Byla 2A-470-881/2013
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-496-465/2012 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui UADBB „Efektyvus sprendimas“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovė V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti UADBB „Efektyvus sprendimas“ darbo ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. DGK-P-1, priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dvi vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, 7 proc. delspinigių nuo neišmokėto darbo užmokesčio sumos, skaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną iki 2011 m. gruodžio 6 d. (darbo sutarties nutraukimo dienos), priteisti neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio dalį skaičiuojamą už kiekvieną pavėluotą mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2006 m. sausio 24 d. sudarė darbo sutartį Nr. 23 su atsakovu UADBB „Efektyvus sprendimas“, pagal kurią ieškovė dirbo draudimo brokere. Darbo sutartyje šalys sulygo, kad darbo užmokestis mokamas pagal suderinimo aktą, iki 57 proc. nuo darbdavio gautų komisinių atlyginimų iš draudikų už ieškovės pritrauktų klientų sudarytas draudimo sutartis, bet ne mažesnę kaip valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. atsakovas mokėjo darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, tačiau nuo 2011 m. balandžio mėnesio pabaigos atsakovas, nesuderinęs su ieškove ir iš anksto nepranešęs, vienašališkai sumažino darbo užmokestį nuo 57 procentų iki 33 procentų nuo darbdavio gauto komisinio atlyginimo iš draudikų, už ieškovės pritrauktas ir sudarytas draudimo sutartis, tokiu būdu neišmokėdamas 24 procentų skirtumo tarp išmokėto ir nustatyto darbo užmokesčio. 2011 m. liepos 1 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2011 m. rugpjūčio 8 d. nusprendė, kad per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo nuorašo gavimo dienos atsakovas ir ieškovė turi suderinti fiksuotą komisinio atlyginimo dydį, apskaičiuojant atlyginimą už 2011 m. gegužės ir vėlesnius mėnesius. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateikė ieškovei pasiūlymą pakeisti Darbo sutarties priedo Nr. 2c 1.1. punktą, nustatant, kad darbo užmokestis mokamas pagal suderinimo aktą, iki 33 procentų nuo darbdavio gauto komisinio atlyginimo už ieškovės sudarytas draudimo sutartis, bet ne mažiau kaip valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Ieškovė su minėtu atsakovo pasiūlymu nesutiko ir prašė sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius. Be to, atleisdamas ieškovę iš darbo, atsakovas išmokėjo mažesnę išeitinę išmoką, nes vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo ne nuo darbo sutartyje numatyto 57 procentų darbo užmokesčio dydžio, o nuo paskutinius mėnesius išmokėto mažesnio darbo užmokesčio. Taip pat atsakovas paskaičiavo ir išmokėjo žymiai mažesnę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės V. P. ieškinį atmetė.

6Teismas konstatavo, kad šalių susitarimas, kuomet mokama pastovi mėnesinė alga, o nuo gauto komisinio atlyginimo iš draudikų ir kintama iki 57 procentų dydžio atlyginimo dalis, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad dėl ekonominio nuosmukio sumažėjus įmonių pelningumui, o tuo pačiu ir draudimo paslaugų paklausai, blogėjo ir atsakovo gaunamo pelno rodikliai, todėl mokėti ieškovei maksimalaus dydžio kintamąją atlyginimo dalį, nepažeidus kitų draudimo bendrovės darbuotojų teisių, atsakovui nebuvo galimybės. Ieškovei atsisakius pasirašyti sutarties priede numatytą suderinimo aktą, jai už tris mėnesius buvo išmokėtas tik minimalus darbo užmokestis. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir kitus mokėjimus, iš viso 12 512,72 Lt.

7Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės darbo sutartis atsakovo įsakymu buvo nutraukta 2011 m. gruodžio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Kita dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 7 d., į ieškovės sąskaitą banke buvo pervestas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

8Teismas taip pat pažymėjo, kad darbo sutarčiai nutrūkus, ieškovės reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra teisiškai nereikšmingas, todėl nesvarstytinas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių sutartas darbo užmokestis susidėjo iš kintamos dalies ir pastovios dalies, lygios minimaliai mėnesinei algai. Sutarties priede Nr. 2c yra nustatyta, kad darbo užmokestis yra mokamas pagal suderinimo aktą iki 57 proc. nuo darbdavio gauto komisinio atlyginimo, bet ne mažiau kaip valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Dėl jokios pastovios dalies šalys nesitarė, tik buvo aptarta, kad jei darbdavys gautų santykinai mažą komisinį atlyginimą, darbuotojui mokėtų minimalią mėnesinę algą.

122. Teismas turėjo ginti silpnesnės sutarties šalies interesus, nes formuluotę, kad darbo užmokestis sudaro „iki 57 proc.“ pasiūlė ir į darbo sutartį įtraukė stipresnė sutarties šalis – darbdavys, nors iš tikrųjų šalys sutarė dėl to, kad atlyginimas sudarys lygiai 57 proc. Formuluotė „iki 57 proc.“ sudaro galimybę darbdaviui piktnaudžiauti, nes darbdavys gali mokėti bet kokio dydžio atlyginimą. Byloje dalyvavusi atsakovės direktorė A. S. negalėjo žinoti apie darbo sutarties sudarymo aplinkybes, kadangi direktorės pareigas užima tik nuo 2008 m. gruodžio 6 d.

133. Svarbi aplinkybė yra ta, kad nuo 2006 m. iki pat 2011 m. balandžio mėnesio ieškovei buvo mokamas darbo užmokestis lygus 57 proc. nuo darbdavio gauto komisinio atlyginimo, tad tokie konkliudentiniai atsakovės veiksmai įrodo, kad šalių valia buvo mokėti būtent 57 proc. dydžio atlyginimą, o vėlesni atsakovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu savo teisėmis. Svarbi ir aplinkybė, kad atsakovė siūlė pakeisti darbo sutartį, siūlydama mokėti 33 proc. dydžio atlyginimą nuo gauto darbdavio komisinio atlyginimo; jei atsakovė manytų, kad galiojanti sutartis leidžia mokėti bet kokio dydžio atlyginimą, ji nesiūlytų keisti sutartį, nes ir pagal galiojančią darbo sutartį ji galėtų mokėti 33 procentų atlyginimą, kaip ir bet kokio kito dydžio atlyginimą.

144. Įmonėje nebuvo jokio dokumento, kuris leistų nustatyti, kada ir kokio dydžio atlyginimą mokėti ieškovei. Tai sudarė sąlygas atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir mokėti kartais ir 18 proc. atlyginimą.

155. Teismas sprendime ir atsakovė atsiliepime nepagrįstai mini ekonominį nuosmukį, nes 2011 metais, kuomet buvo sumažintas ieškovės atlyginimas, ekonominis nuosmukis jau buvo pasibaigęs.

166. Atsakovės motyvas, kad atlyginimas buvo sumažintas dėl padidėjusių atsakovės kaštų, neparemtas jokiais įrodymais. Be to, nesąžininga atsakovės sąnaudų kitimą sieti su ieškovės atlyginimu.

177. Ieškovės generuotos pajamos 2011 m. buvo kur kas didesnės nei 2006 m. ar 2007 m., kuriais ieškovei būdavo mokamas 57 procentų atlyginimas nuo darbdavio gauto komisinio atlyginimo.

188. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė pasirašė suderinimo aktus, tačiau su prierašu, kad nesutinka su apskaičiuotu atlyginimu, lygiu 33 procentams.

199. Mokėti atlyginimą, tiesiogiai priklausantį nuo pardavimų, atitiko tiek ieškovės, tiek atsakovės, ir visų likusių atsakovės darbuotojų interesus.

20Atsakovas UADBB „Efektyvus sprendimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Teismo išvada, kad tarp šalių sutartas darbo užmokestis susidėjo iš kintamos dalies ir pastovios dalies, lygios minimaliai mėnesinei algai, yra teisėtas ir pagrįstas įstatymu (DK 186 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į ieškovės darbo specifiką – draudimo brokerė, kurios darbo užmokestis kinta priklausomai nuo pasiektų rezultatų kiekio, į darbdavio įsipareigojimą bet kokiais atvejais išmokėti ieškovei darbo užmokestį ne mažesnį už MMA, akivaizdu, kad ieškovės darbo užmokestis susidėjo iš kintamos ir pastovios dalies.

222. Ieškovė pripažįsta, kad šalys darbo sutartyje yra sulygusios, kad kintama darbo užmokesčio dalis yra iki 57 proc. nuo darbdavio gauto komisinio atlygio iš draudikų, tačiau tuo pačiu nurodo, kad iš tikrųjų šalys susitarė kitaip. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja jos veiksmams, nes nei iš karto po darbo sutarties pasirašymo, nei penkerius metus po sutarties pasirašymo, ir net teisme, ieškovė sutarties sąlygų neginčijo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovei mokama kintama darbo užmokesčio dalis buvo skaičiuojama taikant maksimalų procentą pačios darbuotojos prašymu, su tikslu įgyti teisę į didesnę senatvės pensiją. Faktą, kad šalys suprato procentinio dydžio kaitą, patvirtina komiso ataskaitos. Aplinkybė, kad kiekvieną mėnesį šalys sulygdavo dėl procentinio dydžio, paneigia ieškovės teiginį, kad jis buvo nekintamas, nes tokiu atveju nebūtų tikslo dėl procentinio dydžio pasirašinėti kiekvieną mėnesį atskirai ir būtų vadovaujamasi įrašu sutartyje.

233. Visiškai teisingais ir pagrįstas teismo motyvas, kad mokėti ieškovei maksimalaus dydžio kintamą atlyginimo dalį atsakovei nebuvo galimybės nepažeidus kitų draudimo bendrovės darbuotojų teisių. Nors darbo užmokestis ir nepriklauso nuo įmonės pelno, tačiau jie labai susiję. Ieškovė, matydama tik savo asmeninius interesus, ignoruoja darbdavio ir viso kolektyvo bei įmonės interesus. Tai prieštarauja bendriesiems teisės ir darbo santykius reglamentuojantiems principams.

244. Ieškovė, puikiai suprasdama bendrovėje susidariusią situaciją ir žinodama, kad jos reikalaujamas atlygis yra kelis kartus didesnis už kitų tokį pat darbą dirbančių darbuotojų atlygį, piktnaudžiauja savo teise ir reiškia teismui nepagrįstus reikalavimus.

255. Teismas teisingai konstatavo, jog darbo sutartyje kintamosios dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas susietas su konkrečiu dokumentu (suderinimo aktu), todėl ieškovei nepasirašius suderinimo akto nebuvo pagrindo išmokėti kintamąją darbo užmokesčio dalį.

266. Piktnaudžiavimu šiuo atveju užsiiminėjo ne darbdavys, o pati darbuotoja, t. y. ieškovė. Darbo ginčų komisijai išsprendus ginčą, darbdavys įvykdė įpareigojimą ir pateikė ieškovei pasiūlymą sulygti dėl pastovaus komisinio atlygio dydžio, t. y. 33 proc., kad ieškovė negalėtų priekaištauti dėl galimo piktnaudžiavimo.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokestį.

31Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008).

32Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys darbo sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006; 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. A., E. B., R. B. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-7-83/2011; kt.).

33Nagrinėjamu atveju 2006 m. sausio 24 d. sudarytoje darbo sutartyje šalys susitarė dėl tokio darbo užmokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos: darbo užmokestis mokamas pagal suderinimo aktą iki 57 proc. nuo darbdavio gauto komisinio atlyginimo iš draudikų už darbuotojo pritrauktų klientų sudarytas draudimo sutartis, bet ne mažiau kaip valstybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga; jeigu darbuotojo rezultatai nepasiekė valstybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, suderinimo aktas nerašomas ir išmokama valstybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga. Taigi šalių sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, šalys susitarė dėl kintamo darbo užmokesčio, kurio dydis tiesiogiai priklausė nuo apeliantės darbo rezultatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal apeliantės, kaip draudimo brokerės, atliekamą darbo funkciją, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą susieti jai mokėtiną darbo užmokestį su darbo rezultatais, ir tai atitiko DK 186 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad darbuotojo darbo užmokestis, be kita ko, priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbo sutartį apeliantė sudarė laisva valia ir jos sąlygų, nustatančių darbo užmokesčio dydį, niekada neginčijo. Tai, kad atsakovė pasiūlė apeliantei pakeisti darbo sutartį, nustatant fiksuotą 33 proc. nuo atsakovo gauto komisinio atlyginimo darbo užmokestį, nepatvirtina apeliantės teiginių, kad ir tuo metu galiojusioje darbo sutartyje šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto, tik 57 proc. darbo užmokesčio. Kaip paaiškino atsakovas, ir tą patvirtina bylos medžiaga, darbo užmokesčio dydį reglamentuojančių darbo sutarties sąlygų pakeitimą atsakovas apeliantei pasiūlė vykdydamas darbo ginčų komisijos įpareigojimą suderinti fiksuotą komisinio atlyginimo dydį.

34Iš byloje esančių komiso ataskaitų matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. (atleidimo iš darbo dienos) apeliantei buvo priskaičiuotas 33 proc. nuo atsakovo gauto komisinio atlyginimo už apeliantės pritrauktų klientų sudarytas draudimo sutartis darbo užmokestis. Taigi pats atsakovas pripažino, kad šiuo laikotarpiu apeliantės darbo rezultatai buvo verti didesnio nei minimalus darbo užmokesčio. Tai, kad apeliantė ginčo laikotarpio ataskaitose pasirašė su prierašu, kad nesutinka su nustatytu komisinio atlyginimo procentu, negali būti vertinama kaip pagrindas nemokėti apeliantei ir nurodytų 33 procentų, nes ginčas iš tikrųjų kilo dėl trūkstamų, anot apeliantės, 24 procentų (57 proc. - 33 proc.), o ne dėl 33 procentų.

35Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantei jai priklausiusio 33 proc. darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų, teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

36Iš atsakovo pateiktų pažymų apie apeliantės darbo užmokestį matyti, kad už ginčo laikotarpį apeliantei iš viso buvo priskaičiuota 7 424,41 Lt (įskaitant mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas), tuo tarpu taikant 33 proc. komisinio atlyginimo tarifą, apeliantei priklausytų 8 645,94 Lt (įskaitant mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas). Taigi apeliantei iš atsakovo priteisiama 1 221,53 Lt (įskaitant mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų (8 645,94 Lt – 7 424,41 Lt = 1 221,53 Lt).

37Vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi ir LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, apeliantei iš atsakovo taip pat priteisiama 0,07 proc. delspinigių nuo laiku neišmokėtų sumų, skaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną iki 2011 m. gruodžio 6 d. (atleidimo iš darbo dienos).

38Nustačius, kad apeliantei ginčo laikotarpiu buvo priskaičiuotas per mažas darbo užmokestis, iš naujo išsprendžiamas išeitinės išmokos dydžio klausimas (DK 140 str. 3 d.). Vadovaujantis atsakovo pateikta pažyma apie apeliantės darbo užmokesčio vidurkį (kai darbo užmokestis lygus 33 proc. komisinio atlyginimo), apeliantei priklausytų 1 745,52 Lt išeitinė išmoka (41,56 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) * 42 dienų), tuo tarpu faktiškai apeliantei buvo priskaičiuota 1 583,82 Lt dydžio išeitinė išmoka (b. l. 89). Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovo priteisiama 161,70 Lt (1 745,52 Lt – 1 583,82 Lt = 161,70 Lt) nesumokėtos išeitinės išmokos.

39DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo apmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 straipsnio 2 dalis), o kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Kadangi apeliantei jos atleidimo dieną nebuvo išmokėta tik dalis jai priklausiusio darbo užmokesčio (14 proc.), jai priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (41,56 Lt per dieną) mažinamas išmokėta darbo užmokesčio suma, t. y. 86 procentais iki 5,80 Lt per dieną.

40Nors apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentų, susijusių su tos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos reikalavimas panaikinti atsakovo darbo ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. DGK-P-1, teisėtumu ir pagrįstumu, apeliantė nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako.

41Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują teismo sprendimą, iš naujo išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

42Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

43Apeliantė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš viso patyrė 2 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 25-26, 51-52, 117-118, 135-136). Ieškinį patenkinus 5,5 proc. (neturtinis reikalavimas atmestas visiškai, o turtinis reikalavimas patenkintas 11 proc.), apeliantei iš atsakovo priteistina 148,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma.

44Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 146-147). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ši suma mažintina iki 1 200 Lt. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus 94,5 proc., atsakovui iš apeliantės priteistina 1 134 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma.

45Įvertinusi abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija taiko įskaitymą ir iš apeliantės atsakovui priteisia 985,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 134 Lt – 148,50 Lt = 985,50 Lt).

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Nutarė

47apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

48Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. P. ieškinį atsakovui UADDB ,,Efektyvus sprendimas“ tenkinti iš dalies.

49Priteisti ieškovės V. P. (asmens kodas ( - ) ( - )) naudai iš atsakovo UADBB ,,Efektyvus sprendimas“ (juridinio asmens kodas 126263835, Laisvės pr. 125A, Vilnius) 1 221,53 Lt (įskaitant mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų, 0,07 proc. delspinigių nuo laiku neišmokėtų sumų už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų nuo darbo sutartyje nustatytos mokėjimo dienos iki darbo sutarties nutraukimo 2011 m. gruodžio 6 d., 161,70 Lt išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant po 5,80 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

50Priteisti iš ieškovės V. P. (asmens kodas ( - ) ( - )) atsakovo UADBB ,,Efektyvus sprendimas“ (juridinio asmens kodas 126263835, Laisvės pr. 125A, Vilnius) naudai 985,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

51Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

52Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovė V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti UADBB... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės V.... 6. Teismas konstatavo, kad šalių susitarimas, kuomet mokama pastovi mėnesinė... 7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės darbo sutartis atsakovo įsakymu buvo... 8. Teismas taip pat pažymėjo, kad darbo sutarčiai nutrūkus, ieškovės... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 11. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių sutartas darbo... 12. 2. Teismas turėjo ginti silpnesnės sutarties šalies interesus, nes... 13. 3. Svarbi aplinkybė yra ta, kad nuo 2006 m. iki pat 2011 m. balandžio... 14. 4. Įmonėje nebuvo jokio dokumento, kuris leistų nustatyti, kada ir kokio... 15. 5. Teismas sprendime ir atsakovė atsiliepime nepagrįstai mini ekonominį... 16. 6. Atsakovės motyvas, kad atlyginimas buvo sumažintas dėl padidėjusių... 17. 7. Ieškovės generuotos pajamos 2011 m. buvo kur kas didesnės nei 2006 m. ar... 18. 8. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė pasirašė suderinimo aktus,... 19. 9. Mokėti atlyginimą, tiesiogiai priklausantį nuo pardavimų, atitiko tiek... 20. Atsakovas UADBB „Efektyvus sprendimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės... 21. 1. Teismo išvada, kad tarp šalių sutartas darbo užmokestis susidėjo iš... 22. 2. Ieškovė pripažįsta, kad šalys darbo sutartyje yra sulygusios, kad... 23. 3. Visiškai teisingais ir pagrįstas teismo motyvas, kad mokėti ieškovei... 24. 4. Ieškovė, puikiai suprasdama bendrovėje susidariusią situaciją ir... 25. 5. Teismas teisingai konstatavo, jog darbo sutartyje kintamosios dalies... 26. 6. Piktnaudžiavimu šiuo atveju užsiiminėjo ne darbdavys, o pati darbuotoja,... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo... 32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, šalims sutarus dėl... 33. Nagrinėjamu atveju 2006 m. sausio 24 d. sudarytoje darbo sutartyje šalys... 34. Iš byloje esančių komiso ataskaitų matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2011... 35. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantei jai... 36. Iš atsakovo pateiktų pažymų apie apeliantės darbo užmokestį matyti, kad... 37. Vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi ir LR delspinigių nustatymo už... 38. Nustačius, kad apeliantei ginčo laikotarpiu buvo priskaičiuotas per mažas... 39. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai... 40. Nors apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios... 41. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują teismo sprendimą, iš naujo... 42. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 43. Apeliantė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš viso patyrė 2... 44. Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Lt... 45. Įvertinusi abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 48. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą... 49. Priteisti ieškovės V. P. (asmens kodas ( - ) ( - )) naudai iš atsakovo UADBB... 50. Priteisti iš ieškovės V. P. (asmens kodas ( - ) ( - )) atsakovo UADBB... 51. Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo dalį... 52. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....