Byla 2A-885-210/2015
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. U. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-187/2015, pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei B. U., tretiesiems asmenims J. V., S. R., M. N., Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarei L. B., Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarei N. U., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. D. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančiu V. P., asmens kodas ( - ) mirusio, ( - ) 2009 m. lapkričio 23 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Telšių rajono 4 notarų biure, notarinio registro Nr. ( - ), nuo jo sudarymo momento.

5Ieškovė nurodė, kad ( - ) mirė jos tėvas V. P., po tėvo mirties likęs turtas: ½ gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių. Po tėvo mirties paaiškėjo, kad 2009-11-23 Telšių rajono 4-tajame notaro biure, sudarytu ir notarės patvirtintu testamentu, tėvas turtą paliko atsakovei B. U., kuri 2012-12-11 pateikusi Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o 2012-12-13 minėtas palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas Testamentų registre. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo V. P. turtą testamentinei įpėdinei-atsakovei B. U. nėra išduotas. Teigia, kad testamento sudarymo metu, tai yra 2009-11-23 ieškovės tėvas (testatorius) V. P. sirgęs lėtine cerebrine išemija, jam buvęs diagnozuotas psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, tai yra jis turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nors pripažintas neveiksniu teismine tvarka nebuvo.

6Atsakovė B. U. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad V. P. testamentą sudaręs pas notarę, kuri patvirtino įsitikinusi jo veiksnumu. Iki testamento sudarymo jis buvęs agresyvus, bet buvęs sąmoningas ir testamentą surašęs savo noru. Sudarant testamentą dalyvavęs jis, pati B. U., notarė, jos sekretorė. Tuomet jis nebuvęs gėręs jokių vaistų. Jo agresiją sukeldavę prisiminimai apie tai, kad 2006-06-03 duktė R. išsivežė jo žmoną. Jis vis laukęs kada ji sugrįš. Kai 2007 metais mirė jo žmona, jam buvę labai skaudu dėl to, kad jo nepakvietė į laidotuves. Nuo 2007 metų, kol su juo ji gyvenusi, jo dukrų lankantis pas tėvą nemačiusi, visą tą laiką juo rūpinosi viena pati. Pinigus skaičiuoti testatorius mokėjo, taip pat pasirašydavo kai reikėjo. Jis supratęs viską, buvęs sąmoningas. Vartojęs specialius vaistus nuo nemigos. V. P. viską prisimindavo apie praeitį. Jis žinojo, kad yra sudaręs sutartį. Apie testamentą jis taip pat žinojo. Kai su atsakove išsituokė, V. P. teisme nedalyvavo. Įgaliojimą, kad ji galėtų paimti jo pinigus pats panaikinęs. Nuo 2011 metų jie kartu nebegyvenę.

7Trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarė L. B. su ieškiniu nesutiko. Prieš tvirtindama testamentą ji bendravusi su V. P., įsitikinusi, kad jis yra veiksnus, suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testamentą jis sudaręs laisva valia, be prievartos ir be suklydimo. Testamento pasirašymo metu nepastebėjusi jokių testatoriaus psichikos sutrikimų, nes jis kalbėjęs rišliai, logiškai, jis supratęs užduodamus klausimus, teisingai į juos atsakęs, todėl nekilę jokių abejonių dėl testatoriaus veiksnumo.

8Tretieji asmenys J. V., S. R., M. N. su ieškiniu sutiko.

9Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. U. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai.

12Pripažino negaliojančiu V. P., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), 2009 m. lapkričio 23 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Telšių rajono 4-jo notarų biure (notarė L. B.), notarinio registro Nr. ( - ), nuo jo sudarymo momento.

13Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ekspertizės išvada bei liudytojų: socialinių darbuotojų R. J. ir R. L., šeimos gydytojos V. S., mirusiojo testatoriaus sesers E. J., kaimynės A. K., patvirtinančių ekspertizės išvadas, parodymais bei atmetė liudytojų, tvirtinančių V. P. sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu parodymus. Be to, teismas akcentavo, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

14Teismas, remdamasis civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, V. P. testamentą pripažino negaliojančiu, kaip sandorį, sudarytą fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl sutiko, kad jo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal ieškovės – fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 str. 1d.). Kadangi V. P. mirė ( - ), į teismą su ieškiniu 2013-03-06 kreipėsi jo įstatyminė įpėdinė – mirusiojo duktė R. D. (CK 5.17 str. 1d.).

15Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, kad sudarytas 2009-11-23 testamentas neatitiko testatoriaus V. P. valios, nes jis testamento sudarymo metu sunkiai sirgo ir buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl tokioje būklėje pasirašytas testatoriaus testamentas pripažintinas negaliojančiu LR CK 5.15 str. 2 d., 5.18 str. 1 d. pagrindu. Notarė L. B. tvirtindama testamentą galėjo suklysti dėl V. P. psichinės būsenos, o būtent, kad jis pasirašydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nes bendraujant trumpą laiko tarpą, V. P. galėjo sudaryti malonaus žmogaus įspūdį, nors ir turėjo psichikos sutrikimų, ką patvirtino ir jo šeimos gydytoja V. S..

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu B. U. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime aiškindamas, kad ieškovė nepraleido termino savo teisei ginti, netinkamai vertino įrodymus nurodydamas, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2013-03-01. Tačiau ieškinys teisme priimtas 2013-03-06, nes tai patvirtina teismo spaudas apie dokumento gavimą. Todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo priimti ieškinį.

202. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai vertino trečiojo asmens notarės L. B. parodymus, kurie priešingai, nei nustatė teismas, patvirtina testatoriaus veiksnumą.

213. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad V. P. 2010-04-30 kreipėsi į Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą dėl įgaliojimo patvirtinimo, o 2011-09-19 vėl kreipėsi į notarų biurą dėl įgaliojimo panaikinimo, 2012 m. V. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau atliekant minėtus veiksmus V. P. psichinė būklė niekam abejonių nekėlė. Be to, niekas nesikreipė į teismą dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu. Todėl apeliantei akivaizdu, kad

22V. P. sudarydamas testamentą puikiai suvokė savo veiksmus, elgėsi adekvačiai, puikiai įvertindamas situaciją.

234. Teismas netinkamai vertino šeimos gydytojos V. S. nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad V. P. liga nebuvo akivaizdžiai matoma. Apeliantė visiškai nesutinka su teismo pateiktu liudytojų E. U., E. J., A. J., S. D. parodymų vertinimu. Teismas vadovavosi liudytojų R. J., R. L., V. S., V. P. sesers E. J., kaimynės A. K. parodymais, kurie kaip tik su V. P. bendravo epizodiškai ir nepastoviai.

245. Medicininiuose dokumentuose, kuriais ekspertas grindžia testatoriaus psichikos nestabilumą apie psichikos sutrikimus įrašų nėra. Ekspertizė atlikta tik įvertinus asmens elgesį, kuomet jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje vos vieną kartą. Todėl apeliantė įsitikusi, kad ekspertizės išvada vienpusiška, nepilna, neobjektyvi. Apeliantė teigia, kad testatoriaus agresyvumą sąlygojo alkoholio vartojimas, tačiau artimiems žmonėms jo elgesys nesukėlė jokių įtarimų dėl sveikatos ar psichinės būklės.

256. Apeliantės nuomonė, teismas buvo šališkas, akivaizdžiai palaikė ieškovės pusę, tenkino tik jos prašymus, netenkino prašymo paskirti pakartotinę teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir kt.

268. Apeliantė apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori bylos aplinkybes dar kartą paaiškinti žodžiu, nori pateikti daugiau įrodymų apie teismo psichiatrinės ekspertizės nepilną testatoriaus psichinės būsenos ištyrimą.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

291. Teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai nesirėmė liudytojų –atsakovės sūnaus E. U., E. J., A. J., S. D. parodymais, kurie tvirtino V. P. psichinę būklę esant gerą 2009-11-23 testamento sudarymo metu, nes tie žmonės su V. P. bendravo labai mažai, iš esmės tik epizodiškai, mažai ką apie jį žinojo. Teismas teisėtai ir tinkamai įvertino ekspertų išvadą. Pateikta eksperto išvada yra kategoriška, tad laikytina tiesioginiu įrodymu. Apeliantės akcentuojami testatoriaus atlikti teisiniai veiksmai, kaip dvi ištuokos, santuoka, įgaliojimo sudarymas ir panaikinimas ir kt., nesudaro prielaidų patvirtinti, jog testatorius V. P. sudarydamas 2009-11-23 testamentą suprato savo veiksmų reikšmę, pats sąmoningai suformavo savo valią. Trumpas notarės pabendravimas su testatoriumi galėjo nesukelti įtarimų dėl testatoriaus psichikos ligos egzistavimo.

302. Atsakovė nepasinaudojo procesine teise dėl ribotos apeliacijos išimčių ir tinkamai nepagrindė, kodėl prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai, kaip rašytiniai įrodymai, turėtų būti pridėti prie bylos ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai neturėtų būti priimti.

313. Nors apeliantė bando kalbėti apie ieškinio senatį pažeistai teisei apginti, tačiau šis motyvas nereikšmingas sprendžiant teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinėje instancijoje, nes apeliantė bylos nagrinėjimo metu ieškinio senaties termino taikyti neprašė, o pagal įstatymą teismas taiko ieškinio senatį tik ginčo šaliai reikalaujant. Nesutinka su apeliantės prašymu apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

35Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

36Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

37Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

38Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, byloje kilo ginčas, ar ginčijamo testamento sudarymo metu V. P. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

39Dėl notarės parodymų vertinimo

40Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai vertino trečiojo asmens notarės L. B. parodymus, kurie priešingai, nei nustatė teismas, patvirtina testatoriaus veiksnumą. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

41Pripažintina, kad sprendžiant asmens gebėjimą tinkamai išreikšti savo valią testamento sudarymo metu, bene pats didžiausias dėmesys tenka notaro, kaip trečiojo asmens, byloje duotiems parodymams. Nors notarės L. B. teigimu, jai pabendravus su V. P. abejonių dėl jo sugebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti nekilo, tačiau byloje nepaneigtas eksperto paaiškinimas, kad trumpas bendravimas su testatoriumi galėjo nesukelti įtarimų dėl testatoriaus psichikos ligos egzistavimo. Be to, notarė neturi specialių žinių, kad tiksliai ir neklystamai nustatytų asmens psichinę būklę, todėl šiuo atveju neatmestinas ir suklydimo atvejis.

42Dėl ekspertizės išvados vertinimo

43Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada, kaip ir liudytojų parodymai, – tai tik viena iš įrodymų priemonių, kuriomis nustatomi bylos faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

44Apeliantės manymu ekspertizės išvada yra vienpusiška, nepilna, neobjektyvi, medicininiuose dokumentuose, kuriais ekspertas grindžia testatoriaus psichikos nestabilumą apie psichikos sutrikimus, įrašų nėra. Ekspertizė atlikta tik įvertinus asmens elgesį, kuomet jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje vos vieną kartą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija nesutiktina.

45Nagrinėjamos bylos atveju ekspertizės akto išvada, kurią vertino teismas, paremta medicininiais įrašais apie testatoriaus būklę nuo 1999 metų (2 t., 57-59 b. l.). Būtent medicininėje dokumentacijoje V. P. nuo 1999 m. fiksuojami neurozinio registro sutrikimai. 2000 m. diagnozuota galvos smegenų aterosklerozė. Nuo 2006 m. fiksuojami psichikos sutrikimai, atitinkantys organinio asmenybės sutrikimo kriterijus, pasireiškiantys elgesio neadekvatumu, emocinio elgesio sutrikimu, pažintinių funkcijų sutrikimu, sutrikusia impulsų kontrole, potraukių sutrikimu. Taip pat diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. 2008-07-17 tiriant V. P. pažintines funkcijas nustatytas sunkus kognityvinių procesų sutrikimas. Objektyviai fiksuojami pažintinių funkcijų sutrikimai, atitinkantys bendruosius demencijos (įgytos silpnaprotystės) kriterijus. Tai patvirtina ir stebėjimas V. P. ( - ) ligoninėje, kurioje gydėsi 2008-07-30 iki 2008-08-12. Gydantis ( - ) psichiatrijos ligoninėje 2009-10-27– 2009-11-14 diagnozuota demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis F02.8 (įgyta silpnaprotystė, negrįžtami pakitimai). Išrašant pažininės funkcijos išliko sutrikusios, atitinkančios silpnaprotystės požymius, medikamentais koreguotas tik V. P. elgesys. Vėlesni įrašai medicininėje dokumentacijoje patvirtina progresuojančius pažintinių funkcijų sutrikimus ir gilėjančius įgytos silpnaprotystės požymius. Šie duomenys teismo psichiatrui ekspertui buvo pagrindas konstatuoti, kad V. P., testamento sudarymo metu, t. y. 2009-11-23, dėl įgytos silpnaprotystės, sutrikusios atminties ir dėmesio pakenktų emocijų, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, realizuodamas savo civilines teises ir pareigas, t. y. surašydamas testamentą.

46Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nesutikti su teismo psichiatrijos 2014-09-04 ekspertizės aktu, be to įvertinus liudytojų parodymus, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi patenkindamas ieškinį, patvirtino, jog testamento sudarymo metu V. P. prarasdavo gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Teisėjų kolegija pasisako, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad remtis vien ekspertizės akto išvadomis nėra pakankamo pagrindo. Bylą nagrinėjęs teismas, pagrįstai vertino testatoriui nustatytas ligos diagnozes, medicininių dokumentų išrašus, jo sveikatos būklę tiek prieš testamento surašymą, tiek testamento sudarymo laikotarpiu, tinkamai rėmėsi šeimos gydytojos ir socialinių darbuotojų, kurios slaugė testatorių, ir kurios neturi suinteresuotumo šioje byloje, parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje pateiktus medicininius dokumentus, testatoriaus ligos diagnozes, eiga, jų trukmę, simptomus, ekspertizės išvadas.

47Apeliantė teigia, kad testatoriaus agresyvumą sąlygojo alkoholio vartojimas, tačiau artimiems žmonėms jo elgesys nesukėlė jokių įtarimų dėl sveikatos ar psichinės būklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvus apeliantės nurodymas, kad testatoriaus agresyvumą sąlygojo tik alkoholio vartojimas, negali paneigti ekspertizės išvados, akcentuojant tai, kad jau 2006 metais V. P. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Todėl šis apeliantės argumentas negali paneigti ekspertizės akto išvados, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.

48Dėl liudytojų parodymų vertinimo

49Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino šeimos gydytojos V. S. nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad V. P. liga nebuvo akivaizdžiai matoma.

50Priešingai nei teigia apeliantė, testatoriaus šeimos gydytoja V. S. patvirtino, kad V. P. buvo nustatyti specialieji poreikiai ir juos nustatė būtent psichiatrai, be to 2008 m. gydytoja bandė V. P. išsiųsti į ( - ) ligoninę, bet jis buvo labai agresyvus, todėl buvo gydomas ( - ), taip pat patvirtino, kad pastaraisiais metais V. P. pasireiškė atpažinimo sutrikimai, jam buvo pasireiškęs emocijų jautrumas, atmintis buvusi bloga, buvo agresyvus tiek, kad socialinė darbuotoja net skųsdavosi jo elgesiu, be to patvirtino, kad V. P. sveikatos būklė palaipsniui blogėjo, pradėjusi blogėti prieš kokius 5-6 metus iki mirties, pastaraisiais metais V. P. buvęs agresyvesnis ir piktesnis, net ir pati B. U. skundėsi, kad jo bijo, kad dėl baimės turėjo ieškoti kur gyventi.

51Apeliantė visiškai nesutinka su teismo pateiktu liudytojų E. U., E. J., A. J., S. D. parodymų vertinimu. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas vadovavosi liudytojų R. J., R. L., V. S., V. P. sesers E. J., kaimynės A. K. parodymais, kurie kaip tik su V. P. bendravo epizodiškai ir nepastoviai.

52Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios padėjo susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius tiek su atsakove, tiek su galimais įpėdiniais, tiek su kaimynais. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovės minimi liudytojai, kurių parodymais teismas nesirėmė, yra tie žmonės, kurie su V. P. bendravo labai mažai, iš esmės tik epizodiškai, mažai ką apie jį žinojo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ekspertų išvada yra konkreti, o ne tikėtina. Vertinant šių liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad teisme liudijo atsakovės sūnus, atsakovės kaimynas ir vyras, pas kurį šiuo metu atsakovė nuomojasi kambarį, tai yra giminystės ar kaimynystės ryšiais susiję asmenys, kurie neturi specialių žinių ir kvalifikacijos, kad vien iš išorinio ir reto bendravimo galėtų spręsti apie vidinę psichinę V. P. būklę testamento sudarymo metu, todėl pagrįstai teismas šių asmenų parodymais nesirėmė.

53Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų R. J., R. L., V. S., V. P. sesers E. J., kaimynės A. K. parodymai neprieštarauja vieni kitiems, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams medicininiams dokumentams, yra nuoseklūs. Priešingai negu teigia apeliantė, minėtų liudytojų parodymai teismui yra informatyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai.

54Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorius V. P. nesuprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta netikroji palikėjo valia, todėl proceso teisės normų teismas nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

55Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad V. P. 2010-04-30 kreipėsi į Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą dėl įgaliojimo patvirtinimo, o 2011-09-19 vėl kreipėsi į notarų biurą dėl įgaliojimo panaikinimo, 2012 m. V. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau atliekant minėtus veiksmus V. P. psichinė būklė niekam abejonių nekėlė. Todėl apeliantei akivaizdu, kad V. P. sudarydamas testamentą puikiai suvokė savo veiksmus, elgėsi adekvačiai puikiai įvertindamas situaciją.

56Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minimi testatoriaus atlikti kiti teisiniai veiksmai, nesudaro prielaidų patvirtinti, jog testatorius V. P. testamento sudarymo metu, suprato savo veiksmų reikšmę, pats sąmoningai suformavo savo valią. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vertindama pačios apeliantės prieštaringus parodymus. Vienu atveju apeliantė teigia, kad testatorius buvo sveikas, adekvatus, suprato savo veiksmus, kitu atveju „dažnai išvažiuodavo į ligoninę, nutarė surašyti įgaliojimą mano vardu, kad galėčiau paimti jo pensiją“, „išėjau iš jo namų, nes P. dažnai gulėjo ligoninėse“, „įgaliojimą, kad galėčiau paimti pinigus, panaikino pats, nes nuo 2011 metų kartu nebegyvenome“ (1 t., 113 b. l.). Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis V. P. ir B. U. santuoka nutraukta įsiteisėjusiu 2012 m. kovo 23 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina tai, kad ieškovas, V. P. nagrinėjant bylą nedalyvavo, jį atstovavo advokatė, kuri nurodė, kad „ieškovas norėjęs santuoką nutraukti bendru susitarimu, tačiau atsakovė nesutikusi, jo nuomone dėl materialinių išskaičiavimų“. Nagrinėjant bylą teisme, buvusi sutuoktinė yra nurodžiusi, kad „V. P. buvusi didelė bėda, jis sirgęs, todėl ji jį globojusi nuo 2006 metų iki 2011 metų“, „paaiškino, kad tarp jų kilę nesutarimai ir dėl to ji buvusi priversta išeiti gyventi kitur“. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes, remiasi byloje eksperto išsakyta nuomonė, kad demencija sergantys asmenys yra itin įtaigūs, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad minėti testatoriaus atlikti kiti teisiniai veiksmai, negali būti priskiriami prie įrodymų, leidžiančių paneigti vienašalį – testamento sudarymo – sandorį buvusį su valios trūkumais.

57Vienu iš argumentų apeliantė nurodo tai, kad niekas nesikreipė į teismą dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu. Tačiau pažymėtina tai, kad siekiant nuginčyti sandorį (testamentą) CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nėra privaloma teismo spendimu pripažinti asmenį neveiksniu, o pakanka įrodyti, kad tokio sandorio metu asmuo, nors ir buvo veiksnus, tačiau dėl savo būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

58Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra įrodyta, jog V. P. 2009-11-23 testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, todėl šis testamentas, kaip vienašalis testatoriaus sudarytas sandoris, teisėtai ir pagrįstai pripažintas negaliojančiu.

59Dėl teismo šališkumo

60Apeliantės nuomonė, teismas buvo šališkas, akivaizdžiai palaikė ieškovės pusę, tenkino tik jos prašymus, netenkino prašymo paskirti pakartotinę teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir kt.

61Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visų pirma, atsakovės pareikštas nušalinimo klausimas, bylą nagrinėjančiai teisėjai, išspręstas procesine įstatymo nustatyta tvarka (2 t., 106-109 b. l.). Antra, teismui teikiami prašymai yra sprendžiami arba rašytine arba žodine (protokoline) nutartimi. CPK nustatyta tvarka galima skųsti teismo veiksmus apeliacine tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė tokia teise nesinaudojo (2 t., 88-89 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė neprašo skirti pakartotinės teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės.

62Dėl ieškinio pateikimo termino

63Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime aiškindamas, kad ieškovė nepraleido termino savo teisei ginti, netinkamai vertino įrodymus nurodydamas, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2013-03-01. Kadangi ieškinys teisme priimtas 2013-03-06, ir tai patvirtina teismo spaudas apie dokumento gavimą, teismas neturėjo įstatyminio pagrindo priimti ieškinį.

64Iš tiesų, skundžiamo sprendimo ketvirtame ir devintame puslapiuose yra nurodyta skirtinga ieškovės kreipimosi į teismą data, tai yra 2013-03-01 ir 2013-03-06. Ieškinyje esantis spaudas patvirtina, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2013-03-06, byla nagrinėti konkrečiai teisėjai paskirta 2013-03-07 (1 t., 1 b. l.). Tačiau šis apeliantės argumentas negali būti siejamas su ieškinio senatimi pažeistai teisei apginti, nes ieškovė pateikė ieškinį teismui nepraleisdama CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto 1 metų ieškinio senaties termino, be to, apeliantė bylos nagrinėjimo metu nereiškė prašymo taikyti ieškinio senaties terminą.

65Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

66Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydama, kad nori bylos aplinkybes dar kartą paaiškinti žodžiu, nori pateikti daugiau įrodymų apie teismo psichiatrinės ekspertizės nevisapusiškumą ir nepilną testatoriaus psichinės būsenos ištyrimą.

67CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį dėl teismo psichiatrinės ekspertizės nepilną testatoriaus psichinės būsenos ištyrimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

68Dėl naujų įrodymų prijungimo

69Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d.nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013). Taip pat CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

70Nors apeliantė neteikia atskiro prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, tačiau kartu su apeliacinius skundu pateikia Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2011-09-09 raštą Nr.V4-1353, 2011-07-29 išrašą iš medicininių dokumentų ir Telšių socialinių paslaugų centro 2012-12-11 techninės pagalbos priemonių perdavimo-priėmimo aktą Nr.76. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantė niekaip nepagrindė, kad nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl teikiamų naujų įrodymų (CPK 180, 181, 314 str.).

71Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

72Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74Kadangi šioje byloje abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

75Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. D. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą... 5. Ieškovė nurodė, kad ( - ) mirė jos tėvas V. P., po tėvo mirties likęs... 6. Atsakovė B. U. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 7. Trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarė L. B. su ieškiniu... 8. Tretieji asmenys J. V., S. R., M. N. su ieškiniu sutiko.... 9. Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. U. prašė bylą nagrinėti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį... 12. Pripažino negaliojančiu V. P., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), 2009 m.... 13. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ekspertizės išvada bei liudytojų:... 14. Teismas, remdamasis civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytomis... 15. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, kad sudarytas 2009-11-23... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu B. U. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime aiškindamas, kad ieškovė... 20. 2. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai vertino trečiojo asmens... 21. 3. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad V. P. 2010-04-30 kreipėsi į Telšių... 22. V. P. sudarydamas testamentą puikiai suvokė savo veiksmus, elgėsi... 23. 4. Teismas netinkamai vertino šeimos gydytojos V. S. nurodytas aplinkybes,... 24. 5. Medicininiuose dokumentuose, kuriais ekspertas grindžia testatoriaus... 25. 6. Apeliantės nuomonė, teismas buvo šališkas, akivaizdžiai palaikė... 26. 8. Apeliantė apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti,... 28. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 29. 1. Teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai... 30. 2. Atsakovė nepasinaudojo procesine teise dėl ribotos apeliacijos išimčių... 31. 3. Nors apeliantė bando kalbėti apie ieškinio senatį pažeistai teisei... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 35. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio... 36. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar... 37. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami... 38. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos... 39. Dėl notarės parodymų vertinimo... 40. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai vertino trečiojo asmens... 41. Pripažintina, kad sprendžiant asmens gebėjimą tinkamai išreikšti savo... 42. Dėl ekspertizės išvados vertinimo... 43. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties... 44. Apeliantės manymu ekspertizės išvada yra vienpusiška, nepilna, neobjektyvi,... 45. Nagrinėjamos bylos atveju ekspertizės akto išvada, kurią vertino teismas,... 46. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų... 47. Apeliantė teigia, kad testatoriaus agresyvumą sąlygojo alkoholio vartojimas,... 48. Dėl liudytojų parodymų vertinimo... 49. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino... 50. Priešingai nei teigia apeliantė, testatoriaus šeimos gydytoja V. S.... 51. Apeliantė visiškai nesutinka su teismo pateiktu liudytojų E. U., E. J., A.... 52. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti... 53. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių... 54. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 55. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad V. P. 2010-04-30 kreipėsi į... 56. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minimi testatoriaus atlikti kiti... 57. Vienu iš argumentų apeliantė nurodo tai, kad niekas nesikreipė į teismą... 58. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos... 59. Dėl teismo šališkumo... 60. Apeliantės nuomonė, teismas buvo šališkas, akivaizdžiai palaikė... 61. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais... 62. Dėl ieškinio pateikimo termino... 63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime aiškindamas, kad... 64. Iš tiesų, skundžiamo sprendimo ketvirtame ir devintame puslapiuose yra... 65. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 66. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 67. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 68. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 69. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 70. Nors apeliantė neteikia atskiro prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo,... 71. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 72. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 74. Kadangi šioje byloje abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi... 75. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 76. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti...