. birželio 7 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 tarp UAB „Žemkasa“, atstovaujamos direktoriaus D. Z., ir RAB „TILTS“, atstovaujamos įgalioto asmens RAB „TILTS“ filialo „MO-24“ direktoriaus V. J., veikiančio pagal įmonės įstatus ir 2016 m. balandžio 6 d. įgaliojimą. Sutarties objektas – dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vykdomame atvirame konkurse „Duomenys neskelbtini g. nuo Duomenys neskelbtini pl. geležinkelio pervažos rekonstrukcijos, pertvarkant žiedinę Duomenys neskelbtini g. ir Duomenys neskelbtini pl. sankryžą, darbai, darbo projekto parengimui“ bei pateikti pasiūlymą pagal konkurso dokumentus ir šios sutarties sąlygas ir vykdyti numatomą su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudaryti darbų atlikimo sutartį (e. b. t. I, b. l. 29-32). Pagal šios sutarties 10.2 – 10.3 punktus didžiąją dalį konkurso dokumentuose numatytų darbų įsipareigojo atlikti UAB „Žemkasa“. Sutarties 10.4.1. ir 10.4.2. punktuose numatyta, kad iš jungtinės veiklos gautas pajamas už užduotis, numatytas konkurso dokumentuose, partneriai turėjo pasidalinti tokia tvarka: UAB „Žemkasa“ 85,90 procentų bendros konkursui pateikto pasiūlymo sumos, o RAB „TILTS“ - 14,10 procentų bendros konkursui pateikto pasiūlymo sumos. UAB „Žemkasa“ ir RAB „TILTS“, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos konkursą laimėjo ir su ja 2017 m. lapkričio 13 d. buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. J9-2616, kurios kaina 4 118 915,49 Eur su PVM.

7724.

78Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino jungtinės veiklos sutarties paskirtį, tikslą. Teigia, kad jungtinės veiklos sutarties dalykas yra šalių kooperavimasis siekiant tam tikro tikslo (bendros veiklos), todėl išduotas įgaliojimas yra tinkamas jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti ir vadovas neperžengė jam suteiktų įgaliojimo ribų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais.

7925.

80Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių jungtinės veiklos tikslas buvo tam tikros ūkinės veiklos vykdymas ir pajamų gavimas. Pati savaime sudaryta jungtinės veiklos sutartis jokių pasekmių nesukuria. Ginčijamos sutarties objektas yra nematerialinių vertybių kooperavimas siekiant užsiimti bendra veikla ir siekti bendro tikslo. Klausimas, ar pati rangos sutartis nebuvo sudaryta peržengiant įgaliojimo ribas, pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, kadangi ieškovė nereiškė jokių su rangos sutartimi susijusių reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jungtinės veiklos sutartį vertino kaip sandorį, kurio vertė buvo didesnė nei atsakovės atstovas galėjo sudaryti pagal įgaliojimą. Procentinis gautinų pajamų pasiskirstymas nesudaro pagrindo jungtinę veiklos sutartį vertinti kaip finansinį sandorį. Jeigu šalys jungtinės veiklos sutartimi būtų susitarusios kooperuoti turtą (pinigines lėšas) bendram tikslui pasiekti, tokiu atveju būtų galima kalbėti apie sandorio vertę ir spręsti, ar tokiu susitarimu nebuvo peržengtos įgaliojimo ribos. Atsižvelgdama į nutarties 20, 21 punktuose išdėstytas nuostatas teisėjų kolega daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį vertino kaip sandorį, kurio sudarymui buvo reikalingas ieškovės valdybos pirmininko sutikimas.

8126.

82Teisėjų kolegijos vertinimu, liko neįrodytos aplinkybės ir dėl jungtinės veiklos sutarties ydingumo, kad ji savo esme prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija mano, vien į bylą fragmentiškai pateiktų elektroninių susirašinėjimų tarp šalių pagrindu pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys sudarė ne vieną jungtinės veiklos sutartį ir dalyvavo ne viename viešajame pirkime. Duomenų, kad yra ginčijamos kitos jungtinės veiklos sutartys, byloje nėra. Ta aplinkybė, kad kitų atsakovės į bylą pateiktų jungtinės veiklos sutarčių pagrindu konkursai laimėti nebuvo, nepaneigia fakto, kad šalys bendradarbiavo ir todėl nebuvo pagrindo kilti abejonėms dėl ieškovės atstovo įgaliojimo ribų. Todėl labiau tikėtina prielaida, kad ieškovė nepagrįstus reikalavimus reiškia siekdama išvengti atsakomybės pagal sudarytą rangos sutartį, kurios sudarymui vienas iš pagrindų ir buvo jungtinės veiklos sutartis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės įrodo ieškovės reikalavimo nepagrįstumą.

8327.

84Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiek atsakovė, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, susipažinusi su V. J. išduotu įgaliojimu, dar iki rangos sutarties pasirašymo turėjo subjektyviai įtarti, kad ieškovės filialas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, veikia ultra vires. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys objektyviai turėjo galimybę susipažinti su įgaliojimo turiniu tik 2017 m. rugpjūčio 11 d., kai įgaliojimas buvo pateiktas atsakovei elektroniniu paštu, ir 2017 m. rugpjūčio 14 d., kai pati atsakovė minėtą įgaliojimą pateikė apeliantei su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S17/143 „Dėl jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo patikslinimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo“, o ne jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu. Šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių šalys neginčija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žinomas sutartį pasirašiusio atstovo įgaliojimo turinys, taip pat nenurodė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįsta išvadą, kad atsakovė turėjo objektyviai numanyti, kad ieškovės atstovas veikia viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Vien įgaliojimo datos ir numerio įrašymas ginčijamos sutarties preambulėje nepatvirtina aplinkybės, kad jo turinys buvo atskleistas, išviešintas iki sutarties ir (ar) sutarties sudarymo momentu. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įgaliojimo turinys atsakovei tapo žinomas po jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento, prieš atsakovei sudarant rangos sutartį su trečiuoju asmeniu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

8528.

86Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės sąžiningumu, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nėra ginčijamo sandorio šalis, todėl nėra pagrindo spręsti dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (ne) sąžiningumo sudarant jungtinės veiklos sutartį.

87Dėl procesinės bylos baigties

8829.

89Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

90Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

9130.

92Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

9331.

94Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3 443,29 Eur už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) (e. b. t. V, b. l. 159-160, 161-191). Taip pat iš ieškovės priteistinos trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 580,80 Eur advokato išlaidos už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo surašymą (e. b. t. VII, b. l. 43-44, 45, 46). Iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo buvo atleistas trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teikiant prašymą ir atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 80 straipsnio 2, 5 ir 7 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 2 dalis, 96 straipsnis).

95Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9632.

97Apeliantė pateikė teismui įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 363,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. sausio 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija GA Nr. 2020/05). Į bylą pateiktame 2020 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodyme, jo mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad yra apmokama už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog pagal minėtą sąskaitą faktūrą yra atsiskaityta, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

98Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

99Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ ieškinį atmesti.

100Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ 3 443,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

101Priteisti trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto administracijos savivaldybei iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant prašymą ir atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

102Priteisti valstybei iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ 75,00 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ieškovės ir atsakovės 2017 m.... 8. 2.... 9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė dėl savo vidinių... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jungtinė... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y.... 17. 5.1... 18. Teismas padarė išvadą, kad filialo direktorius V. J., sudarydamas... 19. 5.2... 20. Teismui nekilo abejonių, jog ieškovės filialas ir atsakovė, sudarydamos... 21. 5.3... 22. Teismas taip pat nustatė, kad tiek atsakovei, tiek Klaipėdos miesto... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų i jį argumentai... 24. 6.... 25. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau –... 26. 6.1... 27. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė,... 28. 6.2... 29. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino jungtinės veiklos sutarties... 30. 6.3... 31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Klaipėdos miesto savivaldybės... 32. 7.... 33. Ieškovė SIA „TILTS“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu... 34. 7.1... 35. Ieškovė nesutinka su apeliantės motyvais, neva pirmosios instancijos teismas... 36. 7.2... 37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarydamas jungtinės... 38. 7.3... 39. Pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra... 40. 7.4... 41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Klaipėdos miesto... 42. 8.... 43. Atsakovė bankrutuojanti uždarojo akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 44. 9.... 45. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 46. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 47. 10.... 48. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 49. 11.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. 12.... 52. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 53. 13.... 54. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 55. Dėl ieškovės pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir... 56. 14.... 57. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės,... 58. 15.... 59. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 60. 16.... 61. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo... 62. 17.... 63. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jungtinės veiklos sutartį... 64. 18.... 65. Teisėjų kolegija vertina, kad vien reikalavimas pripažinti tam tikrus... 66. 19.... 67. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką... 68. Dėl jungtinės veiklos sutarties aiškinimo... 69. 20.... 70. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 71. 21.... 72. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės... 73. 22.... 74. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. birželio 7 d. jungtinės... 75. 23.... 76. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2017 m. birželio 7 d. sudaryta... 77. 24.... 78. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino... 79. 25.... 80. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių jungtinės veiklos tikslas buvo... 81. 26.... 82. Teisėjų kolegijos vertinimu, liko neįrodytos aplinkybės ir dėl jungtinės... 83. 27.... 84. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad... 85. 28.... 86. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės sąžiningumu,... 87. Dėl procesinės bylos baigties... 88. 29.... 89. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 90. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 91. 30.... 92. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 93. 31.... 94. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos atsakovės patirtos... 95. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 96. 32.... 97. Apeliantė pateikė teismui įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą... 98. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 99. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir... 100. Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei... 101. Priteisti trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto administracijos savivaldybei... 102. Priteisti valstybei iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“...