Byla e2-22-341/2016
Dėl išlaidų priteisimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Jurisdictus“ atstovui Robertui Lavinskui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaidų priteisimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą,

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje atsakovui nurodo, kad UAB „Sauda“, Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 21-50 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2015-03-23 perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės AUDI 80, valstybinis numeris ( - ) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą.

3Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo K. J. (kaip transporto priemonės savininko) 1431,01 Eur (4941 Lt) už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį 32 Eur bei kitas CPK nustatyta tvarka į bylą pateiktas išlaidas. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo, 2013-05-18 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5 straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2001-05-04 sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. UAB „Sauda“, vadovaudamasi 2001-05-04 sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės paėmimo protokolu, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos. Vadovaujantis 2001-05-04 sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ bei atsižvelgiant į 2007 m. spalio mėn. susitarimą dėl 2001-05-04 sutarties Nr. 32, 9 punkto aiškinimo, transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės saugojimą už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) imamas 15 Lt mokestis už kiekvieną parą, ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-01-01 valstybinė Lietuvos Respublikos valiuta iš lito buvo pakeista į eurą bei tai, jog didžioji prievolės dalis susidarė dar iki 2015-01-01, skolos sumą apskaičiuota litais ir tik galutinę reikalavimo sumą konvertuota į eurus pagal nustatytą kursą 3,4528 LTL = 1 Eur. UAB „Jurisdictus“, atsižvelgdama į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2013-05-18) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2015-03-23), sutiko sumažinti įsiskolinimą, kuris skolos perleidimo UAB „Jurisdictus“ dieną sudarė 5490 Lt ((30 d.*15 Lt)+(22 mėn.-1 mėn.)*240 Lt) iki 4941 Lt. Pirminis kreditorius UAB „Sauda“ bandė suderinti skolos dengimo klausimą ikiteismine tvarka ir siuntė pranešimus paskutiniam VĮ „Regitra“ tinkamai savo teises į transporto priemonę deklaravusiam asmeniui – A. N., kuris nurodė, kad transporto priemonę yra pardavęs; prie bylos pridėtas VĮ „Regitra“ išrašas iš kurio matyti, kad transporto priemonė yra parduota atsakovui K. J.. UAB „Jurisdictus“ bandė suderinti skolos dengimo klausimą ikiteismine tvarka ir siuntė pranešimą atsakovui K. J., tačiau joks atsakymas į siųstą pranešimą gautas nebuvo, o remiantis AB „Lietuvos paštas“ duomenimis siunta buvo neįteikta gavėjui. Jokie kiti atsakovo adresai ieškovui nėra žinomi, toks adresas nurodytas ir atsakovo K. J. pateiktuose prieštaravimuose. Ieškovas remiasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau - SEAKĮ), LR CK nuostatomis, Lietuvos A. T. praktika.

4Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog atsakovas gavo ieškinį ir su juo siunčiamus priedus, todėl būtų perteklinis veiksmas siųsti atskirai atsakovui Reikalavimo perleidimo sutartį, be to, atsakovas yra atstovaujamas teisininko, byla yra elektroninė. Negana to, ieškovas dėjo pastangas ir visais įmanomais būdais informavo atsakovą, todėl pranešimas atsakovui viešo paskelbimo būdu nereikalingas. Atstovas nurodo, jog pati teismų praktika teigianti dokumentų gavimą, bet ne būtiną fizinį dokumentų įteikimą. Ieškovo atstovo teigimu, šioje byloje nekeltinas ir sutarties kaip vartojimo sutarties klausimas, nes ginčo sutartis pagal kasacinio teismo išaiškinimą 3K-3-327/2011 nutartyje yra priskirtina pasaugos sutarčiai, kurią taip pat apibūdina ir SEAKĮ 36 str. 6 d. Atstovas posėdžio metu nurodė, jog saugojimo aikštelės (kurioje saugomas atsakovo automobilis) negalima lyginti su privačiam sektoriui tenkančiomis aikštelėmis, kadangi yra taikomi kitokie reikalavimai, kuriuos įtakoja viešo konkurso sąlygos, nes priešingu atveju – tai keltų grėsmę viešam saugumui. Jis nurodė, jog pagal SEAKĮ 36 str. numatyta solidari atsakomybė, t.y. savininko ir valdytojo, kai ginčo atveju įmonės „Regitra“ duomenimis, K. J. yra savininkas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko ginčo nėra, todėl privalo atlyginti (už paslaugas). Atstovo teigimu, problema yra atsakovo pareiga: 1)kainos atžvilgiu. UAB „Sauda“ turi teisę teikti šią paslaugą pagal sutartį su policijos komisariatu, o pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovui perleistas reikalavimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys 2A-66-619/2014; e2A-2580-577/2015); 2)atsakovas negavo informacijos. Kasacinio teismo išaiškinta, jog cesijos sutarties įteikimas su ieškiniu yra laikytinas kaip tinkamas įteikimas (Lietuvos A. T. nutartis 3K-3-105/2011). Ieškovo atstovas nurodė, jog nėra jam žinoma, iš kokio asmens paimtas automobilis, nes jo teigimu, tai yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; tuo nesidomi nei UAB „Sauda“, nei jos vairuotojai, transportuodami automobilius. Įmonė netikrina ar teisėtai nuvežtas automobilis, t.y. netikrina policijos pareigūnų priimtų sprendimų; iš policijos į UAB „Sauda“ duomenys neteikiami. Atstovas paaiškino, jog nedalyvaujant savininkui, policijos pareigūnai per 3 d. d. praneša apie automobilio transportavimą savininkui, nes tai numato Aprašas, LR Vyriausybės 2001-11-27 nutarimas, Generalinio policijos įsakymu patvirtintos taisyklės ir pan.; jei nebuvo savininkas (atsakovas) informuotas – privalo tai įrodyti. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2013-05-14, t.y. 4 dienos iki automobilio nuvežimo į aikštelę. Visa tai, kas išdėstyta, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti.

5Atsakovas K. J. su ieškiniu kategoriškai nesutiko, kadangi yra įsitikinęs, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes dėl automobilio saugojimo jokių sutarčių nesudarinėjo ir neatsako už 2001 m. gegužes mėn. 04 d. sutartyje tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo" numatytų sąlygų bei įkainių. Dėl reikalavimų dydžio atsakovas nurodė, jog dėl to, kad automobilio pasaugos santykiai atsirado ne dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos pasaugos sutarties, o kitu pagrindu (2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda" „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo"), atsakovas K. J. apie automobilio saugojimą konkrečioje aikštelėje informuotas nebuvo, todėl ieškovo pateikti saugojimo jkainiai jam yra nepriimtini ir ginčytini. 2009 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos K. T. nutarimu „Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimo" išaiškinta teisė atsiimti transporto priemonę nepriklausomai nuo baudos sumokėjimo atsakovas neturėjo žinoti, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo. Verslininko atsakomybė šiuo atveju turėtų būti didesnė už saugomo daikto savininko, kuris apie saugomą automobilį informuotas nebuvo, taip pat nebuvo informuotas apie saugojimo įkainius. Nurodo, jog taip pat ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad pirminis saugotojas (UAB „Sauda") pranešė atsakovui apie mašinos saugojimo įkainius, tuo būdu įvykdydamas CK 6.229 str. 3, 4 dalyse numatytas asmens, kuris tvarko kito asmens reikalus, pareigas. Taigi, šiuo atveju dėl saugojimo kainos dydžio vienodai atsakingas tiek pirminis saugotojas (pagal CK 6.105 str. 1 d. - jo teisių perėmėjas), tiek saugotos mašinos savininkas. Dėl to, kad automobilio pasaugos santykiai atsirado ne dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos pasaugos sutarties, o kitu pagrindu (2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Saudą" „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo"), atsakovas K. J. apie automobilio saugojimą konkrečioje aikštelėje informuotas nebuvo, todėl ieškovo pateikti saugojimo jkainiai jam yra nepriimtini ir ginčytini.

6Atsakovo atstovas, palaikydamas atsiliepimo argumentus, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui nėra įteikta Reikalavimo perleidimo sutartis ir remiasi Vilniaus apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi 2S-1781-590/2014, kurioje informavimas apibūdinamas kaip būtinu. Paaiškino, jog atsakovas jau kurį laiką neatsiliepia į atstovo skambučius ir šis neturįs galimybių K. J. informuoti apie minėtą sutartį, o klientą atstovauja todėl, kadangi tarp jų sudaryta yra sutartis ir yra gavęs išankstinį apmokėjimą už atstovavimą; nurodo, jog atstovas prie elektroninės bylos prisijungimą gavęs tik 2015-11-12. Todėl atsakovo atstovo teigimu, Reikalavimo perleidimo sutartis privalo būti įteikta kaip numato P. T., jog tikslinga būtų įtraukti Vartotojų teisių tarnybą, kuriai formuluotų prašymą išaiškinti tam tikrus klausimus (kiek sutartis galioja atsakovo atžvilgiu ir kiek ji nesąžininga; pagal CK 6.208 str. 12p.), jei teismas tokį siūlymą įtraukti tenkintų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas kėlė klausimą ieškovui, ar šis žinąs iš ko 2013 m. gegužės mėn. buvo paimtas automobilis, nes SEAKĮ nustato iš ko gali būti paimama transporto priemonė, kai 2013-05-18 nėra aišku iš ko ir dėl ko paimta transporto priemonė, t.y kokiu pagrindu paimta, pvz.: įvykis, žalojo gamtą ir pan.; pačioje „Regitroje“ sutartis atsiradusi tik 2013-06-12. Teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nedalyvavo paimant 2013-05-18 automobilį ir apie paėmimą nebuvo informuotas, kai ( - ) str. numato pareigą įrodyti; atstovo teigimu, ir policijos pareigūnai ne visada viską padaro (t.y. tinkamai atlieka savo funkcijas). Atstovo teigimu, realiai, tik kai automobilis jau buvo saugomas aikštelėje, tik tada atsakovas K. J. tapo savininku, neaišku kas sutartį registravo „Regitroje“. Saugantis asmuo turi informuoti apie kainą, laiką ir pan. aplinkybes. Tai, kad UAB „Jurisdictus“ darbuotojai kalbėję su atsakovu – nėra jokių įrodymų, todėl privalo būti įteikta ir cesijos sutartis, nes atsakovui įteiktas tik ieškinys, o priedai nebuvo įteikti. Atsakovo atstovas paaiškino, jog atstovaujamąjį matė tik 2015-09-29 ir nuo to laiko jo nematęs, o jam (atstovui) visi priedai įteikti 2015 m. spalio mėn., kai jau nebepalaikė ryšių su atsakovu. Pažymėjo, kad automobilis nebuvo paimtas iš atsakovo ir ilgą laiką nežinojo apie jo saugojimą, kad tapo savininku, kad tai jo nuosavybė; jei būtų jo nuosavybė, tai siektų ją atgauti. Atstovas nurodė, jog jam nėra žinoma, ar atsakovas pirko, ar ketino pirkti automobilį, nors ant pirkimo – pardavimo sutarties pasirašęs, nors fiziškai to automobilio nei valdė, nei turėjo; taip pat nežinąs, ar valdytojas pranešęs atsakovui, kad važiavęs jo automobiliu; atstovui nežinoma, ar pats atsakovas naudojosi automobiliu. Atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovas gyvena toje pačioje gyvenvietėje kaip ir yra deklaravęs, tik kiek toliau, nes deklaruotu adresu gyvena jo motina. Taigi, atstovo manymu, ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas, nes neįrodytos visos aplinkybės (atsakovo informavimas apie automobilio saugojimą, kai tai ne atsakovo pareiga), o ieškovas, būdamas stipresnioji pusė, privalėjo informuoti apie saugojimo sąlygas ir tik nuo tada pradėti skaičiuoti (mokestį). Nuo cesijos sutarties sudarymo yra privalu ją įteikti, tačiau neįvyko sutarties įteikimas atsakovui, o proceso (normų) nesilaikymas – tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Iš teismų informacinės sistemos Liteko civilinės bylos eL2-3629-341/2015 duomenų matyti, kad UAB „Sauda“ ir UAB „Trade grupp“ 2012-09-07 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11/6 ir 2013-12-13 Papildomą susitarimą prie 2012-09-07 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11/6 bei 2015-03-23 Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimą ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 21-50, pagal kuriuos UAB „Sauda“ perleido UAB „Trade grupp“ reikalavimo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų už automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris, ( - ) priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Iš 2015-08-07 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog UAB „Trade grupp“ pavadinimas pakeistas į UAB „Jurisdictus“.

9Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-7-168/2010). Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas. Byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas, buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“, 2015-04-28 išsiuntė informaciją apie reikalavimo perleidimą Mažąja korespondencija Nr. RN0939956025LT K. J. per Lietuvos paštą. Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje, atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, todėl laikytina, jog atsakovui apie reikalavimo perleidimą yra pranešta tinkamai.

10Dėl transporto priemonės savininko ir atsakovo tinkamumo

11Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra nuosavybės teisės įgyjamas pagal sandorius (CK 4.47 str.1 d. 1 p.). CK 1.63 str.1 d. 1 p. numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Įgyti nuosavybės teises į transporto priemonę reikalaujama paprastos rašytinės formos (CK 1.73 str. 1 d. 10 p.).

12Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV-268 redakcija) „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4.6.1 punkte nustatyta, kad, įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, transporto priemonės savininko pasikeitimas turi būti įregistruotas VĮ „ Regitra“. Pažymėtina, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė. Vis dėlto registro duomenys leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos.

13Nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo – pardavimo sutartį perėjimo momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317 ir 6.318 straipsnių taisykles, o automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

14Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį nurodyta CK 6.317 straipsnyje, daiktų perdavimo vieta ir momentas nustatyti CK 6.318 straipsnyje, daiktų perdavimo terminas – CK 6.319 straipsnyje, pardavėjo pareiga patvirtinti daiktų nuosavybės teisę – CK 6.321 straipsnyje. CK 6.317 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos. Nei CK, nei CPK neįtvirtinta specialių įrodinėjimo priemonių šioms sąlygoms įrodyti, todėl pardavėjo pareigų įvykdymas gali būti grindžiamas visais įrodymais (( - ) str. 1 d.).

15Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 68 d. numato, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2013-05-14 ir iš sutarties turinio nedviprasmiškai matyti, kad nuosavybės teisė į parduodamą automobilį atsiranda pirkėjui sutarties pasirašymo dieną. Todėl byloje nustatyta, kad transporto priemonės Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) savininkas yra K. J., o minėtus duomenis patvirtina šie įrodymai: 2013-05-14 rašytinė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. N. ir K. J. bei VĮ ,,Regitra“ 2015-11-27 duomenys.

16Pažymėtina, jog byloje pateikta 2013-05-14 rašytinė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. N. ir K. J., nors automobilis VĮ ,,Regitra“ eismo įvykio dieną, t.y. 2013-05-18, buvo registruotas A. N. vardu, tačiau, kaip jau minėta, automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Atsakovas neginčijo, kad automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013-05-14, sutartį jis pasirašęs, t.y. savo valią dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio yra išreiškęs, minėta transporto priemonė buvo perduota pirkėjui.

17Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikoma galiojančia. Transporto priemonės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas nustatytas ir įrodytas. A. K. J. nuo 2013-05-14 buvo automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) savininkas ir nėra pateikta kitų įrodymų, kad šio automobilio nuosavybės teisės buvo perleistos kitam asmeniui.

18Dėl pasaugos teisinių santykių

19Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje.

20Ieškovas nurodo, kad 2001-05-04 tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“. Tokia UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2004-05-04 sudaryta sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis), jos pagrindu atsirado ne tik UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pasaugos santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą ir teisė reikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti transporto priemonę.

21CK 6.191 str. 1 d. numato, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

22Nagrinėjamoje byloje iš 2013-05-18 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad policijos patrulis A. K., vadovaudamasis ( - ) str. 7 d. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. reikalavimais, kai už tai numatyta ( - ) str. 1 d. atsakomybė, priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis numeris, ( - ) kaip dalyvavusią eismo įvykyje, nes automobilis pilnai apgadintas ir deformuotas. Nurodytas automobilis priverstinai nuvežtas iš Kirtimų g. link Galvės, Vilniuje, į aikštelę saugojimui, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21.

23Taigi byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad 2013-05-18 transporto priemonė Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) buvo priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21, o priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą vykdė UAB „Sauda“ 2001 m. gegužės 4 d. sutarties su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatu „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ ir 2007-10-16 Susitarimo dėl 2001 m. gegužės 4 d. sutarties Nr. 32, 9 punkto aiškinimo, pagrindu.

24Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 74 d. numato, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

25Taigi, transporto priemonė Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) buvo sulaikyta ir nuvežta į saugojimo aikštelę. Atsakovas neginčijo automobilio priverstinio nuvežimo aplinkybių, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ir saugoma aikštelėje bei kokiu pagrindu jo automobilis nuvežtas, kur ir kodėl yra saugomas, K. J. nesiaiškino. Atsakovas nesidomėjo automobilio buvimo vieta, jo saugojimo sąlygomis ir pagrindais. Teismas pažymi, jog būtent dėl atsakovo transporto priemonės Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) atsirado priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos, nors atsakovas visiškai nesidomėjo kur ir kaip yra saugomas ar naudojamas jam priklausantis automobilis.

26Atsakovas K. J. atsiliepime nurodė, jog jis nebuvo sudaręs jokių sutarčių su UAB „Sauda“, tačiau nenurodė aplinkybių, kodėl būdamas nuo 2013-05-14 automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) savininku, jis nesidomėjo jam priklausančia nuosavybe.

27Įstatyminė transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga sumokėti už saugojimą nustatytą atlyginimą saugotojui yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią išlaidas ūkio subjektui, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kas privalo atlyginti nurodytas išlaidas. Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 3K-3-448/2010 išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina išvada, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant nagrinėjamą ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas. Todėl nagrinėjamoje byloje remiamasi ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais (pirkimo-pardavimo sutartimi ir pan.).

28Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad 2013-05-18 atsakovas būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ( - ) str. 1 d. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) priverstinai saugomas nuo 2013-05-18. Be to, minėtą aplinkybę patvirtina ir antstolės B. P. 2014-09-30 siųstas pranešimas apie neapmokėtą skolą UAB „Sauda“ už automobilio nuvežimą ir saugojimą bei duomenys apie 2015-03-27 išsiųstą UAB „Trade grupp“ reikalavimą K. J. dėl įsiskolinimo apmokėjimo ir Pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

29Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, skaičiuojant pagal tokius įkainius: saugojimas 30 d. po 15 Lt už parą ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį. Ieškovas nurodo skolos susidarymo laikotarpį nuo 2013-05-18 iki 2015-03-23, už kurį susidarė 5490 Lt įsiskolinimas, tačiau skolos dydį atsakovui sumažinęs iki 4941 Lt, t.y iki 1431,01 Eur.

30Teismas sutinka su ieškovo reikalavimu dėl saugojimo mokesčio 30 d. po 15 Lt už parą, tačiau nesutinka su 240 Lt dydžio mokesčiu per mėnesį už saugojimą kiekvieną sekantį mėnesį. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi pagal šią įstatymo normą Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas, į tai atkreipęs dėmesį ir Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 3K-3-436/2009. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog priverstinai nuvežto ir saugomo automobilio savininkas ir/ar valdytojas buvo informuotas apie priimtą sprendimą saugomo automobilio atžvilgiu, todėl teismas laiko, kad protingas ir teisingas tarifo dydis būtų 100 Lt (28,96 Eur) už kiekvieną vėlesnį pasaugos mėnesį ir tokią išvadą daro vadovaudamasis teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-7-309/2010).

31Minėtos aplinkybės vertintinos ir šioje byloje nustatant priverstinai nuvežto automobilio saugojimo išlaidų dydį, pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir tuo pačiu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip prievolės vienos šalies teisių ir pareigų perėmėjas, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti nagrinėjamos situacijos transporto priemonės savininką ir valdytoją (kreipėsi dėl informacijos suteikimo), informuodamas atsakovą apie skolą ir prievoles, šalių teisių ir pareigų perėmimą. Pranešimai atsakovui patvirtina apie neapmokėtą įsiskolinimą ieškovui. Tačiau tokie veiksmai atlikti po reikalavimo perleidimo momento.

32Kaip jau minėta, byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, kad ginčo automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę. Atsakovo aiškinimas, kad jis nebuvo nurodomos transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas automobilio priverstinio nuvežimo dieną (2013-05-18) yra nepagrįsti surinktais ir ištirtais įrodymais, kurių teismas nekartoja.

33P. S. eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pirmiausia, nebuvo išsamiai aiškinamasi, kas yra nurodomos transporto priemonės savininkas ar valdytojas, o UAB „Sauda“ suteikė paslaugas pagal sudarytą pasaugos sutartį, neinformuodama apie teikiamas mokamas paslaugas transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Duomenų, jog iki reikalavimo perleidimo momento, atsakovas buvo raštu informuotas apie automobilio saugojimą bei su tuo susijusiomis išlaidomis, byloje nepateikta. Pagal byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad turėjęs reikalavimo teisę UAB „Sauda“ neprotingai ilgą laiką nesiėmė visų teisėtų priemonių, įskaitant savalaikį kreipimąsi į kelių transporto priemonės registro tvarkytoją ir (ar) policijos įstaigą, automobilio savininkui nustatyti ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pažymėtina, jog iš byloje esančio įrodymo apie tai, kad automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje buvo atsakovui (t.y. ankstesniam savininkui A. N.) pranešta tik antstolės 2014-09-30 raštu. Tokie UAB „Sauda“ veiksmai neatitinka rūpestingo atidaus šeimininko elgesio standarto, kurio skolinius reikalavimus vėliau įgijo ieškovas UAB „Trade grupp“, t.y. UAB „Jurisdictus“.

34Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei sąžiningumo ir protingumo principus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas šias saugojimo išlaidas tarp šalių paskirstyti, priteisiant iš atsakovo proporcingai mažesnio dydžio, t.y. 738,52 Eur priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

35Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-107/2010).

36Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina už pirmą saugojimo mėnesį (15 Lt x 30 d. = 450 Lt) ir po 100 Lt už kiekvieną mėnesį iki 2015-03-23 (21 mėn. x 100 Lt = 2100 Lt ), viso: 2550 Lt, t.y. 738,52 Eur.

37Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.6 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

38Ieškovo UAB „Jurisdictus“ atstovas pateikė į bylą įrodymus apie turėtas 132 Eur bylinėjimosi išlaidas, t.y. 32 Eur – žyminio mokesčio įmoka ir 100 Eur – teisinių paslaugų (advokatui) išlaidos. Iš atsakovo ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (51,61 %), priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 16,52 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio, 51,61 Eur dėl atstovo (advokatui) išlaidų – viso 68,13 Eur.

39Iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, nes šių išlaidų suma nesudaro teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 str. 6 d.).

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) – 260, 263 - 270 str., teismas,

Nutarė

41Ieškinį tenkinti iš dalies.

42Priteisti iš atsakovo K. J., a.k. ( - ) uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (įmonės kodas ( - ) buveinė Pylimo g. 41A, Vilnius) 738,52 Eur skolos už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Priteisti iš atsakovo K. J., a.k. ( - ) uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (įmonės kodas 301851658, buveinė Pylimo g. 41A, Vilnius) bylinėjimosi išlaidas, t.y. 16,52 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio, dėl 51,61 Eur už ieškovo atstovo turėtas išlaidas.

44Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,... 2. Ieškovas ieškinyje atsakovui nurodo, kad UAB „Sauda“, Reikalavimo... 3. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo K. J. (kaip transporto priemonės... 4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti... 5. Atsakovas K. J. su ieškiniu kategoriškai nesutiko, kadangi yra įsitikinęs,... 6. Atsakovo atstovas, palaikydamas atsiliepimo argumentus, teismo posėdžio metu... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Iš teismų informacinės sistemos Liteko civilinės bylos eL2-3629-341/2015... 9. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija... 10. Dėl transporto priemonės savininko ir atsakovo tinkamumo... 11. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra nuosavybės teisės... 12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu... 13. Nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo – pardavimo... 14. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį... 15. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 68 d.... 16. Pažymėtina, jog byloje pateikta 2013-05-14 rašytinė transporto priemonės... 17. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta įstatymų... 18. Dėl pasaugos teisinių santykių... 19. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas)... 20. Ieškovas nurodo, kad 2001-05-04 tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto... 21. CK 6.191 str. 1 d. numato, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš... 22. Nagrinėjamoje byloje iš 2013-05-18 transporto priemonės priverstinio... 23. Taigi byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad 2013-05-18 transporto... 24. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 74 d.... 25. Taigi, transporto priemonė Audi 80 Avant, valstybinis numeris ( - ) buvo... 26. Atsakovas K. J. atsiliepime nurodė, jog jis nebuvo sudaręs jokių sutarčių... 27. Įstatyminė transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga sumokėti už... 28. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad 2013-05-18 atsakovas būtų... 29. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už transporto priemonės... 30. Teismas sutinka su ieškovo reikalavimu dėl saugojimo mokesčio 30 d. po 15 Lt... 31. Minėtos aplinkybės vertintinos ir šioje byloje nustatant priverstinai... 32. Kaip jau minėta, byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo... 33. P. S. eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pirmiausia,... 34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei... 35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 36. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina už pirmą saugojimo... 37. Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų... 38. Ieškovo UAB „Jurisdictus“ atstovas pateikė į bylą įrodymus apie... 39. Iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, nes šių... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) – 260, 263 - 270 str., teismas,... 41. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti iš atsakovo K. J., a.k. ( - ) uždarajai akcinei bendrovei... 43. Priteisti iš atsakovo K. J., a.k. ( - ) uždarajai akcinei bendrovei... 44. Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi...