Byla 2A-480/2012
Dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-707-538/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medvėgalis“ ieškinį atsakovui A. J. dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytus 50 000 Lt ir 1 917,80 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-08-31 atsakovui iš UAB „Medvėgalis“ įmonės kasos, galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-26 nutarčiai, kuria įmonei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo išmokėta 50 000 Lt. Pinigai atsakovui išmokėti nesant teisinio pagrindo, t. y. 50 000 Lt atsakovui išmokėta tada, kai buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Medvėgalis“ ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms.

4Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-21 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Iš atsakovo A. J. priteisė be pagrindo įgytus 50 000 Lt, 1 917,80 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo BUAB „Medvėgalis“ naudai bei 1 558 Lt žyminio mokesčio valstybei.

5Atsakovas A. J. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010- 06-21 preliminaraus sprendimo. Prašė teismo 2010-06-21 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-11, būdamas UAB „Medvėgalis" akcininku ir direktoriumi, bendrovei trūkstant lėšų įgyvendinti projektą, kuris iš dalies buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kaip fizinis asmuo pervedė 50 000 Lt iš savo asmeninės banko sąskaitos į UAB „Medvėgalis" banko sąskaitą. 2009-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr.1346 UAB „Medvėgalis" jam grąžino 50 000 Lt. Be to, nurodė, kad 2009-08-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta rašytinio proceso tvarka, neinformavus UAB „Medvėgalis". 2009-08-31, kai buvo išmokėti 50 000 Lt, UAB „Medvėgalis" dar nebuvo gavęs šios Klaipėdos apygardos teismo nutarties, todėl nežinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Medvėgalis" taip pat nebuvo gavęs ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pinigų išmokėjimo momentu nežinojo ir net neįtarė apie pradėtą civilinį procesą.

6Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė atsakovo prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-21 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas kaip įmonės vadovas žinojo apie būsimą darbuotojų kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir laikinąsias apsaugos priemones, kurias taikys teismas. Aplinkybė, jog atsakovas nebuvo įsitikinęs, ar jos galioja tuo metu, kai įmonės vardu išsimokėjo sau 50 000 Lt, nesuteikia atsakovui teisės nepaklusti galiojančiai teismo nutarčiai. Kadangi įmonės turtas buvo areštuotas, jis privalėjo savo subjektinę teisę realizuoti teisėtais būdais.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. galutiniu sprendimu nusprendė Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-21 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą – ieškinį tenkinti: iš atsakovo A. J. priteisti 50 000 Lt skolos, 1 917,80 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo BUAB „Medvėgalis“ naudai bei 1 558 Lt žyminio mokesčio valstybei. Taip pat galutiniu sprendimu teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. J. 1 800 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti ieškovui BUAB „Medvėgalis“.

9Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-26 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2009-08-27 išsiųsta įregistruoti Turto arešto aktų registrui. Todėl atsakovas 2009-08-31, t. y. po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Medvėgalis“ turtui įregistravimo Turto arešto aktų registre, iš įmonės kasos paimdamas 50 000 Lt, pažeidė įstatyme įtvirtintas imperatyvias teisės normas. Be to, buvo pažeisti ir kitų kreditorių interesai. Iš nutarties, kuria UAB „Medvėgalis“ iškelta bankroto byla, matyti, kad įmonė buvo nemoki. Tuo metu UAB „Medvėgalis“ nebuvo atsiskaičiusi su darbuotojais, nebuvo sumokėjusi mokesčių, todėl direktorius A. J., paimdamas 50 000 Lt iš kasos, pažeidė aukštesnės eilės kreditorių interesus ir su šiais kreditoriais bankrutuojanti įmonė neatsiskaitė. Dėl direktoriaus veiksmų įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl direktorius atsako pagal juridinio asmens prievolę paimtos iš įmonės pinigų sumos ribose (CK 2.50 str. 3 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-26 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nurodė areštuoti UAB „Medvėgalis“ turtą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Taigi, teismas nedetalizavo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat konkrečiai piniginių lėšų arešto neįvardijo ir nurodydamas CPK normas, kuriomis vadovavosi, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-26 nutartimi piniginės lėšos nebuvo areštuotos ir nebuvo pritaikyto draudimo jomis disponuoti.
  2. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, UAB „Medvėgalis“ nedalyvaujant ir jam apie šią nutartį privalomai nepaskelbus, apeliantas objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie turto areštą. Tai patvirtina šios aplinkybės: 1) nei ieškovai pareiškime dėl bankroto bylos UAB „Medvėgalis“ iškėlimo, nei teismas 2009-08-26 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvavo, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas nedalyvaujant atsakovui, nors CPK 148 str. 1 d. nurodoma, kad tai daroma tik išimtiniais atvejais; 2) pagal CPK 145 str. 8 d., tik nesant galimybės asmeniui, kurio turtas yra areštuojamas, pranešti apie jo turto areštą, leidžiama reikalauti turto arešto apribojimų laikymosi nuo nutarties dėl arešto taikymo įregistravimo Turto areštų aktų registre. Sistemiškai aiškinant CPK 145 str. 8 d., 148 str. 5 d., 152 str. 3 d. normas, darytina išvada, kad 2009-08-26 teismo nutartis galėjo būti pradėta vykdyti nuo jos priėmimo momento, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymą inicijavę subjektai turi diskrecijos teisę pasirinkti, kada ir kam pavesti vykdyti nutartį. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų ėmęsi veiksmų dėl objektyvaus ir realaus teismo nutarties paskelbimo UAB „Medvėgalis“ atstovams iki 50 000 Lt skolos išmokėjimo apeliantui momento. Be to, teismas nurodė, kad 2009-08-26 nutartis 2009-08-27 buvo išsiųsta Turto arešto aktų registrui, tačiau nenurodo įstatymo reikalaujamos registracijos fakto; 3) UAB „Medvėgalis“ nėra gavęs nei kreditorių pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašų, todėl apeliantui nebuvo net pagrindo įtarti apie galimą UAB „Medvėgalis“ turto areštą.
  3. Teismo išvada, kad, apeliantui išmokant pinigus iki bankroto bylos iškėlimo, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilė, yra nepagrįsta. Jokios įstatymo nuostatos nedraudžia įmonei vykdyti veiklos ar atsiskaitymų po to, kai paduotas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, nes toks ieškinys gali būti atmestas kaip nepagrįstas. UAB „Medvėgalis“ turėjo laikytis Įmonių bankroto įstatyme numatytos atsiskaitymų su kreditoriais eilės tik įmonei iškėlus bankroto bylą, t.y. tik nuo 2009-09-28. Be to, apeliantas 2008-07-12 pervedė UAB „Medvėgalis“ 50 000 Lt, kas leido įmonei gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą, nukreiptą į gamybą ir pelno siekimą, todėl teismo išvados dėl apelianto kaltės, sąlygojusios UAB „Medvėgalis“ nemokumą, yra nepagrįstos.

12Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Medvėgalis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. galutinį sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto teiginys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-26 nutartimi piniginės lėšos nebuvo areštuotos ir nebuvo pritaikyto draudimo jomis disponuoti, yra nepagrįstas. Minėta nutartimi teismas areštavo visą turtą, o, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatyme pateikta turto sąvoka, piniginės lėšos laikytinos įmonės turtu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010 konstatavo, kad antstoliui neaprašius pakankamai turto, kurio užtektų teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, laikoma, kad teismo nustatytas areštas taikomas visam skolininko turtui.
  2. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priima, nepranešęs atsakovui, tai nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį. Atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam, paduodant atskirąjį skundą, tačiau apeliantas tokia teise nepasinaudojo.
  3. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, tad laikoma, kad jie yra žinomi kiekvienam asmeniui. 2009-08-26 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2009-08-27 buvo išsiųsta įregistruoti Turto arešto aktų registrui, pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 10 str. 1 d. turto arešto aktas yra įregistruojamas Turto arešto aktų registre nedelsiant, kai turto arešto aktą gauna hipotekos skyrius, bet ne vėliau kaip 8 darbo valandas, todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2009-08-31, t.y. jau po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Medvėgalis“ turtui įregistravimo Turto arešto aktų registre, iš įmonės kasos paimdamas 50 000 Lt, pažeidė įstatyme įtvirtintas imperatyvias teisės normas.
  4. Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. ir 9 str. 3 d. nuostatos vertintinos kaip imperatyvūs ribojimai disponuoti įmonės lėšomis ir šiuos ribojimus pažeidžiantys atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais yra neteisėti. Apeliantas, būdamas UAB „Medvėgalis“ kreditorius ir vadovas, žinojo, kad įmonė yra skolinga darbuotojams ir kitiems kreditoriams, todėl jo veiksmai, pasiimant iš įmonės kasos 50 000 Lt po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įregistravimo Turto arešto aktų registre, vertintini kaip nesąžiningi, apeliantui neteisėtai pasinaudojus pirmumo teise, palyginus su kitais kreditoriais, patenkinti savo kreditorinį reikalavimą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys), byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

16Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas UAB „Medvėgalis“ vadovu, galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarčiai, kuria įmonei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Medvėgalis“ turto areštas, pažeisdamas šioje nutartyje numatytą draudimą perleisti įmonės turtą tretiesiems asmenims, 2009 m. rugpjūčio 31 d. iš įmonės kasos išmokėjo sau 50 000 Lt. Apeliantas savo veiksmų teisėtumą argumentuoja tuo, kad, pirma, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neminimas lėšų areštas, todėl, apelianto teigimu, lėšos nebuvo areštuotos ir, antra, apeliantas, prieš išmokėdamas sau 50 000 Lt iš įmonės kasos, nebuvo informuotas apie nutartį, kuria įmonės turtui buvo pritaikytas areštas, ir negalėjo objektyviai žinoti apie įmonei taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

17Dėl pirmojo apelianto argumento pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi teismas nutarė areštuoti UAB „Medvėgalis“ turtą, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims. Nors CK ar CPK nėra konkrečiai pateiktas sąvokos „turtas“ apibrėžimas, iš CK 1.97 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kas laikytina civilinių teisių objektais („Civilinių teisių objektais yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas <...>“), taip pat vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta „turto“ sąvoka („Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos“) bei turint galvoje, kad eilinis vidutinis žmogus sąvokai „turtas“ neabejotinai be kitų objektų priskirtų ir pinigines lėšas, darytina vienareikšmė išvada, kad teismui nutarus areštuoti įmonės turtą, buvo areštuotos ir piniginės lėšos, kaip neabejotinai patenkančios į „turto“ sąvoką. Priešingas aiškinimas prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

18Analizuojant apelianto argumentus, kuriais grindžiama pozicija, jog, teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, UAB „Medvėgalis“ nedalyvaujant ir jam apie šią nutartį privalomai nepaskelbus, apeliantas objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie turto areštą, pirmiausia pažymėtina, kad ginčo teisinių santykių metu galiojusi CPK 148 straipsnio 1 dalies redakcija suteikė teismui teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui nepranešus. Apeliantas savo nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galėjo išdėstyti atskirajame skunde dėl šios teismo nutarties, tokiu būdu realizuodamas teisę būti išklausytam ir pateikti savo argumentus. Taigi, laikytina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta nepranešus atsakovui, jo teisių nepažeidė. Tuo metu galiojusio CPK 148 straipsnio 5 dalis nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nutartis apskųsta nebuvo, taigi, ji įsigaliojo nuo jos priėmimo. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsigaliojusia ir vykdytina nutartimi pritaikius turto areštą, bet kokie šio turto perleidimai laikomi neteisėtais.

19Apelianto argumentai, kad jam nebuvo paskelbta apie nutartį, kad jis ginčo sumos pervedimo metu nežinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tik 2009 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apygardos teisme iškėlus UAB „Medvėgalis“ bankroto bylą, jam tapo žinoma apie turto areštą, šiuos argumentus vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, laikytini kaip įrodymais neparemta apelianto pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nutarė nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, sekančią dieną po nutarties priėmimo, t.y. 2009 m. rugpjūčio 27 d. išsiųsti pranešimai. Nors apeliantas teigia, kad jam nebuvo žinoma apie ketinimus iškelti bankroto bylą, nes kreditoriai, prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Medvėgalis“ nepateikė nei pareiškimo teismui, nei jo priedų, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1513/2009 pagal UAB „Naujoji šiluma“ atskirąjį skundą dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Medvėgalis“ iškėlimo, išanalizavęs aplinkybes, susijusias su išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymu, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju tiek iš UAB „Medvėgalis“ atsiliepimo, tiek iš kitų procesinių dokumentų matyti, kad įmonei buvo žinoma apie ketinimą kelti bankroto bylą, priešingai, ji netgi su tuo sutiko, pateikdama teismui įmonės kreditorių sąrašus ir kitus dokumentus“. Taigi, apeliantas, būdamas UAB „Medvėgalis“ vadovu, negalėjo nežinoti apie ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria buvo nutarta UAB „Medvėgalis“ įmonei iškelti bankroto bylą, matyti, kad tuo metu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo beveik lygūs įmonės turimo turto sumai, taigi, įmonė buvo nemoki. Apeliantas, būdamas bendrovės direktoriumi, negalėjo nežinoti apie įmonės nemokumą. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja didesnės tikimybės teorija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra pagrindas teigti, jog UAB „Medvėgalis“ buvo informuotas apie nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas, būdamas įmonės direktoriumi, žinojo (arba turėjo žinoti) apie ketinimus kelti įmonei bankroto bylą ir iš to kylančias pasekmes, todėl nesąžiningai pasinaudojo savo, kaip įmonės vadovo padėtimi, išsimokėdamas iš įmonės kasos 50 000 Lt.

20Nors apeliantas teisus, teigdamas, jog UAB „Medvėgalis“ turėjo laikytis Įmonių bankroto įstatyme numatytos atsiskaitymų su kreditoriais eilės tik įmonei iškėlus bankroto bylą, t.y. tik nuo 2009 m. rugsėjo 28 d., atsižvelgiant į tai, kad jis žinojo apie įmonės nemokumą, kreditorių ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, laikytina, kad, išmokėdamas ginčo pinigų sumą 2009 m. rugpjūčio 31 d., t.y. praėjus kelioms dienos po nutarties dėl turto arešto ir prieš priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (laikytina, numanydamas, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, jis privalės reikšti kreditorinį reikalavimą įmonei ir atsistos į bendrą kreditorių eilę, o žinodamas apie įmonės turimo turto ir skolų santykį, galėjo įvertinti savo galimybę (ne)atgauti visą skolos sumą iš įmonės), darytina išvada, kad elgėsi nesąžiningai, nes tuo sumažino įmonės turtą, iš kurio galima būtų atsiskaityti su kitais kreditoriais, kurių reikalavimo teisės, tikėtina, atsirado anksčiau už apelianto. Kita vertus, aplinkybė, kad jis formaliai nepažeidė Įmonių bankroto įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nes tuo metu įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla, esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi. Svarbiausia, kaip minėta, kad pinigų suma išmokėta, galiojant tai draudžiančiai teismo nutarčiai, todėl tokie apelianto veiksmai laikytini neteisėtais. Turėdamas kreditorinį reikalavimą įmonei, apeliantas savo subjektinę teisę į įmonę privalėjo realizuoti teisėtais būdais, t.y. po bankroto bylos UAB „Medvėgalis“ iškėlimo reikšti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei analogiškai kitiems kreditoriams.

21Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš apelianto priteista 50 000 Lt, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytus... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-21 preliminariu sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas A. J. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010-... 6. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė atsakovo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. galutiniu sprendimu nusprendė... 9. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-26 nutartis dėl... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 12. Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą ieškovas BUAB... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas UAB „Medvėgalis“ vadovu,... 17. Dėl pirmojo apelianto argumento pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo... 18. Analizuojant apelianto argumentus, kuriais grindžiama pozicija, jog, teismui... 19. Apelianto argumentai, kad jam nebuvo paskelbta apie nutartį, kad jis ginčo... 20. Nors apeliantas teisus, teigdamas, jog UAB „Medvėgalis“ turėjo laikytis... 21. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. galutinį sprendimą palikti...