Byla I-2107-624/2009
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo K. K. G. atstovui advokatui Edmundui Kisieliui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Ledai Žilinskienei, trečiojo suinteresuotojo asmens „Žiburio“ pradinės mokyklos atstovei Bronei Zalieckienei, nedalyvaujant pareiškėjui, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Vilniaus apskrities viršininko administracijos, UAB „Šnipiškių ūkis“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Šnipiškių ūkis“ ir „Žiburio“ pradinei mokyklai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėjas K. K. G. skunde teismui prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti LR Vyriausybės 1997-09-29 d. nutarimo Nr. 1057 106 p. išdėstytas nuostatas - parengti ir atlikti žemės sklypo suformavimą žemės nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra tarp ( - ) ir ( - ) namų ir pateikti pamatuotas sklypo ribas tolesniam žemės grąžinimo įforminimui Vilniaus apskrities viršininkui. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, pažeisdama LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimą Nr. 1057 bei kitais norminiais aktais nustatytas nuostatas, sąlygojančias nuosavybės atkūrimo procedūrą jau 18 metų vilkina atlikti jos kompetencijai priskiriamus veiksmus nuosavybės teisei atkurti, t. y. suformuoti pareiškėjui grąžintiną žemės sklypą ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus pareiškėjo nuosavybės teisėms atkurti. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) negali atlikti jos kompetencijai priskiriamų veiksmų - atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra tol, kol atitinkamo sklypo nėra suformavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai teigia, kad nuosavybė negali būti grąžinta ir tuo pagrindu neatlieka jokių prašomų veiksmų. Atsakovės neveikimu yra pažeidžiamos jo Konstitucinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Neveikimą atsakovė motyvuoja tuo, kad LR teritorijų planavimo įstatymu nustatyta, kad naudojamų žemės sklypų ribos gali būti keičiamos tik parengus detalųjį planą. Raitininkų g. esantys sklypai nuosavybės teisėmis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre fizinių ir juridinių asmenų vardu, todėl nėra pagrindo pradėti Raitininkų g. detaliojo planavimo procedūros dėl privačių žemės ribų keitimo be žemės savininkų sutikimų. Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pirmą kartą kreipėsi dar 1991-12-06. Vyko ilgas susirašinėjimas, todėl 2000-03-21 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, vėliau - 2000-04-25 - į Vilniaus m. plėtros departamentą. Šios institucijos konstatavo, kad sklypas neužstatytas ir gali būti grąžintas paveldėtojams. VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2005-05-19 pavedė Vilniaus m. savivaldybei nustatyti grąžintino sklypo ribas, plotą bei naudojimosi sąlygas, tačiau, tai nebuvo padaryta. Vėliau savivaldybė nepagrįstai šį sklypą priskyrė prie valstybės išperkamos žemės ir ją grąžinti natūra atsisakė. Grąžintinas žemės sklypas iki šios dienos nėra suformuotas, neatlikti kiti, norminiais aktais numatyti veiksmai. Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas nustatyti: ar nuo pirmojo kreipimosi laiko (1991 m.), VAVA išdavė kam nors teigiamas išvadas ar leidimą daryti detalųjį planą, apimantį pareiškėjo paveldėto sklypo ribas. Šią susiklosčiusią situaciją, kai atsakovė dirbtinais, netikrais motyvais atsisako priimti sprendimą ir jį vilkina, parodo ir tai, kad 2002-05-03 raštu buvo kreiptasi į tuometinį LR Seimo pirmininko pavaduotoją V. P. A.. Po pastarojo laiško Vilniaus apskrities viršininkui Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius, 2002-05-30 raštu Nr. 31/02/22-142, atsakydamas į šį LR Seimo nario paraginimą vykdyti savo pareigas, pasiūlė pareiškėjui nustatyti konkrečią grąžintinos žemės vietą kartografuojant bei pateikiant visų dokumentų, įrodančių šios žemės paveldėjimą, kopijas. Visi prašyti įrodymai buvo pateikti, tačiau, klausimai nebuvo sprendžiami. Vilniaus m. savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo paveldėtas žemės sklypas negali būti grąžintas natūra, kadangi jis yra jau užimtas, kad tai valstybės išperkamos žemės sklypas. Tačiau, šis sklypas yra tik neženkli vaikų darželio teritorijos dalis, kurioje nėra statinių ar kitokių inžinierinių įrenginių. Didžioji reikalaujamo grąžinti žemės sklypo dalis užžėlusi menkaverčiais krūmais. Todėl nėra jokio pagrindo negrąžinti šio sklypo teisėtiems paveldėtojams. Net teoriškai visa šio sklypo žemė negali būti priskirtina valstybės išperkamai žemei, kadangi greta sklypo esančio gyvenamojo namo eksploatavimui galėtų būti reikalinga tik labai nedidelė dalis reikalaujamo grąžinti žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybei 2008-05-10 buvo pateiktas prašymas su kuriuo buvo pateikta atnaujinta kartografinė medžiaga ir patvirtinimas, kad minimas sklypas jokių savininkų neturi, taip pat, kuriame patvirtinama, kad tai laisva, valstybei priklausanti žemė, kurios didžioji dalis priklauso darželiui, tačiau yra visiškai neeksploatuojama. Atsisakymas tenkinti prašymą gautas tik 2008-08-14. Šis atsisakymas 2008-09-10 dieną buvo apskustas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2008-12-05 nutartimi, skundą paliko nenagrinėtu, nes nebuvo laikytasi išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti. Su skundu 2009-01-12 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2009-03-12 raštu Nr. 3B-(7.5)-G,K-18-218 pripažino jo reikalavimus pagrįstais ir be kita ko konstatavo: „ ...kad Vilniaus m. savivaldybės mero 2008-08-12 d. rašte Nr. A51-17809-(3.6-PD-4) išdėstyti argumentai dėl naudojamos žemės tarp registruoto žemės sklypo ( - ) ir daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) nėra pakankamas pagrindas pripažinti ši žemės plotą valstybės išperkamu“. Nacionalinė žemės tarnyba rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui informuoti pretendentus į buvusių savininkų C. ir K. M. turėtą žemę apie planuojamos teritorijos prie ( - ) planavimo procedūros vykdymą arba nustatyta tvarka parengti natūra gražinamos žemės sklypo planą bei perduoti parengtą dokumentacija VAVA. Pareiškėjas 2009-04-07 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą su prašymu informuoti, kokie darbai atliekami pagal gautą Nacionalinės žemės tarnybos išvadą ir paskubinti grąžintino sklypo matavimo darbus. Pakartotinai 2009-05-11 vėl kreipėsi į Vilniaus miesto merą su pareiškimu, kuriame išdėstė savo reikalavimus ir atkreipė dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos išvadas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-06-01 raštu Nr. A51-12373(2.14.2.12-MP8) atsisakė formuoti grąžintiną žemės sklypą, motyvuojant, kad Nacionalinės žemės tarnybos išvados nėra teisinis pagrindas savivaldybei. Su šiuo raštu nesutinka. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad žemė yra išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Konstitucinio Teismo 2002-05-10 nutarime yra suformuluotos iš Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų kylančios sąlygos, kuomet išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) pretendentams gali būti negrąžinamas, o išperkamas valstybės tai: turtas turi būti būtinas visuomenės poreikiams, ir šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti ir jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra. Atsižvelgiant į šias sąlygas turėtų būti aiškinamos Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos nuostatos, kuomet miestuose esanti žemė, kuri reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, yra išperkama valstybės. Tokia šios teisės normos aiškinimo praktika yra suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-03-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-276-2004; 2005-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A2-1483-2005; 2006-06-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006; 2007-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60/2007). Konstitucijos 23 str. 3 d. nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 str. 3 d., paimama nuosavybė - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Tuo tarpu šiuo atveju, tokio tiesiogiai išreikšto poreikio nėra. Žemės sklypui, kurį pareiškėjas siekia atgauti natūra nėra realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio. O jeigu jis ir kiltų, tai šis poreikis gali būti objektyviai patenkintas kitaip, kaip negrąžinant pretendentams šio žemės sklypo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarime nurodė: „Šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu.“ Remiantis šia Konstitucijos samprata bei Konstitucinio Teismo nutartimi, akivaizdu, kad pareiškėjui grąžinus minimą žemės sklypą, nebūtų pažeisti nei visuomenės interesai, nei kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisės. Pareiškėjui grąžintinas žemės sklypas nėra užstatytas pastatais bei nėra besąlygiškai naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti. Įstatymų leidėjas, lyg iš anksto numatydamas galimus prieštaravimus žemės reformų įstatyminėse normose, pabrėžė viešojo intereso svarbą: kad reformos, susijusios su žeme, būtų vykdomos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi išsamų tyrimą, konstatavo kad Vilniaus m. savivaldybės mero 2008-08-12 d. rašte Nr. A51-17809-(3.6-PD-4) išdėstyti argumentai dėl naudojamos žemės tarp registruoto žemės sklypo ( - ) ir daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), nėra pakankamas pagrindas pripažinti šį žemės plotą valstybės išperkamu. Tokie patys reikalavimai, Įstatymų leidėjo valia, keliami ir nuosavybės teisių grąžinimo procesui, kuris yra neatskiriama žemės reformos dalis. Įgyvendinant viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia nuosavybės teises atkurianti valstybės institucija. Taip pat nurodo, kad Nuosavybės teisių atkūrimo aktas pagal savo teisinę prigimtį yra restitucijos (pažeistų teisių atkūrimo), nors ir ribotos, aktas, kuriuo panaikinami neteisėto nuosavybės teisių atėmimo padariniai. Dar 2000-10-31 įsiteisėjusiu Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo sprendimu (c/b 2-10-8801/2000) buvo patvirtintas naminis testamentas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. 2001-08-22 raštu pranešama, kad vietoje grąžintino sklypo, bus skirtas kitas. Vėliau, VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002-08-27 kreipėsi į miesto savivaldybę, prašydamas parengti žemės sklypo planą, nustatyti paskirtį ir naudojimo pobūdį, tačiau savivaldybė 2003-03-06 raštu Nr. 203-17-420 nepagrįstai atsisakė atlikti šiuos veiksmus. Pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą (1991-12-06), pareiškėjas įrašytas į sąrašą pageidaujančių atkurti nuosavybę (eilės Nr. 1061 ir 1062). Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai, remdamasi išgalvotais motyvais ir argumentais nerengia grąžintino sklypo plano, nenustato naudojimosi paskirties, pobūdžio ir ribojimų. Tuo pažeidžiamos konstitucinės pareiškėjo teisės. Atsakovė vilkina atlikti norminiais aktais nustatytus veiksmus ir nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo prašomas suformuoti grąžinimui skirtas sklypas yra valstybės išperkamas. Tuo sudaromas pagrindas prielaidai, kad šį žemės sklypą gali būti ketinama perleisti tretiesiems asmenims. Susirašinėjimas su Vilniaus m. savivaldybe bei VAVA jau vyksta beveik 18 metų. Paskutiniame atsakyme galutinai atsisakyta spręsti problemą. Sprendimas ir atsakymai nuolat buvo vilkinami (b. l. 2-10).

3Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad žemės grąžinimo procedūra vyksta labai ilgai, VAVA 2000 m. pažymoje nurodė, kad prašomas grąžinti sklypas yra neužstatytas ir gali būti grąžintas. Savivaldybė vilkina ir neatlieka savo funkcijų, nesuformuoja žemės sklypo. Klausimas dėl savivaldybės veiksmų teisėtumo atsisakant formuoti sklypą nėra išspręstas. Kai skundas buvo paliktas nenagrinėtu, ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nes taip buvo nurodyta teismo nutartyje. Skundas yra dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuos atlikti vilkinama. Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio.

4Pateiktu atsiliepimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundo reikalavimams reikšti. Skundas administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. VAVA 2004-12-06 raštu Nr. (30/31)-G20-795 pareiškėjas buvo informuotas, kad 2003-03-06 raštu VAVA gavo atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės, kad nurodyta žemė priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. Taigi jau nuo 2004 metų pareiškėjui yra žinoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą, esantį ( - ), ( - ), Vilniuje. Pareiškėjas virš trejų metų nesiėmė veiksmų apginti savo teises. Be to, LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 p. yra nustatyti terminai, per kuriuos valstybės institucijos turi atlikti tam tikrus veiksmus, atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėjas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatyta tvarka per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo. Taigi, pareiškėjas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą terminą skundui administraciniam teismui paduoti, todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas pareiškėjui turėjo būti žinomas nuo 2009-03-12. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2009-04-07 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, kad ši, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, imtųsi žemės sklypo formavimo darbų nuosavybės teisių atkūrimui. Vilniaus miesto savivaldybė 2009-04-30 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo informavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 str., iki nacionalizacijos turėta žemė laikytina išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str. Skundas administraciniam teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, tačiau pareiškėjas šio Vilniaus miesto savivaldybės 2009-04-30 atsakymo per nustatytą terminą neskundė. Pareiškėjo skundas teismui paduotas 2009-06-25, taigi daro išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik praėjus beveik 2 mėnesiams nuo aiškaus Vilniaus miesto savivaldybės atsakymo, kuriuo atsisakyta formuoti pareiškėjo prašomą žemės sklypą, pateikimo. Šie argumentai yra dar vienas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą terminą skundui administraciniam teismui paduoti, todėl ši administracinė byla nutrauktina. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį okupacinės valdžios nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (taip pat ir žemę), kartu atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius, kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo šio turto neteisėto nacionalizavimo. Dėl minėtų esminių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos valstybės realias galimybes neįmanoma atkurti visų okupacinės valdžios pažeistų nuosavybės teisių visiškai grąžinant natūra visą išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir žemę). Atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimas). Taigi, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, savivaldybė apskrities viršininko žemėtvarkos skyriui jo prašymu teikia informaciją apie tai, ar turėta žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei, formuoja žemės sklypo ribas, organizuoja žemės sklypo kadastrinius matavimus ir rengia sklypo planą. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Žemės išpirkimą iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 str. Jame vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiems savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos. Taip pat nurodo, kad nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos 2009-03-12 atsakymo argumentais, kad, remiantis administracinių teismų praktika, visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti žemei turi būti išreikštas būtinai detaliajame plane. Anot Nacionalinės žemės tarnybos, jei prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame bus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes. Pažymėjo, kad priešingai nei teigia Nacionalinė žemės tarnyba, remiantis administracinių teismų praktika, detalusis planas nėra būtina sąlyga tam, kad sklypas būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 str. pagrindu ar, kad būtų galima spręsti klausimą, ar tam tikra žemė yra laisva, t. y. pakanka bendrojo ar teritorijos specialiojo plano, kuriame būtų įžvelgiamas visuomenės poreikis, tam, kad prašomas grąžinti natūra sklypas būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 str. pagrindu. Remiantis 2005-12-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apžvalga Nr. 2 „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“, jeigu nustatoma, kad teritorijoje, kurioje yra prašomas grąžinti natūra sklypas, yra patvirtintas detalusis ar kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas (bendrasis ar specialusis), pagal kurį prašomas grąžinti natūra sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 str. pagrindu, prašomas grąžinti sklypas turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirmiau nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Aiškinant Atkūrimo įstatymą, pažymėjo, kad jame nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Toks poreikis ginčo teritorijai buvo patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-635 patvirtintu bendruoju planu bei yra patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“. Tai yra pakankamas pagrindas žemę priskirti valstybės išperkamai ir negrąžinti jos natūra. Pažymėjo, kad iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas tarp ( - ) ir ( - ) patenka į Vilniaus miesto savivaldybės „Žiburio“ vaikų darželio - pradinės mokyklos, naudojamą žemės sklypą, į kurį Vilniaus miesto savivaldybės panaudos teisė 2004-06-14 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 883 KOl/2004-883 pagrindu įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr.( - )) bei į bendro naudojimo daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) naudojamą teritoriją, kurioje yra įrengti šaligatviai, privažiavimas prie namo, namo gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė ir t. t. Remiantis Vilniaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus m. taryboje 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-635, fragmentu, sklypas, ( - ), Vilniuje, kadastrinis Nr. ( - ), patenka į visuomeninės paskirties teritoriją. Pagal bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus m. tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas tarp ( - ) ir ( - ) patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas, o tai patvirtina tą aplinkybę, kad iki nacionalizacijos turėtas sklypas yra užstatytas pastatais, o likęs iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo plotas reikalingas tų pastatų eksploatacijai. Taigi visuomenės poreikis akivaizdžiai įžvelgiamas iš galiojančio (bei galiojusio) bendrojo plano. Be to, Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. tekstinių reglamentų 15 p. nustatyta: „Užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų rajonų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė“. Iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas yra Žirmūnų gyvenamojo rajono teritorijoje, kurioje pilnai realizuota užstatymo galimybė, t. y. pastatyti visi Žirmūnų gyvenamojo rajono planavimo dokumentuose numatyti pastatai bei įrengta inžinierinė ir susisiekimo infrastruktūra. Taip pat pažymėjo, jog gyvenamieji rajonai (tame tarpe ir Žirmūnų gyvenamasi rajonas) buvo planuojami ir statomi vadovaujantis galiojančiais normatyvais. Esamiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams (tame tarpe ir daugiabučiui gyvenamajam namui ( - )) bei šių namų teritorijoms taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimai, t. y. dėl priėjimų ir privažiavimų prie pastato, priešgaisriniai, želdynų ir vaikų žaidimo aikštelių, taip pat privalo būti užtikrinti privažiavimai prie pastato specialiam transportui ir kiti. Nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos 2009-03-12 atsakymo argumentais, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2008-08-12 rašte išdėstyti argumentai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčo žemės plotą valstybės išperkamu. Remiantis Atkūrimo įstatymo 12 str., žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose yra užimta: 1) pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; 2) kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija ir t.t.) teritorijų; 3) žemės sklypų, numatomų naudoti bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų socialinių, švietimo, rekreacijos tikslams skirtų objektų ir t. t. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. bei Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2002-12-21 sprendimu Nr. 746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių grafinių duomenų tvirtinimo“, ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai, nes, kaip matyti iš suvestinio-skaitmeninio plano, iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas tarp ( - ) ir ( - ) patenka į vaikų darželio naudojamą žemės sklypą, į kurį Vilniaus miesto savivaldybės panaudos teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taip pat remiantis VĮ Registrų centras išrašu, sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, nustatytas naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos. Mano, kad visuomeninės paskirties teritorija, kuri yra naudojama Vilniaus miesto savivaldybės „Žiburio“ vaikų darželio-pradinės mokyklos, kuri yra skirta vaikų darželio-pradinės mokyklos pastatui eksploatuoti, kuri yra skirta savivaldybių funkcijoms vykdyti ir užimta reikalingų švietimo tikslams skirtų objektų, turi akivaizdų, aiškiai išreikštą visuomenės poreikį. Pažymėjo, kad pareiškėjas negali savo nuožiūra spręsti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, koks plotas reikalingas pastato eksploatacijai, nes tai teisės aktų nustatytu pagrindu atlieka savivaldybė pagal jai priskirtą kompetenciją. Be to, žemės sklypas, ( - ), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Viena iš priežasčių, kodėl nėra galimybės pareiškėjui suformuoti sklypą nuosavybės teisių grąžinimui yra tai, kad pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str., sklypo ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą. Taigi aplinkybę, jog iki nacionalizacijos turėtas sklypas yra užstatytas ir ta žemė nelaikytina laisva, patvirtina galiojantis bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus m. tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519. Šio bendrojo plano sprendinių, tekstinio reglamento pareiškėjas neskundžia. Atsižvelgiant į tai, teismui patenkinus skundą, teismo sprendimo įvykdymas prieštarautų bendrajam planui. Taigi šiuo metu galiojant minėto bendrojo plano sprendiniams, mano, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Papildomai paaiškino, kad likusi iki nacionalizacijos buvusio sklypo dalis patenka į bendro naudojimo - daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) naudojamą teritoriją, kurioje yra įrengti šaligatviai ir privažiavimai prie namų, namo gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė, dalis sklypo užimta minėto daugiabučio gyvenamojo namo įėjimais į laiptines. Taigi tai yra teritorija, priskirta gyvenamojo namo ( - ) eksploatacijai. Pažymėjo, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamasis namas ( - ) yra daugiaaukštis (5 aukštų), name yra 61 butas. Šie butai suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl akivaizdu, kad tokiam pastatui reikalinga teritorija, skirta pastato eksploatacijai: mašinų stovėjimo aikštelėms, privažiavimams prie namo, įėjimams į laiptines, rūsius, vaikų žaidimų aikštelėms ir t. t. LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 9 p. numato, kad šaligatvis, kiemų keliai (privažiavimai), aikštelės - tai inžineriniai statiniai. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, likusi iki nacionalizacijos buvusio sklypo dalis yra laikytina taip pat užstatyta bei, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p., priskirtina valstybės išperkamai ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, susiję su Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo aiškinimu. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pasisakė, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (1994-05-27, 1995-12-22, 1998-06-18 nutarimai). Taigi tai, kad Įstatyme yra numatytas žemės išpirkimas, savaime nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo (b. l. 44-48).

5Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina savivaldybės priimtas sprendimas, nereiškia vilkinimo. Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio.

6Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo VAVA dėl skundo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VAVA atliko visus veiksmus, numatytus teises aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos (toliau - ir Tvarka) 106 p., Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nustatė 2002-08-13 C. M. ir K. M. iki nacionalizacijos valdytos žemėvaldos ribas ir surašė aktą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002-08-27 raštu Nr. 31/02-17-2064 kreipėsi į Vilniaus miesto merą dėl žemes sklypo ribų, ploto ir naudojimosi sąlygų nustatymo pretendentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentas 2003-03-06 raštu Nr. 203-17-420 nurodė, kad iki nacionalizacijos turėta žemė Rinktines g., nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybes išperkamai žemei. VAVA 2005-03-15 raštu Nr. (30/31)-G20-138 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydama informuoti, ar nuosavybės teisėmis turėtoje žemėvaldoje Raitininkų g. nėra galimybes pakeisti esamų ribų ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant žemę natūra. Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Miesto plėtros departamentas 2005-03-30 raštu Nr. A51-1066(14.6-MPD-6) informavo Vilniaus apskrities viršininką, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu nustatyta, kad naudojamų žemės sklypų ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorija priklauso privatiems asmenims, be jų sutikimo nėra teisinio pagrindo pradėti Raitininkų g. detaliojo planavimo procedūras. Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinus grąžinamų natūra žemės sklypų planus ir kitą dokumentaciją VAVA galės toliau vykdyti nuosavybes teisių atkūrimą.

7Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla su skundu nesutiko. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas ypatingai reikalingas visuomenės poreikiams, t. y. pradinės mokyklos pastatų eksploatacijai ir vaikų intensyvaus sportavimo ir poilsio poreikiams, taip pat nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 140).

8Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad tame sklype yra veikianti mokykla, teritorija tvora aptverta pagal suformuotą sklypą, kuriame žaidžia ir sportuoja vaikai. Higienos normoje nustatyta, kad kiekvienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 m2 ploto. Šiuo metu mokykloje mokosi 314 vaikų, tad jau šiai dienai ploto trūksta.

9Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Šnipiškių ūkis“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

10Skundas paliekamas nenagrinėtu.

11Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. K. G. siekia atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėtos žemės, esančios ( - ) (buvusi ( - )), Vilniuje, susigrąžinant žemę natūra, dalį – 0,0582 ha (b. l. 71, 91, 108). C. ir K. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,1164 ha žemės sklypą ( - ) (( - )) ir ( - ), Vilniuje, (dabar ( - )) (b. l. 105). Pareiškėjas K. K. G. ir F. G. 1991-12-06 Vilniaus m.valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – 1164 m2, esantį ( - ), Vilniuje, grąžinant jį ekvivalentine natūra (b. l. 108). Pareiškėjas 1993-06-03 raštu Nr. 03-296 buvo informuotas, kad nuosavybės teisės į minėtą turtą negali būti atstatomos, nes žemės savininkai C. ir K. M. buvo jo tėvo S. G. sesuo ir jos vyras (b. l. 105). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2000-10-31 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad C. ir K. M. po mirties jiems nuosavybės teise priklausantį 1164 m2 žemės sklypą ir medinį gyvenamąjį namą paliko S. G., o jo mirties atveju – jo žmonai M. G. ir vaikams – F. G. ir K. K. G. (b. l. 71, 107). Pareiškėjas K. K. G. ir F. G. pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą, buvo įrašyti į Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, sąrašą ir jiems atitinkamai suteikti eilės Nr. 1061 ir 1062 (b. l. 82-83). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir F. G. 2000-03-21 pateikė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui prašymą grąžinti žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, toje pačioje vietoje, kadangi šis žemės sklypas nėra užstatytas (b. l. 104). VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2000-04-20 pažymoje Nr. 31/00/29-7 nurodė, kad patikrinus dokumentus bei apžiūrėjus vietoje C ir K. M. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą dabartinių Rinktinės ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje, nustatyta, kad sklypas neužstatytas ir gali būti grąžintas paveldėtojams (b. l. 102). VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2000-05-19 raštu Nr. 31/00/17-445 kreipėsi į Vilniaus m. merą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pareiškėjui bei F. G. bei nurodė, kad jiems bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris pagal esamą administracinį – teritorinį suskirstymą buvo ir yra Žirmūnų seniūnijos ribose, Vilniaus mieste, t. y. nuosavybės teisėmis turėtoje žemės vietoje ir šie asmenys pageidauja, kad būtų grąžintas išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas (b. l. 99). Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentas 2000-06-12 raštu Nr. 203-17-747 Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui atsakė, kad grąžinti žemės sklypą buvusioje ( - ), o šiuo metu esamoje ( - ), pagal K. K. G. ir F. G. prašymą, nėra galimybės, nes sklypas yra vaikų darželio teritorijoje (b. l. 98). Pareiškėjas ir F. G. 2001-07-23 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities Žemės tvarkymo departamentą suplanuoti jiems žemės sklypą individualiai statybai jiems grąžintinos žemės teritorijoje – Rinktinės ir Tuskulėnų g. sankirtoje (iki nacionalizacijos buvusioje ( - )). VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2001-08-22 raštu Nr. 31/01/22-2253 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo, kad, kadangi grąžinti žemės sklypą turėtoje vietoje nėra galimybės, nes jis yra vaikų darželio teritorijoje, pareiškėjui bei F. G. pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. bus pasiūlytas naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste tam tikslui suprojektuotose teritorijose (b. l. 100). VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus tarnautojai 2002-08-13 vietoje apžiūrėjo pretendentų K. K. G. ir F. G. nurodytą žemės sklypą, esantį Rinktinės g., prie vaikų darželio „Žiburys“, buvusiame ( - ) bei ( - ) skersgatvyje, kuris iki nacionalizacijos priklausė C. ir K. M., apytikslis sklypo plotas 0,1000 ha, ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 21/02/15-50 (b. l. 93-94). VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2002-08-27 raštu Nr. 31/02/17-2064 kreipėsi į Vilniaus m. merą informuodamas, kad bus atkuriamos nuosavybės teisės K. K. G. į 0,0582 ha žemės plotą ir F. G. į 0.0582 ha žemės plotą į savininkų C. M. ir K. M. turėtą žemę bei pateikė kartografinę medžiagą, prašydamas nustatyti ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, esant galimybei parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti apribojimus, žemės paskirtį bei pobūdį, servitutus (b. l. 93). Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentas, atsakydamas į raštą, VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių 2003-03-06 raštu Nr. 203-17-420 informavo, kad žemė Rinktinės g., nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais būdais (b. l. 92). Pareiškėjas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui 2003-03-27 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų C. ir K. M. turėtą žemę ( - ), Vilnius, žemę susigrąžinant natūra (b. l. 91). VAVA 2005-03-15 raštu Nr. (30/31)-G20-138 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento prašė informuoti, ar C. ir K. M. nuosavybės teisėmis turėtoje žemėvaldoje Raitininkų g. nėra galimybės pakeisti esamų sklypų ribų ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, grąžinant žemę natūra (b. l. 86). 2005-03-30 raštu Nr. A51-1066-(14.6-MPD 2) „Dėl nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų keitimo“ Vilniaus apskrities viršininkas buvo informuotas, kad naudojamų žemės sklypų ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą. Raitininkų g. esantys žemės sklypai nuosavybės teisėmis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre fizinių ir juridinių asmenų vardu, todėl nėra teisinio pagrindo pradėti Raitininkų g. detaliojo planavimo procedūros be žemės savininkų sutikimo, o pastarieji nėra padavę prašymų Vilniaus miesto savivaldybei dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėta žemė Raitininkų g. priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, už valstybės išperkamą žemę piliečiams turi būti atlyginama įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 85). VAVA žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2005-05-03 raštu Nr. 31/05/22-1335 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo pradėti Raitininkų g. detaliojo planavimo procedūras dėl privačių žemės sklypų ribų keitimo be žemės savininkų sutikimų bei, kad C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėta žemė Raitininkų g. pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 6 dalį priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, o už valstybės išperkamą žemę piliečiams turi būti atlyginama pagal šio įstatymo 16 str. (b. l. 83-84).

12Byloje taip pat nustatyta, kad K. K. G. ir jo atstovas pagal pavedimą advokatas Edmundas Kisielius 2008-03-19 prašymu „Dėl žemės sklypo grąžinimo“ kreipėsi į VAVA bei Vilniaus m. savivaldybės tarybą (b. l. 80), į kurį VAVA žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2008-04-24 raštu Nr. S19-192 atsakė, kad į prašyme keliamus klausimus pareiškėjui jau buvo atsakyta (b. l. 79). Pareiškėjo atstovas 2008-05-10 kreipėsi į VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių prašydamas pakartotinai skubos tvarka peržiūrėti savo sprendimą, įpareigojant Vilniaus m. savivaldybę pamatuoti grąžinamo sklypo ribas ir pateikti Vilniaus apskrities administracijai žemės grąžinimo teisiniam įforminimui (b. l. 77), į kurį VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2008-06-06 raštu Nr. S19-258 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija ir VAVA bendradarbiauja vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra viena kitai pavaldžios institucijos. Be to, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-03-06 raštu Nr. 203-17-420 informavo, kad žemė Rinktinės g., nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais (b. l. 76). 2008-09-09 skundu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 p. išdėstytas nuostatas (adm. byla Nr. I-4339-121/2008, b. l. 2-7). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-12-05 nutartimi skundą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti (adm. byla Nr. I-4339-121/2008, b. l. 156-161). 2009-01-12 skundu, paduotu jo atstovo pagal pavedimą, pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 11-15), kuri 2009-03-12 atsakydama į skundą raštu Nr. 3B-(7.5)-GK-18-218 informavo, kad atlikus buvusių savininkų C. ir K. M. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos kartografiją, turėtos žemės dalis įeina į Nekilnojamame turto registre įregistruotą 1,1865 ha visuomeninės paskirties teritorijos (pastatui – darželiui eksploatuoti) žemės sklypą, kurio nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VAVA. Šiuo metu šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Vilniaus m. savivaldybė. Taip pat nurodo, kad kita (didesnė) dalis iki 1940 m. turėtos žemėvaldos yra išsidėsčiusi tarp minėto žemės sklypo ( - ) ir daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), tačiau duomenų Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teises į žemės plotą nėra. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, mano, kad Vilniaus m. savivaldybės mero 2008-08-12 rašte Nr. A51-17809-(3.6-PD-4) išdėstyti argumentai dėl naudojamos žemės tarp registruoto žemės sklypo ( - ) ir daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) nėra pakankamas pagrindas pripažinti šį žemės plotą valstybės išperkamu. Vilniaus m. savivaldybės administracijai siūloma informuoti pretendentus į buvusių savininkų C. ir K. M. turėtą žemę apie planuojamos teritorijos prie ( - ) planavimo procedūros vykdymą arba nustatyta tvarka parengti natūra grąžinamos žemės sklypo planą bei perduoti parengtą dokumentaciją VAVA. Taip pat nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai (b. l. 16-19). Pareiškėjo atstovas 2009-04-07 pareiškimu „Dėl žemės sklypo grąžinimo“ kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės merą prašydamas įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių įvykdyti LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 p. nuostatas bei Nacionalinės žemės tarnybos rašte suformuluotas nuostatas – parengti ir atlikti žemės sklypo suformavimą žemės nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra tarp ( - ) ir ( - ) namų ir pateikti pamatuotas sklypo ribas tolimesniam žemės grąžinimo įforminimui Vilniaus apskrities viršininkui (b. l. 21-24). Vilniaus m. savivaldybės meras 2009-04-30 raštu Nr. A51-9789(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėjo atstovą, kad dėl žemės sklypo suformavimo C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje tarp ( - ) ir ( - ), jau buvo atsakyta 2008-04-30 raštu Nr. A51-10450(3.6-PD-4) bei 2008-08-12 raštu Nr. A51-17809(3.6-PD-4). Taip pat nurodė, kad minėtas sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitais Atkūrimo įstatymo 16 str. nustatytais būdais, pagal kompetenciją turėtų kreiptis į VAVA (b. l. 25-26). Pakartotinai 2009-05-11 pareiškimu pareiškėjo atstovas kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės tarybą, kuri 2009-05-28 raštu Nr. A51-12373(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės tarp ( - ) ir ( - ) grąžinimo natūra“ informavo, kad pareiškėjui raštuose buvo nurodytas teisinis pagrindas ir paaiškintos priežastys, kodėl C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje nėra galimybės suformuoti grąžintiną žemės sklypą, todėl pareiškime išdėstyti kaltinimai dėl vilkinimo ir reikalavimas formuoti grąžintiną natūra žemės sklypą minėtų piliečių turėtos žemėvaldos vietoje yra teisiškai nepagrįsti, o Nacionalinės žemės tarnybos rašte pateiktas pasiūlymas nėra teisinis pagrindas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui formuoti grąžintiną žemės sklypą, esantį užstatytoje ir teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje valstybės išperkamai žemei, teritorijoje tarp ( - ) ir ( - ) (b. l. 30-31).

13Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir prašo įpareigoti juos atlikti, kaip matyti iš paties skundo ir pateiktų įrodymų, kad pareiškėjas nesutinka ir ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, taip pat Vilniaus m. savivaldybės mero 2009-04-30 ir 2009-05-28 atsakymus, kuriais iš esmės atsisakoma suformuoti grąžintiną žemės sklypą C. ir K. M. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje, kadangi sklypas yra užstatytoje ir teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje valstybės išperkamai, t. y. ginčas yra kilęs ne dėl vilkinimo atlikti atsakovės kompetencijai priskirtus veiksmus, o dėl pačios atsakovės sprendimo atsisakyti juos atlikti teisėtumo.

14Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Išaiškėjus, jog kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti, teismas skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

15Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. įtvirtinta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, paskirta Vyriausybės 2001-06-12 nutarimu Nr. 709. Pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 122 punktą, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka.

16Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, suformuotos nuostatos dėl privalomos ikiteisminės ginčų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarkos. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 290-298, taip pat 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006 ir kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002-03-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P. 184-187), aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d., yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis. Tokios pačios praktikos laikytasi ir vėlesnėse bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006, 2005-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-03/2005). Nors administracinių teismų praktikoje yra pasitaikę ir kitokio teisės normų aiškinimo dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kai skundžiamas institucijų neveikimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau sprendžiant tokio pobūdžio bylas atsižvelgtina į tai, kad privaloma ikiteisminė tvarka skundžiant neveikimą teisės aktuose aiškiai nėra nustatyta. Iš Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. matyti, kad joje kalbama tik apie sprendimus, priimamus žemės reformos metu. Tuo tarpu privalomo nurodymo ikiteismine tvarka skųsti institucijų neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra. Be to, privalomas neveikimo skundimas ikiteismine tvarka neatitiktų efektyvaus teisių gynimo mechanizmo požymių. Net jei apskrities viršininko administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėjančios ikiteismine tvarka skundus iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, įpareigotų atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus, tokio sprendimo vykdymas negalėtų būti užtikrinamas, nes atsakovui neįvykdžius jo geruoju nėra nustatytas apskrities viršininko ar Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų priverstinio vykdymo mechanizmas. Tuo tarpu sprendimai, kuriais pripažįstamas neteisėtu administracinis aktas ar veiksmas, priverstinio vykdymo paprastai nereikalauja ir teisines pasekmes sukuria patys savaime. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčams, dėl neveikimo, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka įstatymuose nėra nustatyta. Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 296). Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.

17Analogiškos praktikos dėl privalomos ikiteisminės ginčų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas laikosi ir šiuo metu (administracinė byla Nr. AS-756-87/2008 ir kt.)

18Pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai, t. y. suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra yra tarpiniai, tačiau būtini nuosavybės teisių atkūrimui. Individualaus pobūdžio teisės aktų dėl sklypų formavimo teisėtumo klausimas iki kreipiantis į teismą turi būti išnagrinėtas įstatymuose nustatyta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Taigi, pareiškėjas K. K. G. atsakovės sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, pirmiausia turi skųsti Vilniaus apskrities viršininkui, o pastarojo sprendimą – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo atveju pareiškėjas atsakovės sprendimo Vilniaus apskrities viršininkui neskundė, t. y. nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

19ABTĮ 103 str. 1 p. nustato, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 104 str., 105-106 str., 149 str. 2 d.,

Nutarė

21pareiškėjo K. K. G. skundą palikti nenagrinėtą.

22Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas K. K. G. skunde teismui prašo įpareigoti Vilniaus miesto... 3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti... 4. Pateiktu atsiliepimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su... 5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė bylą... 6. Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo VAVA dėl skundo prašė... 7. Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus „Žiburio“... 8. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus „Žiburio“... 9. Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB... 10. Skundas paliekamas nenagrinėtu.... 11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. K. G. siekia atkurti nuosavybės teises... 12. Byloje taip pat nustatyta, kad K. K. G. ir jo atstovas pagal pavedimą... 13. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė Vilniaus m. savivaldybės... 14. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad, prieš... 15. Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. įtvirtinta, kad skundus dėl žemės... 16. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi... 17. Analogiškos praktikos dėl privalomos ikiteisminės ginčų, susijusių su... 18. Pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai, t. y. suformuoti žemės sklypą... 19. ABTĮ 103 str. 1 p. nustato, kad teismas skundą (prašymą) palieka... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 21. pareiškėjo K. K. G. skundą palikti nenagrinėtą.... 22. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju...